toysoldier

Ekspertas D.Hillas patvirtino, jog pasaulio čempionate vyko sutartos rungtynės
 
Pasaulyje karaliauja futbolas, tačiau šios sporto šakos gerbėjai negali būti ramūs. Jau daugybę metų komandos, treneriai ir žaidėjai yra atsidūrę nusikaltėlių taikiklyje, kurie palaužę silpnesnius, susižeria neįtikėtino dydžio pelną.
 
Ši problema nemažai metų skandino ir Lietuvos futbolą, o tai nulėmė ištuštėjusius stadionus bei kritusį prestižą.
 
Prieš porą savaičių mūsų šalies sporto aistruoliams buvo pateikta staigmena – sensacinga Declano Hillo knyga „Sutartos futbolo rungtynės. Žvilgsnis iš vidaus“. Leidinyje yra pateikta šokiruojanti informacija, kaip jaunus ir patyrusius žaidėjus klubų vadovai įtraukia į nešvarius mačus, kaip korupcija futbole sugriovė klestėjusias Azijos lygas bei rašomi būdai, kaip galima apriboti nusikaltėlių veiklą bei atgaivinti šią sporto šaką.
 
Knygos leidėjai susisiekė su knygos autoriumi akademiku Declanu Hillu, kuris atskleidė, kodėl nusprendė paaukoti daug asmeninio laiko ir atlikti daug jėgų pareikalavusį tyrimą.
 
Tyrimo pradžia
 
„Pietavau Maskvos restorane su JAV Senato nariu, kuris pareiškė, jog pažįsta pagrindinį Rusijos mafiozą, dalyvavusį VIP teisėmis FIFA pasaulio čempionato finale. Nustebau – kaip taip gali būti? Nuo to viskas ir prasidėjo“, – sake D.Hillas.
 
„Kai pradėjau tyrimą mane nemaloniai šokiravo korupcijos lygis pasauliniu mastu. Buvo sunku suprasti, kaip veikia globalizacija sporto lažybose ir kokius padarinius Europai bei Šiaurės Amerikai atneš Azijos nusikaltėliai“, – tikino autorius, kuris savo knygoje aprašė ir požymius, pagal kuriuos galima nustatyti nupirktų rungtynių faktą.
 
Korupcija – ir aukščiausio lygio mačuose
Anot kanadiečio, jis pastebėjo įtartinų ženklų ir praėjusią vasarą Rusijoje vykusiame planetos čempionate.
 
„Akivaizdus sutartas mačas buvo tarp Japonijos ir Lenkijos. Viso pasaulio fanai pamatė, jog tokia parodija buvo toleruojama FIFA bei nebuvo skirta jokių nuobaudų nei komandoms, nei treneriams ar teisėjams. Pasibjaurėtina“, – pasakojo D.Hillas.
 
Mokslininkas įspėjo, jog Senojo žemyno komandos ir federacijos privalo kuo greičiau imtis veiksmų ir pažaboti nusikaltėlių įtaką, nes paskui gali būti vėlu.
 
„Sutartos rungtynės vyksta daugumoje Europos šalių. Italija, Ispanija, Graikija, Turkija, buvusios Sovietų respublikos po truputį grimzta į gilią, bjaurią ir labai nešvarią sporto korupcijos pelkę. Baiminuosi, jog ateis laikas, kai mūsų vaikai galvos, jog tikros rungtynės vyksta tik užsienio valstybėse.
 
Kodėl vyksta sutarti mačai?
Ar pagrindinė problema – prastas užmokestis žaidėjams? Tai vienas iš svarbiausių dalykų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ir dauguma sporto valdininkų mėgsta „pasukti į šoną“.
 
Mes turime tokį išsireiškimą, kuris, manau, yra nesvetimas ir jūsų šalyje – „žuvis pūva nuo galvos“.
 
Taip vyksta ir sporto nusikaltėlių tarpe – jei šakai vadovauja korumpuotas asmuo, vadinasi, kiti žmonės taip pat nebus švarūs“, – tikino knygos autorius.
 
Problemos sprendimas
Paprašytas patarimo, kaip atgaivinti merdėjančią A lygą, D.Hillas paminėjo apie išsivalymo svarbą.
 
„Viskas yra labai paprasta – Lietuvos valdžia ir policija turėtų atlikti pirmą žingsnį bei įsteigti nepriklausomą ir visiškai finansuojamą tyrimų skyrių, kurio užduotis būtų susidoroti su visomis sporto problemomis: sutartomis rungtynėmis, dopingu, seksualiniu priekabiavimu prie atletų (o tai taip pat didžiulė problema, apie kurią nešnekama).
 
Per kelerius metus nuo knygos išleidimo jau bendradarbiavau su kelių šalių atstovais, o mano paminėtos priemonės buvo naudotos kovai su korupcija Norvegijoje, Suomijoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje.
 
Ypač patiko Australija – šie vyrukai yra tiesiog išprotėję nuo sporto ir trokšta išnaikinti bet kokias nusikaltimų apraiškas. Australai įsteigė specialų policijos skyrių sportui ir sulaukė didelės sėkmės“, - pasidžiaugė D.Hillas.
 
Anot mokslininko, Lietuvos futbolo federacijos pastangos pažaboti korupciją yra nepakankamos – neužtenka kreipti dėmesio vien į nusikaltusius atletus.
 
„Ar LFF atliko tyrimą ir aiškinosi apie visus A lygos komandų savininkus?” – retoriškai klausė D.Hillas.
 
„Stumbro“ skandalas
 
Tiesa, jis nesiruošė kritiškai vertinti prieš pusmetį JAV spaudoje nuskambėjusio skandalo, kai buvo aprašytos prastos sąlygos žaidėjams „Stumbro“ klube.
 
„Atsargiai vertinčiau „New York Times“ išspausdintą straipsnį, nes jis buvo parašytas užsakius Katarui, kad nukreipti dėmesį nuo žmonių išnaudojimo statant būsimo pasaulio čempionato infrastruktūrą.
 
Šimtai tūkstančių žmonių yra tapę moderniųjų laikų vergais. Taigi, Kataras nusprendė nusamdyti trečiųjų šalių agentūras, kurios nusitaikė į tokias mažas šalis kaip Lietuva. „Stumbras“ tiesiog stengiasi daryti tai, ką ir kitos komandos. „New York Times“ privalėtų nukreipti dėmesį į Katarą, o ne kaltinti sąžiningus lietuvius“, – pokalbį baigė D.Hillas.
 
https://www.eurofootball.lt/naujienos/ekspertas-declanas-hillas-patvirtino-jog-pasaulio-cempionate-vyko-sutartos-rungtynes/66625

Sveiki,
 
Pastebėjau, kad nemažai temų apie gyvenimą ir darbą UK sandėliuose/fabrikuose/laukuose. Nieko prieš tai neturiu, bet kartais susidaro įspūdis, kad emigrantai daugiau nieko neveikia, tai pagalvojau, kad gal įdomu bus apie šiek tiek kitokį gyvenimą papasakot.
 
Esu UK nuo 2010 gruodžio, kada metęs VDU filosofijos studijas išvažiavau pas draugę, kurią tuo metu pažinojau gal 7 mėnesius. Tai nebuvo mano pirma išvyka į arbatos mėgėjų šalį - 2009 vasarą buvau Peterborough mieste porą menesių, kur dirbau fabrike visas dvi dienas ir tada Le Petit Four gal pusantro mėnesio. Po tos patirties galvojau, kad į angliją manęs surišto neišvežtų, bet ko tik meilė nepadaro.
 
Tėvai žinią priėmė nekaip, ypač dėl to, kad pranešiau jiem savo sprendimą lapkritį ir išvažiavau po maždaug mėnesio. Ašarų ir pykčių, rimtų pokalbių, gražių pokalbių, visko buvo. Bet tai kas man jaunam. Susikroviau tašę ir kažkodėl nusprendžiau važiuot mikroautobusu - daugiau nei para užpakalio trynimo nieko nereiškia kai tau 19, bet už tai gali "belekiek" prisikraut visko ir nereik oro uosto apsaugai aiškint, kam tau 20kg rūkytos dešros reik.
 
Jei gerai atsimenu atvažiavau 19ą Gruodžio, išlipau Portsmouth'e apie pirmą nakties ir anglija su naujo gyvenimo pradžia pasveikino mane su žiubsneliu sniego. Kadangi Lietuvoj tuo metu sniego netrūko, o važiuojant per Vokietiją užklupo viena aršiausių sniego pūgų kokią teko matyt, tai tas vaikiškas sniegas atrodė juokingai, bet tuo metu nesupratau, koks tai retas reiškinys toj šalies daly. Portsmutas tarsi žinodamas sakė "va, pasidžiauk, nes net neprimeti kokios nesąmonės tavęs dar laukia čia".
 
Atsivežiau su savim £500, kas tuo metu buvo apie 2,000 litų. Darbo neradau apie 6 mėnesius, tai tie £500 labai, labai greitai tirpo. Kaip ir visiem, pradžia buvo sunkiausia. Fast forward beveik 7 metus ir dabar gyvenimas visai kitoks.
 
Dirbu skaitmeninio marketingo agentūroj, esu Senior Paid Media Executive – toil nuo filosofavimo, nors per skambučius/susitikimus su klientais visko pasitaiko. Darbas, nors pakankamai specializuotas, kasdien būna labai įvairus. Iš esmės prižiūriu įvairių klientų AdWords paskyras, bet realiai didelė darbo dalis yra paid media strategijų kūrimas, dirbu su įvairiais trafiko tiekėjais ir ieškau naujų reklamos metodų klientam (pvz paid social, programmatic, native ir t.t), rašau reportus, darau rezultatų apžvalgas, naujas idėjas ir taktikas siūlau.
 
Na, bet vistiek daugiausiai laiko praleidžiu su Excel, AdWords ir Analytics.
 
Niekada neįsivaizdavau, kad dirbt galėčiau kažką tokio, bet iš esmės per uždarbis.lt digital marketing sritį atradau, o kaip būtent šitoj vietoj atsiradau, tai tik rezultatas daugybės mažų detalių.
 
Darbovietė yra geriau, nei kada nors galėjau įsivaizduot darbo vietą. Esam įsikūrę Brighton miesto centre, šalia traukinių stoties. Tai iš pradžių buvo svarbu, bet prieš metus persikraustėm į Brighton patys, tai į darbą nueinu per maždaug 7 minutes. Labai keistas jausmas vis dar galėt išsirist iš lovos ryte 9:40 ir vistiek spėt į darbą laiku.
 
Darbo valandas galiu pasireguliuot pats – turim atidirbt 7 valandų tarpą ir turim 1.5h pietums, bet galim pradėt bet kada tarp 8 ir 10 ryto.
 
Komandą turiu žiauriai fainą. Visi ofise labai talentingi ir draugiški. Kompaniją įkūrė du broliai – Sam ir Ben, abu žiauriai faini bičai. Abu turi stalus kartu su mumis visais, nors galėtų turėt savo atskirus ofisus. Kas įdomiausia, kad nesijaučia kažkokios hierarchijos, kad jie – vadovai, o mes pavaldiniai – jiem jaučiu tik pagarbą.
 
Bendradarbiai bei klientai beveik išimtinai britai, tad teko neblogai pažint žmones ir kultūrą. Kai dirbau dirbau kavinėj ir sunkiai kalbėjau angliškai, požiūris ir nuomonė apie anglus buvo kaip ir daugelio - veidmainiai, nemėgsta kitataučių, nepriima į savo ratą ir draugais tikrai nebus. Tačiau dabar tuos mitus teko seniai sugriaut. Na, gal ne sugriaut, bet šiek tiek pakeist – visokių tų žmonių yra.

 
Daug galėčiau čia pasakot, turim begalę pliusų ir pribumbasų visokių, kurie darbovietę paverčia vieta, kurioj gera dirbt. Po darbų, kuriuose teko dirbt anksčiau, čia kaip rojaus kampelis ir negaliu patikėt, kad į jį patekau. Bet gal apie tai papasakosiu kada nors vėliau.
 
Iš pagrindinių pokyčių asmeniniam gyvenime, tai viskas klostėsi neblogai. Investicija “metu viską ir važiuoju į kitą šalį dėl merginos” atsipirko su kaupu. Ta mergina 2015 Paryžiuj tapo sužadėtine, o šiemet Balio saloj – žmona.

 
Finansine padėtim nesiskundžiu – užtenka viskam, ko norisi, o pagrinde šiuo metu norisi kelionių ir įspūdžių.
 
Pradžia UK buvo tikrai sunki. Visokiausių iššūkių teko patirt, begalę didesnių ir mažesnių kelių teko nueit. Bet galų gale viskas atsistojo į savo vietas. Negaliu pasidalint istorija, kurioj tapau milijonierium, bet kažkur pakeliuj per tuos paskutinius kelis metus supratau, kad gal nebūna tapt milijonierium, kad galima būtų ištikrųjų džiaugtis gyvenimu.
 
Po savo pirmos kelionės į UK maniau, kad čia tikrai niekada negalėčiau gyvent. Kraudamas lagaminą tais lemtingais 2010-aisiais, maniau, kad tikrai grįšiu. Dabar – sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą kur nors kitur, bet nieko neplanuoju – žinau, kad neturiu supratimo, kur dar po 7 metų būsiu.

Sveiki, uždarbiečiai! Kaip jau iš temos galėjot suprasti, į jus kreipiasi jaunuolis - studentas. Jeigu baigėte mokslus ar šiaip teko ragauti studento duonos, manau puikiai mane suprasite ir žinote kokioje situacijoje esu - norai dideli , o galimybės labai ribotos. Šiuo metu esu antrakursis, o mokintis liko dar daugiau nei du su puse metų ir kol turiu daugiau laisvo laiko, turiu tikslą kuo daugiau sužinoti apie papildomus pinigus, verslą ir visa kitą, kas galėtų leisti turėti geresnį rytojų.
 
PIRMASIS NUSIVYLIMAS
 
Taigi, pradėgime nuo to, kas mane skatina ir kas mane jau nuvylė. Esu jaunas, bet gyvenimas mane jau išmokino, jog niekas nieko nemokamai neduoda, pinigai lengvai neateina, o jei ko nors nori - turi to siekti. 2016 metų ruduo. Įstojau į pirmą kursą. Nors ir svajojau apie verslo kūrimą, tačiau žinių stygius ir palaikymo trūkumas mane pastūmėjo rinktis studijas. Na ir gerai pagalvojau, visada man protingi žmonės darė gerą įspūdį, o diplomas man padės siekti karjeros, ko aš gyvenime labai norėčiau. Pamaniau, jog įmanoma gerai gyventi ir iš samdomo darbuotojo algos. praėjus vos mėnesiui įsidarbinau. Po pirmo
atlygio gavau šalto dušo. paskaičiavus valandinį atlygį jis buvo vos ~1.7euro/valandą. Taip, nusivylimas buvo didelis, jauno žmogaus dideli lūkesčiai, tačiau pagalvojau, jog Lietuvoje yra daug suaugusių žmonių, kurie už tiek dirba, na, o man studentui? Vis geriau į kišenę nei iš. Siūlo galas nutrūko po Gruodžio švenčių. Teko dirbti per šventes, kaip tuo metu visi šventė, taip pat praleidau ir naujuosius metus dirbdamas, kadangi darbas truko iki pat nakties, negalėjau nei su kuo atšvęsti, nes gyvenau kitame mieste. Gavus algą likau dar labiau sukrėstas - vos virš 1.6 euro už valandą. To man užteko, supratau, koks buvo požiūris į mane ir kitus studentus dirbusius toje darbovietėje - kuo įmanoma daugiau išnaudoti, kaip pigią darbo jėgą, tačiau aš ne iš tų, kuris sėdi rankas sudėjęs ir noriu gyventi, o ne egzistuoti. Šios kelių mėnėsių patirties man puikiai užteko suprasti, jog paprastas samdomas darbas tikrai neleis oriai pragyventi - reikia kažko siekti.
 
Gyvenimo pamokos ir lengvi pinigai
 
Geriausias mokytojas man ne mokykla, ne universitetas ar tėvai, o pats gyvenimas, kurio pamokos kartais yra begalo skaudžios, tačiau labai pamokančios. Viskas prasidėjo dar labai seniai, kai buvau vos 10-11 metų. Pradėjau pirkti bilietus "tic tac". Bilietas kainuodavo vos 50 centų, todėl nors kišenpinigių tada gaudavau vos litą į dieną ( šeimoje buvo ne pati geriausia padėtis), tie bilietėliai man atnešdavo daug daugiau. Turėjau tokią sėkmingą ranką, kad išpirkdavau didžiąją dalį bilietų "kioskelyje", o man atnešus bilietą, pardavėja išsitraukdavo padidinimo stiklą :D Kas yra priklausomybė lošimams tada negalėjau net suvokti. Bėgant metams pradėjau pirkti vis brangesnius bilietus, išleisdavau tam daug daugiau pinigų, tačiau mano sėkme buvo visi apstulbę, nes visada ištraukdavau laimingą bilietą. Blogiausia prasidėjo sulaukus 17. Vienam draugui pasiūlius, pastatėme 10litų. Paskui dar 10 ir po kelių laimėjimų patikėjau lengvais pinigais. Net negalėjau įsivaizduoti, į ką mane tai įvels. Jau po metų, sulaukęs pilnametystės patraukiau į lažybų punktus pats. kelis kartus savo sumą padauginęs dešimteriopai patikėjau lengvais ir greitais pinigais. Tada sekė nesėkmių ruožai. Po 18 gimtadienio turėjau apie truputį daugiau nei 300 eurų. Juos visus pralošiau. Pasiskolinau dar 200. Juos taip pat pralošiau. Aštuoniolikmečiui tai buvo kosminiai pinigai ir dar paleisti į vėją. Tačiau laikui bėgant, negalėjau pabėgti iš lažybų pinklių, kurios man gadino gyvenimą. Žmonės, kuriuos mačiau ten žaidžiant, kurie pralaimėdavo po 1000 eurų vos per kelias minutes ir pasakojimai, kaip jau trečią butą pralaimėjo, leido man po truputį atsipeikėti ir suprasti, kas čia vyksta. Apie lošimus turiu 100 istorijų, tačiau jų čia pasakoti tikrai nenorėčiau, svarbiausia, kad nugalėjau šį potraukį kol nespėjau pralošti daug pinigų, o gyvenimui esu dėkingas už šią pamoką, kuri mane užgrūdino ir parodė, jog lengvų ir greitų pinigų gyvenime - NĖRA.
 
Ką aš veikiu šiandien?
 
Šiandien, be to, jog toliau tęsiu studijas, susiradau kitą darbą. Dėl paskaitų gausos sunku susirasti rimtesnį darbą, tačiau susiradau darbą savaitgaliais, kuriuo tikrai labai džiaugiuosi ir gaunu papildomų pajamų. Turiu pomėgį keliauti ir labai didžiuojuosi tuom, jog iš tėvų niekada netenka prašyti pinigų nei kelionėms nei laisvalaikiui, o viską susimoku pats bei dar dalį padengiu ir draugei. Tai mane skatina judėti į priekį ir tobulėti. Dėja, jokio verslo dar nesukūriau ar net nepradėjau, tačiau idėjų buvo nemažai, tiesiog trūko pasitikėjimo ar žinių, tačiau gyvenimas man "numetė" progą paragauti malonumo dirbti sau, o ne kitam. Žinoma, darbas gan juokingas, pjauti žolę, tačiau ne kiemo, o ištiso didelio sklypo. Susilaukiau nemažai norinčių, o uždarbis buvo daug geresnis nei dirbant kitam, todėl buvau labai motyvuotas stengtis ir dirbau su džiaugsmu žinodamas, jog atlygį gausiu tokį, kokio nusipelniau, tokį - kiek pastangų idėsiu. Kuom dar pasistumėjau? Pirmą kartą investavau pinigus. Nors ir per metus uždirbsiu vos 200 eurų pasyvių pajamų, tačiau tai man žingsnis į priekį, džiaugiuosi, jog stengiuosi kažką daryti ir judėti į priekį, siekti tikslų.
 
Taigi, ko aš noriu iš jūsų?
 
Labai trumpai ir glaustai papasakojau apie savo padėtį ir tikrai labai norėčiau išgirsti kiekvieno jūsų patirtį apie jūsų studentišką gyvenimą, bei iš kur prasimanydavot pinigų, galbūt bandėte kažkokį verslą, investavote, o galbūt duosit patarimų ne tik man, o ir kitiems skaitantiems jaunuoliams, kokiu eiti keliu link geresnio gyvenimo, o ne link emigracijos. Ačiū.

Paprasčiausias variantas - nusipirkti registracijos adresą, o jau kaip faktinį adresą naudok tokį koks jau tau tiks.
 

Dovanoju uždarbiečiams. Mokėjau 23 eur. Pasileidžiam patys!
Gero vakaro draugai :)
autoposter.rar

Grynai.Tik per ji Lt duobej,kuo maziau tokiu Tapinu,ir dar FB uzdrausti,nes irgi irankis smukdyti Tevyne.Dar Maldeikiene istremti,ta irgi per garsiai eskaluoja Lt bedas,po to koki R.Kuodi.So on & on & on :)

Šiandien, 2017-01-17 sukanka 26 metai Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgoms. Po sausio 13 įvykių, Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis 1991-01-17 buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Vėliau, 1998 metais ji buvo reorganizuota į KASP.
 
http://kariuomene.kam.lt/images/25382/kasp%20kariai%20rikiuoteje%20foto%20vilius%20dziavecka.jpg
 
„Savanoriška tarnystė Tėvynei yra Lietuvos pasididžiavimas. Savanorių motyvacija, profesionalumas, meilė Tėvynei yra galingiausias mūsų ginklas“, – savanoriškos tarnybos reikšmę, artėjant Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 26-osiojms metinėms – sausio 17 d., pabrėžia Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.
 
Šia proga yra įgyvendinama nauja tradicija. Įkūrimo gimtadienio proga kariai savo civiliniame gyvenime dėvės uniformas. Tad nenustebkite, jei darbe, universitete ar tiesiog mieste pamatysite karius, dėvinčius uniformas su KASP'o antsiuvus:
 
http://pirkis.lt/images/upload/2012/10/sam_1308.jpg
 
Tačiau kas tas KASP? Galiu pabandyti atsakyti iš asmeninės patirties. Tai žmonės, turintys pilnavertį civilį gyvenimą. Asmeniškai studijuoju ir dirbu pilnu etatu, tačiau randu laiko ir tėvynės gynybos stiprinimui. Atskirti mus lengva iš aukščiau pavaizduoto KASP antsiuvo ant kairės rankos, raudonų berečių (nesumaišyti su ryškiai raudonom karo policijos beretėm!), dažnai senokos ginkluotės (asmeninis automatas AK4 MT 1970 metų laidos...) bei didelio užsidegimo širdyje... Dažnai pratybos savaitgaliais, kai prakaitą lieji miške, tampa sielos atgaiva. Nes jei ir pavargsti fiziškai, bet pailsi nuo civilio gyvenimo ir smagiai praleidi laiką su panašios pasaulėžiūros žmonėmis. Jei kažkam aktualu, plačiau apie tai paskaityti galite oficialiame puslapyje
O šios temos esmė. Supažindinti visuomenę. Priminti apie šios dienos svarbą. Ir paprašyti, pamačius karį su uniformą, padėkoti už jo tarnybą. Jei turite kažkokių klausimų šia tema, galite drąsiai klausti čia ar privačia žinute. Protingos diskusijos visada laukiamos. Bet pranešimai, kvepiantys "vatos" mąstymu nepageidaujami.

Kaip ir minėjai, C klasės kajutės yra prie pat variklių skyriaus, todėl garsas tikrai nemažas, tuo pačiu ir užmigt sunkiau :) O ir kaina tesiskiria gal 5eur. (nuo B klasės).

1) Gerai
2)Yra forume seo pasualugu skiltis, ten daug kas siulo paslaugas ivairias
3)Geriausia reklama imti adclick'e ir adwords, kiek kalbejau tai visi patenkinti su adclick
4)Fb srautas toli grazu ne viska domina. Priklausys kaip sudominsi fanus

Moterys tik ir laukia iš mūsų atsiprašymų: nesvarbu, užsitarnavai tai, ar šiaip sau. Variantas „šiaip sau“ vyrą tikrai netenkina, tai kodėl jis turėtų atsiprašyti už tai, apie ką net neverta kalbėti? Mes pavargę nuo tokio bobų elgesio ir mastymo. Mes ne atsiprašynėsime už savo vyriškus veiksmus, nes tai nėra gerai – tarsi būtumėte bandę mus aprengti suknele. Nu į jokius vartus netelpa.
Iš anksto atsiprašau už gramatines klaidas
 
http://www.punjabigraphics.com/images/1/homer-simpsons-hungover.jpg
 
Už ką mes kategoriškai atsisakome atsiprašyti?
 
Už tai, kad nerodom emocijų. Nuo pat gimimo mes esame mokomi, kad emocijos (dažniausiai liūdesys) – tai ne vyriška. Štai kodėl mes stengiamės ne verkti. Bet tai nereiškia, kad mes negalime užjausti. Mes galime. Tiesiog nemokame tai išreikšti – ir nemanom, kad tai būtina.
 
Už bagažo dydį. Ką, jūs rimtai? Tai tam tikra prasme dalis taves. Štai bi*bys – taip pat dalis taves, tu juk neatsiprašynėji už tai, kad jis yra didelis. Tas pats ir su lagaminu. Paprasta ir aišku.
 
Už tai, kad sakome „NE“. Neveltui juk egzistuoja žodis „NE“, – jo egzistavimą pateisina jo naudingumas. Be to, tai ne tiesiog žodis, bet labai naudingas žodis. Jį sunku vartoti artimų žmonių atžvilgiu, bet kartais tai yra būtina, ir mes jį sakome ne todėl, kad kažką įskaudinti.
 
Už tai, kad vaikštom be kelnių. Kas kaltina mus, kad tai kvaila, tas ne karto be kelnių namie ir nevaikščiojo. Patariu pabandyti.
 
Už tai, kad norime pabūti vieni. Pabūti vienam yra gera. Taip vyrai dažniausiai užsiima savianalize, ilsisi ir žiūri porno – karts nuo karto.
 
Už tai, kad ilsimes su bičais. Vyrai turėtų ilsėtis su vyrais. Tai puikus būdas priminti sau, kad už jaukaus namų židinio, taip pat yra gyvenimas. Bet kokiu atveju, tai puikus pretekstas likti vis dar bernu.
 
Už tai, kad norime žiūrėti futbolą ar kitą sportą. Daugelis iš mūsų turime mėgstamą komandą. Konkurencijos dvasia vyrų kraujyje, o tam tikros komandos palaikymas – būdas realizuoti konkurencijos troškulį. Tai yra normalu. Normalu ir tai, kad mes nereaguojame į kažkieno kalbas, kai žiūrime sportą – priklausomybė, su visais būna.
 
Už tai, kad geriam alų. Taip, kvepia šiaip sau, bet užtat koks skonis.
 
Už tai, kad šnekame telefonu greitai ir tik tam prispirus.
 
Už tai, kad mes sakome tiesiai. Tiesmukiškumas – geriausias būdas perteikti asmeniui, ką norite pasakyti.
 
Už tai, kad kažkaip ne itin norime turėti lytinių santykių.
 
Už tai, kad nesiskutam. Na, taip, plaukai sparčiai auga. Ir kartais mes norime pamiegoti ilgiau. Tai reiškia, kad skutimuisi tiesiog nelieka laiko. Nusiskusim kai tam ateis laikas, ar net atauginsim barzdą, tam patiems panorėjus.
 
Už tai, kad pataisom kelnes (klyną). Tik žmonės be kiaušų, nesupranta, kaip tai yra nepakeliama, kai kiaušai jaučiasi blogai ir nepatogiai guli. Todėl juos būtina tinkamai suguldyti.
 
Už tai, kad iškrentam iš pokalbio. Mūsų smegenys nuolatos dirba ir kažkuo užimtos, išskyrus dalyvavimą pokalbyje. Tai nereiškia, kad mes atsijungiam nuo pokalbio ir pamirštam apie jį – tiesiog sutelkėm dėmesį į ką nors kitą.
 
Už tai, kad rizikuojam. Rizika – vyrų gyvenimo dalis. Rizikuoja dažniausiai vyrai. Ir tai normalu.
 
Už tai, kad mes vyrai. Moterys juk neatsiprašo – kodėl mes turėtume?

kosminiu laivu srotas menulyje ,va kur verslas

internete radau nemaza tiekeju sarasa. Tikiuosi kam nors parvers Su naujais visus. :)
Baby & Nursery Goods(1).pdf
Bags & Handbags.pdf
Balloon & Party Products.pdf
Wholesale Batteries(1).pdf
candle Wholesalers.pdf
Cash & Carry Suppliers.pdf
Clearance & Stocklots.pdf
Watches & Clocks.pdf
Clothing & Fashion(1).pdf
Pound Lines.pdf
Wholesale Cosmetics.pdf
Wholesale Footwear Suppliers.pdf
Furniture Importers.pdf
Garden & Leisure Wholesale.pdf
General Wholesalers & Importers.pdf
Gift & Gadget Suppliers.pdf
Haircare & Accessories Wholesale.pdf
Wholesale Health & Beauty Products.pdf
House Hold Products.pdf
Wholesale Jewellery UK.pdf
Toiletries Wholesale(1).pdf
Wholesale Tools & Hardware.pdf
Wholesale Toys England(1).pdf
Wholesale Car Accessories.pdf
Wholesale Plants & Flowers.pdf
Latest list of Suppliers.pdf

Gal kam pravers tiekeju kontaktai. pirkti ebay. yra ivairiu tiekeju: paletemis drabuziai elektronika, kosmetika ir t.t.
 
List of Wholesale Suppliers.pdf

Sveiki,
Dar vienas mano mini straipsnis internete.
 
 
Pilnas straipsnis - Kaip pradėti skrydžių paieškos verslą be pinigų

16 metų dirbu vasarą, noriu užsidirbt sau pinigų, kad ir juodam darbe, ir aš jau kaip ir žlugęs? Niekas nedirbam juodų darbų, visi einam direktoriaut ir chirurgais būt. Tikrai didesnės nesąmonės nemačiau dar.

Apgailėtinai atrodo tokie žmonės, kurie peikia MRU, kai jų nuomonė sudaryta tik iš 15min ar delfi komentatorių provokacijų. Jei jame yra "piniguočių, dvasios ubagų" ir t.t. - jums niekas neverčia su jais bendrauti. Pilna normalių žmonių, su kuriais smagu susitikti ne tik universitete, bet ir praleisti laisvalaikį ar tiesiog smagiai pašnekėti.
 
Dar susidaro toks vaizdas, jūsų piešiamas, jog visur tik tobuli dėstytojai, o MRU niekas nemoko: sumoki pinigus ir gauni diplomą. Gerai būtų... Visur pasitaiko įvairių dėstytojų, vieni sugeba informaciją perteikti suprantamai, kiti nelabai, todėl tenka ir pačiam pasidarbuoti. Bet juk lietuviai visko nori greit, kokybiškai ir dar dykai...
 
Mano nuomone MRU sukuria studentams geras sąlygas mokslui ir gyvenimui: geros būklės studentų namai, nauja technika ir maloni aplinka, puiki biblioteka ir t.t.
Aišku tobulų nėra - turi ir MRU minusų.

Apgailėtinai atrodo tokie žmonės, kurie peikia MRU, kai jų nuomonė sudaryta tik iš 15min ar delfi komentatorių provokacijų. Jei jame yra "piniguočių, dvasios ubagų" ir t.t. - jums niekas neverčia su jais bendrauti. Pilna normalių žmonių, su kuriais smagu susitikti ne tik universitete, bet ir praleisti laisvalaikį ar tiesiog smagiai pašnekėti.
 
Dar susidaro toks vaizdas, jūsų piešiamas, jog visur tik tobuli dėstytojai, o MRU niekas nemoko: sumoki pinigus ir gauni diplomą. Gerai būtų... Visur pasitaiko įvairių dėstytojų, vieni sugeba informaciją perteikti suprantamai, kiti nelabai, todėl tenka ir pačiam pasidarbuoti. Bet juk lietuviai visko nori greit, kokybiškai ir dar dykai...
 
Mano nuomone MRU sukuria studentams geras sąlygas mokslui ir gyvenimui: geros būklės studentų namai, nauja technika ir maloni aplinka, puiki biblioteka ir t.t.
Aišku tobulų nėra - turi ir MRU minusų.

Gal dar būtų norinčių?

*** nuvaziuokit jus jam dar i galva praleiskit jeigu ka sakai yra tiesa, koks cia baxuras taip elgiasi

nezinau kaip galima be dirzo vaziuot uz vairo. man tai kazkok yprotis jau, jeigu be dirzo vaziuoji jauties kazkaip ne taip.

Tiesą sakant, jei kalba eina apie 330D - automobilis su puikiu varikliu. Trauka išties nebloga, o kuro sąnaudos vos 8-9 litrai/100 km mieste važiuojant sparčiu tempu. Ekonomiškumo ir galios santykis šio modelio puikus. Tačiau drįsčiau paprieštarauti kitiems dėl eksploatacijos kaštų - AUDI A6 reikalauja itin didelės ir brangios priežiūros, jos pakaba įmantresnė, detalės taip pat nepigios. BMW 5 eksploatacija taip pat bus ne itin pigi. Tad, mano nuomone, trečios klasės BMW turėtų būti neblogas variantas. Žinoma, ir jos detalės bus kiek brangokos, tačiau radus gerą bei prižiūrėtą variantą rimtas bėdas galima primiršti. :)

Pfff... Kad kažkokie vaikai parodė, kokių kvailų paveiksliukų intere surado, tau jau rodiklis? Jei užsibrėžei tikslą ieškot - tai surask, o ne prašyk trinti temas :)

Pfff... Kad kažkokie vaikai parodė, kokių kvailų paveiksliukų intere surado, tau jau rodiklis? Jei užsibrėžei tikslą ieškot - tai surask, o ne prašyk trinti temas :)

Pfff... Kad kažkokie vaikai parodė, kokių kvailų paveiksliukų intere surado, tau jau rodiklis? Jei užsibrėžei tikslą ieškot - tai surask, o ne prašyk trinti temas :)

O as galeciau pasakyt tik, tai , kad silpnas ir greit pasiduodantis zmogus esi, jeigu kreipi demesi i kazkokius neigiamus atsiliepimus.
 
Jeigu uzsibreziai kazkoki tiksla, tai ir siek jo. Ir atsiprasant dek skersa ant visu tu nuomoniu ;]
 
Tai tik mano nuomone.