Atėjus davė tokį lapą, kur surašyta kabinetai ir kokios procedūros bus atliekamos. Ir eini iš eilės. Priduodi kraują, nubėgi pamyži į indelį. Toliau eini darai testus psichologijos. Labai juokingi testai, visi ten sėdėję juokėsi juos darydami, net ir aš suprunkščiau, nes tikrai debiliški klausimai. Net nufotkinau vieną lapą. (ten viso buvo 300 klausimų). Toliau po psichologijos testo seka kažkoki klausimai su juodai baltom figūrom, kurias mintyse turi sukinti, kad atsidurtų taip kaip prašo uždavinys. Nu žodžiu, stipri pieva ten jau buvo su tom figūrom. Toliau eini pas daktarą, akys, kūnas, oda ir ttp. Reikia būtinai nusinešti išrašus iš savo šeimos daktaro ar ligoninės kur gydaisi. Nuėjau pas vieną daktarą, viskas ok apžiūrėjo visą kūną, pasvėrė, ūgį pamatavo, apimtis. Išrašė siuntimą pas traumatologą, nes turėjau pernai čiurnos lūžį, ir dėl ko ko gero nebūsiu paimtas tarnauti. Traumatologas tepė slides anksčiau iš darbo, tai teks pas jį vykti kitą kartą. Patikrino širdį, pasakė, kad negerai, parašė siuntimą kardiogramai, dviračio mynimui. Toliau turiu problemų su skrandžiu (paveldėjau bakteriją). Teks vykti ryti šlangos į skrandį :D Bet visi kiti tyrimai bus tik birželio gale. Visi ten labai agresyvūs, visos daktarės vaidina baisias vierches, kad ojezau. Buvo įdomus nutikimas, tikrino man akis, ir pavartė seną istoriją. 2013 metais dešinė akis buvo 1. O šiandien buvo 0.9. Tai pamačius, ji paklausė kodėl apsimetinėju, aš atsakiau, kad nėra prasmės meluot, ne vaikų darželis čia. Ji paimė ir parašė žurnale mano (kiekvienas tokį gauna), kad aš apsimetinėju, jog nematau. NORS kita daktarė prieš tai žiūrėjusi, ir išrašiusi siuntimą pas šitą kaušę, parašė, jog mano regėjimas yra sutrikęs, ir reikalingi tyrimai.. Gaila neįrašinėjau garso su telefonu, galėjau filmuot galų gale.. Kai pas kitą daktarę paklausiu kur galima rast viršininką visu šitų daktarų, man pasakė, kad nieko nepešiu, nes jis toks pats dėjęs ant visų, ir gali sakyt ką nori. Tai va, taip ir apgaudinėja visus. Prisirinkę kaimiečių visokių, smirda baisiausiai, dar visą dieną prastovėt ant kojų, nei valgius nei gėrus. Nu žodžiu rimta. Registratūroje pasitiko dvi damutės, kurios išsamiai pateikė visą informaciją kurios reikėjo, įėjus nei labas diena, nei kažką panašaus. Paklausius kur kaip kas, atsakė ieškokis. Paprašius tušinuko vos ne toli pasiuntė, abidvi kaip vištos pro laktą pradėjo kudakuot. Nežinau ką dar pasakyt, tiesiog ten baisu, kaip kaleime. Pilna prisirinkę savanorių, kurie irgi ėjo pas tuos pačius daktarus, ir visi špygutes suspaudę, meldėsi, tik kad tiktų ir eitų tarnauti. Į savanorius žiūri kitaip, o į šauktinius štampuoja - TINKAMAS ir viskas. Nežinau, gal reikėjo pinigų pasiūlyti.. Aj buvo smagus nutikimas, kuomet sėdėjau pas vieną jauną daktarę, tikrai faina, nepiktas (kas buvo keista), ir šone buvo kitas daktaras vyras tos pačios srities, atėjo į kabinetą, ir sako: Čia yra žiauru, mes nusprendžiam jaunų žmonių likimą. Gadinam jiem gyvenimus. Bet mums taip LIEPTA DARYTI!!!!! Man buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, sako buvo kelis kurie kreipėsi, ir laimėjo. Paklausiau, ką man daryt jeigu ims tarnaut, turiu butą, turiu pasiėmęs paskolą, verslą vystau iš kurio turiu nemažas pajamas. Atsakė, kad jiem nusišikt, ką aš turiu ar moku (Ne daktaram, o tiem kas priima sprendimą galutinį). Tai va, tokios tokelės :)
Bet dėl tos akių daktarės, aš taip nepaliksiu, ir rašysiu laišką aukštesniom institucijom, dėl tyčinių veiksmų.
Tuom ir baigėsi mūsų pokalbis. Toliau vyksiu birželio 26 dieną kitiem tyrimams. P.s viskas vyko KAUNE, Vytauto prospektas 49!
Per daug informacijos gauni vienu metu, todėl ir sunku suprasti. Turi pasirinkti tarp: 1) Masiško uždavinių sprendimo. 2) Informacijos atsirinkimo ir išmokimo per tam tikrus periodus. Tikras korepetitorius turi suprasti kada tu pavargęs ir liepti tau pailsėti kokias 10-15 min. perikūrui arba pasivaikščiojimui, nors ir po kambarį. Jei kils klausimų - pridėk į discord: Tomas#3599 Turbūt kyla klausimas, kaip užrašyti atsakymą - įsistatyk x1 ir x2 į pradinę sąlygą (kuri yra išdėstyta žodžiais) ir apskaičiuok. Šiuo atvėju gautųsi taip: "Sugalvotą skaičių pakėlus kvadratu ir atėmus 289 gaunamas 0" Įsistatymas: x1^2-289=0, tai (-17)^2-289=289-289=0. Tada su kita x reikšme: x2^2-289=289-289=0. Reiktų atsiminti tai, kad keliant "-" kvadratu gauname "+". Taip pat yra ir keliant bet kokiu lyginiu laipsnio rodikliu (laipsnio rodiklis - laipsnis, lyginis laipsnio rodiklis - rodiklis, kuris dalijasi iš 2 be liekanos (pvz.: 2:2=1; 4:2=2, 6:2=3, 8:2=4 ir t.t.).
Tokių problemų nekyla visokiems Samsung, LG nes jie patys savaime suletėja ir pradeda gadinti nervus ko pasekoje vartotojas perka naują telefoną. O Apple savaime nesuletėja, reikia pirščiukus prikišti, kad vartotojai norėtų juos atsinaujinti... Tokia jau ta vartojimo kultūra. :)
Laba diena, norėjau pasidalinti, neseniai savo užbaigtu projektų ir pagalvojau, kad gal tai jus sudomins. šie žemėlapiai vaizduoja Lietuvos ir atskirų miestų 2016 seimo rinkimų rezultatus apylinkių lygmeniu (visos iš 1996 apylinkių). Šį projektą pradėjau kurti šia vasarą, nes ieškojau kažko panašaus, kas pavaizduotų rezultatus smulkiau nei apygardomis, bet supratau, kad tokio žemėlapio niekur nėra todėl nusprendžiau sukurti jį pats ir pasidalinti su kitais.
Visas albumas didele raiška lietuviškai: https://imgur.com/a/l5RpH
Turiu ir anglišką versija: https://imgur.com/a/iObfh
Keletas idomesnių pastebėjimų:
Šie žemėlapiai vaizduoja kiekvienos apylinkės laimėtojus, išskyrus tiuomet kai dvi partijos pasidalija pirmą vietą, tokių atviejų buvo 43. Vienintelis kartas kai įvyko lygiosios tarp trijų partijų buvo pirmas vienmandatės turas Visagino-Zarasų apygardos Antazavės apylinkėje, kur V. Besakirskas (LVŽS), R. Žilinskas (TS-LKD) ir A. Dumbrava (PTT) gavo kiekvienas 63 balsus.
Trukstamos apylinkės:
Kaikurių apylinkių duomenų nepavyko rasti, VRK tinklalapio apylinkių rezultatų sarašuose jų tiesiog nebuvo, nors VRK žemėlapyje jos buvo pavaizduotos, nežinau kaip VRK padarė klaida ir kur tuos duomenis rasti, tad pažymėjau jas "nėra duomenų". Tai: Karoliniškių apyg: Kriaučiūnų apylinkė, Marijampolės: Gedimino apylinkė, Sūduvos: Kūlokų apylinkė, Varėnos-Trakų: Žiūrų apylinkė, Sėlos: Zarinkiškių apylinkė, Radviliškio: Gražiškių, Papušynio, Acokavų ir Polekėlės apylinkės.
Šaltinai kuriais naudojausi: http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai
Bet tu ir klounas. :) Atsakysiu tik i viena klausima - neisvaziavau, nes i US nera kaip isvaziuot. Parodyk, visazini, kaip teisetai ten isikurt ir per 3 savaites manes cia nebera. Dar ir dovana uz tai gausi. Taip, neturiu tiek, kiek reikia investuotojo vizai. Tu irgi tiek neturi ;) Nesu super talentas pasizymejes tarptautiniu lygiu. Todel man durys ten uzdaros. Tau irgi ;) Skiriames mes tik tuom, kad as galiu pasidziaugt uz tautieti kuriam pasiseke, o tu cia zliumbi is pavydo ir lygini visus emigravusius su reiso Vilnius-Londonas publika. Shame on you.
Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais, taigi mano istorija:
2000 pradziu pradzia.
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja. Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be. Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
2001 pirmas kartas amerikoj
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1 viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios eiles...
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango, atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa, paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej, visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu, kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti, mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti, kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai, na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta, jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo, mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min, ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2 merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom 7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas, i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose. Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke, sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos, bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa, isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti, tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta, ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY, ir atskridau be nuotykiu.
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1. Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
2002 atgal i Cape Cod
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka, kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju. Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per 2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas, atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
2003 bilietas i viena puse
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais, kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus, kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej, per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve, nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas :) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu. Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10 vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala, ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose lektuvo pusese :)
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir "susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo, galima paziuret cia:
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi? Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas, kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego. Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom, vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje. Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
2003 Hola Miami!
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba. is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo 600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science, Management Information Systems.
2007 naujas puslapis
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga, jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu - pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
2007 Nauji Horizontai
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko. Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume, as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2 valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami. Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju. Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau. Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu. Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese, aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos, paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke, bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4 dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday, darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais. mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai, taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka, daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
2015 Kur as gyvenu?
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos, Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje. Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)
Man tai juokas ima is tu, kurie vaziuoja kaip vergai vergaut juodadarbiskus darbus i UK, Norges ir t.t. del ten puses tukstancio didesnio menesinio pliuso, kai jau visas islaidas tos salies supliusuoji. Kaune va tokie patys vergoves darbai uz 1000 euru ir visokios kambariu nuomos ir t.t. 3 kartu mazesnes nei Norgese ar UK. Kad ir vergoves darbas, bet LT cia bent pusiau zmogus gali but, o ten su 10 lenku tuo paciu butu dalinasi turedami viena sekmadieni laisva :D.
Eilinis irodymas, kad lietuviai tik lengvu pinigu nori. Jokios specialybes nesiekia, tik is karto sauna pati lengviausia varianta, kur litai didziausi. 95% emigrantu be jokios profesijos dirba. Visam Londone gal rasi koki 100 lietuviu dirbanciu kvalifikuota darba. Visi like fabrikas.
Čia truputį perdėjai. Nėra lietuviai tokie, kokius aprašei. Beje, anglai, kaip jau buvo minėta, taip lengvai mašinos neįperka. Ir apskritai jie toli gražu ne pati pavyzdingiausia tauta. Nežinau iš kur ištraukei, kad jie "pojūčio žmonės" :D
Lietuviams truksta mokejimo dziaugtis paprastais dalykais, smulkmenomis. Lietuviai yra turbut didziausi materialybiu vergai pasaulyje. Didesni tai turbut tik amerikonai, bet jie ten prie to priprate ir valstybe galingiausia pasaulyje tai cia kitas argumentas. Ir ziauriausia, kad ne del saves lietuviai vergauja del tu materialiu beprasmiu daiktu, bet kad padaryti ispudyti kitiems. Akropoliuose rubu parduotuves savaitgaliais zmoniu uzkistos. Dzinsus, megztinius po 50 euru perka ir poto verkia, kad vos gala su galu suduriu. Visi "blogai" gyvena Lietuvoj, bet stotelese autobusu visi su ismaniaisiais stovi. Visiems naujausiu masinu reikia, brangiausiu rubu, kad tik ivaizdi kitiems sudaryt. Ne del saves vergauja del naujausio BMW, bet kad i darba nuvaziuotu ir pasiststytu i aikstele ir bendradarbis pamatytu: oooo Sauliukas, nauja tackeee? Jooo. 7k mokejau GRYNAIS. Ooo Kristina, kokie stiliovi batai. Joooo Gabriele, krokodilo oda, 300 euru mokejau. Sekmadieni visa diena vieni namie budami ar su zele tepates plaukus ir persilakuojat nagus? Ar su iseiginiais rubais po kambari vaikstot? Ne. Kodel? Nes jus vieni ir nera kam ivaizdzio sudaryti, nera kam pasigirti ir pasirodyti. Svarbiausia IVAIZDI sudaryti kitiems. Lietuvio nr.1 bruozas. Lietuvis savo tevus parduotu del turto. Palygini lietuvius su kokiais britais tai britai jausmo, pojucio zmones. Jie rengiasi paprastai, su masinom eilinem vazineja nors uzdirba 3 kart daugiau nei lietuviai. Jie geriau i bara nueina, stadiona fule pazet, pabalejint, pojuti pajaust gyvenimo, o lietuvis vergauja fabrike 2 metus, kad nauja bimbala nusipirktu ne del saves, o kad parvares namo po 2 vergoves metu ta bimbala parodytu savo draugeliui ir ikeltu i facebooka. Legendine lietuvio fraze: ka kiti pagalvos.
Pats grįžau prieš 4 mėnesius .Nebuvau Lietuvoj 17 metu. Tuos pačius klausimais sau kėliau . Galiu atsisakyti tik ne iš filosofines puses.Rasysiu kaip aš matau(mano žmona mato truputi kitaip) Viskas čia normaliai. Adaptavausi greitai .Man čia beveik viskas tinka. Nematau jokių piktu veidų , visi gražiai apsirengę , mašinos apynaujes,parduotuvėse visko pilna. Kainos man normalios , kadangi į litus neverčiu, butas savo , tai ir mokesčiai nebrangus. Telefonas internetas kabeline - kapeikos.Kas dėl medicinos , tai zmona spėjo ir ligoninėj pagulėti tyrimam , ir siaip visokiose poliklinikose ligų ieško , išleido praktiškai nieko ( gal davė gydytojui kelis eurus) . Oras man čia super( nekenčiu karščiu ),Su dviračiu kiekviena vakarą po pora valandų važinėju , eismas užmiestį nedidelis , plentas lygus.Kaifas! Dėl darbų ir užmokesčio turiu savo nuomonę, vėliau parašysiu . Pats nesiruošiu dar dirbti tai man neaktualu. Kiek matau, kazkas verkia daugiausia komentuose, ypač DELfi. Man tai labai skiriasi ta ką aš matau , nuo to ką aš skaičiau komentaruose . Tai tokia mano nuomonė.
Geriausias to pavyzdys - visi bėga į Vilnių ar Kauną. Gyvena žmogeliai Vilniuj, Kaune, už nuomą moka kosmosą (o tiek mokėti reikia, nes patys sukūrė tokią būsto rinką) ir skundžiasi, kaip sunku gyventi.
Ta prasme, pasaulyje yra tūkstančiai blogesnių vietų. Yra ir geresnių, bet reikia suprasti, kaip vystėsi šalies istorija - mes esam jauni ir maži. Ne kokie anglai, kurie turėjo savo imperijas, kolonizavo Australiją ir t.t. Todėl ir nėra ko lygintis.
Lietuvoje sunku įsigyti nuosavą būstą geroje vietoje ir nusipirkti gerą automobilį. Visa kita yra įmanoma net paprastiems žmonėms. Tik nereikia išpindėti. Sunku įsigyti būstą sakot? Tai pirkit mažesniam miestely už 30 tūkstančių neblogą butuką ir gyvenkit. Kelkitės į kaimus, kurie miršta, nes visi į miestą lekia ir nori gyventi pasaulietiškai. Tas pasaulietiškumas, kavinės, kelionės po pasaulį yra privilegijos, prabangos prekės. Nedaug kas gali sau tai leisti ir tai yra visiškai normalu (pasauliniame kontekste, nesilyginant su vokiečiais, britais ar amerikiečiais).
Kitas dalykas yra tas, kad lietuviai yra gabūs, bet neretas tingi kažko siekti. Skundžiatės 600 EUR atlyginimu? Tai eikit į profkę, būkit suvirintojais ir uždirbsit daugiau. Bet visi nori dirbti fiziškai lengvą darbą, sėdėt prie kompo, laisvu laiku nuo darbo tik chill'int ir svajot apie keliones po pasaulį bei butą Vilniaus centre ar kotedžą Pušų terasose. Taip nevyksta niekas. :) Manau, lietuviai prasilenkia su realybe ir yra daug priežasčių būti patenkintais.
Pvz., tas pats NT mokestis. Tokio nėra. Automobilių mokesčių (kelių) nėra - gali važinėti su 6 litrų varikliu ir nemokėsi kosmoso kaip kitose šalyse, kuriose automobiliai su tokio tūrio varikliais yra nesveikai apmokestinami.
Daug kas (ypač vyresni žmonės) turi žemės kaimuose. Ir ką su ja daro? Marina. Nori parduoti už kosmosą ir neparduoda. Tai gal tiesiog reikėtų nuomoti ar kažkaip panaudoti? Mačiau šiandien TV3 žinias, kur pasakojo apie žmogelį sodinantį graikinių riešutų medžius ir iš to uždirbantį.
Kas galvą turi ir netingi, tas ir Afrikoj nepražus. O tie, kuriems vis kažko neužtenka, arba turi savo poreikius sumažinti ir grįžti į realybę, arba nesiskųsti.
Galimybių daugybė. Žinau žmonių, kurie pilnu etatu (kas ketvirtą parą) dirba apsaugoje, o kitomis dienomis su IV statybose dirba ir nesiskundžia.
Reikia tiesiog turėti normalius poreikius. Nepatinka kirpykloje mokėti 20 EUR? Eik į paprastesnę kirpyklą. Pieno produktai brangūs? Pirk natūralius iš žmonių. Variantų gausybė.
O Jūs, ponai, galvojat užsienyje nėra jokios korupcijos? Lietuva tokia tipo bandiūgų suvažiavimas? Patys turėtumėt galimybę ir patys taip darytumėt, imtumėt į darbus gimines, draugus trintumėt kuo arčiau savęs ir siūlytumėt kuo geresnę vietą ar duotumėt kyšį dėl dabarties - ateities. Truputį nesuprantu tų lietuvių, kurie varo į užsienį ir aria po 12-15h. į dieną ir ištaško pinigus čia atvarę ir tipo jiems jau ne lygis čia dirbti, o kai ten reikia gyventi vienam kambaryje su šešiais lenkais, tai be problemų, realiai pabandyk tu Lietuvoje padirbti po 12-15h., nenuomok buto, gyvenk ten su tais pačiais lenkais ir kitais bomžais, taupyk ant maisto taip pat kaip ir užsienyje, tai pagal mane pinigai kaupsis ne ką didesniu skirtumu..Suprantu tik tuos, kurie išvaro ieškoti tikrai geresnio gyvenimo, ir kurtis ten, bet ne taip kaip daro dauguma, nuvaro pachalturina pusę metų ir iškart grįžta su betmenu
Darbo trūksta, jeigu turi laiko svaigti ir komentuoti, kad visur yra blogai. Ir šiaip lietuvių vienas pagrindinių bruožų yra būti susiraukusiam ir nepatenkintam, nežinau gal per mažai saulės tie urviniai gauna, bet čia jau nieko nepakeisi, kad ir kaip gerės jų sąlygos, jie matydami kitus geresnius, vistiek peiks :)
Čia totalus kosmosas, ką jis ten prirašęs, sunku net patikėt. Peza jis, kad jam raportuoja kažkokie vadai "Aš gaunu tikrą info ir iš tavo vadų ir iš eilinių šauktinių apie realią situaciją Rukloje.". Jau beveik dešimt metų esu kariuomenėje, savanorių pajėgose, nu patikėkit jau kuom kuom, bet tikrai maistu negalima skųstis, esu buvęs daugelyje Lietuvos dalinių, maistas tikrai geras ir jo pakanka. O šiuo metu jau ir maistpinigius pakėlė iki 8Eur, kad suvienodinti su sąjungininkais: "Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos planams didinti profesinės karo tarnybos karių algas ir nuo 6 iki 8 eurų padidinti kariams skiriamus maistpinigius.".
Kažkodėl jeigu praleidi šešias valandas per dieną žiūredamas filmus, serialus ar makiažo tutorial'us "Youtube" - niekas - nei pats, nei aplinkiniai negalvoja, kad tai "blogis". Bet, neduok Dieve, jei tai yra žaidimai - švaistai laiką veltui! Nesvarbu, jog dauguma žaidimų lavina reakciją, kritinį mąstymą, suteikia komandinio darbo įgūdžių, ir yra neabejotinai geresnė, vertingesnė pramoga nei anksčiau paminėti užsiėmimai.
rytciaq gavo reakciją nuo Aurenas Kokia žmogaus frazė ar sakinys priverčia jus juo nusivilti?
rytciaq gavo reakciją nuo Ramziukas Ar tarybu sajungoje buvo toks dalykas kaip butu nuoma?