DeSigneR

Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
 

 
Pradžia
 
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
 
 
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
 
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!



 

Darbas
 
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
 
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.





Darbo ypatumai
 

Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
 
Laisvalaikis
 
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
 
 

 
 
 
Naktinis gyvenimas
 
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
 
Buitis ir kaimynai
 
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
 
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
 
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
 
 

 
 
Oras, žmonės, šalis.
 
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
 
 







 
 
Lietuviškas maistas
 
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
 
 
 

 
 
Radiniai
 
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
 
 



Nuotykiai
 
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
 
Pabaiga
 
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas kavinėje
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube

Per daug susireikšmini ;)

Gal tu pirmiausia baik savo skaidres daryt mokyklai ir pasistenk gaut 10.. O skaidres susikurt moka visi manau.

Ačiū savanoriams!.
 
Gal ir nelabai įtikinamai skambės, bet nesitikėjau, kad taip fun bus! :)
 
http://blog.dakija.com/img/privatetest1.jpg
Kovos pradžia.
 
http://blog.dakija.com/img/privatetest2.jpg
Kažkas šauna iš krūmo.. priešininkų komandos tankas buvo magas :rolleyes:
 
 
Tai dabar belieka ištaisyti bugus ir laukit atviro testavimo!

Mano ir temo kūrėjo pajėgomis išmesti dar keletas narių. Dar keletas "apdirbami", ir greičiausiai, jeigu rasiu įrodymų mesiu juos irgi lauk.
 
Gero vakaro :)

Sveiki,
 
Ieškau savanorių, kurie galėtų padėti pratestuoti taktinį RPG. Vienam nelabai įdomu pasijungus 10 naršyklių.. : )
 
Kada? Sekmadienį (Spalio 6d), apie 20:00 LT laiku.
Kada? Antradienį (Spalio 8d), 21:00 LT laiku.
 
Kiek? Reiktų apie 10 žmonių, nes norėčiau pažiūrėti kaip atrodo kova, kai kovoja dvi komandos po 5. Gali būti ir daugiau. Just in case.
 
Kur registruotis? Parašykit čia ar privačiai jei norit dalyvaut. Reikalavimai minimalus – megstat RPG arba taktinius RPG.
 
Visiems savanoriams išsamesnę informaciją atsiųsiu sekmadienį po pietų. Turbūt sukursiu skype group, kad būtų patogiau.
 

http://blog.dakija.com/img/galery1.jpg 
http://blog.dakija.com/img/galery2.jpg
 
http://blog.dakija.com/img/dakija_new_design.jpg

Šis postas turi du tikslus - pasidalinti mintimis apie anglų kalbos mokymąsi ir taip pat pareklamuoti savo projektą (pačioje pabaigoje)
 
Prieš porą mėnesių persikrausčiau gyventi į Londoną. Prieš tai galvojau, kad anglų kalbą moku labai gerai ir jokių kalbos barjerų nebus. Pasirodė, kad mano žinios buvo tikrai geros - tik sunkiai pritaikomos realioje aplinkoje. Apie tas "skirtingas anglų kalbas" ir papasakosiu.
 
Mokyklinė anglų kalba
 
Pradėkime nuo pagrindų - visi mes daugiau ar mažiau mokomės anglų mokykloje. Bet ar pagalvojote kada, ko būtent ten mokina? Gramatika, taisyklės, šiek tiek žodyno - ir tada pirmyn, laikyk egzaminą. Tikslas - kad mokytojui nebūtų gėda ir kad gautum aukščiausią balą iš egzamino. Bet galiu pasakyti, kad tokios "gramatinės" žinios beveik neparuošia realiam kalbos vartojimui. Aišku, ko norėti, kai didelė dalis mokytojų net nebuvę Anglijoje ar JAV ir dėsto tik iš vadovėlių...
 
"Popsinė" anglų kalba
 
Iš ko dar mokinamės vaikystėje ir paauglystėje? Teisingai - iš dainų, filmų ir serialų. Ypač dabar, kai pilnas internetas visko - tik spėk rinktis. Ir tai yra labai galingas mokymosi procesas - pasąmonė įsimena frazes ir žodžių junginius tikrai efektyviai. Ir svarbiausia - tai malonios pamokos, nes žiūrime tai, kas patinka.
 
Bet yra du minusai. Visų pirma, dainose ir filmuose yra daug poezijos, sparnuotų išsireiškimų ir paprastoje kalboje nevartojamų žodžių, tad ne viskas yra tikrai naudinga. Kitas dalykas - Holivudo ir pop-kultūra labiau paremta amerikiečių anglų kalba, o visgi UK yra arčiau mūsų ir didesnė tikimybė, kad bendrauti teks būtent su britais.
 
Natūrali anglų kalba
 
Šitą variantą galima palyginti su terminu "native-speaker", kai tikslas yra bendrauti kiek įmanoma panašiau į tuos žmones, kurie gimė ir augo anglakalbėje aplinkoje. Mano nuomone, tai yra naudingiausias mokymosi būdas, tik problema tame, kad jį galima taikyti tik jeigu realiai nuolat bendrauji su anglakalbiais. Ne kitaip.
 
Taigi, link kokio varianto veda jūsų anglų kalbos žinios?
 
O kol jūs galvojate, grįžkime prie mano istorijos - kodėl čia visa tai rašau? Iš esmės, kad apsaugočiau jus nuo kultūrinio šoko, jei kada važiuosite į UK ilgesniam laikui. Čia anglų kalba yra kitokia.
 
Tiesiog išvardinsiu kelias problemas:

Britai ir amerikiečiai turi skirtingą akcentą, kalbėjimo manierą ir net kai kuriuos žodžius (o mes mokomės juk daugiausiai iš amerikietiškos pop-kultūros)
Didžioji Britanija priima labai daug imigrantų, tad ir anglų kalba susimaišo krūvoje skirtingų akcentų. Reikės angliškai susikalbėti ir su škotais, ir su pakistaniečiais, ir su afrikiečiais, ir su lenkais. Ir patikėkite, tai sudėtinga.
Daiktų pavadinimai: užėję į parduotuvę, galime nežinoti, kad dulkių siurblys yra Hoover, o alus parduodamas pintomis. Daug daug smulkių vietinių neaiškumų.

Ir čia tik dalis to, ką pajaučiau savo kailiu, persikraustęs į Londoną. Tad, gyvendamas čia, nusprendžiau padėti savo tautiečiams išmokti tos tikrosios anglų kalbos.
 
Visa tai jau pusmetį darau portale www.100balu.lt, kurio vartotojai kasdien el.paštu gauna po penkias trumpas pamokėles. Tai šį bloką laikykime atvira reklama, bet jeigu jūs ir neprisijungsite, straipsnio tikslas yra priversti jus susimąstyti - kokios būtent anglų kalbos visgi mokotės?

Registrų centras turėtų leisti naudoti jūsų minėtą prekės ženklą norimame juridinio asmens pavadinime, tačiau ateityje galėtumėte susidurti su keblumais. Ne tik dėl to, kad jūs nesate oficialus automobilių markės "AUDI" atstovas Lietuvoje, tačiau ir dėl kitų priežasčių, kurių tiesiogiai čia neaprašysiu, o vietoje to pasiūlysiu apsilankyti LR valstybiniame patentų biuro tinklalapyje ir į paieškos laukelį įvesti "AUDI" prekės ženklą. Peržiūrėkite visus pateikiamus puslapius ir atkreipkite dėmesį į šį prekės ženklą (įvairiomis formomis) užpatentavusią bendrovę (t.y. kokia yra pagrindinė jų veikla).
 
Palyginimui: UAB įstatinis kapitalas yra lygus MB savininkų įnašams. UAB akcininkai prilyginami MB nariams, o UAB akcijų skaičius - MB įnašų dydis (kiekvienas MB narys turi po balsą, nepaisant to, koks buvo kiekvieno nario įnašas).

http://verslas.delfi.lt/verslas/astuonios-pagrindines-pradedanciu-verslininku-klaidos.d?id=61687865
 
Labai daznai matomos tos klaidos ir siame forume. Tikiuosi daug kam pravers

(69-asis mano „rant“ iš serijos „programavimo mokymas, kokį turime, čiulpia“)
 
Pradėti programuoti webui (tokį, kokį turime šiuo metu naršyklėje) ir taip yra pakankamai sudėtinga: jei nori kažką matyti ekrane, turi mokėti HTML, jei nori, kad tai būtų gražesnis vaizdas – CSS, jei nenori būti žmogus, nežinantis, ką daro, reiktų bent kiek suprasti ir apie tinklo susijungimus bei HTTP.
 
Tad kai naujokui, besimokančiam PHP (o jei kitą programavimo kalbą – tik dar šauniau), dar tik rašančiam pirmuosius veikiančius kodo gabaliukus, tėškiamas MySQL, norisi verkti.
 
Reliacinės duomenų bazės (ar apskritai DB) – sudėtingi, galingi žvėrys. Jie nėra skirti vien daryti jūsų „login sistemai“. Norite perprasti MySQL? Pradžiai – didelė dokumentacija. Taip pat dar viena kita knyga apie RDBMS apskritai, MySQL ir praktinius jos sprendimus.
 
Sakote, išmokysime padaryti paprastą SELECT ir darbas baigtas? Nė velnio. Mišrainės/nuotrupų mokymasis nėra naudingas – tada bus antras projektas, tada trečias, o žinios liks maždaug tokioje pačioje vietoje, nes MySQL'u nebuvo pasidomėta nei kiek už to, kas buvo „tam kietam kurse, kur išmokė pasidaryt prisijungimą“.
 
Jums reikia laikyti tik vartotojo prisijungimo vardą ir slaptažodį? Naudokite Redis! Sąrašai, key -> value (vadinamieji hashmap/associative array), aibės – tai net daugiau, nei jums reikia. Be jokio My-, Your-, Their- SQL pasidarysite registraciją, prisijungimą, patvirtinimą emailu, slaptažodžio priminimą, ir ką tik norite.
 
Ir žinote ką? Jis turės pakankamai problemų ir be SQL bėdų. Slaptažodžius saugosite nehešuotus, ar hešuotus netinkamai, jūsų registracijos forma ribos jų ilgį, nepriims tam tikrų el. pašto adresų, bus lengvai atakuojama botų... Bet tai yra normalu kiekvienam pradedančiajam. Jūs mokotės programuoti. Kartu su programavimu iškart nesimokykite panaudoti vieną, niekuo neišsiskiriantį iš kitų išorinį servisą.
 
Išmokite programavimo ir pažabosite (iš kliento pusės) MySQL, Postgres, MongoBD, CouchDB, ar bet kokią kitą sudėtingą DB. Išmoksite tai sistemingai, jau žinodami, kaip veikia programos (netgi ir nenaudojančios DB), tai bus atskira tema ir žinosite, kad DB nėra kažkokia PHP dalis.
 
TL;DR: „susikurkite kietą login sistemėlę su php ir mysql“? NE.

Nežinau, ar čia turėjo būti juokingas, ar rimtas komentaras, bet kažkaip nelabai supratau.. ir nenoriu suprast :))

Gėda savo šaknų nežinoti.
Žolinė yra labai sena lietuviška šventė dar iš pagoniškų laikų, kai žmonės džiaugdavosi gamtos duodamu derliumi, nes rugpjūčio vidurį gamta būna pati dosniausia. Pagal senas tradicijas šią dieną visi lankydavo gimines, draugus, ruošdavo vaišes ir t.t. Graži ir prasminga šventė pasidžiaugti gamtos dosnumu ir pabūti kartu. Bažnyčia perimė šitą šventę visai neseniai ir ją gadina pamiršdami senas tradicijas ir tikrą šios šventės prasmę.
 
 
 
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/etnologas-libertas-klimka-zoline-svente-musu-sielai-56-361321#ixzz2c2jpAH4p

Node.js yra įrankis, kurio pagalba galima sukurti serverius įvairiom web aplikacijoms ar žaidimams naudojant JavaScript programavimo kalbą.
Viskas vyksta realiu laiku t.y. atnaujinimus siunčiamus iš serverio vartotojas gauna akimirksniu. Ir čia Ajax'as ne prie ko - Node.js veikia per WebSocket'us. Todėl norint testuoti serverį reikalinga moderni naršyklė palaikanti WebSocket'us. WebSocket'us palaiko ir dauguma mobilių įrenginių, todėl dėl to nereikia jaudintis.
Supažindinsiu jus su Node.js pamokydamas kaip galima sukurti paprastą web chat'ą (tiek iš serverio tiek iš vartotojo pusės) Windows aplinkoje.
 
Pasiruošimas
Pirmiausia jums reikės iš čia http://nodejs.org/ parsisiųsti ir įsidiegti patį Node.JS įrankį.
Node.js instaliacijos kataloge rasite programą (.bat failą) pavadinimu npm ji skirta papildomų bibliotekų parsiuntimui ir instaliavimui, tačiau ją paleisti galima tik per komandinę eilutę.
Taigi jums reikės papildomos bibliotekos (labai naudingos ir palengvinančios darbą) Socket.IO.
 
Socket.io instaliavimas:
1. Atsidarius Node.js instaliacijos aplanką į adreso lauką įrašyti "cmd" ir spausti ENTER
2. Atsidariusioje konsolėje įrašykite "npm install socket.io" (be kabučių)
3. Kai instaliacija baigsis galite uždaryti konsolę
http://www.part.lt/img/b9964fdb4cd608ccc83999880a2c2bd3692.jpg
http://www.part.lt/img/2acd782f1dfd0f7c47717dc2dda03761115.jpg
 
Darbas su Node.js ir Socket.IO
Testas
Dabar, kai jau įdiegėte reikiamus įrankius galite ištestuoti kaip jie veikia.
Tam pačiame kataloge sukurkite betkokį failą su .js galūne pvz. "chat.js". Atidarykite sukurtą failą ir yrašykite pirmąją kodo eilutę:

var io = require('socket.io').listen(8000);
Ši eilutė liepia sukurti serverį 8000 porte.
Ar viskas tvarkoje galite ištestuoti sukurtą .js failą tiesiog "užvilkę" an node programos.
http://www.part.lt/img/d959e80a53a652d583cb1fae2d038d89139.jpg
Atsivers konsolė, jeigu ji iš karto neišsijungs, reiškias viskas gerai. Naršyklės lange suvedę "http://localhost:8000/" galėsite išvysti pasveikinimą:
 
Įvykiai ir prižiūrėtojai
O dabar pradėsime sunkiąją dalį.
Pirmą norėčiau paaiškinti terminologiją. Kas yra socket'ai nepasakosiu (galite pasiskaityti čia http://en.wikipedia.org/wiki/Network_socket).
Papasakosiu apie event'us (įvykius). Na trumpai tariant įvykiai yra įvykiai :D t.y. tai kas įvyksta programoje (pvz. serveris iš vartotojo gauna komandą "labas"). Programa turi ką nors atsakyti į įvykį, todėl jiems (įvykiams) reikia priskirti prižiūrėtoją (event listener/handler).
Įvykio prižiūrėtojas yra paprasčiausia funkcija (o jeigu nežinot kas yra funkcijos, tai ne ten papuolėt). Prižiūrėtoją įvykiui priskirti galima dviem būdais.
 

socket.on('labas', function(){ console.log("LABAS"); });
arba
 

function labasFunkcija(){ console.log("LABAS"); } socket.on('labas', labasFunkcija);
Šis prižiūrėtojas iš vartotojo gavęs komandą "labas" konsolės lange parašys "LABAS". Tačiau šio įvykio mes nenaudosim.
 
Serveris
Kadangi papasakojau apie įvykius galima judėti toliau. Kol kas kode turime tik vieną eilutę, kurioje aprašytas kintamasis "io". Šis kintamasis laukia kokių nors įvykių (tiksliau ne kintamasis, o jam priskirtas objektas), todėl mes turime jiems priskirti prižiūrėtojus.
Pirmasis įvykis kurį aprašysime tai kai vartotojas bando prisijungti prie serverio. Šio įvykio prižiūrėtoją galime vadinti bosu, nes jis priskirs prižiūrėtojus kitiems įvykiams.

io.sockets.on('connection', function (socket) { // kitas įvykis // dar vienas įvykis });
Šiame pratime naudosime dar du įvykius t.y. "login" ir "message". Beje įvykius galite pavadinti kaip norite, čia pasirinkimo laisvė.
 
Taigi antrasis prižiūrėtojas atsakys už vartotojo vardo pasirinkimą. Vartotojui sėkmingai prisijungus prie serverio jis turės įrašyti savo vardą. Pasirinkus vardą serveriui siunčiama komanda "login" kartu su pasirinktu vardu.
O tuo tarpu serveryje priskirtas prižiūrėtojas laukia šio įvykio:

socket.on('login', function(data){ // Kai serveris priima komandą "login" iš vartotojo (kintamasis "data" yra gauti duomenys iš vartotjo) var status = 0; // Kintamasis status bus siunčiamas vartotojui po to kai serveris patikrins jo atsiųstus duomenis if(data.name.length == 0){ // Jeigu vartotojas neįvedė prisijungimo vardo status = 1; } else { var clients = io.sockets.clients(); // Gaunamas prisijungusių vartotojų sąrašas for(var i = 0; i < clients.length; i++){ // Tikrinami visi prisijungė vartotojai if(clients[i].user && clients[i].user.toLowerCase() == data.name.toLowerCase()){ // Tikrinama ar pasirinktas vartotojo vardas yra užimtas status = 2; break; } } } if(status == 0) socket.user = data.name; // Jeigu pasirinktas vartotojo vardas yra prieinamas socket'ui priskiriamas "user" kintamasis socket.emit('login', {status: status}); // Vartotojui siunčiama komanda "login" su kintamuoju "status" });
Kaip pastebėjote (tikiuosi) šis prižiūrėtojas turi argumentą "data" t.y. kartu su įvykiu iš vartotojo gauti duomenys, šiuo atveju vartotojo vardas. Duomenys pateikiami json formatu, tai reiškia, kad:

data = {name: <vardas>}
Tikiuosi kad pastebėjot ir šią eilutę:

socket.emit('login', {status: status});
Ši eilutė sukuria įvykį vartotojui. Tai reiškia, kad vartotojo (naršyklės) pusėje taip pat laukiama įvykių. Taigi siunčiama komanda "login", o ją priims vartotojo pusėje esantis prižiūrėtojas, bet apie tai vėliau.
Ir trečiasis, paskutinysis prižiūrėtojas - atsakingas už vartotojo siunčiamų žinučių priėmimą:

socket.on('message', function(data){ // Kai vartotojas parašo žinutę var clients = io.sockets.clients(); for(var i = 0; i < clients.length; i++){ // Tikrinami visi prisijungė vartotojai if(clients[i].user){ // Tikrinama ar vartotojas turi prisijungimo vardą clients[i].emit('message', {user: socket.user, message: data.message}); // Siunčiama žinutė vartotojui } } });
Jeigu nesupratot ką daro šis prižiūrėtojas pasakysiu trumpai. Jis visas gaunamas žinutes iš vieno vartotojo persiunčia visiems kitiems.
Dabar jūsų kodas turėtų atrodyti taip:

var io = require('socket.io').listen(8000); // Sukuriamas serveris console.log(io.version); io.sockets.on('connection', function (socket) { // Kai vartotojas prisijungia prie serverio socket.on('login', function(data){ // Kai serveris priima komandą "login" iš vartotojo (kintamasis "data" yra gauti duomenys iš vartotjo) var status = 0; // Kintamasis status bus siunčiamas vartotojui po to kai serveris patikrins jo atsiųstus duomenis if(data.name.length == 0){ // Jeigu vartotojas neįvedė prisijungimo vardo status = 1; } else { var clients = io.sockets.clients(); // Gaunamas prisijungusių vartotojų sąrašas for(var i = 0; i < clients.length; i++){ // Tikrinami visi prisijungė vartotojai if(clients[i].user && clients[i].user.toLowerCase() == data.name.toLowerCase()){ // Tikrinama ar pasirinktas vartotojo vardas yra užimtas status = 2; break; } } } if(status == 0) socket.user = data.name; // Jeigu pasirinktas vartotojo vardas yra prieinamas socket'ui priskiriamas "user" kintamasis socket.emit('login', {status: status}); // Vartotojui siunčiama komanda "login" su kintamuoju "status" }); socket.on('message', function(data){ // Kai vartotojas parašo žinutę var clients = io.sockets.clients(); for(var i = 0; i < clients.length; i++){ // Tikrinami visi prisijungė vartotojai if(clients[i].user){ // Tikrinama ar vartotojas turi prisijungimo vardą clients[i].emit('message', {user: socket.user, message: data.message}); // Siunčiama žinutė vartotojui } } }); });
Serverio kodas baigtas, todėl jau galite jį paleisti kaip mokiau.
 
Pabaiga
Pagaliau priėjome vartotojo pusę. Pabaiga labai arti, nes aš tiesiog jums pateiksiu "gatavą" kodą. Jame nieko ko nežinote nėra.
Kaip ir serverio pusėje yra priskirti prižiūrėtojai ir paprastos jQuery funkcijos skirtos gautiems duomenims manipuliuoti. Kad jums būtų lengviau suprasti JavaScript faile pakomentavau beveik kiekvieną eilutę.
Taigi klientą sudaro 3 failai (html, css ir js):
index.html

<!DOCTYPE html PUBLIC "-//W3C//DTD XHTML 1.0 Transitional//EN" "http://www.w3.org/TR/xhtml1/DTD/xhtml1-transitional.dtd"> <html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml"> <head> <meta http-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8" /> <title>Įspudingas chatas</title> <script src="http://ajax.googleapis.com/ajax/libs/jquery/1.10.2/jquery.min.js"></script> <script src="http://ajax.googleapis.com/ajax/libs/jqueryui/1.10.3/jquery-ui.min.js"></script> <script src="script.js"></script> <script src="http://78.62.160.169:8000/socket.io/socket.io.js"></script> <link href="styles.css" rel="stylesheet" type="text/css" /> <link rel="stylesheet" href="http://code.jquery.com/ui/1.10.3/themes/smoothness/jquery-ui.css" /> </head> <body> <div class="modal">Jungiamasi prie serverio...</div> <div class="overlay"></div> <table width="100%" border="1" cellspacing="5" cellpadding="0"> <tr> <td id="output"></td> </tr> <tr height="20"> <td><input name="message" type="text" id="input"/></td> </tr> </table> </body> </html>
 
styles.css

@charset "utf-8"; html, body{ font-family: Verdana, Geneva, sans-serif; font-size: 14px; margin:0; height: 100%; /* real browsers */ } table{ display: none; height:100%; } table td{ vertical-align: top; } p{ margin: 0; } #input{ height:20px; margin:0; border:0; width:100%; } #input:focus{ background:#E1F5A9; outline: none; } #output{ height:100%; overflow-y:scroll; } .overlay{ width: 100%; height: 100%; display: block; position:absolute; top: 0; background:#ccc; opacity: 0.5; z-index: 1; } .modal{ text-align: center; line-height: 100px; height: 100px; width: 250px; display: block; position: absolute; background: #fff; border: 1px solid #ccc; -webkit-border-radius: 3px; -moz-border-radius: 3px; border-radius: 3px; z-index: 2; top:0; bottom: 0; left: 0; right: 0; margin: auto; } .modal input{ margin-top: 40px; }
 
script.js

var socket; $(document).ready(function(e) { socket = io.connect("http://78.62.160.169:8000/"); // Jungiasi prie serverio // Priskiriami įvykių prižiūrėtojai socket.on("connect", connected); // Įvykis "connect" įvyksta kai vartotojas prisijungia prie serverio socket.on("login", login); socket.on("disconnect", disconnect); // Įvykis "connected" įvyksta kai nutrūksta vartotojo ryšys su serveriu }); //Įvykio "connected" prižiūrėtojas function connected(){ var text = $("<input>", {type: "text", placeholder: "Vardas"}); // Sukuriamas teksto laukas var button = $("<input>", {type: "submit", value: "Tęsti"}); // Sukuriamas mygtukas $(".modal").html([text, button]); // Sukurti elementai priskiriami "modal" klasę turinčiam elementui button.on("click", function(){ // Priskiariamas mygtuko paspaudimo įvykio prižiūrėtojas socket.emit("login", {name: text.val()}); // Nuspaudus mygtuka į serverį siunčiama komanda kurioje nurodytas vartotojo įvestas vardas }); } // Įvykio "login" prižiūrėtojas function login(data){ switch(data.status){ // Tikrinami duomenys iš serverio, kurie gaunami po bandymo prisijungti su pasirinktu vartotojo vardu case 0: // Jeigu data.status = 0 init(); // Vykdoma "init" funkcija break; case 1: // Jeigu data.status = 1 alert("Įvesk vardą!"); // Iššoka "alert" lentelė break; case 2: // Jeigu data.status = 2 alert("Šis vardas yra užimtas"); // Iššoka "alert" lentelė break; } } // Funkcija kuri vykdoma jeigu pavyko prisijungti su pasirinktu vartotojo vardu function init(){ $(".modal, .overlay").remove(); // Sunaikinami elementai kurie turi "modal" arba "overlay" klasę (prisijungimo lentelė) $("table").show(); // Atslepiama lentelė (chato template'as) socket.on("message", message); // Priskiriamas įvykio prižiūrėtojas apdorojantis duomenis, kurie gaunami iš serverio, kai kas nors parašo žinutę chat'e $("#input").on("keypress", function(e){ // Priskiriamas klaviatūros klavišo paspaudimo įvykio prižiūrėtojas if(e.keyCode == 13 && $(this).val().length != 0){ // Jeigu nuspausto mygtuko kodas yra 13 (kodas 13 yra ENTER mygtukas) bei žinutės įvedimo laukas nėra tuščias socket.emit("message", {message: $(this).val()}); // Žinutė išsiunčiama į serverį $(this).val(""); // Išvalomas žinutės įvedimo laukas } }); } // Įvykio "message" prižiūrėtojas function message(data){ $("#output").append("<p><b>"+data.user+":</b> "+data.message+"</p>"); // Žinutę atspausdina "output" elemente (pirmoje lentelės eilutėje) } // Įvykio "disconnect" prižiūrėtojas function disconnect(){ socket.removeListener("message", message); // Sunaikina įvykio "message" prižiūrėtoją $("table").hide(); // Paslepia lentelę $("#output").empty(); // Išvalo chat'ą; $("#input").val(""); // Išvalo žinutės įvedimo lauką var modal = $("<div>", {class: "modal", html: "Jungiamasi prie serverio..."}); // Sukuria "modal" elementą var overlay = $("<div>", {class: "overlay"}); // Sukuria "overlay" elementą $("body").append([overlay, modal]); // Sukurtus elementus priskiria "body" elementui }
 

Šiuos failus sudėkite į vieną katalogą
Paleiskite serverį
Atsidarykite index.html failą
Susitepkit sumuštinį
Atimkit močiutės pensiją
Iškirskit kentą

 
ČIA GALIMA IŠBANDYTI VEIKIANTĮ CHAT'Ą

Rugpjūčio 17-ąją Molėtams užmigti neleis garsi muzika bei verdančios krepšinio aistros! Šalia Molėtų sporto centro arenos (Ąžuolų g. 10) jau nuo 19 val. kovas pradės jaunieji 3x3 turnyro dalyviai, o 21 valandos ginklus surems vyrų komandos. Krepšininkai bus suskirstyti į 2 amžiaus grupes: iki 18 metų ir vyresni. Krepšinio aikštelės bus apšviestos specialių prožektorių, o krepšininkams bei žiūrovams nuobodžiauti neleis DJ Cypru$ bei žaviosios "Ežerūno" šokėjos!
 
Turnyro prizininkai laimės pramogas sau bei draugams SPA centro "Belvilis" baseino bei pirčių komplekse, MP3 grotuvus, "Stereo" klubo kvietimus, picas bei gėrimus picerijoje "Pica Donatelas", nuolaidas el. parduotuvėje www.bukstilingas.lt, taip pat nugalėtojams bus įteiktos taurės, diplomai bei medaliai.
 
Daugiau informacijos: www.ezerunas.lt

Ant dedikuoti.lt gero minecraft serverio nepastatysi. Štampuoja ten tuos servus kaip fabrike, nėra ssd, procai irgi apgailėtini, tad geriau rinkis ką nors solidesnio (vpsnet, ovh).

Pristatau jums atsinaujinusį hostingo paslaugų tiekėją ClustSpace
 
Hostingas, ankščiau žinomas kaip HOST321, startuoja su nauju vardu, nauja svetaine, naujomis paslaugomis ir nuolaidomis!
 
Pagrindinis mūsų darbo principas - dėmesys kiekvienam klientui, suteiksime operatyvią pagalbą esant bet kokiems nesklandumams, patarsime serverio konfigūracijos bei svetainės veikimo greičio optimizavimo klausimais.
 
Hostingo planai - konfigūruojami pagal visus parametrus, todėl galėsite susikurti jums tinkamą planą.
 
Taip pat atsinaujinimo progą siūlom nuolaidas naujiems klientams - net 80% pirmam mėnesiui (šiuo kuponu gali pasinaudoti pirmi 15 klientų. Tolimesni mėnesiai ir pratęsimai su 10% nuolaida).
 
Daugiau informacijos:
E-paštu:
Skype:
Taip pat svetainėje:
 
Laukite neįtikėtinų naujienų!
 
Nuo šiol pilnai funkcionuoja HTTP/2

Labas!
 
 
Uždarbis.lt jau skaitau ir vartau daugiau nei 3 metai. Nesu didelis megėjas komentuoti, ar kurti naujas temas, bet iki šiandien vis norėjau sukurti temą, prisistatymą apie save, bet to nedariau, nes maniau, kad reikia turėti ką pasakyti apie save. Turiu omenyje, pasakyti kažką vertingo, kas duos kitiems kažkokios naudingos informacijos. Kas iš to, kad kiti perskaitis, kad aš mėgstu bėgioti?
Rašant šias eilutes, suprantu, kad nukrypau į lankas, tad prie esmės.
 
Esu optimistas studentas. Nuo mažens, bandau vis kažkaip verslauti. Pirkau pigiau, pardaviau brangiau, prekiavau kitais šūdniekiais, uždirbti pavykdavo, bet nemokėjau pinigų užlaikyti, mėgavausi gyvenimu, todėl 2013.07.17 mano piniginėje buvo tik apie 200 Lt.
 
Didžiausias mano hobis yra maisto gaminimas. Visas kompas prigrūstas Jamie Oliverio, Gordono Ramsio laidų įrašais. Praitą vasarą dirbau restorane. Svajojau, kažkada turėti savo restoraną. Restoranas gal kiek per stiprus žodis, vadinkime restoranėliu.
 
Ryt pirmadienį, važiuosiu pasirašyti nuomos sutarties, ir atsiimti raktų nuo savo restorano.
 
Skamba kvailai? Tikrai taip. Iš kai kurių artimųjų visdar dabar girdžiu pasakymus, kad kvaila, kad man nepasiseks. Gali būti. Pagyvensim, pamatysim.
 
Ne, aš nereklamuoju jokių sėkmės formulių ar kažkokių nesamonių. Aš čia rašysiu savo istoriją, žingsnius kuriuos darysiu, iki restorano atidarymo, taip pat, kaip man pavyko tai įgyvendinti.
 
Taip, tai iš dalies ir reklama, PRas mano restoranui.
 
Kiekvienos dienos pabaigoje atnaujinsiu šią temą, su naujienomis apie restorano įrenginėjimą, ir žingsniais, kaip tą daryti.
 
Sėkmės man :)
 
P.S. Milijono tikrai nelaimėjau, ir turtingų tėvų neturiu, todėl šia tema tikiuosi ir sulaukti kažkokios pagalbos iš Jūsų! Gal atsiras žmonių, kurie galėtų nemokamai sukurti interneto svetainę? Pietumis tikrai pavaišinčiau. Gal atsiras žmonių, kurie galėtų pabūti mano mentoriais, duoti patarimų ar kitos naudingos informacijos?
 
---------------------------------------------------
2013.07.21
 
Sėdim su drauge, ir truputį nervinames prieš ryt, bet taipogi ir laukiam. Juk ryt gausiu raktus, ryt gausim raktus, ryt pradėsim remontą (laukit nuotraukų). Draugė, pats pirmas žmogus, kuris sužinojo mano idėją, jai pritarė, stumė mane į priekį, palaikė, bei davė, duoda naudingų patarimų. Interjero reikalai taip pat patikėti jai.
 
Truputis info apie restoraną (ar kaip jį vadinti). Plotas 31 kvadratinis metras. 14 sėdimų vietų viduje, ir 12 lauke. Anksčiau ten veikė kavinė-baras (Užsidarė. Klausinėjau aplinkinių offisų, tai maistas buvo prastas, ir šeip mano nuomone, norint išsilaikyti maitinimo versle, reikia turėti brandą. Geras pavyzdys JAMMI kebabai. Įsivaizduokite "Varom į JAMMI" ir "Varom į kebabinę". Kas turi didesnius šansus išsilaikyti? Prekinis ženklas ar bendrinis žodis?)
 
Baldai, įranga, taurės, įrankiai, kitka yra jau restorane. Aišku kai ko trūksta, bet viską susivežėme iš draugų, giminių.
 
Interjerą reikia keisti. Pirmas įspūdis įėjus, kad tai eilinis baras, todėl ryt su drauge vos tik gavę raktus, važiuosime į senukus, susipirksime šiokius tokius remonto reikmenys, ir pradėsim dirbti.
 
Taip pat ryt pradėsiu skambinti tiekėjams, kitoms įmonėms. Laukia daug darbų, bet labai laukiu, nors visą laiką net ir dabar jaučiu įtampą. Ryte keliuosi su mintimis apie restoraną, vakare neužmiegu, nes galvoju vien tik apie tai :)
 
Tiek šiandienai, ryt vakare idėsiu nuotraukų ir daugiau informacijos apie tikslią vietą, darbuotojus, pavadinimą :)
 
----------------------------------
2013.07.22
Šiandienos svarbiausi padaryti darbai:
Nuluptos senos sienos, užtinkuotos ir paruoštos tapetavimui.
Perdažyta 16 kėdžių.
Susitarta dėl interneto atvedimo.
Pasirašyta sutartis su kenkėjų kontrole (Priežiūra, kad nebūtų jokių musių tarakonų ir t.t. Tai yra būtina viešojo maitinimo įstaigoms, nes neturint sutarties, maisto ir veterinarijos tarnyba, nesuteiks jums maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo. Pagal sutartį, kenkėjų kontrolės įmonė pas mane apsilankis kiekvieną mėnesį, bei tada kai juos iškviesiu. O visas šitas džiaugsmas kainuos tik 35 Lt į mėn:) )
 
Mano svajonė atidaryti restoraną, taip pat susijusi su aistra maisto gamybai. Todėl atspėkit kas bus virtuvės šefas? Teisingai - AŠ. Aišku vienas nesugebėsiu suktis, todėl mano džiaugsmui man sutiko ir norėjo padėti mano nuostabioji, gražioji draugė. Ji bus barmenė-padavėja-kasininkė. Viskas. Darbuotojų sąrašas baigėsi. Atrodo romantiška ir gražu? Tikiuosi taip ir bus, tikiuosi nesusipyksim po pirmos savaitės, nes kas yra dirbęs virtuvėje, žino, kokia įtampa joje verda :)
 
Ar minėjau, kad restoranas atsidaris Vilniuje? O kad Fabijoniškių rajone, Fabijoniškių gatvėje? Būtų įdomu išgirsti nuomonių apie šį rajoną, galimybės ir visokios kitokios informacijos ir gandų:)
 
Koks restorano pavadinimas? Ilgai galvojome, ieškojome, svarstėme su draugais, prie bonkės, gamtoj, mašinoj, tualete visur, nes norėjome kažko kitokio, kažko su istorija ir su reikšme. Galiausiai pasiūlymą davė draugės tėtis, ir mes iškart jam pritarėme. Pavadinimas: TWINS. Norėjome kažkokio interjero, kur dar niekur nėra, o pavadinimas TWINS mums tai leidžia. Nenoriu atskleisti detalių, bet pagalvokite patys, kiek daug galima padaryti restorane Dvynių tema;) Gal ir patys turite kokių nors idėjų ar pasiūlymų, būtų įdomu išgirsti :)
 
Pabaigai keletas foto :)
 
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/3.JPG
http://algowork.lt/5.JPG
http://algowork.lt/6.JPG
 
-----------------------------------------------
2013.07.23
 
Džiaugsmui ir liūdesiui ši darbo diena baigėsi pakankamai anksti. Baras perdažytas, stalai, baro kėdės taip pat. Remontas greitai jau bus baigtas, nes beliko tik vieną kartą kai ką perdažyti, bei nulakuoti, o sienas išklijuoti taptetais. Bus įdomu pakviesti patalpų savininką ir pamatyti jo reakciją, nes anksčiau ši vieta atrodė kaip baras, bet dabar įgauna jaukesnės, tvarkingesnės, gražesnės ir prabangesnės vietos vaizdą.
 
Gaila, tačiau šiandien nebus jokių fotų. Šiandien dirbant fotografavau, tačiau paaiškėjo, kad fotiko atminties kortelė yra palikta laptope, nuo vakar foto kėlimo į kompą. Matyt nuo nuovargio, arba dažų kvapo koncentracijos, smegenys prisnūdo. Ryt, jau pasistengsiu įkelti bent vieną fotkę.
 
Kadangi remontas artėja į pabaigą, toj prsidės popierizmas. Pastarasis susideda iš dviejų dalių:
Licenzija prekiauti alkoholiu;
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas.
 
Licenzija prekiauti alkoholiu yra išduodama teikiant prašymą miesto savivaldybėje. Nurodoma, kad paslauga bus suteika per 30 dienų. Pats nežinau, todėl noriu pasitikslinti, ar lygiai po 30 dienų bus suteikta licenzija, ar 30 dienų bėgyje? Jei kas žinot tiksliau, būtinai parašykite:)
 
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, leidžia Jums gaminti maistą, bei teikti viešojo maitinimo paslaugas. Su šiuo pažymėjimu vargo daug neturėtų būti, nors ir visi gasdina. Bet patalpos tvarkingos, maisto tvarkymo procesas detalus, išskirtas laike, todėl viliuosi, kad problemų nebus, ir inspektorius bus geros nuotaikos :)
 
Skaičiau komentarus, ir kelis mačiau, kur žmonės galvoja, kad restoranas (dėl pavadinimo. tai ne baras, tai ne kavinė, jei jums nepatinka žodis restoranas, vadinkite kitaip, tačiau sutarkime, kad šioj temoj, aš šnekėsiu apie restoraną :D ) atidaromas už 200 Lt. Matyt ne taip norėjau išsireikšti, arba ne taip supratot.
 
Ryt pristatysiu trumpai meniu, pačią virtuvės koncepciją, idėją, kas bus čia, ko nebus kitur. Gero vakaro:)
----------------------------------------
2013.07.24
 
Praėjo dar viena diena. Ir vėl aš geriu alų. Nežinau kodėl, bet kai vos gavau raktus, noriu vakarais alaus. Matyt padeda nuimti stresą :D Tik šį kartą geriu ne iš parduotuvės pirktą, o iš vieno uždarbiečio pilstomo alaus krautuvėlės. Susirašėm, susitikom, nes norėjau užduoti keletą klausimų dėl alkoholio licenzijos, ir nusipirkau porą puslyčių alaus pokalbio pabaigoje. O šeip mldc čiuvai, visi lėkit į Šeškinės 22 g. IKI, ir prie kasų bus alus išsineštinai. Pirkite, nes kainos labai draugiškos, o alus skanus:)
Šiandien dienos pradžioje su drauge perdažėme kai kuriuos baldus antrą kartą, kad įgautų ryškesnį juodą atspalvį. Kai viskas bus baigta, nulakuota, įmesiu foto prieš, ir po, skirtumas tikrai matysis. Vėliau pietų metu, grįžome namo ir padarėme keletą skambučių. Viską sutarėm dėl sutarties pasirašymo su ŠGP tvarkymo įmone.
 
Kas tas ŠGP?
 
Taigi, jei planuojate atidaryti kavinę, kebabinę ar kitą maitinimo įstaigą, jums reikia gauti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMĄ.
Pirmas žingsnis kurį reikia padaryti, tai į Maisto ir Veterinarijos skyrių (toliau MV) jums reikia pristatyti MAISTO TVARKYMO PROCESO APRAŠYMĄ. Kas tai per dokumentas, siūlau pagooglinti, arba paieškoti informacijos tax.lt forume. Jį nėra sunku parašyti, ir jeigu Jums reikia pavyzdžio, rašykite man, atsiųsiu. Esmė, kad šiam dokumentui parašyti, Jums reikia turėti dvi sutartis. Su Kenkėjų kontrole bei su ŠGP tvarkymo įmone. Kenkėjų kontrolė prižiūri, kad pas jus nebūtų vabalų, parazitų ir t.t., o jiems atsiradus, juos naikina. ŠGP - tai Šalutiniai Gyvuniniai Produktai. Tarkime, nusipirkote kiaulės koją su kaulu, ją apipjaustėte, ir mėsą norite kepti bei parduoti, o kaulą su oda, išmetate į šiuklšių dėžę. Tai ir yra ŠGP, o pastarajam reikia atskiro konteinerio, kurį išvežtu kas tam tikrą laiką. Nežinau kaip kitur, bet aš sudariau sutarti, kad man ŠGP tvarkis už kažkur apie 40 Lt į mėn (konteinerį duos nemokamai). Kenkėjų kontrolė kainuoja 35 Lt į mėn. Pinigai tikrai nedideli, todėl nereikia bijoti, ir geriau greičiau sudaryti sutartis, bei paspartinti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMO gavimą :)
 
P.S. Jei jūs neapdoruojate mėsos, ir galvojate, kad Jums nereikia ŠGP sutarties, tai žinokit, kad į šiuklių dėžę išmestas (išsinešimas nesiskaito) mėsos produktas (kotletas, kukulis ir t.t.) taip pat skaitosi ŠGP.
 
Tikėjomes šiandien ištapetuoti visas patalpas, tačiau pasirodo tai sunkiau nei galvojome, todėl pavyko ištapetuoti tik pusę. Foto pateikta žemiau. Prieš ir po.
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/new.jpg
 
Dėl meniu:
 
Man pačiam patinka aštriai ir riebiai. Todėl dažniausiai ir gaminu tokius patiekalus. Panašiausia virtuvė į mano pomėgius? Taip - JAV. Dar tiksliau, Š.Amerikos virtuvė. Burgeriai, Hot Dogai, Čili, Kepsniai, BBQ ir t.t. Kas išskirtinio pas mus bus? Tai dešrainiai, arba originalo kalba HOT DOGAI. Lietuvoje tokių nėra. Taip, yra primityvus variantas Statoil ir kitose degalinėse, bet tegunie ir vadinkime juos dešrainiais. Dešrelė, padažas, garstyčios ir viskas. Tikras hot dogas yra: dešrelė ir jūsų pasirinktas toping (lietuviškai nežinau kaip versti:( ). Idedu keletą foto, kad įsivaizduotumėte apie ką šneku:
http://www.fabhotdogs.com/ChicagoRipper-web.jpg
 
 
Tikimes kuo greičiau atsidaryti, ir nenuvilti Jūsų. Gero vakaro :)
 
--------------------------
2013.07.27
 
Sugadinau gražią tradiciją ir net du vakarus neparašiau nieko naujo. Štai mano pasiteisinimas: draugė perspėjo, kad su šortais tokiu oru neprotinga vaikščioti, o rimtam argumentui, gavau temperatūrą 38,2, tai ėjau į lovą, ir blogą palikau pailsėti. Sekančią naktį grįžom į Panevėžį, ir važiavom į sodybą pas draugės tėtį, kur prie bonkės visi pageneravom idėjų, pasistatėm mintyse dvarų, prisipirkom jachtų :)
Didelis ačiū Rimvydui, kuris mums gavo mokyklinę 1x1m lentą, paskolino gražtuvą bei kitų darbams reikalingų medžiagų bei įrankių.
 
Kaip ir planavom pirma savaitė buvo skirta remontui, o antra savaitė skirta popierizmui. Pirmadienį jau važiuosime į maisto ir veterinarijos tarnybą vežti dokumentų, kad pradėtume kryžiaus kelius dėl pažymėjimo išdavimo, bei į savivaldybę vesti prašymo prekybai alkoholiui. Ryt, pabandysiu ties šiais leidimais išsiplėsti, ir parašyti ko kuriam reikia ir t.t.
 
Šeip keli pastebėjimai dėl temos. Lyg ir aiškiai parašiau, kad čia nebus kebabinė ar dešraininė. Bus normali virtuvė, kur bus ir salotų, ir kepsnių, sriubų, prijaučiant amerikietiškai virtuvei, o hot dogų nuotraukas idėjau parodyti, kas pas mus dar bus, ko kitur nėra. Todėl nesupratau, kodėl kalbos temoje pasisuko apie dešrainius, nepykit ant jų :D
 
Įdedu foto naujojo interjero. Aišku jis nebaigtinis, reikia rasti pigių rėmelių, ir sienos pasipildis mūsų fantazijos vaisiais :) Bei viena foto su mūsų hot dogų dešrelių pagrindiniu tiekėju (dešrelių kiekis ribotas)
 
http://algowork.lt/23.JPG
http://algowork.lt/65.JPG
http://algowork.lt/dyzis.JPG
 
--------------------------------
2013.08.01
 
Seniau nesuprasdavau, kaip galima nespėti kažko per dieną padaryti, juk yra daugybė laiko. Tačiau, keista, bet dabar nerandu laiko atsisėsti prie uždarbio ir pildyti blogą. Bet čia jau mano bėda, kažkaip blogai planuoju laiką :D
 
Per šią savaitę nuveikti darbai tai popierizmo pildymas, bei interjero pildymas, valymasis.
Kas liečia popierizmą, tai teko su užpildytais dokumentais važiuoti į savivaldybę dėl alkoholio licenzijos ir į maisto veterinariją dėl MTSPP (maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas). Ir ten ir ten nuvažiavus paaiškėjo, kad mano dokumentai nepilni, trūksta info, bei trūksta kai kurių lapų. Viską ištaisius ir papildžius, šiandien pristatėme su drauge popieriukas į maisto ir veterinarijos tarnybos, ir turime paskirtą pasimatymą su inspektoriumi trečiadienį 10.30h. Keista, nes pasirodo man reikės jį pasiimti su mašina, ir nuvežti į vietą, o vėliau parvežti. Viskas normaliai, tik pagalvojau, tam kas neturi mašinos, reikėtų važiuoti draugiškai kartu su autobusu? :D Bet pagalvojau gerai, kad vešiu su savo mašina, bus laiko susipažinti, susidraugauti, ir atleisti jam širdį bei pyktį :D
 
Kokius dokumentus pristačiau? Norint gauti MTSPP, Jums reikia pristatyti:
 
1. Liudijimą, išrašą ar kitą dokumentą patvirtinantį, kad jūs vykdote veiklą, kaip fizinis ar juridinis asmuo.
2. Kadastrinis patalpų planas, su pažymėtomis zonomis.
3. Maisto tvarkymo proceso aprašymą.
(2 ir 3 punktui nepamainomas informacijos šaltinis buvo tax.lt forumas:) )
4. Įsakymą, dėl savikontrolės sistemos taikymo įmonėje.
(Labai lengvas dokumentas, kuri laisvu stiliumi reikia pasirašyti pačiam. Taip pat žiūrėti tax.lt forume:)
 
Šiuos dokumentus pristačius, paprašykite, kad juos peržiūrėtų, ir jei viskas tiks, suderins Jums laiką su susitikimu su inspektoriumi.
 
Šeip, pastarosiomis dienomis, ir savaitę, esame nuolatiniai Senukų klientai. Mūsų laimei juose vyko nemažai akcijų, todėl galėjome kažkiek sutaupyti ant reikalingų įrankių ir medžiagų.
Dar didelis ačiū visiems draugams ir artimiesiems, kurie padeda įgyvendinti šią svajonę. Vieni draugai padeda darbais, kiti patarimais, kiti patirtimi, kas liečia viešąjį maitinimą, kiti paskolina įrankius, bei gauna reikalingų medžiagų, siūlo geras idėjas ir t.t. Kas aišku, tai kad vienam viską daryti būtų sunku ir užtruktų labai ilgai, todėl sąrašiukas tų, kuriuos reikės vaišinti nemokamais pietumis tik ilgėja:D
--------------------
2013.08.08
 
Daug laiko praėjo nuo paskutinio blogo posto. Žmonės mirė badu, Meilutytė kirto rekordus, kurėsi ir žlugo įmonės, na o aš leidau savaitgalį ir visas dienas prie popierizmo, rašiau ir pildžiau dokumentus, įrenginėjome patalpas, ir taip ruošėmes trečiadienio inspektoriaus atvykimui apžiūrėti patalpas.
 
Kadangi man ir mano draugei tai buvo pirmas kartas, jautėsi nervinga atmosfera, su baimės prieskoniu. Kas bus jei nepraleis, kiek laiko dar viskas užsitęs? Tokie klausimai kamavo iki trečiaidenio, kai aš atvažiavau į inspekciją pasiimti inspektoriaus ar inspektorės. Iėjau į tarnybos biurą, ir neramiai laukiau, ką man čia reikės paimti. Ėjo pro šalį kostiumuoti vyrukai ir moteriškės, ir vis bandžiau atspėti , kuris man atiteks. Viena moteris atėjo ir paklausė ar čia aš į Fabijoniškes vešiuos ją. Pritariau, ir išsigandau, nes moteris atrodė valdinga ir pikta. Sėdome į mašiną, ir pajudėjome link restoranėlio. Vidury kelio norėjau trenktis su mašina į sieną, nes pradėjo aiškinti, kad nieko gero nebus, nes atseit per mažai kriauklių patalpose. Jos pas mane yra dvi, o ji aiškina, kad reikia mažiausiai keturių. Nepadėjo nei mano mintinai išmokti cituoti įstatymai, greitai suvartė :( Atvažiavus į patalpas, gavome velnių, kad nėra atskiros spintelės darbuotojų drabužiams, nes pasak jos, negalima darbuotojų striukių kabinti ant bendros pakabos klientams, nes juk jie gali pavogti mūsų rūbus. Pasirašėme lapą, kad taisysime šį trūkumą. Bet šeip mano ir drauges nuostabai, iš blogosios inspektorės, ji tapo geroji, pavadino mus vaikais vanagais, išvardino kas dar negerai ir ką reikia tvarkyti, ir sėdo pildyti patikrinimo akto. Galiausiai paprašė, kad ją reikia pamesti iki Aušros vartų. Nežinau, ar man tas privaloma, bet negi atsakysiu inspektoriui ne, nuo kurio priklauso mano restoranėlio ateitis :D Dar pats nesupratau, ar viskas buvo gerai, todėl išėjus klausiu inspektorės, o tai kas čia buvo ir kas dabar bus. Paaiškino, kad viskas gerai, ir gausime MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PATVIRTINIMO PAŽYMĖJIMĄ! VALIO! Net patys negalėjome patikėti, kad iš pirmo sykio praeisime patikrinimą. Darbo įdėjome tikrai nemažai, tačiau netikėjome, kad praeisime iš pirmo karto, nes buvome prisiklausę baisių įstorijų, kaip tai gali išsitęsti iki vieno mėnėsio ar daugiau, o mums prireikė tik savaitės :) Aišku, yra niuansų, kad dėl ne per didžiausios virtuvės ploto, nebus galima tvarkyti tam tikrų produktų, todėl reikės šiek tiek keisti ir tobulinti meniu, bet tai menkniekis, nes jau ryt keliausime atsiimti MTSPP! Tai reiškia, kad jau galime gaminti maistą ir parduoti jį klientams. Tai taip pat reiškia, kad galime nešti visus dokumentus dėl alkoholio licenzijos. Nes norint gauti alkoholio licenziją, reikia pateikti ir MTSPP pažymėjimą.
Taip pat, per visas dienas labai draugavome su gražtu:) Grežėme ir kabinome paveikslus, lentynas, meniu lentas. Taip pat geras draugas buvo Fairy ir kiti dezinfikatoriai, su kuriais šveitėme ir plovėme indus, įrankius, stiklinės, bokalus, langus, grindis, baldus, stalus, viryklės,wc ir t.t.
Ateinantys darbai: visą savaitgalį paskirti galutiniam interjero įrengimui. Supirkti arba rasti reikalingas detales, rėmelius ir kt. Patobulinti meniu, nnusipirkti kasos aparatą, pasidaryti sąrašą pagrindinių produktų ir alkoholinių gėrimų, pasigaminti lipdukus ir suklijuoti juos reikiamuose vietose, patobulinti marketingo planą.
 
Labai nekantraujame kada atsidarysime ir galėsime Jūs džiuginti arba nuodyti savo maistu, gėrimais, bei nuotaika :)
 
P.S. Gal kas turite kokių nors idėjų, kaip būtų galima dar išreikšti TWINS ar dvynių temą restorano interjere? :) Pasiūlymų? :)
 
Bei ačiū, kas rašote pasiūlymus savo mintis, labai įdomu skaityti :)
--------------------------------
2013.08.14
 
Tooooj atsidarysime!!!!...
Per šią savaitę pavyko gauti likusius dokumentus, bei pristatyti juos į savivaldybę, kas reiškia neužilgo gausime alkoholio licenziją, kas reiškia, kad greitu metu, šaldytuvas užsipildis produktais, baras nusikraus gėrimais, ir greitu metu atsidarysime. Bijau meluoti, bijau ir žadėti tačiau galvojame apie 26 d. Nebetaip ir toli? Net nepastebėjau kaip beveik prabėgo mėnuo :) Bet per tą mėnesį manau gerai prasisukom, ir tinkamai viską padarėme, kas priklausė nuo mūsų:)
Šeip labai malonu buvo tvarkant patalpas, sulaukti užeinančių į vidų žmonių, kurie domėjosi, kada gi atsidarysime :) Buvo ir kuriozų, kaip pvz., iėjo azijietiško gimio moteriškė, kuri rusiškai kažko paklausė, kaip mes galvojome, kad kavos. (Mes rūsų nemokame, ir tai yra šiokia tokia problema:( )Mes jai sakėme NIET, ji vėl klausė to pačio, mes jai vėl sakėme NIET, ir ji išėjo. Tik vėliau toptelėjo, kad gal ji klausė ar čia bus kavinė, nes rusiškai kava ir kavinė, iš dalies panašūs, tokiam kaip aš :D
 
Ką dar noriu Jums paminėti, tai šiandien su drauge vaikštant naujai atsidarusiame tarptautiniame baldų centre (spėkit kur), sulaukiau vieno skambučio. Merginos balsas prisistatė, kad ji iš LNK studijos, ir kad juos sudomino mano anketa į naują kulinarinį šou SKONIS, ir kviečia mane antradienį dalyvauti atrankoje. Ar dalyvausiu? Žinoma! Ar baisu? Taip! Ar balsuosit už mane??? :D
Dabar svarbiausia yra sulaukti skambučio iš savivaldybės, kad galiu atsiimti alkoholio licenziją. Beje labai pravartus patarimas kas kreipiasi ir nori gauti alkoholio licenziją: BŪTINAI SU DOKUMENTAIS PATEIKITE IR PAŽYMĄ IŠ VMI, KAD NESATE SKOLINGAS VMI, nes jei tą padarysite, sutaupysite apie 10 dienų pažymos gavimo laiko.
 
Jūsų užsivedęs TWINS šefas
--------------------------------------------
2013.08.31
 
Sveiki visi.
 
Laikas: 2013.09.02 (Pirmadienis) 18.00h
Vieta: Restoranas Baras „Twins“ , Fabijoniškių 2 – 156 g.
Įvykis: Atidarymas
 
Taip, pagaliau galiu su džiaugsmu ir šiokia tokia baime pranešti, kad visi darbai baigti, ir Twins atidaro savo duris, priimti tūkstantines išalkusių žmonių minias Planavome atsidaryti kiek anksčiau, tačiau užtrūko reikalai dėl alkoholio licenzijos gavimo.
Kadangi atsidarome, greičiausiai blogo nebepildysiu, todėl nusprendžiau, kai tai bus paskutinis įrašas, bet pats ilgiausias. Apibendrinsiu ir pateiksiu savo nuomone, žingsnius, ką reikia daryti norint atidaryti maitinimo įstaigą, bei remsiuos savo pavyzdžiu bei istorija. Taigi važiuojam:
 
1. Idėja. Koncepcija.
Viskas atrodo labai paprasta ir aišku. Pirmiausia gimsta idėja, tada seka veiksmai. Tačiau prie tos idėjos reikia ir padirbti. Kitaip sakant ištobulinti ją, išgryninti. Aš pats turėjau svajonę atidaryti restoraną. Man labiausiai patiko gaminti amerikietiškos virtuvės patiekalus. Nusprendžiau, kad restorano meniu bus amerikietiški patiekalai. Pradėjau domėtis situacija Vilniuje, kas yra ko ne, ir pastebėjau, kad tokios virtuvės trūksta Vilniuje, o amerikietiškų dešrainių apskritai nėra Lietuvoje.
Taigi taip susiformavo ir išsigrynino idėja.
 
2. Verslo planas.
Turint idėją, reikia pradėti rašytis verslo planą. Tai neturi būti kažkoks oficialus dokumentas, tai tiesiog vieta, kur jūs savo mintis išrašysite ant popieriaus, kuriame pasiskaičiuosite pradines išlaidas, pasiskaičiuosite lūžio tašką, aprašysite konkurentus ir visa kita. Ir laikui bėgant šį dokumentą vis pildysite ir redaguosite, keičiantis situacijai bei idėjomis. Kam viso to reikia?
Gal atrodo kvaila, bet pradėjus viską skaičiuoti, rašytis ir grynintis, nustebsite, kad viskas sudėtingiau nei atrodo, ir kad reikės nemažai darbo, o jūsų verslo planas padės jums viską sistemingai daryti. Asmeniškai, mano verslo planas buvo vienas excelio failas, kuriame viską rašiausi, pradedant nuo skaičiavimų, baigiant marketingo planu. Vėliau pagal šį dokumentą rašiausi jau oficialių verslo planą, kurį rodžiau investuotojams.
 
3. Pinigai.
Turi pinigų, neturi idėjos. Turi idėją neturi pinigų Jei jums yra atvirkščiai, džiaugiuosi už jus, na o kiti skaitom. Turint jau idėją, ir kažkokį tai verslo planą, kuriame gali jau numatyti kiek jums reikia pinigų, metas juos gauti. Aišku, kad teks skolintis. Klausimas iš kur. Bankai greičiausiai neduos. Pirma kur reiktų kreiptis, tai į šeimą, draugus gimines. Nesurinkus reikiamos sumos, reikia ieškoti investuotojų. Parengti oficialų verslo planą, prezentaciją ir bandyti įtikinti juos investuoti. Asmeniškai perėjau visus žingsnius. Turėjau idėją, planą, tačiau suma buvo per didelė, kad surinkti ją iš šeimos, giminių, draugų. Teko ieškoti investuotojų. Ėjau į keletą susitikimų, kur man turtingi dėdės paaiškino, nusiimti rožinius akinius, ir maloniai paspaudė rankas atsisveikindami. Po tokių keletą susitikimų buvo apėmę depresingi jausmai, kad gal rimtai negaišti laiko su savo svajonėmis. Tačiau vieną dieną, atidariau aruodas.lt ir pamačiau tą pačią dieną idėtą skelbimą. Nuomuojamos patalpos, kuriose yra beveik visą įrangą, įrankiai, baldai, taurės ir t.t. Jau tą pačią dieną susitikau su nuomininku, peržiūrėjau jas. Pirmi klausimai jo buvo, kiek man metų, ir ar esu ką nors panašau daręs, ar turiu pakankamai kapitalo. Kad esu dirbęs restorane, nemelavau, tačiau pamelavau, kad turiu pinigų, reikia tik patalpų :D Tuo metu kišenėje turėjau 200 Lt., ir nežinojau, iš kur gauti pinigų. Sekančią dieną susitarėme susitikti vėl, nes man patalpos tiko, o pasako jo, aš iš nuomuotojo irgi labiausiai patikau. Taip gavosi, kad sukirtome rankomis, pasirašėme sutartį, gavau raktus. Viskas gražu, romantiška, tik beliko gauti pinigų. Šeip to nepatariu daryti niekam, nes tai buvo kiek kvailas poelgis, ir streso kainavo nemažai, ko tikrai antrą kartą nedaryčiau, tačiau vėlesni įvykiai susiklostė gerai ir pinigų atsirado. Su draugės pagalba, radome vieną žmogų, kuris sutiko paskolinti pinigų sumą. Kadangi radome tokias patalpas, kuriose beveik viskas buvo, reikalinga pinigų suma žymiai sumažėjo.
 
4. Patalpos
Yra trys sėkmingo restorano recepto veiksniai: 1. Vieta. 2. Vieta 3. Vieta
Čia gal kiek humoro forma, nes aš pats šiam teiginiui nepritariu. Gedimino prospekte ir senamiestyje yra kavinių, kurios dirba sėkmingai, bet yra tokių, kurios užsidaro po kelių mėnesių. Vieta nebūtinai garantuoja sėkmę, nes ji tik padeda atvesti žmonių srautą, tačiau vėliau klientas pagal gaunamą kokybę nuspręs ar eiti į restoraną ar ne, todėl manau kokybė svarbiau už vietą.
Taigi ieškant patalpų, galite rinktis tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų. Pastaruosiuose nuomos mokestis bus mažesnis, tačiau ir žmonių srautai mažesni. Centre žmonių srautai didesni, tačiau ir nuomos kainos pakankamai gąsdinančios. Beje ieškant patalpų reikia neskubėti, o stengtis rasti tokias, kuriose jau anskčiau buvo vykdoma panaši veikla. Kaip mano atvejis parodė, galima rasti labai gerą sandorį, tiesiog reikia kantrybės ir kažkiek sėkmės.
 
5. Leidimai, licenzijos
Turint patalpas su maisto gaminimo įranga, iškart rekomenduoju susitvarkyti dokumentus dėl maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo ir kreiptis į maisto veterinarjos tarnybą. Kuo greičiau tai pradėsite, tuo greičiau gausite dokumentus. Man pasisekė, ir MTSPP gavome per savaitę. Kiek susidarė įspūdis, per patikrinimą inspektoriai nelabai kažko ieško ir kabinėjasi, jei jau anskčiau buvo vykdoma maitinimo veikla patalpose. Todėl kuo anskčiau pradėsite popierizmą, tuo greičiau atsidarysite.
6. Tiekėjai
Kaip ir kur ieškoti tiekėjų? Klauskite pažistamų, ieškokite google. Susirandate tiekėjų kontaktus, skambinate ir klausiate kainų bei būtinai derates, vėliau išsirenkate geriausius variantus. Ką noriu pabrėžti, tai, kad būtinai reikia derėtis ir bandyti gauti geresnes sąlygas sau. Čia nesusiję su tiekėjais, tačiau reikėjo atsispausdinti lipdukus ant durų restoranui, kaina apie 60 Lt. Gražiai paprašiau, kad padarytų nuolaidėlę jaunam studentui. Atsakė, kad gali padaryti 10%, tačiau juk tai tik 6 Lt, nereikšminga suma. Nuolaidėlę padarė, o aš sutaupiau 6 Lt. Aišku, kad tai maži pinigai, tačiau derantis kiekvieną kartą, susitaupanti suma tikrai nustebins. Nereikia bijoti spausti tiekėjų dėl nuolaidų ir geresnių sąlygų, nes juk visada galite pereiti pas kitus tiekėjus, o jie tai žino, todėl visos jūsų derybos bus sėkmingos, kaip ir mano atveju, tik skirsis dydžiai ir sąlygos.
7. Marketingas.
Pati geriausia reklama kavinei yra maistas ir jo kokybė. Tačiau reikia dar atvesti ir žmonių į restoraną. Tam reikia turėti marketingo planą. Vėl gi, asmeniškai rašiausi kilusias idėjas į excelį, vėliau jas apibendrindavau išgrynindavau. Taip pat, googleje yra daug informacijos ir patarimų su gerais reklaminiais pasiūlymais, idėjomis, pavyzdžiais iš užsienio. Nereikia būti baigusiu kažkokiu mokymų ar dar ko. Jei sugebi naršyti internete, visą marketingo planą pasirašysi googles pagalba Šeip patiko vienas pavyzdys: Amerikoje atsidarė naujas restoranas, ir vos tik praverus jo duris, visos vietos buvo užimtos, ir iškart rezervuota keliems mėn į priekį. Restoranas nebuvo joks garsus prekinis ženklas. Visa sėkmės paslaptis buvo tai, kad atidarant restoraną, pirmiausiai buvo sutvarkytas išorės interjeras, vaizdas, lyg tai jau būtų veikiantis restoranas. Lauke prie jo buvo padėta lenta su užrašu „Laisvų vietų nėra“. Kol vyko vidaus remonto darbai, žmonės tą užrašą matydavo praeidami.. Paprasta, nebrangu, efektas didelis
 
Šią vasarą deja nebuvau su drauge nei prie jūros, ir prie vandens galima ant pirštų suskaičiuoti kartus, kai maudėmės. Bet galiu drąsiai paskyti, kad tai viena geriausių vasarų, neįkainojama patirtis, daug malonaus darbo, svajonės įgyvendinimas, savęs realizacijos virtuvėje.
 
Maistas išdegustuotas, nušlifuotas taip sakant, viskas paruošta, beliko tik atverti Jums duris, ir pasiduoti Jūsų skonių receptorių teismui.
Labai laukiam pirmadienio, tačiau ir bijome, nes nežinome ko laukti, kiek laukti, ir kaip seksis spėti. Patirties turiu aptarnaujant didelį srautą žmonių, tačiau vistiek ta baimė išlieka ir tai yra natūralu.
 
Kai šiame forume parašiau ar kas galėtų padėti, tai nustebau kiek gavau žinučių su pasiūlymais. Tikrai netikėjau, kad tieks atsiras, ir labai maloniai nustebino mane. Gal neatrašiau visiems, nes žinučių daug buvo, ir pasimečiau tarp jų, tačiau labai didelis ačiū visiems kas rašė patarimus ir pasiūlymus, linkiu sėkmės Jums
 
Ačiū, kas kritikavot, ačiū ir asmeniui, kuris prašė, kad atsiųsčiau pinigų, ačiū kas palaikė, ačiū kas tik skaitė. Nežinau ar tęsiu blogą, nes nuo pirmadienio prasideda darbo maratonas, malonaus darbo maratonas. Kas gali būti smagiau, už hobį, už kurį gauni pinigus? Todėl su drauge laukiame visų Fabijoniškių 2 – 156 adresu (vėlgi, jei nežinote kur tai, tam yra google :D ), su kuo storesnėmis piniginėmis:D
 
Iki susitikimo, sėkmės Mums:)
 
Restorano Baro „Twins“ šefas.
 
P.S. https://www.facebook.com/twinsfood galite mus sekti:)

Fignia :) Cleanfiles adminas vienas. Tūktstančiai narių, supportas - net per skype galima mod'ų pasiklausti kas neaišku. Goldshare - 2 adminai. Dešimtys ar šimtai (o gal tūkstantis ??) narių, supporto nėra (taip, nėra, pažiūrėkit, žmogus mėnesį ar ilgiau negauna atlyginimo už affiliate), o funkcijos... Tiesiog apgailėtina. Balandžio mėnesį žadėjo didelius atnaujinimus, bet jų, kaip matau, nėra ir liepą.

Fignia :) Cleanfiles adminas vienas. Tūktstančiai narių, supportas - net per skype galima mod'ų pasiklausti kas neaišku. Goldshare - 2 adminai. Dešimtys ar šimtai (o gal tūkstantis ??) narių, supporto nėra (taip, nėra, pažiūrėkit, žmogus mėnesį ar ilgiau negauna atlyginimo už affiliate), o funkcijos... Tiesiog apgailėtina. Balandžio mėnesį žadėjo didelius atnaujinimus, bet jų, kaip matau, nėra ir liepą.

Mokėk GERAI bet kurią kalbą ir darbo turėsi į valias.

Turiu TEO plačiajuostį optimalų, tai duoda net daugiau, negu siūlo. Tiesa, šviesolaidį nutiesę jau daugiau kaip 2 metus, bet vis dar nėra galimybės juo naudotis :angry:

Na nesitikejau, kad beveik 50% uzdarbio nariu palaikys seseline veikla... Nusivylimas gana didelis. Nesupranta, kad pinigai keliaujantys i valstybes biudzeta yra visu MUSU pinigai. Musu vaiku pinigai ir musu anuku pinigai. Tie pinigai skirti musu paciu gerovei kurti. Vaizdelis tikrai liudnas. Kaip zinia seselis Europoj uz musu didesnis tik Bulgarijoj ir Rumunijoj. Jei jau galvojat, kad tai taip padeda ekonomikos vystimuisi, nuvaziuokit i tas salis, apsilankykit, jums ten turetu patikti, zmones gyvena tiesiog nuostabiai :) Maziausias seselis - turtingiausiose Europos salyse. Ar tai sutapimas? Gal pradekit galva ant peciu galvot, o ne ta tarp koju. Jei nesuprantate kaip veikia mokesciu sistema, bent jau atkreipkite demesi i sita paprasciausia pavyzdi, tendencijas.
 
Niekada nepirkau ir nepirksiu kontrobandos. Jei suzinosiu, kur tai galima butu padaryti, pasinaudosiu siuo puslapiu. Turbut esu ozys pagal jus. Aj, visada gamtoj susirenku skarbonkes po vakarones ir issinesu i siuksledeze. Turbut esu lopas. Bet as tiesiog noriu gyventi geresnej visuomenej ir pradedu butent nuo saves. Elgiuosi taip, kaip noreciau, kad elgtusi aplink mane esantys zmones. Tai maza dalele, bet viskas prasideda nuo mazu zingsniu. Tokie rezultatai(50% dziaugiasi seselines ekonomikos veslumu ir jos teikiamais privalumais) privercia nusivilti, bet niekada neprivers nuleisti ranku prideti nuo saves bent dalele i geresnes visuomenes kurima.

visada buvo idomu pamatyti sia vieta :D http://thorone.blogas.lt/files/2009/11/nahui.gif

Turiu TEO plačiajuostį optimalų, tai duoda net daugiau, negu siūlo. Tiesa, šviesolaidį nutiesę jau daugiau kaip 2 metus, bet vis dar nėra galimybės juo naudotis :angry:

Kokie visi rimti :D Peržiūrėjau, visai nieko, tik galėtumėt kokį įdomesnį siužetą pasirinkti, nes tas bėgiojimas pvz. per ilgai užtruko :)