iNertia

Kiekvienas nusimanantis telefonuose renkasi jį pagal savo poreikius, taip kad nėra ko čia ginčytis katras telefonas geresnis. Asmeniškai turėjau tiek WP, tiek iOS ir dabar Android. WP tikrai buvo padorus, bet nepatiko valdymas, iOS saugumo sumetimais tikrai geras, valdymas taipogi nepatiko. Sėdžiu dabar su Androidu tikrai būna kad pastriginėja, bet bent jau valdymas man čia patinka. Kiekvienas telefonas turi minusų ar pliusų.

MIRK, BET IŠSISKIRK. RINKODARA BE RINKODAROS
Kai kurie Vakarų rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad tradiciniai metodai dabar veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau nebėra – praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių ekspertų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei keistis. Akivaizdu, kad naujieji rinkodaros genijai pateikia daug įdomių minčių, tačiau jų patarimai tinka ne visiems, ne visur ir ne visada, tad turbūt nevertėtų tikėtis, jog jų idėjos staiga sukeltų visuotinę, visiems priimtinę revoliuciją.
 
Rinkodaros guru Sethas Godinas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį išpopuliarino "rinkodaros su leidimu" (angl. - permission marketing) koncepciją, kurios esmė buvo revoliucingai paprasta: šiais visuotinio triukšmo ir masinių reklamos atakų laikais, kai yra daugybė pasirinkimo galimybių ir rinkodaros kanalų, vieninteliai, kas gali tikėtis sėkmingų rezultatų, yra tie, kurie "įsigyja leidimą bendrauti su klientu". Kaip gaunamas tas leidimas, nėra taip reikšminga, svarbiausia, kad pardavėjo ir kliento santykius lemtų abipusiškai naudingas ir stiprėjantis ryšys. Godinas tai apibūdino labai paprasta metafora: tarkime, jei į barą ieškodamas poros įeina arogantiškas kaubojus, sumosuoja krūva dolerių ir vien savo "macho" išvaizda bei elgsena pabando užkariauti potencialios sužadėtinės dėmesį, akivaizdu, kad jis šiais laikais nesulauks tokios sėkmės kaip elegantiškas vyriškis, kuris damą kalbina subtiliai, nuperka jai kokteilį, pakviečia į pasimatymą, į kiną ir tik tada ieško artimesnio ryšio.
 
 
Sakoma, kad šiais laikais "macho" tipas, kuris ne puoselėja santykius su klientu, o tikisi jį užkariauti garsiai reklamuodamasis ar įkyriai piršdamas prekę, jau yra pasmerktas. Tradicinį požiūrį Godinas vadina trukdymo rinkodara. Jis argumentuoja tokiu pavyzdžiu: įdomiausioje TV laidos vietoje žiūrovai yra priversti iškęsti siužetą apie sauskelnes ar higieninius įklotus. Todėl visi, kas ir toliau planuoja grandiozinius klasikinės reklamos biudžetus, bet nesugalvoja, kaip subtiliai įsipiršti klientui, Godino nuomone, ilgainiui liks prie suskilusios geldos: "TV industrijos kompleksas, ta žavi mašina, kuri besireklamavusius apdovanodavo augančiais pelnais – tačiau tai lėmė ir didesnes išlaidas perkant dar daugiau reklamos paslaugų, - pagaliau griūna. Gudrieji rinkodaros vadybininkai pradėjo bėgti nuo brangių masinės komunikacijos priemonių, kai tik suprato, kad prekės ženklo vertės kūrimas taikant "trukdymo" metodą - tradicinę reklamą - yra pasmerktas".
 
Daugiau nebesireklamuos
 
Visai neseniai "Amazon.com" vadovas Jeffas Bezosas, mūsų dienų verslo legenda, paskelbė, kad "Amazon.com" daugiau nebesireklamuos. Iš viso. Jokių TV reklamų, jokių skelbimų spaudoje. Reklamai pirkti nebus išleista nė cento. Kur keliaus šiam reikalui skirti pinigai? Užuot brangiai pirkę plotus ar eterio laiką, "Amazon.com" vadovai reklamos pinigus nusprendė skirti kitkam – jie nemokamai savo siuntas pristatys užsakovams visoje JAV teritorijoje.
 
 
Ekspertai sutartinai lingavo galvomis - tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad reklamos industrijai, TV bei kitoms masinės informacijos priemonėms atėjo laikas keistis iš esmės. Šventvagiškai pranašaujama, kad gali ateiti laikas, kai pirkėjai prekybos centre gali nebesirinkti tam tikros prekės būtent todėl, kad ji buvo intensyviai reklamuojama per TV. Tokią versiją iš dalies patvirtina ir kai kurių prekių ženklų ar kompanijų, kurios dažnai net neturi didelių reklamos biudžetų, sėkmės istorijos.
 
Gandų purslai dėl "Red Bull"
 
Praktiškai bet kurioje Lietuvos degalinėje galima pamatyti santūriai rymančių energinio gėrimo "Red Bull" skardinių piramidžių. Gėrimas išpopuliarėjo visame pasaulyje ir atėmė nemažą dalį rinkos iš milžinės "Coca-Cola". Ir tai įvyko praktiškai be regimos kovos žiniasklaidoje. Jei kada nors teko ragauti "Red Bull", turėtumėte pripažinti, kad jis nėra nei labai skanus, nei apskritai kuo nors ypatingas: gėrimų industrijos autoritetas "BevNet" "RedBull" skonį įvertino labai kuklia "D+" žyma. Bet tai netrukdo Dietrichui Mateschitzui, kuris ir įkūrė "Red Bull", pardavinėti šio gėrimo skardinę vos ne aštuonis kartus brangiau nei "Coca-Cola". Svarbu yra tai, kad "Red Bull" niekad nebuvo reklamuotas tokiais mastais kaip "Coca-Cola". Ar teko matyti "Red Bull" reklamą per TV? Turbūt ne, šio gėrimo rinkodara perrašė tradicines taisykles.
 
 
Iš pat pradžių, kai "Red Bull" buvo registruojamas maisto ir higienos institucijose parduoti Vokietijoje - antroje šalyje po savo gimtinės Austrijos, naujienos apie jo pasirodymą rinkoje sukėlė tikrą žiniasklaidos sambrūzdį, begales gandų. Gaminys įgijo vos ne kontrabandinio ar draudžiamo gėrimo statusą. Tai, kad produkto registravimo procesas užtruko net penkerius metus, buvo "Red Bull" rinkodaros privalumas, o ne trūkumas: vartotojai spėliojo, ar tik išties nebus "Red Bull" vos ne narkotinių ar ekstazio savybių turintis gėrimas, jei taip sunku jį užregistruoti. Gandai sklido šviesos greičiu - buvo kalbama, kad tai vos ne skysto pavidalo "Viagra" ir kad viena iš gėrimo sudedamųjų medžiagų – taurinas – išgaunama iš buliaus sėklidžių, vadinasi, teoriškai šios medžiagos kažkiek turėjo patekti į kiekvieną "Red Bull" skardinę, todėl gaminys išsiskiria išties antgamtiškomis energinėmis savybėmis.
 
 
Kompanija sąmoningai skleidė ir kurstė gandus apie neįtikėtinas gėrimo galias savo internetinėje svetainėje ir netrukus natūralus vartotojų susidomėjimas peraugo į tikrą isteriją: vos pasirodęs prekyboje "Red Bull" buvo šluote iššluotas iš Vokietijos parduotuvių, jo trūkumas parduotuvėse buvo jaučiamas net tris mėnesius.
 
Vėliau, kai "Red Bull" žengė į Didžiosios Britanijos rinką, tai jau buvo gėrimas, turintis specifinę reputaciją, aurą, skandalų šleifą. Visa tai kėlė nepaprastą galimų vartotojų susidomėjimą. Toks pat scenarijus pasikartojo ir kelyje į JAV rinką ir visur kitur. "Red Bull" reklamos kampanijos visose rinkose buvo labai panašios.
 
Vartotojui - aiški žinia
 
Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad tokią strategiją lėmė konkrečios aplinkybės: "Red Bull" gėrimo gamintojai nuo pat veiklos pradžios neturėjo jokių alternatyvų, nes tada dar nedidelė kompanija negalėjo sau leisti išlaidauti masinei reklamai. Nuo pat pradžių kiekviena "Red Bull" rinkodaros akcija turėjo labai aiškiai apibrėžtus taikinius - žmones, kuriems reikėjo tokio gėrimo ir jo reputacijos, klubuose iki paryčių besilinksminantį jaunimą, aviacijos skrydžių valdymo dispečerius, nes jiems ilgą pamainą reikėjo išlikti energingiems ir budriems, tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojus, biržos maklerius, sportuojančius paauglius. Net jei gėrimą reklamavo kino ar sporto žvaigždės, tai buvo pasiekiama sukėlus nuoširdų garsenybės entuziazmą ir susidomėjimą, o ne perkant jos paslaugas, kaip, pavyzdžiui, "Pepsico" samdė Michaelą Jacksoną.
 
 
Ar gali "Red Bull" modelį pasitelkti kiti? Ir taip, ir ne. "Coca-Cola" bandė tai padaryti JAV rinkoje su savo pagamintu energiniu gėrimu KMX, bet ne taip sėkmingai. Esminis skirtumas - vartotojams nebuvo leista patiems išpopuliarinti gėrimo, juos paprasčiausiai bandyta nupirkti, remiant madingus jaunimo renginius. Tai ne tas pats. "Red Bull" nebuvo svarbu dovanai išdalyti vartotojams daug gėrimo skardinių. Daug svarbiau buvo įbrukti gėrimų reikalingiems vartotojams, kurie patys reklamavo produktą kitiems. Be to, "Red Bull" nuo pat pradžių buvo nuoseklūs: gėrimas išskirtinis, žinia vartotojui ypač aiški: "Mes suteiksime tau ypatingos energijos". Be to, ir pats pardavimas visada apgaubtas paslapties šydu: naujose rinkose "Red Bull" nėra lengva gauti iš karto, rinka turi subręsti ir sulaukti savo laiko.
 
 
Kad įsitvirtintų JAV rinkoje, "Red Bull" turėjo nuosekliai, tyliai ir kantriai dirbti penkerius metus. Šių laikų standartais tai neįtikėtina prabanga. Bet "Red Bull" galėjo sau tai leisti, nes iki šiol nepatiria tokio akcininkų spaudimo kuo greičiau krauti pelną, kokį patiria didieji gėrimų gamintojai, - "Red Bull" iki šiol yra privati kompanija. Be to, "Red Bull" darbuotojai šventai tiki savo gaminio sėkme ir jiems tai ne tik darbas, bet ir misija, kuriai atstovauja išties charizmatiškas lyderis Dietrichas Mateschitzas. Jo manymu, šių dienų verslas pirmiausia turi rūpintis savo paslaugos ar gaminio kokybe ir auklėti savo darbuotojus.
"Jei kas nors jums pamokslauja, kad svarbiausias įmonės tikslas yra maksimizuoti pelną, aš manau, kad tai paprasčiausiai neteisinga. Po galais, tai netgi nusikalstama", - sako verslininkas, kurio asmeninis turtas viršija 14 mlrd. litų.
 
Sėkmės dalis - pagarba vartotojui
 
Interneto galiūnai - "Hotmail.com", "Google" ar "Ebay" – milžinais tapo taip pat be tradicinės reklamos masinės informacijos priemonėse. Akivaizdu, kad jie turi tą patį bruožą, kaip ir "Red Bull": šie savo produktą titulavo kaip išskirtinį gaminį, interneto bendrovės akcentavo savo išskirtines paslaugas. Iš pirmo žvilgsnio tokie teiginiai nėra neginčijami - juk nei "Red Bull", nei "Google" nebuvo absoliučiai pirmieji tokio pobūdžio gaminiai ar paslaugos: prieš rinkoje pasirodant "Red Bull" buvo kitų energinių gėrimų, o "Yahoo" bei "Altavista" paieškos svetainės atsirado kur kas anksčiau nei "Google". Bet abu šie produktai buvo išgryninti iki maksimalių kategorijų: "Red Bull" turėjo ne tik kofeino ir taurino. Tai nebuvo vien tik gaivinantis gėrimas, o tikra "energijos bomba". "Google" buvo ne šiaip eilinė paieškos svetainė, bet "greičiausia paieškos svetainė pasaulyje". Turint tokius produktus, visa kita, subtiliai koordinuojant, buvo leista sukurti patiems vartotojams: gandus, atsiliepimus, susidomėjimą, klubus.
 
 
Naujųjų interneto svetainių verslo modelis irgi buvo ypatingas - reklama ne šiaip užgriozdindavo svetainės turinį, o paprasčiausiai pasirodydavo kaip naudingos nuorodos ieškotojui, tačiau labai aiškiai atskirtos. Galima pasakyti, kad viena esminių "Google" sėkmės priežasčių buvo ir pagarba vartotojui: jokių paslėptų reklamų, jokių nereikalingų nuorodų ar bandymų uždirbti lankomumo sąskaita.
 
 
Šią išties novatorišką rinkodaros strategiją, pagrįstą išskirtinėm paslaugom ir pagarba vartotojui, "Google" sėkmingai plėtoja toliau. Kad ir nauja "Google" elektroninio pašto paslauga "G-mail". Tai - naujoviškas pasiūlymas jau vien dėl to, kad vartotojams nemokamai buvo duodama neįtikėtinai didelė - 2 GB bylų saugykla, o štai tradiciniai tokių paslaugų tiekėjai suteikdavo daugiausia 20 Mb. Jei tokią paslaugą būtų pasiūliusi, tarkime, AOL ("America On Line"), vartotojai būtų užversti reklamos srautu ir, tradiciškai mąstant, būtų viliojami kuo greičiau užsakyti paslaugą, o šią vėliau būtų planuojama kaip nors apmokestinti ar sukurti "Premium" tipo mokamų segmentų. Tuo tarpu "Google", kaip ir "Red Bull", žinojo, kad vartotojai gerą žodį paskleis daug efektyviau nei spalvingi reklamos klipai geriausiu laiku per populiariausių televizijų programas. "Google" puikiai išnaudoja vieną iš klasikinių įtakos principų: stoką arbą dirbtinę stoką. "G-mail" pašto paslaugos negali užsisakyti bet kas. Vienintelis būdas sukurti savo "G-mail" pašto dėžutę yra gauti jau ją turinčio vartotojo rekomendaciją.
 
 
Ar tai veiksminga? Taip. Tačiau galima klausti ir kitaip - ar efektyviai veikia tradiciniai rinkodaros būdai? Jei taip, ar jūs galite sau tai leisti?
 
Kava ir bendravimas
 
Netgi tokios individualumu besididžiuojančios užeigos kaip kavinės gali tapti standartizuotu ir vienu prekės ženklu suvienytu pasauliniu tinklu, pritaikius ne tradicines rinkodaros formas, o tiesiog išgrynintą verslo modelį. Tai įrodė visame pasaulyje sparčiai besiplečiantis kavinių tinklas "Starbucks". Nors kiekvienas turime pamėgtą vieną ar kelias kavines, tačiau ir tinklui priklausančiose kavinėse galima sukurti malonią atmosferą ir pasiekti, jog klientai jas laikytų tegu ne pirmaisiais, tačiau bent jau antraisiais namais.
 
 
"Starbucks" neskyrė milžiniškų biudžetų reklamos ar tiesioginio pašto kampanijoms, tačiau pateikė vartotojams, kaip jie patys teigia, iki smulkmenų su meile ir pasiaukojimu išgrynintą verslo modelį. Kava? Tik gera, ne, tik geriausia. Laukiate eilėje? Jus pakalbins padavėja. Norite gerdamas kavą paskaityti laikraščių ar žurnalų? Jie po ranka. Norite paganyti akis į pasaulio publiką? Jie čia pat, tuoj užeis. Norite pažaisti stalo žaidimų? Štai krūva jų sukrauta kampe. Norite pabendrauti su "kietais" žmonėmis? Jie čia pat, kavinės viduje.
 
 
Howardas Schultzas, vienas iš "Starbucks" tinklo įkūrėjų, teigė, jog netgi parduodant tokį žaliavinį produktą kaip kava ar arbata galima sukurti pridėtinę vertę, kurios neįmanoma išreklamuoti, bet vartotojai ją visada pajus - malonią bendrauti ar atsipalaiduoti skirtą atmosferą.
 
Pabėgimai ir sugrįžimai
 
Tiesioginės prekybos milžinės, tokios kaip "Avon" ar "Tupperware", ilgus dešimtmečius augo nesilaikydamos tradicinės rinkodaros principų: jokių parduotuvių, jokios reklamos masinėje žiniasklaidoje, klientai tampa pardavėjais, o pardavėjai - klientais. Jų rinkodara buvo kreipiama ne tiek į galutinį vartotoją, kiek į pardavėją. Tačiau laikai keičiasi ir šioje verslo srityje: "Avon" dabar kuria ir kitų pardavimo kanalų, nes šių laikų vartotoją jau ne taip lengva atvilioti į tradicine vadinamą pardavimo aplinką: vakarėlį ar dar kaip kitaip pakrikštytą gaminių pristatymą. Nuo šiol Vakaruose "Avon" gaminių galima išvysti ir didžiuosiuose prekybos centruose - ten veikia "Avon SPA" - grožio ir individualios grožio terapijos centrai.
 
 
Kyla natūralus klausimas: kuris gamintojas nenorėtų, kad jo prekė būtų parduodama didžiuosiuose prekybos centruose? Tačiau tokio tipo kompanijoms tai yra būtent netradicinė priemonė. Dabartinė "Avon" vadovė Andrea Jung, pripažinta antra pagal įtakingumą verslo vadove pasaulyje, turėjo ilgai įtikinėti tiek savo konsultantes, tiek akcininkus, jog šis žingsnis yra neišvengiamas. Prieš kelerius metus jai teko įtikinėti akcininkus, kad būtina pristatyti naują brangią "Avon" kosmetikos liniją.
 
 
"Tupperware" vadovai žengė analogišką žingsnį - pasirašė strateginės partnerystės sutartį su JAV prekybos tinklu "Target". Parduotuvėse buvo pradėta laisvai prekiauti "Tupperware" gaminiais. Pradžia buvo svaiginanti - pardavimai viršijo visus lūkesčius, bet tada susigriebė, kad kerta šaką, ant kurios patys sėdi: pardavimai tradiciniuose moterų vakarėliuose JAV rinkose dramatiškai smuko, o demonstruotojų skaičius sumažėjo 40%, nors kitose šalyse tuo metu augo. 2003 metais "Tupperware" gaminiai tyliai buvo išimti iš visų "Target" parduotuvių.
 
 
Tačiau "Tupperware" į JAV parduotuves grįžta kitu būdu - Trojos arklys šiuo atveju buvo gražūs bendrovės gaminių demonstraciniai stendai, pastatyti didžiuosiuose pasaulio prekybos centruose, geriausiose vietose, savaitei ar dviem. Tokia taktika įgalino išsaugoti ypatingą pardavimo vakarėliuose metodą, bet kartu atvėrė galimybių rasti visai naujų klientų. "Tupperware" pakeitė ir savo vakarėlių stilių: jie tapo trumpesni ir juose aktyviai dirba ne tik pati demonstruotoja, bet ir jos svečiai - visi kartu gamina, taip išbandydami ir kompanijos produktus.
 
 
"Avon" ir "Tupperware" išbandė ir kitus pardavimo, bet ne rinkodaros kanalus: jų gaminiais prekiaujama ir interneto svetainėse, ir "Amazon.com", ir kiekviena demonstruotoja ar konsultantė gali surengti savo e. vakarėlį kompanijos įrengtoje svetainėje. "Tupperware" gaminių galima nusipirkti ir TV parduotuvėse - šis pardavimo būdas irgi leidžia pademonstruoti tas gaminių savybes, kurių neparodysi parduotuvės lentynoje.
 
 
Kosmetikos gamintojai bene labiausiai yra priversti ieškoti naujų rinkodaros ir pardavimo būdų, nes jau beveik dešimt metų šis sektorius yra įžengęs į pagreitinto pardavimo etapą - naujų produktų sukūrimo ir gamybos tempai pasidarė tokie spartūs, kad didžiosios kompanijos nebespėja tuštinti savo sandėlių, nepaliaujamai papildomų vis naujesniu asortimentu. Šis procesas taip pat yra ir augančių logistikos išlaidų priežastis. Tai savo ruožtu lemia iš pirmo žvilgsnio dosniąsias "Pirk ir gauk nemokamai" akcijas, nors daugeliu atveju tai yra ne kas kita, kaip lentynų valymo procesas.
 
Realūs kraštutinumai
 
Ne viena bendrovė, ieškodama naujų rinkodaros būdų ir eksperimentuodama, vaizdžiai sakant, šovė sau į koją. Patirtis rodo, kad tu negali būti viskuo savo klientui. Būtina suvokti, kuo esi ypatingas, ir leisti vartotojui pačiam populiarinti tavo tikrąsias vertybes. Šiuo atveju pardavimo būdas - irgi viena iš išskirtinumo apraiškų, kurios neverta aukoti. Tai galima pavadinti išgrynintu kraštutinumu. Štai daugiausia populiaraus Vakaruose stalo žaidimo "Cranium" parduodama ne žaislų parduotuvėse, o "Starbucks" kavinėse, o vaikiškų žaislų - "McDonald's" ir kituose greitojo maisto restoranuose.
 
 
Akivaizdu, kad vartotojai užkimba ant išgrynintų kraštutinumų jauko. Minėtas rinkodaros autoritetas Godinas naujausioje savo knygoje "Free Prize Inside - The Next BIG Marketing Idea" akcentuoja idėją esą tradicinė reklama jau mirė: "Jei gali sukurti tokį gaminį, paslaugą, mokyklą, bažnyčią ar karjerą, apie kurią verta pasakoti kitiems, vartotojai išpopuliarins tavo pasiūlymą taip, kaip jo neišpopuliarintų jokia reklama". Tačiau kaip tokį gaminį sukurti?
 
 
Rinkodaros teorija sako, kad būtina diferencijuotis, gal ir nepastebimai, bet nuosekliai. Tradiciškai tampama "brangiausiais, bet geriausias", "greičiausiais", "patikimiausiais", "storiausiais", "ploniausiais", "sveikiausiais". Paradoksalu, tačiau galima ir sąmoningai bei atkakliai kenkti savo sveikatai - net ir po visų Vakaruose nuskambėjusių šlamštmaisčio skandalų ir teismo procesų JAV lig šiol gana sėkmingai veikia gausybė greitojo maisto restoranų, beje, jie giriasi ir tuo, kad jų vidutinis mėsainis viršija dienos kalorijų normą suaugusiajam. Šiais laikais nebeužtenka būti tik truputį geresniam ar siūlyti tik truputį geresnių nei jau yra rinkoje paslaugų. Kad vartotojų būtum pastebėtas, būtina mestis prie realių kraštutinumų.
 
 
Galima būti labai mandagiam arba per daug nesijaudinti dėl kliento. JAV esama restoranų tinklų, kuriuose vietų užsakyti negalima ("Johnny's"), bet yra ir tokių, kuriuose pietauti galima tik rezervavus staliuką. Esama viešbučių, kuriuose kiekvienas svečias turi asmeninį patarėją, tačiau yra ir tokių, kuriuose kartais gali nebūti nė vieno aptarnaujančio žmogaus, pvz., "Formula 1" viešbučių tinklas Europoje.
 
"Savojo stiliaus" paslaugos. "Easy Group" korporacija revoliucingai pertvarkė viską, ko tik ėmėsi: "Easy" interneto kavinės yra didžiausios, "Easy" automobilių nuoma - viena iš pigiausių ir lengviausiai pasiekiamų, "EasyJet" skraidina pigiai ir paprastai, o "Easy" kelionės laivais yra tokios pigios, kad savo kaina panašėja į autobusų keliones. Ir viskas įvilkta į standartinę korporacinę oranžinę "easy" spalvą, tad vartotojas visada žino, ko laukti: išgrynintos, geros paslaugos už ypač gerą kainą.
 
Darykite viską greitai - darykite viską ypač lėtai. Greitai - "McDonald's", o štai į kuriuos japonų restoranus neturint trijų laisvų valandų nėra ko eiti.
 
Galima siūlyti nepaprastą pasirinkimą - kiekvienos "Amoeba" muzikos parduotuvės asortimentą sudaro daugiau kaip 300.000 kompaktinių plokštelių. Arba labai smarkiai apriboti pasirinkimą - "In-N-Out" mėsainių restoranai siūlo tik septynis patiekalus, iš šių net trys - pieno kokteiliai, tačiau per metus kompanija uždirba daugiau pelno nei visa "McDonald's" imperija.
 
Skirkite nepaprastai daug dėmesio vieniems klientams, dėl kitų nekvaršinkite sau galvos: "American Express Centurion" kortelė - tik išrinktiesiems, o jei nepatenkate į vertingų klientų kategoriją, paskambinus į kai kuriuos bankus teks pakovoti dėl dėmesio.
 
Galima dirbti 24 valandas per parą arba vos kartą per metus: skirtingai nei visą parą veikiančios kai kurios JAV degalinės, tik kartą į metus atsidarančios "Helloween" parduotuvės per savaitę pasiekia tokią pat apyvartą.
 
Išskirtinumo vertė
 
Praėjusio dešimtmečio rinkodaros moto "Innovate, or die" (Inovuok arba mirk) dabar virto "Differentiate, or die" (Išsiskirk arba mirk). Gaminys ar paslauga nebūtinai turi būti patys moderniausi, patys naujoviškiausi ar net avangardiniai. Jie turi būti iš esmės kitokie. Tik pažiūrėkite į "Harley-Davidson". Nors naujieji jų motociklai ir yra techniškai modernūs, bet vartotojus labiausiai traukia būtent savitas ir nepakartojamas variklio garsas – tai lyg statuso ir priklausymo tam tikrai kastai simbolis. "Harley-Davidson" nesivargina pirkti reklamos žiniasklaidoje, skirtingai nei jų konkurentai, nors išvis neaišku, ar jie turi tikrų konkurentų? "Harley-Davidson" pardavinėja savo vardo naudojimo licencijas įvairių suvenyrų, kvepalų ir dezodorantų gamintojams, nes šis prekių ženklas jau seniai vartotojo sąmonėje nebeatskiriamas nuo tikro vyriškumo.
 
 
Tačiau tai nereiškia, kad pakanka bent kuo nors išsiskirti iš minios ir sėkmė garantuota. Pabrėžiama, kad produkto ar paslaugos išskirtinumas turi būti vertingas vartotojui. "Continental Airlines" oro linijos iki užkimimo gyrėsi, kad jos laivyną sudaro naujausių modelių orlaiviai, tačiau tai neišgelbėjo nuo vos bankrotu nepasibaigusio finansinio nuosmukio: vartotojai nesuvokė, koks skirtumas tarp naujutėlaičio ir kelerių metų senumo lėktuvo.
 
 
Todėl svarbu, kad išgrynintas skirtumas būtų lemiamas veiksnys. Būti pačiam geriausiam nereiškia būti matomam. Reikia ko nors daugiau. Juk akivaizdu, kad vartotojus šiais laikais daug sunkiau suvilioti paprasčiausiai trimituojant apie savo gaminio privalumus. Mes jau turime visko ir daug. Štai BMW, kažkada buvęs išskirtinio statuso simboliu, šiais laikais Vakaruose tapo lengvai prieinamas milijonams.
 
 
Vartotojai nori daugiau ir dažnai neaišku ko. Vienas įžymiausių šių laikų rašytojų Umberto Eco apie "Apple" kompiuterius rašė, kad "(...) "Mac" yra kaip Katalikų bažnyčia. Jie draugiški, linksmi ir paslaugūs. Įtikėjusiems į juos "Mac'ai" parodo, kaip žingsnis po žingsnio ir gali pasiekti - tegul ne Dangaus Karalystę, tai bent sulaukti to momento, kai Jūsų kūrinys bus išspausdintas".
 
 
Garsus kompozitorius Barry Adamsonas apie "Apple" yra pasakęs: "Apple" yra kaip keisti narkotikai, kuriais jūs negalite pasisotinti. Jie neturi būti vadinami "Mac'ais". Juos reikėtų vadinti "Crack'ais" (aliuzija į itin stiprų narkotiką).
 
 
Buvęs "Apple" korporacijos vadovas Gilas Amelio kalbėjo dar kategoriškiau: "Apple" yra kultas".
 
Kultas ir emocinis įvaizdis
 
Tačiau ar gaminys bei paslaugos realiai gali tapti kultu? Teigiama, kad teorijos apie tai, kad prekės ženklas turi turėti ryškų emocinį atspalvį, išprovokuoti tam tikrą vartotojo emocinę būseną, jau praeitis. Žmonės nebenori tikėti nerealiomis vizijomis. Asociacijos, kurias kuria kvepalų pardavėjai ar sportinės avalynės gamintojai, rodydami romantiškus vaizdus ar manekenes, tapnojančias Barbadoso paplūdimiais, nėra priimamos taip, kaip jos buvo priimamos praėjusį dešimtmetį. Johnas Grantas, kuris kadaise buvo emocinės rinkodaros pranašas ir parašė "The New Marketing Manifesto", savo naujoje knygoje "After Image" yra daug kategoriškesnis. Jis sako, kad įvaizdžiai, kuriuos formavo garsūs prekių ženklai, pasirodė tik iliuzijos, ir pateikia tokius pavyzdžius:
 
 
"Chanel" daro tave geidžiamą - pasipurškusi "Chanel" tu kvepi kaip tavo mama; "Carlsberg" alus paverčia tave šauniu vyruku - "Carlsberg" alus daro tave triukšmingą ir prakaituotą; "Nike" sportbačiai paverčia tave didvyriu - "Nike" nuskurdina tave 100 USD.
 
 
Vartotojai šiais laikais daug mieliau tiki realybės šou personažais - neįtikėtino populiarumo sulaukė MTV laidos "Jackass" ar "The Osbournes" bei dabartinės lietuviškos žiniasklaidos žvaigždės, išėjusios iš akvariumų ar barų, nei vos ne antgamtišku grožiu apdovanotomis manekenėmis.
Kai kurie prekių ženklai liko tik savotiškos ikonos. Kiti žengia daug toliau nei funkcinė ar emocinė rinkodara - jie turi visuomeninę prasmę. Jie tampa vartotojų pasaulėžiūros išraiška. Tai - geriausia, ko gali tikėtis prekės ženklas. O tai jau pirmieji kulto požymiai.
 
Sveiki atvykę į naują pasaulį
 
Daug kas sako, kad klasikiniai rinkodaros principai yra veiksmingi, ir jie visiškai teisūs. Tačiau kam tie principai taikytini? Kai kurie rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad jie veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau seniai nebėra - praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių teoretikų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei ieškoti naujų būdų. Kaip pakeisti daugybės reklamos vadybininkų mąstymą ir kaip kūrybiškiau panaudoti milžiniškus reklamos biudžetus?
 
 
Anot naujųjų rinkodaros principų šalininkų, šių laikų vartotojai jau yra kitokie. Daugelis turi išsiugdę imunitetą tradicinei, masinei rinkodarai, o televizijos reklaminius intarpus išnaudoja savaip – tuo metu eina į virtuvę ar tualetą. Tokiems vartotojams nebaisi akiplėšiškai aukšta kaina už išskirtinį gaminį, bet jie nesirengia mokėti nė cento daugiau už kasdienes prekes. JAV sėkmingai kuriasi vartotojų klubai, kuriuose susivieniję pirkėjai patys tampa mažmenininkais. Pavyzdžiui, naujakuriai, norėdami gražiai įsirengti namus, stoja į klubą ir įsipareigoja per metus išleisti ne mažiau nei 10.000 USD. Jie viską perka tiesiai iš didmenininkų tokiomis kainomis, apie kokias paprasti vartotojai net nedrįstų svajoti. Akivaizdu, kad tokių klubų nariai, pamatę 60% antkainius, kuriuos taiko įprastos parduotuvės baldams, apmušalams, audiniams, daugiau niekados nenorės pirkti šių prekių įprastu būdu. Maža to, jie pasistengs ir visus savo giminaičius bei pažįstamus aprūpinti tokiomis nuolaidomis.
 
 
Lygiai toks pats veiksmas vyksta interneto erdvėje. Per kelias minutes galima pasitikrinti, kur ta ar kita prekė kainuoja pigiau ir kur geresnės pardavimo sąlygos. Šių laikų vartotojai žino gerokai daugiau, gali kur kas daugiau ir nori daug daugiau. Vartotojai nebetiki išpuoselėtais įvaizdžiais, o tiki tuo, ką daro jų stabai. Mineralinis vanduo "Evian" Amerikoje, kur kokybiškas geriamasis vanduo teka iš daugybės čiaupų, išpopuliarėjo ne tik todėl, kad yra ypatingos kokybės, bet ir todėl, kad daug žvaigždžių paparacų buvo nufotografuotos būtent su "Evian" buteliuku rankoje. Šių laikų vartotojai labiau pasitiki bičiulio rekomendacija nei gatvėje įteiktu lankstinuku. Vartotojai renkasi tai, apie ką kalba kiti, bet nebūtinai "du už vieno kainą".
 
 
Neseniai rinkos tyrimų kompanijos "JD Power" atliktas tyrimas patvirtino, kad, JAV vartotojų nuomone, tokio dalyko kaip blogas automobilis nebėra. Visi šiais laikais parduodami nauji automobiliai yra geri ir atlieka savo funkciją - nuveža iš taško A į tašką B. Tačiau dar niekad žmonijos istorijoje vartotojai nebuvo tokie galingi, išlepinti ir išrankūs, kokie jie yra dabar. Jie gali pareikalauti, kad gamintojai keistų savo darbo tvarką ("Nike" gaminių boikotas dėl pažeistų darbininkų teisių) ar net produktą ("McDonald's" restoranų valgiaraščių pasikeitimas). Ir niekada vartotojai neturėjo tokio pasirinkimo, koks yra dabar. Pavyzdžiui, vidutinėje JAV parduotuvėje galima rasti 47 baliklio rūšis. Kokį rinksis vartotojas - geriausią, pigiausią ar tą, kuris buvo labiausiai reklamuotas? Gali būti, kad vartotojas tą dieną nesirinks jokio, nes jis pritaria prieš reklamą kovojančios organizacijos "Adbusters" paskelbtos Dienos be pirkinių (angl. - Buy Nothing Day) idėjai. Arba rinksis nemokamą.
 
"Wrigely's" muilo nebegamina
 
Rinkos tyrinėtojai Wendy Gordonas ir Virginia Valentine rašo: "Prekių ženklų realybė yra tokia, kad žmonės sukuria jų prasmę. Prekių ženklų savininkai to negali padaryti. Žinoma, jie atsakingi už tai, kad tam tikri signalai apie ženklą būtų skleidžiami, tačiau tie signalai yra interpretuojami dažnai visai ne taip, kaip norėjo patys kūrėjai. Prekių ženklai įsišaknija žmonių širdyse ir galvose".
 
 
Sėkmė laukia tų verslininkų, kurie sugebės vartotojams pasakyti tai, ką jie ir nori išgirsti, bet dar nežino, kol neišgirdo. Reikia turėti daug drąsos, kantrybės ir įžvalgos, kad pasitikėtume vartotojais tiek, jog leistume jiems patiems sukurti mūsų ir jų prekės ženklą. Išskirtinį, asmenišką, kultinį. Alexas Wipperfurthas savo knygoje "Brand Hijack - Marketing without marketing" teigia: "Tai žiauriai sunkus darbas, bet jis atsipirks su kaupu - jūsų klientai ilgai liks ištikimi jūsų prekės ženklui".
 
 
Kai kada tokiems darbams nereikia kosminių biudžetų ar brangiai apmokamų konsultantų. Štai kramtant "Wrigley's" kramtomąją gumą, verta prisiminti, kad "Wrigley's" kompanija pradėjo nuo to, kad gamino skalbimo miltelius, kurių pirkėjams parduotuvėse nemokamai siūlė ir muilo gabalėlį. Muilas tapo populiaresnis už miltelius ir tada "Wrigley's" šios prekės pirkėjams kaip priedą pasiūlė kramtomosios gumos, aišku, taip pat nemokamai. "Wrigely's" jau muilo nebegamina.
 
Autorius Vidas Jankauskas

Bus daug būdų kitaip ten patekti. ;D

Bus daug būdų kitaip ten patekti. ;D

Jeigu užsiimtum ne tik pardavinėjimu bet ir priklijuotum, tai taip atsirastu. Bet jei tik pardavinėsi, tai didelio verslo nebus, nebent perparduosi prekes kitiem tokių paslaugų tiekėjams.

Jeigu užsiimtum ne tik pardavinėjimu bet ir priklijuotum, tai taip atsirastu. Bet jei tik pardavinėsi, tai didelio verslo nebus, nebent perparduosi prekes kitiem tokių paslaugų tiekėjams.

Tai parodo, kad su baterija reiktu atsisveikinti ir pasikeisti ją į naują.

Nepabandes nesužinosi, bet dažniausiai iš po tokių dalykų reikia keisti baterija.

Jei nekeisi, tai baterija arba veiks labai trumpai arba išvis neveiks atjungus nuo lizdo.

Sveiki, katik pasitikrinęs savo elektroninį paštą radau labai gerą naujieną, kuri bus naudinga daugumai besimokančių programuoti.
 
Kaip ir skelbia temos pavadinimas, yra galimybė naudotis Code School mokymosi platforma nemokamai net 3 mėnesius.
 

 
 
Registracijos nuoroda: http://newrelic.com/...ptember-3months

Sveiki forumiečiai, kadangi matau kad yra nemažai temų, kurios kuriamos net ne dienomis o valandomis, ir žmonės neapsisprendžia/nežino kokį kompiuterį rinktis, pirkti, o gal pirkti jau surinktą? Taigi bandysiu pagelbėti, gal kažkas ras ką nors naujo, gal prisimins ką buvo skaitę, bet užmiršę, taigi pradėkim.
 
 
Procesorius
http://www.techpill.lt/wp-content/uploads/2011/11/chip-in-socket.jpg
 
Manyčiau viena pagrindinių dalių, kuri nulems kompiuterio tarnavimo/naudojimo laiką.
Taigi ką reiktų žinoti, jį rinktis, visgi sąrašas jų didėja tiesiog dienomis.
Pagal ką nuspresti man reikia Intel pentium, AMD bulldozer, gal AMD APU, o gal rinktis Intel i3 i5 arba i7? Pirmiausia reikia nuspręsti kiek pinigų žadam išleisti kompiuteriui.
Senesni procesoriais su senesnėmis technologijomis visada bus pigesni, tačiau tai nereiškia, kad jie bus ypač lėti ir dažnai ges. Procesoriais tokia dalis, kuri realiai niekada negenda, kol nėra mechaniškai sugadinami.
 
Procesoriui tūrėtumėme skirti nuo 20 iki 40% nustatytos sumos, priklausomai kam bus naudojamas kompiuteris.
Branduolių kiekis nevisada nusako kompiuterio galingumą. Jei lygintume AMD-FX 8150 (kuris yra aštuonių branduolių), tai jo sparta prilygsta trečios kartos (Ivy bridge) i5 procesoriams (pvz 3570k kuris yra keturių branduolių), bei atsilieka nuo antros kartos (Sandy bridge-E) modelio 2600K kuris tiap pat turi tik keturis branduolius, tačiau turi "multi thread" funkciją kuri leidžia procesoriui įvairius skaičiavimus bei veiksmus atlikti apie 30-40% greičiau.
 
Turbo boost technologija
http://tautvidas.com/blog_img/wp-content/uploads/2011/04/Intel_TurboBoost.jpg
 
Labai reikalingas dalykas kompiuterį naudojant įvairioms programoms, modeliavmui, įvairių formulių skaičiavimams, bei kitoms, daug resusrsų reikalaujančioms programoms.'
Kaip tai veikia? Jei kompiuteris turi 4 branduolius su turbo boost technologija, tačiau programa išnaudoja tik vieną branduolį, o kitiems branduoliams esant ramybės būsenoje, visa papildoma energija bei sparta skiriama tam vienam branduoliui, kuris yra ypač apkrautas. Rezultate taip gauname greičiau atliktus veiksmus, apskaičiuotus duomenis.
 
Kitas žingsnis renkantis procesorių, butų atkreipti dėmesį, į modelių numeraciją ir jų specifikacijas.
 
Gerai, visiškai pasimečiau, nieko nebesuprantu, tai KĄ man rinktis? Juk tų modelių tiek daug..
 
Nuoroda, kuri padės suprasti intel procesorių pavadinimų reikšmes, kad visa tai nebeatrodytų tamsus miškas.
http://www.intel.com/content/www/us/en/processors/processor-numbers.html
 
 
http://www.intel.com/content/dam/www/public/us/en/images/diagrams/processor-banner-core-i7-3920.jpg
 
Jei papraščiau, duosiu paprastą pavyzdį:
 
http://www.intel.com/content/dam/staging/image/Laura/processor_banner_Corei72600.jpg
 
Pirmasis skaičius reiškia, jog tai antros kartos procesorius, toliau einantys trys skaičiai nurodo SKU (procesorio numerį), bei poto einanti raidė rodo procesoriaus išskirtines savybes. Pvz: i7-2600K, rodo, jog tai antros kartos Procesorius, aukštos numeracijos procesorius, o raidelė K rodo, jog procesorius yra "atrakintas", kitaip sakant, jį galima greitinti, įvairiai keisti voltažus, ir taip gauti dar greitesnį procesoriaus veikimą. Jei procesorisu yra be K raidelės, jo greitinimas yra labai ribotas, ir vargu ar išgausit bent 10% procesoriaus prieaugį.
 
Klausimas tas pats.. :| Tai ką rinktis?
 
viską susumavus, paprasti patarimai iš mano pusės ką pasirinkti(iš anksto atsiprašau AMD fan'ų nes rinksiu pagrinde Intel):
 
Kompiuteris bus skirtas namams, jokių sunkių programų, tiesiog internetas, skype, office ir kitos programos: Intel Celeron, bei Pentium procesoriai: pvz: Intel Celeron G530 arba Intel Pentium G850
Taip kompiuterio bendra kaina nesieks nei 800lt ;)
 
Kompiuteris skirtas žaidimams, bet kuo pigiau: Rekomenduočiau rinktis iš AMD APU procesorių serijos, nes šie procesoriai jau turi keturis branduolius (užteks ilgam), bei stiprią integruotą vaizdo plokštę (stipresnę, nei intel HD)
Tokio kompiuterio galutinė komplėktacija gali tilpti pilnai į tūkstantį litų, tačiau dabartiniai žaidimai pasijungs visi, o ir žaisti bus galima tikrai neblogai (35-40fps) ant HD ir maksimalių nustatymų.
 
Kompiuteris skirtas žaidimams, bet reikalinga sparta: Patarimas vienas i3-2120
Šios procesoriaus pilnai užteks žaisti dabartinius, bei ateinančius žaidimus (porai metų). Taip pat galite apsvarstyti ir AMD athlon x2.
 
Kompiuteris skirtas naujausiems žaidimams, investicija į ateitį: patarimas rinktis iš antros ar trečios kartos i5 procesorių: Pats rekomenduočiau pigesnį i5-2320 arba brangesnį i5-3570
Arba tesiog imti atrakintą i5-2500k ir jį spartinti.
 
Šiuo metu dėti brangesnių procesorių, kai bus žaidžiami žaidimai, papraščiausiai neverta, nes technologijos atpigs, o šių procesorių užteks pilnai 3-4 metam į priekį su naujausiom vaizdo plokštėmis.
Galutinė kompiuterio komplektacija gali būti nuo 1800lt iki 3200lt.
 
Kompiuteris skirtas namams, daug programų veiks vienu metu, reikią atlikti video montažą, ar kurti 3d modeliavimą, AutoCad brėžiniai: Vienareikšmiškai i7 procesoriai, antros arba trečios kartos: Mano rekomendacija imti ekonomiškesnį, tačiau jau užsitarnavusį pagarbos i7-2600K, ir jį
, arba imti trečios kartos i7-3770K ir jį taip pat truputį paspartinti.Kompiuterio galutinė komplektacija šiuo atveju gali kainuoti daugiau nei 3 tūkstančiai litų.
 
Jei Kompiuteris bus skirtas profesionaliam darbui, bus atliekami dideli skaičiavimai, redaguojamos blu-ray kokybės vaizdo reportažai, filmai ir naudojama kita profesionali įranga, rekomenduoju imti pigesnį modelį i7-3930k arba brangesnį 3960k extreme.
Svarstant apie tokių stiprių procesorių naudojimą, vertėtų pradėti galvoti ir apie serveriams skirtą techniką intel xeon e5
Tokio kompiuterio komplektacija manau galutinė bus nemažesnė nei 5-6 tūkstančiai.
 
Procesorių aušintuvai
http://www.legitreviews.com/images/reviews/598/ocz_vendetta_014.jpg
 
Taigi reiktų nuspręsti kaip vėdinsime mūsų pasirinktą procesorių. Pabandysiu apžvelgi aušintuvų kokybės ir kainos santykį.
 
(1 variantas) Taigi nusprendėme pasirinkti paprastą procesorių, namams, naršymui, žaidimams. Jei procesorius be K raidės (neatrakintas), netūrėtume perdaug jaudintis jog jis perkais, ir sudegs/suges..
BET, jei mes pirkome procesorių, ir jį pasijungę girdime burzgimą, šniokštimą ar kitokį nemalonų procesoriaus aušintuvo skleidžiamą garsą, reikia imti kitą aušintuvą. Kokį pasirinkti?
Siūlyčiau pasirinkti pigų aušintuvą, nes skirti tam perdaug pinigų taip pat neverta.
 
Pasirinkimas tiap pat prasideda nuo aušintuvo tvirtinimo. Jei mes pirkome Intel i3/i5/i7 serijos procesorių, matome jog jie naudoja LGA 1155 jungtį (šios jungties aušintuvai naudoja H2 tvirtinimus (pvz: Cooler Master cooler Hyper TX3 EVO 1366/1156/1155/775/FM1/AM3+/AM3/AM2+/AM2
matome jog pirmiausia eina aušintuvo modelis, po to eina tvirtinimas. mūsų procesorius naudoja LGA 1155 jungtš, kaip matome aprašyme yra 1155 numeriukas, vadinasi esame tikri, jog šis aušintuvas kuo puikiausiai tiks į aušintuvui skirtas skyles.)
 
Taigi skirkime aušintuvui nuo 50iki 80 ar 100lt, būsime tikri, jog aušintuvas tikrai atliks savo darbą geriau už prie procesoriaus pridėtą aušintuvą.
 
Mano pasiūlymai: 1 2 3
 
Brangesnių aušintuvų imti neverta, kadangi procesorius tikrai nekais tiek, jog reiktų kažko stipresnio. (juolab jei imate 3 kartos Intel i5/i7. Jie kaista dar mažiau).
 
 
(2 variantas) Pasirinkome stiprų procesorių darbui, žaidimams, ir profesonialiam darbui, o gal tiesiog pasirinkote procesorių su K raide (atrakintą), ir ruošiamės jį spartinti.
Tokiu atveju, procesoriaus aušintuvo kaina kyla su lyg spartinimo dažniu.
Imsiu konkretų PVZ: tarkime pasirinkome antros kartos i5-2500K, kuris veiks 3.3 Ghz dažniu, ir mes ruošiamės jį spartinti iki 4Ghz. Papildomi 700 Mhz mums skleis papildomą šilumą per tą patį laiko tarpą, vadinasi mes turime pasirinkti aušintuvą kuris sugebės išskaidydi didesnį kiekį šilumos, pvz : 1 2 3
 
Tačiau jei mes ruošiamės procesorių "spausti" iki maksimumo, mes turime skirti daugiau pinigų aušintuvams. PVZ: 1 2 3
 
Visi šie pasirinkimai su vandeniniu aušinimu, tačiau nesijaudinkite, jums nereikės nieko pilti, pirkti papildomų detalių, ar kažko koreguoti. Viskas sandariai uždaryta, užpildyta, ir paruošta naudoti.
 
P.S. Jei visdėlto norite aušinimo oru, rekomenduočiau rinktis Noctua firmos aušintuvus, tik jie dirbs tyliai, ir tuo pat matu išskaidys daug šilumos.
 
Termopastos
http://benchmarkreviews.com/images/reviews/cooling/33-Way_TIM_Comparison/Thermal_Interface_Roundup.jpg
 
 
Taigi išsirinkome procesorių, aušintuvą, tačiau reikia ir juos sujungti kartu. Tvirtinant procesoriaus aušintuvą, reikia patepti procesorių termopasta, kad šilumos kiekis nesikauptų ant procesoriaus viršaus, o būtų perduodamas į aušintuvą. Kurį gi pasirinkti?
 
Patarimas: nenaudokite termopastos, kuri būna pridėta prie originalaus Intel aušintuvo. Geriausias pavyzdys, kodėl nereiktų naudoti, pvz pirktas naujas intel i3 (pigus kompiuteris iki 1500lt), ir jungtas su jau pridėta termopasta bei aušintuvu. Procesoriaus temperatūra užkilo iki 45-50 laipsnių ramybės būsenoje. Tai yra perdaug!
Net minimali investicija (5 litai už termopastą manau nėra perdaug), numušo šia temperatūrą nuo 45-50 iki 22-23 laipsnių. Štai ir normali procesoriaus temperatūra net naudojant originalų Intel aušintuvą.
 
Kokią termopastą pasirinkti? Kuri yra gi geriausia? :|
 
Vienareikšmio pasakymo kuri yra geriausia nėra ir kogero nelabai bus, nes informacija, bei nuolat daromi testai rodo daugiau ar mažiau kintamą temperatūrą. Visgi lyderius galime išskirti iš lentelės.
http://img41.imageshack.us/img41/4614/zzzzzznr.jpg
 
 
Patarimas: jei naudojate pridėtą aušintuvą prie Intel procesorių, tiks betkokia termopasta (nors už 5-7lt).
Jei Perkate aušintuvą iki 150lt, ir nesiruošiate "perdaug" spausti procesorių iki limitų, tiks termopasta pridėta prie aušintuvo (taip, visada gausime mažą pakelį ar tūbelę).
Jei pirksite vandens aušintuvą (tarkime corsair H50/H70/H80/H100), Reiktų pirkti geresnę termopastą (Arctic Silver 5, Antec formula 5, Noctua NT-H1). Jei pirksite Noctua procesoriaus aušintuvą (net ir NH-D14), naudokite pridėtą termopastą. Taip gausite geriausias temperatūras.
 
 
P.S. Vidutinės Intel i3/i5/7 procesorių temperatūros netūrėtų viršyti: ramybės būsenoje (neapkrautas procesorius) - 40C, Apkrautas - 85C.
Geros i3/i5/i7 procesorių temperatūros: Ramybės būsenoje 22-28 laispniai, Apkrautas procesorius - 55-70 Laipsniai. Jei gaunate kiek didesnes temperatūras, nebijokite, viskas tvarkoje. Jei gaunate mažesnes, puiku! ^_^
 
 
Motininės plokštės
http://www.bjorn3d.com/Material/revimages/motherboards/MultiGPU/stack_of_mobos.jpg
 
 
Taigi priėjome, prie to, kad reikia išsirinkti Į KĄ dėsime pasirinktą procesorių.
Visų pirma, nuo ko reikia pradėti rinktis tai - procesoriaus "lizdas", kokią jungtį naudoja procesorius, tokios jungties turi būti pagrindinė plokštė: pvz visi antros bei trečios kartos procesoriai naudoja LGA 1155 procesoriaus jungtį. Taigi nuėję į el. parduotuvę iškart galime atmesti apie 40 % kitų plokščių, kurios naudoja kitas jungtis.
Sekantis klausimas, kuris gali iškilti, kiek gi pinigų reiktų skirti, ir kokią pasirinkti?
 
Atsakymas visgi kiek paprastesnis, Jei kompiuterio komplektacija neviršiją tūkstančio litų, neverta už motininę plokštę mokėti daugiau nei 150 ar 200lt.
 
Tačiau vistiek likusių modelių labai daug.. ką pasirinkti?
 
Čia jau prieiname prie dviejų aspektų ką pasirinkti - ar geresnį gamintoją, ar daugiau funkcijų? Pas daugumą susidariusi nuomonė, jog Asrock (Buvusi Asus dukterinė įmonė) gamina labai prastas, pigias, ir blogai veikiančias motinines plokštes. Na, tai kogero BUVO tiesa, (kai ji dar priklausė Asus gamintojam), dabar ji gamina hi-end motinines plokštes, kurios pagal kokybę bei spartinimo galimybes bei stabilumą prilygsta, bei lenkia net pačius gigantus Gigabite, ar MSI..
 
Intel visada buvo, yra ir kogero tikrai neapleis pozicijų ties kokybe, todėl Intel motininių plokštės su mažesnėmis funkcijomis turi didesnes kainas, ir yra perkamos dėl aukščiau minėto garantuoto stabilumo.
 
AŠ PATS, 8 iš 10 renkamų komplektacijų renku su Asrock motinine plokšte, ir dar nėra tekę prašauti. Taip gaunu maximalias funkcijas, privalumus, už mažiausią kainą rinkoje.
 
Taigi, tarkime išsirinkome Gamintoją, šiuo atveju Asrock (nesu nieko pries Asus Gigabite ar MSI), gauname 14 variantų, o dabar tiesiog tenka išsirinkti sau reikalingas funkcijas, ko mes norime. Matome, kad sąraše turime ne tik H67 bet ir naujesnįB75 lustų rinkinius. JEI rinkomės antros kartos i3/i5 procesorių, rekomenduočiau rinktis H67, kadangi pati plokštė bus pigesnė, ir taip sutaupytus pinigus galėsime panaudoti kitur. Jei rinkomės trečios kartos i5 geriau imti su B75 lustų rinkiniu, taip kompiuterio panaudojimas bus daug universalesnis. Taip gausime ir USB 3.0, ir sata 6gb/s jungtis, ko negausime pasirinkę H67.
Jei kalba eina apie i7 procesorių, motininės plokštės kaina taip pat tūrėtų būti ne 150 lt, Jei rinkotės 3770k, sakyčiau motininė plokštė tūrėtų būti bent Z77 lūstų rinkinio
Taip gausi visus teikiamus privalumus kuriuos gali pasiulyti Ivy birdge procesoriai.
 
Intel Quick sync
 
http://www.intel.com/content/dam/www/public/us/en/images/photography/quicksync_create_edit_share.jpg
 
 
Vienas iš teikiamų privalumų, kuris leis jums koduoti, perkoduoti, konvertuoti bei kitaip perdaryti video medžiagą (pvz iš DVD disko, norite perkleti į iphone 4 su maksimalia kokybe), taupant laiką.
 
http://media.bestofmicro.com/5/N/274955/original/CyberLink%20MediaEspresso.png
 
Štai puikus pavyzdys, kaip ši Intel technologija leidžia taupyti laiką. Tarkim naudojame programą Cyberlink mediaEsspreso ir per ją formatuojame HD kokybės filmą, į formatą, kurį palaikys iphone, ar iPad. Kaip matome, be jokių pagalbų, tiesiogiai suteikus apkrovą procesoriui mes rezultatą gautume po beveik triejų minučių (2:52).
Jei panaudojame vaizdo kortą kaip spartintuvą, ir suteikiame apkrovą ir jai, rezultatą gauname daug maž po 1:30, kai tuo tarpu integruota (antros kartos procesoriaus) vaizdo plokštė kuo puikiausiai susidoroja su šia užduotimi greičiau nei per pusę minutės (6 kartus greičiau!).
 
Tačiau mes jau turime ne tik antros kartos (Sandy bridge) bet jau ir trečios (Ivy bridge) procesorius, kurie mums siūlo dar didesnius greičius, ir dar geresnes technologijas.
 
http://www.intel.com/content/dam/www/public/us/en/images/photography/HD_conversion_speed.jpg
 
Štai pavyzdys, kaip trečios kartos procesorius su integruota vaizdo plokšte išnaudoja daugiau procesoriaus galimybių, ir rezultatą gauname dar geresnį. (dar greičiau apdorojama video informacija, perkoduojami video failai)
 
http://faceit.lt/wp-content/uploads/2012/03/ivy-bridge-quick-sync-01.png
 
Tai norint gautį didesnę sparta video konvertavime, turiu naudoti vidinę vaizdo plokštę, o kaip dėl išorinės? Jei aš naudoju ją?
 
Na, jei naudojate motininę plokštę su senesniu lustų rinkiniu (pvz H67arba p67), susiduriame su papildomais sunkumais, tam kad naudoti vidinę vaizdo plokštę, turime perkrauti kompiuterį, perkišti kabelį į motininėje plokštėje esantį lizdą, įjungti PC, perkoduoti, ir grįžti veiksmais atgal, tam kad pajungti išorinę vaizdo plokštę. (arba tiesiog naudoti du monitorius vienu metu pajungus per skirtingas jungtis)
 
Tai čia nesamonė :huh: Ką rinktis tada kad taip nebūtų?
 
Patarimas - rinkintės lustų rinkinį z68, nes šis lustų rinkinys gali išnaudoti VIRTU teikiamus privalumus.
 
Virtu
http://benchmarkreviews.com/images/reviews/motherboards/P8Z68-V-PRO/lucid_virtu_main.jpg
http://benchmarkreviews.com/images/reviews/motherboards/P8Z68-V-PRO/asus_p8z68v_pro_virtu.jpg [/img]
 
kas čia per velnias?
 
Tai technologija, leidžianti sujungti privalumus, ir pašalinti minėtus minusus. Virtu technologija leidžia panaudoti vidinę vaizdo plokštę vaizdo kodavimui bei perkodavimui, kaituo tarpu išorinė vaizdo plokštė puikiai pasitarnauja apkraudama didesnės apimities vaizdo užduotis.
http://hothardware.com/articleimages/Item1644/VirtuTranscode.png
 
Asrock XFastLan
Dar vienas siūlomų privalumų kuriuos manau realu išnaudoti ir pajusti skirtumą naudojant internetą, žaidžiant žaidimus, ar bendraujant skype (video pokalbiuose ypač)
Trumpai tiesiog pasakysiu, jog tai tiesiog Asrock gamintojų naudojama technologija jų motininėse plokštėse, kuri TURI įtaką paprastam vartotojui. Jos pagalba galite kontroliuoti interneto srautus, sumažinti "pingą/lagą/latency" žaidimuose, gauti stabilesnius interneto srautus.
http://www.asrock.com/feature/xfastlan/2.jpg
 
Taip pat pateikiu pilną puslapio nuorodą, kad per daug neišsiplėsti.
 
Žinoma, Asrock, siūlo daugiau funkcijų, tačiau manau apžvelgti visas neverta, nes realios spartos, jūs galite ir nepajusti :rolleyes:
 
 
RAM darbinė atmintis
 
Tema, kuriai didelio dėmesio nesuteiksiu, nes ir kompiuterio veikimą jie įtakoja pakankamai mažai.
Taigi, išsirinkome norimą procesorių, norimą motininę plokštę, laikas išsirinkti Ram darbinę atmintį.
 
Ką rinktis? pasirinkimas gi didelis..
 
Taigi visose parinktose variantuose mes turime naujus komponentus, ir mums prireiks DDR3 jungties RAM.
 
Dėsiu mažiausiai 16GB, geriau būtų 32 gb. Teisingai?.
 
NE
 
Šiomis dienomis, kompiuteriai kuriuose yra windows 7, naudojamos stiprios programos, ir stipriai apkraunami, visvien kartais nesugeba išnaudoti net 4 GB ! neapsigaukite. Asmeninė rekomendacija - neverta dėti daugiau nei 8gb ram, nes papraščiausiai to neišnaudosime. 4 ar 8 gb ram yra per akis.
 
Daug didesnę įtaką daro atminties greitis, nei jos kiekis.
http://media.bestofmicro.com/2/0/315000/original/winrar%20memory%20bandwidth.png
 
Patarimas, renkantis RAM, rinkitės 1333Mhz arba 1600Mhz greičio. Didesnių greičių rinktis neverta jei nenaudojate stiprių procesorių ir neužsiemate labai didelių failų tvarkymais, video redagavimais.
Labai trumpai - rinkitės tokius RAM, kur aprašyme rasite CL9, ir 1.5V (svarbiau jei pasirinkote pirmos ar antros kartos i3/i5).
Jei norite sužinoti plačiau apie tai ką reiškia CL9 ir 1.5V, ir suprantate angliškai, pasiskaitykite: http://www.hardwaresecrets.com/article/Understanding-RAM-Timings/26
 
Taigi, konkretūs pavyzdžiai iš mano pusės, ką reikėtų rinktis renkantis kompiuterį:
 
Kompiuteriui iki 1000lt
Kompiuteriui iki 2000lt P.S. bus įdėtas tik vienas kaulas, ateityje galėsite įsidėti dar vieną jei trūks žinoma.
Kompiuteriui iki 3000lt
Kompiuteriui virš 4000lt
 
P.S. nesuteikite didelės reikšmės atminties "radiatoriams", kadangi jie nekaistai tiek kad juos reiktų aušinti..
 
 
Kietasis diskas
http://image.made-in-china.com/6f3j00OBLtpRSIvGcT/HDD-500GB-Internal-7200-Rpm-3-5-SATA3-Hard-Disk-Drive.jpg
 
Taigi, kietasis diskas. Ką reikia žinoti perkant, ir kokį pasirinkti?
 
Patirtis rodo, jog pirkėjai, pirkdami ar surinktą ar dalimis kompiuterį, visiškai dezorientuojasi KOKS tas kietasis diskas yra įdėtas. O ir pardavėjai 90% komplektacijų rašo jog kietasis diskas - 500GB arba 750GB. O apie tai jog tai ar 5600aps ar 7200aps visiškai nutyli. Neaišku ir koks tas modelis, ir kokią vidinę "cache" atmintį turi.
 
Taigi patarimai perkantiems:
 
Rinkitės kietuosius diskus su didesnia "cache" atmintimi. "Bet komplektacijoje nerašo gi nieko". Perkant surinktą kompiuterį parduotuvėje ar salone, turite pilną teisę reikalauti atidaryti dėžę ir pasižiūrėti kas viduje (dažniausiai konsultantai iškart atskleidžia kas viduje, kad tik nereiktų atidarinėt).Perkant internetu, prie aprašymo visada būna parašyta. (pvz prie 500gb kietojo disko tūrėtų būti 32 arba 64MB cache). Kuo daugiau cache, tuo geresnis kompiuterio veikimas kraunant mažus failus.
Rinkitės didesnių apsisukimų kietuosius diskus. Tai daro didesnę įtaką kompiuterio veikimui, nei cache. Internetinėse parduotuvėse rasie pasirinkimus, kurie siulys nuo 5200rpm, iki 10 000 rpm. Visa tai gerokai įtakos kainą, tačiau didesni apsisukimai lemia didesnį skaitymo bei rašymo greitį.
Nepatingėkite pasižiūrėti dominančio HDD testus, puikiai nuspresite patys, kokio būtent HDD jums reikia.
 
Kita alternatyva kietiesiems diskasm, tai SSD. Asmeniškai, manau labai geras dalykas, jei kompiuteris naudojamas darbo aplinkoje, namuose naršymui, bei nepakeičiamas dalykas loptopuose..
 
O kodėl SSD geriau nei HDD?
 
SSD krovimo laikas lygus 0.03ms ir mažiau, kai tuo tarpu HDD suranda failą per 13 ar net 25ms.. tai pastebima net ant 10 metų senumo kompiuterio, kai kompiuteris užkrauna 20 programų per 2 ar 3 sekundes.. Taip pat ir kopijavimo bei skaitymo greičiai yra daug kartų didesni, kas vėlgi suteikia spartesnį kompiuterio naudojimą.
Tačiau SSD taip pat turi minusų, viena jų manau svarbiausia būtų kaina. Jei mes už 300lt galime nupirkti apie 1TB talpos diską, mes nupirksim tik ~64gb.. Tačiau SSD kainos dar krenta, technologijos tobulėja, kai tuo tarpu HDD technologijos sustojusios jau apie 10 metų. Viskas kas keičiasi ties HDD tai pagrinde talpos didėjimai (jau pradeda populiarėti hibridiniai SSD cache+HDD kietieji diskai, tačiau populiarumo jie dar nelabai susilaukė.
Kitas SSD minusas, tai bsod langai ant windows operacinių, brokuotos siuntos, ir kiti nepatikimi tiekėjų skundai, apie tai kaip viena ar kita motininė plokštė "pykstasi" su SSD..
 
Bet visgi, patarimai, perkant HDD/SSD:
 
Kompiuteriui iki 1000lt
Kompiuteriui iki 1500lt
Žaidimų kompiuteriui už 2000lt
Darbo kompiuteriui už 2500lt
Profesionaliam darbui skirtam kompiuteriui už 4000+ lt
 
P.S. Visur, kur parinkau SSD, galima daispirkti ir HDD duomenų kaupimui, tam kad neapkrauti SSD diską šiukšlėmis (bus reikalinga priežiūra).
 
 
 
Vaizdo plokštė
http://www.legitreviews.com/images/reviews/1881/gtx680-launch-banner.jpg
 
Labai greit technologijomis bei išleidžiamų modelių kiekiu, ši informacija pasens, o ir gali būti koreguojama. Vienareikšmio patarimo, kaip išsirinkti geriausią vaizdo plokštę, nėra. Ją galima išsirinkti pačiam, žiūrint įvairias būtent vieno ar kito modelio apžvalgas, palyginimus. Sausa pateikta informacija tikėti neverta. Ir dar šis tas. Vaizdo plokštės atminties kieks, ar tai būtų 1GB ar 2GB ar visi 4GB, nenusako vaizdo plokštės galingumo!
 
Taigi, susirinkome komponentus, Jei susirinkome kompiuterį namams už 1000lt, paprastoms užduotims, skype pokalbiams ir pan. jums vaizdo plokštės net nereikia (viduje montuojamos vaizdo plokštės bus per akis).
 
Tačiau, kai mes renkame žaidimų kompiuterį norime išsirinkti kuo geresnę, pigesnę vaizdo plokštę. Šiuo atveju, reiktų atkreipti į vaizdo plokštės veikimo bei geriausią kainos santykį.
 
Manau šioje skiltyje pateikti savo pasiūlymų net neverta minėti, kadangi dažnai atsiras žmonių, kurie nesutiks su pasiūlymais, siūlys savas, Tei sveikintina ir lauktina. Atraskime geriausius kainos ir veikimo variantus kartu.
 
Visgi pateikiu SAVUS pasiulymus, kai vaizdo plokštei galime išleisti tam tikrą sumą:
iki 170lt (eko)
 
iki 230lt (eko)
 
iki 350lt arba 2var. 7750
 
iki 500lt
 
iki 750
 
Na o toliau, jau kaip piniginės jums leidžia.. :)
Patariu tik žvilgterti prieš perkant į http://www.videocardbenchmark.net/high_end_gpus.html
 
sąrašas, pačių galingiausių vaizdo plokščių (realaus veikimo) rezultatai. Tai padės jums susioreantuoti Kokios jums reikia.
 
 
 
 
 
Maitinimo blokas
http://4.bp.blogspot.com/_2qJq64sl5us/TAUFBExsfXI/AAAAAAAAAFo/LCn72wi59lE/s1600/psu2.jpg
 
Taigi, priėjome prie viso kompiuterio "Maisto". Tikrai didelė dalis žmonių neįsivaizduoja kokios firmos ar kokio galingumo maitinimo šaltinį turi dėžėje..
Perkant surinktą kompiuterį, jo taip pat nepamatysit kur užrašyto. Štai čia mielieji, visi salonai, ir parduotuvės ir "pataupo".. Nors to daryti nevertėtų. Maitinimo blokas svarbi kompiuterio dalis, kuri, jei bus persilpna, gali papraščiausiai sudeginti vieną ar kitą kompiuterio komponentą.. O praktika rodo, jog dažniausiai sudega vaizdo plokštės..
 
Tai kaip išvengti "blogo" maitinimo bloko?
 
Nesivaikykite "vatų".. Viena iš didžiausių klaidų, kai žmogus, nusipirkęs 750W maitinimą už 50 ar 60 litų tikisi, jog jis ir tarnaus kaip 750W.. Tačiau apkrovus jį bent 350 ar 450W, jis pradeda "kaukti" aušintuvas, arba dar blogiau, perdega kondensatoriai, ir pajunti svylėsių kvapą.. Laikas remontui.. Kad to nebūtų, rinkitės patikimų firmų maitinimo blokus (corsair, chieftec, aerocool ir kt.
 
Taigi kita pusė, renkantis maitinimo bloką yra sertifikatai. Jei maitinimas turi bent 80+ sertifikatą, esate garantuotas, jog jis bus testuotas, atlaikantis apkrovas, nepaves, bei efektyviai (daugiau nei 80%) perdirbs elektros energiją.
 
http://www.coolermaster.com/upload/product_feature/GX450_effcurve.jpg
 
Taip pat yra 80+ bronzinis sertifikatas, sidabrinis, bei auksinis (pats sertifikatas bei procentalios išraiškos pateiktos lentelėje). Tačiau kainų kategorijos tokių gaminių gerokais skiriasi.
 
Kitas dalykas į ka reiktų atkreipti dėmesį renkantis maitinimo bloką tai "iš kur susidaro tie vatai"
http://www.coolermaster.com/upload/product_feature/gx450_label.jpg
Puikus pavyzdys kaip tūrėtų atrodyti 450W maitinimo blokas, kuris bus panaudotas su vaizdo plokšte kuri naudos vieną jungtį(6pin). Reikėtų žiūrėti kuo didesnį 12V išskiriamą amperažą, taip būsime garantuoti, jog 12 voltų "linija" nebijo apkrovų, galėsime įvairiai spartinti vaizdo plokštę bei jungti ne vieną HDD. :)
 
Asmeniniai pavyzdžiai renkantis maitinimo bloką:
 
Kompiuteriui iki 1000lt
 
Kompiuteriui su vaizdo plokšte iki 1500lt
 
Profesionaliam darbui (stiprus procesorius, tačiau silpna vaizdo ploštė)
 
Žaidimų kompiuteriui su viena galinga vaizdo plokšte
 
Žaidimų kompiuteriui su dviem vaizdo plokštėmis
 
Žaidimų kompiuteriui su triem ar keturiom vaizdo plokštėmis
 
 
Korpusas
 
Taigi atrodo išsirinkome viską, išskyrus korpusą. Čia manau labiausiai iš visų dalių būtent jūsų nuomone nuspresit Kokį korpusą verta pasirinkti.
 
Renkantis korpusą reikia atsižvelgti į jau pasirinktos motininės plokštės tvirtinimus ar tai būtų mATX, ATX (populiariausias), Full ATX. Taigi radus motininės plokštės tvirtinimą, jo ieškome rinkdamiesi korpusą. Tvirtinimai visada rašomi trumpuose aprašymuose.
 
Toliau reikia rinktis pagal kainą, ir tik nustačius kainą galime žiūrėti labiausiai mėgstamą/rekomenduojamą/ ar gražiausiai atrodantį. Pasiulymų šioje srytyje nelabai ir yra, nes dauguma renkasi skirtingus korpusus, nepriklausomai nuo rekomenduojamų.
 
Kokius rekomenduočiau jums?
 
Tiesiog rekomenduoju jums patikimas firmas, o jų gaminami modeliai jums tūrėtų tikti daugmaž visi pagal kokybę. Taigi rekomenduoju firmas: AEROCOOL, ANTEC, COOLER MASTER, CORSAIR, FRACTAL DESIGN, GIGABITE, THERMALTAKE, ZALMAN.
 
 
Kompiuteriui iki 1500lt
 
Kompiuteriui iki 2500lt
 
Asmeninės rekomendacijos nežiūrint į komplektacijas:
korpusas iki 220lt
 
korpusas už 250lt
 
tylus, geras korpusas už 310lt
 
Tylus, funkcionalus korpusas tinkantis viskam
 
Korpusas puikiai pritaikytas vandens aušinimui
 
 
O toliau, nuo jūsų fantazijos, ir piniginės gilumo B-)
 
Aušintuvai (dėžėms)
 
Taigi, susirinkome visą komplektaciją, ir pasijungę matome, kad temperatūros pas mus geros, tačiau kompitueris pats karštas, iš vidaus sklinda šiltas oras, tačiau stovi ten viduje. Ką daryti, jog taip nebūtų? Turite palaikyti oro srauto judėjimą.
 
Tai įdėsiu tris aušintuvus, kurie visi pūs į dėžę ir ji bus vėsi?
 
Ne, tai klaidinga nuomonė. Norint palaikyti teigiamo (šviežio) oro srautą, mums reikia sudaryti oro tunelį, pro kurį oras galės jūdėti, "nesimals tarpusavyje" :D
Pateikiu teisingo oro srauto diagramą, pagal kurią suprasite kur reiktų nukreipti oro aušintuvus:
http://h8.abload.de/img/scenario7b1kc.jpg
 
Tam, kad sudaryti tinkamą oro srautą, reikia teisingai "pakavoti" :rolleyes: laidus, kad jie netrudgytų orui judėti. (apie tai gal kada aptarsiu vėliau). Taigi, žinome, kuria kryptimi montuosime aušintuvus. Bet gali kilti klausimos, kokius pasirinkti?
 
Pirmiausia reiktų nustatyti kokio dydžio aušintuvo mums reikia..
http://images.brighthub.com/62/3/623f8056da588792f6d7b19c83b09c7b116b1fcd_large.jpg
Jei turime nuspirkę dėžę, galim išmatuoti, jei ne, perkamos dėžės aprašyme turime susirasti kokio dydžio tvirtinimai yra, ir kokie aušintuvai yra pridėti (dėžėse, brangesnėse nei 120lt, jau tūrėtūme gauti bent vieną įmontuotą ventiliatorių).
 
Kokį pasirinkti? štai čia jau reikia remtis į finansus, ir poreikius. Jei kompiuterį spartinsime iki "lubų", ir norime stabilumo, reiktų dėtį kiek didesnių apsisukimų aušintuvus.. (daugiau nei 1200RPM).
Jei norime tylos, reikia dėti daugiau aušintuvų, su mažesnėmis apsukomis (600-800 rpm), taip aušintuvų išvis negirdėsime, tačiau oro srautas bus neblogas, kompiuteris vėdinsis pakankamai gerai.
 
Kokią firmą rekomnduočiau aš?
 
Norint pigių aušintuvų, rekomenduočiau rinktis Xilence, Nexus ar cooler master.
 
Norint gerų, tylių, ir gerą oro srautą perduodančių aušintuvų, siulyčiau rintkis iš Scythe, thermaltake, ar net investuojant į tikrą tyla, rinktis Noctua.
 
Taigi daugiau ar mažiau apžvelgiau kompiuterių komponentus iš savo "parapijos". Tikiuosi perskaitysit kam bus įdomu, dėl klaidų rašykit, pataisysiu, papildymų taip pat visada malonu sulaukti. Manau šią temą būtų galimą pridėti prie labiau matomų, jog daugiau žmonių rastų sau tinkamus komponentus. :rolleyes:
http://1.bp.blogspot.com/_PCo-FiwPmp0/Sfloikp34PI/AAAAAAAADvQ/yBD9ppGenbQ/s400/extreme+pc+case+mod.jpg

sublimetext, phpstortm, webstorm, netbeans, Aptana

Acer neimk, jei i lova tempsies, kandziojasi labai ir kaista greitai. Is patirties sakau, o ne gandu. Turiu 2 acerius :D

http://www.1a.lt/kompiuterine_technika/nesiojami_kompiuteriai/asus_a55vj_ivy_bridge_i3_eng_a55vjsx214d galės ir kokį žaidimą dar pažaist. Apie acer, tai tiesa, kad kaista :)

Na porą variantų jeigu pvz http://www.skytech.lt/mbx2qmh2y-lenovo-thinkpad-b590-156-antiglare-i32348m-23ghz3mb-1x4gb-ddr31600-500-p-155731.html
ir šitas http://www.skytech.lt/h0v53esabb-probook-4540s-156-antiglare-intel-core-i53230-4gb-ddr3-750gb-sata-int-p-157063.html
 
Kokios nuomonės?

http://www.1a.lt/kompiuterine_technika/nesiojami_kompiuteriai/asus_a55vj_ivy_bridge_i3_eng_a55vjsx214d
http://www.1a.lt/kompiuterine_technika/nesiojami_kompiuteriai/asus_x550cc_i3_engrus
http://www.kilobaitas.lt/Nesiojamieji/Lenovo/Tikras_ginklas_studentui_-_Len/IdeaPad_M490s/CatalogStoreDetail.aspx?CatID=PL_409&ID=505673
http://www.kilobaitas.lt/Nesiojamieji/HP/HP_Envy_4-1112sa_Ultrabook_/_1/C4U41EAABU/CatalogStoreDetail.aspx?CatID=PL_409&ID=484406

Tu turbūt esi susidaręs seną nuomonę apie HP kur anksčiau kaisdavo ypač DV 6000 serija :) Dabar kita tecnologija :) Dėl to gali būti ramus. O šiaip iš patirties kalbant ir dauguma Dell kaista. Bet čia jau priklauso nuo vartotojo kaip jis naudos tą kompiuterį. Aš pvz turėjau kad ir tą Hp DV 6500 laptopa kurie labai kaito, tačiau man atitarnavo 6 metus ir nesugedo.

Pabandyk per naujo prisijunkti prie google sistemos(gmail). :)

Taigi gal kas turit kokiu naudingu apps'u siam telefonui?
 
Gal yra koks apps kuris mane informuotu apie atsakyta tema uzdarbyje? Tarkim toks kaip pop-up ar kazkas panasaus?
Kokius patys naudojat appsus savo androiduose?
 
Butu malonu suzinoti jusu nuomone apie juos.
 
Laukiam atsakymu.

Sveiki, esu naujas dizainu kurime bet ar galėtumet įvertint mano darbą? Jei jis blogas ar galima jį taisyt ar nelabai? :)
 
Štai pora nuotrauku ties prisegimu. :)

Sveiki, esu naujas dizainu kurime bet ar galėtumet įvertint mano darbą? Jei jis blogas ar galima jį taisyt ar nelabai? :)
 
Štai pora nuotrauku ties prisegimu. :)

Sveiki, turiu HTML tinklalapi ir man reikia paieskos sistemos.
 
Nenaudoju jokio MySQL ar kažko kito tik paprastas HTML ir man reikia pasidaryti paieskos laukeli ir kuris ieskotu tarp mano visu html puslapiu. Ar tai yra imanoma?
 
P.S HTML koduose yra ir truputis PHP. :)