xes

Sveikas, Justinai, Ar teko tau dirbti su solo specialisto marketingu?

Sveikas. Pas antstolį nešti nėra tikslo. Kodėl? Nes antstolis vykdo skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, t. y. nutartis, vykdomuosius raštus, etc. Sutartis savaime nėra vykdomasis raštas įrodantis besąlyginę teisę gauti atitinkamą pinigų sumą nurodytą sutartyje. O procedūra paprasta: 1. Įmonės buveinės adresu išsiunti parengęs pretenziją dėl įsiskolinimo; 2. Jeigu neatsako, arba atsako, bet nesutinka - kreipies į teismą; 3. Į teismą kreipiesi pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (supaprastintas skolų išieškojimo procesas kai nereikia teismui pateikti jokių dokumentų patvirtinanči

Nemenkinu pačio reikalo esmės. Jeigu žmogus nori sužinoti daugiau apie pačią verslo specifiką ar nori išklausyti ką kiti žino apie tokio pobūdžio verslą - ir reikia taip formuluoti. Tuomet ir turėsim konstruktyvią diskusiją, kurioje bus aktualios informacijos. Nes dabar gaunasi, jog klausia apie batus, bet tikisi atsakymą išgirsti apie ratus. :)

Pamąstymui toks vienas - ką tau keičia kitų nuomonė? Jeigu visi manysim, kad verta - nuo to ši niša pasidarys pelningesnė? Ar jeigu visi manysim, kad neverta - ji taps nuostolinga? Čia ne nuomonės klaust reikia, o skaičiuoji grynojo pelno maržą savo teikiamoms paslaugoms. Išsianalizuoji rinką ir matai gaires, kokia rinkos kaina tokių paslaugų, koks poreikis, ir kokiu lygiu bei kaina gali analogą pasiūlyti.

Kokio dydžio mąstais žadi užsakymus daryti? Turiu kontaktą Bangladeše, kur itin aukštos kokybės drabužiai, pakankamai žemos kainos, tačiau užsakymai jūriniais konteineriais, o ne zafiros bagažėm. :)

Esmės nekeičia ar susituokę, ar ne. Abu su drauge tampate solidarūs skolininkai, t. y. jeigu nebemokama skola tai bankas negalėdamas gauti pinigų iš vieno, atsigręžia į kitą skolininką. Noriu atkreipti dėmesį, kad imant paskolą su bendraskoliu reikia gerai pagalvoti apie viską. Jeigu netyčia išsiskirtumėte, tai nuo įsipareigojimo bankui nepabėga nei vienas. Tokiais atvejais žmonės susitaria, kad paskolą mokės vienas, jis turės įgytą turtą ir t.t. Bet čia sudėtingiausia vieta. Lyg ir susitarę dėl visko, lyg ir išsiskyrę žmonės, tačiau kai dokumentaliai lieki solidarus skolininkas bankui, negali

Apmaudu, kai investuotai nori ateiti, bet negali to padaryti dėl mūsų pačių klaidų. Kadangi kiekvieną dieną nuolatos bendrauju su įvairiomis Lietuvoje veikiančiomis institucijomis - kažkaip palankiai į jas žiūriu. Jos neturi daryti stebuklų, revoliucijų ar pan. Jos sukurtos tam, kad kaip viešojo administravimo subjektas atliktų tam tikras savo kompetencijai nustatytas funkcijas. Ir kiek susidūriau - pakankamai gerai tą atlieka. Tuo pačiu pilnai sutinku su tuo, kad ne visada institucijos savo kompetencijos ribose gali operuoti visomis naujovėmis ir padėti jas įsisavinti. Tačiau ar tai pačios in

Galima tiesiog nemylint naudotis jų produktais. Tiesa sakant, niekados nesupratau žmonių, kurie garbina konkrečią kompaniją, muzikos atlikėją ar kažkokį gamintoją. Dažniausiai jie visi turi aibę produktų, kuriuos mums pasiūlo. Vieni yra geresni, kiti prastesni. Ir juokinga, kai žmonės bando save pririšti prie kompanijos. Ar tai nėra šiek tiek kvaila? Kažkada mobiliųjų telefonų rinkos pradžioje, turėjom Nokia, Sony Ericsson, Siemens, etc. mobiliuosius telefonus. Tuo metu, kažkoks Nokia modelis atrodė kažkas tokio, į ką kiti lygiuotis sunkiai gali. Ir ką, besąlygiškai reikėjo mylėti Nokia ir pir

Iš tikrųjų įdomus atvejis vertas gilesnės analizės. Kaip ir minėjau, su šiuo konkrečiu atveju sunku kažką giliau pakomentuoti, kadangi iki tol kol neužėjau temos, tol nežinojau apie šią kompaniją. Galiu operuoti vien paviršutiniais duomenimis kas ranka pasiekiama. Tačiau sutinku, jog situacija truputį keistoka iš visų pusių. Lietuvos bankas negali atsakyti į konkrečius klausimus iš išaiškinti reguliavimo, kas iš esmės yra jų kompetencija. Kita vertus, pati kompanija jeigu ten viskas tikrai yra gerai ir puiku, galėjo susitvarkyti visus reikalus su Lietuvos banku ir sėkmingai veikti be trukdžių.

Iš dalies sutikčiau, tik atveju jeigu įvardintume konkrečius pavyzdžius. Ką laikai smulkiomis įmonės ir kokia tai veiklos specifika. Pvz. ar didelis skirtumas bus jeigu prekybos centre pirksime fejerverkus nuo tų laikinų prekystalių, kurie turės pavadinimą ir jų neturės? Nebus didelio skirtumo. Praeis šventinis laikotarpis ir jie dingsta. Ar jiems reikalingas savo įvaizdžio formavimas, marketingo politika, logotipas, ir t.t.? Nemanau. Jeigu kalbėtume apie kažkokią nuolatinę fejerverkų parduotuvę turinčią nuolatinių paslaugų spektras - mažų mažiausiai iškabos ar kažkokio primityvaus vizualinio

Well, pirma primintina tai, kad Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas bei kiti bankinę, investicinę veiklą reglamentuojantys įstatymai, iš kurių išplaukia reikalavimai: 1. Turėti atitinkamą licenciją; 2. Jeigu nori siūlyti viešai finansinius instrumentus - atitinkamai turi būti laikomasi įstatymo reikalavimų (pvz. informacijos atskleidimo ir t.t.). Tai šioje vietoje pilnai suprantu Lietuvos banką, kadangi jis turi pareigą stebėti rinką, kontroliuoti ją. Tai viskas paprasta - patikrina, licenciją turi siūlyti finansinius instrumentus viešai? Ne, neturi

Edvardai, kaip teisingai pastebėjai - žmonės iš savęs protingi ir gali atlikti loginius sprendimus. Tačiau, ne visi vienodai protingi ir ne visi loginiu keliu priima sprendimus. Investicijos į finansinius instrumentus yra sudėtingas procesas ir reikalaujantis daug žinių, jeigu tikrai nori profesionaliai tuo užsiimti. Manau, jog sutiksi, kad geriausiai tokius procesus nusimano kompetentinga institucija - Lietuvos bankas. Dėl šios priežasties, ji vykdydama prevencinę funkciją įspėja tuos rinkos dalyvius, kurie nėra profesionalūs investuotojai ir negali atskirti tokių neaiškių pasiūlymų. Ir nepam

Visų pirma, ne visai sutikčiau. Pateiktas pavyzdys yra ganėtinai novatoriškos idėjos įgyvendinimas, kuris peraugo į didįjį verslą. Šiais laikais visiškai novatoriškos idėjos puokštėm nesimėto. Be to, Lietuvoje didžioji dalis arba bankrutuoja, arba lieka smulkiuoju/vidutiniu verslu, todėl vargu ar tai pakankamai tinkamas pavyzdys. Tačiau galiu pateikti pavyzdį apie partnerius ir bendrą verslą. Šiuo metu stebiu teisminį procesą. Vienas lietuvis sugalvojo trašų/pašarinės produkcijos patiekimo į rinką schemą. Kadangi norėjo pagalbinės galvos pasikvietė savo kolegą į partnerius. Abu akcininkai. Ver

Konkrečiu atveju apie kurį kalbu, tai teismas pardavėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą. Kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui neskundė. Kadangi dažnai susiduriu su sutartiniais ginčais, tai galiu patikinti, jog sutartis nėra viskas. Sutartis galima pripažinti negaliojančiomis ar panaikinti, jeigu galima įrodyti reikalingus pagrindus. Sutarties sudarymo aplinkybės, šalių elgesys, viešai prieinami duomenys, pardavėjo prekyboje nusistovėjusi praktika yra pakankamai geros įrodinėjimo priemonės. Sutikti su tuo, kad sutartis, jos sąlygos ir moja

Turėjau iš esmės analogišką atvejį, kai pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad daiktas defektuotas, nors iš tiesų buvo parduodamas tiesiog naudotas daiktas neturintis defektų. Kaip pavyko tą padaryti? Pardavėjas savo prekes pardavinėjo per el. shopą ir papildomai dėdavo skelbimus, kuriuose buvo pateiktas tos prekės pasiūlymas nurodant, kad prekė yra naudota, o ne defektuota. Viską buvo galima atrasti internete. Teismas sutartyje nurodytą prekės būklę vertino kaip nesąžiningą pardavėjo elgesį, nurodant klaidingą informaciją. Pardavėjas buvo įpareigotas atlyginti pirkėjo patirtą žalą.