Crash

Dėmesio! Vatnikai, rusofobai, naciai ir panašios atmatos - neskaitykit, nekomentuokit ir apskritai eikit n@#$%. Delfio ir fb komentarai jūsų laukia.
 
O normaliems žmonėms papasakosiu kaip pirmą kartą keliavau į Rusiją. Bus daugiau faktų ir skaičių nei kūrybinio pasakojimo, tad sorry jei bus neįdomu. Iš karto spoiler'is - viskas kitaip nei mes susidarę nuomonę iš youtube, filmų ir žiniasklaidos, aišku į gerąją pusę :)
 

 
Pradžiai ko reikia:
Popierinio paso, kurio galiojimas ne trumpesnis nei pusė metų. Pasirūpinkit iš anksčiau, nes gamyba užtrunka. Jeigu reikia atsinaujint, tai nevažiuokit į didmiesčius, nes ten eilės kosminės, mažuose miestuose eilių nėra.
Užbūkinti nakvynę. Nes pildant el. vizos paraišką reikia nurodyti kur gyvensi.
Užpildyti el. vizos paraišką internetu. Pakankamai nemažai duomenų reikės surašyti, kaip darbovietė, pareigos ir t.t. Visus duomenis reikia rašyti lotyniška abėcėle, be lietuviškų raidžių, tik taip kaip parašyta pase. Taip pat reikės foto, kuri turi būti maždaug kaip pasui - stovėti tiesiai, rimtu veidu, be pašalinių daiktų, vienos spalvos šviesiam fone. Galima tiesiog nusifotografuot namie prie užuolaidos ar sienos. Po to įkeliant bus galima redaguot dydį.
Vizas žada patvirtinti per 4 dienas, nesvarbu darbo ar ne. Mum patvirtino per 2.
 
Kadangi važiuojant į Baltarusiją reikalauja sveikatos draudimo, tai pasidariau iš anksto, 5d. dviems asm. kainavo ~7€. Nors įvažiuojant į Rusiją neprašė, bet manau vistiek reiktų, maža kas, ES sveikatos draudimo kortelės ten negalioja.
 
Toliau važiavimas automobiliu. Kadangi viza galioja Peterburge ir Leningrado srityje, todėl įvažiuoti į Rusiją galima tik per Estijos miestą Narvą. Dar galima ir per Suomiją, bet tada gaunasi ratas ir prisideda keltas. Kelias per Tartu beveik visur geras, nors prie Latvijos/Estijos sienos buvo kelios kreivokos atkarpos. Eismo mažai, kelionė labai neužtruko. Išvažiavom apie 9val. iš Vilniaus, apie 18val buvom ten su sustojimu pavalgyti.
Daug važiavęs per užsienius, bet tokio sudėtingo ir keblaus važiavimo per sieną (iš Estijos pusės) dar nematęs. Forumietis host321 patarė užsiregistruoti vietą eilės kirtimui iš anksto, bet kelias ilgas, todėl negali tiksliai apskaičiuot kada būsi vietoje, be to, kiek žiūrėjau jau nebuvo laisvų laikų dviem dienom į priekį. Todėl kai liko apie pora valandų kelio rezervavom vietą gyvoje eilėje, tai kainavo 3€, mokant pavirto į 4,5€. goswift.eu. Na ką, atvažiavus prie sienos eilė iki šviesoforo, juda labai lėtai. Stovim ir nesuprantam ar mum čia stovėt su visais ar mus praleis be eilės, kadangi rezervavom iš anksto. Online rašo, kad mūsų numeris jau kviečiamas prie sienos. Nuėjau iki pat sienos, nėra surašyta jokios informacijos, pati sienos teritorija už aukštos tvoros, jokie pasieniečiai nevaikšto, nėra ko paklaust. Galvoju gal čia aš durnas, bet kiti vairuotojai irgi blaškosi ir nežino ką daryt. Kelis kartus mačiau, kaip mašinos atstovėjusios eilę privažiuoja prie vartų, jų neįleidžia, pasieniečiai kažką pasako ir jie išvažiuoja kita kryptim. Nuėjau į pinigų keityklą kur pasakė, kad pradžioje reikia važiuoti ne čia, o į kitą Narvos pusę. Tame tinklapyje kur rezervavau eilę bandau ieškoti info - nieko neparašyta, brangiuoju informacijos telefonu niekas neatsiliepia. Pagaliau prisiskambinus į rezervavimo linijos telefoną pasakė, kad pradžiai reikia važiuoti adresu Rahu 4A ir ten užsiregistruoti. Na ką, atvažiuojam, paprasta pramoninė teritorija, jokių aiškių iškabų, nežinotum - tikrai nerastum. Įvažiuoji į vidų, ten didelis parkingas, prie įvažiavimo būdelė skirta tiems, kas atvažiavo be jokių išankstinių registracijų, ten gausi numeriuką kaip banke ir lauksi kol jis užsidegs švieslentėje prie išvažiavimo arba stebėsi tinklapį online. Užsidegus numeriukui, nueini iki kitos būdelės prie išvažiavimo, parodai dokumentus ir tave išleidžia. Ir tik tada jau važiuoji per visą miestelį iki sienos, kur vėl atstovi eilę iki šviesoforo ir tave pagaliau įleis į pasienį. Ten privers nusivalyti numerius (pasirūpinkit iš anksto skuduru), pažiūrės mašiną ir dokus, bet labai nekratys. Po kažkiek laiko Estai išleidžia ir atstovi eilę ant tilto iki Rusijos pusės. Privažiavus pirmą postą pasienietis žvilgtels į pasus ir duos dvi muitines deklaracijas. Skirtingai nei Baltarusijoje, kur deklaraciją pildo vairuotojas - Rusijoje privalo pildyti mašinos savininkas, tai reiškia, kad mašina turi būti registruota vieno iš važiuojančių vardu, nebent dokumentuose įrašytas antras valdytojas arba išrašytas notaro patvirtintas įgaliojimas. Abu egzempliorius reikia užpildyti vienodai. Vėl gi lotyniškais rašmenimis, kaip parašyta dokumentuose. Toliau reikia atstovėti eilę prie pasų kontrolės kiosko, kur kiekvienam reikės parodyti pasą, mašinos dokumentus, el. vizą ir savo veidą. Lyg ir galima el. vizą parodyt iš telefono, bet mes nerizikavom ir atsispausdinom. Po to mašinos savininkas eina į muitinės kioską, kur rodo deklaracijas ir kitus dokumentus. Kažkaip nepamenu ar prašė mašinos draudimo žalios kortos originalo, bet geriau turėti su savimi, nes kartą iš Baltarusijos nenorėjo išleisti be jo. Po to mašiną patikrins pasienietis ir muitininkas, reikės atidaryti visas duris, bagažinę ir kapotą. Ir viskas, free to go. Važiavimas per sieną užtruko 3val., bet iš jų kokią valandą užtrukom aiškindamiesi kaip išvažiuoti iš Estijos. Eiles gyvai galima stebėti tame pačiame goswift, bet iš patirties pasakysiu, kad jos neprognozuojamos, galima ir 10 valandų prastovėti, todėl geriau iš Lietuvos išvažiuoti anksčiau.
 
Nustebino, kad nei pačioj sienoj nei miestelyje išvažiavus iš jos niekur nebuvo valiutos keityklų. Keityklos buvo Estijoje prie šviesoforo, kursas vos blogesnis nei banke Peterburge, tai nedidelę sumą pinigų smulkioms išlaidoms galima drąsiai keistis ten. Lietuvoje keistis neapsimoka, kursas labai blogas. Šiaip Rusijoje beveik visur priima banko korteles, tikrai daugiau nei pas mus ar Vokietijoje, bekontaktis atsiskaitymas jau buvo gerokai anksčiau nei pas mus, dabar žmonės moka telefonais, laikrodžiais ir kuo tik nori. Toks įspūdis, kad gryni pinigai jiems jau praeitas amžius :) Tiesa, mokant kortele kursas buvo kiek prastesnis nei mokant grynais. Jei atmintis neapgauna - Estijoje ant sienos už 1€ gavau 68rub, banke 69rub, o mokant kortele 67rub.
Jeigu reikia apsipirkt, tai iškart įvažiavus į Rusiją po dešinę bus parduotuvė "Магнит". Kainos žymiai mažesnės nei Peterburge. Taip pat tame miestelyje labai daug degalinių, bet ten nesipyliau, tai nežinau kaip kuro kokybė. Kadangi Lietuvoj pilu 98 benzą, tai vietiniai patarė pilti 100. Kainavo 54rub/l arba 0,79€.
 
Kelias iki Peterburgo geras, su dropu ir žemu profiliu galima važiuoti drąsiai, nors vietomis buvo remontų su duobėm, bet manau kai važiuosit patys remontai jau bus pasibaigę. Tik prastesnis matomumas, nes neryškios linijos ir nėra stulpelių kelkraštyje. Peterburge buvom apie 1 nakties - apie 2h kelio, beveik valanda vakarienės ir +1h vietinis laikas. Supranti kokio dydžio tai miestas kai pamatai ženklą Санкт Петербург, o navigacija dar rodo 35km iki centro :) Pakeliui buvo atkarpa mokamo kelio, ten sumokėjom kortele 100rub/1,5€.
 

 
Viešbutis naujametiniu laikotarpiu dviems 5 naktim kainavo 150€. Rinkomės, kad būtų "full refundable", jei kartais nepatvirtintų vizos, taip pat su pusryčiais, arčiau centro ir šiaip kad fainesnis būtų. Jeigu žiūrėt iš pigesnių, tai buvo ir už 80€, o hosteliai išvis centai. Taigi nakvynė tikrai nėra brangi. Viešbutis niekuo nesiskyrė nuo viešbučių vakarų Europoje, viskas švaru ir tvarkinga, jokių užuominų apie sovietų sąjungą. Kadangi girdėjau, kad Rusijoje ir Ukrainoje vagia užsienietiškus numerius ir po to prašo išpirkos, todėl prieš tai emailu paklausiau ar yra saugomų parkingų aplinkui, atsakė, kad yra parkingas prie viešbučio su kamerom. Atvažiavę radom tiesiog aikštelę prie durų nei aptvertą nei saugomą. Paklausiau ar saugu palikti mašiną prie viešbučio. Adminas išgirdęs tokį klausimą kreivai pažiūrėjo, lyg būčiau paklausęs ar saugu vaikščioti be asmens sargybinio :D Sako pats ten stato, yra kameros. Kaip supratau su saugumu viskas pas juos gerai, turbūt geriau nei Vilniuje ar Kaune.
 

 
Neskaitant pervažiavimų per tramvajaus bėgius keliai centre idealūs, toliau nuo centro prastesni. Važiuojant iš miesto link didžiausio Europoje Ladogos ežero buvo prastesnių kelių, bet nebuvo tokios tragedijos kaip Ukrainoje ar Škotijoje. Tik daug purvo ant kelio, nuplovus mašiną vėl pavirs ruda po poros dienų ar po pirmo lietaus. Taip pat priekinis stiklas buvo pastoviai tarsi riebalu išteptas, jau pamaniau, kad valytuvai staiga susidėvėjo, bet grįžus į Estija susitvarkė, turbūt dėl to, kad jie vietoje druskos naudoja chemiją. Eismas nustebino, nes visiškai kitoks nei kad mes įpratę matyti vaizdeliuose iš registratorių. Aišku, pasitaiko vienas kitas lakūnas, bet Lietuvoj tokių pasitaiko ne ką mažiau. Visas srautas važiuoja pakankamai lėtai ir važiuodamas lietuviškais greičiais daug ką lenkiau. Vairuotojai geriau praleidžia nei pas mus. Gal didžiausias trūkumas, kad per kamščius užkišinėja sankryžas ir taip daro dar didesnius kamščius. Na ir velkasi visom juostom nesvarbu ar miesto centras ar aplinkkelis, o juostų ten būna ir po 5. Situacija su parkingu nustebino, nes net ir intensyviausio eismo metu, pačiame centre, prie pagrindinių turistinių vietų pakankamai nesunkiai rasdavom vietą ir kiek matėm visur nemokama. Kartą pasistatėm tokioj vietoj, kuri panaši į Vilniaus rotušę, grįžtant po poros valandų pamatėm, kad stovi ženklas sustoti draudžiama. Ir ką? Ogi nieko, nei nutempė, nei baudą uždėjo. Kelis kartus matėm stovinčius patruliuojančius policininkus, daugiausia žieduose, bet nė karto nematėm, kad stabdytų užsienietiškus numerius, mus pamatę nusisukdavo į kitą pusę. Dar atkreipiau dėmesį ar tikrai visi turi videoregistratorius, bet labai mažai pas ką mačiau. Matyt Piteris saugus miestas ir jiems jų nereikia.
Jei visgi bijot važinėti auto, tai galima keliauti metro, sistema paprasta - nusiperki žetonų, už vieną žetoną (berods 45rub/0,66€) nusileidi į apačią ir važinėji kiek nori visom kryptim kol neišlipsi į viršų. Tokiu atveju reikia rinktis viešbutį arčiau metro.
 

 
Su maistu jokių problemų nėra - kavinės, užkandinės, blyninės, picerijos, kebabai (шаверма) ant kiekvieno kampo. Aišku yra ir prabangesnių restoranų, į tokius neėjom, bet paprastose kavinėse nebuvom išleidę daugiau nei 20€ dviems, dažniausiai suma būdavo 12-15€. Aptarnavimas puikus, malonesnis nei Lietuvoje. Jeigu nesinori pasėdėti, o tiesiog papietauti, tai ten labai daug valgyklų (столовая), kai kurios dirba ir visą parą, kur žmogui sočiai pavalgyt galima už 3-4€. Taigi kaip tokiam miestui tikrai pigu. Jeigu tokia valgykla yra prie viešbučio, tai galima pagalvoti ar apsimoka imti pusryčius. Dar kas patiko, kad kiekviena kontora ar tai būtų maisto ar kitų paslaugų stengiasi viena už kitą būti labiau kūrybinga, kaip įmanoma nustebinti klientą pavadinimu, interjeru, asortimentu ir pan. Palyginus pas mus viskas atrodo konservatyviai ir nuobodžiai. Kainos parduotuvėse kaip Lietuvoj, kažkas pigiau, kažkas brangiau, bet lyginant su kavinių kainom, net nelabai apsimoka pačiam kažką gamintis. Tiesa, porcijos kavinėse mažesnės nei pas mus, kas sakyčiau gerai, nes neskatina persivalgymo.
 

 
Bet buvo ir nemalonių dalykų. Gatvėje priėjo vaikinukas, paklausė ar mėgstam arbatą. Sakom mėgstam. Sako tai einam pas mus į kavinę, pavaišinsim arbata, naujai atsidarom, tai mums reikalingi atsiliepimai. Nu ok, einam, kaip tik buvom sušalę. Įeinam į kiemą (pas juos gatvėse jau visos kavinės netelpa, nemažai kas randasi kiemuose, tai kaip ir ok), bet visas kavines praeinam, einam gilyn, kiemas tamsėja, jau pradedu galvot, kad tuoj kas iš tamsos išbėgs ir apiplėš, bet viskas ok, pasibeldžia į duris, durys atsidaro, ten jau matosi daug turistų. Mergiotė įpila vienos arbatos, kitos, klausia ar patinka, pasakoja apie arbatas. Neva ten kažkoks daug metų išlaikytas pu-erh, bet aš kadangi jį dažnai geriu, tai atskiriu, kad ten kažkoks šlamštas. Duoda vienos arbatos dėžutę, sako čia jums nemokamai, už tai, kad paliksite atsiliepimą. Po kiek laiko duoda ir kitos arbatos dėžutę, sako čia irgi nemokamai. Sako šiaip pas mus tinklapyje šios arbatos kainuoja po 80€, ką manote? Sakau brangoka. Jau kaip ir ruošiamės išeiti, imam dovanas, o ji sako "iš jūsų 30€, mokėsit grynais ar kortele?". Taigi sakei nemokamai. Ne, aš taip nesakiau. Padėjom atgal ir išėjom. Nuostolių nepatyrėm, bet nuotaika sugadinta. Iš kitos pusės gerai - čia buvo tarsi signalas, kad visiškai atsipalaiduoti neverta, kad ir kaip viskas gražiai atrodytų.
 
Naujųjų sutikimas buvo panašus kaip Minske. Po 17-18val. jau beveik visos kavinės nedirbo. Metro dirbo visą naujametinę naktį. Pačiam centre nuo 22val. buvo koncertas, nemokamas, bet lengvai į jį nepateksi, ant įėjimo metalo detektoriai ir apčiupinėjimas kaip oro uoste. Iki detektorių didžiulė minia, gal net didesnė nei pačio koncerto teritorijoje. Grojo įvairi muzika, visokių stilių, bet pagrinde šokių, ne kalėdinės dainelės vaikams :) Koncerte apie 90% žmonių buvo tadžikai, uzbekai, mongolai ir kiti gostarbeiteriai :) Šiaip, tiek koncerte, tiek ir aplinkui buvo pakankamai švaru, beveik nebuvo šiukšlių, jei kažkas geria ir aplinkui nėra šiukšliadėžės, tai gražiai pastato butelį prie stulpo, o ne numeta į krūmus. Tokių girtų agresyvių morozų kokius pastoviai galim sutikti Lietuvoj koncertuose ten mačiau tik vieną ir jį jau tramdė policija. Žiūrint bendrai į minią - visi draugiški, linksmi, vienas kitą sveikina su naujais. Lietuviai galėtų pasimokyti kultūros, vakarų europiečiai švaros iš rusų (tiksliau peterburgiečių, nes kitur dar nebuvau :) ). Aišku prie to dar prisideda ir policija, nes jos ten labai daug, kaip ir omono ir kitų tarnybų. Nepratusiai akiai atrodo kiek gąsdinančiai, bet iš tikro gerai, kad prižiūri tvarką ir užsiima nusikaltimų prevencija, o ne atvažiuoja į vietą jau po įvykio. Kas nepatiko, kad niekur nebuvo viešųjų tualetų, o tie, kurie buvo - uždaryti. Kažkokį užkampį rast neįmanoma, nes miestas labai šviesus net ir naktį ir visur pilna žmonių.
 

 
Šiaip nesu miestų mėgėjas keliaujant, nes man jie jau visi vienodi. Bet Peterburgas tikrai gražus ir kitoks, kažkuo priminė Minską, bet skirtingai nuo jo neturėjo jokių sovietų sąjungą primenančių atributų, nebent antrojo pasaulinio karo atminimus. Miestas didelis, yra ką pažiūrėti, apart populiariausių turistinių vietų dar yra visokių įdomių muziejų, pvz., sovietinių žaidimų aparatų muziejus, šešėlių muziejus. Daug visokių kanalų ir tiltelių, kažkas tarp Hamburgo ir Venecijos. Galima tiesiog važinėti gatvėm ir grožėtis, ypač pakrante. Buvom 5 dienas, bet ir jų neužteko, kad viską apeiti. Kadangi buvom žiemą, tai daug visokių atrakcijų neveikė, reikės būtinai dar grįžti vasarą. Manau neverta čia rašyti ką aplankyti, nes tokios informacijos pilna internete. Patiko žmonės, kurie malonūs ir paslaugūs. Pasimeti tarp vietinių ir niekas nespokso kaip į turistą kaip pvz., pietinėse valstybėse.
 

 
Dar toks pastebėjimas keliaujantiems žiemą - apsirenkite taip, tarsi Lietuvoj būtų -20, nes ten labai labai šalta. Nors oro temperatūra buvo tokia pati kaip pas mus, nuo -2 iki +2, bet jutiminė temperatūra žymiai šaltesnė, klimatas jūrinis.
 
Papildoma info važiuojantiems dujomis. Įprastose degalinėse beveik nėra dujų, reikia ieškoti atskirų, vadinasi "АЗС Пропан". Galima rasti puslapyje mylpg.eu, bet ten rodo ne visas. Artimiausia degalinė nuo sienos randasi čia: https://www.google.com/maps/place/%22Propan24%22+Set'+Agzs/@59.373741,28.4274728,12.04z/data=!4m5!3m4!1s0x4695cb9046eb7c9d:0xb99ca213fcb1fa92!8m2!3d59.3805435!4d28.5467539
 

 
Update:
Važiuojant atgal per sieną sausio 1d. eilė buvo labai ilga, visas važiavimas per sieną užtruko apie 3,5-4val. Palyginus kai sausio 1 važiavom iš Minsko - mašinų išvis nebuvo, buvom vieninteliai pasienyje. Gal dėl to, kad šį kartą tai buvo prieš darbo dieną. Per tą laiką kol stovėjom eilėje spėjom ir apsipirkt parduotuvėj ir arbatos išgert :) Privažiavus pirmą postą pasienietis nukreips kur važiuot. Ten vėl reikės atstovėti eilę ir skirtingai nei įvažiuojant - pradžioje reikės sulaukti kol patikrins mašiną, o tik tada jau eiti į pasų ir muitinės kioskus. Muitinės kioske reikės paduoti tą patį deklaracijos egzempliorių, kurį užpildei įvažiuojant. Beje, įvažiuojant į Rusiją duos baltas korteles, kurias reikės saugot ir pateikti išvažiuojant. Tokias pat korteles duoda ir įvažiuojant į BY, tik ten jas pildai pats, o čia jie atspausdina. Po to vėl reikės atstovėti gyvą eilę, kur pabaigoj irgi pasienietis nukreips kur važiuot. Laimei, šį kartą jau viskas paprasta ir nėra jokių idiotiškų registracijų. Tikėjomės, kad estai kratys, bet beveik nieko nežiūrėjo. Matyt principas kaip ir su BY siena - krato tik benzovežius, turistai jiems neįdomūs :)
 
Dar toks faktas apie Peterburgą: Skirtingai nuo vakarų Europos, kur viskas pradeda užsidarinėti jau 17val., o 20val. jau viskas išmirę - Peterburge 22val. dar gyvas pilnas miestas, pilna žmonių, daug kas atidaryta, labai daug kas veikia visą parą, gali netgi mašiną nusiplaut ar detalių nusipirkt, apie maisto parduotuves visą parą ir kavines net nekalbu, tokių pina visur, net nereikia specialiai ieškoti. Miestas tinka pelėdoms :) Beje, alkoholį parduoda iki 22val.
 
Labai rekomenduoju paimti ekskursinį autobusą ir važiuojant klausytis Peterburgo istorijos per ausines, gan daug įdomybių ten papasakoja. Tų autobusų sistema labai gera, važiuoja kas 1-2val., maršrutas ratu trunka 2val., maršrute daug stotelių. Nusiperki bilietą parai už 15€ arba kiek brangiau dviem parom ir gali važinėti kiek nori. Gali išlipt kokioj nors stotelėj, pasifotkint, pavalgyt, įlipt į sekantį autobusą ir važiuot toliau. https://tripshop.ru/sankt-peterburg/city/obzornye/ekskursiya-na-dvukhetazhnom-avtobuse-siti-tur-11-yazykov.html

Absurdas, net jei ir pradės dabar uždirbinėt po 3k/mėn, tai apynormalį butą (tarkim 100k) išgalės nusipirkti tik po 3metų, jei taupys 95% savo algos. Tai tu nori pasakyt, kad toks žmogus, kuris uždirba 3x daugiau nei vidutinis (o greičiausiai, ir dar daugiau, nei 3x..) yra nevertas turėt trejus metus buto, nes jis neuždirba pakankamai butui? Tu tokiam žmogui siūlai nuomotis, ir po, tarkim, 500e/mėn (6k/metai) atiduoti nuomai, pakol taupys tuos 3-4 metus savo butui? 0 racionalumo. Didesnio bullshito šiandien dar neskaičiau :)

Keliauju dazniausiai vienas, nes daug sudetingiau suderinti su draugais bendra laika.
 
Ir vietoj to kad keliauti kaip minejai du kartus i metus po dvi savaites, ismetau i didesni kieki trumpesniu atostogu, pvz. pasiemu laisva penktadieni, pirmadieni ir isskrendu 4 dienom i kokia europos sostine padaryti "reset" smegenim.
 
Asmeniskai man tai yra geriau nei uzsikrauti didele finansine nasta ilgai kelionei, grizus persirgti pokelionine depresija ir tada darbe skaityti simtus email'u

Retai su juo sutinku, bet šįkart V. Radžvilas puikiai apibendrina:
 

Įsigaliojo BDAR, įsigalios ir šis. Juk kokiais 2001-ais nebūtume pagalvoję, kad kažkada lankantis bet kokioj svetainėj reikės spaudinėti sutikimus, esą sutinkame su kažkokių slapukų naudojimu ir privatumo politika. Iki šiol šių griežtų taisyklių nebuvo todėl, kad internetas vis dar labai šviežias reikalas, o kai kažkas šviežias, jame siaučia laukiniai vakarai. Radijas, televizija iš pradžių irgi gyvavo be taisyklių.

Kam idomu Lietuvos MEP balsavo taip:
 
Už įstatymą:


 
Laima Andrikienė
Vilija Blinkevičiūtė
Antanas Guoga
Valentinas Mazuronis
Rolandas Paksas
Algirdas Saudargas

 
Prieš įstatymą:


 
Bronis Ropė

 
Prieš pataisas:


 
Laima Andrikienė
Antanas Guoga
Valentinas Mazuronis
Rolandas Paksas
Algirdas Saudargas

 
Už pataisas:


 
Vilija Blinkevičiūtė
Bronis Ropė

 
Pataisos - pataisytas Article 13 dėl kritinių "meme ban" vietų.

Tie, kurie kaip ant konvejerio „pakuoja“ knygas, dažniausiai nieko iš jų negauna. Kadangi skaitai autopilotu, nei žodynas pasipildo, nei fantaziją ugdai, nei širdis įsitraukia į knygą (nes knygos neįsileidi į širdį).
Tad aš pasisakau už vidutinio greičio skaitymą: taip, kad vakare paskaitęs, kitos dienos rytą sėdėdamas autobuse galvotumei apie knygos veikėjus, bandytumei nuspėti pabaigą, ieškotumei autoriaus gyvenimo, paslėpto toje knygoje ir pan. :)

Kodėl tokie troliai dar forume?

Gal tu nustok čia nusišnekėti. Visiems jau aišku, kad autorius prasileido neparašydamas kokį darbą reikia atlikti. Viso gero.

Tai žmogus į kurį atkreipiau dėmesį dar prieš šį viral video:
 
 

 
Keletas įdomių video:
 

 

 

 

 
Internete rasite begalę įdomių video, tad šioje temoje dalinsimės jais bei kitu turiniu.
 
If you try to be good, you might be good and, sometimes, happy. If you strive to be happy, you are unlikely to be good and you will rarely be happy, either.

KItaip sakant yra logiškas ir racionalus žmogus.

Patinka man jis, nes jis kovoja prieš radical left ir visas jų nesamones

XUI... tik su domenais gali būt problematiška.

Autorius praso informacijos kaip sekesi dirbti su sios tautybes zmonem, tai i ta tema ir kalbekit. Dabar temoje matau jog kaip grybu po lietaus isdygo social justice wariorai kurie dabar kovoja uz teisybe jog visi zmones yra lygus. Jeigu neturit patirties tai bent nekartokit to paties ka pries tai pasake 3 zmones.
 
O dabar del realios patirties:
 
Kai pirma syki atvykau i Anglija teko dirbti sandelyje pora menesiu tai patirtis su lenkais neigiama. Nesistengia su tavimi sneketi angliskai, apkalbineja visus uz nugaros (kiek pastebejau), zodziu mentalitetas nk gero. Zinoma anglu ten buvo dauguma tai tie irgi uzriete nosis buvo ir su niekuo nebendravo, tai tie lenkai ten maza problema buvo.
 
Po to dirbau lenku advokatu ofise UK (kaip software devas) kur dirbo 80% lenku ir klientai buvo pagrinde lenkai. Tai irgi patirtis ganetinai neigiama. Pries isidarbindamas galvojau nu ok cia nebebus tie blue collar workeriai tai mentalitetas gal biski bus geresnis. Tai pirmus 3 menesius jauciausi kaip Lenkijoje gyvendamas nes chebra visiskai nesistengia su tavimi sneketi angliskai. Tai jauciausi kaip kokia balta varna. Veliau kai i ofisa imaise daugiau international zmoniu siek tiek reikalai pasitaise, bet tas baltos varnos jausmas visada isliko. Net office parties kai darem oficialioje dalyje dalyvauja visi bet po to kai reikia judeti i kluba visa international chebra atsiraso, nes zino jog nieks su jais angliskai nesnekes kai i kluba judanti chebra 80-90% lenkai.
 
Tai zodziu nemanau kad reikia cia isskirti tuos lenkus isimtinai. Ka as bandau pasakyti kad ten nuvykes ir pradejes dirbti kogero nesijausi savas, nes bet kokios tautybes zmonems sudarant dauguma jie bus skersa padeje ant mazumos. Taip jau yra. Todel naturaliai geriau stengtis vengti tokiu vietu kur dominuoja dauguma kitos tautybes zmoniu, nebent zinai kad jie bus kulturingi zmones.
 
Tai pats pasverk situacija, nuspresk ko tu tikiesi is to darbo ir tada galesi ivertinti ar apsimoka:
 
Jeigu darbas yra 2-3men max ir uzsidirbsi geras saibas, tai gali nuvaryti ten ir pakenteti. Sugerti su "chebra" ir busi "pritapes".
 
Jeigu 1-2m. tai tikrai siulyciau ieskoti geresnes darbo vietos, nes gyvenimas nera tik saibu darymas. Darbe turi buti normalus kolektyvas be jokios diskriminacijos, kitaip susigadinsi nervus ir tuos uzdirbtus pinigus sukisi i savo protines ir emocines sveikatos taisyma (ironiska).
 
Ir maziau klausyk tu social justice warrioru kurie turi 0 patirties tokiose situacijose. Idealiam pasaulyje visi butume lygus, bet deja taip nera. As buvau naivus ir tikejausi jog cia ale visi zmones bus lygus, del to buvo nemenkas sokas kai susiduriau su realybe. Tavo atveju gerai kad pirma pasiklausineji nes bent jau pries veldamasis i situacija zinosi ko tiketis.

Jeigu kyla šis klausimas ir norisi kažkur lėkti - keliauk - iki tol, kol suprasi ko iš tikro reikia :) Nes užgniaužęs tą norą, tik sau kenksi. Bet taipogi būk pasiruošęs, kad kai grįši po to iš tų klajonių į gimtinę, gali jaustis kaip narkomanas nušokęs nuo adatų. Depresinis "afterglow" :) Bet abi patirtys savaip naudingos tavo asmeniniam tobulėjimui.
 
Man 25, esu apkeliavęs 40+ šalių ir pagyvenęs ilgėliau keliose (Kroatijoje: Zagrebe, Tailande: Phuket'e ir Chiang Mai, Australijoje: Melburne). Kažkokių konkrečių tikslų išvažiuoti nebuvo, tiesiog žinojimas kad ta patirtis leis kažkuria linkme patobulėti (niekada nežinai kas laukia kelio pabaigoje, kol jo nenuėjai).
 
Dabar esu Lietuvoje, ir deja taip, galiu pritarti tiems kas išvardino Lietuvos problemas. Tai akivaizdu. Bet iš tikrųjų niekur nėra tobula.
 
Net ir Melburne, kuris laikomas geriausiu miestu gyventi pasaulyje 6 metus iš eilės, mačiau daugybę problemų ir dėl daug ko nervindavausi.
 
Tam pačiam Tailande - viskas ok, gražu, bet kas iš to, kad gyvenimu gali džiaugtis tik pirmas 3 ryto valandas po saulėtekio, arba naktį? Visu kitu laiku sėdi pasislėpęs po kondiške :) Kai Lietuvoje vasara - tai bent jau gali ja mėgautis visu 100% :)
 
Esmė yra požiūryje į tas problemas kurias turime Lietuvoje. Vieniems problema - tai kažkas, nuo ko reikia bėgti, o kitiems - tai galimybė.
 
Akivaizdu, kad Lietuva ekonominiu požiūriu per kelis dešimtmečius susilygins su Skandinavija. Tuomet suplūs atgal lietuviai emigrantai (ne tik iš Anglijų ir pan., bet ir Australijų, Amerikų ir pan. - patikėkit, pabendravęs su jais, supratau kad jų noras grįžti dar 10x stipresnis). Čia kol kas viskas labai pigu, kapitalizmas dar neįsigalėjęs taip kaip Vakarų šalyse (t.y. dar ne viskas parduodama), dar labai daug neefektyvumo ir nemąstymo atvejų. Todėl labai daug galimybių tiems kas nori greitai susikurti svajonių gyvenimą - t.y. greičiau negu turtingose Vakarų šalyse, kur viskas žymiai brangiau ir reikia daugiau kapitalo, kad kažką pajudintum. Lietuva yra tiksinti bomba, bet gerąja prasme.
 
Tačiau tai nėra matoma akimis, tą reikia suvokti. Akys sako - kaip gražu, šilta, ir pan. Tailande - noriu ir aš ten. Koks nuostabus gyvenimas Australijoje, noriu atgal... Bet reikia nepamiršti, kad ten nėra pačio svarbiausio - t.y. prasmės būti. Taip, prasmę tu gali susikurti, bet tai užtruks netgi ne vieną dešimtmetį.
 
Gulėti Tailande paplūdimy po tropine saule atsibosta po 3 savaičių, o ką toliau? :) Gerai, susirasi antrąją pusę tenais -
egzotika, faina, bet neturėsi su ja tokio gilaus ryšio kaip galėtum turėti su lietuve - nes kultūriniai skirtumai per dideli. Susirasi draugų, bus linksma, bet tavo artimieji Lietuvoje liūdės. Kai grįši, galbūt jau kai kurie bus iškeliavę Anapilin. Pradėsi daryti realius pokyčius toje visuomenėje, kurti verslus ir pan. - ok, gausi pripažinimą, bet tuo pačiu ateis gailestis kad "fak, galėjau tą patį padaryti ir Lietuvoje, ir jausčiausi dėl to žymiai geriau".
 
Esmė yra tiesiog nustoti gyventi iliuzijose. Kol bandysi bėgti nuo savęs, tol manysi kad geografinėje vietoje yra problema. Kai nustosi bėgti nuo savęs, suprasi kad problema yra kitur :)
 
Įmetu dar neilgą filosofinį straipsnį kurį anksčiau rašiau šia tema:
 
http://www.skraidytojas.lt/esu-kas-esu-kad-ir-kur-bebuciau/
 
Sėkmės sprendžiant Visatos mįsles :)

is pradziu galvojau neiti, bet kai pamaciau kiek laiku gausiu po savo selfi susimasciau :rolleyes:

Su šventėm, bažnyčion apsilankykit :lol: :lol:

Čia rašau plačiau apie tai, kaip galiu daug keliauti: http://augustinas.net/kaip-as-keliauju-nebrangiai-daug-ir-kokybiskai-6638
 
Pasyvias pajamas būtų smagu turėti, bet aš jų neturiu. Manau, tai savotiška utopija, išpopuliarinta Kijosakio ir pan., ypač šiais „pinigų pertekliaus“ laikais, kai būdų investuoti su normalesne grąža iš esmės nėra (arba jie tokie rizikingi, kad prilygsta lošimui).
 
Be to, dauguma įvardijamų pasyvių pajamų šaltinių nėra tokie jau ir pasyvūs. Tarkim, buto nuoma – kiek turiu tuo užsiimančių pažįstamų, tai žinau, kad su nuomininkais problemų apstu (nebent labai pasiseka, bet kitą kartą gali ir labai nepasisekti). Ir tikrai negali taip paprastai nuomodamas butą leisti dienas svetur, neturėdamas, kas tą butą prižiūri. O jei viskam kažką samdysi, tai realios pajamos iš nuomos gerokai sumažės. Kad iš to pragyventum, ypač jei su šeima, reikėtų ne vieno ir ne dviejų butų. O juk jau ir tam, kad vieną butą nusipirktum, reikia didžiulių pinigų, ką jau kalbėti apie kelis butus. Na o be to keli butai – kelis kartus daugiau problemų, darbelių.
 
Žodžiu, daugelis tų, kurie turi pasyvias pajamas, dar prieš jas įsigydami buvo labai turtingais ir tai nėra toks turtas, kurį galima būtų „paprastai uždirbti kiekvienam“, kaip kartais atrodo iš įvairių savipagalbos knygų.
 
Šiaip manau, kad kur kas realiau (ir prieinamiau) nei pasyvios pajamos yra nuo vietos ir laiko nepriklausomos pajamos. Ta prasme, uždarbis iš paslaugų teikimo per internetą ir pan. Ta kryptim aš ir dirbu (ir pajamų dalis iš to didėja). Aišku, tai ne tos idealizuotos pasyvios pajamos „nieko neveikiant“, o nuolatinis darbas – tačiau be nustatytos vietos ir laiko.
 
Visgi, kol kas didžioji dalis mano pajamų – labai įprastas darbas Vilniuje. Su įprastine atostogų trukme ir maždaug vidutine Vilniaus alga. O pagrindiniai „raktai“ į tokį gyvenimo būdą yra trys, ir jie prieinami daugumai norinčiųjų:
a)Pigių bilietų radimas ir kiti taupymo būdai kelionėje (palyginus su per agentūras keliaujančiais, man kelionės atsieina 33%-50% kainos, nors per tiek pat dienų aplankau tik daugiau lankytinų objektų, patiriu daugiau vietinių patirčių).
b)Laiko taupymas ir planavimas (nė vienos atostogų dienos nepraleidžiu Lietuvoje, kiekvieną dieną užsienyje išnaudoju su kaupu – miegu mažai, paplūdimyje niekuomet neguliu, kartais net valgau tik sutemus, kad daugiau pamatyčiau ir neeikvočiau laiko veltui).
c)Kitų nebūtinų išlaidų gyvenime atsisakymas (tai apima ir mados visomis prasmėmis nesivaikymą, nemanymą, kad Humana, turgus, daiktai be prekių ženklų, greitas maistas ir kebabų kioskai, suplyšusio drabužio sulopymas ir pan. – ne tau).
 
Tiesa, kiek pastebėjau, realybėje tokio gyvenimo būdo norėtų nedaug žmonių. Dažnai sulaukiu prašymų padėti pigiai ir efektyviai suorganizuoti kelionę ar net keliauti kartu. Tačiau kai pateikiu pasiūlymus, jie didžiajai daliai susidomėjusių netinka. Pavyzdžiui, daug žmonių neįsivaizduoja kelionių be lagaminų, kaip keliauju aš (o kai kuriose aviakompanijose bagažas – brangu, be to, gaištasi laikas), daug kas bijo, kad vietiniai viešbučiai arabų šalyse bus nešvarūs, nesaugūs (ir pageidauja kokio brangaus ir nuobodaus tarptautinio tinklo), daug kas nori Indijoje važiuoti traukiniu vien aukštesne klase, o ne kartu su eiliniais indais (kainos skiriasi ir dešimtim kartų), yra kam atrodo, kad pigiausias nuomojamas automobilis bus nepatogus (o gi jų kainos priklausomai nuo dydžio šauna į viršų labai greitai) ir t.t. Paėmus kiekvieną papildomą išlaidą atskirai, gali pasirodyti nedaug, bet sudėjus viską kartu, kelionė gali kainuoti ir dvigubai brangiau.
 
Dar kiti žmonės su tokiom galimybėm, kaip mano, iš viso renkasi toli nekeliauti. Pvz. vienas žmogus, uždirbantis kiek aš (ir neturintis daugiau įsipareigojimų), visai rimtai sakė, esą išvis negali sau leisti keliauti į kitus žemynus. O aš su tiek keliauju kelis kartus per metus... Tačiau kiekvienam savo – jam, manau, tokios kelionės, kaip mano, nebūtų priimtinos, jis jaustųsi nepailsėjęs, be to, jam atrodo būtinos kitos išlaidos „namie“ (turėti daugiau ir brangesnių drabužių, Lietuvoje vaikščioti į koncertus, naktinius klubus ar pan.).
 
Daug kas pakilus pajamoms verčiau rinktųsi ne daugiau keliauti, o, tarkime, toje pat kelionėje apsistoti geresniame viešbutyje, nueiti į brangesnį restoraną. Ir tai – prioritetų klausimas. Štai dar vienas pažįstamas visai rimtai kalbėjo, kad į tolimas keliones esą leisis tuomet, kai galės „sau leisti skraidyti verslo klase“. Manau, tai parodo, kad jam keliauti tiesiog nesvarbu ir neįdomu, o kelionės būtų nebent kaip tam tikras „prabangaus gyvenimo būdo“, kuris ir yra tikroji jo svajonė, pademonstravimas, šalia kitų.
 
Tačiau pati galimybė daug keliauti jau seniai prieinama gana nesunkiai, jai nereikia nei brangumo, nei prabangos. Tiesą pasakius, mano nuomone, yra priešingai: beveik viskas, kas kelionėse kainuoja daug, tuo pačiu sumažina galimybę patirti tos šalies autentiką, pastato ribas tarp tavęs ir vietinių.
 
Kita vertus, man gaila, jei, tarkime, kažkoks žmogus tikrai norėtų keliauti taip, kaip aš, tačiau to nedaro, nes vien dėl „aplinkinių spaudimo“ jaučiasi įpareigotas neturėti žymiai pigesnių rūbų, telefono ar automobilio nei bendradarbiai ir pan. Štai čia (gyventi ne dėl to, ką kiti apie tave pagalvos) manau ir yra tai, ką perpratus gali daugiausiai „atrasti“ pinigų ir laiko tikriems pomėgiams, ir tai išties prieinama kiekvienam, priešingai nei pasyvios pajamos.

Kadangi čia sulaukiau ne vieno klausimo dėl kelionių trukmės ir išlaidų - būtent, iš kur turiu tiek atostogų ar pinigų - galiu pasakyti, kad ir to, ir ano tokiam keliavimui, kaip mano, nereikia turėti stebuklingų kiekių. Bent jau jei moki ieškoti pigesnių bilietų ir neturi kitų brangių ar atostogoms imlių poreikių / hobių.
 
Kadangi visas kelionių išlaidas tiksliai skaičiuoju, o taip pat, aišku, skaičiuoju ir atostogų dienas, čia surašau pastarųjų dviejų metų savo kelionių išlaidas bei trukmes.
 
2016 METAI:
 
Indija:
Lėktuvo bilietai - 443 eurai
Išlaidos vietoje - 268 eurai
Viza - 92 eurai
Tačiau lėktuvas pavėlavo virš 3 val. ir gavau iš Finnair 600 eurų kompensaciją, dėl ko kelionė beveik nieko nekainavo (viena paslaugų, kurias teikiu, beje - pretenzijų aviakompanijoms surašymas tokiais atvejais, jei domina - galite kreiptis; plačiau apie tai, kada aviakompanijos privalo kompensuoti: http://www.zemaiciuteise.lt/ka-daryti-kai-atsauke-skrydi-keleiviu-teises-es-ir-lietuvoje/11 )
Kelionės trukmė - 11 dienų, iš kurių 7 darbo (tiesa, dėl vėlavimo vienos dienos Indijoje netekau)
 
Uzbekija:
Lėktuvo bilietai - 407 eurai
Išlaidos vietoje - 407 eurai
Viza - 89 eurai
Kelionės trukmė - 10 dienų, iš kurių 5 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
 
Juodkalnija ir Bosnija:
Lėktuvo bilietai - 193 eurai
Išlaidos vietoje - dar nesusivedžiau išlaidų iš lapelių į Excelį, kai susivesiu įrašysiu čia.
Kelionės trukmė - 7 d., iš kurių 4 darbo (Joninės + savaitgalis)
 
Kol kas šių metų kelionės kainavo iš viso 1299 eurus (+ išlaidos Juodkalnijoje ir Bosnijoje), ir užtruko 28 dienas, iš kurių 16 darbo dienų. Aplankiau 4 šalis 2 žemynuose.
 
Dar yra likę atostogų ir šiais metais planuoju dar vieną kelionę.
 
 
2015 METAI:
 
Australija (čia ilgiausia ir galbūt brangiausia (ne nuo keliavimo pradžios taip tiksliai skaičiuoju) kelionė mano gyvenime):
Lėktuvo bilietai - 1105 eurai
Išlaidos vietoje - 1908 eurai
Kelionės trukmė - 24 d., iš kurių 14 darbo (apėmė Jonines ir liepos 6 d. + 4 savaitgaliai)
 
Honkongas, Makao ir Gvangdžou-Šendženas:
Lėktuvo bilietai - 451 euras
Išlaidos vietoje - 541 euras
Viza - 89 eurai
Kelionės trukmė - 9 d., iš kurių 4 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
 
Makedonija:
Lėktuvo bilietai - 54 eurai
Išlaidos vietoje - 195 eurai
Kelionės trukmė - 4 d., iš kurių 2 darbo
 
Ukraina (Lvovas):
Lėktuvo bilietai - 78 eurai
Išlaidos vietoje - 147 euro
Kelionės trukmė - 3 d., iš kurių 1 darbo
 
Taigi, iš viso keliavimas 2015 m. kainavo 4568 eurus, užtruko 40 dienų (iš kurių 21 darbo diena) ir aplankiau 6 šalis 3 žemynuose. Tai didesnės išlaidos nei bus šiemet (dėl brangios kelionės į Australiją).
 
Į sumas įeina visos išlaidos užsienyje, tai yra ir, tarkime, Indijos bei Ukrainos turguose nusipirkti drabužiai (ten pigiau, nei Lietuvoje, todėl kartais apsimoka nusipirkti reikiamų daiktų ateičiai).
 
Jei dar kyla klausimų, kur kurioje kelionėje sutaupiau, jeigu sumos atrodo nedidelės, kaip už keliones į tokias šalis - su malonumu atsakysiu, gal jums pravers planuojantis savo keliones (išlaidas esu susirašęs labai tiksliai, išskirstęs į viešbučius, maistą, transportą ir t.t.).

Čia totalus kosmosas, ką jis ten prirašęs, sunku net patikėt. Peza jis, kad jam raportuoja kažkokie vadai "Aš gaunu tikrą info ir iš tavo vadų ir iš eilinių šauktinių apie realią situaciją Rukloje.".
Jau beveik dešimt metų esu kariuomenėje, savanorių pajėgose, nu patikėkit jau kuom kuom, bet tikrai maistu negalima skųstis, esu buvęs daugelyje Lietuvos dalinių, maistas tikrai geras ir jo pakanka. O šiuo metu jau ir maistpinigius pakėlė iki 8Eur, kad suvienodinti su sąjungininkais: "Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos planams didinti profesinės karo tarnybos karių algas ir nuo 6 iki 8 eurų padidinti kariams skiriamus maistpinigius.".

Ir tik paskaitęs atsiliepimus nuspręsi, ar verta mokytis programavimo? Jeigu tik dėl to, tada neverta. Tai turi būti ir hobis.

Pradžiai reikia baigti mokyklą 12 klasę, bei laikyti Lietuvių egzaminą. :) Sėkmės

klausyma..

Sveiki! Mano vardas Simonas, draugams Simas, užaugau nedideliame miestelyje Prienų r., šiuo metu esu 2 kurso VGTU Transporto inžinerijos studentas. Nuo mažų dienų domiuosiu technika, todėl pasirinkau šią studijų kryptį. Visada svajojau tapti verslininku ar bent dirbti sau pačiam. Niekada nemėgstu sėdėti vietoje ir leisti laiką veltui, vis norisi nuveikti ką nors prasmingo.
Esu turėjęs keletų veiklų:
1) Lankydamas mokyklą auginau triušius, bendras skaičius 300vnt., vienu metu turėjau daugiau nei 100vnt.
2) Pirkau/Pardavinėjau motociklus, nors tai buvo daugiau hobis.(Turėjęs iš viso 12motociklų) Labiausiai patinka Enduro/Krosinio tipo.
3) Pirmais studijų metais užsakinėjau prekes iš Aliexpress ir pardavinėjau.
4) Paskutiniu metu užsiiminėjau automobilių pirkimu/pardavimu, tvarkydavau pats arba draugas.(Parduota 12 auto.) Tačiau dabar šią veiklą esu sustabdęs, nes studijuoju pavasario semestrą Čekijoje su Erasmus+ programa.
Mėgstu keliauti, esu aplankęs Norvegiją, Švediją, Latviją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Slovakiją. Šiuo metu planuoju nuvykti į Vokietiją ir Austriją.
Nuo 15metų pradėjau sportuoti namų salygomis, vėliau ant turniko, paskutiniu metu lankau sporto salę, svoris 82kg. Ūgis 180cm.
Stengiuosi sveikai maitintis, nevalgyti bet ko ir prižiūrėti savo sveikatą.
Į šį forumą užsukau norėdamas susirasti bendraminčių, pasisemti naujų žinių, idėjų, praplėsti pažįstamų ratą.

Sveiki. Esu Skaistė Svidraitė VšĮ "Šuniukų fėja" steigėja, mano organizacijos tikslas atidaryti šunų psichikos reabilitacijos centrą, kuriame dirbtų tik profesionalai, o ne šiaip babuškos mylinčios gyvūnėlius :)
Žinau ir suvokiu, jog pinigai yra uždirbami, todėl stengiuosi nebūti ta kuri tik prašo paaukoti, stengiuosi duoti/parduoti, tam kad organizacija galėtų pradėti sėkmingą kelią.
Ieškau rėmėjų, partnerių ir investuotojų, todėl prisijungiau čia, tikėdamasi sužinoti, o galbūt ir rasti tai ko ieškau :)