Pereiti prie turinio

puchis

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    111
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    1
  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo SPeed_FANat1c Investavimas į Lietuvos miškus   
    Su bendrasavininkais čia dažna problema. Pasirodo didžiausias priešas mums yra giminaitis 😄 kartais tokias situacijas tenka spręsti teisme. Galite parašyti viešai arba privačiai pažiūrėsime kokia situacija ir gal ką patarsiu. 
  2. Ekspertas
    puchis gavo reakciją nuo integer Investavimas į Lietuvos miškus   
    Na gerai galima šiek tiek skaičių. Optimaliausią miško dydį sunku nusakyti, čia pagal kiekvieno poreikius ir galimybes, be to miškai yra labai skirtingi, pavyzdžiui vienas hektaras miško gali kainuoti 500€, jeigu tai būtų II grupės miškas (specialios paskirties miškai), tokiuose miškuose mažai yra ūkininkavimo, šiuose miškuose tikslai yra išsaugoti miško ekosistemą arba rekreacinę aplinką, tai iš tokių investuojant užsidirbti nereikėtų tikėtis, čia labiau investiciją į gamtą. O tuo tarpu gali vienas hektaras kainuoti ir 25000€, tiek maksimaliai esu gavęs už IV grupės (ūkiniai miškai) brandų tankų eglyną (jeigu gerai pamenu apie 500 m3 medienos) praeitų metų vasarą. Kaip tik ūkiniai miškai Lietuvoje ir sudaro didžiąją dalį, apie 70% visų miškų, tai norint gauti didžiausią grąžą manau reikėtų žvalgytis būtent į tokius miškus.
    Tai gerai tarkim orientuojamės į IV grupės miškus, tada kitas svarbus aspektas yra kokios rūšies medžiai auga miške. Tarkim vidutinė ąžuolo rąstų kaina (dar yra kelios grupės skirtingų kokybės klasių, bet orientuokimės į vidutinę) už kubinį metrą apie 250€, pušies/eglės rąstų 90-100€, malkinė mediena apie 50€. Reikėtų turėti omenyje, kad jeigu auga miške ąžuolas, tai dar nereiškia, kad iš jo bus galima pagaminti rąstų, gal iš jo išeis tik malkinė mediena. Tai vertinant mišką iš valstybinių taksoraščių galima pasakyti tik preliminarią kainą, bet realybėje tie skaičiai gali būti visai kiti pamačius mišką natūroje. 90 atvejų iš 100 natūroje miškai yra prastesni negu taksoraščiuose, kadangi dažniausiai miškai nėra prižiūrimi.
    Na ir panagrinėkime pavyzdį. Lietuvoje skirtingas medžių rūšis, skirtinguose miškų grupėse galima kirsti tik medžiams pasiekus atitinkamą amžių. Pavyzdžiui IV grupės miškuose pušis galima kirsti tik joms sulaukus 100 metų, tai nusipirkę 70 metų pušyną mes jo negalėsime kirsti plynai dar 30 metų, bet esant atitinkamam tankumui galima atlikti einamuosius kirtimus ir mišką išretinti, atliekant tokius kirtimus galima ne tik susigrąžinti dalį investuotų pinigų, bet ir pagerinti miško augimo potencialą ateities plyniems kirtimams. Tarkime perkame 1 ha 70 metų tankų pušyną, apie 500 kubų hektare, dabar tokio kaina apie 10000-13000€, praeitais metais kainos buvo apie 20% didesnės (2020 metais tokį pušyną galima buvo įsigyti už 5000-7000€). Atlikus einamuosius kirtimus iš karto galima susigrąžinti apie 3000-4000€. Natūralus medienos prieaugis (priklausomai nuo augavietės, tankio, amžiaus, medžio rūšies) kasmet yra 1-5%. Po 10 ar 20 metų galima vėl daryti einamuosius kirtimus iškertant panašiai kubų, na o po 30 metų atlikti plynuosius kirtimus. Jeigu skaičiuojant dabartinėmis kainomis tai tokio miško vidutinė metinė grąža yra 7-8%, bet puikiai suprantame, kad per 30 metų kainos nenusistovės prie dabartinių 😊 Kaip kad įsigijus 2020 metais dabar jau turėtume 100% pelną.
    Norint įsigyti mišką tai galima padaryti miškų aukcionuose (yra keli aukcionai tuom užsiimantys, bet su skirtingais modeliais, tad jeigu įdomu galima būtų panagrinėti juos), taip pat iš antstolių ar tiesiogiai bendraujant su miško savininkais. Su mokesčiais jeigu daug nesiplečiant tai parduodant mišką neišlaikytą 10 metų yra taikomas gyventojų pajamų mokestis nuo pirkimo ir pardavimo skirtumo, o jeigu miškas yra  kertamas tai už realizuotą medieną yra taikoma GPM bei 5% infrastruktūros mokestis nuo pajamų.
    Šie skaičiai ir sumos už miškus yra iš mano asmeninės patirties, jeigu kas turi papildyti ar pakomentuoti kainas labai būtų įdomu!
  3. Ekspertas
    puchis gavo reakciją nuo integer Investavimas į Lietuvos miškus   
    Na gerai galima šiek tiek skaičių. Optimaliausią miško dydį sunku nusakyti, čia pagal kiekvieno poreikius ir galimybes, be to miškai yra labai skirtingi, pavyzdžiui vienas hektaras miško gali kainuoti 500€, jeigu tai būtų II grupės miškas (specialios paskirties miškai), tokiuose miškuose mažai yra ūkininkavimo, šiuose miškuose tikslai yra išsaugoti miško ekosistemą arba rekreacinę aplinką, tai iš tokių investuojant užsidirbti nereikėtų tikėtis, čia labiau investiciją į gamtą. O tuo tarpu gali vienas hektaras kainuoti ir 25000€, tiek maksimaliai esu gavęs už IV grupės (ūkiniai miškai) brandų tankų eglyną (jeigu gerai pamenu apie 500 m3 medienos) praeitų metų vasarą. Kaip tik ūkiniai miškai Lietuvoje ir sudaro didžiąją dalį, apie 70% visų miškų, tai norint gauti didžiausią grąžą manau reikėtų žvalgytis būtent į tokius miškus.
    Tai gerai tarkim orientuojamės į IV grupės miškus, tada kitas svarbus aspektas yra kokios rūšies medžiai auga miške. Tarkim vidutinė ąžuolo rąstų kaina (dar yra kelios grupės skirtingų kokybės klasių, bet orientuokimės į vidutinę) už kubinį metrą apie 250€, pušies/eglės rąstų 90-100€, malkinė mediena apie 50€. Reikėtų turėti omenyje, kad jeigu auga miške ąžuolas, tai dar nereiškia, kad iš jo bus galima pagaminti rąstų, gal iš jo išeis tik malkinė mediena. Tai vertinant mišką iš valstybinių taksoraščių galima pasakyti tik preliminarią kainą, bet realybėje tie skaičiai gali būti visai kiti pamačius mišką natūroje. 90 atvejų iš 100 natūroje miškai yra prastesni negu taksoraščiuose, kadangi dažniausiai miškai nėra prižiūrimi.
    Na ir panagrinėkime pavyzdį. Lietuvoje skirtingas medžių rūšis, skirtinguose miškų grupėse galima kirsti tik medžiams pasiekus atitinkamą amžių. Pavyzdžiui IV grupės miškuose pušis galima kirsti tik joms sulaukus 100 metų, tai nusipirkę 70 metų pušyną mes jo negalėsime kirsti plynai dar 30 metų, bet esant atitinkamam tankumui galima atlikti einamuosius kirtimus ir mišką išretinti, atliekant tokius kirtimus galima ne tik susigrąžinti dalį investuotų pinigų, bet ir pagerinti miško augimo potencialą ateities plyniems kirtimams. Tarkime perkame 1 ha 70 metų tankų pušyną, apie 500 kubų hektare, dabar tokio kaina apie 10000-13000€, praeitais metais kainos buvo apie 20% didesnės (2020 metais tokį pušyną galima buvo įsigyti už 5000-7000€). Atlikus einamuosius kirtimus iš karto galima susigrąžinti apie 3000-4000€. Natūralus medienos prieaugis (priklausomai nuo augavietės, tankio, amžiaus, medžio rūšies) kasmet yra 1-5%. Po 10 ar 20 metų galima vėl daryti einamuosius kirtimus iškertant panašiai kubų, na o po 30 metų atlikti plynuosius kirtimus. Jeigu skaičiuojant dabartinėmis kainomis tai tokio miško vidutinė metinė grąža yra 7-8%, bet puikiai suprantame, kad per 30 metų kainos nenusistovės prie dabartinių 😊 Kaip kad įsigijus 2020 metais dabar jau turėtume 100% pelną.
    Norint įsigyti mišką tai galima padaryti miškų aukcionuose (yra keli aukcionai tuom užsiimantys, bet su skirtingais modeliais, tad jeigu įdomu galima būtų panagrinėti juos), taip pat iš antstolių ar tiesiogiai bendraujant su miško savininkais. Su mokesčiais jeigu daug nesiplečiant tai parduodant mišką neišlaikytą 10 metų yra taikomas gyventojų pajamų mokestis nuo pirkimo ir pardavimo skirtumo, o jeigu miškas yra  kertamas tai už realizuotą medieną yra taikoma GPM bei 5% infrastruktūros mokestis nuo pajamų.
    Šie skaičiai ir sumos už miškus yra iš mano asmeninės patirties, jeigu kas turi papildyti ar pakomentuoti kainas labai būtų įdomu!
  4. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo SPeed_FANat1c Investavimas į Lietuvos miškus   
    Su bendrasavininkais čia dažna problema. Pasirodo didžiausias priešas mums yra giminaitis 😄 kartais tokias situacijas tenka spręsti teisme. Galite parašyti viešai arba privačiai pažiūrėsime kokia situacija ir gal ką patarsiu. 
  5. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo SPeed_FANat1c Investavimas į Lietuvos miškus   
    Lietuvoje tiek fizinis, tiek juridinis asmuo gali turėti iki 1500 hektarų miško. Iki įvedant šį įstatymą kas spėjo įsigyti daugiau, tai dabar turi daugiau, pavyzdžiui IKEA šiuo metu yra didžiausias miškų valdytojas Lietuvoje, kuri valdo virš 20000 hektarų. 
  6. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo SPeed_FANat1c Investavimas į Lietuvos miškus   
    Sveiki,
     
    Jautri tema, bet pabandysiu, ar yra investuojančių į miškus, perkančių/parduodančių, kertančių, auginančių? Arba turite mišką ir nežinote ką jame reikia daryti kaip tvarkytis ar už kiek būtų teisinga jį parduoti, o gal norite įsigyti mišką.
    Gal būtų norinčių padiskutuoti kaip įvertinti miško kainą, ką galima būtų padaryti su mišku, kur kreiptis ir nuo ko pradėti norint pirkti/parduoti/kirsti/auginti. Pagal 2020 metų duomenis Lietuvoje yra 250000 miško savininkų, kuriam vidutiniškai priklauso 3,5 ha ploto miškas. Manau privačių savininkų kiekvienais metais vis mažėja, kadangi jie nežino ką daryti su mišku ir verčiau parduoda įmonėms, o pardavęs nuogąstauja, kad  miškai Lietuvoje yra nesustabdomai kertami ir miškų mažėja (nors tai nėra tiesa, Lietuvoje miškingumas kasmet didėja, ūkiniuose miškuose per metus leidžiama iškirsti 70% metinio prieaugio, bet ir tiek toli gražu nėra iškertama).
    Pats studijuoju trečiame kurse miškininkystę, turiu porą metų darbinės patirties miškų prekyboje, taip pat turiu iš senelio paveldėtą mišką, galima sakyti tam ir įstojau į miškininkystės studijas, vedinas smalsumo kas yra miškas ir kaip juo rūpintis, po to teko šiek tiek padirbti ir pasisemti patirties miškų sektoriuje. Dabar kaip fizinis asmuo perku miškus ir vykdau juose atsakingą miškininkystę, kai kuriais miškais suprekiauju. Kaip manot ar aplamai gali būti atsakinga miškininkystė? Gal tik nekertami miškai vadinasi yra tvarkomi atsakingai? 
    Galėtų pasirodyti, kad po to bandysiu įsiūlyti savo paslaugas ir norėsiu iš jūsų nupirkti mišką, bet labiau norėčiau kaip tik pritraukti daugiau žmonių domėtis miškais, kaip galima būtų tapti miško savininku, kaip atsakingai rūpintis juo ir prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Pabandykime ne tik pareikšti nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose dėl kertamų medžių, bet užauginkime juos patys. Be to manau, kad miškas yra puiki investicija, jo vertė auga ne tik kaip turto, bet dar yra ir natūralus medienos prieaugis, gal tiesiog verta turėti miško savo investiciniame portfelyje?
    Lietuvoje yra gana griežtos taisyklės vykdyti ūkinę veiklą miškuose. Yra įvairių miškų grupių, įvairių medynų, augaviečių, saugomų teritorijų ir t.t. Ar būtų įdomu sužinoti iš kur ištraukti taksoraščius konkrečiam miškui, kaip tuos taksoraščius įvertinti ir aplamai kas tas miško taksoraštis, kaip įsivertinti mišką perkant/parduodant, o nusipirkus ką jame galima/negalima daryti ir ką galbūt reikėtų padaryti. Žinau visus šiuos procesus tai galėčiau jais pasidalinti, o tikiuosi kas nors ir papildys ar pataisys, nes klaidų tikrai darau.
    Surašiau daug klaustukų, jeigu būtų įdomu galėtume užvetsi diskusiją, pasidalinčiau ką žinau 😊
  7. Ekspertas
    puchis gavo reakciją nuo integer Investavimas į Lietuvos miškus   
    Na gerai galima šiek tiek skaičių. Optimaliausią miško dydį sunku nusakyti, čia pagal kiekvieno poreikius ir galimybes, be to miškai yra labai skirtingi, pavyzdžiui vienas hektaras miško gali kainuoti 500€, jeigu tai būtų II grupės miškas (specialios paskirties miškai), tokiuose miškuose mažai yra ūkininkavimo, šiuose miškuose tikslai yra išsaugoti miško ekosistemą arba rekreacinę aplinką, tai iš tokių investuojant užsidirbti nereikėtų tikėtis, čia labiau investiciją į gamtą. O tuo tarpu gali vienas hektaras kainuoti ir 25000€, tiek maksimaliai esu gavęs už IV grupės (ūkiniai miškai) brandų tankų eglyną (jeigu gerai pamenu apie 500 m3 medienos) praeitų metų vasarą. Kaip tik ūkiniai miškai Lietuvoje ir sudaro didžiąją dalį, apie 70% visų miškų, tai norint gauti didžiausią grąžą manau reikėtų žvalgytis būtent į tokius miškus.
    Tai gerai tarkim orientuojamės į IV grupės miškus, tada kitas svarbus aspektas yra kokios rūšies medžiai auga miške. Tarkim vidutinė ąžuolo rąstų kaina (dar yra kelios grupės skirtingų kokybės klasių, bet orientuokimės į vidutinę) už kubinį metrą apie 250€, pušies/eglės rąstų 90-100€, malkinė mediena apie 50€. Reikėtų turėti omenyje, kad jeigu auga miške ąžuolas, tai dar nereiškia, kad iš jo bus galima pagaminti rąstų, gal iš jo išeis tik malkinė mediena. Tai vertinant mišką iš valstybinių taksoraščių galima pasakyti tik preliminarią kainą, bet realybėje tie skaičiai gali būti visai kiti pamačius mišką natūroje. 90 atvejų iš 100 natūroje miškai yra prastesni negu taksoraščiuose, kadangi dažniausiai miškai nėra prižiūrimi.
    Na ir panagrinėkime pavyzdį. Lietuvoje skirtingas medžių rūšis, skirtinguose miškų grupėse galima kirsti tik medžiams pasiekus atitinkamą amžių. Pavyzdžiui IV grupės miškuose pušis galima kirsti tik joms sulaukus 100 metų, tai nusipirkę 70 metų pušyną mes jo negalėsime kirsti plynai dar 30 metų, bet esant atitinkamam tankumui galima atlikti einamuosius kirtimus ir mišką išretinti, atliekant tokius kirtimus galima ne tik susigrąžinti dalį investuotų pinigų, bet ir pagerinti miško augimo potencialą ateities plyniems kirtimams. Tarkime perkame 1 ha 70 metų tankų pušyną, apie 500 kubų hektare, dabar tokio kaina apie 10000-13000€, praeitais metais kainos buvo apie 20% didesnės (2020 metais tokį pušyną galima buvo įsigyti už 5000-7000€). Atlikus einamuosius kirtimus iš karto galima susigrąžinti apie 3000-4000€. Natūralus medienos prieaugis (priklausomai nuo augavietės, tankio, amžiaus, medžio rūšies) kasmet yra 1-5%. Po 10 ar 20 metų galima vėl daryti einamuosius kirtimus iškertant panašiai kubų, na o po 30 metų atlikti plynuosius kirtimus. Jeigu skaičiuojant dabartinėmis kainomis tai tokio miško vidutinė metinė grąža yra 7-8%, bet puikiai suprantame, kad per 30 metų kainos nenusistovės prie dabartinių 😊 Kaip kad įsigijus 2020 metais dabar jau turėtume 100% pelną.
    Norint įsigyti mišką tai galima padaryti miškų aukcionuose (yra keli aukcionai tuom užsiimantys, bet su skirtingais modeliais, tad jeigu įdomu galima būtų panagrinėti juos), taip pat iš antstolių ar tiesiogiai bendraujant su miško savininkais. Su mokesčiais jeigu daug nesiplečiant tai parduodant mišką neišlaikytą 10 metų yra taikomas gyventojų pajamų mokestis nuo pirkimo ir pardavimo skirtumo, o jeigu miškas yra  kertamas tai už realizuotą medieną yra taikoma GPM bei 5% infrastruktūros mokestis nuo pajamų.
    Šie skaičiai ir sumos už miškus yra iš mano asmeninės patirties, jeigu kas turi papildyti ar pakomentuoti kainas labai būtų įdomu!
  8. Ekspertas
    puchis gavo reakciją nuo integer Investavimas į Lietuvos miškus   
    Na gerai galima šiek tiek skaičių. Optimaliausią miško dydį sunku nusakyti, čia pagal kiekvieno poreikius ir galimybes, be to miškai yra labai skirtingi, pavyzdžiui vienas hektaras miško gali kainuoti 500€, jeigu tai būtų II grupės miškas (specialios paskirties miškai), tokiuose miškuose mažai yra ūkininkavimo, šiuose miškuose tikslai yra išsaugoti miško ekosistemą arba rekreacinę aplinką, tai iš tokių investuojant užsidirbti nereikėtų tikėtis, čia labiau investiciją į gamtą. O tuo tarpu gali vienas hektaras kainuoti ir 25000€, tiek maksimaliai esu gavęs už IV grupės (ūkiniai miškai) brandų tankų eglyną (jeigu gerai pamenu apie 500 m3 medienos) praeitų metų vasarą. Kaip tik ūkiniai miškai Lietuvoje ir sudaro didžiąją dalį, apie 70% visų miškų, tai norint gauti didžiausią grąžą manau reikėtų žvalgytis būtent į tokius miškus.
    Tai gerai tarkim orientuojamės į IV grupės miškus, tada kitas svarbus aspektas yra kokios rūšies medžiai auga miške. Tarkim vidutinė ąžuolo rąstų kaina (dar yra kelios grupės skirtingų kokybės klasių, bet orientuokimės į vidutinę) už kubinį metrą apie 250€, pušies/eglės rąstų 90-100€, malkinė mediena apie 50€. Reikėtų turėti omenyje, kad jeigu auga miške ąžuolas, tai dar nereiškia, kad iš jo bus galima pagaminti rąstų, gal iš jo išeis tik malkinė mediena. Tai vertinant mišką iš valstybinių taksoraščių galima pasakyti tik preliminarią kainą, bet realybėje tie skaičiai gali būti visai kiti pamačius mišką natūroje. 90 atvejų iš 100 natūroje miškai yra prastesni negu taksoraščiuose, kadangi dažniausiai miškai nėra prižiūrimi.
    Na ir panagrinėkime pavyzdį. Lietuvoje skirtingas medžių rūšis, skirtinguose miškų grupėse galima kirsti tik medžiams pasiekus atitinkamą amžių. Pavyzdžiui IV grupės miškuose pušis galima kirsti tik joms sulaukus 100 metų, tai nusipirkę 70 metų pušyną mes jo negalėsime kirsti plynai dar 30 metų, bet esant atitinkamam tankumui galima atlikti einamuosius kirtimus ir mišką išretinti, atliekant tokius kirtimus galima ne tik susigrąžinti dalį investuotų pinigų, bet ir pagerinti miško augimo potencialą ateities plyniems kirtimams. Tarkime perkame 1 ha 70 metų tankų pušyną, apie 500 kubų hektare, dabar tokio kaina apie 10000-13000€, praeitais metais kainos buvo apie 20% didesnės (2020 metais tokį pušyną galima buvo įsigyti už 5000-7000€). Atlikus einamuosius kirtimus iš karto galima susigrąžinti apie 3000-4000€. Natūralus medienos prieaugis (priklausomai nuo augavietės, tankio, amžiaus, medžio rūšies) kasmet yra 1-5%. Po 10 ar 20 metų galima vėl daryti einamuosius kirtimus iškertant panašiai kubų, na o po 30 metų atlikti plynuosius kirtimus. Jeigu skaičiuojant dabartinėmis kainomis tai tokio miško vidutinė metinė grąža yra 7-8%, bet puikiai suprantame, kad per 30 metų kainos nenusistovės prie dabartinių 😊 Kaip kad įsigijus 2020 metais dabar jau turėtume 100% pelną.
    Norint įsigyti mišką tai galima padaryti miškų aukcionuose (yra keli aukcionai tuom užsiimantys, bet su skirtingais modeliais, tad jeigu įdomu galima būtų panagrinėti juos), taip pat iš antstolių ar tiesiogiai bendraujant su miško savininkais. Su mokesčiais jeigu daug nesiplečiant tai parduodant mišką neišlaikytą 10 metų yra taikomas gyventojų pajamų mokestis nuo pirkimo ir pardavimo skirtumo, o jeigu miškas yra  kertamas tai už realizuotą medieną yra taikoma GPM bei 5% infrastruktūros mokestis nuo pajamų.
    Šie skaičiai ir sumos už miškus yra iš mano asmeninės patirties, jeigu kas turi papildyti ar pakomentuoti kainas labai būtų įdomu!
  9. Naudinga
    puchis gavo reakciją nuo Arturas1985 Miško pardavimas   
    Miško kaina priklauso nuo miške esančių medžių: jų rūšies, amžiaus, aukščio, skersmens, stiebų tūrio hektare, skalsumo taip pat kainą įtakoja augavietė. Tai pasakyti ar kaina yra gera vien tik žinant, kad miškas yra mišrus ir kad galima jau kirsti būtų sunku. Bet jeigu vertinant tik iš tiek tai kaina 10000€ už hektarą, kurią tau siūlo, yra gera. Laukdamas greičiausiai tik prarasi, kadangi dabar medienos kainos yra aukštos ir žvelgiant į užsienį jos gal net pradės kristi. Kitas dalykas jeigu jau galima kirsti, tai kirsti ir reikėtų, nes dauguma medžių peržengę kirtimo brandos amžių jos medienos kokybė laikui bėgant tik prastėja ir iš statybinės medienos iš jos gali likti tik malkinė.
  10. Patinka
    puchis sureagavo į JY KO X Gyvenimas po mirties yra ar nea ?   
    Pabandziau dar truputi pasigilinti. Mes gimdami, atsirasdami kaip gyvybe daugumoje gaunam kuna su 5 jutimais be kuriu nesuformuotume saves nepazintume nieko ir neturetume asmenybes informacijos profilio kuri noretume issaugoti klausdami apie pomirtini gyvenima, tik todel kad visi jutimai mus pririso baimeje palikti tai ka zinome ka sukaupeme ir dar tai ko neturime . Taigi mintis butu jog sukaupta informacija ir pati dalele neturi jokio panasumo I gyva butybe , tad jeigu ji ir jungiasi bei komunikuoja informacija erdveje su kitom dalelem ji vis vien neturi jokio aplinkos jutimo , kaip kad koks internetas kuris veikia tinkle bet be materijos formu neturi sasaju su isoriniu pasauliu. Tad tureti sasaja su aplinka ir irasyti informacijai reikalingas materialus kompleksiskas kunas , kompiuteris. Patirtis kaip gyvybei imanomai tik gavus kuna su kaskokais jutimo organais kurie riaguotu I aplinkos veiksnius. O kur keliauja ir kas daroma su perkeltais esybes failais 100% musu gyvenimo laikmenomis po miirties. Ar jos is sukauptos informacijos pacios sugeba save atkurti o galbut tai ir yra veliau ta dalele nuo kurios po didziojio sprogimo kuriasi visata. Nes ta dalele buna praejusi jau visa laikotarpi nuo diziojo sprogimo iki regimosios visatos pabaigos,ji surenka pilna informacija pabuvojusi ne vienose medziagoje ir gyvybeje. Na galbut mes sugebesim atrasti visas daleles, perprasim ju veikima ir galbut suzinosim kaip yra kaupiama jose informacija o galbut netgi sugebesim ja ir isskaityti . Jei to pasiektume tai leistu niekur nekeliaujant suzinoti net tai kas egzistavo, egzistuoja ir galbut egzistuos multi visatose o kartu ir erdvese tarp ju .
     
    Na o iki tol labai svarbu gyventi sveika, pilnaverti, laiminga gyvenima ir daryti jog pasiektumete visko kas jum svarbiausia nebijodami rizikuoti, savo uzsibreztu tikslu link ir kartu nepamirstumet nuolat kelti sau gilesnius klausimus ir kartu sugebetumet visada placiai mastyti . Nes niekada negali zinoti kokia teorija ar mintis gims galvoje kuri pastumes pazanga I prieki. O pazangai , atradimams nebutinai reikalingas issilavinimas svarbu zingeidumas ir sveikas, protingas , lankstus, poziuris, bei laikas klausimams bei pamastymams .
  11. Patinka
    puchis sureagavo į JY KO X Gyvenimas po mirties yra ar nea ?   
    As dar karta tau rasau kad garbinti procesus kaip zodi dieva kuri sugalvojo zmogus apibrezti nezinomybei yra idijotiska , jei garbini savo dieva ir atmeti visa kas vyksta kaip naturalu procesa ,tu dar didesnis fantastas nei as , nes teigi kad kaskas vienas kaip intelektas erdveje kontroliuoja visuma pats neatsirades is nieko ir niekur nedingsiantis , ar tu bent jauti kokia cia nesamone sneki. Naturaslus amzinasis procesas su savaime veikianciomis dalelemis kurkas labiau logiskas .
  12. Patinka
    puchis sureagavo į SteelD Vasara Kalifornijoje   
    išsiliejai? pasidarė geriau? :)
  13. Patinka
    puchis sureagavo į Frankenstein Vadimas Zizas naudingi/motyvaciniai video   
    Čia jau tavo ego turbūt perdidelis, kad nesugebėjai susilaikyti nuo savo nuomonės išreiškimo. Visu pirma, autorius nesukurė tėmos tam, kad gautų jūsų feedback apie tai ką daro. Galbūt būtų sukuręs ir kitą tėmą, kuri būtų skirta būtent feedback surinkti ir gauti konstruktyvią kritiką.
     
    "Tokie seminarai, kur kažkas bando motyvuoti - didžiajai daliai žmonių tik suteikia tuščių vilčių ir iliuziją, kad pasisekti gali ir jiems. Nepykit, būkim realistais, bet taip nėra. Ir tada vat pagalvot reikėtų, ar gerai tos tuščios viltys, ar, visgi, ne?", nu sorry, naivu tikėtis, kad pasaulis galėtų veikti kitaip. Universitėto baigimas daug kam sukuria tuščias viltis, kad žmonės pasieks daug gyvenime. Tai ką čia pasakei galioja viskam. Tai gal tada reikia visus iškarto redirectinti į McDonald dirbti ir flipinti burgerius, nes nėra tikslo net bandyti.
     
    Beto, kaip žmogui sužinoti ar jis gali būti versliniku, nebandant kurti verslo? Nors asmeniškai manau, jog jeigu žmogui reikalingas motyvatorius, tam kad pradėtų verslą, tai žmogus iškarto neturi vienos verslinkams reikalingos savybės, tai rizikos tolerancijos, bet nelaikau savęs ekspertu ir neteigiu, kad be to tu negali tapti versliniku. Jeigu žmonės domisi kažkuo, tai čia yra jų atsakomybėje kaip tą informaciją kuria gauna priimti, atmesti ar panaudoti.
     
    "Naivu, jei tikiesi, kad taip veikia pasaulis." - Naivu tikėtis, kad taip veikia pasaulis, bet nenaivu tikėtis, kad taip turėtų veikti mūsų bendruomenė. Manau vienas iš tikslų šito forumo ir yra verslo skatinimas ir pagalba vienas kitam, o ne atvirkščiai.
     
    Reliai, kad ir kokia auditoriją turi Zizas, nemanau, kad jūsų šitie komentarai paliko gerą įspūdį apie mūsų bendruomene. Jeigu būtų išreikstas palaikymas ir protingi komentarai, turbūt Zizas netgi būtų rekomendaves mūsų forumą savo auditorijai.
     
    Pats pirmas komentaras tai išviso yra žudantis "Kodėl palikai savo verslą ir pradėjai mokyti kitus verslo?" Tam, kad verslas taptų sekmingas reikia pereiti per daug ups and downs, o kartais pasukti kita linkme (pivot), ką Zizas ir padarė, tai čia yra vienas iš metodų, kaip gali išgelbėti skęstanti laivą. Jeigu Kovinity galvoja, kad patirtis sukaupiama tik per sekmingus sprendimus tai labai klysti.
  14. Patinka
    puchis sureagavo į Gytautass Vadimas Zizas naudingi/motyvaciniai video   
    Paskaičius komentarus tai realiai nesuprantu jūsų. Nepatinka gi nežiūrėkit. Kodėl kai turguje pardavinėja "kokybiškus" drabužius nepuolat jų? Žmogus dirba tai ką nori ir už ką gauna pinigus. Kas čia tokio kaip jis tą daro jei tai nepažeidžia įstatymų?
     
    Nesuprantu kodėl tarkim jei kažkam neaktualu jis negali nesusilaikyti nekomentavęs? Tai jei tau neaktualu duok geriau žmogui nuoširdų patarimą: "Ė zizai šiaip man nelabai tai ką tu darai, bet noriu patart kaip galėtum tobulėt..." ir pnš.. Užsienio forumuose gražu žiūrėt kai visi dalijasi patarimais.
     
     
    Dar šis tas.. Ok tarkim jau visiškas šūūū....as tai ką jis daro. Tačiau dauguma jūsų duodu 90% kad vakarais pakrentat kokį filmą pažėt ar tiesiog TV. Tai jums geriau žiūrėt visokius farus, TV pagalbas, 24 valandas, pokalbius su rutom, politiku barnius vietoj kažką iš ko tikrai kažką rasit bent 1% naudingo nei visas tas šlamštas per TV..
     
    Kiekvienas turi savo skonį ką žiūrėt. Net jei jūs žiūrit TV pagalba, man tai tas pats, kodėl turėčiau pilti visa ta purvą? Kodėl jūs tą darot? Jei jau LABAI persona nepatinka, rašykit jam privačiai, arba apeikit postus, ignoruokit tą žmogų lyg jo nebūtų..
     
    Pradėkim kurt švarią bendruomenę
  15. Patinka
    puchis sureagavo į LukasKuc Darboholizmas: kaip ismokti vel dziaugtis gyvenimu?   
    Praeityje vergai gaudavo maisto ir pastogę. Tai gal jie iš tikro ne vergai būdavo? :)
     
    Jei tu ari su mintim, kad užsidirbsi, užsitikrinsi ateitį ir tuomet bus ramu - tu jau esi vergas. Tie planai "apie šeimą galvosiu po kelių metų" ir panašūs išsireiškimai yra nesąmonės. Juk visi nori tvirto pagrindo po kojomis, tačiau tai yra savęs ribojimas, dirbtinai sukurtas spaudimas sau.
     
    Kam save spausti? Spausk save profesinėje karjeroje, gal po darbo dar truputį (vardan tobulėjimo), tačiau tai neturi virsti visu tavo gyvenimu, nes po to ateina perdegimas, prasideda depresija arba paprasčiausiai ari visą gyvenimą ir jau nebemoki sustoti, mėgautis. Tokie žmonės galiausiai būna robotai - jie tik dirba dirba, bet nemoka gyventi ir jausti malonumo. Ir tuomet net pinigai laimės neatneš, jei jų ir bus sočiai. Ir pastebėsi, kad jau per senas tampi šeimą kurti arba susirasi tokią, kuri bus dėl tų pinigų, katruos esi užsidirbęs (paną/žmoną lengvai susirasi, jei būsi daug užsidirbęs).
     
    Temos pavadinimas apie darboholizmą ir dingusį gyvenimo džiaugsmą, tačiau tikroji problema yra materializmas. Galvoji, jei jau nesiardai dėl kuo didesnio atlyginimo, tai gyveni kaip bomžas? Va čia ir yra liūdniausias dalykas žmonėse. Iš tavo žinučių galima suprasti, kad, jei žmogus pasitenkina su mažiau, tai jis yra bomžas. Tai yra didelis pasikėlimas ir neadekvatus visko vertinimas. Akivaizdžiai vertybių problema.
     
    Kai laisvalaikis, hobiai ar šeima taps vertybėmis, tuomet ir nebeliks to darboholizmo.
  16. Patinka
    puchis sureagavo į minde888 DARBAS OLANDIJOJE   
    Sveikas, tavo ziniai as nieko negaunu tik karmos tasku ir skill pointu :) o gal ateityje uz tai ir uzdirbsiu :) Parasiau tokius atlyginumus kuriuos man dave ir pasakiau ta atlyginima kuri pats gaunu :) nebukit jus tokie zmones izulus ir pikti. as tikiuosi jus gaunate daugg daugiau ir esat patenkinti savo situacijomis. bet jus nesidalinate tuom. as pasidalinu ka as gaunu ir siulau kitiems tapati. As tikiu kad yra kur ir daugiau bet as dirbu su sia imone ir man moka toki atlyginima yra kitu darbu kur maziau ar daugiau gauna :) ir cia nera maximumas cia yra daugiau nei vidurkis ka gali imone pasiulyti siuo metu. Pasikartosiu EUROPOJE cia yra geras atlyginimas. nezinau kur daugiau paprastas darbininkas gauna daugiau nei 2200e i rankas plius apgyvendinima. ir komentuoja tie zmones kurie niekada nera dirbe.... ir nenumano kokie atlyginimai Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoj... italijoj dar maziau moka ispanijoj irgi :) o kol Lietuva gaus tokius atlyginimus.... Tu ir anukus spesi uzauginti :) prasau apeikit si posta su neigiamom emocijom ar bandymais pasakyti kad cia mazai ar kokia apgaule ar dar kas... :) jums bus patiem ramiau :) o jai norite padiskutuoti prasom kreipkites asmenine zinute arba emailu pakalbesim :) visiems gero vakaro su taika ;)
  17. Patinka
    puchis sureagavo į minde888 DARBAS OLANDIJOJE   
    Sveikas, Ozai. Jūs toks įžulus TURČIUS matyt. Jai gerai pasidomėtumėte tai musu pasiulymas yra itin geras ir patrauklus rinkoje. Visoje Europoje pramones, statybos sektoriuje vidutinis atlyginimas svyruoja 1600-2000e. nekalbu apie inzinierius jie uzdirba nuo 2500 iki 5000 ir daugiau. Mes siulome 2200e per menesį, + apgyvendinimą, bei visas Olandiskas soc garantijas. Overtaimai paprastom dienom 125%, sestadieniai 150%, sekamdieniai 200%. Pradirbę metus laiko galite stoti i biržą jai nebetenkina mūsu pasiūlymai ir ieskotis darbo patys Olandijoje. Ar tiesiog joje stoveti kol atostogaujate Lietuvoje ir gauti ~1000e per menesi. Taipat, pas mus dirba patys Olandai, Vokiečiai ir jie patenkinti. Žinoma pas juos kontraktai vel gi skirtingi. Priklauso nuo zmogaus kiek laiko yra pradirbęs įmonėje. Tačiau atlyginimai nežymiai skiriasi, ir beto jie už būstą moka patys ;) Jai jūs mokate atlyginimus didesnius nei 2200e uz 8h x 5 diena, neburbėdamas į nugarą ir stovėdamas su botagu dirbk dirbk dirbk, tai Jūs esat nuostabus Direktorius ir žmonės pas jus Lietuvoje turetu skraidyti padebesiais :) Jai butu galimybė pas jus isidarbinti prašau palikit kontaktus atsiusiu savo CV gal priimsit, aš ir už mažiau padirbčiau, pradzioje man svarbu perspektyvos Jūsų įmonėje ponaiti DIREKTORIAU Ozai.
    Pagarbiai, Mindaugas
  18. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo andrejavas Vietos kuriose dirbau   
    Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
    Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
    17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
    Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
    Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
    Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
    Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
    Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
    Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)
  19. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo andrejavas Vietos kuriose dirbau   
    Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
    Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
    17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
    Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
    Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
    Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
    Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
    Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
    Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)
  20. Patinka
    puchis sureagavo į dayer beratu.lt - tranzuok online   
    Gal galėtų scroll būt miesto pasirinkime? Arba placeholder'is, kad vedant atsiras daugiau, nes iškart nevisai aišku.
     
    Pats dažnai važinėju iš rajono į miestą ir atgal, tai užsiregistruosiu, jei nepamiršiu - tikrai negaila į laisvą vietą ką nors pasisodint.
    Būtų neblogai koks nors tapatybės patvirtinimas, matomas tik administratoriams, kad atbaidyt niekdarius. Kaip privalumą paminėjai registracijos nebuvimą - patvirtinimas galėtų būti neprivalomas. Tarkim jei esi pasportavęs vyrukas, gali per daug nesigilint, bet merginos turbūt mieliau rinktųsi patvirtintą vežiką.
    Ir atsiliepimų sistema nepamaišytų - pvz. „malonus žmogus, jokių problemų" arba „vairuoja pavojingai, visą kelią rūkė". Ir paskutinis pasiūlymas, gal kiek mažiau svarbus - galimybė vairuotojams pažymėti, ar jie rūko mašinoj.
  21. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo andrejavas Vietos kuriose dirbau   
    Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
    Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
    17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
    Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
    Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
    Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
    Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
    Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
    Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)
  22. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo andrejavas Vietos kuriose dirbau   
    Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
    Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
    17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
    Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
    Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
    Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
    Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
    Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
    Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)
  23. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo andrejavas Vietos kuriose dirbau   
    Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
    Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
    17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
    Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
    Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
    Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
    Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
    Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
    Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)
  24. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo andrejavas Vietos kuriose dirbau   
    Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
    Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
    17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
    Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
    Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
    Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
    Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
    Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
    Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)
  25. Patinka
    puchis gavo reakciją nuo andrejavas Vietos kuriose dirbau   
    Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
    Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
    17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
    Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
    Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
    Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
    Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
    Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
    Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...