Arns

labas, bandau surast dideli kieki rubiko kubiko kinieciu shopuose, ebay, bet nelabai pavyksta rast uz maza kaina. reikia man mazdaug 300 vnt. gal kasnors kadanors mate uz maza kaina ~1dol/vnt ?
dekoju uz pagalba

ta prasme, pačiam nukeliaut ir iš tos vietos pasakot ?

Prieš 8,5 mėnesio NASA paleido roverį "Curiosity" skristi į Marsą tyrinėti planetos, pagrinde koncentruojamasi ties planetos klimato istorija, geologija, tikrinimu ar kada galėjo būti gyvybės marse bei informacijos rinkimu ateities misijomis su žmonėmis.
 
"Curiosity" didžiausias ir daugiausiai įrankių turintis roveris iki šiol nusiųstas į Marsą.Dydis prilygsta automobiliui, svoris 900kg.Varomas atominiu varikliu.Detaliau apie įrankius kuriais aprūpintas roveris galite paskaityti čia http://en.wikipedia.org/wiki/Mars_Science_Laboratory
 
Roverio nuotrauka
 
Po 8,5 mėnesių kelionės, "Curiosity" rytoj įeis į Marso atmosferą maždaug 20 000 kilometrų per valandą greičiu ir po 7 minučių bus pasiekęs planetos paviršių.Arba sėkmingai nusileidęs arba pabiręs dalimis marse.Laikom kumščius dėl pirmojo varianto, iki šiol viskas veikė kaip planuotai, tačiau įėjęs į marso atmosferą roveris ,laikinai iki kol nusileis, praras kontaktą su žeme ir nusileidimo procesas bus kompiuterio apsiginklavusio 500 000 eilučių kodo "rankose".
 
Kviečiu įsijungti rytoj NASA gyvą transliaciją 8:31 Lietuvos laiku http://www.nasa.gov/multimedia/nasatv/index.html
 

net jeigu ir atbegsi i lektuva pirmas, nieks negarantuoja, kad neatsises salia taves prisigeres statybininkas. tas begimas i lektuva yra vienas is juokingiausiu matytu dalyku, kuri zmones daro, lygiai toks pat juokingas yra lietuviu iprotis pradet plot lektuvui nusileidus ir stojimasis is sedimos vietos tik lektuvui palietus pakilimo taka.
reiktu siek tiek keist zmonem iprocius, tada gal uzsienieciai ir nelaikytu lietuvos provincija.

net jeigu ir atbegsi i lektuva pirmas, nieks negarantuoja, kad neatsises salia taves prisigeres statybininkas. tas begimas i lektuva yra vienas is juokingiausiu matytu dalyku, kuri zmones daro, lygiai toks pat juokingas yra lietuviu iprotis pradet plot lektuvui nusileidus ir stojimasis is sedimos vietos tik lektuvui palietus pakilimo taka.
reiktu siek tiek keist zmonem iprocius, tada gal uzsienieciai ir nelaikytu lietuvos provincija.

net jeigu ir atbegsi i lektuva pirmas, nieks negarantuoja, kad neatsises salia taves prisigeres statybininkas. tas begimas i lektuva yra vienas is juokingiausiu matytu dalyku, kuri zmones daro, lygiai toks pat juokingas yra lietuviu iprotis pradet plot lektuvui nusileidus ir stojimasis is sedimos vietos tik lektuvui palietus pakilimo taka.
reiktu siek tiek keist zmonem iprocius, tada gal uzsienieciai ir nelaikytu lietuvos provincija.

ar cia tu nesigaudai situacijoj (temos autore) ar cia mes durni ? nera tokiu avialiniju kaip 'happyfly', cia bilietu rezervavimo sistema, lygiai tas pats kaip greitai.lt ar panasus puslapiai, kur sistema suranda bilietus ir viskas, o tu vistiek skrisi su ryanair'u.

Arba eidavom namo :)

svarbiausia tai, kad daugelis zino, kaip ryanair'as daro pinigus ir vistiek apsimeta durniukais, kad to nesuvokia. juk jie didziule dali pelno gauna is pardavimu lektuve, delto jie privalo pardavinet, uzknist jus skrydzio metu su visokiom scratch cards, ejimu su vezimuku ir pardavinejimu. i tuos pardavimus rimtai ziurima. cia tik mums tas maistas brangus atrodo, bet pvz. skandinavams juk lektuve vos ne tas pats ar net pigiau negu ant zemes svedijoj ar norvegijoj, skrydziu metu i skandinavija tie vezimukai, kurie buna pilni maisto ir alkoholio, labai daznai buna visiskai tusti. tas pats yra ir su skrydziais i canaru salas, per pernai metus, kiekvienas zmogus skrides i canarus isleido vidutiniskai apie 3 eurus, tai paziurejus kiek zmoniu perveza per metu laika (~75 milijonus), jeigu kiekvienas zmogus isleidzia, kad ir po 1 eura, tai 75mln euru. taip kad, jeigu tu neperki ir tave uzknisa, nereiskia, kad taip yra visiems.
 
bilietai pigus, o uz ta piguma reikia aukot komforta. tarpai tarp sedyniu mazi, bet kodel galvojat, kad jie mazi tik cia, juk tas boeing 737-800 yra standartinis modelis su 189 sedimom vietom, ir daugiau ar maziau kievienas kiekvienos kompanijos boeingas turi ta pati sedyniu kieki ir ta pati tarpa tarp sedyniu, delto labai kvaila taip sakyt, aisku, nebent tai kitos komplektacijos lektuvas. sedynes nesilanksto delto, kad nesugestu ir nereiktu ju taisyt, odines delto, kad lengva priziuret ir valyt ir taip toliau ir panasiai. o kadangi jie sutaupo ant tokiu dalyku, leidzia jums pigiau nusipirkt bilieta ir pasiekt savo keliones tiksla. bet to skrydziai ne i valstijas ar i azija ar betkur kitus, o keleta valandu uz tokia kaina galima pilnai pakentet ir nesiskust, cia tik zmones, kurie islepe ir nezino delko daugiau paverkt, verkslena del mazo tarpo tarp sedyniu.
 
del aptarnaujancio personalo, nebutinai lektuve bus bent viena stiuardese, kuri snekes lietuviskai. nes jie nerenka ta kalba kalbancio zmogaus i ta sali, kur skrenda. kaip pavyzdi galiu paimt, kad kaunas - stansted, skrydi daro stanstedo bazej esantys zmones, tai reiskia, kad sansas, kad lietuviskai snekes zmogus yra labai mazas, nes jus aptarnaus bet kokios tautybes personalas. pvz paryzius kas kita, nes skrydi daro kauno zmones, delto kazkas galbut ir snekes, bet nebutinai, nes kiekvienoj bezej, ir aplamai visoj kompanijoj, kuri turi tukstancius zmoniu, yra didziule tautu ivairove.
 
del velavimu, teisingai, ryanair raso, kad skrydis truks pvz 2 valandas, nors realiai jis trunka tik 1.40 , ir delto buna labai daznai laiku, bet velavima gali sukelt netik oro salygos, bet ir letas laipinimas, letas islaipinimas, kvailas dispeceris, atc, didelis trafficas, kai negali pakilt arba nusileist ir turi sukt ratus aplink oro uosta. kad ir kokioj italijoj, ten yra negalima, o tiksliau nelegalu, laipint/islaipint zmones kol vyksta kuro pylimas i lektuva, delto labai daznai italijos skrydziai baigias velavimu, taip pat italai ispanai labai issiblaske ir leti zmones, delto viskas kainuoja laika, o turnaroundas yra nustatytas 25 minutes, tai reiskia, kad per 25 minutes reikia islaipint zmones, isvalyt lektuve, padaryt visus security checks, sulaipint ir isskrist, laiko pakanka viskam, tik priklauso kokioj saly darai turnarounda. ir tas pats yra ir su kitom kompanijom, ne vienintelis ryanairas veluoja, kaip kad kiti suvokia ir peikia.
 
tikiuos, pavyko paneigt bent keleta neteisingu minciu apie sita kompanija, ir gal nereikia verkslent, o juokingiausia, kai paraso (ir sitoj temoj) "ju lektuvai skrenda letai", kaip gali priklausyt lektuvo greitis, nuo to, kuriai kompanijai jis priklauso ? pamastyt reikia pries rasant.

svarbiausia tai, kad daugelis zino, kaip ryanair'as daro pinigus ir vistiek apsimeta durniukais, kad to nesuvokia. juk jie didziule dali pelno gauna is pardavimu lektuve, delto jie privalo pardavinet, uzknist jus skrydzio metu su visokiom scratch cards, ejimu su vezimuku ir pardavinejimu. i tuos pardavimus rimtai ziurima. cia tik mums tas maistas brangus atrodo, bet pvz. skandinavams juk lektuve vos ne tas pats ar net pigiau negu ant zemes svedijoj ar norvegijoj, skrydziu metu i skandinavija tie vezimukai, kurie buna pilni maisto ir alkoholio, labai daznai buna visiskai tusti. tas pats yra ir su skrydziais i canaru salas, per pernai metus, kiekvienas zmogus skrides i canarus isleido vidutiniskai apie 3 eurus, tai paziurejus kiek zmoniu perveza per metu laika (~75 milijonus), jeigu kiekvienas zmogus isleidzia, kad ir po 1 eura, tai 75mln euru. taip kad, jeigu tu neperki ir tave uzknisa, nereiskia, kad taip yra visiems.
 
bilietai pigus, o uz ta piguma reikia aukot komforta. tarpai tarp sedyniu mazi, bet kodel galvojat, kad jie mazi tik cia, juk tas boeing 737-800 yra standartinis modelis su 189 sedimom vietom, ir daugiau ar maziau kievienas kiekvienos kompanijos boeingas turi ta pati sedyniu kieki ir ta pati tarpa tarp sedyniu, delto labai kvaila taip sakyt, aisku, nebent tai kitos komplektacijos lektuvas. sedynes nesilanksto delto, kad nesugestu ir nereiktu ju taisyt, odines delto, kad lengva priziuret ir valyt ir taip toliau ir panasiai. o kadangi jie sutaupo ant tokiu dalyku, leidzia jums pigiau nusipirkt bilieta ir pasiekt savo keliones tiksla. bet to skrydziai ne i valstijas ar i azija ar betkur kitus, o keleta valandu uz tokia kaina galima pilnai pakentet ir nesiskust, cia tik zmones, kurie islepe ir nezino delko daugiau paverkt, verkslena del mazo tarpo tarp sedyniu.
 
del aptarnaujancio personalo, nebutinai lektuve bus bent viena stiuardese, kuri snekes lietuviskai. nes jie nerenka ta kalba kalbancio zmogaus i ta sali, kur skrenda. kaip pavyzdi galiu paimt, kad kaunas - stansted, skrydi daro stanstedo bazej esantys zmones, tai reiskia, kad sansas, kad lietuviskai snekes zmogus yra labai mazas, nes jus aptarnaus bet kokios tautybes personalas. pvz paryzius kas kita, nes skrydi daro kauno zmones, delto kazkas galbut ir snekes, bet nebutinai, nes kiekvienoj bezej, ir aplamai visoj kompanijoj, kuri turi tukstancius zmoniu, yra didziule tautu ivairove.
 
del velavimu, teisingai, ryanair raso, kad skrydis truks pvz 2 valandas, nors realiai jis trunka tik 1.40 , ir delto buna labai daznai laiku, bet velavima gali sukelt netik oro salygos, bet ir letas laipinimas, letas islaipinimas, kvailas dispeceris, atc, didelis trafficas, kai negali pakilt arba nusileist ir turi sukt ratus aplink oro uosta. kad ir kokioj italijoj, ten yra negalima, o tiksliau nelegalu, laipint/islaipint zmones kol vyksta kuro pylimas i lektuva, delto labai daznai italijos skrydziai baigias velavimu, taip pat italai ispanai labai issiblaske ir leti zmones, delto viskas kainuoja laika, o turnaroundas yra nustatytas 25 minutes, tai reiskia, kad per 25 minutes reikia islaipint zmones, isvalyt lektuve, padaryt visus security checks, sulaipint ir isskrist, laiko pakanka viskam, tik priklauso kokioj saly darai turnarounda. ir tas pats yra ir su kitom kompanijom, ne vienintelis ryanairas veluoja, kaip kad kiti suvokia ir peikia.
 
tikiuos, pavyko paneigt bent keleta neteisingu minciu apie sita kompanija, ir gal nereikia verkslent, o juokingiausia, kai paraso (ir sitoj temoj) "ju lektuvai skrenda letai", kaip gali priklausyt lektuvo greitis, nuo to, kuriai kompanijai jis priklauso ? pamastyt reikia pries rasant.

svarbiausia tai, kad daugelis zino, kaip ryanair'as daro pinigus ir vistiek apsimeta durniukais, kad to nesuvokia. juk jie didziule dali pelno gauna is pardavimu lektuve, delto jie privalo pardavinet, uzknist jus skrydzio metu su visokiom scratch cards, ejimu su vezimuku ir pardavinejimu. i tuos pardavimus rimtai ziurima. cia tik mums tas maistas brangus atrodo, bet pvz. skandinavams juk lektuve vos ne tas pats ar net pigiau negu ant zemes svedijoj ar norvegijoj, skrydziu metu i skandinavija tie vezimukai, kurie buna pilni maisto ir alkoholio, labai daznai buna visiskai tusti. tas pats yra ir su skrydziais i canaru salas, per pernai metus, kiekvienas zmogus skrides i canarus isleido vidutiniskai apie 3 eurus, tai paziurejus kiek zmoniu perveza per metu laika (~75 milijonus), jeigu kiekvienas zmogus isleidzia, kad ir po 1 eura, tai 75mln euru. taip kad, jeigu tu neperki ir tave uzknisa, nereiskia, kad taip yra visiems.
 
bilietai pigus, o uz ta piguma reikia aukot komforta. tarpai tarp sedyniu mazi, bet kodel galvojat, kad jie mazi tik cia, juk tas boeing 737-800 yra standartinis modelis su 189 sedimom vietom, ir daugiau ar maziau kievienas kiekvienos kompanijos boeingas turi ta pati sedyniu kieki ir ta pati tarpa tarp sedyniu, delto labai kvaila taip sakyt, aisku, nebent tai kitos komplektacijos lektuvas. sedynes nesilanksto delto, kad nesugestu ir nereiktu ju taisyt, odines delto, kad lengva priziuret ir valyt ir taip toliau ir panasiai. o kadangi jie sutaupo ant tokiu dalyku, leidzia jums pigiau nusipirkt bilieta ir pasiekt savo keliones tiksla. bet to skrydziai ne i valstijas ar i azija ar betkur kitus, o keleta valandu uz tokia kaina galima pilnai pakentet ir nesiskust, cia tik zmones, kurie islepe ir nezino delko daugiau paverkt, verkslena del mazo tarpo tarp sedyniu.
 
del aptarnaujancio personalo, nebutinai lektuve bus bent viena stiuardese, kuri snekes lietuviskai. nes jie nerenka ta kalba kalbancio zmogaus i ta sali, kur skrenda. kaip pavyzdi galiu paimt, kad kaunas - stansted, skrydi daro stanstedo bazej esantys zmones, tai reiskia, kad sansas, kad lietuviskai snekes zmogus yra labai mazas, nes jus aptarnaus bet kokios tautybes personalas. pvz paryzius kas kita, nes skrydi daro kauno zmones, delto kazkas galbut ir snekes, bet nebutinai, nes kiekvienoj bezej, ir aplamai visoj kompanijoj, kuri turi tukstancius zmoniu, yra didziule tautu ivairove.
 
del velavimu, teisingai, ryanair raso, kad skrydis truks pvz 2 valandas, nors realiai jis trunka tik 1.40 , ir delto buna labai daznai laiku, bet velavima gali sukelt netik oro salygos, bet ir letas laipinimas, letas islaipinimas, kvailas dispeceris, atc, didelis trafficas, kai negali pakilt arba nusileist ir turi sukt ratus aplink oro uosta. kad ir kokioj italijoj, ten yra negalima, o tiksliau nelegalu, laipint/islaipint zmones kol vyksta kuro pylimas i lektuva, delto labai daznai italijos skrydziai baigias velavimu, taip pat italai ispanai labai issiblaske ir leti zmones, delto viskas kainuoja laika, o turnaroundas yra nustatytas 25 minutes, tai reiskia, kad per 25 minutes reikia islaipint zmones, isvalyt lektuve, padaryt visus security checks, sulaipint ir isskrist, laiko pakanka viskam, tik priklauso kokioj saly darai turnarounda. ir tas pats yra ir su kitom kompanijom, ne vienintelis ryanairas veluoja, kaip kad kiti suvokia ir peikia.
 
tikiuos, pavyko paneigt bent keleta neteisingu minciu apie sita kompanija, ir gal nereikia verkslent, o juokingiausia, kai paraso (ir sitoj temoj) "ju lektuvai skrenda letai", kaip gali priklausyt lektuvo greitis, nuo to, kuriai kompanijai jis priklauso ? pamastyt reikia pries rasant.

svarbiausia tai, kad daugelis zino, kaip ryanair'as daro pinigus ir vistiek apsimeta durniukais, kad to nesuvokia. juk jie didziule dali pelno gauna is pardavimu lektuve, delto jie privalo pardavinet, uzknist jus skrydzio metu su visokiom scratch cards, ejimu su vezimuku ir pardavinejimu. i tuos pardavimus rimtai ziurima. cia tik mums tas maistas brangus atrodo, bet pvz. skandinavams juk lektuve vos ne tas pats ar net pigiau negu ant zemes svedijoj ar norvegijoj, skrydziu metu i skandinavija tie vezimukai, kurie buna pilni maisto ir alkoholio, labai daznai buna visiskai tusti. tas pats yra ir su skrydziais i canaru salas, per pernai metus, kiekvienas zmogus skrides i canarus isleido vidutiniskai apie 3 eurus, tai paziurejus kiek zmoniu perveza per metu laika (~75 milijonus), jeigu kiekvienas zmogus isleidzia, kad ir po 1 eura, tai 75mln euru. taip kad, jeigu tu neperki ir tave uzknisa, nereiskia, kad taip yra visiems.
 
bilietai pigus, o uz ta piguma reikia aukot komforta. tarpai tarp sedyniu mazi, bet kodel galvojat, kad jie mazi tik cia, juk tas boeing 737-800 yra standartinis modelis su 189 sedimom vietom, ir daugiau ar maziau kievienas kiekvienos kompanijos boeingas turi ta pati sedyniu kieki ir ta pati tarpa tarp sedyniu, delto labai kvaila taip sakyt, aisku, nebent tai kitos komplektacijos lektuvas. sedynes nesilanksto delto, kad nesugestu ir nereiktu ju taisyt, odines delto, kad lengva priziuret ir valyt ir taip toliau ir panasiai. o kadangi jie sutaupo ant tokiu dalyku, leidzia jums pigiau nusipirkt bilieta ir pasiekt savo keliones tiksla. bet to skrydziai ne i valstijas ar i azija ar betkur kitus, o keleta valandu uz tokia kaina galima pilnai pakentet ir nesiskust, cia tik zmones, kurie islepe ir nezino delko daugiau paverkt, verkslena del mazo tarpo tarp sedyniu.
 
del aptarnaujancio personalo, nebutinai lektuve bus bent viena stiuardese, kuri snekes lietuviskai. nes jie nerenka ta kalba kalbancio zmogaus i ta sali, kur skrenda. kaip pavyzdi galiu paimt, kad kaunas - stansted, skrydi daro stanstedo bazej esantys zmones, tai reiskia, kad sansas, kad lietuviskai snekes zmogus yra labai mazas, nes jus aptarnaus bet kokios tautybes personalas. pvz paryzius kas kita, nes skrydi daro kauno zmones, delto kazkas galbut ir snekes, bet nebutinai, nes kiekvienoj bezej, ir aplamai visoj kompanijoj, kuri turi tukstancius zmoniu, yra didziule tautu ivairove.
 
del velavimu, teisingai, ryanair raso, kad skrydis truks pvz 2 valandas, nors realiai jis trunka tik 1.40 , ir delto buna labai daznai laiku, bet velavima gali sukelt netik oro salygos, bet ir letas laipinimas, letas islaipinimas, kvailas dispeceris, atc, didelis trafficas, kai negali pakilt arba nusileist ir turi sukt ratus aplink oro uosta. kad ir kokioj italijoj, ten yra negalima, o tiksliau nelegalu, laipint/islaipint zmones kol vyksta kuro pylimas i lektuva, delto labai daznai italijos skrydziai baigias velavimu, taip pat italai ispanai labai issiblaske ir leti zmones, delto viskas kainuoja laika, o turnaroundas yra nustatytas 25 minutes, tai reiskia, kad per 25 minutes reikia islaipint zmones, isvalyt lektuve, padaryt visus security checks, sulaipint ir isskrist, laiko pakanka viskam, tik priklauso kokioj saly darai turnarounda. ir tas pats yra ir su kitom kompanijom, ne vienintelis ryanairas veluoja, kaip kad kiti suvokia ir peikia.
 
tikiuos, pavyko paneigt bent keleta neteisingu minciu apie sita kompanija, ir gal nereikia verkslent, o juokingiausia, kai paraso (ir sitoj temoj) "ju lektuvai skrenda letai", kaip gali priklausyt lektuvo greitis, nuo to, kuriai kompanijai jis priklauso ? pamastyt reikia pries rasant.

svarbiausia tai, kad daugelis zino, kaip ryanair'as daro pinigus ir vistiek apsimeta durniukais, kad to nesuvokia. juk jie didziule dali pelno gauna is pardavimu lektuve, delto jie privalo pardavinet, uzknist jus skrydzio metu su visokiom scratch cards, ejimu su vezimuku ir pardavinejimu. i tuos pardavimus rimtai ziurima. cia tik mums tas maistas brangus atrodo, bet pvz. skandinavams juk lektuve vos ne tas pats ar net pigiau negu ant zemes svedijoj ar norvegijoj, skrydziu metu i skandinavija tie vezimukai, kurie buna pilni maisto ir alkoholio, labai daznai buna visiskai tusti. tas pats yra ir su skrydziais i canaru salas, per pernai metus, kiekvienas zmogus skrides i canarus isleido vidutiniskai apie 3 eurus, tai paziurejus kiek zmoniu perveza per metu laika (~75 milijonus), jeigu kiekvienas zmogus isleidzia, kad ir po 1 eura, tai 75mln euru. taip kad, jeigu tu neperki ir tave uzknisa, nereiskia, kad taip yra visiems.
 
bilietai pigus, o uz ta piguma reikia aukot komforta. tarpai tarp sedyniu mazi, bet kodel galvojat, kad jie mazi tik cia, juk tas boeing 737-800 yra standartinis modelis su 189 sedimom vietom, ir daugiau ar maziau kievienas kiekvienos kompanijos boeingas turi ta pati sedyniu kieki ir ta pati tarpa tarp sedyniu, delto labai kvaila taip sakyt, aisku, nebent tai kitos komplektacijos lektuvas. sedynes nesilanksto delto, kad nesugestu ir nereiktu ju taisyt, odines delto, kad lengva priziuret ir valyt ir taip toliau ir panasiai. o kadangi jie sutaupo ant tokiu dalyku, leidzia jums pigiau nusipirkt bilieta ir pasiekt savo keliones tiksla. bet to skrydziai ne i valstijas ar i azija ar betkur kitus, o keleta valandu uz tokia kaina galima pilnai pakentet ir nesiskust, cia tik zmones, kurie islepe ir nezino delko daugiau paverkt, verkslena del mazo tarpo tarp sedyniu.
 
del aptarnaujancio personalo, nebutinai lektuve bus bent viena stiuardese, kuri snekes lietuviskai. nes jie nerenka ta kalba kalbancio zmogaus i ta sali, kur skrenda. kaip pavyzdi galiu paimt, kad kaunas - stansted, skrydi daro stanstedo bazej esantys zmones, tai reiskia, kad sansas, kad lietuviskai snekes zmogus yra labai mazas, nes jus aptarnaus bet kokios tautybes personalas. pvz paryzius kas kita, nes skrydi daro kauno zmones, delto kazkas galbut ir snekes, bet nebutinai, nes kiekvienoj bezej, ir aplamai visoj kompanijoj, kuri turi tukstancius zmoniu, yra didziule tautu ivairove.
 
del velavimu, teisingai, ryanair raso, kad skrydis truks pvz 2 valandas, nors realiai jis trunka tik 1.40 , ir delto buna labai daznai laiku, bet velavima gali sukelt netik oro salygos, bet ir letas laipinimas, letas islaipinimas, kvailas dispeceris, atc, didelis trafficas, kai negali pakilt arba nusileist ir turi sukt ratus aplink oro uosta. kad ir kokioj italijoj, ten yra negalima, o tiksliau nelegalu, laipint/islaipint zmones kol vyksta kuro pylimas i lektuva, delto labai daznai italijos skrydziai baigias velavimu, taip pat italai ispanai labai issiblaske ir leti zmones, delto viskas kainuoja laika, o turnaroundas yra nustatytas 25 minutes, tai reiskia, kad per 25 minutes reikia islaipint zmones, isvalyt lektuve, padaryt visus security checks, sulaipint ir isskrist, laiko pakanka viskam, tik priklauso kokioj saly darai turnarounda. ir tas pats yra ir su kitom kompanijom, ne vienintelis ryanairas veluoja, kaip kad kiti suvokia ir peikia.
 
tikiuos, pavyko paneigt bent keleta neteisingu minciu apie sita kompanija, ir gal nereikia verkslent, o juokingiausia, kai paraso (ir sitoj temoj) "ju lektuvai skrenda letai", kaip gali priklausyt lektuvo greitis, nuo to, kuriai kompanijai jis priklauso ? pamastyt reikia pries rasant.

svarbiausia tai, kad daugelis zino, kaip ryanair'as daro pinigus ir vistiek apsimeta durniukais, kad to nesuvokia. juk jie didziule dali pelno gauna is pardavimu lektuve, delto jie privalo pardavinet, uzknist jus skrydzio metu su visokiom scratch cards, ejimu su vezimuku ir pardavinejimu. i tuos pardavimus rimtai ziurima. cia tik mums tas maistas brangus atrodo, bet pvz. skandinavams juk lektuve vos ne tas pats ar net pigiau negu ant zemes svedijoj ar norvegijoj, skrydziu metu i skandinavija tie vezimukai, kurie buna pilni maisto ir alkoholio, labai daznai buna visiskai tusti. tas pats yra ir su skrydziais i canaru salas, per pernai metus, kiekvienas zmogus skrides i canarus isleido vidutiniskai apie 3 eurus, tai paziurejus kiek zmoniu perveza per metu laika (~75 milijonus), jeigu kiekvienas zmogus isleidzia, kad ir po 1 eura, tai 75mln euru. taip kad, jeigu tu neperki ir tave uzknisa, nereiskia, kad taip yra visiems.
 
bilietai pigus, o uz ta piguma reikia aukot komforta. tarpai tarp sedyniu mazi, bet kodel galvojat, kad jie mazi tik cia, juk tas boeing 737-800 yra standartinis modelis su 189 sedimom vietom, ir daugiau ar maziau kievienas kiekvienos kompanijos boeingas turi ta pati sedyniu kieki ir ta pati tarpa tarp sedyniu, delto labai kvaila taip sakyt, aisku, nebent tai kitos komplektacijos lektuvas. sedynes nesilanksto delto, kad nesugestu ir nereiktu ju taisyt, odines delto, kad lengva priziuret ir valyt ir taip toliau ir panasiai. o kadangi jie sutaupo ant tokiu dalyku, leidzia jums pigiau nusipirkt bilieta ir pasiekt savo keliones tiksla. bet to skrydziai ne i valstijas ar i azija ar betkur kitus, o keleta valandu uz tokia kaina galima pilnai pakentet ir nesiskust, cia tik zmones, kurie islepe ir nezino delko daugiau paverkt, verkslena del mazo tarpo tarp sedyniu.
 
del aptarnaujancio personalo, nebutinai lektuve bus bent viena stiuardese, kuri snekes lietuviskai. nes jie nerenka ta kalba kalbancio zmogaus i ta sali, kur skrenda. kaip pavyzdi galiu paimt, kad kaunas - stansted, skrydi daro stanstedo bazej esantys zmones, tai reiskia, kad sansas, kad lietuviskai snekes zmogus yra labai mazas, nes jus aptarnaus bet kokios tautybes personalas. pvz paryzius kas kita, nes skrydi daro kauno zmones, delto kazkas galbut ir snekes, bet nebutinai, nes kiekvienoj bezej, ir aplamai visoj kompanijoj, kuri turi tukstancius zmoniu, yra didziule tautu ivairove.
 
del velavimu, teisingai, ryanair raso, kad skrydis truks pvz 2 valandas, nors realiai jis trunka tik 1.40 , ir delto buna labai daznai laiku, bet velavima gali sukelt netik oro salygos, bet ir letas laipinimas, letas islaipinimas, kvailas dispeceris, atc, didelis trafficas, kai negali pakilt arba nusileist ir turi sukt ratus aplink oro uosta. kad ir kokioj italijoj, ten yra negalima, o tiksliau nelegalu, laipint/islaipint zmones kol vyksta kuro pylimas i lektuva, delto labai daznai italijos skrydziai baigias velavimu, taip pat italai ispanai labai issiblaske ir leti zmones, delto viskas kainuoja laika, o turnaroundas yra nustatytas 25 minutes, tai reiskia, kad per 25 minutes reikia islaipint zmones, isvalyt lektuve, padaryt visus security checks, sulaipint ir isskrist, laiko pakanka viskam, tik priklauso kokioj saly darai turnarounda. ir tas pats yra ir su kitom kompanijom, ne vienintelis ryanairas veluoja, kaip kad kiti suvokia ir peikia.
 
tikiuos, pavyko paneigt bent keleta neteisingu minciu apie sita kompanija, ir gal nereikia verkslent, o juokingiausia, kai paraso (ir sitoj temoj) "ju lektuvai skrenda letai", kaip gali priklausyt lektuvo greitis, nuo to, kuriai kompanijai jis priklauso ? pamastyt reikia pries rasant.

svarbiausia tai, kad daugelis zino, kaip ryanair'as daro pinigus ir vistiek apsimeta durniukais, kad to nesuvokia. juk jie didziule dali pelno gauna is pardavimu lektuve, delto jie privalo pardavinet, uzknist jus skrydzio metu su visokiom scratch cards, ejimu su vezimuku ir pardavinejimu. i tuos pardavimus rimtai ziurima. cia tik mums tas maistas brangus atrodo, bet pvz. skandinavams juk lektuve vos ne tas pats ar net pigiau negu ant zemes svedijoj ar norvegijoj, skrydziu metu i skandinavija tie vezimukai, kurie buna pilni maisto ir alkoholio, labai daznai buna visiskai tusti. tas pats yra ir su skrydziais i canaru salas, per pernai metus, kiekvienas zmogus skrides i canarus isleido vidutiniskai apie 3 eurus, tai paziurejus kiek zmoniu perveza per metu laika (~75 milijonus), jeigu kiekvienas zmogus isleidzia, kad ir po 1 eura, tai 75mln euru. taip kad, jeigu tu neperki ir tave uzknisa, nereiskia, kad taip yra visiems.
 
bilietai pigus, o uz ta piguma reikia aukot komforta. tarpai tarp sedyniu mazi, bet kodel galvojat, kad jie mazi tik cia, juk tas boeing 737-800 yra standartinis modelis su 189 sedimom vietom, ir daugiau ar maziau kievienas kiekvienos kompanijos boeingas turi ta pati sedyniu kieki ir ta pati tarpa tarp sedyniu, delto labai kvaila taip sakyt, aisku, nebent tai kitos komplektacijos lektuvas. sedynes nesilanksto delto, kad nesugestu ir nereiktu ju taisyt, odines delto, kad lengva priziuret ir valyt ir taip toliau ir panasiai. o kadangi jie sutaupo ant tokiu dalyku, leidzia jums pigiau nusipirkt bilieta ir pasiekt savo keliones tiksla. bet to skrydziai ne i valstijas ar i azija ar betkur kitus, o keleta valandu uz tokia kaina galima pilnai pakentet ir nesiskust, cia tik zmones, kurie islepe ir nezino delko daugiau paverkt, verkslena del mazo tarpo tarp sedyniu.
 
del aptarnaujancio personalo, nebutinai lektuve bus bent viena stiuardese, kuri snekes lietuviskai. nes jie nerenka ta kalba kalbancio zmogaus i ta sali, kur skrenda. kaip pavyzdi galiu paimt, kad kaunas - stansted, skrydi daro stanstedo bazej esantys zmones, tai reiskia, kad sansas, kad lietuviskai snekes zmogus yra labai mazas, nes jus aptarnaus bet kokios tautybes personalas. pvz paryzius kas kita, nes skrydi daro kauno zmones, delto kazkas galbut ir snekes, bet nebutinai, nes kiekvienoj bezej, ir aplamai visoj kompanijoj, kuri turi tukstancius zmoniu, yra didziule tautu ivairove.
 
del velavimu, teisingai, ryanair raso, kad skrydis truks pvz 2 valandas, nors realiai jis trunka tik 1.40 , ir delto buna labai daznai laiku, bet velavima gali sukelt netik oro salygos, bet ir letas laipinimas, letas islaipinimas, kvailas dispeceris, atc, didelis trafficas, kai negali pakilt arba nusileist ir turi sukt ratus aplink oro uosta. kad ir kokioj italijoj, ten yra negalima, o tiksliau nelegalu, laipint/islaipint zmones kol vyksta kuro pylimas i lektuva, delto labai daznai italijos skrydziai baigias velavimu, taip pat italai ispanai labai issiblaske ir leti zmones, delto viskas kainuoja laika, o turnaroundas yra nustatytas 25 minutes, tai reiskia, kad per 25 minutes reikia islaipint zmones, isvalyt lektuve, padaryt visus security checks, sulaipint ir isskrist, laiko pakanka viskam, tik priklauso kokioj saly darai turnarounda. ir tas pats yra ir su kitom kompanijom, ne vienintelis ryanairas veluoja, kaip kad kiti suvokia ir peikia.
 
tikiuos, pavyko paneigt bent keleta neteisingu minciu apie sita kompanija, ir gal nereikia verkslent, o juokingiausia, kai paraso (ir sitoj temoj) "ju lektuvai skrenda letai", kaip gali priklausyt lektuvo greitis, nuo to, kuriai kompanijai jis priklauso ? pamastyt reikia pries rasant.

Muštis nemoki? :) Ko šulen ejai?

Ir tai tikrai matosi iš tavo postų forume.

http://dl.dropbox.com/u/8530005/2364511249_697d302525.jpg
 
O taip:D
Tik nesakykit kad tikejotes merginos... :)

Visai gerai žmogelis pavaro, sakyčiau šaunuolis :)

Sakyk iskarto , kad issigandai ir viskas .

Brolio klasiokas, ką daugiau čia ir pasakysi.. :)

Gal kam teko keliauti viesuoju transportu tokiu marsrutu ? Gali buti is Kauno ar kito miesto. Ar sudetinga nusigaut iki Varsuvos traukiniu, autobusu ?

Pabandykit isivaizduot mano situacija, kai tevai turi isskrist i turkija Balandzio 20 d, ir likt namas (plotas) ^_^ Balius kaip ir suplanuotas, bet visada atsiranda mazyciu problemeliu, va kaip is sita, ugnikalnis kazkoks :D

1. Kuo daugiau pranešimų turi, tuo teisingesnė tavo nuomonė.
2. Nusišnekėk bent vienoje temoje ir tave suvarys visose ir visad.
3.Jeigu vyksta ginčas tarp dviejų forumo narių, dažniausiai palaikymą iš kitų gauna tas narys, kurio post'ų skaičius didesnis.
4. Nusišnekėk ir visada būsi pastebėtas.
5. Dėmesio trūkumą visada gali kompensuoti nesutikimu su kažkuo, nors akivaizdu, kad tavo nuomonė ir klaidinga.
6. Jeigu užsiregistravai šiandien ir nori nusipirkti ar parduoti ką nors - esi scameris.
7. Jeigu neturi 1000 pranešimų ir bijai vest pirmas - esi scameris.
8. Jeigu neturi teigiamų atsiliepimų - tikriausiai esi scameris.
9. Jeigu ką nors parduodi pigiau, nei įprasta kaina - esi scameris arba prekė fuflo.
10. Jeigu temos autorius rašo, kad priima kritiką prašydamas ką nors įvertinti, pakritikavęs sulauki atsako, kad kritika yra nesveika, kad nusišneki ir esi neprotingas. Juk tobuli žmonės kritikos nesusilaukia.
11. Paklausk bet kurio forumo senbūvio - jie niekada nerašė tam, kad kiltų jų postų skaičius, priešingai - visada diskutavo tik mirtinai svarbiomis temomis ir visada, kai tik įmanoma, naudodavo AŽ, kad tik pranešimų kiekis netyčia nepakiltų. "PM me" temose nesiskaito.
12. Jeigu parašai į temą, kurioje kalbama apie prezervatyvus - esi tikras vyras.
13. Jeigu prisijungi į diskusiją, kurioje kalbama apie automobilius, nesvarbu, kad visiškai "po pievas grybauji" - esi tikras vyras.
14. Jeigu ant kokio naujoko sustumi, suvarai iš oro - esi tikras forumo veteranas. Lauk pliusiukų.
15. Jeigu primeti kietą rašydamas temose - esi vyras.
16. Jeigu tave apgavo 12 metų jaunesnis šveplius, vis gi esi labai protingas, nes surinkai jo duomenis ir galėsi sėdėdamas už klaviatūros grąsinti jam teismais.
17. Ne esmė, kad esi idiotas, kurį net vaikas sugebėjo apgauti - svarbiausia mokėti forumo nusiskundimų skiltyje garsiai verkti.
18. Jeigu iš skubėjimo padarei gramatinę klaidą ar kur nors neužkabinai nosinės - esi nevykelis, beraštis ir nemoki rašyti lietuviškai.
19. Jeigu kas nors tau temoje padėjo minusą - lauk dar bent 5 iš kitų narių.
 
Galite papildyti sarašą ir savo pastebėjimais. Be to, laukiu kritikos. Nebijokit - lopais neišvadinsiu. :)
Jeigu dauguma nesutiks su kuriuo nors tai faktu - pašalinsiu jį.

Nuostabus straipsnis :huh:
Lietuvoje stipriai įsigalėjęs požiūris, kad jaunimas, vos pabaigęs vidurinę mokyklą, privalo iš karto rinktis studijas universitete arba kolegijoje. Tačiau tikrai nedaugelis tokio amžiaus žmonių žino, ką norėtų veikti ateityje ir ką studijuoti jam būtų įdomu. Ši problema itin paaštrėjo Lietuvoje įgyvendinus švietimo sistemos reformą – dabar neatsakingai pasirinktos studijos kainuoja daug brangiau.
 
 
Visada žavėjausi žmonėmis, kurie nuo vaikystės yra atradę savo talentą arba pašaukimą – jie, būdami dar tik penktokai, žino, kad ateityje bus garsūs pianistai, balerinos, rašytojai ar dailininkai. Ir jais tampa, nes nuo vaikystės turi tikslą ir jo siekia.
 
Šiais laikais, esant tokiam papildomos veiklos ir saviraiškos pasirinkimui, taip pat turėtų būti paprasta atsirinkti kas tau patinka, sekasi ir kuo norėtum būti. Tačiau kodėl tiek daug žmonių studijas meta arba keičia? Ką daryti ir kaip sužinoti, kuo norite dirbti užaugę ar kokia veikla Jums teiktų didžiausią malonumą?
 
Yra aprašyta ne viena sėkmės istorija, tokia, kaip, pavyzdžiui, žmogus, pusę gyvenimo dirbęs komercinio leidinio vadovu, parduoda savo verslą, nes klausydamas mėgstamo klasikinio kūrinio, staiga supranta, kad jis turi būti grojamas šiek tiek kitaip.
 
Niekada nieko bendro su muzika neturėjęs, jis intensyviai mokosi pas geriausius pasaulio dirigentus, nes tiki savo sėkme. Rezultatas – vienoje geriausių pasaulio koncertų salių, klausant tūkstančiams žmonių, jis diriguoja orkestrui ir pagaliau kūrinys atliekamas taip, kaip jam atrodė teisingai. Žmogui atrasti savo pašaukimą ir rasti mėgstamą veiklą truko daugiau, nei 20 metų.
 
Kodėl apie tai kalbu? Nes kaip ir visi žmonės, likusį gyvenimą noriu užsiimti man patinkančia veikla. O jeigu už tai dar moka pinigus – išvis gerai.
 
Baigusi mokyklą, buvau įsitikinusi, kad nieko nėra įdomiau už menotyros mokslus. Traukė romantiška specialybė – mačiau save vaikštančią paveikslų galerijose su raudono vyno taure ir bendraujančią su meno kūrinių kolekcininkais, jiems pasakodavau paveikslo (skulptūros, kilimėlio, žvakidės ir pan.) sukūrimo istoriją ir apie badaujantį, prie žvakės kuriantį kūrinio autorių. Priėmė.
 
Per penkias dienas turėjau apsispręsti ar važiuoti studijuoti į Kauną ar ne. Pagalvojau, kad vis dėlto ši specialybė ne tokia ir įdomi (iš tikrųjų nelabai įsivaizdavau, ką būčiau studijavusi ir kuo galėčiau dirbti baigusi šią specialybę). Kadangi nieko nėra blogiau kaip iškart po mokyklos neįstoti į aukštąją, nes giminės, jų draugai ir pažįstami tai aptarinėtų dar ilgokai, turėjau rinktis per antrą stojimo ratą likusias laisvas vietas.
 
Kadangi studijuoti vakariniame skyriuje arba neakivaizdžiai yra beveik taip pat blogai, kaip nestudijuoti, paieškas teko siaurinti iki dieninio skyriaus studijų, o pasirinkimas buvo apverktinas.
 
Taigi aš, laiminga (svarbiausia, įstojau!) važinėdavau dvi valandas pirmyn ir dvi atgal iki Vilniaus pakraščio studijuoti ikimokyklinio ugdymo. Ir čia įžiūrėjau romantikos – mačiau save, sėdinčią apsuptą garbanotų šviesiaplaukių vaikučių ir skaitančią pasakas, po kurių visi čiulpdami nykščius eina į lovytes miegoti.
 
Pasimokiau lygiai keturias dienas, pasikalbėjau su antrakursiais, jau turėjusiais praktikos vaikų darželiuose ir supratau, kad mano svajonės šiek tiek gražesnės už realybę. Prižiūrėti vaikus, kad negertų klijų arba nepiltų nuo pietų likusios sriubos tau tiesiai į rankinę („čia Tetos Auklytės katytei“) – ne mano kantrybei.
 
Nusprendusi visgi nepasiduoti giminei ir geriau nestudijuoti išvis, nei mokėti pinigus už specialybę, su kuria nesieju ateities, sulaukiau draugės skambučio, kad vykdomas papildomas stojimas į marketingo vadybos specialybę niekur neįstojusiems.
 
Specialybė patiko – per vargus ir ne visai legaliai (nes oficialiai jau studijavau, tad negalėjau pretenduoti į laisvas vietas) įstojau – ir iki šiol esu labai dėkinga dieninių studijų skyriaus vedėjai. Baigiau. Džiaugiuosi. Studijos patiko, taip pat turėjau labai gerą darbą, tačiau norėjosi dar kažko. Įstojau į Danijos universitetą studijuoti Europos studijas – nepatiko, po semestro grįžau.
 
Nepatiko, nes nemačiau savo ateities šioje srityje – tačiau studijų kokybė, suteikiamos mokymosi priemonės (kaip laisvas įėjimas į universitetą bet kuriuo paros metu, internetas, indaplovė ir kavos aparatai studentų poilsio kambary) ir pan. – aukščiausio lygio.
 
Kas studijuojant nustebino labiausiai – grupiokų amžius. Šiek tiek bijojau, kad būsiu viena vyriausių grupėje, nes stojau į bakalauro laipsnį. Mano grupiokų amžius buvo nuo 19-os (lietuvė, PGS (Paveikta Giminių Spaudimo stot IŠKART po mokyklos)) iki 45-erių (estė, kurios sūnus tais pačiais metais taip pat pradėjo studijas).
 
Amžiaus vidurkis – 23-24 metai – ir beveik visiems tai buvo pirmos studijos. Tai ką jie veikė po mokyklos baigimo? Vieni keliavo, kiti savanoriavo savo šalyje ar užsienyje, dar kiti dirbo. Tačiau dauguma rinkosi studijas tik tvirtai apsisprendę, ką nori gyvenime veikti.
 
Moralas – niekada nestok bet kur tik dėl to, kad reikia. Nesiblaškyk. Nors pati vadovaujuosi tuo, kad bet kokia patirtis yra gerai (labai patiko vienos savanorės iš Gruzijos pasakymas: „bent jau išmokau kaip nereikia daryti“).
 
Savanoriauk. Bet kur – savo šalyje, užsienyje. Pasirinkimų begalės – nuo darbo su laukiniais gyvūnais safaryje Afrikoje (tiesa, šios programos yra mokamos – dirbsi nemokamai, bet pats dengsi maisto ir apgyvendinimo išlaidas) iki darbo įvairiuose toleranciją skatinančiuose projektuose (yra programų, kur organizatoriai apmoka atvykimo iki pasirinktos šalies kelionę, taip pat pragyvenimo išlaidas).
 
Dirbk. Jei neapmokamas darbas nedomina, susirask darbą Lietuvoje arba užsienyje aptarnavimo srityje – pailsėsi nuo mokslų, užsidirbsi studijoms užsienyje, kol apsispręsi kur nori specializuotis.
Atlik praktiką. Jei numanai, kas Tau būtų įdomu arba turi įmonę-idealą, kurioje svajoji dirbti – pasiprašyk atlikti neapmokamą praktiką. Iš vidaus pamatysi koks tai darbas, kokios savybės ir gebėjimai reikalingi, ar norėtum tuo užsiimti.
 
Domėkis. Lietuvoje yra begalė nepelno jaunimo organizacijų, kurios organizuoja nemokamus seminarus, kuriuose kalba įvairių sričių profesionalai – pasakoja tam tikros profesijos subtilybes, sunkiausius iššūkius ir uždavinius. Taip pat nepraleisk įvairiausių studijas ar profesijas pristatančių mugių.
 
Bendrauk. Šiais laikais, kai internetas prieinamas kiekvienam, nėra nieko lengviau kaip susirasti kontaktus žmonių, kurie mokosi Tave dominantį dalyką arba studijuoja universitete/šalyje kur pats galvoji tęsti mokslus – nebijok, parašyk, paklausk – rink informaciją.
 
Keliauk. Jei turi susitaupęs ar užsidirbęs pinigų – išvyk pakeliauti. Aplankyk vietas, apie kurias svajojai, išmok naują kalbą, pažink kitą kultūrą.
 
Įvertink savo galimybes ir turėk drąsos siekti svajonės – kaip sako gudrūs žmonės „jei užsiimsi mėgstama veikla – gyvenime niekada nereikės dirbti“. Sėkmės. Gal kur susitiksim.