gedasb

Yra komentaras (atsakymas guogai) ir iš autoriaus. Reikalui esant rasite jo FB sienoje.
 
#šantažoistorija
Kadangi Antanas Guoga (Tony Guoga) sureagavo į mano knygą, tad ir aš turiu atsakyti. Pirmiausiai tai nenoriu, kad pati istorija nueitų į antrą planą ir tai taptų tik santykių aiškinimusi. Istorija yra unikali, tikra, pamokanti ir tikiu, jog įtraukianti, todėl rekomenduoju perskaityti knygą "Gero nešiojimo".
 
Taip, aš parašiau tikras pavardes ir tikrus įvykius, todėl kažko kito ir negalėjau tikėtis, bet todėl ir rašiau knygą, kad ji išliktų ilgam ir nesvarbu, kaip ji bus dabar nušviesta, bet po kažkiek laiko ją bus galima atrasti iš naujo. Knyga išleista palyginus neseniai, bet gavau žinučių su įvairiomis istorijomis (nebūtinai susijusiomis su Antanu), kaip žmonės susideda su netinkamais verslo partneriais ir gyvenimas gerokai pasunkėja. Tai svarbi tema ir jauni žmonės, neturėdami patirties praranda ne tik tai, ką kūrė, tačiau praranda svajones, praranda pasitikėjimą žmonėmis, galų gale praranda gyvenimo metus ir net jei tas laikas davė savitų pamokų (nors kiek daug teigiamų pamokų būtų davęs tinkamas verslo partneris), geriau tokių pamokų nebūtų arba bent į susitikimus jau būtų einama žinant ko galima tikėtis, o ne ateiti atvira širdimi pas tą, kuris nuo pirmos akimirkos mąsto apie tai, kaip perimti tavo kūrinį – tai nelygiavertės pozicijos, be šansų laimėti. Šios istorijos tikslas papasakoti jauniems, kuriantiems žmonėms, ką reiškia kurti svajonę iš nieko ir ką reiškia pasirinkti netinkamus partnerius.
 
Tokias istorijas retai kur išgirsite, retai kas jas pasakoja ir tai dėl to, jog niekas nenori atrodyti susimovęs, kažkuo per daug pasitikėjo, kažkur neapsižiūrėjo ar kažkaip neapsisaugojo. Kuomet viskas praeina, žinai jog turėjai daryti kažką kitaip ir pradedi pats save kaltinti, kodėl padarei taip ar kitaip. Todėl ir parašiau šią knygą, kadangi aš pats būčiau norėjęs perskaityti bent vieną panašią istoriją, prieš viską pradėdamas.
 
Aš susimoviau, kadangi pasitikėjau, bet tai nereiškia, jog turėčiau tai pamiršti. Aš to nenoriu pamiršti. Ir net jei bus bendra nuomonė, jog tai buvo normalūs verslo santykiai ir tai tik mano emocijos bei visa tai priimtina visuomenei – manau tuomet kaip šalis, nesame išsikapstę iš devyniasdešimtųjų metų ir vietoje treningų, nusikaltėliai apsirengė kostiumus ir pristato save verslininkais, filantropais, mecenatais ar jauno verslo rėmėjais. Tikiuosi taip nebus. Bet visgi jei taip būtų, ši istorija būtų dar svarbesnė, kad parodytų kokia yra tikroji verslo ir investuotojų aplinka.
 
Neatsakinėsiu į kiekvieną Antano detalę, net jei ji melaginga, kad neapkarstyti istorijos skudurais, bet į keletą jo frazių sureaguosiu:
 
----------
ANTANAS GUOGA: apie šią knygą mane buvo bandoma informuoti visais būdais nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Kodėl knyga išleidžiama prieš rinkimus?
 
Pirmiau atsirado knyga ir tik tuomet Antanas paskelbė apie savo kandidatavimą į Europos parlamentą. Kad rašau knygą, žinojo vos keli žmonės ir niekas, niekada nebandė dėl to susisiekti su Antanu ar kaip nors kitaip jį informuoti apie knygos rašymą. Apie knygą jis galėjo sužinoti tik vasario 12d. iš mano facebook posto, kuomet buvo pradėti siūlyti išankstiniai knygos užsakymai ir tuo metu jis buvo garantavęs, jog 2019 metais nedalyvaus jokiuose rinkimuose. Manau dėl šios knygos Antaną ir aplankė tuštuma gulint lovoje, dėl ko nusprendė vėl dalyvauti rinkimuose, kad pabandytų knygą kaip nors susieti su savo politiniais reikalais.
 
Nors kai pagalvoji, kokia likimo ironija, kuomet lygiai prieš penkis metus vykusius rinkimus Antanas su didžiausiu pasitenkinimu visiems pasakojo mano istoriją, tai buvo viskas gerai, bet kuomet dabar aš pasakoju savo istoriją, tai priima kaip bandymą susidoroti.
 
----------
ANTANAS GUOGA: tikroji istorija yra ta, kad iki pažinties su manimi Andrius prekiavo batais iš sandėliuko. Matydamas jo entuziazmą aš sutikau investuoti vieną milijoną litų. Tuo metu šalį krėtė ekonominė krizė ir tai buvo investicija be jokių garantijų.
 
O iš kur dar galėjau prekiauti, jei ne iš sandėliuko? Kuomet kuri kažką iš nieko, tai turi pereiti visus etapus ir tas sandėliukas keitėsi ir augo visą laiką. Tik dėl įdomumo – Antanai, nuo kiek kvadratų sandėliukas išauga į sandėlį?
 
Antanas nesutiko investuoti (paskolinti) 300k eur. Mes išvis nesitarėme dėl sumos, pinigai nebuvo pagrindinis klausimas ir nebuvo jokia suma įvardyta, nes tai buvo didžiulis planas su daugeliu parduotuvių visame pasaulyje ir Antanas buvo tas patyręs verslininkas, kuris žadėjo įnešti pinigus, kuomet reikės plėsti asortimentą, atidarinėti naujas parduotuves ir pan. Antano gerumas greitai baigėsi ir nors buvome kartu sutarę užsakyti daugiau prekių, tačiau kuomet jas pradėjome gauti bei reikėjo pinigų sumokėti sąskaitoms, jis nusprendė, kad viskas – sukis kaip nori, aš jau investavau pakankamai. Tai vos nesužlugdė įmonės.
 
Kaip čia pasakius investicija (paskola) be garantijų – mano ~80k eur., nuo kurių ir palūkanas sau Antanas skaičiavo manau nebloga garantija, neskaitant visų kitų garantijų, kurias turėjo, kad jei įmonei kas nors bus negerai, jis pirmas viską atsiimtų, o mums liktų tik tai, kas liktų po jo (iki jo paskutinės paskolos pervedimo vien prekių savikaina buvo didesnė nei jo paskolinta suma, tad paskolos, kaip bežiūrėsi, turėjo tvirtas ir Antanui ypač naudingas garantijas).
 
----------
ANTANAS GUOGA: už mažumos akcijas A. Kolesnikui sumokėta suma buvo bent 2 kartus didesnė, nei jis siūlė sumokėti man už įmonės kontrolinį akcijų paketą. Aš jam sumokėjau sąžiningą sumą.
 
Taip, aš siūliau Antanui visus pinigus, kiek turėjau ar galėjau surinkti, kad jis pasitrauktų iš įmonės, o be to jis buvo pažadėjęs, kad nesijaučia vertas turėti šios įmonės akcijų ir grąžinus paskolas, grąžins akcijas. Nežinau kaip Antanas skaičiuoja, bet 350 ir 400 skiriasi ne kartais, bet ši suma tai tik detalė. Ji galėjo būti mažesnė ar didesnė – istorija dėl to nesikeistų, tačiau nereikėtų pamiršti, kaip Antanas gavo kontrolinį akcijų paketą ir kaip su tomis akcijomis elgėsi (papasakota knygoje).
 
Įmonė turėjo vien turto už 2mln eur, o įmonės vertė buvo bent dar dvigubai tiek, tad gauti ~4mln eur už 400k eur pagal Antaną yra sąžininga (ir tai iš tų 400k. - 100k sudarė kątik išmokėti dividendai + grąžintos palūkanos, tad už netgi mažesnę sumą nei pradinė paskola, Antanas pasiėmė milijoninę įmonę). Tai viena priežasčių, kodėl rašiau šią istoriją, kad parodyčiau, kaip pasisavinami milijonai.
 
----------
ANTANAS GUOGA: asmuo, esantis ar besijaučiantis buvęs apgautas ar buvęs suklaidintas, savo teises gina teisminės gynybos priemonėmis, o ne – išleisdamas romaną.
 
Kas taip pasakė? Aš esu laisvas pasirinkti ir džiaugiuosi, jog sugebėjau parašyti knygą. Tai nėra teisminis ginčas – aš susimoviau, aš pasitikėjau Antanu, aš jam atidaviau įmonę. Neabejoju, jog žmogus apsistatęs teisininkais, savo pusę tikrai bus tvarkingai sutvarkęs, todėl aš pasakoju savo istoriją, kad tai galbūt bus pamoka kitiems jauniems žmonėms, kurie siekia svajonių, kurie aukoja viską, kad pasiektų tą svajonę ir kad žinotų, kas gali nutikti, jei susidės su netinkamu partneriu.
 
----------
ANTANAS GUOGA: tai pirma vieša šantažo istorija.
 
Turėjau net pasitikslinti žodyne, ką reiškia šis žodis, nes pamaniau, gal jo reikšmė kita nei galvojau. Bet ne. Reikšmė ta pati, todėl Antanai, kokia čia nesąmonė? Nieko neprašiau, nieko nebandžiau paveikti ir niekada nesikreipiau į Antaną ar jo aplinkos žmones dėl bet kokių klausimų, susijusių su šia knyga. Priešingai – knygos rašymą slėpiau ir nenorėjau, kad apie tai Antanas sužinotų anksčiau nei knyga bus pradėta platinti.
 
----------
ANTANAS GUOGA: padėjau išbristi iš jo asmeninių skolų, susidariusių vykdant tuo metu individualią veiklą ir neturint apyvartinių lėšų.
 
Suprantu, kad Antanui leidžiama šnekėti kas ant liežuvio užeina ir visa tai nubėga lyg nuo žąsies, todėl geriau nieko neįrodinėsiu, tik priminsiu, kad Antanui atėjus ir po kurio laiko tiesiog nusispjovus į įmonę atsirado didžiulės skolos ir kad to būtų maža, šiuo įmonei sunkiausiu metu, pirmoje vietoje Antanas rūpinosi tik savo asmeniniais interesais ir noru susigrąžinti paskolas.
 
----------
ANTANAS GUOGA: reikėtų pasidomėti ar jis pats rašė knygą.
 
Taip, knygą parašiau aš ir tik iš smalsumo: Antanai, ką keistų, jei būčiau rašęs ne aš?
 
----------
ANTANAS GUOGA: nesupranta, kad verslą sukūrėme kartu, aš jį paskyriau direktoriumi
 
Suprantu tai ir kaip mes „kartu“ tai kūrėme papasakojau knygoje "Gero nešiojimo".
 
#geronesiojimo

Nors jau du kartus atsakiau šiame forume, atsakysiu trečią ir manau paskutinį kartą, nes komentarai panašūs.
 
Dėl vardo, po kuriuo rašomos žinutės: negi tikrai manote, jog parašius knygą savo vardu, viską rašant nesislapstant, aš rašyčiau prisidengęs kitais vardais viename forume?
 
Taip pat vėl naudojami epitetai. Niekada nepamirškite, jog jūs, viską sau leidžiantys komentatoriai, esate didžiausias stabdis neleidžiantis šnekėti apie problemas. Niekada nepamirškite, jog dėl tokių kaip jūs ir vyksta tokie dalykai kurie aprašyti knygoje, nes niekas nenori pasakoti savo patirčių, kad kažkokiame forume kažką neišvadintų kvailiu ir panašiai. Dėl to ir parašiau knygą, kad jums, šiuo metu sėdintiems forumuose ir bandantiems kažką įžeisti, vieną dieną, kuomet galbūt kažkam iš jūsų pasiseks kažką sukurti ir ieškosite verslo partnerių, kad investavimo aplinka būtų žymiai palankesnė nei buvo ar dabar yra. Pasakojant patirtis yra kuriama jauna demokratija, kad po kažkurio laiko jūs nepatirtumėte nieko panašaus, per ką teko pereiti man. Neabejoju, jog didžioji jūsų dauguma nepereitų net mažos dalies to kelio, kurį aš praėjau, todėl tokius žodžius, kaip „verkšlentojas, žioplys, kvailys“ ir panašius pasilaikykite sau, nes tai apibūdina tik jus, kurie net nesupranta knygos prasmės. Ši knyga ir yra skirta tam, kad jums viso to nereikėtų patirti savo kailiu ir būtent todėl ji yra dalijama nemokamai, o ne dėl pelno.
 
Tai, jog vis daugiau ir daugiau gaunu žinučių iš žmonių, kurie kažką kūrė, kažkam aukojo visą savo laiką, visą sveikatą, visus pinigus, tačiau taip pat susidėjo su netinkamais verslo partneriais ir viską prarado tik rodo šios problemos aktualumą ir apsimetėlių, kurie save pristato kaip filantropais, mecenatais ar jauno verslo rėmėjais nebaudžiamumą. Ši knyga yra mano istorija ir jūs ją galite skaityti ar ne, kaip ir bet kurią kitą knygą. Mano gyvenime buvo Antanas, todėl jis ir aprašomas, tačiau tai nėra skirta Antanui, tokių kaip jis yra begalė ir yra begalė žmonių, kurie kūrė ir visko neteko, nes jiems įmonės interesai visada buvo svarbesni nei asmeniniai. Tik tokie žmonės sukuria kažką didelio ir kol rinkoje yra apsimetėliai investuotojai, kurie siekia viską perimti, jauniems verslininkams be galo sunku perlipti šį barjerą ir tapti dideliais tarptautiniu mastu. Nekuriantiems ir neplanuojantiems kažką sukurti ir netgi nesuprantantiems ką reiškia dirbti metai iš metų be savaitgalių, be šventinių dienų ar atostogų tik tam, kad kažką sukurtumei į šią istoriją jūs ir žiūrite tik kaip į tulžies liejimą tarp dviejų asmenų. Ši istorija yra daug daugiau nei aš ar Antanas.
 
O dėl tokių klausimų, kodėl knyga dalinama nemokamai, daugelis jūsų tik parodote kaip jumis lengva manipuliuoti, nors jūs nei žinote kas ten dalino ar kaip buvo dalinama, bet jums parodyta detalė (kuri netgi nėra bloga ir visiškai pateisinama) ir į nieką daugiau dėmesio nebekreipiate, todėl neabejokite, jog jei jumis taip lengva manipuliuoti nukreipiant dėmesį nuo pagrindinės temos link smulkios detalės, jums būtina tobulėti, nes dabar tik bėgate ten, kur rodo pirštas.
 
O klausimai apie akcijų pasiskirstymą, akcijų pardavimo kainą ir pan - viskas aprašyta knygoje. Visgi pasikartosiu, bet jūs į knygą žiūrite kaip į straipsnį spaudoje. Tai nėra straipsnis spaudoje ir galbūt kai kuriems sunkiai suvokiama, tačiau šia knyga nesiekiama nei pasipelnyti, nei tuo labiau šantažuoti kaip Antanas bando įtikinti, o knyga yra patirties dalijimasis su tais, kuriems tai gali būti naudinga.
 
Knygoje nėra bandoma parodyti koks aš teisingas, o Antanas ne. Knygoje pasakojama tikra istorija, kurioje kiekvienas skaitytojas gali į tai žvelgti iš skirtingų perspektyvų ir susidaryti savo nuomonę ir tai tik su tikslu, jog tai būtų naudinga ateičiai, kad būtų mažiau tokių ir panašių istorijų kaip mano ar kaip tų, kurie man parašo.
 
P.S. Tas kur įdėjo Armėnų radijo ištrauką: visiškai nepataikei ir tai tik parodo paviršutiniškumą ir net nesigilinimą apie ką tema, tačiau norint tik komentuoti nors ir šaunant visiškai į priešingą pusę.

Pamenu laikus, kai atradau šį žmogų pokerio pasauly ir pradėjau žavėtis jo kieta asmenybe. Šiandien suprantu, kad žavėjausi, mano nuomone, galimai aferistu.
 
Istorija apie Europarlamentarą - reiderį - A. Guogą. Kas yra tokie reideriai - https://www.alfa.lt/straipsnis/15060656/reideriai-kaip-apsiginti
 
Istorija apie tai, kaip verslas ir investuotojas į auginamą projektą žiūri skirtingomis akimis.
 
Istorija apie tai, kaip bičiukas turėjo svajonę, ėjo link jos. Ėjo link savo siekiamybių su tūkstančiu eurų, to pasekoje po kelerių metų pasiekė šimtatūkstantines apyvartas, bet jam to buvo negana. Jis norėjo užkariauti pasaulį. Vieną dieną jo kelyje atsirado Antanas.
 
Istorija apie tai, kaip ieškant investuotojų svarbu žinoti kuo pasitikėti.
 
Knyga ilga, bet labai lengvai skaitosi. Viskas ką parašė - tikra. Manau, jog tokių kaip Andrius (knygos autorius) - daug daugiau! Skaitant ją pasijaučiau, lyg skaityčiau kriminalinę dramą. O kai žinai, kad tai tikra...
 
Gal atsiras čia tokių, kurie turi ar ruošiasi turėti finansinių reikalų su A. Guoga. Pasirūpinkite, jog tie asmenys sužinotų apie šią knygą.
 
Visi tie, kurie kuriate verslą ar planuojate ieškoti investicijų - rekomenduoju perskaityti bendram išprusimui, geriau mokytis iš svetimų klaidų.
 
https://www.geronesiojimo.lt/Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf
 
UPDATE - autoriaus komentaras:
 
"Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas"
 
Visi, kas esate turėję bėdų su šiuo europarlamentaru - galime padiskutuoti privačiai - [email protected]
Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf

Kad suprastum ką jis knygoje rašo, visų pirma reikėtų ją perskaityti. Perskaityk. Tikrai įdomi. ;)

Visų pirma jums reikėtų nustoti idealizuoti Antaną Guogą. Jis nėra nei geras verslininkas, nei geras politikas. Jis yra manipuliatorius, nešvarus žmogus. Supraskite, kad jis yra "reideris". Kas yra reideriai - https://www.alfa.lt/straipsnis/15060656/reideriai-kaip-apsiginti
 
Šiuo metu kaip tik vyksta unijos perėmimas - "reidinimas". Visi tie patys metodai kaip ir mano minėtoje knygoje.
 
Į mane jau kreipėsi daugiau nukentėjusių nuo Guogos, bet jie bijo šnekėti garsiai, bijo susidorojimo. Minėjau kelis kartus, pasikartosiu - karma is a bi*ch, viskam savas laikas.
 
Jūs spręskite patys kokią nuomonę apie jį susidaryti. Aš galiu jums tik faktus pateikti. Svarbiausia yra nepamiršti, jog jis yra europarlamentaras, atstovauja mus visus Europoje, mes jam suteikiame teisę priiminėti mums svarbius sprendimus, o jis šią galią naudoja saviems nešvariems darbeliams.
 
Anksčiau buvau poakopinęs straipsnį apie Rato uniją, va tęsinys - https://www.vz.lt/rinkos/2019/03/29/buve-snoro-darbuotojai-randa-vietoskredito-unijoje-rato

Galimai aferistas - nesnaudzia. Schemos panasios - https://www.vz.lt/rinkos/2019/03/27/a-guogos-dalinai-valdomoje-unijoje--pajininku-baimes
 
Jūs čia tikrai tokią asmenybę idealizuojate kaip "maladiec, taip ir reikėjo"? Tikiuosi taip mąstančių žmonių yra tik maža dalis.
 
Didelį ir galingą verslą galima sukurti ir švaria sąžine, nesinaudojant kitų žmonių patiklumu.
 
Karma is a bi*ch.
 
Asmeniškai aš, nenoriu, jog toks žmogus EP atstovautų mano valstybę.
 
P.S. tiems, kas neturite VZ prenumeratos, įkėliau pdf.
guogaball_VZ_27_03_2019.pdf

Pamenu laikus, kai atradau šį žmogų pokerio pasauly ir pradėjau žavėtis jo kieta asmenybe. Šiandien suprantu, kad žavėjausi, mano nuomone, galimai aferistu.
 
Istorija apie Europarlamentarą - reiderį - A. Guogą. Kas yra tokie reideriai - https://www.alfa.lt/straipsnis/15060656/reideriai-kaip-apsiginti
 
Istorija apie tai, kaip verslas ir investuotojas į auginamą projektą žiūri skirtingomis akimis.
 
Istorija apie tai, kaip bičiukas turėjo svajonę, ėjo link jos. Ėjo link savo siekiamybių su tūkstančiu eurų, to pasekoje po kelerių metų pasiekė šimtatūkstantines apyvartas, bet jam to buvo negana. Jis norėjo užkariauti pasaulį. Vieną dieną jo kelyje atsirado Antanas.
 
Istorija apie tai, kaip ieškant investuotojų svarbu žinoti kuo pasitikėti.
 
Knyga ilga, bet labai lengvai skaitosi. Viskas ką parašė - tikra. Manau, jog tokių kaip Andrius (knygos autorius) - daug daugiau! Skaitant ją pasijaučiau, lyg skaityčiau kriminalinę dramą. O kai žinai, kad tai tikra...
 
Gal atsiras čia tokių, kurie turi ar ruošiasi turėti finansinių reikalų su A. Guoga. Pasirūpinkite, jog tie asmenys sužinotų apie šią knygą.
 
Visi tie, kurie kuriate verslą ar planuojate ieškoti investicijų - rekomenduoju perskaityti bendram išprusimui, geriau mokytis iš svetimų klaidų.
 
https://www.geronesiojimo.lt/Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf
 
UPDATE - autoriaus komentaras:
 
"Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas"
 
Visi, kas esate turėję bėdų su šiuo europarlamentaru - galime padiskutuoti privačiai - [email protected]
Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf

Pamenu laikus, kai atradau šį žmogų pokerio pasauly ir pradėjau žavėtis jo kieta asmenybe. Šiandien suprantu, kad žavėjausi, mano nuomone, galimai aferistu.
 
Istorija apie Europarlamentarą - reiderį - A. Guogą. Kas yra tokie reideriai - https://www.alfa.lt/straipsnis/15060656/reideriai-kaip-apsiginti
 
Istorija apie tai, kaip verslas ir investuotojas į auginamą projektą žiūri skirtingomis akimis.
 
Istorija apie tai, kaip bičiukas turėjo svajonę, ėjo link jos. Ėjo link savo siekiamybių su tūkstančiu eurų, to pasekoje po kelerių metų pasiekė šimtatūkstantines apyvartas, bet jam to buvo negana. Jis norėjo užkariauti pasaulį. Vieną dieną jo kelyje atsirado Antanas.
 
Istorija apie tai, kaip ieškant investuotojų svarbu žinoti kuo pasitikėti.
 
Knyga ilga, bet labai lengvai skaitosi. Viskas ką parašė - tikra. Manau, jog tokių kaip Andrius (knygos autorius) - daug daugiau! Skaitant ją pasijaučiau, lyg skaityčiau kriminalinę dramą. O kai žinai, kad tai tikra...
 
Gal atsiras čia tokių, kurie turi ar ruošiasi turėti finansinių reikalų su A. Guoga. Pasirūpinkite, jog tie asmenys sužinotų apie šią knygą.
 
Visi tie, kurie kuriate verslą ar planuojate ieškoti investicijų - rekomenduoju perskaityti bendram išprusimui, geriau mokytis iš svetimų klaidų.
 
https://www.geronesiojimo.lt/Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf
 
UPDATE - autoriaus komentaras:
 
"Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas"
 
Visi, kas esate turėję bėdų su šiuo europarlamentaru - galime padiskutuoti privačiai - [email protected]
Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf

TEGAI, visgi galbūt ne viską perskaitei ir supratai kiek kitaip nei parašyta. Tačiau palietei tai, ką visoje knygoje taip pat bandžiau akcentuoti – kalbą. Ir tai manau be galo svarbu bei turbūt vienas esminių klausimų kodėl taip vyksta, kodėl TEGUI atrodo, jog „juk nenorėjo konfliktų, normaliai šnekėjo, o tu pats kažką susigalvojai“.
 
Žinoma, juk viskas būtų daug paprasčiau, kuomet kas nors prieitų, įremtų ginklą ir sakytų – „######, atiduok telefoną“. Telefoną atiduodi, jis pabėga, po kurio laiko policija jį sulaiko su tavo telefonu, įvyksta teismas, tu atgauni telefoną, jis už ginkluotą plėšimą sėda į kalėjimą kokiems porai metų, nors telefono vertė buvo kokie 500 EUR.
 
Tačiau kodėl sakoma, jog niekas nesėda už milijono vagystę? Nes niekas taip atvirai nieko nedaro. Už telefono vagystę sėsti turbūt šimtus kartų lengviau nei už milijono. Apie tai ir rašau. Juk galėjau parašyti kitaip nei buvo, galėjau parašyti kitokius vartotus žodžius, grubesnius žodžius, tačiau to nedariau, nes tai nebebūtų pamokantis tekstas, o palikau viską kaip buvo, kad būtų jį galima kiekvienam analizuoti, kad būtų kažkokia pamoka.
 
Žinoma, galėjau neparduoti akcijų, juk telefonu kalbėjome, niekas tikro ginklo nebuvo įrėmęs į smilkinį, tačiau juk nebūtinai jis ir turi būti įremtas, kad galėtumei numatyti, kas gali vykti vėliau (žinoma, galėjo ir nevykti tie mano scenarijai, o galėjo po visų tų įvykių, atskristi fėja, pabarstyti laimės dulkių, užgroja maži elfai bei aplink pradeda šokinėti bembiai – tokia pati fantazija kaip ir mano manyta). Tai nėra tik paskutinis epizodas, tai yra visa istorija kaip duotos akcijos, kaip su jomis buvo elgiamasi, kaip elgiamasi su pažadais ir tik tuomet pabaiga, kuri juk perskaičius knygą, manau turėtų susidaryti vaizdas, kad nėra pati svarbiausia ir tai tik dalis istorijos, kuri vedė link tos pabaigos.
 
Šia knyga norėjau padėti ant lėkštutės tai, kaip perimamos įmonės (tokių dalykų ir netgi baisesnių vyksta tikrai daug ir tik labai retais atvejais tai išvysta dienos šviesą, dažniausiai tik dėl to, jog pvz koks nors įkūrėjas netekęs visko nusišauna ir tada visi bando ieškoti kas jį link to privedė). Net patys garsiausi pasaulio įkūrėjai yra pridarę klaidų, yra netekę įmonių ir būtent dėl to norėjau tai papasakoti, kad žinotumėte kaip tai daroma. Ir tikrai ne visi įkūrėjai būna idiotai, kvailiai kuriuos bažnyčioje muša ar dar kokie, tiesiog kuomet ateina vienas su tikslu augti, o kitas iškart turi tikslą pasipelnyti, tampa labai sudėtinga laimėti. Būtent apie tai ir yra ši knyga, kuri skirta kūrėjams, kurie galbūt turės reikalų su investuotojais, partneriais ir galėtumėte bent lengviau numatyti, kas gali įvykti (tik jokiu būdu nesakau, jog visi investuotojai yra tokie, kaip mano istorijoje, tikrai yra ir tokių, kurie stengsis padėti ir bus tikri jūsų mentoriai, tik kaip juos atrasti – aš to nepatyriau ir tai reikės jums patiems surasti).
 
Andrius Kolesnikas
www.geronesiojimo.lt

Kaip tu gali skaiciuoti 2-3 metus su Guoga ir sakyti jog per juos 340k uzdirbo?
 
O tie 5-7 metai pries tai kuriuos Andrius dirbo ant saves ir visa uzdirbta pelna suinvestuodavo atgal i versla cia nebesiskaito pagal tave? Plius pries pradedant dirbti su Guoga, pas Andriu ir taip jau buvo prekiu uz mazdaug 180k.
 
Not bad per 2-3 metus 340k uzdirbti? Cia jo visu 10 metu darbas o ne 2-3 metu darbas. Not bad per 10 metu 340k uzdirbti ir po to buti ismestam is savo verslo? Yra ir lengvesniu budu kaip tokia suma uzdirbti per tiek laiko ir nesusigadinant sveikatos bei nervu, gyvenant normalu gyvenima o ne ariant po 16 valandu per diena. As manau jog del visu situ dramu ir nezinomybiu Andrius susitrumpino gyvenima bent keliems metams. Negana to jog visada isliks tas kartelis jog sukure multi milijonini versla o is jo visi pinigai eina kazkokiam suknistam dviveidziui politikui. Cia taspats kaip laimeti milijona loterijoje ir tada ji pralosti kazinkeje - jau geriau isvis buti nelaimejus jo tada.
 
 
 
Uz ka Guogai aciu jam pasakyti?
 
Uz tai kad pasinaudojo savo zinomumu, gavo 60% akciju kaip partneris verslininkas, bet is tikro elgesi kaip koks bankas? Numete kelias paskolas ir 2-3 metus bure visokias pasakas?
 
Uz tai, kad nesugebejo padeti kilus problemoms su vagystemis is pasto ir t.t.?
 
Uz tai kad bande ******* su Baltarusijos varke, pradejo charginti uz nuoma, is imones pinigu reklama darytis ir t.t.?
 
Uz tai, kad jis sukure kazkokia saugumo iliuzija kai istikruju ikiso sudina sutarty?
 
 
 
Nesuprantu koki tu heroju is Guogos cia darai? Kad pradzioje uzsirase netik 60% akciju bet ir 60% Andriaus inesto turto (80k EUR kurie ne jo) tai cia nesvarbu ane? Teisine klaidele? Aisku kad nenorejo konfliktu. Viska sustume ant savo teisininko Egidijaus tuo ir pasibaige :D Guoga yra geras zmogus, tik va matai aplinkiniai blogi.
 
 
Niekur nebuvo pamineta jog Slavka neturejo leidimo gyventi/dirbti. Negalejo jis normaliu oficialiu pajamu gauti nes antstolis butu nurases viska :D Jis paimtas buvo del to nes Andrius butu isprotejes vienas dirbdamas. Isvis tas Slavka paliko pajuri vien tam kad galetu ten dirbti ir gyventi 2-3 metus, issiskyre su boba del to ir t.t. Zodziu zmogus stengesi kiek galejo, tai nevaryk ant tos Slavkos :D Ir nereikia pasaku kurti koks Guoga geras kad ant galo Slavkai sansa suteike. Zinant Guoga sitos paslaugos atejo su strings attached. Ir as isvis nenustebciau jeigu dar ikisiol dividendai neismoketi o Slavka visdar antstoliuose iklimpes :D
 
Guogai cia buvo kaip eilinis pokerio zaidimas ir viskas. Kai reikedavo pablefuodavo/pameluodavo kai reikedavo nusimesdavo kad nesukelti itarimo. Kai reikedavo durneli pavaidindavo. Zodziu sake zmonems ta ka jiems reikejo girdeti. Tuo tarpu Andrius buvo nepatyres, net pokerio nera zaides kaip pats rase knygoje, tai ir zaide atvirom kortom ir tuo buvo pasinaudota. Betkokiu atveju tikiuosi jog viskas gerai baigsis ir ateityje iseis i sita visa patirti ziureti kaip i mokymosi patirti.
 
Bent jau istorija buvo pasidalinta ir dabar buvo parodytas Guogos tikrasis veidas, kas turetu siektiek pristabdyti jo politikavimus ir priversti ateities partnerius buti atsargesniems turint reikalu su Guoga. Zvelgiant i ateity, Guoga galejo saziningai atsiskaityti ir nebutu susigadines reputacijos. O sitokia deme liks visam. Nenustebciau jei dar daugiau zmoniu pradetu kelti savo istorijas i viesuma kas dar labiau pablogins Guogos reputacija. Kas manau ir buvo tos knygos tikslas, kad viena diena autorius galetu susitikti ir jam i akis pazvelges paklausti ar tos imones pasisavinimas buvo vertas viso to atoveiksmio? :)

Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas
www.geronesiojimo.lt

Pamenu laikus, kai atradau šį žmogų pokerio pasauly ir pradėjau žavėtis jo kieta asmenybe. Šiandien suprantu, kad žavėjausi, mano nuomone, galimai aferistu.
 
Istorija apie Europarlamentarą - reiderį - A. Guogą. Kas yra tokie reideriai - https://www.alfa.lt/straipsnis/15060656/reideriai-kaip-apsiginti
 
Istorija apie tai, kaip verslas ir investuotojas į auginamą projektą žiūri skirtingomis akimis.
 
Istorija apie tai, kaip bičiukas turėjo svajonę, ėjo link jos. Ėjo link savo siekiamybių su tūkstančiu eurų, to pasekoje po kelerių metų pasiekė šimtatūkstantines apyvartas, bet jam to buvo negana. Jis norėjo užkariauti pasaulį. Vieną dieną jo kelyje atsirado Antanas.
 
Istorija apie tai, kaip ieškant investuotojų svarbu žinoti kuo pasitikėti.
 
Knyga ilga, bet labai lengvai skaitosi. Viskas ką parašė - tikra. Manau, jog tokių kaip Andrius (knygos autorius) - daug daugiau! Skaitant ją pasijaučiau, lyg skaityčiau kriminalinę dramą. O kai žinai, kad tai tikra...
 
Gal atsiras čia tokių, kurie turi ar ruošiasi turėti finansinių reikalų su A. Guoga. Pasirūpinkite, jog tie asmenys sužinotų apie šią knygą.
 
Visi tie, kurie kuriate verslą ar planuojate ieškoti investicijų - rekomenduoju perskaityti bendram išprusimui, geriau mokytis iš svetimų klaidų.
 
https://www.geronesiojimo.lt/Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf
 
UPDATE - autoriaus komentaras:
 
"Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas"
 
Visi, kas esate turėję bėdų su šiuo europarlamentaru - galime padiskutuoti privačiai - [email protected]
Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf

Prastos sutarties galima ir nepasirašyti ir nebus tokių nesusipratimų. Sudomino, perskaitysiu knygą vien todėl, kad man įdomu, kodėl Antanas anot autoriaus (ar čia komentuojančių) yra aferistas.

Jau susidaro guogabolos elektorato vaizdas. Kraupus.
 
kiek iš jūsų perskaitė knygą ir čia pezaliojat? visa esmė, kad žmogus 10 metų dirbo iškėlė įmonę. Dėl prastos sutarties (jam, ne guogabolai) turėdamas 35% akcijų nebeturėjo jokių veiksmų nuosavoje įmonėję ir buvo priverstas ją parduoti už 340k, kai panašiai per metus iš divų buvo gaunama. Su draugeliu turėjo 49%.
 
 
Ir gale dar draugelis išdavė.
 
Prašau neatrašinėti į šitą komentarą, o geriau perskaitykite bent kelis puslapius įvairiuose vietose.

Chate, su andrium, įvardini jau konkrečiai asmenį aferistu, o forume, biski darydamas i kelnytes, apsidraudi, ale tai tik tavo nuomone.
Patarimas butu, arba chato, foto issimti, arba pakeisti tema, nes sulauksi greitai skambucio is teisininku.
 
P.S. turbut esu saliskas, nes Antana pazystu, ir sita linka jam taipogi daviau

Iš kurios vietos nusprendei, kad reikalai eina blogai? Reikalai ėjo geriau nei gerai, apyvartos augo progresyviai, nelabai suprantu ką turi omeny.
 
Neina kalba čia nei apie asmeniškumus, nei apie emocijas. Eina kalba apie sąžiningumą ir komandos formavimo svarbą. Taip pat eina kalba ir apie svarbą įsigilinti į visas sutartis. Tikiuosi, kad čia yra daugiau žmonių, kurie į partnerystę žiūri ne tik, kaip į pinigų virinimo mašiną. Tikiu, kad nesąžiningi žmonės anksčiau ar vėliau pajus to kainą. Karma is a bi*ch.
 
Yra tikrai daug žmonių, kurie nori kažką sukurti, bet trūksta žinių, tai va - imkite ir mokykitės. Žingeidumas yra puiki verslininko savybė.

Sakyčiau, kad perskaityti būtina, jei planuose turite siekiamybių prisitraukti investicijas. Taigi forumas apie tai, kaip yra kuriamas bei vystomas verslas?
 
Koks Antanas žmogus viešoje erdvėje - visi žinomo. O koks jis už uždarų durų? Va, puiki proga pamatyti! ;)
 
Įkišti knygos aš neturiu motyvu, nes nei autoriaus as pažįstu, nei turiu ką bendro su šia konkrečia istorija. Pabrėžiu, kad pdf formatu išleista kopija - nemokama.

Nezinau as kazkur nuo galo 30psl ar daugiau perskaiciau tai man tai tiikrai susiskaite ir tikrai manau yra isko pasimokyti, turbut kas neturejote imones pasidaline akciju tie ir nesupras sito :D

Pamenu laikus, kai atradau šį žmogų pokerio pasauly ir pradėjau žavėtis jo kieta asmenybe. Šiandien suprantu, kad žavėjausi, mano nuomone, galimai aferistu.
 
Istorija apie Europarlamentarą - reiderį - A. Guogą. Kas yra tokie reideriai - https://www.alfa.lt/straipsnis/15060656/reideriai-kaip-apsiginti
 
Istorija apie tai, kaip verslas ir investuotojas į auginamą projektą žiūri skirtingomis akimis.
 
Istorija apie tai, kaip bičiukas turėjo svajonę, ėjo link jos. Ėjo link savo siekiamybių su tūkstančiu eurų, to pasekoje po kelerių metų pasiekė šimtatūkstantines apyvartas, bet jam to buvo negana. Jis norėjo užkariauti pasaulį. Vieną dieną jo kelyje atsirado Antanas.
 
Istorija apie tai, kaip ieškant investuotojų svarbu žinoti kuo pasitikėti.
 
Knyga ilga, bet labai lengvai skaitosi. Viskas ką parašė - tikra. Manau, jog tokių kaip Andrius (knygos autorius) - daug daugiau! Skaitant ją pasijaučiau, lyg skaityčiau kriminalinę dramą. O kai žinai, kad tai tikra...
 
Gal atsiras čia tokių, kurie turi ar ruošiasi turėti finansinių reikalų su A. Guoga. Pasirūpinkite, jog tie asmenys sužinotų apie šią knygą.
 
Visi tie, kurie kuriate verslą ar planuojate ieškoti investicijų - rekomenduoju perskaityti bendram išprusimui, geriau mokytis iš svetimų klaidų.
 
https://www.geronesiojimo.lt/Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf
 
UPDATE - autoriaus komentaras:
 
"Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas"
 
Visi, kas esate turėję bėdų su šiuo europarlamentaru - galime padiskutuoti privačiai - [email protected]
Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf

Pamenu laikus, kai atradau šį žmogų pokerio pasauly ir pradėjau žavėtis jo kieta asmenybe. Šiandien suprantu, kad žavėjausi, mano nuomone, galimai aferistu.
 
Istorija apie Europarlamentarą - reiderį - A. Guogą. Kas yra tokie reideriai - https://www.alfa.lt/straipsnis/15060656/reideriai-kaip-apsiginti
 
Istorija apie tai, kaip verslas ir investuotojas į auginamą projektą žiūri skirtingomis akimis.
 
Istorija apie tai, kaip bičiukas turėjo svajonę, ėjo link jos. Ėjo link savo siekiamybių su tūkstančiu eurų, to pasekoje po kelerių metų pasiekė šimtatūkstantines apyvartas, bet jam to buvo negana. Jis norėjo užkariauti pasaulį. Vieną dieną jo kelyje atsirado Antanas.
 
Istorija apie tai, kaip ieškant investuotojų svarbu žinoti kuo pasitikėti.
 
Knyga ilga, bet labai lengvai skaitosi. Viskas ką parašė - tikra. Manau, jog tokių kaip Andrius (knygos autorius) - daug daugiau! Skaitant ją pasijaučiau, lyg skaityčiau kriminalinę dramą. O kai žinai, kad tai tikra...
 
Gal atsiras čia tokių, kurie turi ar ruošiasi turėti finansinių reikalų su A. Guoga. Pasirūpinkite, jog tie asmenys sužinotų apie šią knygą.
 
Visi tie, kurie kuriate verslą ar planuojate ieškoti investicijų - rekomenduoju perskaityti bendram išprusimui, geriau mokytis iš svetimų klaidų.
 
https://www.geronesiojimo.lt/Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf
 
UPDATE - autoriaus komentaras:
 
"Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas"
 
Visi, kas esate turėję bėdų su šiuo europarlamentaru - galime padiskutuoti privačiai - [email protected]
Andrius-Kolesnikas--Gero-Nesiojimo-knyga.pdf