helvete

Susiprotejo Tele2, pakeite saskaita. Zodziu konsultantu maziau klausyti.

Susiprotejo Tele2, pakeite saskaita. Zodziu konsultantu maziau klausyti.

Dekui. Sake perskambins per 5 d.d. Pranesiu kas ir kaip.

Galiu aš pakomentuoti trumpai.
Visų pirma prie kamerų NVR jungsis LTE arba laidinis interneto maršrutizatorius. Per jį galėsi sukonfigūruoti jog tam tikri IP adresai nesijungtu prie interneto, šiuo atveju NVR. Jeigu modemas turi tokią galimybę, galima susikurti VPN tunelį (pvz. openVPN), kad pasiektum vidinį tinklą. Telefone importuosi openVPN konfigą ir atliksi prisijungimą. Tada appse galėsi susidėti savo NVR IP adresą. Vienas šio dalyko minusas, jog jeigu nori gauti pranešimus iš kamerų, reikia jog pastoviai būtum sujungęs VPN'ą. IR aišku pirkdamas maršrutizatorių, pasistenk įsigyti bent vidutinės klasės.

Interselas, 6€ per men, viskas neribotai.

Pasiemiau, viskas veikia puikiai, ir tik 6€ per menesi. Aciu visiems. Geru svenciu

Pasiemiau, viskas veikia puikiai, ir tik 6€ per menesi. Aciu visiems. Geru svenciu

Pasiemiau, viskas veikia puikiai, ir tik 6€ per menesi. Aciu visiems. Geru svenciu

Pasiemiau, viskas veikia puikiai, ir tik 6€ per menesi. Aciu visiems. Geru svenciu

Ratų dydis suaugusiam 28". Rėmo dydis pagal ūgį ir pagal tai kaip pačiam labiau patinka sėdėt. Apart dydžio taip pat skiriasi ir forma - ant miesto dviračių sėdi stačiai, and hibridinių sėdi kampu, ant sportinių praktiškai guli ant vairo. Prieš perkant siūlyčiau išsinuomoti skirtingus, kad suprastum kuris tau labiau patinka. Čia kaip ir su mašinom - vieni greiti, kiti komfortiški. 
Perkant dviratį dar reikia atkreipti dėmesį į visokias smulkmenas kaip kojelė, dinama, žibintai, sėdynės minkštumas, bagažinė, purvasaugiai, gertuvė. Vieni specialiai viską nuima, kad dviratis būtų kuo lengvesnis, kitiem kaip tik visko reikia, kad būtų patogiau. 

Tai labai priklauso nuo to, kur važiuosi, kokiu greičiu nori važiuoti ir t.t. Skirtingi dviračiai turi skirtingas paskirtis - su plentiniu lygiu keliu lėksi daug greičiau nei su kalnų dviračiu, tačiau kalnų dviratis labiau tiks kituose keliuose (kaip miškai ir t.t.). Kalnų dviračiai turės amortizatorius (dauguma priekinį, o geresni ir galinį) - jei tektų važiuoti labai nelygiu keliu (kaip senovinėmis miestų plytelėmis), tai tas ant šiknos pasijaustų visai skirtingai. O dėl kedučių - na, turbūt jų yra visokių, bet, kiek teko matyti, dauguma perka kėdutes, kurios tvirtinasi ant sėdynės rėmo, tad tai yra visai universalu ir tiktų bet kokiam dviračiui.
Tiesa, nereikėtų pamiršti tinkamo dviračio dydžio svarbos. Ne visi suaugusiems dviračiai vienodi - yra M, L, XL rėmo dydžiai ir tai reikėtų pasirinkti pagal savo ūgį.
Jei dviratį tektų dažnai nešti (kaip laiptais ar panašiai), tai geriau būtų lengvesnis rėmas. Už įprastą lengvesnis yra aliuminis, o už aliuminį lengvesnis karboninis (nors jų gerokai mažiau pasiūloje ir kainuoja gerokai daugiau).
Kitas dalykas - dalių klasė. Anksčiau visi galvodavo, kad, jei Shimano, tai būtinai bus gerai. Bet Shimano (kaip ir SRAM) turi skirtingų klasių produktų, tad iš esmės svarbu ne pats gamintojas, o produkto klasė (Shimano Deore XT beveik kiekvienam yra labai puikus pasirinkimas). 
Šiame forume yra tikrai geriau nusimanančių, tad čia tik mano mėgėjiški pastebėjimai.

Truputis patarimu is mano puses, nes cia matau, dalis ryskiai nesigaudo is kur saule kyla.
 
Visi jusu vardinami arsauskas & company tera siurbeles, ieskantis vaiku pinigu, kuriems stojasi pamacius kelias k euru foto ir dar ant BMW paneles. Svajones ateikit cia. Jura iki keliu, is dvacoka - milijonas.
 
Cia kaip kolega auksciau parases, turiu NBA ziniu, galiu pasidalinti, 5e - nepraeina grazinu. Tai as pvz beisbolo taisykliu net nezinodamas galiu jums duoti statymu is besbolo - nepataikau monetos, grazinu eurus, pataikau - baudziam kontoras. Gal susipras perskaites si pavyzdi apie savo deimantinius pasiulymus.
 
 
Is esmes, jei norint bent kazkiek tureti ILGALAIKI PROFITA, ILGALAIKI pasikartokit sau 10001 kartu. o ne namas per nakti. Tai vienintele rimtesne bendruomene Lietuvoje yra statymai.com ir ju parduotuve kur galite isigyti narystes. carmelo, george ir tt.
 
Aukso kalnu nera, bet statant tvarkingai, valdant banka, galima viena kita % isspausti pelno. Taciau reikia ideti darbo. Speti pasideti duotas linijas, nespejus - gaudyti live, tureti n saskaitu, banko ir pan. Nepasiduoti emocijoms, nenoreti balanso x3 per nakti ir t.t.
 
Dar labai populairus marketingas - FIX'u pardavimas uz kosminius 10-100e. Dabar jus logiskai pamastykit, turint fix info, jum kazka pakeis kazkokio nepazystamojo 20e, kai realiai ant FIX'o tevu namus galima statyti? nemanau.
Esme, kad fix'u yra ir buvo ir bus, taciau ju info gauti ne kekvienam mirtingajam iseina. Jau nekalbu, kad visur yra atkatai, sunkiai pasidesi tiek kiek nori/reikia ir pan.
 
Apie visokias blevyzgas kaip "musu komanda", "inside info", "as zaidziu futbola 5 metus todel viska zinau" ar pan. - bekit tolyn neatsisukdami.
 
Aplamai, cia LABAI sunkus darbas, tiek psichologiskai tiek laiko ir nervu kainuojantis procesas, kad tikrai pagalvokit pries viska pradedant. Uzdirbti kazkokia graza galima perkant kitu zmoniu talenta ir zinias, taciau kaip sakiau - cia neuzteks alaus primaukus paspaudinet mygtukus pentkadienio vakara.

Bandau įsivaizduoti.. 50-100 sąskaitų, kai klientas susiveda pats, jeigu vyr buhalterio paslaugą atlikti kruopščiai užima kokias trys valandas minimum (nors aš dirbu greitai ir turiu gerą uoslę kur gali būti problema). 50 eur minus fiksuoti kaštai, pelno marža ir kokių 30 proc. mokesčiams, kas buhalteriui lieka? Tiesiog nieko netikrinti ir tam skirti kokią valandą laiko ir nesigilinti į kliento apskaitą ir dokumentus.
Jeigu kalbame apie tikrąją buhalterio profesiją (kuri teršiama chalturšikais po darbo biržos kursais), tai darbas kuris reikalauja didelio kiekio žinių ir nuolatinių tobulėjimo. Civilinės, darbo, mokestinės teisės išmanymo. Nusimanyti ne tik apskaitą, bet ir finansus. Nuolat tobulėti, sekti naujovės, skaityti teisės aktus, lankytis seminaruose ir konferencijose. Todėl jeigu gerbi save ir gerbi klientą tikrai nedirbsi jam už 5 eur per valandą.
 
Jeigu įsivaizduojama, kad buhalteris tik suvedinėja sąskaitas į programą ir jo profesija verta tiktai minimumo, o klaidos tai ISAF neatitikimai, tai Jus nieko nesuprantate ir galiu galvą guldyti, kad Jūsų apskaitoje yra tokių problemų apie kurias tikrai nesuvokiate ir Jūsų finansinės ataskaitos tikrai yra klaidingos (beja neteisingos finansinės užtraukia BK :D ).

Amen.
 
Del to ir privaloma moderniai reglamentuoti skaudzias temas.
 
Del homoseksualumo - tai nera liga, neisgydysi. Cia tam pusprociui kur dar vadovaujasi viduramziu medicina :D
 
Real story. As originaly esu is Kauno, augau Kaune tais senais laikais kai buvo paniatkes, bratuchos na ir zodziu visas ta apgailetina BUMER filmo gerbimo aplinka dar pries tam filmui atsirandant, slabotke jega ir pan.
Tada isikuriau vakaruose. Gan sunku buvo, nes daug kas nenormalu atrode. Gejai - gaidziai, jei aiskintis tai tik i snuki duot, jei pavadina velniu - supyzdint ir t.t. Zodziu, seno kirpimo Kaunietis atsidure vakarieciu pasaulyje.
 
Po kurio laiko issimokslinau, gavau gera darba, geroje kompanijoje, viskas smagu ir jega, greitai kilau pareigose, vadovas buvo superinis. Motivacines technikos, personel management ir t.t - auksciausias kalibras, super performance, gerai sutarem, gerai uzdirbom, gerai kilom pareigose, zodziu tikras vakarietiskas korporacinis work hard play hard.... Po poros metu suzinau, kad jis gejus, nes bendradarbes uzklause jo, jis neslepia, o as gay radar neturejau, maniau, kad jei gejus reiskias kazkoks tai atsilupes turi but ir negali buti geras zmogus ir labai nustebau. Ir tada vidinis konfliktas: paniatkes kuriu vaikystei buvau mokintas tai neleidzia jo vadinti geru zmogumi, bet pasauleziura sako, kad viskas su juo cool.. :D Ir tada supratau, kad mano paniatkes ir mano aplinka padare mane retardu ir kad su tais bauginanciais gejais pasirodo viskas ziauriai normaliai yra ir jie netgi labai normalus zmones (95 metu paniatkes to nesupranta). Poto dar teko nemazai ju sutikt, susipazint, bendraut, gert alu ir t.t kol tiesiog tai patapo norma, not my business, geras zmogus yra geras zmogus, o meiles reikalais savo geriau rupintis nei kitu. Jei du zmones myli vienas kita tai nesuprantu kodel jie negali dalintis buitimi, sudaryti civiline sutarti tarpusavyje teisiniams dalykams ir pan.
Neesu tikras tik del isivaikinimo, neturiu nuomones tuo klausimu, niekada nesidomejau moksliniais + vaiko cognitive psychological researches sia tema. Jeigu tokiu yra ir jie yra pozityvus - nematau tada ir su tuo problemu.

Sveiki,
 
Noreciau pasiulyti Datacenter ir Residential proxies:
 
IPv4 Private proxies/Datacenter proxies
Kaina nuo 1.3USD/month
10Gbps greitis
Neribojamas srautas
US/UK/DE/NL lokacijos (imant didesni kieki galima ir kita lokacija)
 
Daugiau info: https://iproyal.com/private-proxies/
 
Residential proxies
One plan one price - simple as that!
2 USD per GB
Flexible rotation options
Sticky sessions
API access
Cancel anytime
 
Daugiau info: https://iproyal.com/residential-proxies/

Šioje situacijoje, kuri kainuos vargo ir nervų rekomenduoju parašyti prašymą savo noru. Galima siūlyti šalims susitarus su kokio vieno mėnesio išeitine, bet spėju tai nachališka įmonė ir kainuos daug nervų. Laukti kada skelbs bankrotą? Atsidarys vėl... ištampys darbe nervus ir atleis už kokius nusižengimus. Na bus ilga istorija. Aišku galima kovoti, bet reikia turėti labai stiprius nervus, tai per daug nesileisiu į šitą diskusiją, nes puikiai žinau mechanizmus, kaip galima "suvalgyti darbuotoją".
Grįžtam prie išėjimo savo noru.
Taigi rašomas prašymas, kad prašau mane atleisti iš tokių ir anų pareigų nuo 2020-05-05 pagal LR DK 55 straipsnį. Prašau man priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas pervesti į mano atsiskaitomąją sąskaitą banke LT00 0000 0000 0000 0000.
Prašymas gali būti laisvos formos, jokiu būdu nerašyti ant darbdavio blanku ir darbdavio teksto ir būtinai nurodyti sąskaitą. Parašyt du ir paprašyti vizavimo žymos ant savo kopijos, kad gavo.
O kai dokumentai bus sutvarkyti, kitą dieną paskambinti ir pasakyti, kad negavo savo priklausančių pinigų ir kreipsis į darbo ginčų komisiją.
Darbo ginčų komisijai užtenka pateikti paprastą raštą. Tai nieko nekainuoja. LAT (Lietuvos aukščiausias teismas) yra pasakęs, kad iš pralaimėjusios pusės negali būti prisiteistos teisinės išlaidos, jeigu ginča nagrinėjo darbo ginčų komisija.
Darbo ginčų komisija paprastai greitai priima sprendimą su kuriuo galima kreiptis į antstolius, kad išieškotų iš darbdavio. Smagioji dalis - už kiekvieną pradelstą dieną atsiskaityti (po atleidimo dienos) darbuotojui priklauso 1 dienos VDU.
Kartais apsimoka tuo pasinaudoti.
Ir tai gal geriausiai veikiantis mechanizmas. Paprastai sumoka pinigus pranešus, kad bus rašomas raštas darbo ginčų komisijai.

Savaitgaliui siulau štai tokią temą:
 


 
•
4-5% per metus dividendais? Jūs ką, juk tai per mažai kad būtų verta užsiimt, aš geriau paieškosiu kur galiu gauti 12% ir daugiau per metus. Vien SP500 vidutiniškai per metus atneša apie 10% nieko nedarant.


 
•
3% tik infliacija suvalgo, reiškia lieka 1-2% pajamoms didinti. O dar valiutų svyravimo riziką reikia prisiimti. Tai čia kiek reikia sukišti į savo portfelį, kad su dividendinio investavimo portfeliu galima būtų iš to pragyventi?


 
•
Dividendinis investavimas neturi pramės, t.y. kokia prasmė gauti 4-6% dividendus per metus jei ta pati kompanija gali nuverteti 30-40% ?
 
Pastoviai girdžiu tokius pasisakymus. Žmonės vis bando mane įtikinti, kad formuodamas dividendinį portfelį aš švaistau laiką ir pinigus.
Jeigu jums irgi pastoviai kyla panašūs klausimai, sveikinu, Jūs esate amžinos dvikovos dalyvis. Dvikova pavadinimu: kas geriau - “dividendinis investavimas” ar “vertės investavimas”. Tad žiurėkite šiame video pateiksiu savo argumentus.
 

Esu i p2p investaves nemaza suma, laiku moka apie 80%, 10% veluoja iki 90 dienu. Bet cia mano ilgalaike investicija, todel nelabai jaudinuos del nemokiu. Juk kai esi perduotas anstoliam, negali nei dirbti legaliai, nei banko saskaitos atsidaryt. Anksciau ar veliau sumokes. O ir nemokiu paskolu sumos apie 5k, juk del tiek neverta nei slapstytis, nei emigruot.

Sveiki,
 
Noriu pristatyti TextRoyal.com projekta. Siulome uz prieinama kaina angliskus tekstus visomis temomis.
 

 
Jei kazkas netinka is pirmo karto tai klientas turi galimybe paprasyti du kartus perziureti teksta nemokamai be jokiu extra mokesciu. Taip pat tekstai pristatomi per 1-5 darbo dienas galima pasirinkti kaip greitai reikia paslaugos.
 
Kainos prasideda nuo 0.03USD/word:
 

 
Pirmiems 5 uzdarbieciams parasiusiems NORIU pridesiu 10USD i paskyra isbandyti paslauga :)
 
Na, o is kitu lauksiu kritikos ir patarimu kaip galima butu praplesti klientu rata arba ka reiktu pataisyti pacioje svetaineje.

Elektrikas, 40k+ per metus.

Elektrikas, 40k+ per metus.

Elektrikas, 40k+ per metus.

Esu i p2p investaves nemaza suma, laiku moka apie 80%, 10% veluoja iki 90 dienu. Bet cia mano ilgalaike investicija, todel nelabai jaudinuos del nemokiu. Juk kai esi perduotas anstoliam, negali nei dirbti legaliai, nei banko saskaitos atsidaryt. Anksciau ar veliau sumokes. O ir nemokiu paskolu sumos apie 5k, juk del tiek neverta nei slapstytis, nei emigruot.

Indėliai
 
Bankuose: 0–1,2%
 
Kredito unijose: 0,05–2,2%
Vis dar gyvename nulinių palūkanų aplinkoje ir tą puikiai atspindi vieno didžiausių šalyje SEB banko už metų trukmės indėlius eurais siūlomos 0% palūkanos. Simbolines (0,05%) palūkanas už atitinkamus indėlius tesiūlo ir „Swedbank“. Visgi tiems, kurie nori lėšas laikyti saugiausioje turto klasėje ir kartu užsitikrinti sumai iki 100.000 Eur taikomą valstybinį draudimą, yra ir gerų žinių. Dar praeitų metų pabaigoje palūkanas už indėlius iki 0,7% kilstelėjo „Luminor“ bankas, kuris, keičiantis savininkams, nori didinti finansavimosi vidaus rinkoje apimtį. Mažesniuose bankuose už indėlį šiuo metu galima gauti 0,3–0,6%, o banko licenciją neseniai gavusiame „Mano banke“ (anksčiau vadinosi „Mano unija“) – 1,2% palūkanas. Tie, kurių negąsdina privalomas pajaus įsigijimas, indėlį gali dėti kredito unijose, kuriose palūkanos už metų trukmės indėlį šiuo metu svyruoja nuo 0,05% iki 2,2%. Verta turėti omenyje, kad galima rinktis tik iš tų unijų, kurios veikia tame mieste, kuriame esate registruoti ar gaunate pajamas.
 
Obligacijos
 
Vyriausybių obligacijos: neigiama
Europos investicinio reitingo įmonių obligacijos: 1%
Europos aukšto pajamingumo įmonių obligacijos: 3–4%
Besivystančių rinkų obligacijos vietos valiuta: 6–8%
 
Obligacijos – bene saugiausia po grynųjų turto klasė, tačiau laisvas lėšas norint įdarbinti, tarkime, pačių saugiausių valstybių obligacijose ir toliau teks taikstytis su neigiama investicijų grąža, nes čia nukreipta pernelyg daug investuotojų lėšų.
 
Iš obligacijų norint uždirbti bent jau teigiamą, nors ir 1% neviršijančią grąžą, teks pasitikėti saugiomis laikomų įmonių skolos vertybiniais popieriais. 3–4% metinę grąžą šiuo metu žada rizikingesnių įmonių skolos vertybiniai popieriai, o 6–8% gali tikėtis tie, kurie sutiks prisiimti didesnę riziką ir nesibodi besivystančių rinkų.
 
Artiomas Baranovas, FMĮ „Orion Securities“ vyresnysis finansų makleris, sako, kad obligacijoms sausis buvo itin teigiamas – sėkmingiausias nuo 2009 m.
 
„Obligacijų turto klasei ekonomikos augimo lėtėjimas kol kas išeina į naudą, nes pasikeitė centrinių bankų retorika dėl palūkanų kėlimo. Ateities sandoriai rodo, jog šiemet ne tik kad nebesitikima palūkanų kilimo, bet jos gali būti net mažinamos. JAV federalinis rezervų bankas taip pat pasidavė spaudimui stabtelti su palūkanų kėlimu ir net kalbama apie galimybę nebemažinti savo balanso. Visa tai paranku obligacijoms“, – sako p. Baranovas.
Tiesa, jis perspėja, kad situacija greitai pasikeistų, jei paaiškėtų, kad materializuojasi kietojo ekonomikų nusileidimo scenarijus.
 
„Tada vyriausybių obligacijos dar labiau pabrangtų, pajamingumas dar giliau žengtų į minusą, o aukšto pajamingumo obligacijoms būtų iš viso prastai, nes tokiomis ekonominės aplinkybėmis itin išaugo įmonių nemokumų skaičius“, – sako p. Baranovas.
 
Pasak jo, norint įžvelgti obligacijų rinkos kryptį, reikia stebėti skelbiamus makroekonominius duomenis ir centrinių bankų atsaką į juos.
 
Specialistai taip pat pataria kritiškai vertinti besivystančių šalių obligacijas dėl prisiimamos užsienio valiutos nuvertėjimo rizikos.
 
Ignas Daugėla, „Swedbank“ obligacijų prekybinio portfelio valdytojas, sako, kad rimtesnių svyravimų ar kardinaliai pasikeitusių rinkos lūkesčių obligacijų turto klasėje pastaruoju metu nebuvo stebėta.
 
„Taigi, kalbant apie investicinio reitingo obligacijas, ko nors labai kitokio, nei buvo 2018-aisiais, nesitikėčiau“, – sako p. Daugėla.
 
Akcijos
Išsivysčiusio pasaulio įmonių akcijos: 6–8%
 
Besivystančių šalių įmonių akcijos: daugiau nei 8%
 
Prognozuoti galimą akcijų grąžą yra vienas sudėtingiausių analitikų užsiėmimų. Ir ypač po amerikietiškų kalnelių, kuriuos neseniai matėme. Didžiausiai ir labiausiai investuotojų sekamai bei labiausiai atkartojamai Jungtinių Valstijų akcijų rinkai gruodis pagal pagrindinių indeksų pokytį buvo blogiausias nuo Didžiosios depresijos laikų, tačiau sausis netikėtai tapo geriausias nuo pat 1987 m.
 
Bent jau SEB grupės analitikai įsitikinę, kad trumpalaikėje perspektyvoje akcijų rinkos nuosmukis buvo perdėtas. Mat per laikotarpį nuo rugsėjo pabaigos iki Kalėdų akcijos neteko daugiau kaip 15%, o nuo to laiko teatgavo apie 50% nuosmukio.
 
„Šiandien įverčiai ir rizikos prisiėmimas yra labiau pagrįsti“, – naujausioje investicijų apžvalgoje teigia SEB investicijų analitikai.
 
Nors ekonomika yra vėlyvojoje stadijoje, SEB analitikai įsitikinę, kad situacija rinkoje pasikeitė – turto įverčiai mažesni, investuotojai nebe tokie agresyvūs, centriniai bankai po rinkos svyravimų tapo nuosaikesni ir „tikriausiai labiau linkę imtis sprendimų, kurie be reikalo nesukeltų iššūkių investuotojams“.
 
„Apskritai neapibrėžtumas dėl ekonomikos augimo ir pelnų reiškia, kad bus dar vieni išaugusio kintamumo metai, tačiau vidutinis kintamumas bus mažesnis nei tas, kurį patyrėme 2018 m.“, – teigia SEB investicijų analitikai.
 
Jie tiki, kad nors ir išliks padidėjęs kintamumas, akcijų rinka bendrai šiemet turėtų sugeneruoti 6–8% prieaugį.
 
„Tai paremta žemais įverčiais ir mūsų prognozuojamu ekonomikos sulėtėjimu, bet ne recesija“, – teigiama investicijų apžvalgoje. SEB įvertino ir akcijų nuvertėjimo riziką – ji per metus esą sudaro 11–12%.
 
Recesijos tikimybę per ateinančius 2 metus SEB vertina 20–25%.
 
Investuojant besivystančiose rinkose taip pat reikia didesnio investuotojų akylumo. Nemaža dalis besivystančių rinkų šiuo metu jau yra vadinamojoje meškų rinkoje.
 
Skolos
NT ir verslo paskolos: 6–13%
 
Gyventojų skolos: 12–23%
 
Dar prieš keletą metų skolų turto klasė buvo sunkiai pasiekiama eiliniams investuotojams, tačiau tai apvertė viena po kitos veiklą pradėjusios tarpusavio skolinimo, taip pat NT ir verslo sutelktinio finansavimo platformos.
 
Didžiąją dalį rinkos vienijančios Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Šenavičiaus teigimu, skolų turto klasėje per artimiausius 12 mėnesių tikėtina grąža priklausys nuo to, kur buvo investuota – į vartojimo, verslo, NT vystymo paskolas, taip pat nuo projekto rizikingumo.
 
„Nors pastaruosius porą metų rinkoje matėme nemažai pasiūlymų, žadančių dideles grąžas, reikėtų nepamiršti, kad finansų srityje grąža ir rizika eina koja kojon. Be to, investuotojų skaičius auga, o tai atpigina galimybę pasiskolinti naudojantis alternatyviu finansavimu. Apklausę asociacijos narius, prognozuojame, kad grąža po visų atskaitymų ir blogųjų paskolų nurašymo iš NT verslo paskolų ir verslo paskolų galėtų svyruoti nuo 6% iki 13%. Tarpusavio skolinimo atveju prognozuojama grąža yra didesnė – gali svyruoti nuo 12% iki 23%“, – sako p. Šenavičius.
 
Alternatyvios investicijos
Įvardyti, kokią konkrečią grąžą per artimiausius 12 mėnesių gali atnešti alternatyvios investicijos, neįmanoma, nes jos yra pernelyg skirtingos.
 
Rokas Iščiukas, šeimų biuro „Nordwealth“ direktorius, kuris taip pat dirba ir šeimos biurų „VB Investicijos“ ir „J Investicijos“ vadovu, sako, kad Lietuvoje gana daug žmonių, kurie santykinai daug savo kapitalo investuoja į egzotines turto klases: į meno kūrinius, kolekcinius automobilius, vyną, knygas.
 
„Investuoja ne dėl uždarbio, o dėl emocinės grąžos – sritys sutampa su jų hobiais, nors reikia pastebėti, kad iki šiol dauguma gali pasigirti ir gerokai išaugusia sukaupto turto pinigine verte. Tai siejame su bendru ekonomikos augimu, kuris tęsiasi jau beveik 10 metų“, – sako p. Iščiukas.
Anot jo, vis dažniau girdime ekspertų nuomonių, kad viena ar kita egzotiška turto klasė, tarkime, kolekciniai automobiliai, pasauliniu mastu jau yra pervertinta dėl pinigų pertekliaus ir, sustojus ekonomikos augimui, gali kristi.
„Tačiau labai sunku rasti analitinių argumentų prognozėms – visgi daug kam tai yra emociniai pirkiniai, todėl jų kainų svyravimai sunkiai pagrindžiami objektyviais rodikliais“, – sako p. Iščiukas.
Mantas Staliūnas, investicijų bendrovės „Lewben Investment Management“ (LIM) direktorius, sako, kad pastaruoju metu finansų rinkose matytas nervingumas kaip tik ir skatina investuotojus atsigręžti į alternatyviąsias turto klases.
„Ir čia situacija nėra vienareikšmė, nes pirmas pasirinkimas, kuris ateina į galvą – NT rinka, šiuo metu atrodo persisotinusi. Kitas tradicinis objektas – auksas – taip pat nėra tinkamiausia turto klasė kylančių palūkanų normų akivaizdoje, nes išauga alternatyvieji kaštai. Be to, investuotojams Lietuvoje aktualu, kad investuojant į auksą kartu investuojama į JAV dolerį, o prekybos karai ir prognozuojamas didžiausios pasaulio ekonomikos lėtėjimas kelia abejonių dėl dolerio kurso euro atžvilgiu“, – sako p. Staliūnas.
Jis teigia, kad į rinką kaip dar viena alternatyvi investavimo galimybė grįžta privatūs smulkaus ir vidutinio verslo įmonių obligacijų siūlymai, iš kurių galima tikėtis uždirbti 6–12%, o kredito rizika dažnai apribota įkeistu turtu.
 
„Taip pat vertėtų apsvarstyti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius. Dėl mažos koreliacijos su tradicinėmis finansinėmis priemonėmis, valstybinių įsipareigojimų ir stabilaus pajamų srauto vis daugiau investuotojų renkasi šią turto klasę“, – sako p. Staliūnas.
 
LIM atstovas primena, kad 2017 m. pabaigoje už Leonardui da Vinci priskiriamą paveikslą „Salvator Mundi“ buvo sumokėti 450 mln. USD.
 
„Ši milžiniška suma puikiai iliustruoja meno vertybių rinkos triumfą ir tragediją. Į rinką ilgą laiką tiesiog plūdo pigūs pinigai, kūrinių kainos aukcionuose gerino rekordus, todėl investuotojams reikėtų būti labai kritiškiems. Arba itin gerai orientuotis ir numatyti tai, kas dar tik bus madinga“, – perspėja pašnekovas.

Indėliai
 
Bankuose: 0–1,2%
 
Kredito unijose: 0,05–2,2%
Vis dar gyvename nulinių palūkanų aplinkoje ir tą puikiai atspindi vieno didžiausių šalyje SEB banko už metų trukmės indėlius eurais siūlomos 0% palūkanos. Simbolines (0,05%) palūkanas už atitinkamus indėlius tesiūlo ir „Swedbank“. Visgi tiems, kurie nori lėšas laikyti saugiausioje turto klasėje ir kartu užsitikrinti sumai iki 100.000 Eur taikomą valstybinį draudimą, yra ir gerų žinių. Dar praeitų metų pabaigoje palūkanas už indėlius iki 0,7% kilstelėjo „Luminor“ bankas, kuris, keičiantis savininkams, nori didinti finansavimosi vidaus rinkoje apimtį. Mažesniuose bankuose už indėlį šiuo metu galima gauti 0,3–0,6%, o banko licenciją neseniai gavusiame „Mano banke“ (anksčiau vadinosi „Mano unija“) – 1,2% palūkanas. Tie, kurių negąsdina privalomas pajaus įsigijimas, indėlį gali dėti kredito unijose, kuriose palūkanos už metų trukmės indėlį šiuo metu svyruoja nuo 0,05% iki 2,2%. Verta turėti omenyje, kad galima rinktis tik iš tų unijų, kurios veikia tame mieste, kuriame esate registruoti ar gaunate pajamas.
 
Obligacijos
 
Vyriausybių obligacijos: neigiama
Europos investicinio reitingo įmonių obligacijos: 1%
Europos aukšto pajamingumo įmonių obligacijos: 3–4%
Besivystančių rinkų obligacijos vietos valiuta: 6–8%
 
Obligacijos – bene saugiausia po grynųjų turto klasė, tačiau laisvas lėšas norint įdarbinti, tarkime, pačių saugiausių valstybių obligacijose ir toliau teks taikstytis su neigiama investicijų grąža, nes čia nukreipta pernelyg daug investuotojų lėšų.
 
Iš obligacijų norint uždirbti bent jau teigiamą, nors ir 1% neviršijančią grąžą, teks pasitikėti saugiomis laikomų įmonių skolos vertybiniais popieriais. 3–4% metinę grąžą šiuo metu žada rizikingesnių įmonių skolos vertybiniai popieriai, o 6–8% gali tikėtis tie, kurie sutiks prisiimti didesnę riziką ir nesibodi besivystančių rinkų.
 
Artiomas Baranovas, FMĮ „Orion Securities“ vyresnysis finansų makleris, sako, kad obligacijoms sausis buvo itin teigiamas – sėkmingiausias nuo 2009 m.
 
„Obligacijų turto klasei ekonomikos augimo lėtėjimas kol kas išeina į naudą, nes pasikeitė centrinių bankų retorika dėl palūkanų kėlimo. Ateities sandoriai rodo, jog šiemet ne tik kad nebesitikima palūkanų kilimo, bet jos gali būti net mažinamos. JAV federalinis rezervų bankas taip pat pasidavė spaudimui stabtelti su palūkanų kėlimu ir net kalbama apie galimybę nebemažinti savo balanso. Visa tai paranku obligacijoms“, – sako p. Baranovas.
Tiesa, jis perspėja, kad situacija greitai pasikeistų, jei paaiškėtų, kad materializuojasi kietojo ekonomikų nusileidimo scenarijus.
 
„Tada vyriausybių obligacijos dar labiau pabrangtų, pajamingumas dar giliau žengtų į minusą, o aukšto pajamingumo obligacijoms būtų iš viso prastai, nes tokiomis ekonominės aplinkybėmis itin išaugo įmonių nemokumų skaičius“, – sako p. Baranovas.
 
Pasak jo, norint įžvelgti obligacijų rinkos kryptį, reikia stebėti skelbiamus makroekonominius duomenis ir centrinių bankų atsaką į juos.
 
Specialistai taip pat pataria kritiškai vertinti besivystančių šalių obligacijas dėl prisiimamos užsienio valiutos nuvertėjimo rizikos.
 
Ignas Daugėla, „Swedbank“ obligacijų prekybinio portfelio valdytojas, sako, kad rimtesnių svyravimų ar kardinaliai pasikeitusių rinkos lūkesčių obligacijų turto klasėje pastaruoju metu nebuvo stebėta.
 
„Taigi, kalbant apie investicinio reitingo obligacijas, ko nors labai kitokio, nei buvo 2018-aisiais, nesitikėčiau“, – sako p. Daugėla.
 
Akcijos
Išsivysčiusio pasaulio įmonių akcijos: 6–8%
 
Besivystančių šalių įmonių akcijos: daugiau nei 8%
 
Prognozuoti galimą akcijų grąžą yra vienas sudėtingiausių analitikų užsiėmimų. Ir ypač po amerikietiškų kalnelių, kuriuos neseniai matėme. Didžiausiai ir labiausiai investuotojų sekamai bei labiausiai atkartojamai Jungtinių Valstijų akcijų rinkai gruodis pagal pagrindinių indeksų pokytį buvo blogiausias nuo Didžiosios depresijos laikų, tačiau sausis netikėtai tapo geriausias nuo pat 1987 m.
 
Bent jau SEB grupės analitikai įsitikinę, kad trumpalaikėje perspektyvoje akcijų rinkos nuosmukis buvo perdėtas. Mat per laikotarpį nuo rugsėjo pabaigos iki Kalėdų akcijos neteko daugiau kaip 15%, o nuo to laiko teatgavo apie 50% nuosmukio.
 
„Šiandien įverčiai ir rizikos prisiėmimas yra labiau pagrįsti“, – naujausioje investicijų apžvalgoje teigia SEB investicijų analitikai.
 
Nors ekonomika yra vėlyvojoje stadijoje, SEB analitikai įsitikinę, kad situacija rinkoje pasikeitė – turto įverčiai mažesni, investuotojai nebe tokie agresyvūs, centriniai bankai po rinkos svyravimų tapo nuosaikesni ir „tikriausiai labiau linkę imtis sprendimų, kurie be reikalo nesukeltų iššūkių investuotojams“.
 
„Apskritai neapibrėžtumas dėl ekonomikos augimo ir pelnų reiškia, kad bus dar vieni išaugusio kintamumo metai, tačiau vidutinis kintamumas bus mažesnis nei tas, kurį patyrėme 2018 m.“, – teigia SEB investicijų analitikai.
 
Jie tiki, kad nors ir išliks padidėjęs kintamumas, akcijų rinka bendrai šiemet turėtų sugeneruoti 6–8% prieaugį.
 
„Tai paremta žemais įverčiais ir mūsų prognozuojamu ekonomikos sulėtėjimu, bet ne recesija“, – teigiama investicijų apžvalgoje. SEB įvertino ir akcijų nuvertėjimo riziką – ji per metus esą sudaro 11–12%.
 
Recesijos tikimybę per ateinančius 2 metus SEB vertina 20–25%.
 
Investuojant besivystančiose rinkose taip pat reikia didesnio investuotojų akylumo. Nemaža dalis besivystančių rinkų šiuo metu jau yra vadinamojoje meškų rinkoje.
 
Skolos
NT ir verslo paskolos: 6–13%
 
Gyventojų skolos: 12–23%
 
Dar prieš keletą metų skolų turto klasė buvo sunkiai pasiekiama eiliniams investuotojams, tačiau tai apvertė viena po kitos veiklą pradėjusios tarpusavio skolinimo, taip pat NT ir verslo sutelktinio finansavimo platformos.
 
Didžiąją dalį rinkos vienijančios Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Šenavičiaus teigimu, skolų turto klasėje per artimiausius 12 mėnesių tikėtina grąža priklausys nuo to, kur buvo investuota – į vartojimo, verslo, NT vystymo paskolas, taip pat nuo projekto rizikingumo.
 
„Nors pastaruosius porą metų rinkoje matėme nemažai pasiūlymų, žadančių dideles grąžas, reikėtų nepamiršti, kad finansų srityje grąža ir rizika eina koja kojon. Be to, investuotojų skaičius auga, o tai atpigina galimybę pasiskolinti naudojantis alternatyviu finansavimu. Apklausę asociacijos narius, prognozuojame, kad grąža po visų atskaitymų ir blogųjų paskolų nurašymo iš NT verslo paskolų ir verslo paskolų galėtų svyruoti nuo 6% iki 13%. Tarpusavio skolinimo atveju prognozuojama grąža yra didesnė – gali svyruoti nuo 12% iki 23%“, – sako p. Šenavičius.
 
Alternatyvios investicijos
Įvardyti, kokią konkrečią grąžą per artimiausius 12 mėnesių gali atnešti alternatyvios investicijos, neįmanoma, nes jos yra pernelyg skirtingos.
 
Rokas Iščiukas, šeimų biuro „Nordwealth“ direktorius, kuris taip pat dirba ir šeimos biurų „VB Investicijos“ ir „J Investicijos“ vadovu, sako, kad Lietuvoje gana daug žmonių, kurie santykinai daug savo kapitalo investuoja į egzotines turto klases: į meno kūrinius, kolekcinius automobilius, vyną, knygas.
 
„Investuoja ne dėl uždarbio, o dėl emocinės grąžos – sritys sutampa su jų hobiais, nors reikia pastebėti, kad iki šiol dauguma gali pasigirti ir gerokai išaugusia sukaupto turto pinigine verte. Tai siejame su bendru ekonomikos augimu, kuris tęsiasi jau beveik 10 metų“, – sako p. Iščiukas.
Anot jo, vis dažniau girdime ekspertų nuomonių, kad viena ar kita egzotiška turto klasė, tarkime, kolekciniai automobiliai, pasauliniu mastu jau yra pervertinta dėl pinigų pertekliaus ir, sustojus ekonomikos augimui, gali kristi.
„Tačiau labai sunku rasti analitinių argumentų prognozėms – visgi daug kam tai yra emociniai pirkiniai, todėl jų kainų svyravimai sunkiai pagrindžiami objektyviais rodikliais“, – sako p. Iščiukas.
Mantas Staliūnas, investicijų bendrovės „Lewben Investment Management“ (LIM) direktorius, sako, kad pastaruoju metu finansų rinkose matytas nervingumas kaip tik ir skatina investuotojus atsigręžti į alternatyviąsias turto klases.
„Ir čia situacija nėra vienareikšmė, nes pirmas pasirinkimas, kuris ateina į galvą – NT rinka, šiuo metu atrodo persisotinusi. Kitas tradicinis objektas – auksas – taip pat nėra tinkamiausia turto klasė kylančių palūkanų normų akivaizdoje, nes išauga alternatyvieji kaštai. Be to, investuotojams Lietuvoje aktualu, kad investuojant į auksą kartu investuojama į JAV dolerį, o prekybos karai ir prognozuojamas didžiausios pasaulio ekonomikos lėtėjimas kelia abejonių dėl dolerio kurso euro atžvilgiu“, – sako p. Staliūnas.
Jis teigia, kad į rinką kaip dar viena alternatyvi investavimo galimybė grįžta privatūs smulkaus ir vidutinio verslo įmonių obligacijų siūlymai, iš kurių galima tikėtis uždirbti 6–12%, o kredito rizika dažnai apribota įkeistu turtu.
 
„Taip pat vertėtų apsvarstyti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius. Dėl mažos koreliacijos su tradicinėmis finansinėmis priemonėmis, valstybinių įsipareigojimų ir stabilaus pajamų srauto vis daugiau investuotojų renkasi šią turto klasę“, – sako p. Staliūnas.
 
LIM atstovas primena, kad 2017 m. pabaigoje už Leonardui da Vinci priskiriamą paveikslą „Salvator Mundi“ buvo sumokėti 450 mln. USD.
 
„Ši milžiniška suma puikiai iliustruoja meno vertybių rinkos triumfą ir tragediją. Į rinką ilgą laiką tiesiog plūdo pigūs pinigai, kūrinių kainos aukcionuose gerino rekordus, todėl investuotojams reikėtų būti labai kritiškiems. Arba itin gerai orientuotis ir numatyti tai, kas dar tik bus madinga“, – perspėja pašnekovas.