noTa

.

Dirbu kroveju, 1400svar, neskaiciuoju, galiu sau leist VISKA.

banano

Tokiems prekiaiviams, su tokiomis žiniomis ir mąstymu, bus 10 punktas:
 
10. Bankrotas

Man tai irgi tas sąrašas keistai atrodo. Visokius krapštukus, vazelinus, kremus ir t.t. tai suprantu higienos priemonės visi pasiima kas kam tinka ir patinka, bet virvės, palapinių kuolai, batraiščiai, prailgintojai visokie tai keistai atrodo, sakykit ką norit. O čia pasakymas neimk ir vaikščiok apiplyšęs ar nepasikrovęs telefono tai irgi absurdas - vadovaujantis tokia logika į tą sąrašą dar ir kokias uniformas galima įtraukt ir pasakyt nenori nesivešk, galėsi nuogas lakstyk. Ne į žygį savaitgaliui važiuoja žmonės, realiai tarnyba šauktiniam kaip koks darbas gaunasi tuos 9 mėn., tai ir aprūpinti viskuo turėtų. Jei įsidarbini pvz. ofise, tai juk darbdavys nesako: "Atsinešk stalą, bet gali ir nesinešti jei nenori, galėsi prie palangės dirbti, paprasčiausiai bus sunkiau dirbti ir tiek" :D

Kaip jis is viso ten atsidure, tai man didelis klausimas..
1999 m. greitkelyje Kaunas-Vilnius mirtinai sužalojo du pėsčiuosius, tačiau atsakomybės pavyko išvengti.
2003 m. pritarė antikonstituciniam „Alitos“ gamyklos privatizavimui.
2004 m. minimas korupcijos skandaluose.
O ir sneka, kaip mineta pries tai, konkrecius vejus...

"Nuėjęs gyvenimo kelią,
Sustojau, apsidairiau:
Visur KGB galvas kelia –
Prie ruso man buvo geriau.
 
Visi mane mažą mylėjo,
Kai aš dar ant puodo dariau.
Net ##### tada nesmirdėjo –
Prie ruso man buvo geriau.
 
Gyvenimas mano žydėjo,
Kai basas mokyklon ėjau,
Jie man komunizmą žadėjo –
Prie ruso man buvo geriau.
 
Aš savo galvos neturėjau,
Bet viską, ką liepė, dariau,
Kadangi galvot nereikėjo –
Prie ruso man buvo geriau.
 
Už darbą nedaug man mokėjo,
Dažnai nosim žemę ariau,
Bet kai iš šalies prisidėjau –
Prie ruso man buvo geriau.
 
Su savo aš boba gulėjau,
Ir svetimą dar padariau.
Kadangi tada dar galėjau –
Prie ruso man buvo geriau.
 
Ir kiek gi galiu aš kartoti:
„Prie ruso man buvo geriau“
Einu už Uspaskį balsuoti,
Nes aš kaip pilietis miriau"

Yra nemažai ir tokių, kur po kelerių metų jau išvis aptingsta kur nors stoti ir įgyti profesiją, atitrūksta nuo mokymosi proceso ir nelabai nori vėl zulinti suolus, jaučiasi tam tikra prasme netgi pasenę. Mano dviems klasiokams taip buvo. Antra, pas daugelį dar matau nemažai jaunatviško idealizmo. Kokia tikimybė, kad juodas darbas, kur nors uogų laukuose ar statybose atneš stebuklingą suvokimą, ką nori studijuoti? Na, gal vienas supras, kad jo pašaukimas skinti braškes, kitas, kad tikrai to nenori daryti, bet keista, kad kiti tuos gap year laiko vos ne nušvitimu, kuris aplanko kiekvieną, juos pasirinkusius. Trečia, negi žmogų (kad ir labai jauną 18-19 metų) visiškai visiškai niekas nedomina ir neįsivaizduoja, ką jis nori daryti? Nuo vaikystės mes visi turime vienokius kitokius polinkius, pomėgius. Vieni menams, kiti sportui, treti humanitariniams, gamtos mokslams, ketvirti "juodesniam" darbui yra gabūs. Kažkurie dalykai mokykloje mus sekasi, kažkurių nekenčiame. Liūdna, jei jauną žmogų niekas nedomina ir nei trupučio neįsivaizduoja, kokia veikla norėtų užsiimti. Tokiais atvejais tikėtina, kad ir po tų gap year, vargu, ar labai susipras, ką nori daryti. Be to studijos gi nėra trukdis ieškoti savęs. Galima ir apart jų kažkuo užsiimti, kažkur save realizuoti, tobulinti, keliauti. Reikia tik noro, nes šiais laikais galimybių apstu, ypač jaunam žmogui.

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Uoj prasidės dabar, tiek unseen, tiek creatium, abu agitatoriai negavę šaukimų, spėju dabar dar labiau plaukus pasileis ir pradės agituoti, kaip zjbs yra kariuomenė ir kaip visi vyrais taps :D

skaiciau tavo postus tai uz kariuomene buvai tai kodel savanoriu neini ?

bomzynas kaskoks :D

Nesąmoningas egzaminas. Pats jaučiaus tvirtai, nes žinojau, kad Sruoga jame bus, tai ėjau nusiteikęs gauti šimtuką. Tikrai žinojau. Ir štai, atėjo ta lemtingoji minutė, gavom temas... O ten... SRUOGOS NĖRA!!!!!!! O be jo aš daugiau nieko nemokėjau. Kad jūs žinotumėt kaip aš jaučiaus žiauriai, kokį pusvalandį laiko sėdėjau akis įbidęs į sieną tarsi vaikas negavęs žaislo. Akyse nebuvo ašarų, tačiau jos norėjo riedėti. Suspaudžiau tušinuką ir lengvu mostu leptelėjau temą apie maištininkus, galvoju, kad bent kažką iš atminties parašysiu... Nurimau. Pradėjau rašyti, įsijaučiau į rašymą, parašiau apie 400 žodžių ir likus 15 minučių nusprendžiau viską perskaityti, paieškoti dar klaidų... Ir ką? Temoje žodį ne taip perskaičiau!!!! Ten rašė MAIŠTININKAI, o aš visą KŪRINĮ rašiau apie maišininkus. Dar kai paprašiau žodyno ir ieškojęs sąvokos MAIŠININKAI radau aprašymą, kad tai yra toks rusvas drugys, kuris gyvena ant voratinklio, tai išvis pasimečiau. Rėmiausi gamtos tema. Bandžiau atsakyti į klausimą ar pasauliui reikia rusvų drugių, ###### pagalvojus... Nervas dabar taip ima. Neišlaikytas dar vienas egzaminas. LIUX
 
P.S. Čia dar ištrauka iš juodraščio:
Pasaulis be drugių - realybė. Apie gamtą, ne tik rausvus drugius, rašė Putinas kūrinyje "Šešėlis altoryje". Pagrindinis veikėjas Liudas mėgdavo atsiriboti nuo kasdienybės ir panirti į gamtą. Jis nueidavo ant kalno ir žiūrėdavo į saulę. Tačiau jokie rausvi drugiai ten neskraidė. Poetas apie juos net neužsiminė. Todėl suprantama, kad šiame pasaulyje, kupiname neteisybės (žmonių susidorojimas su gyvūnais, nelegalūs zoologijos sodai, zoofiliniai lytiniai nukrypimai) neturėtų būti jokių rausvų drugių, bent jau Lietuvoje. Užsienyje, kodėl gi ne? Ten - kitoks pasaulis, ten - kitokie žmonės, todėl ten - kitokia gamta. Štai kokios Lenkijos miškuose gali išvysti raibą žirafą, Turkijos palmėse - dramblius, o Lietuvoje - bites. Mūsų kraštas išskirtinis, tačiau tai vistiek manęs nenutolina nuo nuomonės, kad šiame pasaulyje nėra vietos rusviems drugiams.
 
Žinau kad juokinga ir niekas man čia nesigavo, bet sorry, ir tai rašiau per nervus, gal dar čia nurašant kokią klaidą padariau. nesijuokit labai :D

Nežinau kaip kitiem, bet aš tai nei vienų marškinėlių nenešiočiau apart tų esamų kur užrašyta paprastai uždarbis.lt
 
Šiuo kartu kažkoks vaikų darželis: tik pingvino ir krabo trūksta į visą vandenyno komplektą

Kodėl lietuviai gėdijasi kalbėti apie pinigus? Gėdijasi įkainoti savo paslaugas? Pasikalbėti apie atlyginimą?
 
Skambina šiandien žurnalistas ir klausia, - kodėl Jūs nesivaržote parašyti, kiek kartais uždirbate rašydama reklaminius tekstus per vieną vakarą? Tai juk tabu.
 
O aš ir sakau, kad brangiausias, o galbūt vienintelis dalykas, kurį turime šioje Žemėje, - laikas. Mes negalime sustabdyti nei savo senėjimo, nei išvengti savo ar artimųjų mirties, negalime įtakoti daugelio aplinkybių, stichijų, mūsų namai gali sugriūti, darbus galime prarasti, o ką tikrai turime - tai laikas.
 
Man ne gėda įsikainoti savo laiką. Ir ne gėda to parašyti.
 
Jei kažkas nori brangiausią savo turtą švaistyti, dirbdamas pusvelčiui (ir tuo pat metu dar tūžmingai nekęsdamas to, ką daro, to, kuriam tai daro, ir, žinoma, savęs) - tai to žmogaus pasirinkimas ir aš jį gerbiu.
 
Tačiau lygiai taip pat aš gerbiu savo laiką ir aš jį vertinu. O kadangi gyvename visuomenėje, kurioje daug kas gali būti išreikšta pinigais, man visiškai ne gėda pasakyti, kad už valandą intensyvaus darbo (po kasdienio savo darbo) imu nuo 250 Lt į rankas (draugams visada darau nuolaidų ir t.t., bet ne apie tai juk).
 
Buvo - net ir pastaruoju metu - pasiūlymų padirbėti už "pakeliuką arbatėlės" (truputį utriruoju šią frazę, gal todėl, kad skamba supermamytiškai) arba "rašyti kokį blog'ą, na, tarkim, 20 Lt už post'ą", ir gerbiu šiuos pasiūlymus, nes žmonės tokius dalykus siūlo iš natūralaus nežinojimo. Tačiau lygiai taip pat gerbiu savo teisę atsisakyti tokių pasiūlymų. Parduoti vakarą už 20 Lt? Savo gyvenimo vakarą, kuris daugiau nepasikartos? Ar, sorry, už "pakeliuką arbatėlės"? "Pakeliuku arbatėlės" aš nesusimokėsiu nei už internetą, nei už telefoną.
Rašau nemokamai, jei dirbu prie labdaringo projekto, tačiau "pakeliukas arbatėlės" buvo siūlomas už tekstus verslui.
 
- Bet juk tu taip gražiai rašai, tau GAUNASI natūraliai, turi tokį talentą... (and so on)
- Gal ir turiu. Bet kodėl jį turiu švaistyti rašydama tekstus kažkieno arbatėlėms?
- Tau gaila?
- Savęs? Ne. Savo laiko? Taip.
 
Diskusiją atkartoju improvizuotai, tačiau tąsyk teko paplušėti, tikinant žmogų, kad tikrai nesiimsiu šio patrauklaus pasiūlymo, o mano kantrybė ne auksinė ir net ne sidabrinė.
Taip, žmonės turi teisę tikėtis, kad kažką gaus dykai. Daug kas daug ką ir gauna. Tačiau tikiu, kad pasaulyje egzistuoja tam tikri energetiniai mainai, pinigai tėra vienas šios energijos ekvivalentų. Jei kažką iš kažko "išlupsi" per prievartą dykai, žiūrėk, kad nebūtų nuskaičiuota kitoj vietoj. Ir - kas labai šykšti, pas tą pinigai taip pat ateina nenoriai, tai sena ir gerai žinoma (nors ir labai banali) ezoterinė taisyklė. Tačiau juk sunkoka nešykštėti, kai pats dirbi už grašius? Ir dar, paskutinis punktas, - su neapykanta uždirbti pinigai labai greitai išgaruoja. O justi pakylėjimą, dirbant pusvelčiui, vėlgi, yra sunku.
 
Todėl aš geriau turėsiu vieną free-lance'o vakarą per tris savaites (ar tegul ir vieną per tris mėnesius), nei sėdėsiu persikreipusiu veidu kasvakar už juokingus pinigus, gailėdama savęs, savo jaunų pragaišusių dienų, savo neparašytų eilėraščių ir savo nepaglostytų kačių.
 
Ar aš pasikėlusi kalė? Mano darbo valandą nuvertinantiems potencialiems užsakovams - galbūt. Draugams esu žmogus, kuris niekada nepasikėlė ir niekada nepasikels.
 
Aš tiesiog nenoriu dirbti pusvelčiui, nes nemėgstu jaustis auka.
Kas mėgsta jaustis auka, tegul meta akmenį į savo monitorių.
 
PS. Darsyk - kodėl kartais rašau apie pinigus? Gal kad daugiau negaučiau pasiūlymų parašyti tekstų už "arbatėlės pakeliuką".

Sklalūninių dujų išgavimo klausimas – viena iš aktualiausių temų šiandienos visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Tauta susirūpino jai priklausančiais vandens ištekliais ir susivienijo kovodami prieš galimai rengiamą valstybės išteklių grobstymą. Kol gyvename šiomis aktualijomis, tyliai ir nepastebimai organizuojama dar viena afera susijusi su vandeniu – didžiausiu mūsų turtu.
 
Vanduo kurį visi geriame, šiandien yra savivaldybių nuosavybė ir tiekiamas mums per savivaldybės įmones. Ši daugybę metų galiojusi tvarka gali labai greitai pasikeisti – Briuselyje jau rengiami teisės aktai, atversiantys kelią įmonėms privatizuoti geriamąjį vandenį ir jo tiekimą. Tokiu būdu vanduo paverčiamas ne visų Lietuvos žmonių gėrybe, o paprasčiausia preke, kurią bet kada galima pabranginti ar atpiginti.
Tokios iniciatyvos gali būti vertinamos įvairiai, bet pabandykime mąstyti blaiviu protu ir suvokime, kad privačios įmonės tikslas – uždirbti pleną. Tad akivaizdu imonės uždirbs pelno tiek kiek joms reikės ir savanoryste ar labdara neužsiims. Šildymo kainos nebebus didžiausias gyventojų galvos skausmas, prie jo prisidės “kosminės” vandens kainos. Pagalvokime, kur link esame vedami ir ar tam pasiduosime.
 
Kai kuriose Europos valstybėse tokia tvarka jau galioja. Ir tų valstybių praktika rodo, kad geriamojo vandens tiekimo, privatizavimas atneša tik liūdnus padarinius: vandens kokybė net pablogėja – tuomet privatūs vandens tiekėjai ima naudoti chemikalus, kad vanduo atitiktų bent minimalius higienos reikalavimus. Vis dėlto, net ir pablogėjus vandens kokybei bei prieinamumui, vandens tiekimo paslaugos pabranginamos 3 – 4 kartus, motyvuojant padengimu investicijų į vandens tiekimo ir gerinimo įrenginius.
 
Vanduo yra takus, gebantis perduoti informaciją elementas, mes patys glaudžiai susiję su vandeniu – iš jo kilo gyvybė ir mūsų kūnų didžioji dalis yra iš vandens. Joks organizmas negali gyventi be vandens. Žmogus gali išgyventi be šildymo brangiomis dujomis, be “telekomo”, be “Mažeikių naftos” – tačiau be vandens niekaip. Susimąstykime…

Prisipažinsiu – šiemet jau ketinau šį kasmetinį pranešimą praleisti ir pasilikti visas mintis jubiliejui. Bet nusiskundimas forumu leido suprasti, kad sausio 5-toji Uždarbis.lt negali likti nepaminėta – kad ir keliomis dienomis vėliau nei įprastai.
 
Taigi praėjusį savaitgalį Uždarbis.lt pradėjo savo dešimtuosius gyvavimo metus.
 
Ką nuveikėme per pirmuosius devynerius ir kas mūsų laukia ateityje? Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos šiandien yra puiki proga aptarti.
 
Jeigu tai, ką kartu pasiekėme nuo 2004-tųjų, būtų galima reziumuoti viena nuotrauka, ji tikriausiai būtų ši:
 

 
Kaip mes čia atsidurėme? – klausiau savęs ne vieną kartą.
 
Kokia Uždarbis.lt strategija, vizija ir tikslai? – klausė manęs vienas verslo informatikos studentas, forumą nusprendęs įtraukti į savo kursinį darbą.
 
Ar gali pasakyti, ar apsimoka kurti forumą? Ar greitai gausiu iš jo pelno? – privačiai teiravosi kitas – neseniai užsiregistravęs – narys.
 
Šiandien būtų paprasta pasakyti, kad viskas buvo apgalvota ir suplanuota dar prieš devynerius metus, – kad Uždarbis.lt dabar tik baigia vykdyti savo dešimties metų strategiją, parašytą 2004-taisiais ir nei karto neredaguotą, – ir kad viskas buvo daroma remiantis verslo logika bei tikslingai siekiant apskaičiuoto pelno.
 
Bet tai būtų melas. Mes niekada neturėjome jokios strategijos – neturime jos ir dabar. Kaip neturėjome ir jokio verslo plano: pirmus keturis metus – kol nepasiekėme 10 000 lankytojų per dieną – Uždarbis.lt negeneravo nei lito – turėjome tik viltį, kad kada nors forumas nebebus nuostolingas ir galės pats save išlaikyti.
 
Dabar galiu pasakyti, kad ta diena atėjo. Nors Uždarbis.lt administratoriai ir moderatoriai savanoriškai skiria savo laisvą laiką forumui prižiūrėti, kasdien plūstančių pagalbos laiškų atsakinėjimas bei serverio priežiūra, leidžianti užtikrinti sklandžią forumo veiklą, – tai jau darbai, kuriuos dirbantiems žmonėms bent simboliškai galime atsilyginti.
 
O kokia buvo pradžia?
 
Atgal. Į praeitį.
 
Tai buvo laikai, kai...
 

internetu naudojosi tik kas ketvirtas lietuvis; Internet Explorer 6 buvo populiariausia interneto naršyklė pasaulyje (Firefox ir Chrome dar neegzistavo); kas antras lietuviškas puslapis naudojo ten.lt subdomeną (nes ".lt" domenai kainuodavo po 180 Lt / metams); svetainė niekada nebūdavo baigta, jei į ją neįdėdavai savo "Top100" lankytojų skaitliuko (ačiū, kad atsiradai, Google Analytics); 88x31 px buvo reklaminio skydelio dydžio standartas, o reklamą Lietuvoje galėjai iškeisti tik į reklamą (88x31.lt), bet ne į pinigus (mintis apie Google AdSense Lietuvoje skambėjo neįtikėtinai); kiekvienas save gerbiantis "uždarbiautojas" turėjo e-Gold sąskaitą – ar net penkias – nes PayPal naudotis lietuviams tuomet dar buvo griežtai draudžiama; neegzistavo nei Facebook, nei Twitter, nei YouTube, o Skype dar buvo niekam nežinomas kelių mėnesių kūdikis.
Tokioje aplinkoje prieš devynerius metus atsirado šis puslapis.
 
Bet pabėkime šiek tiek į priekį: 2005-tųjų pavasaris, kai forumui jau daugiau nei metai.
 
Mūsų, registruotų narių, čia jau keli šimtai, bet tų, kurie aktyviau dalyvauja diskusijose, – turbūt mažiau nei šimtas. Jausmas – kaip paskutiniais metais mokykloje: vienus žinai geriau – kaip savo klasiokus, kitus gal tik iš matymo – kaip pararelinių klasių moksleivius – bet tokių, apie kuriuos negalėtum pasakyti nei žodžio, – labai mažai. Kiekvienas naujas narys greitai tampa žinomu kitiems – užregistruodamas tarsi praverdavo privataus vakarėlio duris, kur visų akys nukrypdavo į jį.
 
Vis dėlto naujų temų per dieną atsirasdavo vos kelios, o kartais – nė vienos: ateidavai vasarą į forumą ir nerasdavai visiškai nieko sau įdomaus. Tada man kildavo klausimas, kam apskritai jis reikalingas ir kiek tai tęsis, – kam skirti laiką rūpinantis dalyku, kuriuo mažai kas naudojasi.
 
Keliais skirtingais laikotarpiais nebuvau vienintelis už forumą atsakingas žmogus ir toks klausimas kildavo ne man vienam. Vienas vyresnis kolega netruko priimti logišką sprendimą: kai tau yra virš 20, neturi kada kiauras dienas sėdėti prie forumo su keliasdešimt aktyvių narių ir galvoti, kaip jį patobulinti, kai jokios grąžos iš to negauni ir perspektyvų jokių nesimato.
 
Tai, kad tuo metu stipriai abejodamas forumo ateitimi likau juo rūpintis daugiausiai įtakos turėjo mano jaunas amžius: kai tau yra 15-ka, laiko po pamokų turi marias, o kaip prasmingai jį išnaudoti – pasirinkimų ne tiek ir daug (ačiū Dievui, manęs niekada nedomino kompiuteriai žaidimai) – tad tiesiog tuo metu neradau, ką galėčiau veikti geresnio, ir visko nemečiau.
 
Viskas pasikeitė 2005 gegužę, kai forume užsiregistravo NuPagady – narys numeris 585. Netrukus atrodė, kad jo visur pilna. Jis turėjo daugybę idėjų forumui, kaip ir ką reikėtų pakeisti, – ir jos man visos patiko, ką retai galėdavau pasakyti apie kitų narių pasiūlymus. Iki tol mano požiūris retai sutapdavo su kitų pirmųjų administratorių ir moderatorių – ir todėl būdamas jauniausias dažniausiai jiems nusileisdavau. Atsimenu tokį keistą jausmą: kai žinai, kad darai ne taip, kaip tau atrodo teisinga, bet tai, ko nori dauguma.
 
NuPagady ne tik nestigo idėjų, bet ir noro jas pačiam įgyvendinti – tad netrukus forumas jau turėjo du savininkus. Dėl to buvau labai laimingas: nuostabus jausmas žinoti, kad nesi vienintelis žmogus, kuris kelsis naktį, forumui staiga nustojus veikti, – kad yra dar kažkas, kuriam ši svetainė rūpi ne mažiau nei tau. Nesvarbu, kad to pora metų vyresnio vaikino iš kito miesto niekada nesi gyvai matęs.
 
"Ar nemanai, kad mums reikia pereiti prie .lt domeno?", – paklausė NuPagady manęs 2005-tųjų vasarą, kai puslapis buvo pasiekiamas adresu "uzdarbis.info". "O kam? Juk forumas jau beveik miręs" – atsakiau jam tada – ir jis tikrai toks buvo tą karštą vidurvasarį, kai dauguma iš mūsų keliasdešimt aktyvių narių paliko miestus ir patraukė į gamtą: tais laikais kompiuteriai buvo stacionarūs ir su žmonėmis nekeliaudavo, internetas kaimuose buvo sunkiai pasiekiamas, o WAP – dar visiška naujiena. Iki šiol atsimenu, ką NuPagady man tuomet atsakė: "O aš manau, kad tai tik pati pradžia".
 
Tai buvo turbūt pirmas kartas, kai pradėjau galvoti, kad iš to paprasto forumo gali išaugti kažkas didesnio. Tad rudeniop mes ėmėmės darbų. Smagu, jog dauguma tuo metu su vienu pirmųjų forumo atnaujinimų sveikinusių narių yra aktyvūs ir šiandien – praėjus aštuoniems metams:
 

 
Tuo metu net toks esminis dalykas kaip forumo taisyklės buvo dar tik planuose. Nebuvo nei įspėjimų, nei atsiliepimų, nei tapatybės, nei reputacijos sistemų. Nebuvo nei skelbimų, nei temos prisegimų, nei temos iškėlimų. Nebuvo daugybės dalykų, be kurių šiandien Uždarbis.lt neįsivaizduojamas, bet tuo metu susiformavo svarbiausias iš visų – mūsų principai.
 
Per vieną pirmųjų gyvų susitikimų iš Kauno specialiai atvykęs į Vilnių NuPagady iškėlė mintį, jog turime labiau skatinti perspektyvius uždarbio būdus, netoleruoti nesąžiningų narių ir bet ko, kas yra nelegalu pagal įstatymus. Dabar sunku tuo patikėti, bet iki tol forume net buvo skiltis "Cheat software", kur nariai diskutuodavo apie sukčiauti padedančias programas. Jos greitai neliko.
 
Tais klausimais, su kuriais su NuPagady sutarėme, didelė forumo narių dalis mums nepritarė – todėl būdamas paaugliu niekada nebūčiau drįsęs vienas priimti tokių sprendimų, kuriuos kartu priėmėmė per kitus tris metus.
 
Pavyzdžiui, daugelis negalėjo suprasti, kodėl mes pradėjome šalinti iš forumo narius, kurie užsiėmė kardinimu, vogtų skriptų platinimu ir kitais nelegaliais dalykais. "Koks jūsų reikalas?", – klausė jie mūsų.
 
Vienas sunkiausių ir svarbiausių sprendimų forumo istorijoje buvo PTR, PTC, HYIP, AutoSurf ir visų su jais susijusių diskusijų uždraudimas. Tai buvo neabejotinai pačios populiariausios temos forume, dėl kurių jame lankydavosi bene pusė visų narių. Pusė! Ir staiga mes paskelbiamė, jog tai nuo šiol forume yra draudžiama: diskusijos, kurios atvedė 50% lankytojų srauto, per vieną dieną šiame forume tapo nepaigeidaujamomis.
 
Tai galėjo baigtis arba labai gerai arba labai blogai. Buvo nemaža tikimybė, jog forumas visiškai apmirs, jei aktyviausiai nariai susikurs ir pereis į kitą, kuriame tokių draudimų nėra. Mes turėjome viltį, kad nariai liks ir tų temų uždraudimas paskatins juos pradėti domėtis perspektyvesniais uždarbio būdais – ar net programavimu ir dizainu. Žodžio "verslas" tuo metu (2006) forume, kurio narių amžiaus vidurkis buvo maždaug 16 metų, apskritai niekas nevartojo.
 
Daug kas iš pradžių tokio populiariausių temų draudimo nesuprato ir nepalaikė. "Drausti tik tam, kad drausti?", "Jeigu jums nepatinka tie uždarbio būdai, kodėl jais neleidžiate užsiimti kitiems?" – tokių suprantamų reakcijų sulaukėme ne vienos.
 
Šis ir daugybė kitų vėlesnių draudimų – tokių, kaip paskolų ir Facebook pardavimų, – kurie atėmė iš dalies narių būdą uždirbti, kiekvieną sykį atsiliepdavo mums vis nauja neapykantos banga, bet manau buvo esminiai keliant forumo lygį.
 
Kodėl mes įvedemė tiek draudimų? Dėl forumo įvaizdžio – dėl žmonių, kuriuos jis pritraukia. Niekada rimti žmonės – o su jais ir rimtos diskusijos – nebūtų atėjusios į forumą, kurio daugumą sudaro vaikai, užsiėminėjantys PTR ir HYIP. Lygiai taip pat vyresniam ir labiau patyrusiam žmogui būtų gėda save susieti su bendruomene, kuri Lietuvoje garsėja tik kaip lengvų paskolų sunkiai gala su galu suduriantiems žmonėms vieta ar kaip Facebook šiukšlintųjų centras.
 
Tai, jog mūsų su NuPagady principai visais esminiais klausimais sutapo, leido ne tik drąsiai priiminėti sprendimus, kurie sukeldavo nemažos dalies narių garsų nepasitenkinimą, bet ir padėjo pagrindus buriant administratorių ir moderatorių komandą daugeliui metų į priekį: mes pradėjome ieškoti narių, kurie vadovautųsi tokiais pat principais ir nebijotų jų ginti, net jei dauguma mano priešingai.
 
Tai reiškia, kad kiekvienas naujas moderatorius turėjo nekęsti nesąžiningų žmonių, kaip nekenčiame mes, gerbti kitus narius, kad pats būtų gerbiamas, ir mokėti aiškiai dėstyti savo mintis, kad neliktų nesuprastas tuomet, kai tenka priimti nepopuliarius sprendimus.
 
Šiame forume administratoriai ir moderatoriai vaidina ypatingą vaidmenį – jie nėra tik forumo prižiūrėtojai – tai tarsi visos bendruomenės taryba, su kuria kiekviena nauja taisyklė ir atnaujinimas yra derinamas. Labai dažnai naujų taisyklių ir funkcijų pasiūlymai ateina iš jų pačių – nes tai vieni aktyviausių narių, išspręndusių daugybę problemų, su kuriomis į juos žmonės kreipėsi.
 
Kelis pirmus forumo gyvavimo metus būdavo baisu prie jo neprisijungti kasdien 365 dienas per metus, nes nežinodavai, kas gali nutikti. Šiandien esu laimingas, kad Uždarbis.lt administravimas nepriklauso nuo vieno žmogaus. Net jeigu aš dingčiau, niekas nesugriūtų: dabartiniai administratoriai pajutę poreikį savo nuožiūra gali pakviesti naujus moderatorius (galiojant veto teisei: visi administratoriai tai kandidatūrai turi pritarti), su kuriais jų principai sutampa, o tai reiškia – kad sutampa ir su mano. Tuo įsitikinau visiškai nesikišdamas į paskutinę moderatorių atranką prieš kelis metus.
 
Tad turbūt pagrindinė pamoka, kurią išmokau per visus devynerius Uždarbis.lt metus: atrasti ir vertinti žmones, kurie patekę į bet kokią situaciją priimtų tokį patį ar – dažniausiai – geresnį sprendimą, nei priimčiau pats. Be jų šis forumas niekada nebūtų sulaukęs šimtatūkstantinės auditorijos. Be Uždarbis.lt komandos – visų dabartinių ir buvusių administratorių ir moderatorių – nebūtų Uždarbis.lt.
 
Jei kam nors įdomu, kas tie paslaptingieji VIP nariai, kurių dauguma forume dabar beveik nesireiškia, – atkreipkite dėmesį į jų registracijos datas. Dauguma jų – tai žmonės, kurie buvo šalia Uždarbis.lt savo darbais, patarimais ir naudingais pranešimais tuomet, kai jis buvo dar kudikystėje. Tik dėka to laiko, kurie jį praleido rūpindamiesi menku ir mažai žinomu forumu, jis yra šiandien toks, koks yra dabar. Tavęs čia tikriausiai šiandien nebūtų, jei pirmaisiais gyvavimo metais ta maža grupelė žmonių nebūtų aukojusi savo laiko jo moderavimui, neleisdama įsigalėti chaosui, ir – svarbiausia – jei nebūtų kūrusi įdomaus turinio, dėl kurio prie mūsų jungėsi vis daugiau ir daugiau protingų žmonių, kol galiausiai šį forumą atradai ir tu. Jie yra VIP – very important people – nes savo momentu jie tokie šiam forumui ir buvo – vieni svarbiausių.
 
Ateityje – kitaip?
 
Visus devynerius metus Uždarbis.lt tobulėjo identikuojant iškilusias problemas ir ieškant joms geriausių sprendimų – kartais tai taisyklių papildymai, kartais naujos funkcijos – kaip atsiliepimų ir tapatybės sistemos, apgavysčių forume skaičių sumažinusios daug kartų ir leidusios nepažįstamiems žmonėms vieni kitais pasitikėti.
 
Įdomu tai, kad pasiekėme daugiau nei 120 000 unikalių lankytojų per mėnesį ribą niekada neturėję nė vieno žmogaus, prie šios svetainės dirbančio pilnu etatu (ne visai teisingam palyginimui: "Verslo žinios", turinčios panašų lankomumą, samdo 100 žmonių).
 
Ką tuomet Uždarbis.lt galėtų pasiekti, jei turėtų komandą, dirbančią prie šio puslapio pilną darbo dieną kasdien ir nusistačiusią sau ilgalaikius tikslus?
 
Pagrindinis iššūkis
 
Kaip galėtume apibrėžti daugumą Uždarbis.lt narių? 12-36 metų amžiaus; vyriškos lyties; moksleivis, studentas, laisvai samdomas darbuotojas, verslininkas arba žmogus, turintis nuolatinį darbą ir svajojantis jo kada nors atsikratyti; besidomintis ar užsiimantis verslu, technologijomis, pokeriu, lažybos, asmeniniu tobulėjimo ar politika.
 
Dabar pagalvokite, kiek tokių žmonių asmeniškai pažįstate. Kiek iš jų nuolatos lankosi šiame forume? Kiek yra kažkada lankęsi, bet daugiau niekada negrįžę? Kiek iš jų apskritai yra apie jį ką nors girdėję?
 
Kur link aš lenkiu? Manau, kad Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių žmonių (pagalvokite vien apie visus verslo, ekonomikos ir informatikos krypčių studentus bei neseniai baigusiuosius), kuriems Uždarbis.lt galėtų tapti vienu svarbiausių žinių šaltiniu, – bet toks šiandien nėra.
 
Kodėl nėra? Kodėl daugybė jaunų žmonių, kurie domisi tais pačiais dalykais, apie kuriuos diskutuojame Uždarbis.lt, nėra nuolatiniai šio puslapio lankytojai? Aš to klausiu savęs paskutines tris savaites.
 
Pažiūrėkime kitu kampu – kaip Uždarbis.lt paskutiniais metais atrodo panašių lietuviškų svetainių kontekste:
 

 
Lyginant Uždarbis.lt su panašiomis svetainėmis galima padaryti porą išvadų:
 

Uždarbis.lt iš esmės niekuo nenusileidžia populiariausiams tos pačios tematikos – verslo ir technologijų – portalams Uždarbis.lt smarkia atsilieka nuo populiariausių Lietuvoje to paties pobūdžio – lankytojų kuriamo turinio – svetainių
Bet pati svarbiausia man atrodo ta beveik visiškai tiesi linija, kuria išreikštas mūsų lankomumo kitimas. Tai reiškia, kad per paskutinius pusantrų metų Uždarbis.lt visiškai neauga: jeigu praėjusį mėnesį prie forumo prisijungė 1 000 naujų narių, reiškia, tiek pat jų čia ir nustojo lankytis.
 
Kitaip sakant, Uždarbis.lt šiandien yra tarsi kiauras kibiras: į jį gali pilti vandenį, bet kol jo apačioje bus skylė (priežastis, dėl kurios tiek užsiregistravusių narių forumą apleidžia), tol tas kibiras niekada neprisipildys – nepasieks to, kas jame telpa (kiek realiai lankytojų Uždarbis.lt galėtų turėti).
 
Koks pagrindinis rodiklis, kurį reikėtų siekti pagerinti? Ne lankytojų, ne registracijų, bet aktyvių narių – tų, kurie prisijungė prie Uždarbis.lt per paskutines 30 dienų, skaičius. Šiandien Uždarbis.lt turi 6 000 aktyvių narių, iš kurių 2 400 (40%) prie forumo prisijungia kasdien. Tai reiškia, kad turime dar apie 50 000 žmonių, kurie kažkada skyrė laiko tam, kad čia užsiregistruotų, bet galiausiai neberado to, dėl ko vertėtų sugrįšti. Mums reikia juos susigrąžinti.
 
Taigi klausimas, kurį šiomis dienomis sprendžiu: ką reikėtų keisti, kad Uždarbis.lt taptų vieta, į kurią daugiau žmonių sugrįžtų kasdien? Ko trūksta, kad čia pradėtų lankytis panašius pomėgius turintys mūsų pažįstami?
 
Galbūt forumai – tai interneto praeitis? Per paskutinį dešimtmetį sparčiausiai augusios interneto bendruomenės naudojo visai kitus diskusijų formatus. Galbūt Uždarbis.lt turėtų pereiti prie Reddit, Quora, StackExchange ar kito formato?
 
Visa tai atviri klausimai kiekvienam. Būtų įdomu sužinoti jūsų mintis, kokį Uždarbis.lt norėtume matyti ateityje.
 
Statistika
 
Per metus narių padaugėjo nuo 48 300 iki 60 500, pranešimų – nuo 1 833 100 iki 2 139 393, o lankomumas nuo 16 500 iki 20 000 narių kasdien.
 
Metų forumiete 2012 šiemet tapo zyzuole.
 
Naudingiausi nariai
 
Tikriausiai ne vienas greitai permetęs tekstą akimis nusprendė nesivarginti jį visą skaityti ir atkeliavo tiesiai čia. Matyt, ne veltui – antrus metus iš eilės skelbiu daugiausiai "mėgstamų" pranešimų (surinkusių 10 ir daugiau reputacijos taškų) per 2012-tuosius metus parašiusių narių sąrašą.
 
Šiemet bent vieną mėgstamą komentarą parašė daugiau nei pusė tūkstančio narių (533) – tai šiek tiek daugiau nei pernai (464). Visą sąrašą rasite čia (ieškoti savęs: CTRL + F).
 
Kaip ir pernai, Uždarbis.lt marškinėliai priklauso kiekvienam, kuris parašė 5 arba daugiau "Mėgstamų" pranešimų:
 

mikas1982 (20) lasickui (19) Justinas (15) ZJA (15) Movado (14) Giedrius (14) esnyper (13) Arvydas (12) dziu-mAn-dzy (12) litas (11) JustasP (11) dageris_ (11) dskpajurys (10) B.T.M. (10) Frankenstein (9) Paulius. (9) BrainStorm (9) Kofemanas (9) Leader (8) click (8) ecash (7) Sir Blackbeard (7) klientas (7) gio (7) campagnolo (7) zyzuole (7) iPauL (7) Andrejus (6) anon (6) suvalgysiu (6) Mikaz (6) UnoDėdė (6) Promise (6) HOST321 (6) Andriuslink (6) wicked (6) Marius.S (6) InTeXaS (6) daryZ (6) Meilutė (6) KingPin (5) OxyG3N (5) Rated (5) emporio (5) extremist (5) epsaitas (5) Karolis (5) Jasinka (5) Dolis (5) BigMan (5) NEO_ (5) GotMilk? (5) TonY B (5) twea (5)
Galioja tos pačios dvi sąlygos aukščiau paminėtiesiems marškinėlius gauti:

Tai turi būti tavo pirmieji Uždarbis.lt marškinėliai (dalis narių juos jau yra gavę) Reikalingas pašto adresas Lietuvoje, į kurį marškinėlius galėtume nusiųsti
Norėdami atrasti marškinėlius savo pašto dėžutėje, paminėti nariai turėtų parašyti man AŽ tema "MARŠKINĖLIAI" (būtinai taip, didžiosiomis, kad nepasimestų tarp kitų žinučių) iki sausio 16 dienos su:

Savo dydžiu (S, M, L, XL...) Lytimi (V / M) Adresu Lietuvoje (įskaitant pašto indeksą, kurį galite sužinoti post.lt)
Jei jokių nesklandumų nekils, marškinėliai bus pasiūti specialiai pagal jūsų nurodytus dydžius ir išsiųsti tiesiai jums iki vasario 15 dienos.
 
Pabaigai
 
Dabar pagalvojau, kad 9 – tai pusė pilnametystės. Kur mes visi būsime po dar devynerių? Tikiuosi, kad Uždarbis.lt tuo metu turės jau ne vieną savo milijonierių :)
 
Tradičiškai, šiek tiek istorijos akimirkų – tiems, kurie buvo kartu, ir tiems, kurie dar bus.
 

2004 02 09 2004 07 30 2005 02 04 2005 12 21 2006 07 18 2007 03 07 2007 09 23 2008 01 05

sakykit ką norit, bet man kažkaip kaip tik nemalonu, kai iš solidžios uždarbio bendruomenės mes po truputį tampame vaikų darželiu, kur nariai nebežino kas yra lietuvių kalba, kur patiklumas "over 9000" ir pinigus net nesutapus nario duomenims vis tiek pervedame. juk gal žmogus pamiršo savo vardą? kaip jis galėtų apgauti, jei leidžia net į savo el paštą prisijungti?

Na, jei diskutuotum racionaliai ir nors kažkokius argumentus pateiktum, gal ir prieitume tokios išvados. Bet tam turbūt dar ir kažkokios reiktų mediko licenzijos, kad galėtum ligonių etiketėmis svaidytis. Na, bet kadangi geriau renkiesi svaidytis įžeidimais, tai... Ne, nesirisiu iki tavo lygio ;), nors atkreipiau dėmesį, kad miestas - London. Čia irgi tavo stilium - visai ne į temą ir visai be logikos.
Be to, net nesusivokei necituoti to didelio teksto - gi pagailėk tu žmonių, kiek reiks scrollinti jiems! :(

Kadangi ilgas pranešimas, primygtinai rekomenduoju neskaityti ir juolab nereaguoti asmenims, kurie turi sutrikimų, sietinų su dėmesio trūkumu ar neišlaikymu. Jei jūsų "kontra-įrašas" prasidės maždaug "ilgas postas, todėl neskaičiau", aš prižadu padaryti lygiai tą patį jūsų atžvilgiu ir aklai be jokio konteksto ką nors nusikliedėti. "Permečiau akimis" irgi nelabai tinka, jei iš tikro norima padiskutuoti, o ne pezėti. Ačiū už dėmesį, o pranešimas žemiau.
Užskaitau :). Dėl video - tai ir pas mus pilna runkelių. Jei nežino, kad ir 4, ir 4s jau turėjo dvi kameras, tai daug pasako. Tokiems, kaip ir mūsų runkeliams, galima drąsiai iškišti gaidišką kinišką kopiją kaip už tikrą daiktą :). Dėl pinigų - irgi. Paskambinkit Android'o mylėtojai, kai bus pagaliau iš metalo, o ne iš perdirbtos plastmasės kažkas sukurto, kur būtų galima su viena normalia (ne Hulk'o ranka) patogiai telefoną valdyti ir kai Androidas nebebus fragmentuotas ir jame veiks analogiški iOS apps'ai :). Ai, ir kai dar toks daiktas bus apčiuopiamai pigesnis nei tas "branguolis statuso simbolis bla bla bla" Lauksiu :).
Dėl garbinimo tai nežinau - šiaip garbinu tik meilę, o ne visokius daiktus ir įsivaizduojamas būtybes, sklandančias kažkur ore ir visatoj. [sarkazmas]Oi, taip, kad tik išsiskirčiau iš kitų runkeliukų su durnafonais ir kitais plastikiniais šlamštais, kurių funkcijas jie plačiausiai panaudoja SMS ir kameros pavidale[/sarkazmas]. Jei rimčiau, man giliai duobėj pavadinimu "PX" kas kokį telefoną naudoja. Savo naudoju dėl to, kad man visokie Bada, Android ir WP daiktai norint padaryti paprastus dalykus ką iOS daro pati, neužimdama mano laiko, švaistytų mano laiką arba sėdėčiau su sena info (ar tie minėti daiktai gali patys automatiškai sinchronizuoti pakeitimus kontaktuose ir mano naujų kontaktų įtraukimą į Mac'ą, kad pastarąjį įsijungęs ir prisijungus prie interneto iškart jame rasčiau tuos pakeitimus? Ir čia vienas pavyzdys - kur dar priminimai, užrašai, kalendoriaus įrašai?). Taip, pakartosiu tą marketinginį teiginį, nes jis, bent jau mano praktikoj yra tikras - "it JUST works". Neturiu noro smaukytis su Androidais, WP ir panašiai.
Taip, kad atsakius į tavo klausimą - ne, pirkau jį (4S) todėl, kad jis išdirbtas iki smulkmenų, kad esu garantuotas, jog po pusmečio nepamatysiu vidurinio piršto atnaujinimo prasme ir todėl, kad jis veikia tvarkingai su kitais įrenginiais (juk yra tekę girdėti terminą "ekosistema" naudojamą kompiuterijos ir technologijų kontekste?).
Na, taip, o dizainą ėmė ir susapnavo kažkoks kinas miegodamas ir pagamino savo garažiuke :D. Jei ten rimtai kažkokie teisminiai procesai vyks, tai apie teismų skaidrumą ir teisingumą gali kliedėti nebent tie, kurie tiki, jog Kinijoj egzistuoja tikra demokratija ^_^ Be to, juk Kinijoj tikrai negaminami milijonai gaidiškų iPhone kopijų. Ai, pala, juk jos gaminamos ten ir tokiais kiekiais net iki mūsų runkelių rankučių atkeliauja, kad eina sau :blink: Tai kažin kaip ten viskas būtų bendram rezultate Kinijos įmonėms (ir tam sapnuotojam) kompensacijų pusiausvyros prasme :)
 
Paeiliui:
Baterija, jei atmintis nepaveda, iPhone'uose nuo pat pirmo modelio nebuvo "user-replaceable". Tai kuo užkibo būtent penktasis? Be to, ji nėra pakeičiama tol, kol nesugebi gauti įrankių, pačios baterijos ir kol paprasčiausio manual'o nerandi ir nesuvoki aiškių instrukcijų kaip pasikeisti. Iš čia dar du niuansai išplaukia. Pirmas - ne vien tie prakeikti prakąsti obuoliai taip daro, atsimerk ir pamatysi, kad Androidukai taip stipriai pradėjo daryti, Nokia Lumia - kone visos taip pat, Nokia N9 - vėlgi. Reikia dar pavyzdžių ar gyvensim spintoj, kur tamsu? Tad čia ne į vieną gamintoją toks skundas turėtų būti adresuotas. Aš kažkaip neverkiu, nesitikiu, kad man reiks bateriją keisti iki kol garantinis terminas pasibaigs mažų mažiausiai (o ir taip nutikus gausiu visą naują telefoną, o ne tik su įdėta nauja baterija :)), o ir jei jau prireiks pasikeisti - pasikeisiu, arba pats, arba draugas pakeis, per kurį visus reikmenis laisvai gausiu nepermokėdamas :). Antras - ir kiek metų naudoji tą patį telefoną ir kiek dažnai tau tenka keisti tas baterijas?
Dėl kainų uostymo - tai su uosle labai prastai tau. ČIA yra 4S Unlocked kainos JAV, kai jis buvo išleistas, o ČIA yra būsimos 5 Unlocked kainos JAV. Tai kas ten taip pasikeitė, kad pieši kosminius skaičiukus? JAV kursas dramatiškai pakito kitų valiutų atžvilgiu? AVAD nebegauna tokių pačių kainų? Magiškai PVM Lietuvos padidėjo? Muito mokestis netikėtai atsirado mobiliesiems telefonams? Kas? :)
Naujoji jungtis tiems, kuriems niekaip nedaeina, ne "iš lempos" sugalvota, kad visokius adapterius ir t.t. reiktų stumdyti ir taip papildomai pinigo pasidaryti. Jei nematei video kaip jis gaminamas tai gal ir nelabai ėjo suprasti, kad siekiant sutalpinti viską į tokį mažą plotą reikėjo ir jungtį (kuri, be kita ko, ir gerokai nusenusi jau), reikėjo ir tą jungtį pagaliau sumažinti. Kad kiti telefonai turi micro USB, o ne pilną USB jungtį tai nekaso kažkodėl :). O pagal kiaurą logiką tai IQ mažėja, jei gali tą patį veiksmą greičiau padaryti, ar ne? :)
Dėl "gadget'ų" ar kaip ten vadini - kiek jų turi ir naudoji? Ir ar ketini pirkti iPhone5? :) kažkaip įtariu, kad nulis, ir kad neketini. Jei jau baisiai tau kandžiojasi to adapterio kaina, tai palūkėk, tuoj kokiam eBay privis pilna kiniškų šlamštiškų ir svarbiausia PIGIŲ adapteriukų. Be to, jei teisingai suprantu, tavo argumentacija preziumuoja, kad Apple kažkur ėmė ir įsipareigojo iki pat pasaulio pabaigos naudoti 30-pin adapterį? Čia nuskamba tarytum lygiai taip pat turėtų kas nors žliumbti, kad kodėl bestijos, nebededa laptopuose LPT jungties, nes tik su ja ištikimas XXX printeris tesijungia. Kokia neteisybė! :(.
Bluetooth. Kaip pats pirmas negalėjo, taip ir šis. Ir kuo tada šis užkliuvo? Būtų padarę, tai verktum, kad "kokia čia dar inovacija, seni supuvę telefonai jau galėjo superinius polifoninius skambalus ir šūstrus paveiksliukus persimetinėti :)". Paskutinį sykį Bluetooth failų perdavimui naudojau... perkeldamas tėvo telefono numerius iš Nokia E50 į Samsung E720, seni aparatai.. :) Šiaip neverkiu dėl Bluetooth, kai yra toks dalykas kaip.. el. paštas, Dropbox, 3G, Wi-Fi ir kalnas apps'ų galinčių padaryti iš telefono serveriuką tiems failams persikelti kitur. Ir kažkaip mano pažįstamų rate dingo ta mada taip dalintis duomenimis. O vaikystėj tai pats gazas buvo :)
Aš girdėjau, kad Android turi kalną skirtingų OS versijų, kalną skirtingų ekranų rezoliucijų, kalną skirtingų techninių konfigūracijų ir dar kalnas apps'ų su dar didesniais kalnais developerių, kurie yra mazochistai, [sarkazmas]nuolankiai kurdami savo apps'us kalnui skirtingų minėtų dalykų ir tobulai suderinantys taip, kad viskas veiktų idealiai, tobulai ir nuostabiai. Ir negana to, visas tas superinis, super iki galo išdirbtas softas yra NEMOKAMAS!!! :o [/sarkazmas]. Šiek tiek rimčiau - o Android'e vien labdara? :) Ir turbūt nelabdarinį softą perki, o ne "pasidovanoji"? Ne? Na, tai tau trys žodžiai - skiemenuojam: "jail-break", "cy-di-a" ir "In-sta-llous" :). Kas ten dar brangiau?
Ai, taip, juk neturi Android'o, bet tikriausiai turėjai, kad žinai, kokie ten situacija su Apps'ais :).
Na, jei iPhone tau toks blogas, tai paprastas klausimas - ar tu mazochistas, jei tau viskas ten taip blogai, o vis dar naudojiesi? :o Kaip racionaliam žmogui, tai neturėtų būti būdingas bruožas ;).
Aha, ėmė ir sužlugdė Samsung. Forume daug kartų matytas paveiksliukas, gal pakartojam?
http://todayilearned.co.uk/wp-content/uploads/2012/07/samsung-phones-before-and-after-iphones.jpeg
Dėl tos lenkų parduotuvės - kur nuorodėlė apie tai? :) Be to, jei jie turi teisiškai pagrįstų pretenzijų, kurias teismas (ne Kinijos :D) priima, tai kodėl ne? Ar savo multimilijoninio verslo nesaugotum? Aš tai saugočiau :)
 
Paklausiu kaip ir visų nusivylusių - ko konkrečiai ten tikėjaisi ir kodėl? :)
 
Kai kuriems tiesa matomai kelia juoką :).
Gal su kokia beta bandei iOS6 suderinamumą su dabar esamais apps'ais? :) Nes pilnos oficialios kaip dar ir nėra. O jei atmintis neapleidžia, tai toks Jelly Bean jau kaip ir oficialus, o kiek softo jau yra suderinama su ja? :D
Man rodos, kad truputį perdedam su žodeliu "viskas" (ne, čia ne kačių maistas juk). Mano ekrane besimėtančios NEMOKAMOS PROGRAMĖLĖS IŠ APP STORE (sąrašas grynai pateikiamas tik kaip pailiustravimo kaip konkrečiai buvo nusikliedėta priemonė, o ne dėl ko nors kito): Engadget Distro žurnaliukas, CPU žurnaliukas (gulintys Newstand'e), Flashlight, RMaker, iBooks, Instagram, Skype, Twitter, Facebook, LinkedIn, Pinterest, Google+, Flipboard, AccuWeather, TV Gidas, Convert Units, Swedbank, Dropbox, TuneIn Radio, Wunderlist, 15min, IMDb, Engadget, MyRemote, Road Trip LE, Wikipanion, Dictionary, eBay, Shazam. Kitam iOS įrenginy yra ir kitų, bet jau ir taip skaitytojai turėjo nusižiovauti :). Nors aišku, galbūt tamstai nepavyko pasirinkus App Store kategoriją paspausti ir tokį mygtukėlį pavadinimu "Free" :) na, suprantama, visko būna, juk kartais mėšlungis ir pirštą sutraukia, ar net visus :unsure:
Dėl susibraižymų - na, taip, o plastikinės mėšlo krūvos nedūžta ir nesibraižo visiškai :). Nežinau kaip tau, bent man maloniau turėtų nesudrožtą daiktą ir jei tenka pirkti naudotą tai irgi renkuosi ne sudrožtą, o dėkle laikytą ir išlaikytą, o ne naudotą kaip ledo ritulio ritulį :). Kai kas nors sukurs nesibraižantį telefoną, kurį galėsiu drąsiai kišti į savo krepšio skyriu su smulkia grąžą, metaliniu vizitinių kortelių dėklu ir keliais komplektais raktų nuo mašinos ir namų, tai pranešk, galbūt įsigysiu ir sutaupysiu, nes nebereiks dėklo ;). O jei tau plastmasė ar stiklas atrodo besantys patvaresni už aliuminį susibraižymams ir kritimams, tai ar yra tekę tas medžiagas gyvai čiupinėti? :o
 
Aš irgi :). Nesakau, kad viskas visada idealu, bet bijočiau net pamatyti proporciją, kada OS X ir kada langinės mane pavedė, žinoma, langinių absoliučiai nenaudai.
 
[sarkazmas]Ui, ir aš sergu :( [/sarkazmas] tik savo atveju dar ne tiek, kad Mercedes imčiau, pakanka ir Toyotos vietoj kokio tautovežio ar vokiškos kokybės :)
[sarkazmas]Žinai, jei (kai) mama konfiskuoja kompą, tai norisi kažkokius veiksmus daryti ant telefono, kad primintų mylimą kompiuteriuką :(. Arba, klausyk, labai realu - sėdi sau žiūri filmą PER TELEFONĄ (mane turėtų pamylėti okulistas, bet juk kam daugiau tas HD ekranas telefone, ane?) ir prisimeni, kad ano akums nifiga nelaika, nes pamiršai Wi-Fi išjungti, kurio tau dabar kaip ir nereikia visiškai. O ant normalaus telefono kaip? Ai, pala, juk paspaudi PAUZĘ, paspaudi Home mygtuką, ant Settings, Wi-Fi, Off. Arba jei jau taip nekantru visiškai ir kokia jungimo/išjungimo neapsisprendimo manija apsėdus, tai susimetam SBSettings ir nebereiks ir tiek. Bet PAUZĘ, deja, teks paspausti :(. [/sarkazmas].
Tai tiek. Jei kažkokie klausimai (ar teiginiai) jau N-tąjį kartą kartojasi šitam forume, kai tik kokios liepsnos atsiranda Mac (iOS) vs. kiti dalykai temose, tai nepykit - kažkaip nė vienas nesugebėjo į tuos klausimus ar teiginius argumentuotai atsakyti dar iki šiol, todėl tenka juos kartoti ir naudoti kaip (po kol kas nenuginčijamus) argumentus tokiose diskusijose.
 
[disclaimer?]Kam taip gyvenime susiklostė, jog stokojate įžvalgos ir košelės viršugalvy, tai iškart prieš kliedinti pasakau - nesu kažkoks fanboy'us, hater'is ar dar kažkoks čipolinas. Rašau iš savo asmeninės patirties tiek kaip vartotojas, tiek kaip pardavėjas. Vadovaujuosi taisykle - geriau jokio daikto, nei pusėtinas, gaidiškas ir t.t., o ne tikrai geras, net jei jis ir nėra toks pigus kaip mediocre mėšlas. Po kol kas vartoju Apple produkciją, nors seniau buvau aklas lazdavotojas, neturėjęs realiai nieko bendro su tais produktais, tuo labiau jų net nenagrinėjęs. Kai atsiras kažkas realiai geresnio mano praktiškam panaudojime, namie ir darbe, Apple bus pakeista. Po kol kas to nėra ir sekant IT naujienas, bijau, kad nenusimato artimoj ateity. Tad po kol kas mano pozicija yra tokia, kokia čia ir išdėstyta. Jei kažkas skaitydamas labai asmeniškai įsižeidė, tai siūlau neverkti ir prisiminti, kad čia tik internetinis forumas ir niekas daugiau[/disclaimer].

Taupai laiką - nežvejok.

Nu va tokie runkeliai ir balsuoja už dar didesnį runkelį

Išverčiu istoriją. Klaidų gali būti, naudojau Google translate vertimą (Kosmonautų -> Lietuvių).
 
Jei praeinant pro kok žmogų jis pažiūri į akis ar net nusišypso - matyt atpažino! Aš taip pat atpažįstu savo Norfos pardavėją ar picerijos padavėją gatvėje, matyt esu jų žmonių rate. Džiaugiuosi galėdamas motyvuoti jas tobulėti.
 
Man taip pat siūlo "ponas, gal su nuolaidėle". Tik aš nenešioju kostiumo ir mano kaklaraištis spalvotas (rožinis su taškeliais), tai man tiesiog sako paprasčiau: "kortelė yr?".
 
 
Aš taip pat esu daug keliavęs verslo reikalais po Europą. Su giminėm. Dar dažniau važinėdavau verslo reikalais į Rygą - halėje yra labai skanių rūkytų ikrų ir lašišos, pirkdavau, parsiveždavau, suvalgydavome. Po truputį plėčiausi, kol pasitaikė didysis lūžis - kažkada ir kaimynas paprašė užvežti strimėlių.
Dar daugiau keliaju pabendrauti su verslo partneriais: karts nuo karto užeinu pas draugus į namus, vienas vienoj gatvėj gyvena, kitas kitoj, tai keliauti tenka.
 
Tikriausiai šalys yra Nigeris, Nigerija, Kongo DR, Etiopija, dar gal Somalyje yra draugų. Ir kadangi jau veikla užsiima kiti žmonės, tai spėju ir pinigus pasiima kiti žmonės. Arba tiesiog tėtis/brolis/dėdė/mama/senelis/dar kažkas turi įmonę(-ių) užsienyje ir pasitaiko proga netgi ten nuvažiuoti.
Aš pats irgi turiu daug verslo partnerių įvairiose šalyse. Štai neseniai už keletą baksų užsisakiau SEO straipsnių iš indo, prieš tai iš amerikono, pats esu netgi nupiešęs dizainą prancūzui, kuris turbūt buvo ir panaudotas! Tai dabar jis (prancūzas) jau skaitosi kaip mano perleidžiamoji įmonė, nori jis to ar ne.
 
Tu tobulėji daug, esi profesionalas ir tikrai ne vidutiniškai protingas, tai teko nelaimė būti neturtingu.
O štai Steve Jobsas buvo turtingas, tai reiškia, kad beveik netobulėjo. Aš tai sutinku, bet žmonės kalba, kad jis buvo profesionalas...
 
 
Paskaičius rašliavas nenuostabu, kad tavęs jau seniai į tūsus nebeįleidžia.

Suktos tos panos, slepia čia dar kažką :D
 
Mes galėtume savo monitorių įstrižaines papostint:
 
"Pas mane 10.1 colio, norėtųsi didesnio"
"15 colių didumo aparatas, pats tas"
"17 colių, very nice"
"Mano 23 coliai, džiaugiasi visa šeima"

Kam tua žmogaus su išoriniu ip ir cs serveriu, išsinomuok VPS ir talpink pats, nemanau kad rasį bent vieną kuris talpins cs serverį 24/7.