Matto

Kad būtų sąlygos kokios, tai aš tau battle'a užmesčiau tuo reikalu, ant laiko :) Nemanau, kad esi teisus. Jei dizaineris pripratęs dirbt prie tos aplinkos tai jis ir dirba atitinkamu greičiu. Manau čia nėra teisingo atsakymo nei dėl atlikimo greičio, nei dėl to, kas patogesnis. Kiekvienam savaip ;)

Dėl šito norėčiau pritart. Buvo pačiam atvejų, kai nuvyksti į tam tikrą parduotuvę su gerokai vyrensiu žmogum (man 18m.) - aptarnavimas būna labai geras, o nuvykus dar tą pačią dieną ten pat vienam arba su draugu, pasisveikinus su pardavėjais net atsakymo nesulauki. Kartais net ir tas "piemuo" gali būti dar geresnis klientas, nei tas pats vidutinio amžiaus gerai atrodantis žmogus.
 
 

Tai ne ovalas, bet kaip pavizdys manau tiks. Viskas labai paprasta jei moki naudotis pen tool'u:
 
 
http://i38.tinypic.com/1e8ac5.jpg
 
Taip, štai:
http://i35.tinypic.com/24c5c8p.jpg

Tai ne ovalas, bet kaip pavizdys manau tiks. Viskas labai paprasta jei moki naudotis pen tool'u:
 
 
http://i38.tinypic.com/1e8ac5.jpg
 
Taip, štai:
http://i35.tinypic.com/24c5c8p.jpg

Tai ne ovalas, bet kaip pavizdys manau tiks. Viskas labai paprasta jei moki naudotis pen tool'u:
 
 
http://i38.tinypic.com/1e8ac5.jpg
 
Taip, štai:
http://i35.tinypic.com/24c5c8p.jpg

Su illustrator'ium dirbi, ar su corel'iu?

Jau daugiau nei pusė mėnesio gyvenu Ålborge, 4-tame pagal dydį mieste ir kol kas nesigailiu, kad esu čia. Atvykau studijuoti grafikos dizainą į UCN (University College of Northern Denmark). Ką pradžiai galiu papasakot - linksma čia ir yra ką veikt, žmonės labai įvairūs, dauguma draugiški, labai jaučiasi kitas požiūris, jaučiasi vakarietiškumas. Tiesa patys danai dideli tinginiai, viską daro labai lėtai. Tas šiek tiek erzina, nes užsisakius internetą, pajungia tik 3 savaičių bėgyje, dokumentaciją tvarkantis irgi turi laukti 2-3 savaites, kol atsiųs living permission ir galėsi pasidaryt CPR/Yellow card. Kvaila sistema su būtų nuoma, tiksliau depozitais. Kaip kiti sakė, nedaug šansų, kad išsikeldamas atgausi depozitą, nes gali prisikabint prie bet ko ar net nenorėdamas kažką sulaužysi sugadinsi ir tada įrodynėk kaip nori, net nuotraukomis nelabai pavyksta kažą įrodyt. Kas dėl kainų, tai tik nusiteikimo reikalas. Kainos iš tiesų didesnės, bet nėra ir visiškas siaubas, jei kalbame apie maisto kainas. Vaisiai, daržovės gana pigūs, pieno produktai pusė velnio. Va mėsa labai brangi.. Kiaušiniai nepigūs. Bet aš dar nesilankiau tose pigiose parduotuvėse apie kurias esu girdėjęs iš kitų lietuvių, nors nepasakyčiau, kad ir kiti lietuviai labai noriai dalinasi informacija. Visgi galėčiau teigt, kad kainos kai kuriais atvejais gali būti tokios pat kaip Lietuvoj, nes jau dabar šalia prie mano namų esančioje ALDI parduotuvėje perku pieną beveik už tokią pat kainą, kaip kažkiek brangesnis pienas Lietuvoje. Va prieš valandą toj pačioj parduotuvėj radau kefyro (daniškai "kærnemælk"), tai dabar labai laimingas sėdžiu ir nekantrauju paraugaut kai išsikepsiu bulvių :D Nėra juodos duonos, sūris kiek brangesnis, todėl tokių dalykų verta parsivežt, lašinių ir dešros žinoma irgi. Kitas reikalas kalbant apie daiktų pirkimą - baldai, namų reikmenys, elektronika labai brangūs. Autobusų bilietai irgi žymiai brangesni nei Lietuvoje, vienkartinis bilietas t.y. valandą galiojantis bilietas, su kuriuo gali važiuot bet kokiu autobusu į bet kurią pusę kainuoja 18 kronų, kas reiškia maždaug 8,50 lt. Išeitis gali būti dviratis, mat jie čia labai populiarūs ir su jais gali važinėti ir žiemą, nes žiemos čia ne tokios kaip Lietuvoje - mažiau sniego ir šilčiau, tik žvarbus vėjas. Patys danai skiriasi savo vertybėm, labai skiriasi ir panelės. Nėra jos tokios gražios, kaip lietuvės, bet jei yra gražesnių tikrai nėra lengva užkabint, pats nebandžiau, bet mačiau kaip mano draugus ignoruoja ir tie lieka nukabinę nosis. Viskas dėl to, kad joms nepatinka išsišokėliai, labiau vertina paprastumą ir individualumą, muskulatūra žemesnėje vietoje. Taigi vaikinai, taip paprasta su tuo nebus :D Tiesa kas kalbant apie sportą, danai orientuojasi daugiau į bėgimą, plaukimą, futbolą. Nors fitneso klubų irgi teko nemažai matyt. Apie studijas ir darbą kol kas daug negaliu papasakot, mat studijos tik dabar prasidėjo, o darbo neieškojau. Tačiau kiek esu girdėjęs, mokslas ir darbas yra labai lengvai suderinami dalykai, dirbti pilnai užtenka 15 valandų per savaitę ir to užtenka susimokėt už būstą, komunalinius mokesčius, maistą ir dar papramogauti. Nors mėgstantiems naktinį gyvenimą pramoga čia daugeliu atveju nieko nekainuoja, nes pvz. Ålborgas turi ilgiausią klubų ir barų gatvę visoje Danijoje ir ten prie iėjimų tarp 23-24 valandos pradeda dalinti korteles su kuriom gali užeit į barą/klubą ir nemokamai išgert. Gudresnis lietuvis tuo pasinaudoja ir kartais pavyksta tam pačiam bare/klube gauti tris korteles :)
 
Na tai tiek kol kas iš manęs, bet su laiku ateina patirtis ir laikui bėgant galėsiu kažką pridėt ar atsakyt jei galėsiu :)

Jau daugiau nei pusė mėnesio gyvenu Ålborge, 4-tame pagal dydį mieste ir kol kas nesigailiu, kad esu čia. Atvykau studijuoti grafikos dizainą į UCN (University College of Northern Denmark). Ką pradžiai galiu papasakot - linksma čia ir yra ką veikt, žmonės labai įvairūs, dauguma draugiški, labai jaučiasi kitas požiūris, jaučiasi vakarietiškumas. Tiesa patys danai dideli tinginiai, viską daro labai lėtai. Tas šiek tiek erzina, nes užsisakius internetą, pajungia tik 3 savaičių bėgyje, dokumentaciją tvarkantis irgi turi laukti 2-3 savaites, kol atsiųs living permission ir galėsi pasidaryt CPR/Yellow card. Kvaila sistema su būtų nuoma, tiksliau depozitais. Kaip kiti sakė, nedaug šansų, kad išsikeldamas atgausi depozitą, nes gali prisikabint prie bet ko ar net nenorėdamas kažką sulaužysi sugadinsi ir tada įrodynėk kaip nori, net nuotraukomis nelabai pavyksta kažą įrodyt. Kas dėl kainų, tai tik nusiteikimo reikalas. Kainos iš tiesų didesnės, bet nėra ir visiškas siaubas, jei kalbame apie maisto kainas. Vaisiai, daržovės gana pigūs, pieno produktai pusė velnio. Va mėsa labai brangi.. Kiaušiniai nepigūs. Bet aš dar nesilankiau tose pigiose parduotuvėse apie kurias esu girdėjęs iš kitų lietuvių, nors nepasakyčiau, kad ir kiti lietuviai labai noriai dalinasi informacija. Visgi galėčiau teigt, kad kainos kai kuriais atvejais gali būti tokios pat kaip Lietuvoj, nes jau dabar šalia prie mano namų esančioje ALDI parduotuvėje perku pieną beveik už tokią pat kainą, kaip kažkiek brangesnis pienas Lietuvoje. Va prieš valandą toj pačioj parduotuvėj radau kefyro (daniškai "kærnemælk"), tai dabar labai laimingas sėdžiu ir nekantrauju paraugaut kai išsikepsiu bulvių :D Nėra juodos duonos, sūris kiek brangesnis, todėl tokių dalykų verta parsivežt, lašinių ir dešros žinoma irgi. Kitas reikalas kalbant apie daiktų pirkimą - baldai, namų reikmenys, elektronika labai brangūs. Autobusų bilietai irgi žymiai brangesni nei Lietuvoje, vienkartinis bilietas t.y. valandą galiojantis bilietas, su kuriuo gali važiuot bet kokiu autobusu į bet kurią pusę kainuoja 18 kronų, kas reiškia maždaug 8,50 lt. Išeitis gali būti dviratis, mat jie čia labai populiarūs ir su jais gali važinėti ir žiemą, nes žiemos čia ne tokios kaip Lietuvoje - mažiau sniego ir šilčiau, tik žvarbus vėjas. Patys danai skiriasi savo vertybėm, labai skiriasi ir panelės. Nėra jos tokios gražios, kaip lietuvės, bet jei yra gražesnių tikrai nėra lengva užkabint, pats nebandžiau, bet mačiau kaip mano draugus ignoruoja ir tie lieka nukabinę nosis. Viskas dėl to, kad joms nepatinka išsišokėliai, labiau vertina paprastumą ir individualumą, muskulatūra žemesnėje vietoje. Taigi vaikinai, taip paprasta su tuo nebus :D Tiesa kas kalbant apie sportą, danai orientuojasi daugiau į bėgimą, plaukimą, futbolą. Nors fitneso klubų irgi teko nemažai matyt. Apie studijas ir darbą kol kas daug negaliu papasakot, mat studijos tik dabar prasidėjo, o darbo neieškojau. Tačiau kiek esu girdėjęs, mokslas ir darbas yra labai lengvai suderinami dalykai, dirbti pilnai užtenka 15 valandų per savaitę ir to užtenka susimokėt už būstą, komunalinius mokesčius, maistą ir dar papramogauti. Nors mėgstantiems naktinį gyvenimą pramoga čia daugeliu atveju nieko nekainuoja, nes pvz. Ålborgas turi ilgiausią klubų ir barų gatvę visoje Danijoje ir ten prie iėjimų tarp 23-24 valandos pradeda dalinti korteles su kuriom gali užeit į barą/klubą ir nemokamai išgert. Gudresnis lietuvis tuo pasinaudoja ir kartais pavyksta tam pačiam bare/klube gauti tris korteles :)
 
Na tai tiek kol kas iš manęs, bet su laiku ateina patirtis ir laikui bėgant galėsiu kažką pridėt ar atsakyt jei galėsiu :)

Dėl šito norėčiau pritart. Buvo pačiam atvejų, kai nuvyksti į tam tikrą parduotuvę su gerokai vyrensiu žmogum (man 18m.) - aptarnavimas būna labai geras, o nuvykus dar tą pačią dieną ten pat vienam arba su draugu, pasisveikinus su pardavėjais net atsakymo nesulauki. Kartais net ir tas "piemuo" gali būti dar geresnis klientas, nei tas pats vidutinio amžiaus gerai atrodantis žmogus.
 
 

Jau daugiau nei pusė mėnesio gyvenu Ålborge, 4-tame pagal dydį mieste ir kol kas nesigailiu, kad esu čia. Atvykau studijuoti grafikos dizainą į UCN (University College of Northern Denmark). Ką pradžiai galiu papasakot - linksma čia ir yra ką veikt, žmonės labai įvairūs, dauguma draugiški, labai jaučiasi kitas požiūris, jaučiasi vakarietiškumas. Tiesa patys danai dideli tinginiai, viską daro labai lėtai. Tas šiek tiek erzina, nes užsisakius internetą, pajungia tik 3 savaičių bėgyje, dokumentaciją tvarkantis irgi turi laukti 2-3 savaites, kol atsiųs living permission ir galėsi pasidaryt CPR/Yellow card. Kvaila sistema su būtų nuoma, tiksliau depozitais. Kaip kiti sakė, nedaug šansų, kad išsikeldamas atgausi depozitą, nes gali prisikabint prie bet ko ar net nenorėdamas kažką sulaužysi sugadinsi ir tada įrodynėk kaip nori, net nuotraukomis nelabai pavyksta kažą įrodyt. Kas dėl kainų, tai tik nusiteikimo reikalas. Kainos iš tiesų didesnės, bet nėra ir visiškas siaubas, jei kalbame apie maisto kainas. Vaisiai, daržovės gana pigūs, pieno produktai pusė velnio. Va mėsa labai brangi.. Kiaušiniai nepigūs. Bet aš dar nesilankiau tose pigiose parduotuvėse apie kurias esu girdėjęs iš kitų lietuvių, nors nepasakyčiau, kad ir kiti lietuviai labai noriai dalinasi informacija. Visgi galėčiau teigt, kad kainos kai kuriais atvejais gali būti tokios pat kaip Lietuvoj, nes jau dabar šalia prie mano namų esančioje ALDI parduotuvėje perku pieną beveik už tokią pat kainą, kaip kažkiek brangesnis pienas Lietuvoje. Va prieš valandą toj pačioj parduotuvėj radau kefyro (daniškai "kærnemælk"), tai dabar labai laimingas sėdžiu ir nekantrauju paraugaut kai išsikepsiu bulvių :D Nėra juodos duonos, sūris kiek brangesnis, todėl tokių dalykų verta parsivežt, lašinių ir dešros žinoma irgi. Kitas reikalas kalbant apie daiktų pirkimą - baldai, namų reikmenys, elektronika labai brangūs. Autobusų bilietai irgi žymiai brangesni nei Lietuvoje, vienkartinis bilietas t.y. valandą galiojantis bilietas, su kuriuo gali važiuot bet kokiu autobusu į bet kurią pusę kainuoja 18 kronų, kas reiškia maždaug 8,50 lt. Išeitis gali būti dviratis, mat jie čia labai populiarūs ir su jais gali važinėti ir žiemą, nes žiemos čia ne tokios kaip Lietuvoje - mažiau sniego ir šilčiau, tik žvarbus vėjas. Patys danai skiriasi savo vertybėm, labai skiriasi ir panelės. Nėra jos tokios gražios, kaip lietuvės, bet jei yra gražesnių tikrai nėra lengva užkabint, pats nebandžiau, bet mačiau kaip mano draugus ignoruoja ir tie lieka nukabinę nosis. Viskas dėl to, kad joms nepatinka išsišokėliai, labiau vertina paprastumą ir individualumą, muskulatūra žemesnėje vietoje. Taigi vaikinai, taip paprasta su tuo nebus :D Tiesa kas kalbant apie sportą, danai orientuojasi daugiau į bėgimą, plaukimą, futbolą. Nors fitneso klubų irgi teko nemažai matyt. Apie studijas ir darbą kol kas daug negaliu papasakot, mat studijos tik dabar prasidėjo, o darbo neieškojau. Tačiau kiek esu girdėjęs, mokslas ir darbas yra labai lengvai suderinami dalykai, dirbti pilnai užtenka 15 valandų per savaitę ir to užtenka susimokėt už būstą, komunalinius mokesčius, maistą ir dar papramogauti. Nors mėgstantiems naktinį gyvenimą pramoga čia daugeliu atveju nieko nekainuoja, nes pvz. Ålborgas turi ilgiausią klubų ir barų gatvę visoje Danijoje ir ten prie iėjimų tarp 23-24 valandos pradeda dalinti korteles su kuriom gali užeit į barą/klubą ir nemokamai išgert. Gudresnis lietuvis tuo pasinaudoja ir kartais pavyksta tam pačiam bare/klube gauti tris korteles :)
 
Na tai tiek kol kas iš manęs, bet su laiku ateina patirtis ir laikui bėgant galėsiu kažką pridėt ar atsakyt jei galėsiu :)

Tai ne ovalas, bet kaip pavizdys manau tiks. Viskas labai paprasta jei moki naudotis pen tool'u:
 
 
http://i38.tinypic.com/1e8ac5.jpg
 
Taip, štai:
http://i35.tinypic.com/24c5c8p.jpg

Yra didelis skirtumas, tarp emigranto, kuris išvažiuoja gyventi, ir emigranto, kuris išvažiuoja tiesiog užsidirbti.
Jeigu išvyksti tik užsidirbi, tai kokio velnio nuomotis didžiausius apartamentus bei išlaidauti valgant prabangų maistą? Juk užtenka paprasto kambariuko, kuriame galėtum tik normaliai grįžęs iš vergovės išsimiegoti ir ruoštis sekančiai darbo dienai. Kodėl vergovės? Todėl, jog didžioji dalis važiuoja dirbti nekvalifikuotus-nemėgstamus darbus, todėl žmonės būna tokie nelaimingi, taip keikia užsienio valstybes ir nori grįžti į Lietuvą. O kas pasiginčys, jog Lietuvoje ne tas pats? Kiek savo gimtojoje šalyje dirbsi nemėgstamą darbą, kiek svetur - visur bus taip pat blogai. Ir kas gi dėl to kaltas? Ogi patys žmonės, nesugebantys nieko siekti.
O emigrantai, kurie išvykę ne užsidirbti, o tiesiog gyventi, galiu pasakyti, tikrai gyvena ne taip, kaip kai kurie įsivaizduoja. Šis žmonių neigiamas požiūris ir susiformuoja iš tų nepatenkintų juodadarbių paistalų.
 
Beje, man labai įdomu, kodėl žvelgiama tik į didžiąją masę - juodadarbius? Juk yra ir labai daug išsilavinusių, patenkintų gyvenimu žmonių, kurie svetur atranda laimę ir į Lietuvą grįžti nori tik... atostogoms!

Teisės suteikti nereikia - aš esu dizaineris, aš žinau geriau. Faktas. Ne veltui kompanijos turi marketingo/dizaino padalinius, kad darbas būtų atliktas kokybiškai ir profesionalų, o ne būtų vien remtasi 'verslininko' jausmais. Ir tai nėra vien šnekant apie dideles kompanijas.
 
Pinigai turi būti paskirstyti protingai, bet kiekvienas šiuolaikinis verslininkas žino, kad veidas yra labai svarbu. Ar atneš finansine sėkmę? In the long run - yes, definitely. Ir anyway - taupus moka du kart.
 
Vėl gi - viskas turi būti derinama kartu, bet investicijos anksčiau ar veliau atsiperka.
 
Beje "brangumas" nereiškia dizaino sprendimo "gerumo" ar "blogumo". Tai paprasčiausiai įvertintas kažkokiais skaičiais protinis, bei kūrybinis žmogaus darbo laikas.
 
Geras dizainas gali pats savaime save išreklamuoti su VISIŠKAI minimaliomis investicijomis ;] kol Jūs nesuprasit, kas yra geras dizainas ir kokia jo reikšmė sėkmingam verslui, tol tai bus užburtas ratas.
 
Nike logotipas sukurtas 1971 metais. Jeigu tada valandinis atlygis buvo 1.50 - 2.00$ tai gali paskaičiuoti, kokie pinigai tai buvo ;] jeigu net ir tai nebūtų stebuklinga suma - tai buvo visai kiti laikai ir tai lyginti yra paprasčiausiai neprotinga. Apie logotipą:
 
" The Nike SWOOSH logo represents the wing in the famous statue of the Greek Goddess of victory, Nike, who was the source of inspiration for many great and courageous warriors. According to legends, a Greek would say, "When we go to battle and win, we say it is Nike." "
 
Reziume: mes neabejojame, Jūsų, kaip verslininkų, profesionalumu, bei darbo specifikos žiniomis, tai prašau ir Jūs leiskite mum dirbti savo darbą ;] Kada išlipsite iš tos 'viską žinau, viską galiu papigiai pats' valties tik tada galite tikėtis kažkokios sėkmės ;] dizainas tai nėra 'paslaugų sektorius', geras dizainas tai VERSLO PARTNERIS. Kol to nesuprasite į kažkokias gilesnes diskusijas šioje temoje neverta veltis, nes tai bus tiesiog brangaus laiko švaistymas. Tiek Jūsų, tiek mūsų.
 
 
Bet dėl temos autorės vis dėlto žmogus buvo teisus, nežinau kokį Jūs tamsta galite pasiūlyti sprendimą identiteto formavimui, bei kokia Jūsų patirtis srityje, bet wix.com? seriously?

Raktas i sekminga versla - originali ideja, kokybiska preke, aki traukiantis profesionalus firminis stilius ir daug reklamos. Nekalbu apie vienadienius projektus, be jokios originalios idejos, kurie daromi tik tam, kad butu padaryta. Tuomet uztenka piesinuko uz 50 lt.
Keletas pavyzdziu apie firminio stiliaus kurimo procesa. Cia dalyvauja daug zmoniu, bet freelancerio procesas irgi panasus.
http://www.movingbrands.com/?category_name=cx-work
http://www.movingbrands.com/?category_name=coyote-work
http://www.movingbrands.com/?category_name=swisscom-work
http://www.youtube.com/watch?v=f9_EYK1BHrg&feature=player_embedded
firminis stlius kainuoja daug netodel, kad ji sukurti uzima daug laiko, bet todel, kad idejos turi didziausia verte.
Norint pasiekti sekmes versle, reikia keisti savo poziuri ..ivaizdis yra labai svarbus.
Konkursai yra blogis, kurie formuoja klaidinga nuomone.

Pagaliau viskas baigėsi... :)

Svarbiausia yra suderinamumas ir workflow tarp photoshopo-indesign-illustrator ;]
 
Namie freelancindamas ir tik brandingą darydamas gali skirtumo nejausti, bet atėjęs į studiją ir gavęs mac'ą nemanau, kad bus maloniausia sakyti "eeee aš illustrator nemoku, aš corel"))
 
Jokių klišė čia prikišinėti nereikia, adobe yra pagrindinis paketas ir corelis yra net ne konkurentas ;]

Kad būtų sąlygos kokios, tai aš tau battle'a užmesčiau tuo reikalu, ant laiko :) Nemanau, kad esi teisus. Jei dizaineris pripratęs dirbt prie tos aplinkos tai jis ir dirba atitinkamu greičiu. Manau čia nėra teisingo atsakymo nei dėl atlikimo greičio, nei dėl to, kas patogesnis. Kiekvienam savaip ;)

Vaikai vaikai vanagai... gi google toks daiktas yra.
 
O ir šiaip rimtos kompanijos kaip Adobe savo produktams turi pagalbą, pradžiamokslį ir t.t.. Be mokslo niekur..
 
Kaip sakoma Mokslo šaknys karčios, vaisiai saldūs..
 
Ką išmoksi ant pečių nenešiosi...
 
Na ir taip toliau :)
 
Tad duodu stebuklingą linką nuo kurio ir reiktų pradėti naudoti Ai, ten rasite informaciją kurią perskaičius akyse prašviesės, beliks tik pasisemti idėjų ir kibti į darbus.
 

>>PRAŠVIESĖJIMAS<<


P.S. pasirinkite savo naudojamą Ai versiją


 

Logotipas yra ideja. Ji perpiest 5-20min darbas
Jei neturi ideju geras mokejimas elgtis Adobe Illustrator , Corel Draw ar kitom vektorinem programom nepades ;)
Susirask ir pasiskaityk - http://www.logodesignlovebook.com/
Tiesiog reikia suvokimo kas yra logotipas...

Jau daugiau nei pusė mėnesio gyvenu Ålborge, 4-tame pagal dydį mieste ir kol kas nesigailiu, kad esu čia. Atvykau studijuoti grafikos dizainą į UCN (University College of Northern Denmark). Ką pradžiai galiu papasakot - linksma čia ir yra ką veikt, žmonės labai įvairūs, dauguma draugiški, labai jaučiasi kitas požiūris, jaučiasi vakarietiškumas. Tiesa patys danai dideli tinginiai, viską daro labai lėtai. Tas šiek tiek erzina, nes užsisakius internetą, pajungia tik 3 savaičių bėgyje, dokumentaciją tvarkantis irgi turi laukti 2-3 savaites, kol atsiųs living permission ir galėsi pasidaryt CPR/Yellow card. Kvaila sistema su būtų nuoma, tiksliau depozitais. Kaip kiti sakė, nedaug šansų, kad išsikeldamas atgausi depozitą, nes gali prisikabint prie bet ko ar net nenorėdamas kažką sulaužysi sugadinsi ir tada įrodynėk kaip nori, net nuotraukomis nelabai pavyksta kažą įrodyt. Kas dėl kainų, tai tik nusiteikimo reikalas. Kainos iš tiesų didesnės, bet nėra ir visiškas siaubas, jei kalbame apie maisto kainas. Vaisiai, daržovės gana pigūs, pieno produktai pusė velnio. Va mėsa labai brangi.. Kiaušiniai nepigūs. Bet aš dar nesilankiau tose pigiose parduotuvėse apie kurias esu girdėjęs iš kitų lietuvių, nors nepasakyčiau, kad ir kiti lietuviai labai noriai dalinasi informacija. Visgi galėčiau teigt, kad kainos kai kuriais atvejais gali būti tokios pat kaip Lietuvoj, nes jau dabar šalia prie mano namų esančioje ALDI parduotuvėje perku pieną beveik už tokią pat kainą, kaip kažkiek brangesnis pienas Lietuvoje. Va prieš valandą toj pačioj parduotuvėj radau kefyro (daniškai "kærnemælk"), tai dabar labai laimingas sėdžiu ir nekantrauju paraugaut kai išsikepsiu bulvių :D Nėra juodos duonos, sūris kiek brangesnis, todėl tokių dalykų verta parsivežt, lašinių ir dešros žinoma irgi. Kitas reikalas kalbant apie daiktų pirkimą - baldai, namų reikmenys, elektronika labai brangūs. Autobusų bilietai irgi žymiai brangesni nei Lietuvoje, vienkartinis bilietas t.y. valandą galiojantis bilietas, su kuriuo gali važiuot bet kokiu autobusu į bet kurią pusę kainuoja 18 kronų, kas reiškia maždaug 8,50 lt. Išeitis gali būti dviratis, mat jie čia labai populiarūs ir su jais gali važinėti ir žiemą, nes žiemos čia ne tokios kaip Lietuvoje - mažiau sniego ir šilčiau, tik žvarbus vėjas. Patys danai skiriasi savo vertybėm, labai skiriasi ir panelės. Nėra jos tokios gražios, kaip lietuvės, bet jei yra gražesnių tikrai nėra lengva užkabint, pats nebandžiau, bet mačiau kaip mano draugus ignoruoja ir tie lieka nukabinę nosis. Viskas dėl to, kad joms nepatinka išsišokėliai, labiau vertina paprastumą ir individualumą, muskulatūra žemesnėje vietoje. Taigi vaikinai, taip paprasta su tuo nebus :D Tiesa kas kalbant apie sportą, danai orientuojasi daugiau į bėgimą, plaukimą, futbolą. Nors fitneso klubų irgi teko nemažai matyt. Apie studijas ir darbą kol kas daug negaliu papasakot, mat studijos tik dabar prasidėjo, o darbo neieškojau. Tačiau kiek esu girdėjęs, mokslas ir darbas yra labai lengvai suderinami dalykai, dirbti pilnai užtenka 15 valandų per savaitę ir to užtenka susimokėt už būstą, komunalinius mokesčius, maistą ir dar papramogauti. Nors mėgstantiems naktinį gyvenimą pramoga čia daugeliu atveju nieko nekainuoja, nes pvz. Ålborgas turi ilgiausią klubų ir barų gatvę visoje Danijoje ir ten prie iėjimų tarp 23-24 valandos pradeda dalinti korteles su kuriom gali užeit į barą/klubą ir nemokamai išgert. Gudresnis lietuvis tuo pasinaudoja ir kartais pavyksta tam pačiam bare/klube gauti tris korteles :)
 
Na tai tiek kol kas iš manęs, bet su laiku ateina patirtis ir laikui bėgant galėsiu kažką pridėt ar atsakyt jei galėsiu :)

http://ziuriu.tv/res/images/logo.png
 
www.ziuriu.tv - - Lietuviška, Rusiška televizija užsienyje, tiesiogiai internetu. Kanalai: TV3, LNK, TV1, Viasat Sport Baltic, TV6, TV8, LTV, Lrytas, BTV, Sport1, THT, ORT, Rosija 1, HTB, PEH, TV 1000, Discovery, Eurosport
 
 
 
Nuo siol nebereikia jokiu vlc playeriu. Flash grotuvas, Malonaus ziurejimo !

Dėl šito norėčiau pritart. Buvo pačiam atvejų, kai nuvyksti į tam tikrą parduotuvę su gerokai vyrensiu žmogum (man 18m.) - aptarnavimas būna labai geras, o nuvykus dar tą pačią dieną ten pat vienam arba su draugu, pasisveikinus su pardavėjais net atsakymo nesulauki. Kartais net ir tas "piemuo" gali būti dar geresnis klientas, nei tas pats vidutinio amžiaus gerai atrodantis žmogus.
 
 

Dėl šito norėčiau pritart. Buvo pačiam atvejų, kai nuvyksti į tam tikrą parduotuvę su gerokai vyrensiu žmogum (man 18m.) - aptarnavimas būna labai geras, o nuvykus dar tą pačią dieną ten pat vienam arba su draugu, pasisveikinus su pardavėjais net atsakymo nesulauki. Kartais net ir tas "piemuo" gali būti dar geresnis klientas, nei tas pats vidutinio amžiaus gerai atrodantis žmogus.
 
 

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Tai kad manau dirbt reiktų pirmą mėn pavyzdžiui, o po to tiesiog pelnas eis, 10-20 min per dieną ir vsio.