Neformal~

Tu irgi nesupranti ka as bandau pasakyti :) as nesakau kad reikia mesti darba kuris tau patinka ir kaifuoji nuo jo :D as sakau kad isleidinet alga ir nesirupint savo finansine nepriklausomybe yra tiksinti bomba. O kontraargumentai ir yra nukreipti pries tai, kad kam ta finansine laisve jei turiu afigiena darba ir uzdirbu belekiek.. i sita argumenta as ir sakau, kad visa laika taip nebus ir tu privalesi dirbt net ir tada kai tas darbas tau nebeteiks malonumo, kai pajusi egzistencine krize, kai chemike susilauks vaiku ir nebenores/nebegales dirbt ir netures tu 5k i men pajamu, o jos gyvenimo stilius bus isleist 5k i men, arba dar blogiau ju su vyru gyvenimo stilius isleist 10k, o pvz vyras zuvo autoavarijoj, o ji turi du vaikus ir negali eit i darba kur uzdirbt tuos 5k.
Visi kurie cia deliojat kaip dzin tos santaupos nemastot apie ateiti, nemastot apie galimas nelaimes, apie imoniu kuriose dirbat bankrotus, apie finansines krizes ir panasiai nuo kuriu nei vienas neapdraustas ir jus visa gyvenima privalesit dirbt, kad isgyvent.
ir as neskatinu zmoniu but verslininkais :) as skatinu juos investuot i aktyvus ir priverst pinigus dirbt, neprisipirkt namu cashu, nes utiutiu busiu skolingas bankui ir per 30 metu sumokesiu 1.5karto nei tas namas vertas, neprisipirkt masinu cashu nes utiutiu lizingas kainuoja 5% per metus :) nes cashas per 6 metus gali pasitrigubint protingai investuotas, o lizingas tau pabrangs 20% nuo masinos kainos.. 300% vs 20%?

Jei kritikuoji kitus tai papasakok apie save o ne kazkokius lempinius pavyzdzius trauk.
 
Tas vaikinas "22m specialistas" isviso man juoka sukele :D Tu bent pats kariuomeneje tarnavai tuos 9men, matei kaip suda visi mala? :D

Retai cia reiskiuosi, bet daznai skaitau si foruma. Toks vaizdas jog zmones pavydi 24bazarui, vis bando jam ikasti aiskindami gyvenimo tiesas, kaip ju draugo kaimyno pazystamas gerai gyvena turedamas kitokia pasauleziura nei 24bazar.
O apie pacia tema, manau, puikiai nupasakota istorija, dar vienas irodymas, jog turint valios bei mastant nestandartiskai galima pasiekt puikiu rezultatu. Sekmes tau 24bazar🙂

Amigo, prasovei pro sali absoliuciai viska apie mane, metu man daugiau, istojau kur norejau ir tai buvo mano vienintelis pasirinkimas be alternatyvu, bet galejau ir niekur nestot, nes mano ir daugelio kitu atveju tos studijos tik waste of time. O kalbet galiu ka noriu ir kiek noriu, ypac apie pinigus.
Tu kaip tikras siandieninis kolukietis zmoniu pasiekimus vertini vien per aplankytu saliu skaiciu. Dar verslo pietus, OHO. Jei dar pasakysi, kad biznio klase skrenda verkt is pavydo pradesiu :D Tavo ziniai kasantras kaimietis siais laikais yra buves Tailande, tame tarpe ir as ir ne viena karta. Ir galiu pasakyt kad nieko ten ispudingo, po savaites noriu namo, negi po palme tupesiu ir lauksiu kol kokosas nukris? Tik Bangkokas, Hong Kongas ir Singapuras mane suzavejo. Sveicarija apskritai nuobodziausia skyle zemeje, ten tik tokiekms biologams laboratorijoj gyvenantiems ir gali patikt :D Europoje nedaug vietu kur dar nebuvau, bet cia px. Siu laiku fetishas - kuo daugiau keliau. Overrated. Niekad nesigiriu tuom.
Visi tie tavo pavyzdziai man nusisvilpt, nesikeisciau ne su vienu vietomis. Man jie nuobodus ir snobiski. Gal papasakot apie zmones kurie vysto NT Ispanijoje arba Floridoje? Perka superyachtas USA, remontuoja Kuboje ir varo i Europa parduot? Apie prekiautojus gintaru Arabu salyse ir Azijoje, kurie per viena geresne diena uzdirba 50.000? Taip, cia mano pazistami, musu tautieciai. Ir jie jokie savo sriciu specialistai, paprasciausiai zmones su idejomis ir aistra, pazintimis bei siek tiek kapitalo. Ir kas man labiausiai patinka - niekas net nezino kad tokie egzistuoja. Nes jie nepraso kad delfis apie juos parasytu, kaip koksnors nusmurges dizaineris is Tailando. Jie net facebook daugelis neturi :D
Gal nebent tas tavo skydiving bicas. Mano atveju tai butu watersportas keliu rusiu, bet nematau tame dideliu perspektyvu, o is idejos steigt kokia sufingo mokykla Fuerteventuroje kad "daryt ka megstu" tai ne man, zinau kad atsibos kasdien tapati daryt.
Nesu joks Gary V fanas ir ne vienos knygos neskaiciau, tik ziurejau youtube, bet yra teisingu minciu pas ji, todel ko nepacituot?
Del agresyvumo - yra vilkai ir yra avys.
 
Ir beje taip, NT ir automobiliai nera svarbiausias dalykas, kaip kad ir nera keliones.

daug toliau nueini, kai eini greiciau :) o greiciau eiti be pinigu ir investuotoju labai sunku :) yra pakankamai saugiu verslu, kur be investuotoju neimanoma net pajudeti is vietos. jei viska matuosi tik darbu ir uzstatais, tai eiliniam studentui neimanoma padaryt kazkokio verslo :) nors realiai i studentus labai retai tenka investuot, nes jie buna kosmonautai su menulio dydzio idejom, pagristom fantazija
 
o 100k eur tai jau dideli pinigai? :) labai reletyvu kas yra dideli pinigai, o kas ne :)
jei metus buciau paxalines uzsieny, kad atiduot kazkam tuos 30k ir gyvenes kaip tipinis lietuviskas chikenfaktorius, tai turbut nebuciau per kelis metus atsistojes ant koju :)
per metus uzdirbt galima ir 30k ir 100k ir 1mln jei tik uzdirbineji juos nuo pakankamai dideles sumos, realiai kuo didesne suma turi investavimui, tuo mazesne rizika, nes gali diversifikuot per 10-20-50 verslu ir tikimybe supalinti pinigus pasidaro labai nedidele
Investavime yra tik dvi taisykles:
1. niekada neprarask pinigu
2. niekada nepamirsk pirmos taisykles

Man sove ideja uzsiimti namu statyba bet nesu nei states nei pirkes namo. Gal kas galit truputi pasakoti kaip viskas vyksta?

Kursai populiarėja, nes yra didelis susidomėjimas ir mada persikvalifikuoti į programuotojus. Mada yra cool, atėjo iš vakarų ir yra daug kam reali galimybė pagerinti savo gyvenimą.
 
Kita priežastis yra darbo biržos metami pinigai į "jaunimo užimtumą". Programa nutaikyta į nedirbančius, nesimokančius ir šūdą malančius U30 jaunuolius. Įvairiausi kursai, suagusiųjų mokymas, etc, įskaitant programavimo kursus. Visai neblogos sąlygos, pats pažįstu bent kelis skirtingus žmones atsistojusius ant kojų šitos programos pagalba. Daugiau https://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Puslapiai/esf_atrask_save.aspx
 
amQaz, labai teisingai įvertinai programas. Dažniausia jos yra entry lygio susipažinimui su dalykais. Norint pasiekti lygį kai būsit samdytini ir darbdavių geidžiami, turėsit dar nemažai darbo įdėt arba baigti kitas jų programas.
 
Atsiliepimai apie kursus geri tų, kurie juos baigė senokai, kai dar nebuvo konvejerio. Taip pat atsiliepimai geri tų, kurie stengėsi, įdėjo daug darbo. Tie žmonės realiai būtų buvę tokie pat sėkmingi ir be kursų, gal tik šiek tiek ilgiau užtrukę.
 
Mano galva, reikia pirma įvertinti savo būdą ir pasitikrinti savo motyvaciją.
 
Jei esi toks žmogus, kuriam reikia už nugaros stovinčio prievaizdo, o su vidine motyvacija gan sunku, tai geriau jau eik į tuos kursus. Sumokėk 1k ar kažkiek, bet už tai priversi save mokytis ir dirbti bent jau iš pradžių.
 
Jei viskas ok su vidine motyvacija, gali skippinti tuos kursus. Pramok pagrindus, o tada žiūrėk į didelių devshopų (programavimo įmonių) mokymo programas, internshipus, akademijas ir panašius dalykus. Ten jau reikia šiek tiek mokėti dalykų, tikėtinai bus kažkas panašaus į stojimo testą.
 
Tos programos yra tiesioginis tramplynas į pirmą programuotojo darbą. Tos programos dažniausia yra nemokamos, jos vykdomos įmonių kurios ieško motyvuotų pradinukų, kuriuos galėtų užsiauginti. Kano jau šitai aprašė.
 
Tokias programas turi Devbridge (https://www.devbridge.com/sourcery/academy/developers/), NFQ (https://www.nfq.lt/apie-akademija/), turi ir daugiau, reikia researcho.
 
Kiekvienas gali pramokti programavimo pagrindus, šiek tiek HTML/CSS, JavaScript'o, PHP ir MySQL. Šitie yra pagrindų pagrindai ir juos žinant galima tolimesnius sprendimus priimti teisingiau nei be tų skillų.
 
Pritariu Gary Vee patarimui apie raumenis, gali skaityt apie kačialką ir sixpack'ą kiek nori, bet kol nepradėsi kelnot svorių, nieko nebus. Turi sėst, rašyt kodą, kankintis kaip mes vis, kol galiausia išsikankinsi ir patapsi programeriu :)
 
*** Begėdiška reklama:
 
Pats išmokau programuoti prieš kelis metus, prieš atsirandant krūvai akademijų ir kursų. Apie tai, kaip mokytis ir būti programuotoju rašinėju bloge. Jei patinka tokie rašinėliai, ateik, tikėtina rasi ką nors naudingo http://kodinu.lt/patapimo-programuotoju-planas

Turbut jau supratai is temos pavadinimo, kad kalba eina apie buto pirkima su paskola, kuria padengs nuomininkai. Turiu kelis butus pardavimui Kauno centre, kuriuos nuomojasi nuomininkai ir pilnai dengia paskolos imokas. Galima padaryti, kad nereiktu dalyvauti savo lesomis, tereikia tureti oficialiu pajamu ir galimybe gauti paskola:)
 
Kainos nuo 50k
 
Turit klausimu PM. Durnus komentarus paliekam troliam ir mano gerbejams :D

cia ka protingo bandei parodyt? jei uzsipirkai 2008 metais akciju, tai kada isejai i 0? 2014-2015? visi baisiai gudrus investuot i akcijas kai rinka kyla :)

Gal reikejo angliskai rasyt, kad atkreipt demesi. :D

Kuo greičiau šitą apsišaukėlių kultūrą sunaikinsim, tuo Lietuvos žmonėms bus geriau, mažiau žmonių liks su ištirpusiais pinigais. :)

zizas - 0
forumiečiai - 1
 
Forumas laimi.

Ai, o jei į temą, tai mano nuomonė apie seminarą - tipinis motyvacinis seminaras, kuris realiai jokios naudos neneša. Galbūt kažkokiems "svajotojams" ir užsidegs akys pasiklausius "sėkmės istorijų", bet realiai tai nu.. Pasižiūrėjau kelias tas "bullshit story", tai tas formatas "story" ir kažkokio fenomenalaus pavyzdžio pateikimas tai biški taip.. nu per silpna ir tiesiog pritempta :)
 
Čia panašiai kaip kad visuomet visi tipo "nx man tas mokslas styvas jobsas ir geitsas nieko nebaigę ir va kokie multimilijonieriai", bet kad N kartų daugiau žmonių be išsilavinimo stroikėse dirba tai px. Bet jūs nebijokit, motyvuokitės, imkit paskolas, nesėdėkit vietoje ir DARYKIT!!!!! jei pasisekė vienam iš milijono - pasiseks ir jums, just do it - reikia tik noro ir žiūrėk jau su maxima konkuruosit :) O jei nepasiseks (t.y. netapsit sekančiu jobsu) - ką padarysi, bandykit dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą - kadanors tikrai pasiseks, gi va pasisekė keliems iš kelių milijardų, kažkada ir jūsų eilė ateis! :D
 
Nemanau, kad verslas yra skirtas visiems. Nemanau, kad betkam, kas įdės pastangų ir noro - pasiseks. Ne visi turi pakankamai "košės" galvoje, kad sugebėtų prasisukti. Bet - visi turi svajonę būti sėkmingu, važinėt bugačiu, gyvent viloje ir pan. Tokie seminarai, kur kažkas bando motyvuoti - didžiajai daliai žmonių tik suteikia tuščių vilčių ir iliuziją, kad pasisekti gali ir jiems. Nepykit, būkim realistais, bet taip nėra. Ir tada vat pagalvot reikėtų, ar gerai tos tuščios viltys, ar, visgi, ne? :)
 
p.s. dar pridėsiu - mano nuomone, seminaras būtų kurkas įdomesnis ir kokybiškesnis, jei kiekvieną "bullshit story" paneigtum SAVO (na ar bent jau kažkokiu žemiškesniu) pavyzdžiu, o ne tokiais average joe kaip edisonas, fordas, linkolnas, ronaldo, džeksonas ir kt.

Toliau sulauki penktadienio ir vėl geri :D

Aš pats negeriu, bet ar gali dar kas nors liūdniau skambėt, nei "sveikinsim vieni kitus su vandens sklidinomis taurėmis"

Nežinau, kas graudžiau, ar temos autorius, ar visi čia jam atrašinėjantys ir nesuprantantys, kad čia eilinis trolis... :D

Piksta, kad mergos pasikele:D
Tai gal nesi ju lygio? Ir pats perdaug kartele uzkeles.
Ir pofik, kad magistra baiges ar achujenas vadybininkas prie kompo busi, bet jei gatvei lopas esi, bet dairais i tas kurios gali pasirinkt, tai pats pagalvok n.x. jai tu? Kuo tu idomus, geresnis uz kitus, ka jei pasiulysi.
 
Nueini i kaima, pasemi nevalyva kaimiete ir nesuksi kiausu, kad ji pasikelus ar nebendrauja. Bet va kazkodel pats i jas neziuri.

Kaip Django ir sako - nera jokio reikalo dienorasciams ir kitam motyvaciniam slamstui. Primena siek tiek darbe keletos moteriskiu svorio metimo bandymus - whatsapp grupe, daug reklamos, fotografijos ka valge ko nevalge. Praejo puse metu - rezultatu nulis :)
Imi ir padarai.
Pastebejau idomu dalyka - nebeliko sveiko vidurio niekur. Vieni krastutinumai, kokia sriti bepaimsi.....

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Reikėtų update'o :) Aš vis irgi prisimenu karts nuo karto ir pagalvoju kaip Tau sekasi :)

Alio ir valio :) Sorry už neatsakytus PM's ir pan, gavau žinutę, kad "ieškote" :)
 
Gyvas ir +- sveikas, viskas susiklostė visai kitaip, nei galėjau pagalvoti. FX veikla tapo ne pagrindine, bet nuo to tik geriau tiek finansams, tiek man pačiam.
 
Ačiū visiems, manau reikės tęsinio, gal ne tiek pilno emocijų, bet bent bus update.

Px, neimk į galvą ;) Baisiau bus kai pragyvensit kažkiek metų kartu ir tada pasakys "Ai sorry noriu pabūti viena... "

O kas yra, prastai krauna?

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."