skrendu

Domiuosi apie šaukimą tarnauti, ir nelabai randu informacijus, jeigu man taikomas gydymas / nešioju kabes, ar mane gali šaukti ar nea? :) Ta prasme, kaip man reiks eiti į vizitus pas gydytoją? Galbūt teko kam susidurti?

Gerą vakarą visiems,
 
daugelis mane čia žino ir prisistatyti per daug nereikia:)
 
Paskutiniu metu daug klausimų privačiai ir telefono kontaktais gaunu apie gyvenimą Rusijoje.
 
Senai galvoje sukosi paleisti blogą apie gyvenimą Rusijoje (konkrečiai Maskvoje), bet negalvojau, kad bus tiek susidomėjusių. Pradėjus eiti 10 metų kaip gyvenu Maskvoje, šiandieną buvo nutarta pasidalinti su visais informacija ir gauta patirtimi:)
 
Domeno kol kas neatskleisiu, jis bus paviešintas čia artimiausiu metu.
 
Žinau daugelis nori gauti vis skirtingos informacijos (pats net nežinau nuo kurios reiktų pradėti), tai būtų gerai, kad surašytumėt dominančius klausimus, palyginimus ir t.t. čia.

Kokie čia agresyvūs verslininkai susirinko, geriau papasakokite apie savo išsilavinimus bei gyvenimo patirtį, nes šiuo metu sunku suprasti iš kur tiek kompleksų.
 
@arijas atleisk, bet visko neperskaičiau, Gary Vaynerchuk yra, bet Tony Robbins, Robert Kiyosaki ir kitų veikėjų trūksta čia iki pilnos laimės. Tave vimdo, nes greičiausiai tau dabar yra koks 25 metai, tu baigei mokyklą, įstojai ne ten kur norėjai, o ten kur pavyko įstoti ir pats nesupranti ką nuveikei per tuos 25 metus. Realiai tu esi net nepakankamai subrendęs kalbėti apie tokius dalykus kaip pinigai, jeigu tave motyvuoja ir užveda tokios asmenybės kaip Gary Vaynerchuk. Toliau į tavo klausimus ir prašymus atsakysiu apačioje.
 
@24bazar bent jau iš to ką parašei, tavo diena nėra kažkokia kitokia nei daugumos, tačiau aš tave suprantu, jeigu turi vaikus ir šeimą, šiuo metu tavo pagrindinis tikslas ir motyvacija yra rūpintis šeima ir suteikti jiems viską, ko tikriausiai tau trūko vaikystėje (tai nėra akmuo į tavo daržą, tai yra daugumos realybė). Nekreipk dėmesio į mano parašą, aš jau seniai esu labai pasyvus šio forumo lankytojas ir tas parašas man dabar sukelia daugiau neigiamų emocijų nei teigiamų.
 
Apskritai aš net nekomentuočiau šioje temoje, tačiau forume yra labai daug jaunų žmonių, kurie pasyviai skaito ir nedalyvauja diskusijoje. Savo "penkias kapeikas" aš parašiau būtent tam jaunimui, kad jie turėtų visiškai priešingą požiūrį ir galėtų patys pagalvoti kas jiems tinka labiausiai. Toliau aš pateiksiu kelis pavyzdžius žmonių, kurie mane visada įkvepia ir kurie žiūri į pinigus, tiesiog kaip į įrankį.
 
Mergina (23 metai), baigė mokyklą Lietuvoje, toliau bakalauro studijas Lenkijoje (biologija), neseniai magistro studijas Danijoje (struktūrinė biologija), greitai apgins daktaro laipsnį. Visą laiką dirbo tik pagal profesiją, dirba didžiausiose pasaulio farmacijos įmonėse, kaifuoja labaratorijoje, nes 20% darbo laiko gali skirti savo eksperimentams. Atlieka tyrimus ir padeda mums apsiginti nuo įvairių virusų. Bendraudamas su šiuo nuostabiu žmogumi, jauti visą jo gyvenimo skausmą ir monotonišką plaukimą. Gyvenimas Šveicarijoje, apmokamos komandiruotės kiekvieną mėnesį į pačius įvairiausius pasaulio taškus, pakankamai ilgos atostogos, o taip... Ir tas varganas atlyginimas, kurio tiesiog fiziškai nepavyksta švaistyti. Jeigu tu būtum šiek tiek mandagesnis @arijas ir mokėtum bendrauti su žmonėmis, ši mergina galėtų tave vedžiotis į pasimatymus, kiekvieną kartą apmokėti už vakarienę, kokiame nors nuostabiame Vilniaus restorane ir net padengi taxi išlaidas. Manau nereikia daug pasakoti, kiek šis žmogus yra aplankęs ir matęs visko gyvenime.
 
Vaikinas (27 metai), tipinis programuotojas, ilgą laiką dirbo įvairiuose IT kompanijose, susitaupė šiek tiek pinigų, su trensku išėjo iš darbo ir dabar dirba ties savo projektais, o jeigu tiksliau tai jis kaifuoja supaprastindamas žmonių gyvenimus, gyvena Azijoje, nes gyventi Azijoje yra ne tik pigu, bet ir labai smagu. @JY KO X tai yra tavo atvejis? Tačiau tavo tikslas gerai uždirbti, šio vaikinuko tikslas buvo išspręsti kokią nors problemą su kuria jis susiduria asmeniškai ir susiduria kiti žmonės, atsirado vartotojai, atsirado ir pelnas. Šiuo metu jis stabiliai uždirba nuo 10000$ per mėnesį iš 2 projektų, jis viską daro vienas, nėra nei darbuotojų nei konsultantų nei investuotojų, tačiau smagus faktas yra tas, jog nepaisant viso pelno, kuris auga geometrine progresija, per mėnesį jis išleidžia iki 1000$.
 
Vyras (40 metų), skydiving specialistas, dirbo įvairiuose pasaulio taškuose, visą gyvenimą skraidė ir šokinėjo parašiutu, dabar turi savo mokyklą, mylimus mokinius, per metus aplanko tiek šalių, kiek dauguma aplanko per visą gyvenimą, šokinėja ne tik parašiutu, bet ir skraido su įvairiais lengvais aparatais, žodžiu, visą gyvenimą ore. Sporto klubas, verslo pietūs, tai yra tikrai ne monotoniškas gyvenimas, o kaip Jums buriavimas, kopimai į kalnus, įvairios stovyklos, šiek tiek įdomiau skamba?
 
Vyras (30 metų), gaisrininkas, o jeigu tiksliau Gaisrininkas iš didžiosios raidės. O kaip Jūs daug nežinote apie gaisrininkus Lietuvoje, tikriausiai viskas ką esate girdėję tai apie žemus atlyginimus. Šis žmogus dalyvauja tarptautinėse varžybose, myli savo darbą ir uždirba padorius pinigus dalyvaudamas papildomoje veikloje, turi ir namą ir automobilį ir laisvalaikis pas ji ne iš pigiausių.
 
Vaikinas (22 metai), laisvai samdomas karys, manau daug komentarų nereikia, jis yra savo srities specialistas, dar mokykloje žinojo kuo nori būti ir kas jam teikia malonumą. Ir viskas pas ji gerai tiek su pinigais tiek su laisvalaikiu, suspėja ir pakeliauti ir su draugais pabūti. Jis yra savo srities specialistas, papildomas pajamas gauna ir iš savo laisvalaikio, kuris yra susijęs taipogi su ginklais.
 
Pasirinkau žmones iš labai skirtingų sričių, galėčiau papildyti sąrašą, tačiau tai būtų labai panašios istorijos, tiesiog iš kitų sričių / krypčių, tačiau visus šiuos žmones vienija keli faktai: jie yra savo srities profesionalai, jie daro tai kas jiems patinka, jiems niekada netrūksta pinigų, o esant reikalui galėtų paskolinti dar @arijas, kad jis galėtų nusipirkti dar vieną Gary Vaynerchuk knygą.
 
Daugiau aš nedalyvausiu šioje diskusijoje, jaunimas, turėkite savo galvą, NT ir prabangūs automobiliai yra ne pats svarbiausias dalykas gyvenime, todėl atsakingai naudokite savo resursus.

Rašau šį tekstą, nes šiandien mane tiesiog įsiutino vieno nario rašliava apie gyvenimo beprasmybę ir neapkenčiamą darbą. Baisiausia yra tai, kad už ta nesamonių kratinį atsirado krūva narių palikusių jam reputacijos pliusų, kas reiškia, kad jie sutinka su tokiais išsakomais vėjais... Suprantu, kad dauguma čia besilankančių ir skaitančių šias rašliavas galimai jaučiasi panašiai, kaip tas gyvenimo nevykėlis, todėl nusprendžiau sukurti šią temą, kad padėti jums suprasti:
 
Niekas kitas - tik tu - gali pakeisti savo pasaulį
 
Šioje temoje nepasakosiu darbuotojui už 400 į mėn, kaip kurti verslą. Bet visuomet maniau, kad šis forumas yra skirtas verslininkams wanabe, beje ir pats čia daug ko išmokau, tai laikykit, kad čia mano duoklė forumui ir tikiuosi, bent vieną žmogų įkvėps mano istorija ir gal net keliems pavyks pakeisti požiūrį į gyvenimą.
 
Kodėl turėtum skaityti, toliau? Patikėk, kad ir kokioje padėtyje tu dabar esi, aš ten buvau. Kodėl turėtum klausyti mano mokymo ir kas aš per 24bazaras, kad mano rašliava aplamai turi kažkokią reikšmę. Berods 5 metų amžiaus padariau savo pirmąjį pardavimą. Neskaitant to, kad mano pagaminto produkto pirkėjas buvo mano tėvas, bet gavau tikrus pinigus už savo padarytą darbą - vazą. Nuo tos akimirkos mano galva pradėjo virti generuodama įvairias idėjas ką galėčiau padaryt, kad gauti daugiau pinigų. Ir jų man reikėjo ne tam, kad nusipirkt saldainių, nuo mažens mane tėtis mokino, kad reikia taupyti pinigėlius, tam kad pirkti didelius ir reikšmingus daiktus.
To pasekoje dar mokykloje turėjau mini verslą, kurio pagalba uždirbdavau keliskart daugiau nei mane mokantys mokytojai (tais gūdžiais laikais, kai nebuvo interneto aš prekiavau mobiliais telefonais per laikraščius).
Gyvenime esu dirbęs kažkam lygiai dvi savaites. Po mokyklos man atrodė, kad reikia susirast kažkokį šaunų darbą, to pasekoje susižavėjau Nekilnojamojo turto eksperto pozicija vienoje iš agentūrų. Atėjau jaunas entuziastingas ir mane priėmė po pirmo pokalbio, net neskaitant to, kad man vargiai buvo 19. Po dviejų savaičių turėdamas mobilų telefoną ir studento pažymėjimą (bandau pasakyti, kad babkių neprisnigo iš dangaus, nes turėjau nedidelį kapitalą telefonuose, o iš pajamų linksmai gyvenau), aš jau turėjau savo nuosavą NT agentūrą. To pasekoje supratau, kad ir kokio amžiaus būčiau niekada neleisiu kažkam man nurodinėti.
Po to, sekė antras, trečias, ketvirtas verslas. Gyvenau american dream tėvynėje. Brangūs auto, keli butai, nt projektų vystymas ir tada 2008m pabaiga... taip jaunėli, jei naudojiesi google tai turėtum rasti, kad tuo metu atėjo krizė ir šitas dėdė labai skaudžiai užsigavo, parex bankas mano pagrindinei įmonei įkalė ragą ant 1mln litų ir to pasekoje mano įmonių grupė buvo suskaldyta, dalis parduota dalis tiesiog subankrutavo.
Ši patirtis buvo labai brangi, tiek finansiškai, nes buvau pakankamai durnas, kad bandyčiau išgelbėti įmones. Nešdamas pinigus iš namų, kad sumokėt algas nedėkingiem darbuotojam, kaip tas kuris šiandien mane supykdė su savo požiūriu į darbą, likau prie suskilusios geldos. Su nebaigtais vykdyti įsipareigojimais klientam, ko pasekoje dar dabar kažkur internete įmanoma rasti bloga atsiliepimą apie mano buvusią įmonę ir neva mane, nes vienai vištai nebuvo laiku baigtas mūsų parduotas kotedžas :) kuriame ji turbūt po šiai dienai laimingai gyvena. Bet ne apie tai.
Esminis dalykas ką išmokau, tai kad visą laiką taip nebus ir kad jokie žmonės niekada neįvertins tavo pastangų, kad ir ką tu darysi.
Po tos krizės užsireginau į šitą forumą, nes buvau baisiai apsinuodijęs darbu su žmonėm. Norėjau interneto ir lengvo gyvenimo iš pajamų iš interneto, kaip rašo knygose :)
Prisipirkau įvairių projektų ir didelė dalis jų buvo ganėtinai sėkmingi, kol susikoncentravau į kelis pusiau warez reikaliukus, nes jie nešė geras babkes. Rizikos diversifikavimui buvau paleidęs dar vieną fizinį verslą, bet taip nutiko, kad dviejų metų bėgyje mane aplankė antras ir skaudžiausias bankrotas, nes verslui daryti buvau pasiskolinęs 100k pinigų ir nors ir pradžioje sekėsi puikiai ir galėjau kelis kart atiduoti viską kišau atgal į savo verslą, nes norėjosi augti greičiau.
 
Šio bankroto pliusas buvo tas, kad išmokau pagrindines pamokas gyvenime:
 
1. Reikia skaičiuoti viską - ne tik kiek uždirbi, bet taip pat kiek ir kur išleidi.
2. Niekada nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį (šią pamoką teoriškai išmokau po pirmo bankroto, nes visos įmonės buvo NT sektoriaus), bet nedėk ir į du krepšius, jei jų turi daug.
3. Jei negali metam išvykti ir rasti savo verslą tik dar labiau užaugusį, vadinasi tai ne verslas, o tik gerai apmokamas darbas
4. Niekada nenoriu dirbti net ir sau, tegul dirba pinigai
 
Susikūriau naujus tikslus, daug mokymosi, daug pastangų, bet rezultatas -100k nesėkmės naudai. Sunku įtikinti investuotojus duot pinigų, kai nebeturi nei realaus produkto, nei realios vizijos..
Forex101
F*ck it aš galiu. 1000 pinigų iš nemokamų smscredit ir mes jau pakeliui į 3x per mėn, 2x.. f*ck it reikia apmokėt sąskaitas, ir valgyt norisi. Daugybė bemiegių naktų. Daugybė paskolų paėmimų ir grąžinimų. Ir jokios sėkmės padidinti kapitalą daugiau nei pravalgymas, jau nekalbant apie dienas, savaites ar mėnesius kai reguleriai nepaeina ir džiaugiesi, kad nevisai sudeginai balansą.. Todėl visi tie, kas jaučiatės beviltiškai ir tikit, kad forex jus išgelbės.. jei būsit tarp 5% ir išmoksit degint pinigus be streso tai gal tai bus jums, bet tik ne iš paskutinių ir skolintų pinigų.
Tokia sėkmė priveda iki to, kad po eilinės graikų bail out balsavimo nakties praleistos prie kompo pradedi svarstyt, kad čia ne gyvenimas. Supranti, kad reikia pergalvoti gyvenimą ir atrasti kas sekėsi, o kas ne.
Tokioj situacijoj kiekvienas atrandam savo privalumus ir trūkumus, laimei pas mane tuo metu vienintelis trūkumas buvo pinigai :)
Netrukus radau IT projektą, kuris atsiperka per 6 mėn, jam reikia tarkim 10-15k. Visdar turiu -100k ir gyvenu su drauge iš jos algos ir smscredit forexe keldamas babkes ant pavalgymo. Puikiai atsimenu, kaip nesunkiai galiu parduot telefonus ir kaip nesunkiai juos dalina įmonėms salonai. Pasiimu jų tiek, kad pardavus užtektų nusipirkt projektą. 24men sutartis, o projektas atsiperka per 6 men. Vuolia turim cash flow ir uždirbu svetimais pinigais daugiau nei naktis ir dienas leisdamas prie forex ekrano.
Kai ieškai tų galimybių atsiranda vis daugiau, taupydamas kiekvieną centą žinau kur išleidžiu, todėl visada lieka vietos investicijoms. Pora metų ir aš back on track, netgi berods po dviejų metu pirkom butą (aišku su paskola), pirmą kartą įėjus į savus namus, kuriuos ketini turėti aptinka tas dejavu jausmas, kad nori taip gyvent ir jaustis visada, kad artėji prie tikslo.
Aišku pamatę, kad mano gyvenimas taisosi mano investuotojai, kuriems aš skoloj primena apie seną skolą, o aš žinau, kad jei atidavinėsiu savo varganus pinigučius, tai jiems reiks atidirbinėti daug metų, o tuo metu aš tikrai neaugsiu. To pasekoje parodau ką veikiu ir pasiūlau dalyvauti arba kaip partneriui arba už fiksuotą grąžą. Po to, Beveik per metus sugrąžinau tą 100k. Be to, dauguma mėgsta fiksuotus skaičius, kuriuos aš visada mokėjau pasiūlyti, tai per pastaruosius 6 metus mano investuotojai ne tik atgavo savo pinigus, bet ir kartu su naujai įneštu kapitalu padidino savo kapitalą bent 3 kartus.
Šiuo metu esam investavę į daugiau kaip 10 skirtingų sričių. Nuo švietimo iki statybos, nuo automobilių iki maitinimo, nuo IT iki didmeninės prekybos, nuo logistikos iki autoservisų. Ir kasdien galvoju kur plėstis toliau, bei iš kur paimti daugiau pinigų :)
 
Mano fanai šiame forume niekaip nesupranta, kodėl aš prie investavimo skelbiu tiek pasiūlymus tiek paieškas investicijų :)
Na suprantu, matematika ne visiem sekasi tai paaiškinsiu pagaliau. Visada priimu paskolas ir investicijas už 18%, kartais netgi moku ir 24% per metus, dažnai ir su užstatu :)
 
Whaaat??? Kodėl, juk vidutinė rinkos grąža 9 procentai, o paskolos banke prasideda nuo niekingų 3%?
Į tai turėtų atsakyti kita mano tema, kur aš siūlau investuoti į verslus, kurie gali generuoti 100% per metus ir gan saugiai! Ir nepatikėsit kiek tokių yra :)
 
Taigi, kad jau atskleidžiau visas savo paslaptis, tai ką iš to išmokai tu?
 
Ko tu nori?
Kaip įsivaizduoji savo gyvenimą po 5metų?
Ką norėtum veikti jei turėtum neribotus resursus ir žinotum, kad tau tikrai pasiseks?
 
Kad ir kas tai bus, tau reikia pradėti nuo:
1. tavo skilsai - labai sunku dirbti nekvalifikuotus ar tau nepatinkančius darbus, o kurti verslą be žinių yra tas pats kas šokti be parašiuto iš lėktuvo ir tikėtis išgyvent.
2. menas parduoti - kad ir ką tu veiki gyvenime, tu visada parduodi save. Ir nuo tavo mokėjimo parduoti priklauso, kaip brangiai tu parduodi savo laiką
3. taupymas - turtingas ne tas, kuris daug uždirba, o tas kuris daug sukaupia ir moka įdarbinti pinigus
4. investavimas - jei neišmoksi uždirbti kol miegi, dirbsi visą savo varganą gyvenimą
5. sveikata - neprarask sveikatos keldamas milijonus, nes sveikata yra svarbiausia
6. laikas - laikas yra vienintelis resursas, kurio begalybės nėra žemėja
 
Finansinė nepriklausomybė
Nedirbk!
Jei tu dirbi darbą, kurio nekenti, tai tavo pagrindinis tikslas turbūt finansinė nepriklausomybė. Kas pagal google reiškia, kad išlaikai gaunamas pajamas nedirbdamas. Tarkim norint turėti 1500eurų pajamas per mėnesį tau reiktų investuoti 100k į priemonę generuojančią 18% per metus.
Jei nori pasiekti finansinę nepriklausomybę greičiausiai, tau reikia parduoti savo laiką brangiausiai kaip tai įmanoma. Net jei tu neturi kažkokių super skilsų, pasižiūrėk koks darbas yra geriausiai apmokamas ir reikalauja mažai žinių. Kažko pastoviai prisimenu fūristo istoriją, kaip žmogus praradęs verslą (sudegė fabrikas) sėdo vairuoti vilkiką ir per metus turėdamas stogą virš galvos, o tuo pačiu ir darbą (vilkiką) per metus sukaupė pradinį kapitalą investicijoms. Jei ką vilkikų vairuotojai uždirba bent 2000 eurų per mėnesį. tai uždirbdamas 24k per metus vilkiko vairuotojas stipriai taupydamas galėtų išeiti į nepriklausomybę po maždaug 4-5 metų.
Jei tavo tikslas finansinė nepriklausomybė tai galbūt galėsiu tau padėti pasiūlydamas geresne grąžą nei rinkos vidurkis.
 
Jei tavo tikslas verslas, tai neieškok naujų pasiteisinimų, savaitgalius leisk ne su alum, o su knyga rankoje. Pinigus leisk ne naujiem kedam ar treningui, o mokymų kursam. O kai turėsi pakankamai skilsų pradėk veikti.
Jei sugalvosi verslo idėją, kuriai įgyvendinti turėsi pakankamai skilsų, tai kreipkis ir galbūt aš tau padėsiu ją įgyvendinti.
 
Papildymas:
Šios temos tikslas nebuvo parduoti tai ką aš darau ir siūlau žmonėm. Kiekvienas jūsų turi savo įsivaizdavimus ir visi keliai tam pasiekti yra teisingi. Tik vieni bus greitesni, kiti lėtesni. Vieni gali tai pasiekti mokydamiesi iš savo klaidų, kiti mokydamiesi iš svetimų klaidų.
Kažkodėl daug kas komentaruose bando teigti, kad aš pinigų vergas :D Nors aš jau senokai nedirbu pats, kad uždirbti pinigus...
Finansinė nepriklausomybė niekada nebuvo mano pagrindinis tikslas, bet manau kad kiekvienam ji būtina. Nepriklausomai ar tu esi savo srities profas darbuotojas ar turi savo srities pro įmonę, turi suprasti, kad visą laiką taip nebus :) anksčiau ar vėliau ateis tas laikas, kai negalėsi dirbti, ar jei esi verslininkas - bankrutuos tavo įmonė. Kiekvienas dalykas gyvenime turi savo egzistavimo pradžią ir pabaigą. Todėl finansinė nepriklausomybė yra būtinas dalykas kiekvienam, kas nenori vergaut dėl pinigų.
Kai tau nereikia vergauti dėl pinigų tavo diena atrodo kitaip. Mano diena atrodo tikrai kitaip nei daugumos. Galiu keltis iš lovos kada noriu, bet dažniausiai keliuosi apie 8 ir važiuoju sportuoti. Bet jei nuspręsiu, kad šiandien tingiu ir noriu leisti ryta su vaiku, tai taip ir padarysiu. Nes nepriklausomai nuo to ar aš miegu ar sportuoju, at žaidžiu su vaiku aš gausiu tokias pat pajamas kasdien.
Tas laisvas laikas ir galėjimas daryti ką nori, kada nori padeda susipažinti su įvairiais žmonėmis, padeda su jais greitai susitikti (tarkim kažkas baisiai užimtas ir turi 1 val per savaitę laisvą, tai jei aš būčiau toks pats užimtas, tai geriausiu atveju susitikčiau po kelių mėn, dabar man nesunku susidėliot dienotvarkę, kad abiem tiktų).
Ir nenorėčiau, kad vėl kažkaip neteisingai interpretuotumėt, nes realiai tai betkas taip gyventi gali, tiesiog reikia labai norėti ir mokytis tai pasiekti. Būtent tuo tikslu paleisim tokį mokymų projektą, kur gal ir pats vesiu mokymus 1 ar 2 temom, nes iš to "neturėjimo ką veikti" sugalvoju kaip padėt pasauliui būti gražesniam.

Tokių žmonių kuriems žaidimai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra tik labai labai mažas procentas. Mano nuomone žaidimai tai priklausomybė, nes pats tokią turėjau. Prie lolo, csgo ir visokių kitų žaidimų praleisdavau gal net po 8 valandas per dieną. Kiek dabartinių dauguma paauglių yra valandų praleidę prie žaidimų turbūt galima skaičiuoti tūkstančiais. Sakai, kad žaisdamas gali išmokti bendrauti, pagerinti anglų kalbos įgudžius, pradėti domėtis IT. Realybėje bendravimas yra visiškai kitoks, tad vargu ar bendraudamas internetu pagerinsi savo realius socialinius įgudžius. Anglų kalba tai pat yra labai ribota, ten realiai kalbama tik to žaidimo žargonu ir visa kalba visada sukasi apie maždaug tą patį. Pagalvok, jei vietoj žaidimų būtum mokęsis anglų kalbos, mokęsis programuoti, skaitęs knygas ar daugiau gilinęsis į savo hobį? Pats turbūt iš žaidimų išaugau, supratau, kad norint, kad tai atneštų realios naudos, reikia LABAI daug žaisti. Ir dabar išties jaučiuosi daug geriau, atradau daug naudingų užsiėmimų ir dalykų kurie man atneša daug daugiau naudos nei žaidimai. Metęs žaidimus ir perskaitęs vieną knygą, supratau, kad ji man suteikė daugiau žinių, nei keli tūkstančiai valandų praleitų prie kompiuterio :)

Tokių žmonių kuriems žaidimai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra tik labai labai mažas procentas. Mano nuomone žaidimai tai priklausomybė, nes pats tokią turėjau. Prie lolo, csgo ir visokių kitų žaidimų praleisdavau gal net po 8 valandas per dieną. Kiek dabartinių dauguma paauglių yra valandų praleidę prie žaidimų turbūt galima skaičiuoti tūkstančiais. Sakai, kad žaisdamas gali išmokti bendrauti, pagerinti anglų kalbos įgudžius, pradėti domėtis IT. Realybėje bendravimas yra visiškai kitoks, tad vargu ar bendraudamas internetu pagerinsi savo realius socialinius įgudžius. Anglų kalba tai pat yra labai ribota, ten realiai kalbama tik to žaidimo žargonu ir visa kalba visada sukasi apie maždaug tą patį. Pagalvok, jei vietoj žaidimų būtum mokęsis anglų kalbos, mokęsis programuoti, skaitęs knygas ar daugiau gilinęsis į savo hobį? Pats turbūt iš žaidimų išaugau, supratau, kad norint, kad tai atneštų realios naudos, reikia LABAI daug žaisti. Ir dabar išties jaučiuosi daug geriau, atradau daug naudingų užsiėmimų ir dalykų kurie man atneša daug daugiau naudos nei žaidimai. Metęs žaidimus ir perskaitęs vieną knygą, supratau, kad ji man suteikė daugiau žinių, nei keli tūkstančiai valandų praleitų prie kompiuterio :)

Tokių žmonių kuriems žaidimai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra tik labai labai mažas procentas. Mano nuomone žaidimai tai priklausomybė, nes pats tokią turėjau. Prie lolo, csgo ir visokių kitų žaidimų praleisdavau gal net po 8 valandas per dieną. Kiek dabartinių dauguma paauglių yra valandų praleidę prie žaidimų turbūt galima skaičiuoti tūkstančiais. Sakai, kad žaisdamas gali išmokti bendrauti, pagerinti anglų kalbos įgudžius, pradėti domėtis IT. Realybėje bendravimas yra visiškai kitoks, tad vargu ar bendraudamas internetu pagerinsi savo realius socialinius įgudžius. Anglų kalba tai pat yra labai ribota, ten realiai kalbama tik to žaidimo žargonu ir visa kalba visada sukasi apie maždaug tą patį. Pagalvok, jei vietoj žaidimų būtum mokęsis anglų kalbos, mokęsis programuoti, skaitęs knygas ar daugiau gilinęsis į savo hobį? Pats turbūt iš žaidimų išaugau, supratau, kad norint, kad tai atneštų realios naudos, reikia LABAI daug žaisti. Ir dabar išties jaučiuosi daug geriau, atradau daug naudingų užsiėmimų ir dalykų kurie man atneša daug daugiau naudos nei žaidimai. Metęs žaidimus ir perskaitęs vieną knygą, supratau, kad ji man suteikė daugiau žinių, nei keli tūkstančiai valandų praleitų prie kompiuterio :)

Tokių žmonių kuriems žaidimai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra tik labai labai mažas procentas. Mano nuomone žaidimai tai priklausomybė, nes pats tokią turėjau. Prie lolo, csgo ir visokių kitų žaidimų praleisdavau gal net po 8 valandas per dieną. Kiek dabartinių dauguma paauglių yra valandų praleidę prie žaidimų turbūt galima skaičiuoti tūkstančiais. Sakai, kad žaisdamas gali išmokti bendrauti, pagerinti anglų kalbos įgudžius, pradėti domėtis IT. Realybėje bendravimas yra visiškai kitoks, tad vargu ar bendraudamas internetu pagerinsi savo realius socialinius įgudžius. Anglų kalba tai pat yra labai ribota, ten realiai kalbama tik to žaidimo žargonu ir visa kalba visada sukasi apie maždaug tą patį. Pagalvok, jei vietoj žaidimų būtum mokęsis anglų kalbos, mokęsis programuoti, skaitęs knygas ar daugiau gilinęsis į savo hobį? Pats turbūt iš žaidimų išaugau, supratau, kad norint, kad tai atneštų realios naudos, reikia LABAI daug žaisti. Ir dabar išties jaučiuosi daug geriau, atradau daug naudingų užsiėmimų ir dalykų kurie man atneša daug daugiau naudos nei žaidimai. Metęs žaidimus ir perskaitęs vieną knygą, supratau, kad ji man suteikė daugiau žinių, nei keli tūkstančiai valandų praleitų prie kompiuterio :)

O iš kur žmogui žinot kuris meistras yra geras? Kaina kokybės nenustato. Pvz., Jonas dirba 5 metus, iš karto tiksliai diagnozuos gedimą, suremontuos kaip reikia, paims 100€. Marius kadangi neseniai dirba paims 50€, bet neaišku ar gerai suremontuos. Petras dirba jau 20 metų, bet per tuos metus tik pasatam salenblokus keitė, todėl gedimo nediagnozuos ir viską keis spėjimo būdu ir galiausiai remontas kainuos 300€. Taigi Petro patirtis ilgiausia ir kaina didžiausia, bet tai jo geriausiu meistru nepadaro.

Sveiki,
Noriu papasakoti apie mano pagaliau įgyvendintą savo svajonę - įrašyti savo podkastą. (čia paaiškinimas tiems, kas nežino kas yra podkastas)
 
Jau kokių 5 metų pats klausausi daug užsienio podkastų, o po to kai pačiam teko garbė sudalyvauti lietuviškame podkastas.lt projekte kaip svečiui (EP 12: Povilas Korop apie programuotojo karjerą, Lietuvos ir Anglijos rinkų skirtumus), tai įkvėpė ir pačiam imtis iniciatyvos.
 
Taigi, imkit ir klausykit: Podkastas "Programuotojo karjera"
 
Idėja - trumpi 5-10 minučių trukmės epizodai, kur pasakosiu apie savo patirtį programuotojo karjeros vingiuose. Kalbėsiu ne apie technologijas ir ne apie kodo rašymą, bet apie tai, kaip geriau išnaudoti savo talentus, kaip efektyviau dirbti ir gal daugiau uždirbti. Panašiai kaip tai dariau neseniai savo išleistoje knygoje.
 
Kol kas pasirodė pirmi du epizodai, gal šįvakar įrašysiu ir 3-čiąjį. Turinį klausytojai priėmė teigiamai, yra ir pirmų followerių/like'ų, su garso kokybe dar teks padirbėti, bet bendrai projektas startavo. Tad pasiklausykite ir jūs!
 
Jei turėsite idėjų, apie ką galėčiau papasakoti ateities epizoduose, pirmyn prie komentarų!

O tu nepagalvojai, kad man taip galėjo tikrai būti? Jokių "+" nerašau, tiesiog tokia situacija buvo, ir aš ją papasakojau... Peace.
(Šitam postui prašau nedėti "+". Ačiū)