Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
Keisti pasaulį... Kurį?
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?
Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
Kas tu?
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
Kas esu aš ir ką matau?
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai? Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.
http://i.imgur.com/TUG379V.jpg
N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra
. Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs
, kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. „Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. Forex
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
Įmonė bankrutuoja; Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.
Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
Kapitalo rinka
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
Baltijos rinka
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište
http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg
leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
Ką po galais aš čia dabar darau?
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.
http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg
Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
Kodėl aš investuoju?
Atsakymų turiu daug.
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas. Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu); Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą; Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją. Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau. Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas. Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą. Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas. Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui. Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.
Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:
Brangakmenio ieško kiekvienas; Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg
Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:
https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
Kuo dengtas doleris ir euras?
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
Blockchain
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.
https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
Bitcoin plėtra
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu. Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.
Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:
https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus
, ar
. Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
Pradžia.
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu: 1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.
tai iš to turbūt seka, kad pradėsi kurt naują projektuką? kažką ten su karvėm, greit sumesi ten kokią galeriją, skelbimus, pažinčių portalą gal net. nuu nes panašu, kad žmonėms to reikia! ten galėtų žmonės pirkt/parduot karves ir visus kitus dalykus(pieną, kefyrą ir t.t.) su karvėm susijusius arba gal net susipažint su karvėmis, nu kaip tinderis kažkas tokio, tik su karvėm ir daug ten geriau viskas būtų(geriau matchint'ų pvz ir kokių naujų funkcijų įmest galima būtų pvz melžčiau/nemelžčiau).
Tu pasakei neimanoma, as pasakiau imanoma ir daug uzdirbti net Lietuvoje, tad nereikia diskusijos pervesti kiek tokiu yra, kiek tokiu zmoniu ten dirba, tai visiskai ne esme.
Ir kas pasikeis kai parodysiu puslapi? Sakysi, kad irgi netinka nes kalba eina apie pradedancius. Ir arkliui aisku, kad pradedantieji tiek neuzdirba, o tik su laiku dideja trafficas ir uzdarbis. Man vidutiniskai turbut reikedavo apie 3 metu, kad privesti svetaine prie tavo minimo uzdarbio. Cia jei pasisekdavo, nes ne kiekvienas projektas sekmingas.
Tu pasakei neimanoma, as pasakiau imanoma ir daug uzdirbti net Lietuvoje, tad nereikia diskusijos pervesti kiek tokiu yra, kiek tokiu zmoniu ten dirba, tai visiskai ne esme.
Ir kas pasikeis kai parodysiu puslapi? Sakysi, kad irgi netinka nes kalba eina apie pradedancius. Ir arkliui aisku, kad pradedantieji tiek neuzdirba, o tik su laiku dideja trafficas ir uzdarbis. Man vidutiniskai turbut reikedavo apie 3 metu, kad privesti svetaine prie tavo minimo uzdarbio. Cia jei pasisekdavo, nes ne kiekvienas projektas sekmingas.
iShark prasau nefantazuok taip stipriai, nes jau bloga skaityti tavo marazmus apie Alexa. Kiek projektu nupirkai pats, ziuredamas i Alexa, o ne i Analytics? Perku projektus is flippa.com, per ivairius brokerius, bendrauju su zmonemis kas tuo uzsiima, ir nei vienas neperka remdamiesi Alexa reitingais, 99% jie net neziuri tokio orinio parametro kaip Alexa. Pasiskaityk kokia metodika yra renkami ju duomenis, kad bent isivaizduotum duomenu tiksluma. Todel baik klaidinti zmones, su savo teorinem ziniom.
Tarkim, sugalvojai ryt nuvažiuoti pagrybauti, net forume apie tai parašai. Žmonės tau duoda patarimu, kur grybauti, kad nepamiršk peilį ir krepšį pasiimti, nuo erkių pasipurkšti, kiti ir konservavimo receptais pasidalina...
Bet vietoj to, kad nusistatyti žadintuvą ir ryt anksčiau išvažiuoti grybauti, įsijungia - "vienas aš to nepadarysiu" , reikia kurti grybautojų asociaciją federaciją, sugalvoti grybautojų himną, išrinkti tarybą, valdybą, sugalvoti nubalsuoti kur dėsim prigrybautus pinigus, reikia ir perdirbimo cecho ir stiklainių gamyklos ir kontraktų su užsienio ir vietiniais investuotojais.
Išaušta rytas, prabėga ruduo, patalpini porą nuorodų į savo filtro straipsnius apie grybautojus, bet sėdi be grybų ir kaltini nebūtais dalykais tuos, kurie tiesiog nuvažiavo grybauti, ir tau patarė nepamiršti pasiimti kibiro ir peilio.
O reikia tik tiek nedaug - tiesiog daryti tik tai kas patinka ir ką geriausiai moki. Pasakyti, kad labai mėgstu grybauti, bet nepatinka juos apdoroti, o gal kam nepatinka grybauti, bet patinka suktis virtuvėje? Ir žiūrėk!, kitą sezona jau ir perdirbimo fabrikėlis rūksta ir asociacija įkurta...
iShark prasau nefantazuok taip stipriai, nes jau bloga skaityti tavo marazmus apie Alexa. Kiek projektu nupirkai pats, ziuredamas i Alexa, o ne i Analytics? Perku projektus is flippa.com, per ivairius brokerius, bendrauju su zmonemis kas tuo uzsiima, ir nei vienas neperka remdamiesi Alexa reitingais, 99% jie net neziuri tokio orinio parametro kaip Alexa. Pasiskaityk kokia metodika yra renkami ju duomenis, kad bent isivaizduotum duomenu tiksluma. Todel baik klaidinti zmones, su savo teorinem ziniom.
iShark prasau nefantazuok taip stipriai, nes jau bloga skaityti tavo marazmus apie Alexa. Kiek projektu nupirkai pats, ziuredamas i Alexa, o ne i Analytics? Perku projektus is flippa.com, per ivairius brokerius, bendrauju su zmonemis kas tuo uzsiima, ir nei vienas neperka remdamiesi Alexa reitingais, 99% jie net neziuri tokio orinio parametro kaip Alexa. Pasiskaityk kokia metodika yra renkami ju duomenis, kad bent isivaizduotum duomenu tiksluma. Todel baik klaidinti zmones, su savo teorinem ziniom.
iShark prasau nefantazuok taip stipriai, nes jau bloga skaityti tavo marazmus apie Alexa. Kiek projektu nupirkai pats, ziuredamas i Alexa, o ne i Analytics? Perku projektus is flippa.com, per ivairius brokerius, bendrauju su zmonemis kas tuo uzsiima, ir nei vienas neperka remdamiesi Alexa reitingais, 99% jie net neziuri tokio orinio parametro kaip Alexa. Pasiskaityk kokia metodika yra renkami ju duomenis, kad bent isivaizduotum duomenu tiksluma. Todel baik klaidinti zmones, su savo teorinem ziniom.
iShark prasau nefantazuok taip stipriai, nes jau bloga skaityti tavo marazmus apie Alexa. Kiek projektu nupirkai pats, ziuredamas i Alexa, o ne i Analytics? Perku projektus is flippa.com, per ivairius brokerius, bendrauju su zmonemis kas tuo uzsiima, ir nei vienas neperka remdamiesi Alexa reitingais, 99% jie net neziuri tokio orinio parametro kaip Alexa. Pasiskaityk kokia metodika yra renkami ju duomenis, kad bent isivaizduotum duomenu tiksluma. Todel baik klaidinti zmones, su savo teorinem ziniom.
iShark prasau nefantazuok taip stipriai, nes jau bloga skaityti tavo marazmus apie Alexa. Kiek projektu nupirkai pats, ziuredamas i Alexa, o ne i Analytics? Perku projektus is flippa.com, per ivairius brokerius, bendrauju su zmonemis kas tuo uzsiima, ir nei vienas neperka remdamiesi Alexa reitingais, 99% jie net neziuri tokio orinio parametro kaip Alexa. Pasiskaityk kokia metodika yra renkami ju duomenis, kad bent isivaizduotum duomenu tiksluma. Todel baik klaidinti zmones, su savo teorinem ziniom.
Interneto žiniasklaidos bendrovės, skelbimų portalai ir reklamos tinklai pernai skaičiavo didesnes pajamas, o šiemet pirmąjį pusmetį kai kurių portalų pajamos krito, nes įvedus eurą sumažėjo vartojimas.
Estijos „Ekspress Grupp“ valdomos UAB „Delfi“ pajamos per 2014 m. ūgtelėjo 7,4%, iki 8,2 mln. Eur, pelnas – 24%, iki 0,96 mln. Eur. Nepaskirstytasis bendrovės pelnas laikotarpio pabaigoje siekė net 2,1 mln. Eur. Paklaustas, ar Lietuvoje likę pinigai reiškia, kad grupė planuoja investicijas ar įsigijimus, Gunnaras Kobinas, „Ekspress Grupp“ vadovas, pabrėžia: „Kol kas nematome poreikio paskirstyti pelną, galime pasitelkti sukauptus rezervus minėtoms veikloms arba kitiems poreikiams.“
Pirmąjį šių metų pusmetį „Delfi“ apyvarta traukėsi 4%, o EBITDA mažėjo 30%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. Tokius rezultatus Lietuvoje, rašoma per „Nasdaq Vilniaus“ biržą išplatintose finansinėse ataskaitose, lėmė dėl euro įvedimo sumažėjęs vartojimas. Tačiau birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, bendrovė fiksavo 15% augimą ir tikina, kad tokios tendencijos išsilaikys antrąjį metų pusmetį. Plačiau p. Kobinas rezultatų nekomentuoja.
„Esame biržoje kotiruojama bendrovė, tad daugiau finansinių aspektų, nei nurodoma ketvirtinėse ataskaitose, negalime pateikti“, – teigia p. Kobinas.
Šiuo metu „Delfi“ žiniasklaidos grupė Lietuvoje valdo 6 žurnalus ir 16 internetinių prekių ženklų, pagrindinis jų – naujienų portalas delfi.lt.
„Spalio pradžioje planuojame pristatyti sporto aistruoliams skirtą portalą krepšinis.lt, – teigia Vytautas Benokraitis, „Delfi“ vadovas. – Be to, sekdami pasaulines tendencijas, metų pradžioje numatėme kelis strateginius veiksmus, kuriuos stipriai pajaus vaizdo turinio ir mobiliųjų prietaisų vartotojai.“
VĮ Registrų centro pateiktose ataskaitose rašoma, kad 70% visų grupės pajamų Lietuvoje sudaro reklama internete, likusi dalis tenka žurnalams.
Pirmasis pelnas
Pernai 15min.lt valdanti UAB „15min“ pirmą kartą dirbo pelningai. „Labiausiai prie to prisidėjo veiklos išgryninimas, koncentravimasis vien į internetą. Šiemet taip pat augame – reklamos pajamų per pirmus 8 mėnesius gavome 27% daugiau“, – skaičiuoja Tomas Balžekas, bendrovės „15min“ generalinis direktorius.
Tiesa, bendrovės nuosavas kapitalas pernai išliko neigiamas, rodo įmonės ataskaita. 2013 m. akcininkai padidino kapitalą, o 2014 m. anksčiau sukaupti nuostoliai buvo padengti atsiradusiais akcijų priedais, tad per 2014 m. nepaskirstytieji nuostoliai sumažėjo nuo 2,5 mln. Eur iki 0,2 mln. Eur.
Bendrovė išlieka skolinga akcininkams – per vienus metus grąžintina skola siekia 1,3 mln. Eur.
Paklaustas, kiek bendrovės pajamų sudaro reklamos pajamos, p. Balžekas neatskleidžia. Jų nepateikia ir pernykščius rodiklius auginusi UAB „Lrytas“.
„Tokių duomenų neteikiame ir Registrų centrui, tad nenorėčiau to viešinti, tačiau, akivaizdu, gyvename iš reklamos“, – kalba Ričardas Baltaduonis, UAB „Lrytas“ direktorius. Dalį reklamos pozicijų portalas yra atidavęs „Google“. Nors rinkoje gajus įsitikinimas, kad taip tenka susitaikyti su mažesnėmis pajamomis, p. Baltaduonis atkerta, jog jie „Google“ traktuoja kaip bet kurį kitą klientą.
„Radome abiem pusėms priimtiną sprendimą, tad natūralu, kad dirbame ir su jais, o finansinius aspektus geriausiai atspindi metiniai rodikliai“, – kalba p. Baltaduonis.
Anot jo, šiemet „viskas pagal planą“, o didžiausio pakilimo bendrovė tikisi ketvirtąjį metų ketvirtį.
Ketvirtoje lankomiausių naujienų portalų pozicijoje rikiuojasi tv3.lt (po to, kai susijungė su balsas.lt portalų šeima).
„Mūsų visos grupės viena prioritetinių krypčių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – internetas, todėl per pastaruosius metus įsigytas ne vienas stambus naujas pirkinys tarptautiniu mastu. Dabar matome, kad investicijos pasiteisina – pajamos stabiliai auga. Rinkoje yra poreikis pirkti reklamą iš karto keliuose skirtinguose žiniasklaidos kanaluose“, – kalba Laura Blaževičiūtė, TV3 generalinė direktorė.
Gryta Balserytė, interneto tyrimų bendrovės „Gemius“ regiono vadovė Baltijos šalims, pabrėžia, kad po rokiruočių portalų lankomumo lentelėse prognozuoti, kas metų pabaigoje bus pirmajame trejetuke, nelengva.
„Žiniasklaidos grupės kuria naujus teminius projektus, specializuotas svetaines. Daugiausia investicijų rinkos dalyviai skiria vaizdo turiniui, o tai gali kilstelėti pajamas“, – pabrėžia p. Balserytė.
Potencialo yra
Ugnius Jankauskas, UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad portalo pajamos iš reklamos internete pernai siekė 474.000 Eur, šiemet planuojamas daugiau nei 22% augimas.
Bendra „Verslo žinių“ apyvarta 2014 m. ūgtelėjo beveik dešimtadaliu – iki 4,7 mln. Eur, grynasis pelnas išaugo tris kartus – iki 0,36 mln. Eur.
„Šią vasarą atsinaujinome, tikimės, kad tai 20–30% padidins atverstų puslapių skaičių, tad turime nemenką augimo potencialą ir šiemet, ir kitąmet, – kalba p. Jankauskas. – Sparčiausiai šiandien augantis skaitytojų praleistas laikas ir atverstų puslapių skaičius fiksuojamas mobiliuosiuose telefonuose, tačiau čia matome mažesnes atversto puslapio pajamas nei interneto portaluose. Dar vienas iššūkis žiniasklaidos verslui.“
Didžiausių interneto žiniasklaidos bendrovių, skelbimo portalų ir reklamos tinklų 2014 m. pardavimo pajamos pateikiamos lentelėje vz.lt.
1. Adwords paspaudimo ikainiai tikrai ne tokie uz nurodytas temas/ raktinius zodzius, nes jie visiskai be konkurencijos. O tai reiskia minimalia CPC (uz paspaudima) kaina Adwords sistemoje. Netiki, pabandyk pasireklamuoti.
2. Paskaiciavimas uz straipsnio parodymus yra nesamoningas, tu perziuriu galima kiek nori sugeneruoti tusciu - scriptai, pats prispaudinesi ir t.t. Pagal tokius paskaiciavimus, niekam suprantanciam neprakisi reklamos pirkt.
Tai ir sakau, kad kuri daug temu, kur teorijos 90%, o praktisku ir protingu dalyku 10%. Truksta dar patirties realios.
Lenkijos privataus kapitalo investicijų bendovei „MCI“ priklausantis fondas įsigijo kontrolinį didžiausios e. prekybos žaidėjos Baltijos šalyse „Pigu.lt“ akcijų paketą.
Šiandien pasirašyta sutartimi kontrolinis „Pigu.lt“ akcijų paketas, t.y. daugiau nei 50% akcijų, pereina į Lenkijos grupei MCI priklausančios bendrovės „Private Equity Managers“ („PEManagers Group“) kontroliuojamo fondo „MCI.TechVentures 1.0“ rankas.
Nei tikslus perleistų akcijų skaičius, nei sandorio suma neatskleidžiama. Bendrovių pasirašytą sutartį dar turi patvirtinti Konkurencijos taryba.
„Bendrovė turi didžiulį potencialą. Baltijos šalių rinkos yra mažiau prisotintos nei Vakarų Europoje, o prekybos internetu populiarumas tik auga“, – e. komercijos rinkos augimą Baltijos šalyse ir toliau numato Maciejus Kowalskis, į „Pigu.lt“ investuojančios „Private Equity Managers“ investicijų partneris.
Pasak Mykolo Majausko, „Pigu.lt“ stebėtojų tarybos pirmininko, sandoris su patyrusiais investuotojais į e. komerciją bus naudingas visai bendrovei. „Tai dar labiau sustiprins mūsų lyderio pozicijas Baltijos šalyse ir padėti teikti pasaulinio lygio paslaugas klientams“, – sako p. Majauskas.
„PEManagers Group“ taip pat jau yra investavusi į tokius e. komercijos projektus kaip „Morele.net“, „KupiVIP“ ar „Mall.CZ“, taigi, pasak bendrovių, fondo valdytojai „Pigu.lt“ galės suteikti ne tik finansinę paramą, bet ir vadovų veiklos patirties.
Vieni didžiausių
MCI yra viena didžiausių privataus kapitalo investicinių bendrovių Lenkijoje, jos turto vertė sudaro apie 260 mln. Eur (1,080 mlrd. PLN). Bendrovės pelnas pirmą šių metų ketvirtį siekė apie 11,5 mln. Eur, t.y. 97% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Nuo 2001 m. Varšuvos biržoje kotiruojama bendrovė per valdomus fondus yra investavusi į daugelį e. komercijos, mobiliųjų mokėjimų, skaitmeninės žiniasklaidos ir pan. verslų, daugiausia Lenkijoje, taip pat Vokietijoje, Austrijoje, Turkijoje. Lietuvoje ir Baltijos šalyse bendrovė iki šiol nebuvo investavusi.
„Pigu grupę“ sudaro UAB „Pigu“ ir jos antrinė įmonė SIA „Pigu Latvia“ ir OÜ „DLB Trading“. Bendrovė užima pirmaujančias pozicijas e. komercijos rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje. Nuo praėjusių metų stiprus augimas fiksuojamas ir Estijos rinkoje.
90% įmonės akcijų per susijusias įmones ir asmenis priklauso Tadui ir Donatui Karosams. 10% – įmonės generaliniam direktoriui Dainiui Liuliui.
Bendrovė Registrų centrui dar nėra pateikusi 2014 metų finansinių ataskaitų. Kol kas skelbiama, kad pernai grupės apyvarta siekė beveik 50 mln. Eur.
Konsoliduotos pardavimo pajamos (be PVM) 2013 m. siekė 31,3 mln. Eur. 2012 m. – 20,6 mln. Eur. Grynasis pelnas 2013 m. siekė 0,52 mln. Eur, 2012 m. fiksuotas 0,1 mln. Eur nuostolis.
Dainius Liulys VŽ yra sakęs, kad 2014 m. „Pigu.lt“ prekyba augo apie 40%, pirkėjų skaičius – 30%. Per praėjusių metų devynis mėnesius, pasak p. Liulio, grupės konsoliduoti pardavimai augo 38% ir pasiekė 28 mln. Eur. Didžiausią apyvartos dalį sudaro pardavimai Lietuvoje, procentine išraiška pardavimai sparčiausiai augo Estijoje.
Adrijus sureagavo į GeroNesiojim Europarlamentaras ANTANAS GUOGA - galimai AFERISTAS?
Adrijus gavo reakciją nuo drakas Projektas "Dvigubas smūgis".thumb.png.d6d04a4626aa63f716982247aae563b2.png)
Adrijus gavo reakciją nuo Andrejus Tikslas - iš tinklapio 1000 eur per mėnesį
Adrijus gavo reakciją nuo VinylRecords Ar įmanomas, bent teoriškai, bendras Uždarbiečių projektas?
Adrijus gavo reakciją nuo pilietis Tikslas - iš tinklapio 1000 eur per mėnesį
Adrijus gavo reakciją nuo Splatt Tikslas - iš tinklapio 1000 eur per mėnesį
Adrijus gavo reakciją nuo Kaprals Pigu.lt pardavė lenkams