MarijaB

Problemų sulauksite, kad neturite buhalterio ir nežinote, kaip susitvarkyti tai. O ne dėl pačios paskolos. Niekas dėl to nestatys prie sienos ir nesušaudys ?
P.S. iki balandžio mėn. reikia pateikti VMI deklaraciją apie paskolas. 

1. Nevisada paslauga teikiama užsienio asmeniui (tiek fiziniams, tiek juridiniam) yra ne PVM objektas Lietuvoje. (oi kaip galima nežinant prisidirbti)
2. Pardavėjas privalo būti apdairus ir dėti visas pastangas, kad įrodytų, jog paslaugos teikimas atitinka PVMĮ 13 str. ir yra ne PVM objektas Lietuvoje. T.y. turi būti surinkęs visus reikiamus įrodymus. Ir dažnai adreso vien nepakanka. Yra krūva informacijos, nurodymų, teismų praktikos, kaip vyksta paslaugų pirkėjo vietos nustatymas.
3. Tai kad kažkas kažko jam nenurodo, nepasako, tai nėra mokesčių problema. Mokesčių mokėtojas privalo būti apdairus ir veikti sąžiningai.
 
Suma summarum:
1. Kai pajamos gaunamos iš Google Ads nu nekyla klausimų kur tas Google Ads sėdi ir atitinka reikiamus kriterijus ar neatitinka.
2. Kai pajamos gaunamos iš X, jau žiūri - atitinka, neatiinka, renki įrodumus  ir t.t,
3. Kadangi PVM yra tokio plati tema, kad romaną galima parašyti, tai labai jau nesiplėsiu.🙃 nes kiekvieną situaciją reikia žiūrėti individualiai.

1. Nevisada paslauga teikiama užsienio asmeniui (tiek fiziniams, tiek juridiniam) yra ne PVM objektas Lietuvoje. (oi kaip galima nežinant prisidirbti)
2. Pardavėjas privalo būti apdairus ir dėti visas pastangas, kad įrodytų, jog paslaugos teikimas atitinka PVMĮ 13 str. ir yra ne PVM objektas Lietuvoje. T.y. turi būti surinkęs visus reikiamus įrodymus. Ir dažnai adreso vien nepakanka. Yra krūva informacijos, nurodymų, teismų praktikos, kaip vyksta paslaugų pirkėjo vietos nustatymas.
3. Tai kad kažkas kažko jam nenurodo, nepasako, tai nėra mokesčių problema. Mokesčių mokėtojas privalo būti apdairus ir veikti sąžiningai.
 
Suma summarum:
1. Kai pajamos gaunamos iš Google Ads nu nekyla klausimų kur tas Google Ads sėdi ir atitinka reikiamus kriterijus ar neatitinka.
2. Kai pajamos gaunamos iš X, jau žiūri - atitinka, neatiinka, renki įrodumus  ir t.t,
3. Kadangi PVM yra tokio plati tema, kad romaną galima parašyti, tai labai jau nesiplėsiu.🙃 nes kiekvieną situaciją reikia žiūrėti individualiai.

1. Nevisada paslauga teikiama užsienio asmeniui (tiek fiziniams, tiek juridiniam) yra ne PVM objektas Lietuvoje. (oi kaip galima nežinant prisidirbti)
2. Pardavėjas privalo būti apdairus ir dėti visas pastangas, kad įrodytų, jog paslaugos teikimas atitinka PVMĮ 13 str. ir yra ne PVM objektas Lietuvoje. T.y. turi būti surinkęs visus reikiamus įrodymus. Ir dažnai adreso vien nepakanka. Yra krūva informacijos, nurodymų, teismų praktikos, kaip vyksta paslaugų pirkėjo vietos nustatymas.
3. Tai kad kažkas kažko jam nenurodo, nepasako, tai nėra mokesčių problema. Mokesčių mokėtojas privalo būti apdairus ir veikti sąžiningai.
 
Suma summarum:
1. Kai pajamos gaunamos iš Google Ads nu nekyla klausimų kur tas Google Ads sėdi ir atitinka reikiamus kriterijus ar neatitinka.
2. Kai pajamos gaunamos iš X, jau žiūri - atitinka, neatiinka, renki įrodumus  ir t.t,
3. Kadangi PVM yra tokio plati tema, kad romaną galima parašyti, tai labai jau nesiplėsiu.🙃 nes kiekvieną situaciją reikia žiūrėti individualiai.

Bijoti VMI nereikia. Visada jeigu neramu galite parašyti jiems paklausimą.
Taip. Registruotis PVM mokėtoju nereikia, nes teikiamos paslaugos užsienio apmokestinamajam asmeniui yra NE PVM OBJEKTAS LIETUVOJE, o tai kas nėra PVM objektas, tai neįsiskaičiuoja į 45 tūkst eur, ribą. 
 
Pateikus metinę deklaraciją dažnai sulaukiama žinios iš VMI. "tuk tuk viršijote 45 tūkst eur. o kur PVM?", tada atsakai "o mano paslaugos ne PVM objektas Lietuvoje", "ačiū, užsižymėjome. Gražios dienos." (Čia kad neišsigąsti, kai gauni tokia žinią).

Bijoti VMI nereikia. Visada jeigu neramu galite parašyti jiems paklausimą.
Taip. Registruotis PVM mokėtoju nereikia, nes teikiamos paslaugos užsienio apmokestinamajam asmeniui yra NE PVM OBJEKTAS LIETUVOJE, o tai kas nėra PVM objektas, tai neįsiskaičiuoja į 45 tūkst eur, ribą. 
 
Pateikus metinę deklaraciją dažnai sulaukiama žinios iš VMI. "tuk tuk viršijote 45 tūkst eur. o kur PVM?", tada atsakai "o mano paslaugos ne PVM objektas Lietuvoje", "ačiū, užsižymėjome. Gražios dienos." (Čia kad neišsigąsti, kai gauni tokia žinią).

Bijoti VMI nereikia. Visada jeigu neramu galite parašyti jiems paklausimą.
Taip. Registruotis PVM mokėtoju nereikia, nes teikiamos paslaugos užsienio apmokestinamajam asmeniui yra NE PVM OBJEKTAS LIETUVOJE, o tai kas nėra PVM objektas, tai neįsiskaičiuoja į 45 tūkst eur, ribą. 
 
Pateikus metinę deklaraciją dažnai sulaukiama žinios iš VMI. "tuk tuk viršijote 45 tūkst eur. o kur PVM?", tada atsakai "o mano paslaugos ne PVM objektas Lietuvoje", "ačiū, užsižymėjome. Gražios dienos." (Čia kad neišsigąsti, kai gauni tokia žinią).

Bijoti VMI nereikia. Visada jeigu neramu galite parašyti jiems paklausimą.
Taip. Registruotis PVM mokėtoju nereikia, nes teikiamos paslaugos užsienio apmokestinamajam asmeniui yra NE PVM OBJEKTAS LIETUVOJE, o tai kas nėra PVM objektas, tai neįsiskaičiuoja į 45 tūkst eur, ribą. 
 
Pateikus metinę deklaraciją dažnai sulaukiama žinios iš VMI. "tuk tuk viršijote 45 tūkst eur. o kur PVM?", tada atsakai "o mano paslaugos ne PVM objektas Lietuvoje", "ačiū, užsižymėjome. Gražios dienos." (Čia kad neišsigąsti, kai gauni tokia žinią).

1. Pervesti pinigus MB su prierašu "paskola apyvartinėms lėšoms"
2. sutarties šablonų daug google galima rasti.
3. 308 yra ataskaitos kodas ir įnašui sąskaita nerašoma.
4. verkiant reikalinga buhalterė arba netrumpi apskaitos kursai. Tie kodai yra ataskaitų koduotė ir su sąskaitų išrašymų nėra susiję. 

Būtina sutartis, kurioje nurodyta fizinio asmens rekvizitai (asmens kodas privalomas). Be pilnų rekvizitų nepavyks įtraukti į išlaidas.
Grynaisiais atsiskaityti galima, jeigu tai neviršija grynųjų pinigų įstatymo ribojimo. 

Mokestinė erezija. 

1. Pervesti pinigus MB su prierašu "paskola apyvartinėms lėšoms"
2. sutarties šablonų daug google galima rasti.
3. 308 yra ataskaitos kodas ir įnašui sąskaita nerašoma.
4. verkiant reikalinga buhalterė arba netrumpi apskaitos kursai. Tie kodai yra ataskaitų koduotė ir su sąskaitų išrašymų nėra susiję. 

Vykdant IV galima pirkti paslaugas iš tą pačia veiklą vykdančio asmens. Ribojimas yra dirbantiems su Verslo liudijimu.
 
Paslaugų prekių pirkimui tarp IV ir IV nėra ribojimų. Reikia tik žiūrėti bendrą taisyklę ar tokie civiliniai santykiai nebus perkvalifikuoti į darbo santykius. T.y. jeigu abu asmenys veikia savarankiškai, kiekvienas turi savo biznį, tai viskas ok. O jeigu asmuo B visiškai priklausomas nuo asmens A (vienintelis klientas, vienintelis pragyvenimo šaltinis, asmuo A aprūpina jį darbo priemonėmis, kontroliuoja darbo laiką), tai patikrinimo metu, tai gali būti traktuota, kaip darbo santykiai ir atitinkamai apmokestinta. 
P.S. nereikėtų išsigąsti, jeigu asmuo B išsiima IV ir retkarčiais suteikia kokią paslaugą vieninteliai klientui asmeniui A, bet pagrindinis pragyvenimo šaltinis visai iš kitur (pvz dirbantys kažkur ir draugui retkarčiai patvarko tinklapį). Viskas čia ok 🙂
 

Naudotis skaičiuokle ir viskas pasiskaičiuos gerai 
Pelnas (neišskaičiavus mokesčių) * 0,9 *VSD tarifas
Pelnas (neišskaičiavus mokesčių) * 0,9 *PSD tarifas
O poto žiūrima
30 Proc. taisyklė Pelnas*GPM tarifas
Išlaidų taisyklė (pelnas-VSD-PSD)*GPM tarifas

Gerų pigių patalpų medžioklė yra nelengva. Pigi nuoma, tai nereiškia, kad pigu. Teko paieškoti nemažai ir pabendrauti nemažai.
1. Daug skelbimų yra tokie fake. Kažkodėl pamiršta iššimti nors seniai jau užimta.
2. Geros patalpos išnyksta greitai. Būtinas kiekvienos dienos naujų skelbimų sekimas.
3. Jeigu labai pigi nuoma, tai prisideda visokie ekstra administravimo (neskaitant jau komunalinių). Todėl visada reikia klausti kiek kainuos papildomai kvadratas. Ar yra individualus skaitliukas elektros. Vienoje nuomavau kur pastato elektra dalino pagal plotą. Paaiškėjo, kad jie pastate turėjo didelę serverinę, kurios elektrą dalino ant visų. 😄 
 
4. Jeigu pigiai išnuomoja laisvą plotą ir visi kiti plotai priklauso vienai įmonei, tai teks žaisti pagal tos įmonės taisykles. Niekas nesiterlioja, jeigu reikia kažko ekstra, kažkas sulūžta ir pan. Geriau žiūrėti, kur užsiima patalpų nuoma ir nuomoja daug patalpų, nes tokiu atveju jie greitai ir sklandžiai sprendžia visas problemas.
 
 

Gerų pigių patalpų medžioklė yra nelengva. Pigi nuoma, tai nereiškia, kad pigu. Teko paieškoti nemažai ir pabendrauti nemažai.
1. Daug skelbimų yra tokie fake. Kažkodėl pamiršta iššimti nors seniai jau užimta.
2. Geros patalpos išnyksta greitai. Būtinas kiekvienos dienos naujų skelbimų sekimas.
3. Jeigu labai pigi nuoma, tai prisideda visokie ekstra administravimo (neskaitant jau komunalinių). Todėl visada reikia klausti kiek kainuos papildomai kvadratas. Ar yra individualus skaitliukas elektros. Vienoje nuomavau kur pastato elektra dalino pagal plotą. Paaiškėjo, kad jie pastate turėjo didelę serverinę, kurios elektrą dalino ant visų. 😄 
 
4. Jeigu pigiai išnuomoja laisvą plotą ir visi kiti plotai priklauso vienai įmonei, tai teks žaisti pagal tos įmonės taisykles. Niekas nesiterlioja, jeigu reikia kažko ekstra, kažkas sulūžta ir pan. Geriau žiūrėti, kur užsiima patalpų nuoma ir nuomoja daug patalpų, nes tokiu atveju jie greitai ir sklandžiai sprendžia visas problemas.
 
 

Rizika tokia, kad susipyksite tarpusavyje. Ypač kai reikės dalintis pelną ar dengti nuostolius. Taip pat priimant valdymo sprendimus. Dažniausiai verslo partneriai tikisi, kad viskas bus 50/50. Ir darbai 50/50 ir pelno dalybos 50/50.  Gyvenime dažnai būna, kad vienas nuo verslo atitolsta, bet vis tiek nori savo pelno dalies.
Susipykus akcininkams/ nariams verslas praktiškai paralyžuojamas, nes savininkai nesugeba priimti sprendimų.
Mano patarimas, kai keli steigia juridinį asmenį yra aptarti blogiausius galimus scenarijus ir pelno dalybas, bei konkrečius darbus pasiskirstymus ir atsakomybes. Jeigu investicijos didelės, ar know-how technologija reikšminga, net susidokumentuoti susitarimus. Čia kaip priešvedybinė sutartis. Reikalinga tik skyrybų atveju, bet geriau ją pasirašyti kol dar medaus  mėnuo. 

Rizika tokia, kad susipyksite tarpusavyje. Ypač kai reikės dalintis pelną ar dengti nuostolius. Taip pat priimant valdymo sprendimus. Dažniausiai verslo partneriai tikisi, kad viskas bus 50/50. Ir darbai 50/50 ir pelno dalybos 50/50.  Gyvenime dažnai būna, kad vienas nuo verslo atitolsta, bet vis tiek nori savo pelno dalies.
Susipykus akcininkams/ nariams verslas praktiškai paralyžuojamas, nes savininkai nesugeba priimti sprendimų.
Mano patarimas, kai keli steigia juridinį asmenį yra aptarti blogiausius galimus scenarijus ir pelno dalybas, bei konkrečius darbus pasiskirstymus ir atsakomybes. Jeigu investicijos didelės, ar know-how technologija reikšminga, net susidokumentuoti susitarimus. Čia kaip priešvedybinė sutartis. Reikalinga tik skyrybų atveju, bet geriau ją pasirašyti kol dar medaus  mėnuo. 

Rizika tokia, kad susipyksite tarpusavyje. Ypač kai reikės dalintis pelną ar dengti nuostolius. Taip pat priimant valdymo sprendimus. Dažniausiai verslo partneriai tikisi, kad viskas bus 50/50. Ir darbai 50/50 ir pelno dalybos 50/50.  Gyvenime dažnai būna, kad vienas nuo verslo atitolsta, bet vis tiek nori savo pelno dalies.
Susipykus akcininkams/ nariams verslas praktiškai paralyžuojamas, nes savininkai nesugeba priimti sprendimų.
Mano patarimas, kai keli steigia juridinį asmenį yra aptarti blogiausius galimus scenarijus ir pelno dalybas, bei konkrečius darbus pasiskirstymus ir atsakomybes. Jeigu investicijos didelės, ar know-how technologija reikšminga, net susidokumentuoti susitarimus. Čia kaip priešvedybinė sutartis. Reikalinga tik skyrybų atveju, bet geriau ją pasirašyti kol dar medaus  mėnuo. 

Jeigu turėtum savo verslą, tai toleruotum, kad darbuotojas prie kompo būtų pasistatęs alaus paletę ar viskio butelaitį?
Mano viename kolektyve žmonės jauni ir mėgsta švesti. Progų būna - nuo projekto pabaigimo ir pradėjimo 😄. Bet žmonės tai daro po darbo valandų ir mieste. Susirenka ir eina kur ošti, kaip visi balti žmonės. Net biudžetą turi valdžios skirta (gal simbolinį, bet turi). 
 

Tai, kad darbuotojai dirba poilsio dieną, nėra nelegalu. Yra tam tikros tvarkos ir procedūros, bet jeigu yra apmokama, kaip priklauso ir darbuotojas sutinka dirbti, tai viskas ok. Kiek suprantu, tai ir buvo ši situacija, nes buvo rašyta, kad už tai gauna priedus.
Darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės, nesvarbu ar tai paprastas darbo laikas, ar darbas naktį ar darbas poilsio dieną. 
Trumpiau tariant prisidirbote ir kiek suprantu, tai valdžia netoleruoja tokių dalykų. Netoleruočiau ir aš. Oi kaip netoleruočiau. 
Galimi trys variantai:
1. Nuleidi galvą, atsiprašai ir išeini. Gal bandai tartis, kad paliktų, nes suklydai ir t.t. Jeigu tas darbas tau tikrai labai svarbus.
2. Ateiti pas valdžią ir tariesi dėl atleidimo šalių susitarimu su minimalia (kelių savaičių) išeitine, nes supranti, kad jeigu bus parinktas trečias punktas, tai kainuos daug nervų tau ir darbdaviui.  Bet dėl šito varianto reikia labai mokėti kalbėti.
3. Užsispyri, kaip ožys. Darbdavys atleidžia, pagal šiurkštų pažeidimą. Eini kovoti per teismus, kad neteisėtai. Laimėjimas priklauso nuo to ar darbdavys įrodys alkoholio vartojimo faktą ar ne. Jeigu buvo neštas alkoholis į darbo vietą, tai gal ir išeita buvo nelabai tiesiai, plius visi kiti liudininkai. Manau 90 proc. darbdavys įrodys, kad buvo vartotojas alkoholis, nes jis buvo vartotas. Galima žaisti su visokiomis procedūromis ir t.t. Bet moralas tas, kad kaltė yra.
 
O visi kurie stos ginti darbo vietoje geriančių darbuotojų, tai patikėkite manimi, niekas nenorėtumėte nurinkti rankų likučių nuo staklių, ištraukti iš po mišinio krūvos kūno, nukabinti darbuotojo nuo medžios, kuris girtas sudaužė miškovežį ir nuėjo pasikabinti ant šakos. Nenorėtumėt rasti statybininko iškritusio iš penkto aukšto. Tai realios istorijos su kuriomis susidūriau aš arba mano kolegos. Ir tikrai niekas nenorėtumėte susidurti su tuo kas vyksta, kai įmonėje atsitinka nelaimingas atsitikimas. Direktorius gali gauti ir BK, jeigu neįrodo, kad rūpinosi darbo sauga ir tvarka, todėl vadovybė šioje situacijoje reaguoja labai teisingai.
 
 
 

Tai, kad darbuotojai dirba poilsio dieną, nėra nelegalu. Yra tam tikros tvarkos ir procedūros, bet jeigu yra apmokama, kaip priklauso ir darbuotojas sutinka dirbti, tai viskas ok. Kiek suprantu, tai ir buvo ši situacija, nes buvo rašyta, kad už tai gauna priedus.
Darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės, nesvarbu ar tai paprastas darbo laikas, ar darbas naktį ar darbas poilsio dieną. 
Trumpiau tariant prisidirbote ir kiek suprantu, tai valdžia netoleruoja tokių dalykų. Netoleruočiau ir aš. Oi kaip netoleruočiau. 
Galimi trys variantai:
1. Nuleidi galvą, atsiprašai ir išeini. Gal bandai tartis, kad paliktų, nes suklydai ir t.t. Jeigu tas darbas tau tikrai labai svarbus.
2. Ateiti pas valdžią ir tariesi dėl atleidimo šalių susitarimu su minimalia (kelių savaičių) išeitine, nes supranti, kad jeigu bus parinktas trečias punktas, tai kainuos daug nervų tau ir darbdaviui.  Bet dėl šito varianto reikia labai mokėti kalbėti.
3. Užsispyri, kaip ožys. Darbdavys atleidžia, pagal šiurkštų pažeidimą. Eini kovoti per teismus, kad neteisėtai. Laimėjimas priklauso nuo to ar darbdavys įrodys alkoholio vartojimo faktą ar ne. Jeigu buvo neštas alkoholis į darbo vietą, tai gal ir išeita buvo nelabai tiesiai, plius visi kiti liudininkai. Manau 90 proc. darbdavys įrodys, kad buvo vartotojas alkoholis, nes jis buvo vartotas. Galima žaisti su visokiomis procedūromis ir t.t. Bet moralas tas, kad kaltė yra.
 
O visi kurie stos ginti darbo vietoje geriančių darbuotojų, tai patikėkite manimi, niekas nenorėtumėte nurinkti rankų likučių nuo staklių, ištraukti iš po mišinio krūvos kūno, nukabinti darbuotojo nuo medžios, kuris girtas sudaužė miškovežį ir nuėjo pasikabinti ant šakos. Nenorėtumėt rasti statybininko iškritusio iš penkto aukšto. Tai realios istorijos su kuriomis susidūriau aš arba mano kolegos. Ir tikrai niekas nenorėtumėte susidurti su tuo kas vyksta, kai įmonėje atsitinka nelaimingas atsitikimas. Direktorius gali gauti ir BK, jeigu neįrodo, kad rūpinosi darbo sauga ir tvarka, todėl vadovybė šioje situacijoje reaguoja labai teisingai.
 
 
 

Tai, kad darbuotojai dirba poilsio dieną, nėra nelegalu. Yra tam tikros tvarkos ir procedūros, bet jeigu yra apmokama, kaip priklauso ir darbuotojas sutinka dirbti, tai viskas ok. Kiek suprantu, tai ir buvo ši situacija, nes buvo rašyta, kad už tai gauna priedus.
Darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės, nesvarbu ar tai paprastas darbo laikas, ar darbas naktį ar darbas poilsio dieną. 
Trumpiau tariant prisidirbote ir kiek suprantu, tai valdžia netoleruoja tokių dalykų. Netoleruočiau ir aš. Oi kaip netoleruočiau. 
Galimi trys variantai:
1. Nuleidi galvą, atsiprašai ir išeini. Gal bandai tartis, kad paliktų, nes suklydai ir t.t. Jeigu tas darbas tau tikrai labai svarbus.
2. Ateiti pas valdžią ir tariesi dėl atleidimo šalių susitarimu su minimalia (kelių savaičių) išeitine, nes supranti, kad jeigu bus parinktas trečias punktas, tai kainuos daug nervų tau ir darbdaviui.  Bet dėl šito varianto reikia labai mokėti kalbėti.
3. Užsispyri, kaip ožys. Darbdavys atleidžia, pagal šiurkštų pažeidimą. Eini kovoti per teismus, kad neteisėtai. Laimėjimas priklauso nuo to ar darbdavys įrodys alkoholio vartojimo faktą ar ne. Jeigu buvo neštas alkoholis į darbo vietą, tai gal ir išeita buvo nelabai tiesiai, plius visi kiti liudininkai. Manau 90 proc. darbdavys įrodys, kad buvo vartotojas alkoholis, nes jis buvo vartotas. Galima žaisti su visokiomis procedūromis ir t.t. Bet moralas tas, kad kaltė yra.
 
O visi kurie stos ginti darbo vietoje geriančių darbuotojų, tai patikėkite manimi, niekas nenorėtumėte nurinkti rankų likučių nuo staklių, ištraukti iš po mišinio krūvos kūno, nukabinti darbuotojo nuo medžios, kuris girtas sudaužė miškovežį ir nuėjo pasikabinti ant šakos. Nenorėtumėt rasti statybininko iškritusio iš penkto aukšto. Tai realios istorijos su kuriomis susidūriau aš arba mano kolegos. Ir tikrai niekas nenorėtumėte susidurti su tuo kas vyksta, kai įmonėje atsitinka nelaimingas atsitikimas. Direktorius gali gauti ir BK, jeigu neįrodo, kad rūpinosi darbo sauga ir tvarka, todėl vadovybė šioje situacijoje reaguoja labai teisingai.
 
 
 

Tai, kad darbuotojai dirba poilsio dieną, nėra nelegalu. Yra tam tikros tvarkos ir procedūros, bet jeigu yra apmokama, kaip priklauso ir darbuotojas sutinka dirbti, tai viskas ok. Kiek suprantu, tai ir buvo ši situacija, nes buvo rašyta, kad už tai gauna priedus.
Darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės, nesvarbu ar tai paprastas darbo laikas, ar darbas naktį ar darbas poilsio dieną. 
Trumpiau tariant prisidirbote ir kiek suprantu, tai valdžia netoleruoja tokių dalykų. Netoleruočiau ir aš. Oi kaip netoleruočiau. 
Galimi trys variantai:
1. Nuleidi galvą, atsiprašai ir išeini. Gal bandai tartis, kad paliktų, nes suklydai ir t.t. Jeigu tas darbas tau tikrai labai svarbus.
2. Ateiti pas valdžią ir tariesi dėl atleidimo šalių susitarimu su minimalia (kelių savaičių) išeitine, nes supranti, kad jeigu bus parinktas trečias punktas, tai kainuos daug nervų tau ir darbdaviui.  Bet dėl šito varianto reikia labai mokėti kalbėti.
3. Užsispyri, kaip ožys. Darbdavys atleidžia, pagal šiurkštų pažeidimą. Eini kovoti per teismus, kad neteisėtai. Laimėjimas priklauso nuo to ar darbdavys įrodys alkoholio vartojimo faktą ar ne. Jeigu buvo neštas alkoholis į darbo vietą, tai gal ir išeita buvo nelabai tiesiai, plius visi kiti liudininkai. Manau 90 proc. darbdavys įrodys, kad buvo vartotojas alkoholis, nes jis buvo vartotas. Galima žaisti su visokiomis procedūromis ir t.t. Bet moralas tas, kad kaltė yra.
 
O visi kurie stos ginti darbo vietoje geriančių darbuotojų, tai patikėkite manimi, niekas nenorėtumėte nurinkti rankų likučių nuo staklių, ištraukti iš po mišinio krūvos kūno, nukabinti darbuotojo nuo medžios, kuris girtas sudaužė miškovežį ir nuėjo pasikabinti ant šakos. Nenorėtumėt rasti statybininko iškritusio iš penkto aukšto. Tai realios istorijos su kuriomis susidūriau aš arba mano kolegos. Ir tikrai niekas nenorėtumėte susidurti su tuo kas vyksta, kai įmonėje atsitinka nelaimingas atsitikimas. Direktorius gali gauti ir BK, jeigu neįrodo, kad rūpinosi darbo sauga ir tvarka, todėl vadovybė šioje situacijoje reaguoja labai teisingai.
 
 
 

Tai, kad darbuotojai dirba poilsio dieną, nėra nelegalu. Yra tam tikros tvarkos ir procedūros, bet jeigu yra apmokama, kaip priklauso ir darbuotojas sutinka dirbti, tai viskas ok. Kiek suprantu, tai ir buvo ši situacija, nes buvo rašyta, kad už tai gauna priedus.
Darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės, nesvarbu ar tai paprastas darbo laikas, ar darbas naktį ar darbas poilsio dieną. 
Trumpiau tariant prisidirbote ir kiek suprantu, tai valdžia netoleruoja tokių dalykų. Netoleruočiau ir aš. Oi kaip netoleruočiau. 
Galimi trys variantai:
1. Nuleidi galvą, atsiprašai ir išeini. Gal bandai tartis, kad paliktų, nes suklydai ir t.t. Jeigu tas darbas tau tikrai labai svarbus.
2. Ateiti pas valdžią ir tariesi dėl atleidimo šalių susitarimu su minimalia (kelių savaičių) išeitine, nes supranti, kad jeigu bus parinktas trečias punktas, tai kainuos daug nervų tau ir darbdaviui.  Bet dėl šito varianto reikia labai mokėti kalbėti.
3. Užsispyri, kaip ožys. Darbdavys atleidžia, pagal šiurkštų pažeidimą. Eini kovoti per teismus, kad neteisėtai. Laimėjimas priklauso nuo to ar darbdavys įrodys alkoholio vartojimo faktą ar ne. Jeigu buvo neštas alkoholis į darbo vietą, tai gal ir išeita buvo nelabai tiesiai, plius visi kiti liudininkai. Manau 90 proc. darbdavys įrodys, kad buvo vartotojas alkoholis, nes jis buvo vartotas. Galima žaisti su visokiomis procedūromis ir t.t. Bet moralas tas, kad kaltė yra.
 
O visi kurie stos ginti darbo vietoje geriančių darbuotojų, tai patikėkite manimi, niekas nenorėtumėte nurinkti rankų likučių nuo staklių, ištraukti iš po mišinio krūvos kūno, nukabinti darbuotojo nuo medžios, kuris girtas sudaužė miškovežį ir nuėjo pasikabinti ant šakos. Nenorėtumėt rasti statybininko iškritusio iš penkto aukšto. Tai realios istorijos su kuriomis susidūriau aš arba mano kolegos. Ir tikrai niekas nenorėtumėte susidurti su tuo kas vyksta, kai įmonėje atsitinka nelaimingas atsitikimas. Direktorius gali gauti ir BK, jeigu neįrodo, kad rūpinosi darbo sauga ir tvarka, todėl vadovybė šioje situacijoje reaguoja labai teisingai.