MikeFo

Turėti šviesesnę, ramesnę galvą yra labai geras tikslas turėti, ir tegul niekas tau nebando pasakyti kitaip, šaunuolis :thumbsup: atrodo daugelis uždarbiečių nesuvokia, kad tikslai neprivalo būti susieti tik su materijos siekimu. Kasdienė meditacija, šaltas dušas, sportas, skaitymas, yra tobuli įpročiai vystyti. O jei šiuo metu nežinai tiksliai ką nori veikti karjeros prasme ar pan., bet nori produktyviai išnaudoti laiką, tai kasdien investuoti į naujų įgūdžių ugdymą niekada nepakenks. Gali tai daryt per knygas, kursus, stažuotes, eksperimentus ir t.t.. Dar, nereikia užsiciklinti ieškant "tobulo" ar "pelningiausio" įgūdžio vystyti. Leisk smalsumui tave vesti, sėkmės.

Sveiki, sugalvojau pasidalinti savo atliktais darbais, gal šiais laikai stalio darbas nėra itin perspektyvus ar geidžiamas, nes visgi IT dominuoja visur, bet paveldėjau iš prosenelio talentą dirbti su medžiu (galima tikėt, galima ne. nuo mažens, kažką meistraudavau) tiesiog malonu dirbti, tai kas patinka.
Edit2: KONKURSAS https://uzdarbis.lt/t422557/dovanoju-medini-padekla/page__view__findpost__p__3195939
Edit: Dėkui už pozityvius atsiliepimus ir įvertinimus, jau gavau keletą privačių žinučių su užklausimais, bus matyt, kaip eisis toliau.Nuotraukos ne pačios geriausios kokybės ir ne visur viskas sutvarkyta, nekreipkit dėmesio.
Pridėjau vieną didesnį projektą darytą seniau. (pranešimo apačioje "Veranda")
 
 
Vienu žodžiu keli atlikti darbai, norėtųsi nuomonių, kritikos ir panašiai

Stalas:

Lempinis žemėlapis, trūksta Didžiosios Britanijos:

Pirties stalas, nelabai toks, bet neįmanoma apverst:

Palangė:

Priešpirtė:
 

Durų stakta daryta, nes buvo tik durys:

Pirtis, dailylentės pirktos, bet gultai, atlošai, suoliukai, lempų gobtuvai viskas daryta rankom (su įrankiais):
 

Veranda ar kažkas tokio ( apšukšlinta, nesutavrkyta ir nenuvalyta, bet nekreipkit dėmesio)

Tavo tiesa.
 
P.S Ryt gaminsiu padėklą/lėkštę nežinau kas gausis, tuo pačiu padarysiu 1-3 forumo nariams ir konkurso būdu atiduosiu, reik kažką duot forumo nariams, nes ir man padėjot. Arba šitoj temos padarysiu arba naujoj, ryt matysiu. Štai ką bandysiu padaryt
 

 
Konkursas: https://uzdarbis.lt/t422557/dovanoju-medini-padekla/page__view__findpost__p__3195939
 

Esu aktyvus žmogus, besidomintis rankdarbiais iš medžio, molio ir kitų medžiagų, ieškantis naujų idėjų ir informacijos apie meistrystę. Bandau save ir tobulinuosi kurdamas video klipus, svetaines, įgarsinu patikusius literatūrinius kūrinius. Visa tai savarankiškai apdoroju naudodamas skaitmenines technologijas. Kaip man visa tai sekasi, parodau visiems.
 
Mano šūkis:
Vienas atliktas darbas yra geriau už tūkstantį sumanymų!
 
Mano vertybės:
Kiekvieną darbą darau taip, kad žmonės veiklos rezultatu gėrėtųsi labiau už mane.
 
Mano siekis:
 
Tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Mokytis tik iš geriausių meistrų patirties.
Ar norėtumėte sužinoti kokius rankdarbius esu pagaminęs, gaminu ir ką ruošiuosi gaminti?
 
Ar norėtumėte rasti idėjų savo laisvalaikio rankdarbiams?
 
O gal, ieškote įsigyti unikalų ir kokybišką mano rankų darbo gaminį buičiai, laisvalaikiui, vaikams?
Tuomet, džiaugiuosi kartu su Jumis!

Išsamiau su mano veikla galite susipažinti svetainėje
Meistriuko dirbtuvėlė.
Svetainė nekelia sau tikslo populiarumu aplenkti kitas rankdarbių svetaines. Čia viskas labai paprasta, informaciją pateikta nesudėtinga forma, publikuoju savo rankomis atliktų darbų aprašymus, iliustracijas, brėžinius.

Sveiki ši tema atvirai diskusijai. Nepriimkite mano žodžių, tik išklausykite. Galbūt atrasiu bendraminčių. Ir čia apibūdinu tik savo savijautą, mintis, pastebėjimus. Ir iškeliu klausimą kur visa tai link veda?
 
Visada domėjausi soc. tinklais. Žmonių elgesiu juose ir tai ką žmonės palaipsniui sugeba pasiimti iš soc. Tinklų. Kažkada ir pats turėjau gaunamas pajamas iš fb puslapių, tačiau tai jau gan senoje praeityje, tada tai atrodė kieta. Dabar mąstau kitaip.
 
Neperseniausiai peržvelgiau dok. „Social Dillema“ filmą. Apie tai kaip veikia visa soc. media, kaip esame sekami ir mums į ekranus yra kišama per prievartą tai ką mes „mėgstame“. Jau seniai žinojau, jog žmonės yra sekami t.y jų paieškos googlėje ar kituose search engine indeksuojamos ir pateikiamos kitose platformose pvz fb, ig, adsense ir pan. Nieko naujo nei man, nei turbūt jums. Suprantu tai yra milijardinis kompanijų verslas. Bet po daugelio perskaitytų knygų, pražiūrėtų dokumentikų, kyla klausimas kur visa tai link eina?
 
Kodėl man visa tai neduoda ramybės? Pastaruoju metu internetą pradėjau matyti kaip didžiulį šiukšlių ir netikrumo kupiną burbulą kur nuolatos didžiųjų kompanijų reklamos platformos kiša į galvą įvairius produktus ar paslaugas. Naršant facebook'e mane asmeniškai erzina tokie dalykai kaip „You may have been interested in“ ir pateikiama daugybė kvailų vaizdo įrašų kurių sveiku protu būdamas net nežiūrėčiau. Toks jausmas, kad viskas brukama ir kemšama žmonėms į smegenis per prievartą, nebeliko beveik jokios pasirinkimo laisvės.
 
Virdulio fenomenas - Kuomet darbe, per pietų pertrauką visi šnekėjomės temomis ir bekalbėdami tiesiog palietėme šalia stovėjusio virdulio kainą, vienam iš pokalbio dalyvių paėmus į rankas telefoną ir vos tik įjungus fb iššoko „senukų“ sponsored langas su siūlomu VIRDULIU! Atrodo juokingai todėl tuo metu ir pasijuokėm, bet viduje liko toks stebimos aukos jausmas. Internete žmogus visada buvo tik produktas ypač soc. medijoms, jie parduoda mūsų dėmesį ir laiką. Mes esame tie kurie jiems sukuriame pelną. Aptrakčiai mąstant mes parduodame savo laiką už pinigus ir savo kasdieniniuose darbuose ir pan, bet mes bent jau žinome dėl ko, už ką ir kam dirbame. Tačiau čia parduodami savo laiką pinigų mes negauname, gauna kažkas kitas. Čia turbūt įsiterpia ir psichologiniai aspektai.
 
Instagram platformą Šiuo metu pavadinčiau internetine prostitucija. Visi tie influenceriai platina prekes kurių gyvenime atrodo patys nenaudotų. Viena yra verslas, antra yra savęs pardavimas, tik, kad čia pardavinėjimas ne kūnas o savigarba. Protu nesuvokiama kaip save gerbiantis verslininkas galėtų naudotis šiomis nišomis kur apie jo produktą yra meluojama dar blogiau kuomet jis pats prašo meluoti apie jį nors tai ir yra stiprus idėjos iškėlimo į viešumą ginklas. Juk SEO optimizacijos užima daug daugiau laiko, negu žinutės parašymas įtakingam „influenceriui“.
 
Tiesiog darosi sunku suvokti kaip greitai viskas tapo monetizuojama, netikra, naivu ir pigu. Kaip mano amžiną atilsį senelis sakydavo „Ne žmogus turi tarnauti automobiliui, o automobilis žmogui“. Štai čia aš įžvelgiu truputį panašumų ir šioje situacijoje. Kas vyks netolimoje ateityje? Esu matęs jog jau dabar kai kurios merginos kelia savo beveik apsinuoginusias nuotraukas vien tam, jog gautų šiek tiek followerių ir dėmesio, o galbūt klystų (labai tikiuosi) gal tai tik jų fetišas? Asmeniškai nenorėčiau matyti ateityje savo dukros stumdant savo kūno dalis už kažkokių followerių kurių daugiausiai bus pagyvenusių žmonių akys dėmesį. Tai atrodo baisu tačiau matant kas vyksta manau tokia yra netolima ateitis ir apie tai kažkodėl niekas nekalba. Nesu Skirmantas Malinauskas, bet mano akimis tai yra kažkoks marazmas.
 
Iš facebook'o platformos kaip asmuo pasišalinau prieš gerus tris mėnesius. Pasilikau sau laisvę naudotis tik messenger aplikacija ši yra naudinga iki kol susirašinėjimų metu neprasidės reklamų pateikimai tarp žinučių (tikiuosi taip nebus). Po to kai deaktyvavau paskyrą pasidarė lengviau „kvėpuoti“ daugiau laisvo laiko saviems projektams, mažiau „ūžimo“ galvoje, stabilesnis ir geresnis miegas. Rytas žvalesnes - darbingumas produktyvesnis. Nors atrodo ten ir taip mažai laiko praleisdavau, bet turbūt to pakako, kad viskas susijauktų. Didesnė meilė sportui ir sveikatai. :)
 
Nemažai aš čia sėdėdamas prirašiau, nežinau ar kam buvo įdomu jeigu ne atsiprašau už sugaištas minutes. Bet kokia jūsų nuomonė apie tai? Ar jaučiatės panašiai? Ar per daug to nesureikšminate? Galbūt aš imu per daug visa tai į galvą nors tikrai neturėčiau? Įdomu išgirsti Jūsų nuomones.
Būtų įdomu apie tai padiskutuoti.

Vis matau kaip influenceriai reklamuoją šią idėją, kad karantino metu padėtume savo draugų, savo rato ar bent jau pažįstamų verslams. Pirkime prekes ar paslaugas iš savų ir taip palaikykime karantino metus vienas kitą. Visi šitam forume esame daugiau mažiau kolegos.
 
Pirmojo karantino metu vieni stipriai sprogom ir išėjom į priekį, kitiems teko susiveržti diržus. Tad antra bangą pasitinkam visi pakeldami pelną ir plėsdami klientų ratą :)
 
Padarykime temą skirta reklamuoti savo prekes ar paslaugas, taip pat ieškoti tai kas reikalinga mums.
 
Mano paslaugos:
Patikrintasauto.lt
*Automobilio patikra prieš pirkimą
*Kliento atstovavimas perkant automobilį
*Konsultacija
*Jūsų seno automobilio pardavimas
 
Ieškau:
Nešiojamo dėvėto kompiuterio iki 250e, arba naujo iki 400e.
Už simbolinę kainą norėčiau keliais klausimais pasikonsultuoti su namų interjero dizainerių. (gali būti studentas)

Nepalikit lietuvaičiai šalies ir taip mažai čia mūsų

https://www.youtube.com/watch?v=tKvR_aKXQZ4
 
Ilgai lauktas video, kurį Malinauskas darė daugiau nei savaitę, važiavo pats į Tauragę, kad surinktų kuo daugiau naudingos bei įdomios informacijos.

chebra, radau kątik patvirtintos (čia man pažįstamas, kuris dirba su 5G jau 20 metų patvirtino šitą info, nes dabar va kaiptik instaliuoja naują OS į balandžius) naujos šoklruojančios info, pasidalinkit būtinai visi su visais ir wake up, avys, atsimerkit ir pasidarykit savo researchą patys

 
(čia buvo sarkazmas, nes tikiu, kad visi "atsimerkę", galėjo to ir nesuprasti)

Labas! Aš Benita - mane veža rinkodara! Keleriusmetus dirbu su marketingu in general (planavimas, strategavimas, koordinavimas), dalį darbų sudaro ir įgyvendinimas. Ypatingai myliu copywritingą :wub: :rolleyes: Tekstus rašau ir laisvu nuo darbo metu, nes kažkaip būtų keista, jei nieko su tuo nedaryčiau :P Mielai patarsiu, pakonsultuosiu ir padėsiu prireikus būtent šiais klausimais. Patirties man negaila - manau, kad kitiems reikia padėti išskleisti sparnus ir kilti, o ne traukti prie žėmės :rolleyes:
 
Džiugu čia forumuose padiskutuoti, paskaityti apie kitų patirtis ir problemas, sprendimus. Tikiuosi, kad mano patirtis ir rekomendacijos kam nors taip bus naudingos :rolleyes:
 
Linkėjimai ir sėkmingo uždarbio visiems! :P

Jau FB atrasiau, bet atrasysiu ir cia. Šiluminiu trasų darbininkas 1.4k. darbas Kaune, Vilniuje, Klaipedoje komandiruotese. + programuoju laisvalaikiu +300e :)
 
Darau viska ka ir kiti, bet esu atsakingas uz movas ir vienas darau jas. Tai tikiuosi artimiausiu metu 1.7.
 
Kas geriausia tai zmones ir bendravimas su jais. Namuose sedet ir protas gali pavaziuoti.

Perekupas 5k :D

https://www.youtube.com/watch?v=NsfwF7CctaY

Visi "PROTO INDUSTRIJOS" video
 
1 laida: Kaip parduoti įmonę už 290 mln. $? Protingas stalas. Kredito unijų verslas.
https://www.youtube.com/watch?v=l1Fz2sxeXNs
 
 
 
2 laida: Motyvuoti atletai. Modernus ofisas - Ergolain. Ar sportas gali būti verslas?
https://www.youtube.com/watch?v=NK6x1RWbY7Q&t=2s

Neseniai teko pastebėti kaip asmeninis proaktyvumas padeda įgyvendinti įvairius klausimus. Šitai jums padės labai daug kur.
 
Pradėsiu nuo keletos pavyzdžių.Gyvenu šalia nedidelės gatvės, joje yra keletas rimtesnių duobių kurios jau ilgą laiką nebuvo sutvarkytos.
 
Ką aš tada darau?
O viskas yra labai paprasta, perduodu šią informaciją savivaldybės merui. Dar pabrėžiu kokia tai situacija. Po mėnesio viskas sutvarkyta, kaimynai džiūgauja, aš didvyris nors padariau tiesiog paprastą dalyką kurio metų metus nesugebėjo kiti (kadangi ten dar negyvenau) . Atrodo viskas lyg ir paprasta, tačiau tada kodėl tiek metų niekas nepadarė to paties? O todėl nes daugelis žmonių mėgsta nebūti proaktyvūs ir jiems yra geriau kai už juos sprendžia kiti.
Kita situacija, galvoju apie didžiausius puslapius kurių galėtų suteikti backlinką, tačiau kaip jį gauti? Puslapis (-iai) žinomi, tokių užklausų gauna nemažai, dofollow backlinkų pagrinde nedalina. Tačiau, turiu sukūręs neblogą review apie juos bei kitus brandus, pabrėžiu jog bus dirbama ties tuom, kad tas review atvestų jiems kuo daugiau klientų, mes esame šauniausi, geriausi, nuostabiausi ir vienas tokių backlinkų mano rankose. Taip pat geras būdas, parašyti (arba užsisakyti) gerą straipsnį kuris padėtų tam puslapiui jei jie jį patalpintų. Kartais taip galite būti apdovanoti backlinku.
Dar viena situacija, sporto salėje noriu Hex Bar kurio ten nėra (tai yra rėmas skirtas deadliftams ir kitiems pratimams). Parašau emailu administracijai, pasakau jog jį užsakius jis neužimtų daug vietos, bei jis yra geriau nugarai. Sekantis email kurį gaunu: ''Užsakėm, po kelių dienų bus''. Geras daiktas bus naudingas. Aš nustembu jog taip žaibiškai viskas įvyko, mano proaktyvumo dėka tiek jie tiek aš gavome naudą.
Esmė tame jog gyvenime vienokia ar kitokia forma tu turi PRAŠYTI jog gautumei tai ko nori. Ir dažniausiai tai bus nemokama arba labai pigu, ypač kai įvaldysi šią savybę.
Manau daug kam žinomas Lukas Yla parodė šią savybę su spurgomis, beisbolo lazdomis ir panašiomis dovanomis ieškodamas darbo JAV (jo istorija net buvo aprašyta populiarių JAV portalų, rodyta per populiarią laidą). Iki idealaus varianto trūko jog parodytų kokią vertę jis atneštų. Jis nenuėjo ir tiesiog nesiprašė jog jį priimtų, taip viskas nevyksta, tam yra procesas.
Tačiau tu nori pasirodyti geriau negu vidutiniokas ir neturi vadovautis vien ''proceso taisyklėmis''. Tad jeigu tai kažkas daugiau nei paprastas pasiūlymas ar paprastas prašymas, turi būti kūrybingas ir pasukti tą kūno vietą su ausimis šonuose. Šitai tau gali gauti tik interviu, tačiau surask to darbdavio produkte klaidą, parašyk idėjų planą ar kažką panašaus, parodyk aiškiai kodėl esi to vertas - tu būsi įdarbintas iškart (kūrybingas proaktyvumas tave nuveda tiesiai prie apdovanojimo ir tu nebeturi kitų galvos skausmų).
 
Kaip prašyti kūrybiškai ir stipriai
Norint įgyvendinti siekius su įvairiais verslo projektais bei idėjomis, turi išmokti galvoti kūrybiškai jog po to galėtumei ''prašyti''
 
Įsileisk idėjas į savo galvą bei išmok jas generuoti (https://uzdarbis.lt/t403823/salygos-norint-uzdirbti-daug-pinigu-is-savo-ideju/) ''Medžiok'', įsivaizduok jog neturi nieko, kovoji už išlikimą, tu atsakai už save, turi parodyti savo vertę Domėkis įvairia medžiaga, ypač jei ji nėra standartinė, diskutuok Mėgaukis procesu, kuo daugiau būsi ''apdovanojamas'' tuo darysis įdomiau Proaktyvumas
Dažnai daromos klaidos:
 
Tingumas
Tingėk toliau, bet ar žinai jog net ir tingėdamas gali daug ką nuveikti ir dirbti ties tuom jog ateityje turėtumei pasyvias pajamas? Taip betingėdamas žiūrėk ir netyčia pasidarysi proaktyvus.
 
Nedrąsumas, galvojimas jog tai nieko nepakeis
Turi pats sau pasakyti jog tu esi vertas daugiau, nežemink pats savęs. Neivienas negali numatyti ateities, tad nepraleisk progų, o jei jos nemokamos tu nieko neprarasi.
 
Neturiu laiko ir panašūs pasiteisinimai
O savo blogai apmokamam darbui kažkaip jo atrandi?
 
Koncentruojiesi ties problemomis, o ne proaktyvumu
Išmok pašalinti problemas: https://uzdarbis.lt/...i-kas-teigiama/
?
 

Rašau šį tekstą, nes šiandien mane tiesiog įsiutino vieno nario rašliava apie gyvenimo beprasmybę ir neapkenčiamą darbą. Baisiausia yra tai, kad už ta nesamonių kratinį atsirado krūva narių palikusių jam reputacijos pliusų, kas reiškia, kad jie sutinka su tokiais išsakomais vėjais... Suprantu, kad dauguma čia besilankančių ir skaitančių šias rašliavas galimai jaučiasi panašiai, kaip tas gyvenimo nevykėlis, todėl nusprendžiau sukurti šią temą, kad padėti jums suprasti:
 
Niekas kitas - tik tu - gali pakeisti savo pasaulį
 
Šioje temoje nepasakosiu darbuotojui už 400 į mėn, kaip kurti verslą. Bet visuomet maniau, kad šis forumas yra skirtas verslininkams wanabe, beje ir pats čia daug ko išmokau, tai laikykit, kad čia mano duoklė forumui ir tikiuosi, bent vieną žmogų įkvėps mano istorija ir gal net keliems pavyks pakeisti požiūrį į gyvenimą.
 
Kodėl turėtum skaityti, toliau? Patikėk, kad ir kokioje padėtyje tu dabar esi, aš ten buvau. Kodėl turėtum klausyti mano mokymo ir kas aš per 24bazaras, kad mano rašliava aplamai turi kažkokią reikšmę. Berods 5 metų amžiaus padariau savo pirmąjį pardavimą. Neskaitant to, kad mano pagaminto produkto pirkėjas buvo mano tėvas, bet gavau tikrus pinigus už savo padarytą darbą - vazą. Nuo tos akimirkos mano galva pradėjo virti generuodama įvairias idėjas ką galėčiau padaryt, kad gauti daugiau pinigų. Ir jų man reikėjo ne tam, kad nusipirkt saldainių, nuo mažens mane tėtis mokino, kad reikia taupyti pinigėlius, tam kad pirkti didelius ir reikšmingus daiktus.
To pasekoje dar mokykloje turėjau mini verslą, kurio pagalba uždirbdavau keliskart daugiau nei mane mokantys mokytojai (tais gūdžiais laikais, kai nebuvo interneto aš prekiavau mobiliais telefonais per laikraščius).
Gyvenime esu dirbęs kažkam lygiai dvi savaites. Po mokyklos man atrodė, kad reikia susirast kažkokį šaunų darbą, to pasekoje susižavėjau Nekilnojamojo turto eksperto pozicija vienoje iš agentūrų. Atėjau jaunas entuziastingas ir mane priėmė po pirmo pokalbio, net neskaitant to, kad man vargiai buvo 19. Po dviejų savaičių turėdamas mobilų telefoną ir studento pažymėjimą (bandau pasakyti, kad babkių neprisnigo iš dangaus, nes turėjau nedidelį kapitalą telefonuose, o iš pajamų linksmai gyvenau), aš jau turėjau savo nuosavą NT agentūrą. To pasekoje supratau, kad ir kokio amžiaus būčiau niekada neleisiu kažkam man nurodinėti.
Po to, sekė antras, trečias, ketvirtas verslas. Gyvenau american dream tėvynėje. Brangūs auto, keli butai, nt projektų vystymas ir tada 2008m pabaiga... taip jaunėli, jei naudojiesi google tai turėtum rasti, kad tuo metu atėjo krizė ir šitas dėdė labai skaudžiai užsigavo, parex bankas mano pagrindinei įmonei įkalė ragą ant 1mln litų ir to pasekoje mano įmonių grupė buvo suskaldyta, dalis parduota dalis tiesiog subankrutavo.
Ši patirtis buvo labai brangi, tiek finansiškai, nes buvau pakankamai durnas, kad bandyčiau išgelbėti įmones. Nešdamas pinigus iš namų, kad sumokėt algas nedėkingiem darbuotojam, kaip tas kuris šiandien mane supykdė su savo požiūriu į darbą, likau prie suskilusios geldos. Su nebaigtais vykdyti įsipareigojimais klientam, ko pasekoje dar dabar kažkur internete įmanoma rasti bloga atsiliepimą apie mano buvusią įmonę ir neva mane, nes vienai vištai nebuvo laiku baigtas mūsų parduotas kotedžas :) kuriame ji turbūt po šiai dienai laimingai gyvena. Bet ne apie tai.
Esminis dalykas ką išmokau, tai kad visą laiką taip nebus ir kad jokie žmonės niekada neįvertins tavo pastangų, kad ir ką tu darysi.
Po tos krizės užsireginau į šitą forumą, nes buvau baisiai apsinuodijęs darbu su žmonėm. Norėjau interneto ir lengvo gyvenimo iš pajamų iš interneto, kaip rašo knygose :)
Prisipirkau įvairių projektų ir didelė dalis jų buvo ganėtinai sėkmingi, kol susikoncentravau į kelis pusiau warez reikaliukus, nes jie nešė geras babkes. Rizikos diversifikavimui buvau paleidęs dar vieną fizinį verslą, bet taip nutiko, kad dviejų metų bėgyje mane aplankė antras ir skaudžiausias bankrotas, nes verslui daryti buvau pasiskolinęs 100k pinigų ir nors ir pradžioje sekėsi puikiai ir galėjau kelis kart atiduoti viską kišau atgal į savo verslą, nes norėjosi augti greičiau.
 
Šio bankroto pliusas buvo tas, kad išmokau pagrindines pamokas gyvenime:
 
1. Reikia skaičiuoti viską - ne tik kiek uždirbi, bet taip pat kiek ir kur išleidi.
2. Niekada nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį (šią pamoką teoriškai išmokau po pirmo bankroto, nes visos įmonės buvo NT sektoriaus), bet nedėk ir į du krepšius, jei jų turi daug.
3. Jei negali metam išvykti ir rasti savo verslą tik dar labiau užaugusį, vadinasi tai ne verslas, o tik gerai apmokamas darbas
4. Niekada nenoriu dirbti net ir sau, tegul dirba pinigai
 
Susikūriau naujus tikslus, daug mokymosi, daug pastangų, bet rezultatas -100k nesėkmės naudai. Sunku įtikinti investuotojus duot pinigų, kai nebeturi nei realaus produkto, nei realios vizijos..
Forex101
F*ck it aš galiu. 1000 pinigų iš nemokamų smscredit ir mes jau pakeliui į 3x per mėn, 2x.. f*ck it reikia apmokėt sąskaitas, ir valgyt norisi. Daugybė bemiegių naktų. Daugybė paskolų paėmimų ir grąžinimų. Ir jokios sėkmės padidinti kapitalą daugiau nei pravalgymas, jau nekalbant apie dienas, savaites ar mėnesius kai reguleriai nepaeina ir džiaugiesi, kad nevisai sudeginai balansą.. Todėl visi tie, kas jaučiatės beviltiškai ir tikit, kad forex jus išgelbės.. jei būsit tarp 5% ir išmoksit degint pinigus be streso tai gal tai bus jums, bet tik ne iš paskutinių ir skolintų pinigų.
Tokia sėkmė priveda iki to, kad po eilinės graikų bail out balsavimo nakties praleistos prie kompo pradedi svarstyt, kad čia ne gyvenimas. Supranti, kad reikia pergalvoti gyvenimą ir atrasti kas sekėsi, o kas ne.
Tokioj situacijoj kiekvienas atrandam savo privalumus ir trūkumus, laimei pas mane tuo metu vienintelis trūkumas buvo pinigai :)
Netrukus radau IT projektą, kuris atsiperka per 6 mėn, jam reikia tarkim 10-15k. Visdar turiu -100k ir gyvenu su drauge iš jos algos ir smscredit forexe keldamas babkes ant pavalgymo. Puikiai atsimenu, kaip nesunkiai galiu parduot telefonus ir kaip nesunkiai juos dalina įmonėms salonai. Pasiimu jų tiek, kad pardavus užtektų nusipirkt projektą. 24men sutartis, o projektas atsiperka per 6 men. Vuolia turim cash flow ir uždirbu svetimais pinigais daugiau nei naktis ir dienas leisdamas prie forex ekrano.
Kai ieškai tų galimybių atsiranda vis daugiau, taupydamas kiekvieną centą žinau kur išleidžiu, todėl visada lieka vietos investicijoms. Pora metų ir aš back on track, netgi berods po dviejų metu pirkom butą (aišku su paskola), pirmą kartą įėjus į savus namus, kuriuos ketini turėti aptinka tas dejavu jausmas, kad nori taip gyvent ir jaustis visada, kad artėji prie tikslo.
Aišku pamatę, kad mano gyvenimas taisosi mano investuotojai, kuriems aš skoloj primena apie seną skolą, o aš žinau, kad jei atidavinėsiu savo varganus pinigučius, tai jiems reiks atidirbinėti daug metų, o tuo metu aš tikrai neaugsiu. To pasekoje parodau ką veikiu ir pasiūlau dalyvauti arba kaip partneriui arba už fiksuotą grąžą. Po to, Beveik per metus sugrąžinau tą 100k. Be to, dauguma mėgsta fiksuotus skaičius, kuriuos aš visada mokėjau pasiūlyti, tai per pastaruosius 6 metus mano investuotojai ne tik atgavo savo pinigus, bet ir kartu su naujai įneštu kapitalu padidino savo kapitalą bent 3 kartus.
Šiuo metu esam investavę į daugiau kaip 10 skirtingų sričių. Nuo švietimo iki statybos, nuo automobilių iki maitinimo, nuo IT iki didmeninės prekybos, nuo logistikos iki autoservisų. Ir kasdien galvoju kur plėstis toliau, bei iš kur paimti daugiau pinigų :)
 
Mano fanai šiame forume niekaip nesupranta, kodėl aš prie investavimo skelbiu tiek pasiūlymus tiek paieškas investicijų :)
Na suprantu, matematika ne visiem sekasi tai paaiškinsiu pagaliau. Visada priimu paskolas ir investicijas už 18%, kartais netgi moku ir 24% per metus, dažnai ir su užstatu :)
 
Whaaat??? Kodėl, juk vidutinė rinkos grąža 9 procentai, o paskolos banke prasideda nuo niekingų 3%?
Į tai turėtų atsakyti kita mano tema, kur aš siūlau investuoti į verslus, kurie gali generuoti 100% per metus ir gan saugiai! Ir nepatikėsit kiek tokių yra :)
 
Taigi, kad jau atskleidžiau visas savo paslaptis, tai ką iš to išmokai tu?
 
Ko tu nori?
Kaip įsivaizduoji savo gyvenimą po 5metų?
Ką norėtum veikti jei turėtum neribotus resursus ir žinotum, kad tau tikrai pasiseks?
 
Kad ir kas tai bus, tau reikia pradėti nuo:
1. tavo skilsai - labai sunku dirbti nekvalifikuotus ar tau nepatinkančius darbus, o kurti verslą be žinių yra tas pats kas šokti be parašiuto iš lėktuvo ir tikėtis išgyvent.
2. menas parduoti - kad ir ką tu veiki gyvenime, tu visada parduodi save. Ir nuo tavo mokėjimo parduoti priklauso, kaip brangiai tu parduodi savo laiką
3. taupymas - turtingas ne tas, kuris daug uždirba, o tas kuris daug sukaupia ir moka įdarbinti pinigus
4. investavimas - jei neišmoksi uždirbti kol miegi, dirbsi visą savo varganą gyvenimą
5. sveikata - neprarask sveikatos keldamas milijonus, nes sveikata yra svarbiausia
6. laikas - laikas yra vienintelis resursas, kurio begalybės nėra žemėja
 
Finansinė nepriklausomybė
Nedirbk!
Jei tu dirbi darbą, kurio nekenti, tai tavo pagrindinis tikslas turbūt finansinė nepriklausomybė. Kas pagal google reiškia, kad išlaikai gaunamas pajamas nedirbdamas. Tarkim norint turėti 1500eurų pajamas per mėnesį tau reiktų investuoti 100k į priemonę generuojančią 18% per metus.
Jei nori pasiekti finansinę nepriklausomybę greičiausiai, tau reikia parduoti savo laiką brangiausiai kaip tai įmanoma. Net jei tu neturi kažkokių super skilsų, pasižiūrėk koks darbas yra geriausiai apmokamas ir reikalauja mažai žinių. Kažko pastoviai prisimenu fūristo istoriją, kaip žmogus praradęs verslą (sudegė fabrikas) sėdo vairuoti vilkiką ir per metus turėdamas stogą virš galvos, o tuo pačiu ir darbą (vilkiką) per metus sukaupė pradinį kapitalą investicijoms. Jei ką vilkikų vairuotojai uždirba bent 2000 eurų per mėnesį. tai uždirbdamas 24k per metus vilkiko vairuotojas stipriai taupydamas galėtų išeiti į nepriklausomybę po maždaug 4-5 metų.
Jei tavo tikslas finansinė nepriklausomybė tai galbūt galėsiu tau padėti pasiūlydamas geresne grąžą nei rinkos vidurkis.
 
Jei tavo tikslas verslas, tai neieškok naujų pasiteisinimų, savaitgalius leisk ne su alum, o su knyga rankoje. Pinigus leisk ne naujiem kedam ar treningui, o mokymų kursam. O kai turėsi pakankamai skilsų pradėk veikti.
Jei sugalvosi verslo idėją, kuriai įgyvendinti turėsi pakankamai skilsų, tai kreipkis ir galbūt aš tau padėsiu ją įgyvendinti.
 
Papildymas:
Šios temos tikslas nebuvo parduoti tai ką aš darau ir siūlau žmonėm. Kiekvienas jūsų turi savo įsivaizdavimus ir visi keliai tam pasiekti yra teisingi. Tik vieni bus greitesni, kiti lėtesni. Vieni gali tai pasiekti mokydamiesi iš savo klaidų, kiti mokydamiesi iš svetimų klaidų.
Kažkodėl daug kas komentaruose bando teigti, kad aš pinigų vergas :D Nors aš jau senokai nedirbu pats, kad uždirbti pinigus...
Finansinė nepriklausomybė niekada nebuvo mano pagrindinis tikslas, bet manau kad kiekvienam ji būtina. Nepriklausomai ar tu esi savo srities profas darbuotojas ar turi savo srities pro įmonę, turi suprasti, kad visą laiką taip nebus :) anksčiau ar vėliau ateis tas laikas, kai negalėsi dirbti, ar jei esi verslininkas - bankrutuos tavo įmonė. Kiekvienas dalykas gyvenime turi savo egzistavimo pradžią ir pabaigą. Todėl finansinė nepriklausomybė yra būtinas dalykas kiekvienam, kas nenori vergaut dėl pinigų.
Kai tau nereikia vergauti dėl pinigų tavo diena atrodo kitaip. Mano diena atrodo tikrai kitaip nei daugumos. Galiu keltis iš lovos kada noriu, bet dažniausiai keliuosi apie 8 ir važiuoju sportuoti. Bet jei nuspręsiu, kad šiandien tingiu ir noriu leisti ryta su vaiku, tai taip ir padarysiu. Nes nepriklausomai nuo to ar aš miegu ar sportuoju, at žaidžiu su vaiku aš gausiu tokias pat pajamas kasdien.
Tas laisvas laikas ir galėjimas daryti ką nori, kada nori padeda susipažinti su įvairiais žmonėmis, padeda su jais greitai susitikti (tarkim kažkas baisiai užimtas ir turi 1 val per savaitę laisvą, tai jei aš būčiau toks pats užimtas, tai geriausiu atveju susitikčiau po kelių mėn, dabar man nesunku susidėliot dienotvarkę, kad abiem tiktų).
Ir nenorėčiau, kad vėl kažkaip neteisingai interpretuotumėt, nes realiai tai betkas taip gyventi gali, tiesiog reikia labai norėti ir mokytis tai pasiekti. Būtent tuo tikslu paleisim tokį mokymų projektą, kur gal ir pats vesiu mokymus 1 ar 2 temom, nes iš to "neturėjimo ką veikti" sugalvoju kaip padėt pasauliui būti gražesniam.

Taigi sveiki, jei atsimenate mane iš praeitų temų, aš esu Gytis, dar kitaip žinomas kaip Kordas. Esu reperis bei prodiuseris iš Klaipėdos ir šiuo metu dar mokausi dainuoti. Šiandien išleidau savo pirmą gabalą kuriame dainuoju :) Mano galva, aš stipriai save patį pernokau šiame kūrinyje.
 
Na ir dėl dainos detalių; muzikinis trekas kurį girdite tai buvo sukurtas prince young'o, Lietuvio prodiuserio gyvenančio UK, o tekstas buvo parašytas mano per vieną vakarą, nes užklupo netikėtas įkvėpimas ir žodžiai liejosi lyg iš pypkės. Kitą dieną viską įrašiau savo namie ir sumixavau :D
 
Gabalo idėja buvo atitraukti klausytoją akimirkai nuo realybės ir priversti pasijusti visiškoje nirvanoje bei užburti jį žemais dažniais ir pasikartojančiu priedainiu. Ar man tai pasisekė norėčiau išgirsti iš jūsų :D Ačiū už jūsų dėmesį bei iki malonaus! ;)
 

http://spekuliantas.com Vienos is geriausiu pamoku kurias teko skaityti. Sekmes prekyboje.
 
http://www.traders.lt Cia jau rimtesni dalinasi savo mintimis ir patarimais.

Sveiki, iš kai kurių jūsų buvau sulaukęs pastebėjimų, kad sėkmės istoriją parašyčiau čia.
 
Apie mane:
Mindaugas Kučinskas
24 metai,
Studijos: Elektroninio verslo technologijos
Kilmės miestas: Kėdainiai.
 
www.ponaspovas.lt
www.lazerio.eu
www.dezuciugamyba.lt
 
Mintys apie verslą mano galvoje sukosi jau mokykloje. Tuomet pradėjau skaityti verslo,motyvacines knygas, bet greitai supratau, kad jos norimo rezultato neatneša. Vėliau atradau tikrai vertingų knygų su geromis įžvalgomis – viena iš jų Adam Smith „Tautų turtas". Ji padėjo susiformuoti kitokį požiūrį.
 
Pirmi produktai,kuriuos pradėjau gaminti ir parduoti, buvo sąsagos iš Lietuviškų monetų. Kai keitėsi valiuta, pradėjau supirkinėti naujas monetas ir gaminti sąsagas. Paklausa buvo didžiulė, nespėdavau gaminti, nors gamyba buvo greita ir nesudėtinga. Atslūgus bumui, plėčiau pasiūlą kitais tautiniais aksesuarais – gaminau sąsagas su Vyčiu, auskarus, pradėjau prekiauti tautiniais kaklaraiščiais, tautiniais fotoaparatųdirželiais ir t.t. Tuo metu iš draugo užsisakinėjau lazerinio pjaustymo paslaugas, taip susipažinau su lazerinėmis staklėmis. Daugiau informacijos: ponaspovas.lt
 

 

 
 
Bestudijuodamas vis svarsčiau, kokį verslą pradėti, tad domėjausi nemažai skirtingų staklių bei įrengimų. Baigiau elektroninio verslo technologijas. Pabaigęs studijas, pradėjau ieškoti, iš kur gauti pinigų verslui. Buvau nuvykęs į „InvestLietuva", į kitus projektus, gavau nemažai patarimų ir idėjų. Darbo biržoje radau programą „Sau darbo vietos kūrimas", pradėjau rašyti šį projektą. Jis užtruko gan nemažai laiko, reikėjo atlikti daug popierizmo, bet sėkmingai gavau 14 000EUR įrengimams pirkti. Tad nutariau daryti lazerinių paslaugų – pjovimo, graviravimo – verslą. Tai susisiejo su mano gaminamais produktais. Pirkau lazerines stakles. Jų laukiau apie 3 mėnesius, nes jas užsisakiau iš Kinijos. Tuomet pradėjau sukti galvą dėl patalpų ir sėkmingai per „Vilniaus kolegijo sverslumo centro" projektą gavau patalpas pačiame centre, J. Jasinskio g. Patalpas sudarė biuras ir 100 kv. m rūsys. Deja, ten lazerio įkelti nepavyko, nes būtų tekę daužyti apie metrą storos sienos. Susiradau kitas patalpas VU chemijos institute, Visoriuose, Mokslininkų g. 12 – su traukos spintomis, tad įsirengti buvo kur kas paprasčiau. Vis dėlto įkelti lazerį prireikė daug pastangų, reikėjo naktį lupti VU universiteto langą ir šiaip visas įkėlimas kainavo gana brangiai, virš 600EUR.
 
Pradėjome gaminti įvairius gaminius, aksesuarus, medinius žaislus-konstruktorius,paveikslus, dėžutes, stendus ir t.t. Vėliau pradėjome gaminti medines dėžutes pakavimui, medinius stendus, šie produktai verslui išties pasiteisino, buvo užmezgami ilgalaikiai santykiai su buvusiais klientais.
 

 

 

 
Šiuo metu pradėjome gaminti ir holograminius stendus, ir prekybines saleles, tad atsirado daug naujų iššūkių, bet taip pat ir galimybių.
 

 

 
Stengiuosi vis tobulėti ir ieškoti naujų verslo galimybių, nes tai kelia didžiausią džiaugsmą man ir leidžia tobulėti. Kodėl rašau šią tema, noriu visus padrasinti net ir neturinčius pradinio kapitalo siekti savo tikslų ir tiesiog daryti, nes galimybių tikrai yra ir jų galima surasti visose situacijose. Pats pradėjau daryti tik pabaigęs studijas neturėdamas pinigų bei patirties.

Mano įmonė neseniai gavo paskolą per verslumo skatinimo programą, tai nusprendžiau pasidalinti patirtimi. Gal kam bus naudinga, nes kai patys ieškojom informacijos šia tema – praktiškai nieko neradom. Bent jau mūsų patirtis parodė, kad naujai įmonei, kurios savininkai neturi NT ar kitų bankams tinkančių būdų užtikrinti paskolai, nėra daug variantų finansavimui gauti. Mes galų gale ėjom per Verslumo skatinimo programą su Lietuvos kredito unija ir Invegos garantija paskolai.
 
Nemanau, kad verta rašyt ilgą rišlų pasakojimą, tai tiesiog atskirais didesniais ar mažesniais punktais apžvelgsiu tai, kas užkliuvo/nebuvo aišku patiems, ką būtina žinoti ar atkreipti dėmesį.
 
Kas parašyta žemiau tėra informacija iš mūsų pusės su kuo susidūrėm, tai jei matot neatitikimus, pataisykit. Čia nėra gidas, nėra taisyklių rinkinys, čia tik papildoma informacija tiems, kam tokia paskola yra aktuali. Galbūt padės įsivertint savo pasiruošimą, galimybes ar panašiai.
 
Pats principas
Programa finansuojama EU. Paskolą išduoda viena iš LKU grupės unijų. Iki 25.000 eur. Kreiptis gali įmonės, veikiančios iki metų (oficiali paraiška turi būti paduota kol įmonei nesuėjo metai). Paskolą vis tiek reiks kažkuo užtikrinti. Priklausomai nuo sumos ir planuojamo verslo rizikos lygio, gali reikti laiduotojo(-ų), Invega garantijos ar abiejų. Paskola galima iki 10 metų ir su atidėjimu iki 6 mėnesių. Tiek paskolos trukmę, tiek atidėjimą pasirenkat patys.
http://invega.lt/lt/paskolos/verslumo-skatinimas-2014-2020/
http://lku.lt/verslui/kreditas-verslui/
 
Kiek viskas užtrunka?
Oficialiai viskas vyksta 3 etapais. Visų pirma pateikiama paraiška pasirinktai unijai. Unija duoda krūvą dokumentų, kuriuos reikia užpildyti (įvairios deklaracijos, kitokie dokumentai, ir, žinoma, verslo planas pagal jų paruoštą formą). Tuomet unija per 7 dienas pateikia savo atsakymą (paprastai valdybos posėdžiai būna kartą per savaitę, tai priklausomai kada bus priduoti popieriai, galima tikėtis atsakymo ir anksčiau nei galutinis terminas). Jeigu atsakymas yra teigiamas, tuomet dokumentai siunčiami į centrinę Lietuvos Kredito Uniją bei į Invega. Invega paraiškai taip pat turėsit užpildyti krūvą dokumentų, kur neparašysit nieko naujo, bet tokia procedūra. Tiksliai nežinau kur iš pradžių eina dokumentai – į LKU ar į Invega, bet tiek vieni, tiek kiti kalba, kad jų terminas yra 20 dienų. Realiai reiktų skaičiuoti apie du mėnesius, jei viskas tvarkoje. Mūsų atveju tai buvo 50 dienų (paprastų, ne darbo) nuo oficialios paraiškos pateikimo iki paskutinių dokumentų pasirašymo jau gavus paskolą. Dar pasiskaičiuokit porą savaičių pradinėm konsultacijom ir įvairių kabliukų taisymui verslo plane/paraiškoje.
 
Kiek viskas kainuoja?
Visų pirma teikdami oficialią paraišką paskolai, turėsit įstoti į uniją. Įstoti privalo tiek įmonė, prašanti paskolos, tiek jos akcininkai/nariai. Tai tarkim jei yra įmonė ir du akcininkai, teks sumokėti ~240 eurų, iš kurių dalis yra pajaus pavidalu, dalis negrąžinamas stojimo mokestis. Tikslias sumas gausit unijos puslapyje ar pasiskambinę telefonu
 
Tuomet unijai reikia 10% (anksčiau buvo 20%) pajaus nuo visos paskolos sumos, kurį susigrąžinti galėsit, kai išsimokėsit visą paskolą.
 
Galiausiai šiek tiek teks sumokėti ir už Invega garantiją – 1% nuo garantijos sumos. T.y. jei prašot 10.000 eurų, Invega garantiją duoda 80%, tai tas vienas procentas skaičiuosis nuo 8000 eurų.
 
Niekas pinigų jums į rankas neduos ir ilgai pas save nelaikys!
Čia yra labai svarbus momentas. Nebus taip, kad paskolos sumą gausit į savo banko sąskaitą ir galėsit išleisti kaip panorėję. Jūs iš įmonių, kurių paslaugas/produktus pirksite, gausit (išankstines) sąskaitas-faktūras, kurias siųsit į uniją ir unija darys pavedimą į jų banko sąskaitas. Dėl to rengiant verslo planą labai svarbu lėšas susiskaičiuoti teisingai ir protingai. Taip pat teikiant paraišką reikės pridėti ne tik patį verslo planą su krūva užpildytų formų, bet ir komercinius pasiūlymus visiems daiktams/paslaugoms, kurias ruošiatės įsigyti už paskolos lėšas – tai gali būti realūs komerciniai pasiūlymai, išankstinės sąskaitos faktūros gautos iš vadybininkų ar sąskaitos sugeneruotos el. parduotuvėse. Jų esmė yra parodyti, kad ne patys sugalvojot tas sumas, o jos realiai yra prieinamos rinkoje. Tai taip pat reiškia, kad visas prekes ir paslaugas turėsit pirkti iš legaliai veikiančių pardavėjų – tų, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras. Tiesa, gali būti ir išimčių. Pavyzdžiui jei nuomositės patalpas iš fizinio asmens, jis niekaip negalės išrašyti sąskaitos faktūros. Tuomet paskolos sąlygose jums bus padaryta išimtis, kad už patalpas bus sumokama remiantis patalpų nuomos sutartimi.
Kitas svarbus dalykas yra tas, kad paskolą turėsit išnaudoti per mėnesį nuo dokumentų pasirašymo. Nespėsit – jūsų problemos – t.y. neišnaudota paskolos dalis jums bus nebeprieinama. Tuo pačiu jei išnaudosit ne visą paskolą (pvz kažką įsigysit pigiau nei planavot), bus daroma paskolos korekcija ir viskas bus perrašyta mažesnei sumai, kas lygu mažesnėms mėnesinėms įmokoms.
 
Paskolą panaudoti galima ne kam tik panorėsit!
Čia yra daug niuansų, paminėsiu tik tuos, su kuriais patys susidūrėm. Mes ėmėm paskolą investicijoms. Tai reiškia, kad ne daugiau 30% paskolos gali būti panaudota apyvartinėms lėšoms padengti – t.y. nuomos mokestis už patalpas pirmiems mėnesiams, kažkokios žaliavos, vienkartinės priemonės ir visa kita, kas „susinaudos“ ir nebeliks. Tai pildant verslo planą būtina į tai atkreipti dėmesį.
Mūsų atveju unija sutiko sumokėti už pirmus tris mėnesius patalpų nuomos, atsižvelgiant į tai, kad reikės laiko patalpoms suremontuoti ir surasti darbuotojus/įsivažiuoti. Ar kiek mėnesių apmokės priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip nuomos kaina ar planuojama veikla – nežinau. Reikia domėtis iš anksto, klausti unijos darbuotojų, kad galėtumėt tinkamai paruošti verslo planą. Svarbus niuansas – unija neapmokės jokio avanso už patalpas! Dažna praktika nuomojant patalpas yra sumokėti už pirmą (arba du) mėnesį ir mėnesio ar dviejų vertės avansą, kuris būtų atiduotas pasibaigus sutarčiai ir veiktų kaip saugiklis. Tai šitoj vietoj reiktų koreguoti nuomos sutartį, kad avanso nebūtų arba jį mokėsit iš savo kišenės.
Kitas dalykas, tai jei patalpose reikalingas remontas, jį geriau daryti iš savų lėšų. Sako, kad unija labai kreivai žiūri į iš paskolos lėšų daromus remontus – sunku pagrįsti ir suskaičiuoti kiek reikės kokio glaisto, tinko, profilių ar panašių reikalų ir čia jau atsiranda vietos sukčiavimui. Tačiau galima derintis, kad būtų nuperkamos tam tikros prekės, kurias lengva pagrįsti ir suskaičiuoti – pavyzdžiui durys į atskiras patalpos erdves ir panašiai. Detaliau papasakos unijoje.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei norėsit už paskolos lėšas įsigyti prekių, kurios nėra būtinos jūsų pasirinktai veiklai vykdyti, turėsit rašyti aiškinamąjį raštą su pagrindimu kodėl visgi jums to reikia. Pavyzdžiui, kam siuvimo atelje kompiuteris, ar ne? Bet jei jūs žinot, kad jo pagalba tvarkysit dokumentus, buhalteriją, kursit reklamą feisbuke ir kitaip jį panaudosit tam, kad galų gale gautumėt pinigų, aiškinamajame rašte tai ir surašykit. Svarbu viską argumentuoti.
Žinoma, tokių dalykų kaip šakutės, lėkštutės ir puodeliai į ofiso virtuvėlę, tikrai nepavyks nupirkti už paskolos lėšas.
Paskutinis, bet vienas svarbesnių punktų – paskolos lėšomis negali būti apmokami jokio mokesčiai, išskyrus PVM. GPM, NT – jei nuomosit patalpas iš fizinio asmens – bus mokami iš jūsų kišenės. Komunaliniai mokesčiai – iš jūsų kišenės. Rinkliavos už reklamą – iš jūsų kišenės ir t.t.
 
Patalpos, kur vykdysit veiklą
 
Dar prieš paduodami oficialią paraišką paskolai gauti, privalote turėti konkrečias patalpas, kur vykdysit savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kas ruošiasi nuomoti komercines patalpas.
Neužtenka tiesiog peržiūrėti skelbimus ir sugalvoti, kad dirbsim „čia ar ten“. Unijai privalo būti pateiktas dokumentas, liudijantis susitarimą su patalpų savininku. Tai gali būti įvairių formų teisinę galią turintis „popierius“. Mes pasirašėm ir unijai pristatėm galutinę nuomos sutartį, tiesiog suderėjome išlygas, kad per pirmus du mėnesius (t.y. kol spręsis paskolos likimas) galime be baudų nutraukti sutartį. Tačiau mums sakė, kad tinka ir „ketinimo nuomotis patalpas aktas“, kad ir kas tai bebūtų  Bet kokiu atveju, turit būti tikri, kad tas patalpas tikrai gausit, nes kitaip gali nebegalioti Invegos suteikta garantija ir bus sugaišta krūva laiko dokumentams pakeisti.
Invega garantija
Priklausomai nuo krūvos faktorių, Invega garantuoja iki 80% prašomos paskolos sumos. Unija, į kurią kreipsitės, nustatys reikalingą garantijos dydį. Svarbiausias dalykas, kurį mes patys supratom vėliau, nei derėjo, yra tas, kad ši garantija yra antraeilė paskolos užtikrinimo priemonė. Tai reiškia, kad jei jūsų verslui nepasiseks, visų pirma bus bandoma atgauti pinigus iš jūsų pačių, tuomet laiduotojų ir tik niekaip nepavykus gauti pinigų iš laiduotojų bus kreipiamasi į Invega. Kaip mums pasakė unijoje, gauti pinigus iš invegos yra labai sudėtinga. Tai į šitą reikalą reikia žiūrėti kaip į priemonę, kuri padeda gauti paskolą ir tiek. Nesitikėkit, kad ji apsaugos jus ar jūsų laiduotojus!
Kai jūsų paskolos paraiškos dokumentai pasieks Invega vadybininką, galit tikėtis skambučio. Kaip mums pasakė unijoje, vieni vadybininkai išvis nieko neklausia, kiti skambina paskolos gavėjams, treti atsiunčia klausimus į el. paštą unijai. Žodžiu, priklauso ne tik nuo jūsų verslo idėjos/plano, bet ir nuo to, ant kokio žmogaus pataikysit. Jei visgi klausimų kils, tai patariu išmanyti tai, ką ruošiatės daryti! Klausti gali iš principo bet ko. Ruošiant dokumentus Invegai galima įrašyti konkretaus asmens kontaktus, kuriam bus skambinama iškilus klausimams. Tai jei verslą kuriat keliese, geriau duokit kalbėti tam, kuris moka kalbėti ir išmano tai, ką ruošiatės daryti, kodėl pasirinkot vienus ar kitus veikimo būdus, principus ir t.t. ir pan.
 
Pabaigai
Iš savo patirties galiu pasakyti tik viena – bendraukit su unijos darbuotojais. Jie žino krūvą niuansų. Neskubėkit oficialiai visko teikti. Parodykit jiems paruoštą verslo planą, turimus pasiūlymus, kitus dokumentus. Tegul jums pirštu parodo į visus galimus kabliukus. Kuo sąžiningiau dirbsit prie paraiškos, tuo daugiau šansų, kad viskas praeis sklandžiai.
 

Tikras faktas jog:

COCA-COLA pardavė tik 25 butelius per pirmus metus.
Šiai dienai COCA-COLA firmai priklauso daugiau nei 3000 gaminių!
Nesustokite judėti, daugelis iš mūsų meta nepraėjus nei dviem mėnesiam po pradžios, visko norime iš anksto ir kuo greičiau, be ilgo darbo, nėra ir gero rezultato. Sėkmės :)

Sveiki. Sugalvojau sukurti šią temą, kurioje galėtume pasidalinti darbo pokalbių specifika bei patirtimi. Panašiausią temą, kurią pavyko rasti tai Kodėl išsiuntus 150 CV niekas nepaskambina. Dalykus, kuriuos rašysių bus didžiąja dalimi susiję su darbo specifiką į kurią orientuojuosi aš asmeniškai (klientų aptarnavimas/paslaugos), tad darbo pokalbiai, kuriuos turėjau aš ir darbo pokalbiai, kuriuos turėjote/turėsite Jūs gali kardinaliai skirtis.
 
Mano asmeninė patirtis - pradžia:
 
2016 vasarą baigiau LEU studijas (anglų filologija su pedagogikos pakraipa) iš karto pradėjau ieškoti darbo klientų aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. Tereikėjo kelių savaičių kol priėmė į darbą visiškai šviežią viščiuką. Darbas kaip darbas, yra pliusai ir minusai. Per daug nesigilinant į detales, po kelių mėnesių teko atsisveikinti su šiuo darbu dėl mano-darbdavio nesutarimų. Praėjus kažkiek laiko vėl pradėjau ieškotis darbo. Turėjau DAUG darbo pokalbių, pastebėjau tam tikras tendencijas, su kuriomis norėčiau pasidalinti.
 
Prologas: Įdarbinimo įmonės-agentūros
 
Įdarbinimo įmonės-agentūros nėra blogas dalykas savaime. Darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kad gautų geriausią darbuotoją neinvestuojant savo laiko ir resursų. Tačiau iš žmogaus ieškančio darbo perspektyvos tai yra tam tikra prasme laiko gaišimas. Duosiu konkretų pavyzdį: teko eiti į darbo pokalbį dėl kliento aptarnavimo pozicijos į įdarbinimo agentūra, kuri buvo visai kitam miesto gale. Ten asmuo priėmęs mane pradėjo skaityti darbo skelbimo aprašymą (kurį pats buvau perskaitęs kelis kartus, iš karto priminė darbo biržos darbuotojų monologus). Po to, pokalbis pasistūmėjo link manęs, mano patirties, kompetencijų, norų ir pan. Pokalbio pabaigoje asmuo paprašė užpildyti IQ testą namuose, kurį atsiųs į elektroninį paštą. Tikriausiai pirmas ir paskutinis spręstas IQ testas (rezultatų gaila nepasakė, dabar kai pagalvojau dar turiu jo kontaktus, būtų visai nieko jeigu atsiųstu :) ) Jam parašius e-laišką, kad praėjau testą, man teks palaukti kol gausiu atsakymą dėl antrojo darbo pokalbio. Jeigu antrąjį darbo pokalbį praeičiau, manęs lauktu trečiasis. Žodžiu vaizdas aiškus.
 
Dar vienas aspektas, dėl ko įdarbinimo agentūros kartais užknisa tai darbdavio anonimiškumas. Pavyzdžiui, naršai CV tinklapyje, randi idealų darbą (reikalavimai, darbo pobūdis), pažiūri kas per įmone, o ten puikuojasi įdarbinimo agentūros pavadinimas su jos logotipu. Kai žinai į kurią įmonę/įstaigą darbinies gali iš anksto pasiskaityti apie ją atsiliepimus, panagrinėti įmonės istoriją, sužinoti kokia yra jos reputacija ir panašiai.
 
Apie tokias agentūras kaip Biuro tai net nematau tikslo kalbėti. Vienam iš šeimos narių teko vasarai įsidarbinti klientų aptarnavime per šią įmonę. Iš visų dalykų tai labiausiai apverktinas yra apgailėtino dydžio atlyginimų vėlavimas kelis mėnesius. Žmogui, kuris turi paskolą, finansinių įsipareigojimu net neverta žiūrėti į tą pusę (nors geriau pagalvojus žmogus turintis finansinių įsipareigojimų niekada neieškotų darbo klientų aptarnavimo srityje, bet tiek jau to).
 
 
TOP 5 universalūs darbo pokalbio klausimai
 
1. Kokia jūsų darbo patirtis?
2. Kodėl išėjote iš praeito darbo?
3. Kodėl norite dirbti būtent pas mus?
4. Kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka ir panašaus tipo klausimai.
5. Atlyginimo klausimas.
BONUS: Ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę?
 
Darbdavys yra visada suinteresuotas įdarbinti patį geriausią žmogų iš tos savaitės - mėnesio kandidatų sąrašo. Mano galva didžiausi kriterijai, kuriais jie vadovaujasi yra patirtis <- kompetencijos-išsilavinimas <- asmeninės savybės. Net ir neturint patirties vistiek sugebėjau pabaigęs studijas įsidarbinti į vieno didžiausių bankų klientų aptarnavimo skyrių. Kaip tai pavyko? Išryškink tai ką turį, o ne ko neturi. Visai įmanoma, kad yra dalykų, kuriuos pamiršai įrašyti į CV kaip patirtį. Mano atveju, tai atlikta pedagoginė praktika mokyklose, bei anglų mokytojo freelance veikla buvo atramos taškai, kuriuos naudojau kai buvo teiraujamasi dėl mano darbo patirties. Tad vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos teko išgirsti tai kokia yra jūsų darbo patirtis / matome, jog dirbote [įrašykite darbo vietą čia], ar galėtumėte papasakoti daugiau. Šio klausimo galimas tęsinys yra KODĖL IŠĖJOTE IŠ TOS DARBO VIETOS. Į tokį klausimą reikia atsakyti labai atsargiai. Žinau, kad darbo birža mato kada jūs patys išeinate iš darbo, o kada jūs atleidžia darbdavys. Sunku pasakyti, ar potencialus darbdavys gali pamatyti tai, tad būtų gerai jeigu čia yra žmonių, kurie turi verslą ir įdarbina žmonės pasireikštų šiuo klausimu. Tai yra svarbu, nes galite apsimeluoti ir sakyti, kad išėjote dėl tam tikros priežasties, nors tiesa yra tokia, kad prastai dirbote ir įmonei neapsimokėjo turėti su jumis reikalų. Taip pat būkite atsargus/-i dėl pačios priežasties. Niekada nesakykite "susipykau su darbdaviu dėl ..., "darbas neatitiko lūkesčių" arba "mane atleido dėl...". Paprasčiausia ir saugiausia yra sumeluoti (taip sumeluoti, nes jūs ieškote darbo, kad nenumirtumėte badu, o sakyti tiesą dėl apgailėtino atlyginimo ar darbo sąlygų praeitame darbe kaip priežastį yra absurdiška esant tokiom sąlygom - jūs kovojate už savo gerbūvį. Iš visų įmanomų vietų per darbo pokalbį esant ekstra situacijai meluoti patariu būtent kai darbdaviui iškyla klausimas dėl išėjimo priežasties ir niekur daugiau). Trečias dažniausias klausimas, kurį teko girdėti tai "kodėl norite dirbti būtent pas mus". Iš karto prisimenu paveikslėlį internete, kuriame į tokį klausimą žmogus ieškantis darbo darbdaviams atsako "visada buvau suinteresuotas nemirti badu". Žinoma to pasakyti negalite, nes tokios replikos rezultatas gali būti 15/85 - sukelsite juoką ir greitai pasakysite "juokauju žinoma, pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau jus yra..." arba likusį darbo pokalbio laiką darbdavys stipriai sučiaupęs lūpas, nepakeldamas galvos toliau uždavinės jums šaltai klausimus kas yra lygu jo galvoje "noriu, kad šis pokalbis kuo greičiau baigtusi". Ketvirtas dažnai girdėtas klausimas "kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka" ir panašaus tipo klausimai. Manau tai yra gan subjektyvus dalykas, tad komentuoti šio klausimo nematau prasmės. Ir paskutinis klausimas, kuris yra užduodamas visada kaip taisyklė darbo pokalbio pabaigoje yra atlyginimas. Pastebėjau, kad yra 60/40 tendencija. 60 procentų darbdavių vietoje to, kad pasakytų koks yra atlyginimas tiesiog pasiteiraus jūsų pageidaujamo atlyginimo. Tai yra gudrus klausimas dėl kelių priežasčių. Pasakę per mažą sumą atrodysite desperatiškai, o per didelę - per daug pasitikintis/-i savimi ir iš esmės minusas darbdavio užrašuose, nes lyginant kandidatus pagal pageidautiną atlyginimo dydį atsidursite žemiau. Visada patartina paieškoti panašaus darbo pobūdžio atlyginimo internete, forumuose ir per draugus prieš einant į darbo pokalbį. Šiaip konkretus atlyginimas visada yra pasakomas antrojo/trečiojo darbo pokalbio metu. 40 procentų darbdavių tiesiog pasako iškart koks yra atlyginimas ir kartais papildomas klausimas "ar toks atlyginimas jus tenkintų?". Taip pat CV portaluose darbdavių rodančių ir nerodančių atlyginimo skaičius yra neproporcingas. Bijau sumeluot, bet greitai bus patvirtintas įstatymas dėl įmonių prievolės įrašyti atlyginimą savo darbo skelbimuose, pataisykite jeigu klystu.
 
EDIT: dar pridėčiau vieną klausimą - "ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę"? Tai klausimas-saugiklis, kurio esmė patikrinti ar jums bent kažkiek rūpi būsima įmonė, kurioje žadate dirbti.
 
Ko nesakyti
 
VISADA stenkitės nesiplėsti atsakant į darbdavio klausimus. Šioje vietoje gal skaitydami net ir nesutiksite su manimi "ką šitas retromind imbicilas čia rašo, aišku, kad būti atviram, nebūti robotu per darbo pokalbį yra pliusas". Kai atsakydami į klausimą pasakote daugiau nei reikia, tai galite darbdavio galvoje pakišti papildomą klausimą, kurį panaudos prieš jus. Žinoma nereikia atsakinėti žodžiais TAIP arba NE, bet išsiplėsti nepatariu, nes su kiekvienu žodžiu didinate riziką pasakyti kažką netinkamo, išsiplėsti iki tiek, kad atsiras daugiau klausimų nei atsakymų. Taip pat dėl riboto laiko (darbo pokalbio trukmė 25-60 min). Kalbėdami daugiau nei reikia, galite sukurti "daug plepančio" įvaizdį, kuris gali būti neigiamas arba kartais net teigiamas dalykas (klientų aptarnavimas/prekybos agentas). Nesenai užtikau darbo skelbimą iš Transcom ir skambėjo jis maždaug taip "... mėgsti daug plepėti? Prisijunk prie...). Iš tiesų pats darbo skelbimas kvepėjo pigiai...
 
Taip pat stenkitės būti kiek įmanoma formaliu ir įsitempusiu. Kartais gali būti, kad vadovas, darbdavys, žmogiškųjų išteklių atstovas yra jaunesnis už jus arba maždaug tokio pat amžiaus. Jus galite atsipalaiduoti, numesti šiokį tokį juokelį, kai matote, kad darbo pokalbis klostosi labai gerai. Taip pat galite pasąmoningai panaudoti žodį, dėl kurio labai gailėsitės. Pavyzdžiui, vieną kartą per darbo pokalbį, kalbant apie "kodėl norėčiau dirbti jūsų įmonėje" panaudojau žodį papulti. Pats žodis papulti siejasi su atsitiktinumu, lengvabūdiškumu ir net savaime yra nevartotinas šiame kontekste. Kodėl aš pasakiau "papulti", net ir šiandien nežinau. (to darbo negavau :] ). Kai kuriose pokalbių šou, dalyviai yra susodinami į nepatogias kėdes. Priežastis paprasta, kai žmogus sėdi šiltoje, patogioje kėdėje jis atsipalaiduoja, atsiranda saugumo iliuzija. Kai žmogus sėdi nepatogioje - šis natūraliai įsitempia, yra naudojama daugiau raumenų grupių. Žmogaus protas artikuliuoja greičiau ir tiksliau, nes pasamonėje yra siunčiama žinia, kad "NENORIU ILGIAU ČIA SEDĖTI, NORIU, KAD VISKAS GREIČIAU BAIGTUSI". Žinoma jūs nepasirinksite savo kėdės per darbo pokalbį, bet tiesiog norėjau atkreipti į tokį, atrodo nepastebimą dalyką, kad net ir menkiausias atsipalaidavimas gali ateiti iš patogaus sedėjimo, o tai gali jums pakenkti.
 
Rečiau užduodami universalūs klausimai
 
1. Kokios yra jūsų gerosios 5 asmeninės savybės?
2. Kokia yra jūsų stiprioji ir silpnoji pusė.
3. Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas?
4. Ko galite "atnešti" į mūsų darbovietę?
5. Ką veiktumėte su 1 mil eurų (rimtai, ERGO Lietuva buvo uždavę tokį klausimą).
6. Kokie yra jūsų pomėgiai?
7. Kokiose srityse jums reikėtų pasitobulinti (klausia darbo į kurį pretenduojate kontekste, žinoma).
8. Kaip jus apibūdintų jūsų draugai?
9. Ką darytumėte X situacijoje? (kalbant apie klientų aptarnavimą kaip pavyzdys - su jumis susisiekia klientas, tuo metu neturite jam/jai reikalingos informacijos, ką darote toliau? Atsakymas - atsiprašote ir pažadate susisiekti kai tik gausite klientą dominančią informaciją. Jeigu dirbate ne klientų aptarnavime, pagalvokite kokia yra banaliausia - dažniausia naujoko problema dirbant tą darbą)
10. Kiek laiko įsivaizduojate save dirbant pas mus? Šis klausimas tikriausiai yra pats kvailiausias iš visų, net už tą, kuriame klausia ką veiksite su milijonu eurų. Kodėl? O gi todėl, kad mes neesame ekstrasensai su atidarytomis čiakromis ir negalime pasakyti kas nutiks ateityje. Juk nepasakysi "iki gyvenimo galo" nes skambės absurdiškai. Labai norėčiau, kad žmogus dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje galėtų pakomentuoti šio klausimo prasmę ir kaip reikėtų į jį atsakyti.
11. Kaip elgiatės stresinėse situacijose? / Kaip dažnai susiduriate su stresu darbe?
 
Jūsų klausimai darbdaviui
 
Klausimas darbdaviui yra visada universalus pliusas, nes taip parodote, kad jums ne vis vien, esate pasiruošęs/-usi šio darbo pozicijai užimti nors ir rytoj. Mano rekomenduoti klausimai darbdaviui jeigu į juos nebuvo atsakytą per darbo pokalbį / darbo skelbime:
 
Labiausiai patartini klausimai darbdaviui:
 
1. Koks yra idealus kandidatas šiam darbui?
2. Kokios yra karjeros galimybės?
3. Kas jums labiausiai patinka šiame darbe? (Pastaba. Dažniausiai per darbo pokalbį su jumis sėdi 2 arba 1, o rečiau 3 žmonės. Vienas iš jų bus jūsų vadovas, kitas bus žmogiškųjų iškelių sektoriuje dirbantis asmuo, kurio darbas iš esmės ir yra priimti žmones į darbą naudojant tam tikrą klausimyną/metodiką, padėti vadovui priimti galutinį sprendimą, o trečias, kurio gali būti arba nebūti - papildomas žmogiškųjų išteklių sektoriuje dirbantis asmuo, jeigu yra daugiau nei viena komanda - kitos komandos vadovas arba tiesiog asmuo dirbantis toje įmonėje, kuris esant reikalui balsuos 1/2 arba 2/1 scenarijuose. Klausiant šio klausimo 2 arba 3 asmenys sėdintys su jumis turės skirtingus atsakymus, tad pagalvokite ar iš vis verta klausti šio klausimo.
4. Ar yra apmokymai ir kokia yra jų trukmė?
5. Kokiose srityse ši įmonė/įstaiga galėtų pasitobulinti arba koks yra šiuo metu didžiausias iššūkis šioje įmonėje?
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Klausimai, kuriuos patartina klausti jeigu jaučiate kūnu, jog šis darbo pokalbis yra teisinga vieta ir laikas (pokalbio atmosfera):
 
1. Ar jūs susisieksite su manimi, net jeigu atsakymas dėl šios darbo pozicijos būtų neigiamas? (Pastaba. Kai kurios įmonės, ypatingai įdarbinimo agentūros, susisieks su jumis tokiu atveju).
2. Kaip jūs pamatuosite mano pasiekimus šiame darbe, sakykime, kad ir už 6 mėnesių?
3. Ar jums yra tam tikrų abejonių dėl ko šis darbas galbūt nėra skirtas man?
4. Koks yra pats svarbiausias dalykas, kurį galėčiau pasiekti per ateinančius 2 mėnesius šiame darbe?
5. Kaip jūsų įmonė pamatuoja sėkmę?
 
 
Darbo pokalbis be žodžių
 
Darbo pokalbis nėra vien klausimai ir atsakymai. Šiokią tokią jūsų sėkmės dalį sudaro ir dalykai, kuriuos mato akys arba jaučia kūnas. Jūsų akių kontaktas, apranga, kvepalai, punktualumas, rankos paspaudimas, kūno kalba ir net eisena. Prisiminkite, kad pirmas įspūdis yra pats svarbiausias. Čia panašiai kaip teatro pasirodyme, labiausiai žmonės įsimena pasirodymo pradžią ir pabaigą. Šiaip šia tema yra rašomos atskiros knygos, tikrai visko detaliai aprašyt čia neįstengsiu. Galėčiau rekomenduoti perskaityti „Influencer: The Power to Change Anything“ ir populiariosios psichologijos straipsnius, bet apsiriboti vien lietuviška literatūra tikrai nerekomenduoju, dėl to rekomendavau anglišką knygą, tiems kas moka angliškai.
 
 
Atpažinkite vilką avies kailyje net nenuėjus i darbo pokalbį
 
Darbo skelbimas, net ir mažai turintis informacijos gali pasakyti apie įmonę labai daug.
 
Neigiami dalykai
 
Diskriminacijos aspektas.
 
Dėl lyties, religinių įsitikinimų, finansinių galimybių ir kt. diskriminacijos požymiai, kurie signalizuoja, jog įmonė yra linkusi diskriminuoti tam tikrus visuomenės sluoksnius.
 
1. Rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį. Žmogus, kuris važinėja viešuoju transportu / neįperką nuosavo automobilio liks nusivylęs.
2. Pa­gei­da­vi­mai dėl šeimyninės pa­dė­ties. Čia gal labiau moterims, kurios galimai netolimoje ateityje planuoja šeimą.
3. "Dar­bas siū­lo­mas jau­nat­viš­ka­me, ener­gin­ga­me ko­lek­ty­ve". Girdėta? Deje, kai tokią eilutę pamatote žinokite vieną - prioritetas teikiamas tik jaunų asmenų įdarbinimui.
 
Didelių įmonių darbo skelbimai.
 
1. Jūsų komandos vadovas bus jūsų dievas.
2. Kompetencijų siaurumas. Dirbdami didelėje įmonėje, tikimybė, kad dirbsite monotonišką ir siauro-mastymo darbą ženkliai padidėja.
3. Karjeros laiptai praktiškai neegzistuoja, nes jūs neegzistuojate žmonėms dirbantiems paskutiniuose dangoraižio aukštuose. Karjerą galėsite pasiekti tik per lovą, per gimines, bet ne per sunkiai ir gerai nudirbtą darbą.
4. Jūsų idėjos praktiškai niekada nebus įgyvendintos. Tai ne dėl to, kad idėjos yra blogos, labiau dėl to, kad įmonėje, kurioje dirbsite idėjos realizavimo sparta yra labai lėta jau nekalbant apie individus, kurie jums pavydės (o tokių bus didelėse įmonėse, net neabejokite).
5. Jūs - daiktas. Pats, kaip ir minėjau, dirbau vieno banko (skandinaviško) klientų aptarnavimo skyriuje. Kiekvieną dieną jaučiausi kaip daiktas, nes neturėjau asmeninės erdvės, besikeičianti darbo vietos politika "pagal skandinavišką modelį" yra į depresiją varantis variklis - negali pasidėti savo asmeninių daiktų, nes kitą dieną dirbsi visai kitam gale, negali turėti savo stresinio kamuoliuko, kurį gali pamaigyti, tu mažai kuo skyries nuo spausdintuvo ar lempos. Tu esi daiktas ir susitaikyk su tuo.
6. Jautiesi mažyčiu mikroorganizmu, kurio pati egzistavimo prasmė yra apskritai abejotina. Gali pasireikšti vidutinio amžiaus krizė anksčiau laiko.
 
"Jūs pas mus dirbsite ne ilgiau kaip kelis mėnesius" darbo skelbimai.
 
Tokius atpažinti yra labai paprasta. Jeigu matote vieną iš šių eilučių darbo skelbime, turėkite omenyje, kad asmeniui, atsakingam už šio darbo skelbimo platinimą pritrūko žodžių ir įrašė kaip vieną arba kelis įmonės pliusų fundamentalius dalykus, be kurių joks darbuotojas nesutiks dirbti šio reklamuojamo darbo.
 
1. Laiku mokamas atlyginimas (super, nereikės porą savaičių gyventi pusbadžiu)
2. Visos socialinės garantijos (ačiū, kad sumokat už mane PSD, PVM ir kaupiat pensiją)
3. Draugiškas kolektyvas (nes dažnai būna nedraugiškas kolektyvas)
4. Darbą šiuolaikiškoje ir patikimoje kompanijoje (nes dažnai būna nešiuolaikiškų ir nepatikimų kompanijų).
5. Neturinčius darbo patirties apmokome (pas mus dažnai keičiasi žmonės šioje pozicijoje :( ).
6. [tuščia] (mes nelabai ką galime pasiūlyti jums apart atlyginimo, arba mums tiesiog nerūpi jūsų lūkesčiai)
 
Teigiami dalykai
 
1. Profesinio tobulėjimo galimybes.
2. Karjeros perspektyvas ir motyvuotą / konkurencingą atlyginimą.
3. Visas darbui reikalingas priemones.
4. Apmokymus prieš pradedant darbą.
5. Sveikus užkandžius / šviežius vaisius / kavą darbo metu. (kai kam gali pasirodyti šitas labai keistas, bet patikėkite, kartais praverčia ir pasako šį bei tą apie įmonės vidinę darbo kultūrą).
 
Ačiū mielas drauge, kad perskaitei mano visą, pusę metų sukauptą žinių bagažą, kurį įgijau dirbant ir beieškant darbo. Su nekantrumu lauksiu jūsų komentarų bei kritikos vietose, kuriose galbūt nusišnekėjau ir žinoma jūsų asmeninės patirties ir patarimų ieškant darbo ir dalyvaujant darbo pokalbiuose. B-)
 
P.S pridedu video gerai nuotaikai :D
 

Epilogas.
 
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
 
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
 
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
 
Keisti pasaulį... Kurį?
 
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?

http://1111now.com/wordpress/wp-content/uploads/2013/02/better-self-better-world.png

Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
 
Kas tu?
 
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
 
Kas esu aš ir ką matau?
 
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
 
Kapitalizmas – kūrybinė destrukcija.
 

http://www.iamawake.co/wp-content/uploads/2015/11/capitalism-fish-600x350.jpg

 
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
 
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai?
Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.

http://i.imgur.com/TUG379V.jpg

N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra . Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs , kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. 
Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
 
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. 
„Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
 
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. 
Forex
 
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
 
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
 
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
 


 
Įmonė bankrutuoja;
Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.

Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
 
Kapitalo rinka
 
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
 
Baltijos rinka
 
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište

http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg

leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
 
Ką po galais aš čia dabar darau?
 
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
 
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
 
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.

http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg

Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
 
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
 
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
 
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
 
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
 
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
 
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. 
Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
 
Kodėl aš investuoju?
 
Atsakymų turiu daug.
 


 
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas.
Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu);
Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą;
Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją.
Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau.
Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas.
Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą.
Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas.
Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui.
Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.

 
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
 
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.

http://blog.elearnmarkets.com/wp-content/uploads/2016/06/Intrinsic-Value-new.png

Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
 
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
 
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:


 
Brangakmenio ieško kiekvienas;
Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.

 
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
 
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
 
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg

Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:

https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4

 
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
 
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
 
Pažintis su Bitcoin
 

http://d21ii91i3y6o6h.cloudfront.net/gallery_images/from_proof/1478/large/1402686110/bitcoin-logo-sticker.png

Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
 
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
 
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.

https://www.youtube.com/watch?v=l1si5ZWLgy0&t=1227s

 
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
 
Kuo dengtas doleris ir euras?
 
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
 
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
 
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
 
Blockchain
 
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.

https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&

 
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
 
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
 
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
 
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
 
Bitcoin plėtra
 
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu.  
Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.



 
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
 
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.



Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
 
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
 
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:

https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw

 
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus , ar . Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. 
Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
 
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
 
Pradžia.
 
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
 
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu:
1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
 
 
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.

O šiaip geriausia vietoje to, kad žmogus galvotų kaip sutaupyti pinigus, jis verčiau pagalvotų, kaip dar papildomai uždirbti.