will

Šiaip kas turi geras rankas (t.y., mėgsta pameistrauti), ir šiek tiek litų investicijoms, galima ir tokia verslo idėja, su kol kas dar mažai konkurencijos.
Dabar labai madinga LT patapo prekiauti iš mobilių parduotuvių. Tos tikros "mobilios" yra labai brangios, ir pakankamai mažos. Idėja yra tokia, kad pirkti iš UK parvaromus mobilius gyvenamuosius namelius (tipo tie kemperiai, kur ne tampymui prie mašinos skirti, o labiau stacionariam laikymui), ir juos perdaryti.
Pirkti juos galima labai prastos būklės, išdrąskytu, pasenusio dizaino ar kitaip **********u vidumi, žodžiu, kad kuo pigiau būtų, neinamą kokį. Jį perdarai prekybai - išimi visą vidų, padarai kuo daugiau erdvės, panoraminį langą prekybai etc.
Čia gal ne milijono vertas biznis, bet turint kažkiek įrankių ir gabumų, gali būti pakankamai pelningas hobis :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Man kol kas geriausios idėjos kyla specialiai galvojant apie idėjas :) o ne kaip nors netyčia. Nors...
Reikalas yra toks. Man labai patinka žiūrėti į aplinkui esančius žmonių kūrinius ir procesus per verslo prizmę - tipo įdomu kaip čia tai veikia, kodėl tai padarytą, kaip čia iš to uždirbama, kiek iš to reikalo realios naudos, nu ir tame tarpe kaip čia būtų galima geriau / paprasčiau / pelningiau padaryti. Ir tokia aplinkos analize tapo hobiu ir mėgstamu užsiėmimu. Taip žiūrint vis kyla ir kyla idėjos. Tik rimtesnių / labiau apgalvotų pasitakio tik kelios per metus, prie kurių apmąstymų ilgiau užtrunku. O įgyvendinti ką nors tai iš viso tik retais atvejais prisiruošiu, kas keli metai.
Kažką bandydamas įgyvendinti taip pat pastoviai ieškau kaip geriau / paprasčiau / kitaip padaryti, tai pradėjęs įgyvendinti vieną reikalą, po kurio laiko matau, kad jau mažai panašu į pradinę idėją...
Toks klajojimas tarp idėjų yra įdomus, bet materialiai naudos daug neneša, nes mano silpnoji vieta yra įgyvendinimas. Mano įsitikinimu, jeigu nori uždirbti pinigų, tai reikia tiesiog kopijuoti ką tik pasirodžiusias ar senas geras, bet nelabai gerai įgyvendintas idėjas, ir bandyti jas padaryti geriau (kaip padaryti geriau -tai ir vėl idėja?). Arba tiesiog ieškoti kur tos kažkieno geros, bet neišaugusios idėjos neišaugimo didžiausias stabdis. O tai gali būti netinkamas laikas (pvz, per anksti), sudėtingas pateikimas (reikia padaryti paprasčiau), per mažai pastangų viešinant idėją ir t.t.
Dėl per sudėtingo pateikimo, tai manau yra begalė galimybių padaryti verslą iš kažko jau vykstančio, tiesiog darant ir pateikiant paprasčiau. Tenka pastebėti, kad žmonės (kalbu apie daugumą - pilkąją masę :)) nuo tų visų technologijų ir begalinio info srauto bukėja, ir tokiems reikia pateikti viską kuo paprasčiau ir aiškiau.

Naudojuosi cargo.lt paslaugomis.
 
Pagrindinis mokestis yra abonentinis mėnesio mokestis, už kurį gali naudotis cargo.lt duomenų baze - t.y., gali matyti tiesioginių užsakovų, transporto įmonių ir visokių tarpininkų pateiktus turimus krovinius, gali patalpinti informaciją apie savo turimus krovinius. Cargo.lt puslapyje yra atsiliepimų apie įmones sistema, kur gali skaityti kitų narių atsiliepimus apie įmones (ypač praverčia info apie nemokumą).
Tai pagrindinės funkcijos. Yra daug papildomų funkcijų, kurių dalis yra apmokestinta: pvz., skelbimo iškėlimas, paryškinimas, bėganti eilutė ir t.t.
Mėnesio kaina yra 150 lt + PVM (viso 181,5 lt) už vieną darbo vietą (už prieigą vienam IP). Paprastai turi nurodyti iš kurio IP jungsiesi, ir tik iš to vieno galima prisijungti. Papildomai gauna pajamų iš reklamos (baneriai), kuri pas juos tikrai brangi. Taip pat jiems priklauso specializuotas tinklapis cargonews.lt.
 
Jei planuoji įkurti kažką panašaus ir būti konkurentas, tai linkiu stiprybės tamstai. Yra toks trans.lt (lenkų transporto birža), kurie jau ilgai bando konkuruoti, ir nieko nesigauna. Yra buvę ir dar keli bandymai, tokie pat nepavykę. Reikalas tas, kad tiek vežėjai, tiek krovinių savininkai daugiausiai naudos gauna iš populiariausios svetainės, nes ten ir pasiūlymų daugiausiai sulaukia. O padaręs tokią pat sistemą kad ir už 100 lt pigiau, ar net ir visai nemokamai, tuo nesuviliosi pereiti pas tave, nes tas 150 lt yra smulkmė vežant bent kelis krovinius per mėn - pateikdamas info apie turimą krovinį cargo.lt sistemoje sulauksi tiek pervežimo pasiūlymų iš pakeliui važiuojančių vežėjų, kad sutaupysi daug daugiau nei tie 150 lt (turiu omenyje, kad sutaupysi nuo kainų skirtumo pateiktus krovinį cargo.lt duomenų bazėje, ir kreipiantis atskirai į transporto firmą).

Dirbau tokį darbą. Savo mikro neutrėjau, tai nuomodavau kai reikėdavo. Veždavau tik tuos krovinius, už kurios mokėdavo tiek, kad apsimokėtų siųsti visą mikrą - smulkių dalinių nerinkdavau, ir pastovių maršrutų neturėdavau, o važiuodavau ten, kur užsakymys gaudavau.
Kainą skaičiuodavau taip, kad galutinės išlaidos nesigautų didesnės nei pačiam klientui su mikru krovinį vežti. Tai praktiškai veždavau už savikainą, o uždarbis būdavo tai, ką susirenki iš atgalinių krovinių - tai iš Vokietijos su mikru be problemų gali susirinkti 1200-1400 lt, o jei pasiseka, tai ir daugiau. Tai vat toks maždaug ir būdavo uždarbis. Doirbau ne ant savo UAB, tai mėnesio gale reikėdavo susimokėti mokesčius nuo algos, cargo.lt mokestį ir už telefoną, tačiau buvo galima susigrąžinti PVM nuo kuro ir nuomos mikro, ir pan. Atgalinių krovinių ieškodavau per www.cargo.lt. Tai visas uždarbis paprastai būdavo tai, ką susirenki iš atgalinių krovinių. Taip gaudavosi labai gera kaina, nes pervežimas klientui kainuoja tiek pat, kiek pats važiuotų, tačiau nereikia laiko gaišti.
Savikainos skaičiavimas paprastas: kuro kaina, mikro nuomos kaina, kelių mokestis, maistas ir kokie 200 lt neplanuotoms išlaidoms. Tai visi šie dalykai ir įeina į pristatymo kainą. O uždarbis kaip jau sakiau - visa tai, ką gausi atgal važiuodamas.
Pagrindiniai užsakovai - įmonės su skubiais kroviniais, arba privatūs užsakovai su tartpautiniu kraustymu.
Iš kur gaudavau klientų? Turiu interneto svetainę, kurią reklamuodavau per google adwords ir per skelbimus, tai iš ten ir klientai. Po kokių metų adwords reklamos ir daug išlaidų jai, svetainę pradėjo gerai rodyti google paieškoje, ir dabar nemažai klientų ateina be papildomų išlaidų. Bet norint veikti rimčiau, reikalinga turėti selbimą www.skelbiu.lt, ir tas skelbimas turėtų būti iškeltas į geras pozicijas, o tai kažkiek kainuoja (apie 300 lt/mėn).
Toks darbas nėra pastovus, nes vieną savaitę gali sulaukti tiek skambučių, kad nespėsi tvarkytis, o kitą kartą ir nei vieno skambučio nesulauksi. Dėl to šitas darbas sunkiai planuojamas, ir labiausiai tinka kaip geras pelningas hobis šalia kažkokios pastovios veiklos, kai gali kažką veikti tuo metu, kai niekur nevažiuoji.
Pats šitą veiklą norėčiau mesti, nes atsibodo tas nepastovumas, o plėstis labiau su šita veikla nenoriu, nes radau mielesnį ir pelningesnį užsiėmimą.
Todėl parduodu visą šitą mažą versliuką - interneto svetaine, sutarčių formas, prekinį ženklą, veiklai naudotą el.pašto adresą, kontaktus, žinias bla bla bla. Interneto svetainė yra labai gerose google paieškos pozicijose, todėl pastoviai sulaukiama potencialių klientų skambučių be didelių finansinių ir kitokių kaštų.
Jei kam įdomu, rašykite PM. Kaina viso to tikrai ne kosminė, ir atsipirktų per 3-4 reisus. Beje, yra ir vienas užsakymas balandžio praiai, kurį taip pat perleisčiau :)

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Esi bevalis tinginys, istizes lodorius, verksnys ir siaip mulkis. Kazkas tau turi tai pasakyti, ir ner cia ko i vata vynioti.
 
As pats kazkada buvau beklimpstantis i tuos azarto dumblus, bet tik kelis tukstancius uzteko pralosti, kad padaryciau isvadas.
 
Turiu keleta patarimu.
 
a) Nuo saves nepabegsi, ir saves neapgausi. Siuo metu tu esi bevalis istizes slunkius lodaris be kiausiu. Tu arba susitaikai su tuo, arba keiti tai. Jeigu susitaikai su tuo, kad esi bekiausis, tai tuomet lieka tik ramiai priimti toki gyvenimo scenariju. Ne kazin koks nuostolis butu jeigu ir saka pasirinktum.
 
b) Jeigu tu pasirenki vyriska varianta - t.y. keistis ir tvarkytis, tuomet tai darai is karto. Pirma-nustoji sau meluoti (sveika aplamai nemeluoti niekam), priimi save toki koks esi, aiskiai isisamonini problemas, ir pradedi VEIKTI. Veikti - tai nebutinai apie litus galvoti. Pirmiausia tau reikia sutvirtinti asmenybe, igyti tikejimo savim.
Antra - kuo dazniau renkiesi veiksma, sprendima ir samoninga pasirinkima, o ne bekiausiska pasyvuma, nieko nedaryma ir stebejima kas bus. Kai pavargsti ir nieko nebenori daryti - renkiesi poilsi ir tinginyste. Kai nerandi sprendimo esamoj situacijoj - renkiesi palaukti rytojaus, ir t.t. Bet visuomet prisiimi atsakomybe, ir stengiesi suvokti, kad nieko nedarymas taip pat yra pasirinkimas, ir kad uz to rezultata esi atsakingas pats.
Reikia auginti ir stiprinti save kaip asmenybe. Pirmas ir privalomas dalykas cia - sportas, fizinis darbas, kuno stiprinimas ir grudinimas.
Laisvalaikiu - kokybiska psichologine literatura. Ne koks ###### "Kaip uzdirbti milijona krapstant nosi", o rimta/pusiau akademine literatura, kad susigaudytum siek tiek kas toks esi, is kur atsiradai toks, kaip aplamai zmogus veikia, kas motyvuoja veikti/neveikti, kas yra valia, kaip suristos laisve su atsakomybe ir t.t. Po kazkurio laiko suprasi kokio b...io tavo gyvenimas yra toks koks yra.
 
Religija yra skirta bekiausiams, tai jei visdelto pasirenki smaukymasi ir nieko nedaryma, tai i komplekta puikiai tiks ir Dievo pagalbos meldimas :)
 
Ir jokios paguodos is manes nesulauksi!
Bekiausiu nereikia toleruoti. Sveikiau is tokiu juoktis, tyciotis, vaikams rodyt kaip babauzi - kad geda butu tokiam buti.
 
Sekmes renkantis!

Šiaip kas turi geras rankas (t.y., mėgsta pameistrauti), ir šiek tiek litų investicijoms, galima ir tokia verslo idėja, su kol kas dar mažai konkurencijos.
Dabar labai madinga LT patapo prekiauti iš mobilių parduotuvių. Tos tikros "mobilios" yra labai brangios, ir pakankamai mažos. Idėja yra tokia, kad pirkti iš UK parvaromus mobilius gyvenamuosius namelius (tipo tie kemperiai, kur ne tampymui prie mašinos skirti, o labiau stacionariam laikymui), ir juos perdaryti.
Pirkti juos galima labai prastos būklės, išdrąskytu, pasenusio dizaino ar kitaip **********u vidumi, žodžiu, kad kuo pigiau būtų, neinamą kokį. Jį perdarai prekybai - išimi visą vidų, padarai kuo daugiau erdvės, panoraminį langą prekybai etc.
Čia gal ne milijono vertas biznis, bet turint kažkiek įrankių ir gabumų, gali būti pakankamai pelningas hobis :)

Demokratija yra gerai, tik turi vieną esminį trūkuma - tai kvailių valdymas.
Niekas turbūt nesiginčys, kad absoliuti dauguma žmonių yra ne progreso varikliai, o nemotyvuoti atsilupėliai be atsakomybės jausmo, gyvenantys šia diena (čia galėčiau dar begalę tokių epitetų surašyti, bet skubu - nėr laiko).
 
Demokratiją reikėtų šiek tiek paturbinti. Užtektų vieno paprasto dalyko - prieš suteikiant leidimą balsuoti, įvertinti žmogaus gebėjimus ir žinias egzaminu. Egzamino reikia vairuojant automobilį, norint dirbti su įvairiomis stalėmis, norint turėti šaunamą ginklą, norint dirbti gydytoju ar teisininku. Visur, kur reikia kompetencijos, reikia ir jos įvertinimo. Mano kuklia nuomone, valdyti valstybei kompetencija tikrai reikalinga.
Todėl manau, kad prieš suteikiant teisę balsuoti rinkimuose, reikėtų įvesti kažkokį tai egzaminą valstybės valdymo ir ekonomikos pagrindų suokimui.
Kas nesugeba, nenori ar tingi tokį egzaminą išlaikyti, tas renkasi pasyvų stebėtojo vaidmenį ir valdžios nerenka.
Kas turi ką pasakyti ir nori tai pasakyti, ir supranta ką sako - tas su malonumu pasitikrins savo žinias.
Toks egzaminas neturėtų būti labai sudėtingas, kad 60-70% jį laikančių susitvarkytų. To užtektų, kad didžiausi atsilupėliai, padugnės, bomžai ir "čiriku" motyvuoti veikėjai savo balsą pasilaikytų sau.
 
Kai valdžią rinktų racionalus ir daug maž sveikai pasaulį suvokiantis rinkėjas, tai ir politikai savo darbais ir sprendimais į tokią publiką orientuotusi. O dabar politikai orientuojasi į atsilupėlius iš pašalpų gyvenančius, į "išlaikytinius" ir gavėjus, o ne į kūrėjus ir davėjus.
 
Tokia vat mano matoma demokratijos problemėlė, ir tos problemėlės sprendimas.

Demokratija yra gerai, tik turi vieną esminį trūkuma - tai kvailių valdymas.
Niekas turbūt nesiginčys, kad absoliuti dauguma žmonių yra ne progreso varikliai, o nemotyvuoti atsilupėliai be atsakomybės jausmo, gyvenantys šia diena (čia galėčiau dar begalę tokių epitetų surašyti, bet skubu - nėr laiko).
 
Demokratiją reikėtų šiek tiek paturbinti. Užtektų vieno paprasto dalyko - prieš suteikiant leidimą balsuoti, įvertinti žmogaus gebėjimus ir žinias egzaminu. Egzamino reikia vairuojant automobilį, norint dirbti su įvairiomis stalėmis, norint turėti šaunamą ginklą, norint dirbti gydytoju ar teisininku. Visur, kur reikia kompetencijos, reikia ir jos įvertinimo. Mano kuklia nuomone, valdyti valstybei kompetencija tikrai reikalinga.
Todėl manau, kad prieš suteikiant teisę balsuoti rinkimuose, reikėtų įvesti kažkokį tai egzaminą valstybės valdymo ir ekonomikos pagrindų suokimui.
Kas nesugeba, nenori ar tingi tokį egzaminą išlaikyti, tas renkasi pasyvų stebėtojo vaidmenį ir valdžios nerenka.
Kas turi ką pasakyti ir nori tai pasakyti, ir supranta ką sako - tas su malonumu pasitikrins savo žinias.
Toks egzaminas neturėtų būti labai sudėtingas, kad 60-70% jį laikančių susitvarkytų. To užtektų, kad didžiausi atsilupėliai, padugnės, bomžai ir "čiriku" motyvuoti veikėjai savo balsą pasilaikytų sau.
 
Kai valdžią rinktų racionalus ir daug maž sveikai pasaulį suvokiantis rinkėjas, tai ir politikai savo darbais ir sprendimais į tokią publiką orientuotusi. O dabar politikai orientuojasi į atsilupėlius iš pašalpų gyvenančius, į "išlaikytinius" ir gavėjus, o ne į kūrėjus ir davėjus.
 
Tokia vat mano matoma demokratijos problemėlė, ir tos problemėlės sprendimas.

"Šiaip galvoju kaži ar aš išbūčiau negeres 2 mėnesius ką reiktu veikti ? :) Man išgėrus daug smagiau bendraujas su draugais daugiau prisiminimų kyla, turiu daugiau ką papasakoti, drassiau jaučiuosi klube smagiau šokti bendrauti su merginom :) daugiau pažinčių. Yra ką linksmo ar kvalo atsiminti :D "
 
Vat būtent dėl to ir mečiau gerti, kad išgėrus viskas daug smagiau pasidarė, o blaiviam vis sunkiau ir sunkiau darėsi ir su damomis bendrauti, ir su draugais laiką leisti ir t.t.
 
Kaip jau kažkas rašė, realiai esi pakankamai didelis nevykėlis, jeigu linksmintis ir atsipalaiduoti gali tik išgėręs, ir šitą faktą pripažinti yra pirmas žingsnis.
 
Dar vienas motyvas negerti - tie, kurie vyresnėse klasėse (16-20 m.) daug geria, paprastai kieti atrodo tik tuo metu, ir tiems patiems savo sugėrovams. Bet jeigu tau bent 25-28 metai, tu jau dabar turėtum matyti, kur šiuo metu yra tie "narsuoliai", kurie daug ir kietai gėrė. Daugelis iš jų jau yra sumauti varguoliai, kuriems alkoholis liko vienintelis gyvenimą praskaidrinantis dalykas. Nes tas gyvenimas nuo paauglystės geriant dažniausiai yra labai nykus - darbas darbas darbas, alga, balius, darbas, skola, darbas darbas darbas darbas darbas darbas darbas, alga, skolos grąžinimas, balius, darbas, skola... Jei darbas yra. Jei ne, tuomet dar graudžiau. Ir jei tas darbas yra, tai dažniausiai ne kažkokia tai saviraiška su atlygiu, o kažkas iš juodnugariškų užsiėmimų.
 
Iš esmės geria tiek, kam gyvenimas per sunkus - o tie, kam gyvenimas per sunkus, iš esmės yra lochai :) Mėtykit akmenis dabar, aš internetiniam apkase :)

"Šiaip galvoju kaži ar aš išbūčiau negeres 2 mėnesius ką reiktu veikti ? :) Man išgėrus daug smagiau bendraujas su draugais daugiau prisiminimų kyla, turiu daugiau ką papasakoti, drassiau jaučiuosi klube smagiau šokti bendrauti su merginom :) daugiau pažinčių. Yra ką linksmo ar kvalo atsiminti :D "
 
Vat būtent dėl to ir mečiau gerti, kad išgėrus viskas daug smagiau pasidarė, o blaiviam vis sunkiau ir sunkiau darėsi ir su damomis bendrauti, ir su draugais laiką leisti ir t.t.
 
Kaip jau kažkas rašė, realiai esi pakankamai didelis nevykėlis, jeigu linksmintis ir atsipalaiduoti gali tik išgėręs, ir šitą faktą pripažinti yra pirmas žingsnis.
 
Dar vienas motyvas negerti - tie, kurie vyresnėse klasėse (16-20 m.) daug geria, paprastai kieti atrodo tik tuo metu, ir tiems patiems savo sugėrovams. Bet jeigu tau bent 25-28 metai, tu jau dabar turėtum matyti, kur šiuo metu yra tie "narsuoliai", kurie daug ir kietai gėrė. Daugelis iš jų jau yra sumauti varguoliai, kuriems alkoholis liko vienintelis gyvenimą praskaidrinantis dalykas. Nes tas gyvenimas nuo paauglystės geriant dažniausiai yra labai nykus - darbas darbas darbas, alga, balius, darbas, skola, darbas darbas darbas darbas darbas darbas darbas, alga, skolos grąžinimas, balius, darbas, skola... Jei darbas yra. Jei ne, tuomet dar graudžiau. Ir jei tas darbas yra, tai dažniausiai ne kažkokia tai saviraiška su atlygiu, o kažkas iš juodnugariškų užsiėmimų.
 
Iš esmės geria tiek, kam gyvenimas per sunkus - o tie, kam gyvenimas per sunkus, iš esmės yra lochai :) Mėtykit akmenis dabar, aš internetiniam apkase :)

Kaime tai tik kaina ir pakonkuruosi, kaip jau aukščiau minėjo. O šiaip reikia daugiau į kitokias prekes koncentruotis ir platesniu asortimentu konkuruoti, o ne iš tų pačių bandelių uždirbti dirbant šalia kepyklosi ir jų negaminant.
 
Aš manau, kad kaime verta turėti platesnį ūkinių prekių asortimentą. Tau nebūtina užsikrauti sandėlio visokiais kaliošasi, statybinėm medžiagom, plėvelėm, vinim, kibirais etc. - manau, kad užtektų turėti tik tokių prekių pavyzdžius, ir pagal kaimiečių norą padaryti užsakymus, jei prie vietos neturi. Mažai parduotuvei vietiek bent kelis kartus per savaitę važiuosi į miestą prekių užsivežti.
 
O šiaip manau kaime konkurencinga alkoholio kaina atneštų daugiau pajamų nei visos kitos prekės kartu sudėjus :)
 
P.S. Gali pridėti papildomų paslaugų, pvz:
- tipo mini kavinė su šildomomis "Mantingos" bandelėmis (jos šaldytos, dėl chemijos labai ilgai laikosi ir dėl tos pačios priežasties labai skanios),
- mokama interneto prieiga su spausdinimu (jei tokio dalyko nėra bibliotekoje etc).

"Šiaip galvoju kaži ar aš išbūčiau negeres 2 mėnesius ką reiktu veikti ? :) Man išgėrus daug smagiau bendraujas su draugais daugiau prisiminimų kyla, turiu daugiau ką papasakoti, drassiau jaučiuosi klube smagiau šokti bendrauti su merginom :) daugiau pažinčių. Yra ką linksmo ar kvalo atsiminti :D "
 
Vat būtent dėl to ir mečiau gerti, kad išgėrus viskas daug smagiau pasidarė, o blaiviam vis sunkiau ir sunkiau darėsi ir su damomis bendrauti, ir su draugais laiką leisti ir t.t.
 
Kaip jau kažkas rašė, realiai esi pakankamai didelis nevykėlis, jeigu linksmintis ir atsipalaiduoti gali tik išgėręs, ir šitą faktą pripažinti yra pirmas žingsnis.
 
Dar vienas motyvas negerti - tie, kurie vyresnėse klasėse (16-20 m.) daug geria, paprastai kieti atrodo tik tuo metu, ir tiems patiems savo sugėrovams. Bet jeigu tau bent 25-28 metai, tu jau dabar turėtum matyti, kur šiuo metu yra tie "narsuoliai", kurie daug ir kietai gėrė. Daugelis iš jų jau yra sumauti varguoliai, kuriems alkoholis liko vienintelis gyvenimą praskaidrinantis dalykas. Nes tas gyvenimas nuo paauglystės geriant dažniausiai yra labai nykus - darbas darbas darbas, alga, balius, darbas, skola, darbas darbas darbas darbas darbas darbas darbas, alga, skolos grąžinimas, balius, darbas, skola... Jei darbas yra. Jei ne, tuomet dar graudžiau. Ir jei tas darbas yra, tai dažniausiai ne kažkokia tai saviraiška su atlygiu, o kažkas iš juodnugariškų užsiėmimų.
 
Iš esmės geria tiek, kam gyvenimas per sunkus - o tie, kam gyvenimas per sunkus, iš esmės yra lochai :) Mėtykit akmenis dabar, aš internetiniam apkase :)

Sėkmės mažinant - mano sūnui prireiks ir erdvės, ir gamtos išleklių :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Dėl "pliuso" iš vaikų - pamąstyk, kaip dabar atrodytum, jei tavo tėvai taip pat būtų galvoję? Ko gero, tai būtų nano-trumpa prie paklodės pridžiūvusio spermatozoido istorija :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Dėl "pliuso" iš vaikų - pamąstyk, kaip dabar atrodytum, jei tavo tėvai taip pat būtų galvoję? Ko gero, tai būtų nano-trumpa prie paklodės pridžiūvusio spermatozoido istorija :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Gera tema. Aš save taip pat vadinu minimalistu. Nesu šiuo metu toks visiškai extreme, daiktus susimažinau kiek įmanoma, dabar vėl šiek padidėjo ko galbūt ir nereikia, patapau toks pasyvesnis, yra gyvenime ir kiti prioritetai, kitos sritys.
 
Aš minimalistas, nes:
 
* Esu žaliavalgis vegetaras, nesu 100% raw food, tačiau esu didelis žalio neapdirbto maisto advokatas, su intencija tapti 100%
* Važinėjau su fixed gear dviračiu - ko nėra, tas negenda. Šiuo metu jau parduotas, nes tai buvo ne vienintelis dviratis, kokį turėjau. Šiuo metu liko vienas ir dar kokie du gautųsi detalėmis. Guli detalės kaime pas senelius, laukia savo dienos kelionei į laužyną arba mano rankų, kad būtų prikelti naujam gyvenimui.
* Paskutinis autobilis, kokį turėjau, tai buvo Mazda MX-5. Jokios garso izoliacijos, jokių vairo stiprintuvų, jokio abs ir k.t. Net audioaparatūra buvo išmontuota. Tiesiog RAW vairavimo pojūčiai. Šiuo metu neturiu jokio automobilio, yra vienas šeimoje.
* Iš viso turiu naudojamas 3 plastikines korteles: banko debetinė, vairuotojo pažymėjimas ir internetinės bankininkystės kodų lentelė. Viskas. Dar turiu seniau išsiėmęs 3 nuolaidų korteles, kurios perėjo bendram šeimos naudojimui. Sąskaitą turiu tik viename banke. Labai mėgstu PayPal.
* Su drabužiais yra taip, kad perku tada, kai susidėvi ir tampa nebetinkama nešioti, o nusipirkęs kažką naujo, vieno seno aprėdo ar apavo atsisakau.
* Dirbu internete, darbo įrankis - mano kompiuteris. Viskas daug maž paperless.
* Sportuoju sportą, kuriam nereikia daug papildomų įrengimų, praktiškai nieko jam nereikia apart batų - bėgimas.
* Dovanojų ir patinka gauti įspūdžius, ne dulkių kaupykles.
* Mėgstu vaikčioti basas, tiesa jau orai nebe tie. Vasarą turėjau ir sėkmingai visur naudojam Vibram Five Fingers batus.
 
Ir bendrai, stengiuosi gyventi taip, kad man reikėtų kuo mažiau, naudoti kuo mažiau, valgyti kuo mažiau. Rūšiuoju šiukšles, važinėju dviračiu/viešuoju transportu. Mano išmanusis man pakeičia n kitų daiktų (fotoaparatas, muzikos grotuvas, žibintuvėlis, užrašų knygutė ir t.t.). Gyvenu iš esmės šia diena, čia ir dabar.
 
Kodėl nebūsiu niekada extreme minimalistas, kuris skaičiuos kiek iš viso daiktų turi:
 
* Kolekcionavimas yra mano hobi, turiu sukaupęs labai didelę popierėlių nuo gumos (pvz turbo), taip pat tušinukų, kalendoriukų su automobiliais ir dar šio bei to kolekcijas. Turėsiu progą, viską ar kas gausis oficialiai užregistruosiu Lietuvos rekordų knygoje, ir mažinsiu, kol liks viena vertingiausia ir mieliausia turbo kolekcija.
* Man vis dar patinka skaityti knygas. Nors ir įmanoma būtų gauti elektroninį variantą, tačiau man popierius mielesnis. Daug knygų neturiu, tačiau per metus po kelias prisideda į spintą.
* Pakeičiau sporto šaką ir šiuo metu ruošiuosi pirmąjam savo triatlonui (plaukimas, važiavimas dviračiu, bėgimas), todėl reikės papildomos įrangos. Pirmas pirkinys šia tema bus sportinis laikrodis su pulsometru. Paskui vistiek kažko prireiks.
* Jei esi šeimos žmogus, ir/arba tavo antroji pusė tokiai įdėjai nėra (dar) pasiruošusi, tenka turėti daugiau nei tau esant vienam gali reikėti.
 
Tiesiog reikia gyventi sąmoningai, daugiau duoti negu imti, daugiau kurti nei vartoti.

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)