los bambardyros

Liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.
Autorius: Isaac Asimov
 
 
Dirbame tam, kad gyventi, o ne tam, kad dirbti
 
 
Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį.
Autorius: Charles Kettering

Nelabai supratau šį pasakymą. Tai sex sms - tai ne ieškantys nuotykių, sex'o, o iškrypėliaiB-) ? Ar bandai pakurti tokiems specializuotą svetainę;) ? Man atrodo, kad neturi aiškios vizjos ir viskas. Jei žinotum ko tikrai sieki ir atkakliai dirbtum ta linkme, tai visko gai pasiekti. Net ir tokioj nedidelėj rinkoj, kaip mūsų.

Liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.
Autorius: Isaac Asimov
 
 
Dirbame tam, kad gyventi, o ne tam, kad dirbti
 
 
Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį.
Autorius: Charles Kettering

Matote, šiuo atveju jau yra vienas įsiteisėjęs nuosprendis + domenas nėra kažkoks bendrinis žodis.
Jeigu tai būtų pirmas ginčas - tada taip, galima visaip vartytis. Dabar jau yra sukurtas precedentas ir tai bus tik advokatų pamaitinimas pinigais, daugiau nieko.

šiaip įdomu iš kur tie "advokatai" gauna tokią informaciją. Nes buvo viena situacija, kai neaiškūs "tipėnai" bandė užklausi apie vieno domeno (.eu) pardavimą už gan solidžią sumą. To el. pašto adreso niekur kitur nenaudoju, tad jį galėjo gauti tik iš domeno registruotojo (konkuruojanti serverių tiekėja - ne DC). Taip, kad tokia info kažkaip vis tik "nuteka" :rolleyes:
 
o kas dėl domeno, tai laikyk domeną ir siųsk tą advokatą (-ę) toli, toli. Nes kaip minėjo HOST321 tavęs nekaso jų teisiniai susitarimai, tu viską atlikai pagal taisykles ir teisiškai prie tavęs neprisikabins. Jei bijai, gali perleisti, kad ir pasisiūliusiam HOST321 :)
 
p.s. vakariniam pasiskaitymui http://uzdarbis.lt/t188315/linksmybes/
 
kaip matai - neatėmė :)

Tvarka, pradedame nuo pradžių, perskaičiau teismo nutarimą.
 
1. Šis domenas buvo registruotas A. R. vardu - šiuo atveju, tai yra senasis savininkas, kuris paleido šį domeną.
2. Ši teisinė nutartis - yra ne tavo vardu, o tai reiškia, kad ji yra negaliojanti, kadangi tu negali atsakyti už kitą žmogų.
3. Domenas buvo atlaisvintas ir jį spėjai užregistruoti, nepažeisdamas jokių teisės aktų bei KTU reglamentų, todėl vykdyti prašymą atiduoti domeną - jie neturi jokio pagrindo.
4. Dėl domeno perleidimo buvo teismas dėl to, kad A. R. pasiūlė UAB "AMBO LT" naudoti šį domeną, kas prieštarauja Prekių ženklo įstatymui.
 
 
5. Šiuo metu domenas yra registruotas tavo vardu, tu jį gali naudoti JEI nepažeidi:
 
 
Tai reiškias, nesiūlai jokių prekių, nesiūlai domeną įmonėms užsiimančioms panašia veikla ir t.t. tiesiog gali nurodyti kontaktus ar domeną nukreipti į kokį www.facebook.lt
 
6. Šiuo atveju, teisėja turi naujai spręsti bylą dėl šio domeno, kadangi kontaktinis asmuo yra pasikeitęs.
7. Šią bylą laimėti UAB "AMBO LT" būtų sudėtinga, kadangi tu kaip naujasis savininkas, svetainėje neteiki jokios informacijos apie prekę ar paslaugą, nesiūlai šio domeno įmonei naudotis ir t.t. - pamatei domeną laisvą ir užregistravai - tai nedraudžia joks teisės aktas.
 
Išvada:
 
Jei neturi laiko ir noro bilinėtis su jais (šiuo metu yra nepagrįstas prašymas atiduoti domeną) gali jį perleisti kam nors arba atiduoti, nors tai kaip minėjau yra neteisėta šiuo atveju, kadangi tu esi naujasis savininkas, o teismo sprendimas - senajam.

Čia yra tik teorinė tikimybė, BET ji neatitinka tai, kaip turi būti.
 
Kaip rašiau, domeno teismas prasidėjo tik todėl, kad senasis savininkas UAB AMBO LT pasiūlė pirkti/naudoti šį domeną, tuom gaudamas pelną ir tokiu būdų pažeidė Prekės ženklo reglamentus.
 
Naujasis savininkas nusipirkto domeną (spėjo greičiau užregistruoti) nieko nežinodamas apie jokius teismo sprendimus (kas pirmesnis tas gudresnis - KTU reglamentas nepažeistas) o taip pat ir Prekės ženklo reglamentas nepažeistas, kadangi naujasis savininkas NESIŪLO nei pirkti, nei naudotis nei kažkokių prekių. Todėl COPY/PASTE šiuo atveju visiškai netinkamas variantas pagal šią teismo nutarimą.
 
Tokiu būdų, UAB AMBO LT turi kreiptis į teismą iš naujo (savininkas tai naujas, o sena teismo nutartis negalioja) - bet čia prasideda bėda...kaip įrodyti Prekės ženklo reglamento pažeidimą, kadangi naujasis savininkas kaip minėjau nesiūlo nieko iš ko gautų pajamų ar būtų apie prekes aprašyta.
 
Nenuspėjamas atidavė domeną UAB AMBO LT - na nieko, pabijojo už savo teises pastovėti...kaip ir daugelis Lietuvių geriau nusiplauna rankas jei kas nors tik parašo...tikrai kvailai pasielgė taip padarydamas.

http://www.ji.lt/win.jpg

Kad domenas sulaikytas, tai dar nieko nereiskia. Taspats, kas turtui uzdetas arestas - tiesiog negali jo parduoti, perleisti ir t.t.

Na ką, iškeliavo 46 lapų atsakymas atgal.
 
Beje čia paskutiniu metu forume kilo visiems visokių domeno registracijos ir legalumo klausimų, tai siūlau ATYDŽIAI perskaityti šitą: http://www.ji.lt/zmones.lt ir nustebsit kokių fokusų per aplinkui galima priburti kai įstatymai jau nebegalioja arba jais niekas neapibrėžta.
 
Beje advokatas ir įmonė ta pati, kuri ir mane puola :) O kadangi teisminė praktika dar tik formuojama tokiomis bylomis, tai rytojus gana miglotas atrodo.
 
http://www.ji.lt/mortalkombat.jpg

kaip pasisekė atsimušti? Pasidalink patirtimi :huh:

Nustatyk datą kada puslapis įkurtas ar jei asmeninis kada gimei. Gali būti prašo atskaitos datos. Man toks prašymas buvo kai pradėjau Schedule funkciją naudoti.

Liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.
Autorius: Isaac Asimov
 
 
Dirbame tam, kad gyventi, o ne tam, kad dirbti
 
 
Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį.
Autorius: Charles Kettering

Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. Žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.
 
Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*
 
MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolės kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolės kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*
 
Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*
 
MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.
 
Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėsto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…
 
*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.
 
*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*
 
MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*
 
Triušelis sėdi sau ant žemės, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…
 
MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti !

Man pirma mintis, šaunanti išgirdus domeną - turizmo gidas keliaujantiems į Ispaniją :)

Kodėl kartais nereikia klausti patarimų forumuose:)
 

Kodėl kartais nereikia klausti patarimų forumuose:)
 

Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
 
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
 
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?

Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. Žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.
 
Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*
 
MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolės kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolės kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*
 
Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*
 
MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.
 
Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėsto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…
 
*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.
 
*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*
 
MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*
 
Triušelis sėdi sau ant žemės, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…
 
MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti !

Gyvenime reikia ir sunkumų
 
Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
 
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi…
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė… sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti.
 
 

Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
 
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
 
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?

http://dmy.ru/top?zone=com&sort=date&o=down
 
Radau visai linksma puslapiuka su domenu kainomis. Saitas rusisaks, bet google visada pades. Gaila, kad lt tik vienas domenas, bet kaina padori.

Liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.
Autorius: Isaac Asimov
 
 
Dirbame tam, kad gyventi, o ne tam, kad dirbti
 
 
Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį.
Autorius: Charles Kettering

Liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.
Autorius: Isaac Asimov
 
 
Dirbame tam, kad gyventi, o ne tam, kad dirbti
 
 
Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį.
Autorius: Charles Kettering

Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
 
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
 
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
 
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?