dealeris

Dėmesio! Vatnikai, rusofobai, naciai ir panašios atmatos - neskaitykit, nekomentuokit ir apskritai eikit n@#$%. Delfio ir fb komentarai jūsų laukia.
 
O normaliems žmonėms papasakosiu kaip pirmą kartą keliavau į Rusiją. Bus daugiau faktų ir skaičių nei kūrybinio pasakojimo, tad sorry jei bus neįdomu. Iš karto spoiler'is - viskas kitaip nei mes susidarę nuomonę iš youtube, filmų ir žiniasklaidos, aišku į gerąją pusę :)
 

 
Pradžiai ko reikia:
Popierinio paso, kurio galiojimas ne trumpesnis nei pusė metų. Pasirūpinkit iš anksčiau, nes gamyba užtrunka. Jeigu reikia atsinaujint, tai nevažiuokit į didmiesčius, nes ten eilės kosminės, mažuose miestuose eilių nėra.
Užbūkinti nakvynę. Nes pildant el. vizos paraišką reikia nurodyti kur gyvensi.
Užpildyti el. vizos paraišką internetu. Pakankamai nemažai duomenų reikės surašyti, kaip darbovietė, pareigos ir t.t. Visus duomenis reikia rašyti lotyniška abėcėle, be lietuviškų raidžių, tik taip kaip parašyta pase. Taip pat reikės foto, kuri turi būti maždaug kaip pasui - stovėti tiesiai, rimtu veidu, be pašalinių daiktų, vienos spalvos šviesiam fone. Galima tiesiog nusifotografuot namie prie užuolaidos ar sienos. Po to įkeliant bus galima redaguot dydį.
Vizas žada patvirtinti per 4 dienas, nesvarbu darbo ar ne. Mum patvirtino per 2.
 
Kadangi važiuojant į Baltarusiją reikalauja sveikatos draudimo, tai pasidariau iš anksto, 5d. dviems asm. kainavo ~7€. Nors įvažiuojant į Rusiją neprašė, bet manau vistiek reiktų, maža kas, ES sveikatos draudimo kortelės ten negalioja.
 
Toliau važiavimas automobiliu. Kadangi viza galioja Peterburge ir Leningrado srityje, todėl įvažiuoti į Rusiją galima tik per Estijos miestą Narvą. Dar galima ir per Suomiją, bet tada gaunasi ratas ir prisideda keltas. Kelias per Tartu beveik visur geras, nors prie Latvijos/Estijos sienos buvo kelios kreivokos atkarpos. Eismo mažai, kelionė labai neužtruko. Išvažiavom apie 9val. iš Vilniaus, apie 18val buvom ten su sustojimu pavalgyti.
Daug važiavęs per užsienius, bet tokio sudėtingo ir keblaus važiavimo per sieną (iš Estijos pusės) dar nematęs. Forumietis host321 patarė užsiregistruoti vietą eilės kirtimui iš anksto, bet kelias ilgas, todėl negali tiksliai apskaičiuot kada būsi vietoje, be to, kiek žiūrėjau jau nebuvo laisvų laikų dviem dienom į priekį. Todėl kai liko apie pora valandų kelio rezervavom vietą gyvoje eilėje, tai kainavo 3€, mokant pavirto į 4,5€. goswift.eu. Na ką, atvažiavus prie sienos eilė iki šviesoforo, juda labai lėtai. Stovim ir nesuprantam ar mum čia stovėt su visais ar mus praleis be eilės, kadangi rezervavom iš anksto. Online rašo, kad mūsų numeris jau kviečiamas prie sienos. Nuėjau iki pat sienos, nėra surašyta jokios informacijos, pati sienos teritorija už aukštos tvoros, jokie pasieniečiai nevaikšto, nėra ko paklaust. Galvoju gal čia aš durnas, bet kiti vairuotojai irgi blaškosi ir nežino ką daryt. Kelis kartus mačiau, kaip mašinos atstovėjusios eilę privažiuoja prie vartų, jų neįleidžia, pasieniečiai kažką pasako ir jie išvažiuoja kita kryptim. Nuėjau į pinigų keityklą kur pasakė, kad pradžioje reikia važiuoti ne čia, o į kitą Narvos pusę. Tame tinklapyje kur rezervavau eilę bandau ieškoti info - nieko neparašyta, brangiuoju informacijos telefonu niekas neatsiliepia. Pagaliau prisiskambinus į rezervavimo linijos telefoną pasakė, kad pradžiai reikia važiuoti adresu Rahu 4A ir ten užsiregistruoti. Na ką, atvažiuojam, paprasta pramoninė teritorija, jokių aiškių iškabų, nežinotum - tikrai nerastum. Įvažiuoji į vidų, ten didelis parkingas, prie įvažiavimo būdelė skirta tiems, kas atvažiavo be jokių išankstinių registracijų, ten gausi numeriuką kaip banke ir lauksi kol jis užsidegs švieslentėje prie išvažiavimo arba stebėsi tinklapį online. Užsidegus numeriukui, nueini iki kitos būdelės prie išvažiavimo, parodai dokumentus ir tave išleidžia. Ir tik tada jau važiuoji per visą miestelį iki sienos, kur vėl atstovi eilę iki šviesoforo ir tave pagaliau įleis į pasienį. Ten privers nusivalyti numerius (pasirūpinkit iš anksto skuduru), pažiūrės mašiną ir dokus, bet labai nekratys. Po kažkiek laiko Estai išleidžia ir atstovi eilę ant tilto iki Rusijos pusės. Privažiavus pirmą postą pasienietis žvilgtels į pasus ir duos dvi muitines deklaracijas. Skirtingai nei Baltarusijoje, kur deklaraciją pildo vairuotojas - Rusijoje privalo pildyti mašinos savininkas, tai reiškia, kad mašina turi būti registruota vieno iš važiuojančių vardu, nebent dokumentuose įrašytas antras valdytojas arba išrašytas notaro patvirtintas įgaliojimas. Abu egzempliorius reikia užpildyti vienodai. Vėl gi lotyniškais rašmenimis, kaip parašyta dokumentuose. Toliau reikia atstovėti eilę prie pasų kontrolės kiosko, kur kiekvienam reikės parodyti pasą, mašinos dokumentus, el. vizą ir savo veidą. Lyg ir galima el. vizą parodyt iš telefono, bet mes nerizikavom ir atsispausdinom. Po to mašinos savininkas eina į muitinės kioską, kur rodo deklaracijas ir kitus dokumentus. Kažkaip nepamenu ar prašė mašinos draudimo žalios kortos originalo, bet geriau turėti su savimi, nes kartą iš Baltarusijos nenorėjo išleisti be jo. Po to mašiną patikrins pasienietis ir muitininkas, reikės atidaryti visas duris, bagažinę ir kapotą. Ir viskas, free to go. Važiavimas per sieną užtruko 3val., bet iš jų kokią valandą užtrukom aiškindamiesi kaip išvažiuoti iš Estijos. Eiles gyvai galima stebėti tame pačiame goswift, bet iš patirties pasakysiu, kad jos neprognozuojamos, galima ir 10 valandų prastovėti, todėl geriau iš Lietuvos išvažiuoti anksčiau.
 
Nustebino, kad nei pačioj sienoj nei miestelyje išvažiavus iš jos niekur nebuvo valiutos keityklų. Keityklos buvo Estijoje prie šviesoforo, kursas vos blogesnis nei banke Peterburge, tai nedidelę sumą pinigų smulkioms išlaidoms galima drąsiai keistis ten. Lietuvoje keistis neapsimoka, kursas labai blogas. Šiaip Rusijoje beveik visur priima banko korteles, tikrai daugiau nei pas mus ar Vokietijoje, bekontaktis atsiskaitymas jau buvo gerokai anksčiau nei pas mus, dabar žmonės moka telefonais, laikrodžiais ir kuo tik nori. Toks įspūdis, kad gryni pinigai jiems jau praeitas amžius :) Tiesa, mokant kortele kursas buvo kiek prastesnis nei mokant grynais. Jei atmintis neapgauna - Estijoje ant sienos už 1€ gavau 68rub, banke 69rub, o mokant kortele 67rub.
Jeigu reikia apsipirkt, tai iškart įvažiavus į Rusiją po dešinę bus parduotuvė "Магнит". Kainos žymiai mažesnės nei Peterburge. Taip pat tame miestelyje labai daug degalinių, bet ten nesipyliau, tai nežinau kaip kuro kokybė. Kadangi Lietuvoj pilu 98 benzą, tai vietiniai patarė pilti 100. Kainavo 54rub/l arba 0,79€.
 
Kelias iki Peterburgo geras, su dropu ir žemu profiliu galima važiuoti drąsiai, nors vietomis buvo remontų su duobėm, bet manau kai važiuosit patys remontai jau bus pasibaigę. Tik prastesnis matomumas, nes neryškios linijos ir nėra stulpelių kelkraštyje. Peterburge buvom apie 1 nakties - apie 2h kelio, beveik valanda vakarienės ir +1h vietinis laikas. Supranti kokio dydžio tai miestas kai pamatai ženklą Санкт Петербург, o navigacija dar rodo 35km iki centro :) Pakeliui buvo atkarpa mokamo kelio, ten sumokėjom kortele 100rub/1,5€.
 

 
Viešbutis naujametiniu laikotarpiu dviems 5 naktim kainavo 150€. Rinkomės, kad būtų "full refundable", jei kartais nepatvirtintų vizos, taip pat su pusryčiais, arčiau centro ir šiaip kad fainesnis būtų. Jeigu žiūrėt iš pigesnių, tai buvo ir už 80€, o hosteliai išvis centai. Taigi nakvynė tikrai nėra brangi. Viešbutis niekuo nesiskyrė nuo viešbučių vakarų Europoje, viskas švaru ir tvarkinga, jokių užuominų apie sovietų sąjungą. Kadangi girdėjau, kad Rusijoje ir Ukrainoje vagia užsienietiškus numerius ir po to prašo išpirkos, todėl prieš tai emailu paklausiau ar yra saugomų parkingų aplinkui, atsakė, kad yra parkingas prie viešbučio su kamerom. Atvažiavę radom tiesiog aikštelę prie durų nei aptvertą nei saugomą. Paklausiau ar saugu palikti mašiną prie viešbučio. Adminas išgirdęs tokį klausimą kreivai pažiūrėjo, lyg būčiau paklausęs ar saugu vaikščioti be asmens sargybinio :D Sako pats ten stato, yra kameros. Kaip supratau su saugumu viskas pas juos gerai, turbūt geriau nei Vilniuje ar Kaune.
 

 
Neskaitant pervažiavimų per tramvajaus bėgius keliai centre idealūs, toliau nuo centro prastesni. Važiuojant iš miesto link didžiausio Europoje Ladogos ežero buvo prastesnių kelių, bet nebuvo tokios tragedijos kaip Ukrainoje ar Škotijoje. Tik daug purvo ant kelio, nuplovus mašiną vėl pavirs ruda po poros dienų ar po pirmo lietaus. Taip pat priekinis stiklas buvo pastoviai tarsi riebalu išteptas, jau pamaniau, kad valytuvai staiga susidėvėjo, bet grįžus į Estija susitvarkė, turbūt dėl to, kad jie vietoje druskos naudoja chemiją. Eismas nustebino, nes visiškai kitoks nei kad mes įpratę matyti vaizdeliuose iš registratorių. Aišku, pasitaiko vienas kitas lakūnas, bet Lietuvoj tokių pasitaiko ne ką mažiau. Visas srautas važiuoja pakankamai lėtai ir važiuodamas lietuviškais greičiais daug ką lenkiau. Vairuotojai geriau praleidžia nei pas mus. Gal didžiausias trūkumas, kad per kamščius užkišinėja sankryžas ir taip daro dar didesnius kamščius. Na ir velkasi visom juostom nesvarbu ar miesto centras ar aplinkkelis, o juostų ten būna ir po 5. Situacija su parkingu nustebino, nes net ir intensyviausio eismo metu, pačiame centre, prie pagrindinių turistinių vietų pakankamai nesunkiai rasdavom vietą ir kiek matėm visur nemokama. Kartą pasistatėm tokioj vietoj, kuri panaši į Vilniaus rotušę, grįžtant po poros valandų pamatėm, kad stovi ženklas sustoti draudžiama. Ir ką? Ogi nieko, nei nutempė, nei baudą uždėjo. Kelis kartus matėm stovinčius patruliuojančius policininkus, daugiausia žieduose, bet nė karto nematėm, kad stabdytų užsienietiškus numerius, mus pamatę nusisukdavo į kitą pusę. Dar atkreipiau dėmesį ar tikrai visi turi videoregistratorius, bet labai mažai pas ką mačiau. Matyt Piteris saugus miestas ir jiems jų nereikia.
Jei visgi bijot važinėti auto, tai galima keliauti metro, sistema paprasta - nusiperki žetonų, už vieną žetoną (berods 45rub/0,66€) nusileidi į apačią ir važinėji kiek nori visom kryptim kol neišlipsi į viršų. Tokiu atveju reikia rinktis viešbutį arčiau metro.
 

 
Su maistu jokių problemų nėra - kavinės, užkandinės, blyninės, picerijos, kebabai (шаверма) ant kiekvieno kampo. Aišku yra ir prabangesnių restoranų, į tokius neėjom, bet paprastose kavinėse nebuvom išleidę daugiau nei 20€ dviems, dažniausiai suma būdavo 12-15€. Aptarnavimas puikus, malonesnis nei Lietuvoje. Jeigu nesinori pasėdėti, o tiesiog papietauti, tai ten labai daug valgyklų (столовая), kai kurios dirba ir visą parą, kur žmogui sočiai pavalgyt galima už 3-4€. Taigi kaip tokiam miestui tikrai pigu. Jeigu tokia valgykla yra prie viešbučio, tai galima pagalvoti ar apsimoka imti pusryčius. Dar kas patiko, kad kiekviena kontora ar tai būtų maisto ar kitų paslaugų stengiasi viena už kitą būti labiau kūrybinga, kaip įmanoma nustebinti klientą pavadinimu, interjeru, asortimentu ir pan. Palyginus pas mus viskas atrodo konservatyviai ir nuobodžiai. Kainos parduotuvėse kaip Lietuvoj, kažkas pigiau, kažkas brangiau, bet lyginant su kavinių kainom, net nelabai apsimoka pačiam kažką gamintis. Tiesa, porcijos kavinėse mažesnės nei pas mus, kas sakyčiau gerai, nes neskatina persivalgymo.
 

 
Bet buvo ir nemalonių dalykų. Gatvėje priėjo vaikinukas, paklausė ar mėgstam arbatą. Sakom mėgstam. Sako tai einam pas mus į kavinę, pavaišinsim arbata, naujai atsidarom, tai mums reikalingi atsiliepimai. Nu ok, einam, kaip tik buvom sušalę. Įeinam į kiemą (pas juos gatvėse jau visos kavinės netelpa, nemažai kas randasi kiemuose, tai kaip ir ok), bet visas kavines praeinam, einam gilyn, kiemas tamsėja, jau pradedu galvot, kad tuoj kas iš tamsos išbėgs ir apiplėš, bet viskas ok, pasibeldžia į duris, durys atsidaro, ten jau matosi daug turistų. Mergiotė įpila vienos arbatos, kitos, klausia ar patinka, pasakoja apie arbatas. Neva ten kažkoks daug metų išlaikytas pu-erh, bet aš kadangi jį dažnai geriu, tai atskiriu, kad ten kažkoks šlamštas. Duoda vienos arbatos dėžutę, sako čia jums nemokamai, už tai, kad paliksite atsiliepimą. Po kiek laiko duoda ir kitos arbatos dėžutę, sako čia irgi nemokamai. Sako šiaip pas mus tinklapyje šios arbatos kainuoja po 80€, ką manote? Sakau brangoka. Jau kaip ir ruošiamės išeiti, imam dovanas, o ji sako "iš jūsų 30€, mokėsit grynais ar kortele?". Taigi sakei nemokamai. Ne, aš taip nesakiau. Padėjom atgal ir išėjom. Nuostolių nepatyrėm, bet nuotaika sugadinta. Iš kitos pusės gerai - čia buvo tarsi signalas, kad visiškai atsipalaiduoti neverta, kad ir kaip viskas gražiai atrodytų.
 
Naujųjų sutikimas buvo panašus kaip Minske. Po 17-18val. jau beveik visos kavinės nedirbo. Metro dirbo visą naujametinę naktį. Pačiam centre nuo 22val. buvo koncertas, nemokamas, bet lengvai į jį nepateksi, ant įėjimo metalo detektoriai ir apčiupinėjimas kaip oro uoste. Iki detektorių didžiulė minia, gal net didesnė nei pačio koncerto teritorijoje. Grojo įvairi muzika, visokių stilių, bet pagrinde šokių, ne kalėdinės dainelės vaikams :) Koncerte apie 90% žmonių buvo tadžikai, uzbekai, mongolai ir kiti gostarbeiteriai :) Šiaip, tiek koncerte, tiek ir aplinkui buvo pakankamai švaru, beveik nebuvo šiukšlių, jei kažkas geria ir aplinkui nėra šiukšliadėžės, tai gražiai pastato butelį prie stulpo, o ne numeta į krūmus. Tokių girtų agresyvių morozų kokius pastoviai galim sutikti Lietuvoj koncertuose ten mačiau tik vieną ir jį jau tramdė policija. Žiūrint bendrai į minią - visi draugiški, linksmi, vienas kitą sveikina su naujais. Lietuviai galėtų pasimokyti kultūros, vakarų europiečiai švaros iš rusų (tiksliau peterburgiečių, nes kitur dar nebuvau :) ). Aišku prie to dar prisideda ir policija, nes jos ten labai daug, kaip ir omono ir kitų tarnybų. Nepratusiai akiai atrodo kiek gąsdinančiai, bet iš tikro gerai, kad prižiūri tvarką ir užsiima nusikaltimų prevencija, o ne atvažiuoja į vietą jau po įvykio. Kas nepatiko, kad niekur nebuvo viešųjų tualetų, o tie, kurie buvo - uždaryti. Kažkokį užkampį rast neįmanoma, nes miestas labai šviesus net ir naktį ir visur pilna žmonių.
 

 
Šiaip nesu miestų mėgėjas keliaujant, nes man jie jau visi vienodi. Bet Peterburgas tikrai gražus ir kitoks, kažkuo priminė Minską, bet skirtingai nuo jo neturėjo jokių sovietų sąjungą primenančių atributų, nebent antrojo pasaulinio karo atminimus. Miestas didelis, yra ką pažiūrėti, apart populiariausių turistinių vietų dar yra visokių įdomių muziejų, pvz., sovietinių žaidimų aparatų muziejus, šešėlių muziejus. Daug visokių kanalų ir tiltelių, kažkas tarp Hamburgo ir Venecijos. Galima tiesiog važinėti gatvėm ir grožėtis, ypač pakrante. Buvom 5 dienas, bet ir jų neužteko, kad viską apeiti. Kadangi buvom žiemą, tai daug visokių atrakcijų neveikė, reikės būtinai dar grįžti vasarą. Manau neverta čia rašyti ką aplankyti, nes tokios informacijos pilna internete. Patiko žmonės, kurie malonūs ir paslaugūs. Pasimeti tarp vietinių ir niekas nespokso kaip į turistą kaip pvz., pietinėse valstybėse.
 

 
Dar toks pastebėjimas keliaujantiems žiemą - apsirenkite taip, tarsi Lietuvoj būtų -20, nes ten labai labai šalta. Nors oro temperatūra buvo tokia pati kaip pas mus, nuo -2 iki +2, bet jutiminė temperatūra žymiai šaltesnė, klimatas jūrinis.
 
Papildoma info važiuojantiems dujomis. Įprastose degalinėse beveik nėra dujų, reikia ieškoti atskirų, vadinasi "АЗС Пропан". Galima rasti puslapyje mylpg.eu, bet ten rodo ne visas. Artimiausia degalinė nuo sienos randasi čia: https://www.google.com/maps/place/%22Propan24%22+Set'+Agzs/@59.373741,28.4274728,12.04z/data=!4m5!3m4!1s0x4695cb9046eb7c9d:0xb99ca213fcb1fa92!8m2!3d59.3805435!4d28.5467539
 

 
Update:
Važiuojant atgal per sieną sausio 1d. eilė buvo labai ilga, visas važiavimas per sieną užtruko apie 3,5-4val. Palyginus kai sausio 1 važiavom iš Minsko - mašinų išvis nebuvo, buvom vieninteliai pasienyje. Gal dėl to, kad šį kartą tai buvo prieš darbo dieną. Per tą laiką kol stovėjom eilėje spėjom ir apsipirkt parduotuvėj ir arbatos išgert :) Privažiavus pirmą postą pasienietis nukreips kur važiuot. Ten vėl reikės atstovėti eilę ir skirtingai nei įvažiuojant - pradžioje reikės sulaukti kol patikrins mašiną, o tik tada jau eiti į pasų ir muitinės kioskus. Muitinės kioske reikės paduoti tą patį deklaracijos egzempliorių, kurį užpildei įvažiuojant. Beje, įvažiuojant į Rusiją duos baltas korteles, kurias reikės saugot ir pateikti išvažiuojant. Tokias pat korteles duoda ir įvažiuojant į BY, tik ten jas pildai pats, o čia jie atspausdina. Po to vėl reikės atstovėti gyvą eilę, kur pabaigoj irgi pasienietis nukreips kur važiuot. Laimei, šį kartą jau viskas paprasta ir nėra jokių idiotiškų registracijų. Tikėjomės, kad estai kratys, bet beveik nieko nežiūrėjo. Matyt principas kaip ir su BY siena - krato tik benzovežius, turistai jiems neįdomūs :)
 
Dar toks faktas apie Peterburgą: Skirtingai nuo vakarų Europos, kur viskas pradeda užsidarinėti jau 17val., o 20val. jau viskas išmirę - Peterburge 22val. dar gyvas pilnas miestas, pilna žmonių, daug kas atidaryta, labai daug kas veikia visą parą, gali netgi mašiną nusiplaut ar detalių nusipirkt, apie maisto parduotuves visą parą ir kavines net nekalbu, tokių pina visur, net nereikia specialiai ieškoti. Miestas tinka pelėdoms :) Beje, alkoholį parduoda iki 22val.
 
Labai rekomenduoju paimti ekskursinį autobusą ir važiuojant klausytis Peterburgo istorijos per ausines, gan daug įdomybių ten papasakoja. Tų autobusų sistema labai gera, važiuoja kas 1-2val., maršrutas ratu trunka 2val., maršrute daug stotelių. Nusiperki bilietą parai už 15€ arba kiek brangiau dviem parom ir gali važinėti kiek nori. Gali išlipt kokioj nors stotelėj, pasifotkint, pavalgyt, įlipt į sekantį autobusą ir važiuot toliau. https://tripshop.ru/sankt-peterburg/city/obzornye/ekskursiya-na-dvukhetazhnom-avtobuse-siti-tur-11-yazykov.html

Sveiki,
 
Norėjau asmeniškai padėkoti administratoriui Loganas už greitą pagalbą forumiečiams ir atsakymus į klausimus.
Smagu turėti tokį žmogų kolektyve. :)
 
Asmeniškai man padėjo susitvarkyti su vienu naujoku, kuris man nepagrįstai rašo neigiamus atsiliepimus, nors pats laimėjęs aukcioną net nesiruošė atsiskaityti ir bandė padaryti kaltu mane.
 
Manau padėjo ne man vienam, tad žmogus nusipelnė pagyrimų temos :)

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Sveiki,
 
galbūt kažkam bus įdomi tema, baigiau rašyti analizę apie kriptovaliutų rinką ir jos prasiskverbimą į realų pasaulį remiantis įvairiais duomenimis, straipsnis angliškai:
 
http://blog.kaiserex.com/2018/12/13/cryptocurrency-adoption-today-fundamental-overview/
 
Ištrauka iš išvadų:
 
Comparing to a historical example of a smartphone. Smartphone was invented in 1992. A reasonably good smartphone was built in 2005 and it captured ~2% of mobile phone market, 7 years later it was 54% and it took 11 years to capture 81%. No one doubts that a smartphone is an extremely useful gadget to have, just as bitcoin is an amazing tool for storing value and transacting. Bitcoin shouldn’t take that long, because overall pace of technology development is getting faster, but it will still take years to reach mass adoption.

Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
 
Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

 
Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
 
Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


 
"Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
"Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
"Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
"Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
"Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
"Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
"Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

 
Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



 
Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
 
(Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
 
 
NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
 
(Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
 
 
Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
 
(Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
 
 
Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
 
(Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
 
 
Niekada, niekada NESITEISINK
 
(Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
 
 
Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
 
(Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
 
Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
 
(Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
 
RINKIS protingai
 
(Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

 
Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
 
Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

 
Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
 
Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


 
"Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
"Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
"Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
"Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
"Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
"Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
"Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

 
Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



 
Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
 
(Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
 
 
NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
 
(Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
 
 
Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
 
(Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
 
 
Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
 
(Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
 
 
Niekada, niekada NESITEISINK
 
(Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
 
 
Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
 
(Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
 
Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
 
(Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
 
RINKIS protingai
 
(Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

 
Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies