ReikiaPuslapio

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Stilistika tikrai netrukdė skaitymui (y), o knyga, manau, tikrai verta dėmesio. Dauguma minčių buvo žinomos, bet kai kada būdavo toks būmt, kad žinojau, bet buvau primiršęs ir džiaugiausi perskaitęs.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Pavargau jau gintis, bet atsakysiu į šį konkretų komentarą/kaltinimą.
1. Išsilavinimą turiu pakankamą - baigiau universitete bakalaurą, ir lietuvių kalbos egzaminą kažkada buvau išlaikęs virš 90. Ir uždirbu irgi neblogai.
2. "paprastai visuomet geriau išsilavinę žmonės uždirba daugiau pinigų". Rimtai? Matei kiek Maximoje žmonių su aukštuoju?
3. Pataisykite jei klystu: tie, kurie rašo šiuos komentarus, pačios knygos net neskaitė (net tos nemokamos PDF ištraukos) ir nežiūrėjo kiek ten iš tikrųjų klaidų.
4. Skaitytojus tikrai gerbiu, bet tik tuos, kurie gerbia ir mano laiką, skirtą knygos rašymui.
 
Dar kartą kartoju - tikslas buvo padėti tai auditorijai, kuriai ši knyga skirta. Tai yra IT žmonės, kuriems lietuvių kalbos raštingumas nėra prioritetas gyvenime, o svarbiausia profesinės žinios ir tobulėjimas. Tai tą misiją knyga ir atlieka. Jei jūs kreipiate dėmesį į kalbos taisyklingumą, tai reiškia jūs neįeinate į tikslinę auditoriją, kas reiškia, kad, sorry, man jūsų nuomonė nesvarbi.
 
Pabaigai:
 

Pagal tai, kiek pliusų susilaukė neigiami komentarai apie knygą, suprantu kad Uždarbio auditorijai tokių knygų nereikia. Kitas dalykas - kritikuoja tie, kurie ir taip nepirktų tos knygos.
 
Kritiką priimu, bet tikrai nemanau kad knygos stilius toks tragiškas kad VIEN dėl to jos nepirktų. Jau yra 40+ pirkimų, kiek sulaukiau atsiliepimų apie knygos TURINĮ - visi teigiami. Tai to man ir užtenka. Jei žmonės sakytų "rašai nesąmones" - tada sustočiau ir suklusčiau, o kalbos stilistika niekada ir nebuvo mano tikslas. Jei skaitytojai galvoja kad tai nepagarba jiems - oh well, tokie skaitytojai ir nėra mano tikslinė auditorija.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Pagal tai, kiek pliusų susilaukė neigiami komentarai apie knygą, suprantu kad Uždarbio auditorijai tokių knygų nereikia. Kitas dalykas - kritikuoja tie, kurie ir taip nepirktų tos knygos.
 
Kritiką priimu, bet tikrai nemanau kad knygos stilius toks tragiškas kad VIEN dėl to jos nepirktų. Jau yra 40+ pirkimų, kiek sulaukiau atsiliepimų apie knygos TURINĮ - visi teigiami. Tai to man ir užtenka. Jei žmonės sakytų "rašai nesąmones" - tada sustočiau ir suklusčiau, o kalbos stilistika niekada ir nebuvo mano tikslas. Jei skaitytojai galvoja kad tai nepagarba jiems - oh well, tokie skaitytojai ir nėra mano tikslinė auditorija.

Mašina reikalinga važiuoti iš taško Ą į tašką B (koks skirtumas kaip ten važiuoti, ir kaip greitai nuvažiuoti)
 
Kiek pastebėjau egzistuoja daug skirtingų gyventojų turinčių skirtingus sugebėjimus įsisavinti informaciją. Jeigu knyga skirta aukštesnio sąmoningumo lygio piliečiams tai abejoju ar jie ras ką nors ko ir taip nežinotų ar negalėtų ramiai sedėdami ir gurkšnodami arbatą logiškai išsamprotauti.
 
Jeigu informacijos skleidėjo tikslas informuoti jaunesnius, mažiau patirties turinčius piliečius, kad jiems nereiktu klaidžioti ieškant informacijos, tuomet pateikimas labai labai svarbus, nes tokiems piliečiams esminė informacija dar neaktuali, o gal smegenys dar negali atskirti jos iš gausybės informacijos klodų šiandieniniame pasaulyje. Tad jaunasis mūsų bendruomenės narys ar šiaip užklydęs pašalietis (į autoriaus puslapį) nešinas vidinio noro pažintį šį pasaulį ir gauti naudingos informacijos padėsiančios realizuoti norus, liks mažų mažiausiai susierzinęs dėl ne vietoje atsiradusio skyrybos ženklo ar neuždėtos nosinės reikiamoje vietoje. Negalbu jau apie ilgus sakinius, kur ne kiekvienas pradėjas skaityti prisimena sakinio pradžią. Stilistika turi būti redaguojama.
 
Kaip sakant viskas priklauso į kokią auditoriją orentuojasi rašytojas. Esmės ieškotojams tikrai nesvarbus įpakavimas.
 
Bet kokiu atveju labai džiaugiuosi, kad autorius aplamai ėmėsi veiksmų. Esi šaunuolis ir prieš kreipdamas dėmesį į kritiką pažiūrėk kas rašo, ar ta kritika tikslinga.
 
:D

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Noriu trumpai pristatyti mano šią savaitę paleistą naują mini-projektą Motyvatorius.lt - ten bus trumpos įkvepiančios motyvuojančios citatos, o kartais ir tokie ilgesni straipsniai, kokį siūlau pasiskaityti jums dabar.
 
* * * * *
 
Ar esate girdėję frazę „man nesidirba“? Kiti variantai – „nėra nuotaikos“, „nėra įkvėpimo“ ir panašiai. Žmonės laukia, kol ateis geriausios sąlygos kažką padaryti, o viskas realiai priklauso nuo nusiteikimo. Taigi, jeigu jums „nesidirba“ – štai trumpi būdai kaip tą įveikti.
 
1. Pagalvokite apie galutinį tikslą
Kodėl darote tai, ką darote? Tiksliau, vardan ko? Ar jūs kuriate savo verslą? Net dar tiksliau – ką jūs norite pasiekti tuo verslu? Ar norite jachtos pajūryje, ar Lamborghini kieme, ar tiesiog apkeliauti pasaulį?
 
2. Laikas ribotas
Jei jums atrodo kad gyvenimas ilgas, tai paklauskite tų, kurie persirito per 40. Dauguma jų jau pradeda gailėtis kad kažko nepadarė paauglystėje ar jaunystėje, o laiko juk nesugrąžinsi. Kaip girdėjau mintį – tu gali pasidaryti daugiau pinigų, bet negali pasidaryti daugiau laiko.
 
3. Pagalvokite apie Afrikos vaikus
Nuvalkiota tema, žinau. Bet rimtai padeda. Kai pagalvoji apie žmones kurie maldautų kad atsidurtų jūsų vietoje ir kad dirbtų jūsų darbą, kažkaip pasidaro gėda. Ir motyvuoja.
 
4. Pagalvokite apie savo idealą
Ar turite savo idealą? Tai nebūtinai turi būti įžymybė – Lionel Messi ar Mark Zuckerberg – tai gali būti jūsų darbų mokytojas ar kaimynė iš gretimo aukšto. Svarbiausia pagalvokite apie kažką, į ką pats norite lygiuotis. O ką jis/ji darytų jūsų vietoje?
 
5. Pradėkite nuo lengvos dalies
Jei jums reikia padaryti kažką, kas atrodo sunku ar neįdomu, „triukas“ yra tiesiog pradėti. Pasirinkite mažą dalį ir ją užbaikite, ir ta mažytė sėkmė išjudins visą procesą. Galite pasirinkti ne tik tai kas lengva, bet ir tai kas jums asmeniškai patinka.
 
6. Raskite bendraminčių
Ne ne, neikite į Facebook ir Twitter. Na, nebent trumpam. Turiu omenyje tai, kad galima darbą daryti su kažkuo komandoje. Sakote, niekas nesutiks jums padėti su jūsų bakalauro darbu? O jūs pabandykite suformuoti kažkokį tyrimą ar užduotį, kad būtų įdomu. Netikiu kad visiškai neįmanoma. Arba kitas variantas – galite pradėti rašyti blogą apie savo darbą. Vienaip ar kitaip žmonės prisijungs – komentarais ar like’ais.
 
7. Įsipareigokite viešai
Šįkart nueikite į Facebook ar Twitter. Ar Google+ ar draugas.lt (jis dar gyvas?) – kur turite auditoriją. Ir parašykite trumpai – maždaug darau tą ir tą, palinkėkite sėkmės. Net jei niekas neatsakys, tai bus viešas įsipareigojimas, viduje uždegs norą dirbti.
 
8. Suskirstykite laiką į dalis
Yra daug laiko valdymo triukų, bet pagrindinis yra pagrindas to, ką turime nuo mokyklos – pamokos skirstomos po 45 min. Nes žmogus gali produktyviai dirbti tik ribotą laiką. Galite taip pat paskaityti apie Pomodoro techniką – laiko skaldymą į 25 min gabaliukus. Tikrai tikrai padeda.
 
9. Atjunkite internetą
Visiems parašėte? Visiems viešai įsipareigojote? Viskas, eikite offline. Rimtai, paspauskite Flight mode ar išjunkite routerį. Jei jums reikia informacijos internete, tai ją parsiųsti iš anksto. Kuo mažiau pagundų tuo geriau.
 
10. Įjunkite ritmingą muziką
Banalu, ar ne? Bet rimtai padeda. Tai nebūtinai turi būti trankus Trance ar Heavy Metal, bet turi būti ritmas – gali tikti ir Salsa ar tiesiog ritmingas Pop stilius. Bet smegenys jaus ritmą ir tai pasąmonės lygyje judins į priekį.
 
11. Šviesa į kambarį
Irgi paprastas dalykas, bet stebėtinai efektyvus. Tamsa ar prieblanda skatina jeigu ne miegą, tai atsipalaidavimą. O to jums dabar reikia mažiausiai.
 
12. Atsisėskite normaliai
Jei jūs gulite su laptopu ant kelių ir galvojate kad nudirbsite kažką produktyviai – pagalvokite dar kartą. Turi būti kėdė, stalas, normali sedėsena ir pasiryžimas darbui, o ne Homerio Simpsono kopijavimas. Arba, jei jau taip, paimkite kokią spurgą, atrodysite autentiškai.
 
13. Kaip jūs apsirengęs(-usi)?
Jei esate namuose ir norite su pižama nuveikti kažką naudingo – sėkmės. Ir taip, nėra nieko tokio kad apsivilksite kostiumą namuose ir sėsite prie stalo. Nieko tokio kad niekas jūsų nematys. Jūs matysite. Kažkada esu skaitęs įdomią mintį – kuo skiriasi kostiumas už 200 Lt ir už 1000 Lt? Ne tik medžiaga. O tuo kaip jūs jaučiatės jį užsidėję.
 
14. Sugalvokite sau apdovanojimą
Padėkite ant stalo spurgą (taip, tą pačią) ir pasakykite sau kad galėsite ją paimti tik kai užbaigsite tam tikrą darbo dalį. Arba šiaip ką nors sugalvokite kuo save palepinti. Gerai jau gerai, galite ir į Facebook nueiti.
 
* * * * *
 
Pabaigai – dar viena trumpa mintis pamąstymui: jeigu jums reikia papildomai motyvuoti save darbui, tai ar tikrai darote tai ką vertėtų daryti gyvenime? Gal vertėtų ką nors keisti, kad taip nebebūtų? Kaip sako sena patarlė, „Surask tokį darbą, kuris tau patinka, ir daugiau gyvenime neteks dirbti“.
 
Straipsnio originalas: Motyvatorius.lt

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Tie, kurie čia kabinėjasi prie rašybos, pasakykit man nuoširdžiai, Jūms išvis yra aktuali ta informacija kuri pateikiama knygoje? Jums knygos rašyba ir stilistika yra svarbesnė ar informacija kuri yra pateikiama knygoje? Galit pasidalinti nors viena savo parašyta knyga, ar vis dar tobulinate savo rašybos ir stilistikos įgūdžius?
 
Nežinau kaip Jums, bet man svarbi informacija ir kol ji yra parašyta suprantamai ir suskaitomai, man tai nėra didelio skirtumo jei ten yra rašybos ir stilistikos kalidų. Visgi man svarbi informacija, o ne tai kaip žmogus rašo.
 
Sutinku, Povilas galėjo nusamdyti žmogų, kuris visa tai būtų sutvarkęs, bet ar tai būtų įtakoję didesnius pardavimus?

Pavargau jau gintis, bet atsakysiu į šį konkretų komentarą/kaltinimą.
1. Išsilavinimą turiu pakankamą - baigiau universitete bakalaurą, ir lietuvių kalbos egzaminą kažkada buvau išlaikęs virš 90. Ir uždirbu irgi neblogai.
2. "paprastai visuomet geriau išsilavinę žmonės uždirba daugiau pinigų". Rimtai? Matei kiek Maximoje žmonių su aukštuoju?
3. Pataisykite jei klystu: tie, kurie rašo šiuos komentarus, pačios knygos net neskaitė (net tos nemokamos PDF ištraukos) ir nežiūrėjo kiek ten iš tikrųjų klaidų.
4. Skaitytojus tikrai gerbiu, bet tik tuos, kurie gerbia ir mano laiką, skirtą knygos rašymui.
 
Dar kartą kartoju - tikslas buvo padėti tai auditorijai, kuriai ši knyga skirta. Tai yra IT žmonės, kuriems lietuvių kalbos raštingumas nėra prioritetas gyvenime, o svarbiausia profesinės žinios ir tobulėjimas. Tai tą misiją knyga ir atlieka. Jei jūs kreipiate dėmesį į kalbos taisyklingumą, tai reiškia jūs neįeinate į tikslinę auditoriją, kas reiškia, kad, sorry, man jūsų nuomonė nesvarbi.
 
Pabaigai:
 

Made my day! :D

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Pagal tai, kiek pliusų susilaukė neigiami komentarai apie knygą, suprantu kad Uždarbio auditorijai tokių knygų nereikia. Kitas dalykas - kritikuoja tie, kurie ir taip nepirktų tos knygos.
 
Kritiką priimu, bet tikrai nemanau kad knygos stilius toks tragiškas kad VIEN dėl to jos nepirktų. Jau yra 40+ pirkimų, kiek sulaukiau atsiliepimų apie knygos TURINĮ - visi teigiami. Tai to man ir užtenka. Jei žmonės sakytų "rašai nesąmones" - tada sustočiau ir suklusčiau, o kalbos stilistika niekada ir nebuvo mano tikslas. Jei skaitytojai galvoja kad tai nepagarba jiems - oh well, tokie skaitytojai ir nėra mano tikslinė auditorija.

Pagal tai, kiek pliusų susilaukė neigiami komentarai apie knygą, suprantu kad Uždarbio auditorijai tokių knygų nereikia. Kitas dalykas - kritikuoja tie, kurie ir taip nepirktų tos knygos.
 
Kritiką priimu, bet tikrai nemanau kad knygos stilius toks tragiškas kad VIEN dėl to jos nepirktų. Jau yra 40+ pirkimų, kiek sulaukiau atsiliepimų apie knygos TURINĮ - visi teigiami. Tai to man ir užtenka. Jei žmonės sakytų "rašai nesąmones" - tada sustočiau ir suklusčiau, o kalbos stilistika niekada ir nebuvo mano tikslas. Jei skaitytojai galvoja kad tai nepagarba jiems - oh well, tokie skaitytojai ir nėra mano tikslinė auditorija.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Pagal tai, kiek pliusų susilaukė neigiami komentarai apie knygą, suprantu kad Uždarbio auditorijai tokių knygų nereikia. Kitas dalykas - kritikuoja tie, kurie ir taip nepirktų tos knygos.
 
Kritiką priimu, bet tikrai nemanau kad knygos stilius toks tragiškas kad VIEN dėl to jos nepirktų. Jau yra 40+ pirkimų, kiek sulaukiau atsiliepimų apie knygos TURINĮ - visi teigiami. Tai to man ir užtenka. Jei žmonės sakytų "rašai nesąmones" - tada sustočiau ir suklusčiau, o kalbos stilistika niekada ir nebuvo mano tikslas. Jei skaitytojai galvoja kad tai nepagarba jiems - oh well, tokie skaitytojai ir nėra mano tikslinė auditorija.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.