TooCrazy

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Nusivažiuoji. Nesuprantu, iš kur išraukei tą b***ų matavimą. Niekas nenori, neketina to daryti ir apie tai nekalba.
 
Puiku, jeigu pasiekei gerų rezultatų. Tai tik įrodo mano teiginius, kad su Adsense uždirbti galima neblogai ir prasidėti verta.
 
O kas sakė, kad aš to nedarau? Padvigubės, reikia šiek tiek laiko ir kryptingo darbo.
 
Perskaitai mano pranešimus taip, kaip tau pačiam patinka (ne taip kaip parašyta) ir iš to vedi savo argumentus ir išvadas. Niekur nerašau, kad su Adsense bet kas gali gerus litus uždirbti ir viskas čia be galo paprasta.
 
Viskas aiškiai pasakyta jau pirmame mano atsakyme tau (113 šios temos pranešimas). Kartoju dar kartą - mano paties ir daugybės kitų žmonių patirtis rodo, jog tavo teiginys, kad su Adsense prasidėti neverta ir praeis 5 metai, kol kažką pradėsi uždirbti, yra klaidingas, pesimistinis ir demotyvuojantis pradedančiuosius.

Užsienis. Lietuviškuose tinklapiuose Adsense turbūt nelabai pasiteisina. Nors gal ir įmanoma, niekada pats nesu bandęs.

Negaišti laiko? Praeis 5 metai kol pradėsi kažką uždirbti?
 
Iš kur tokie skiedalai? Turint šiek tiek SEO žinių, išsirinkus neblogus raktažodžius ir įdėjus darbo su Adsense jau po metų nėra kažkas ypatingo kas mėnesį gauti vidutinį Lietuvos atlyginimą. Sukūrus gerą tinklapį ir rimtai dirbant galima laisviausiai daugiau.
 
Paprasčiausias pavyzdys - http://www.wickedfire.com/enlightened-members/141338-case-study-ranking-emd-60-days-less.html . Nesuprantantiems ar tingintiems skaityti - šioje temoje parodoma, kaip su 300$ investicija tinklapis jau po dviejų mėnesių darbo gali generuoti 650$ iš Adsense per mėnesį. Tiesa, čia naudojamas MFA CTR templeitas, ko Google vis labiau nemėgsta ir ko nesiūlyčiau daryti. Tačiau Adsense potencialas parodomas akivaizdžiai.

Atsakysiu į keletą pastarųjų klausimų.
Ragai bus. Tai grubus taisyklių pažeidimas ir labai panašu, kad tą darydamas negausi net pirmos surinktos išmokos.
 
Efektyviausiai veikia reklamos esančios visai prie pat pagrindinio tinklapio turinio, ten kur žiūri lankytojai. Dažniausiai pasiteisina gerai į tinklapį „įsiliejančios“, su puslapio spalvomis ir nuorodomis suderintos reklamos. Kartais priešingai - geriau veikia išsiskiriantys, ryškūs reklamų blokai. Sidebar'uose ar apačioje esančios reklamos dažniausiai sulaukia nedaug paspaudimų.
Kiekvienas tinklapis yra individualus atvejis ir reikia nemažai eksperimentuoti, kol randi geriausią variantą. Kol svetainė neturi ~ 500 unikalių per dieną, nelabai verta tų eksperimentų daryti, maža parodymų imtis netiksliai atspindi situaciją. Kai tinklapis nėra populiarus, reikia nemažai laiko, kol supranti, ar bandomas adsense išdėstymas iš tikro geras, ar tiesiog pasisekė ir tą dieną daugiau žmonių negu įprastai paspaudė. Tuo tarpu populiarus saitas labai greitai parodo optimalų variantą. Vėliau su patirtimi pradedi jausti „karštas“ pozicijas.
 
Tačiau. Tamstos Charlie atvejui visa tai nelabai galioja. Grubiai pažeidi Adsense taisykles ragindamas lankytojus spausti ant reklamų. Greitas banas garantuotas. Google leidžia tik "Sponsored links" ir dar keletą savo reklamos pavadinimų. Be to, tavo svetainė praktiškai neturi jokio vertingo turinio. To Google nemėgsta. Galiausiai, tokio tinklapio adsense reklamų mokestis už paspaudimą turėtų būti labai mažas, todėl net pritraukęs daug lankytojų uždirbtum santykinai labai mažai.
Jeigu nori uždarbiauti su adsense, tai mano patarimas būtų ne galvoti, kaip sulaukti daugiau click'ų šiame tinklapyje, o lauk iš jo lauk mesti visas reklamas ir kurti rimtesnį, vertingesnį saitą.
 
Ir taip ir ne. Google teigia turinti pažangias stebėjimo sistemas, kurios gali filtruoti dirbtinius paspaudimus. Tačiau reikia pripažinti, kad Google daug svarbesni yra jų reklamos užsakovai, ne tinklapių savininkai - publishers. Būtent reklamos užsakovai jiems suneša didžiulius pinigus ir Google svarbu, kad jie liktų visiškai patenkinti. Todėl kilus įtarimams dėl dirbtinai didinamų paspaudimų, Google gali užblokuoti paskyrą net daug nesigilindami.
 
Reikia stengtis stebėti savo Adsense paskyrą, priskirtus kanalus ir kilus įtarimams dėl click fraud, pranešti Google:
https://support.google.com/adsense/bin/request.py?&contact_type=invalid_clicks_contact

Yra žmonių, kurie iš Adsense gautų reguliarias pajamas (bent ~200 eurų kas mėnesį)? Siųstelkit PM jei nesunku, arba čia atsakykit, norėčiau šiek tiek dėl mokesčių pasikonsultuot.

Nepatinka man tokie pasisakymai. Mokykla sugeba ir gali išmokyti daug. Bėda ta, kad dauguma iš mokyklos pasiima tik mažą dalį to, kas duodama. Po to ir atsiranda šitokie teiginiai.
 
Patys pagalvokit. Anglų kalba mokykloje mokoma 9 metus (jei nuo ketvirtos pradedam). Dabar ir nuo antros klasės dažnai būna. Pakartosiu - 9 metai. Per tiek laiko žmonės įgyja mokslų daktaro laipsnius, kiti uždirba milijonus, treti padaro nuostabius atradimus ar parašo pasaulinio garso veikalus. Nepykit, bet tie, kas per tiek laiko nesugeba bent pusėtinai išmokti vienos varganos užsienio kalbos, yra dundukai.
 
Atsiprašau už ekskursą, paprasčiausiai jaučiu pareigą nors kažkiek mokyklą apgint.

Supaprastintai kalbant, profesinė mokykla ruošia žemesnės klasės darbininką. Kolegija - aukštesnės klasės darbininką - specialistą. Universiteto tikslas yra ne tik suteikti specialybę, bet ir išsilavinimą. T.y ugdyti intelektualinį visuomenės elitą.
 
Nereikėtų į Lietuvą žiūrėti kaip į pavyzdį. Pas mus stipriai situacija išsikreipusi. Universitetuose turėtų studijuoti santykinai nedidelė visuomenės dalis. Ne bet kam universitetinis išsilavinimas yra įkandamas ir ne visi turėtų jo siekti.
 
Trumpai apie pačia švietimo kokybę. Bet kokios švietimo institucijos mokslo kokybė labai stipriai priklauso nuo jos studentų. Kodėl Harvardo, Jeilio, Oksfordo universitetai tokie geri? Žinoma, viena priežastis ta, kad ten yra puikios tradicijos, nuostabūs dėstytojai, šimtametė patirtis. Tačiau ne mažiau svarbūs ir patys studentai. Perkelk į Harvardą visus Vilniaus Pedagoginio (edukologijos universistetas ar kaip dabar vadinasi?) studentus ir Harvardas bus ne ką geresnis už tokį pedagoginį, koks jis dabar yra. Norėdamas pasiekti aukštą švietimo lygį privalai turėti gerą „medžiagą“ - gabų, imlų, motyvuotą studentą. Žmonės mokosi nevienodais tempais. Vienokius mokymosi įgūdžius ir gebėjimus turi Kembridžo pirmūnas, visai kitokius vidutinis Romerio studentas.
 
Aukštinti kolegijas ir į šuns dienas dėti universitetus yra labai jau proletariškas požiūris. Tą patį galima pasakyti apie tuos, kurie niekina kolegijas ir aukština universitetą. Šių institucijų funkcijos, tikslai ir jose studijuojantys yra visiškai skirtingi. Nėra prasmes vertinti vieną pagal kitos kriterijus.

Supaprastintai kalbant, profesinė mokykla ruošia žemesnės klasės darbininką. Kolegija - aukštesnės klasės darbininką - specialistą. Universiteto tikslas yra ne tik suteikti specialybę, bet ir išsilavinimą. T.y ugdyti intelektualinį visuomenės elitą.
 
Nereikėtų į Lietuvą žiūrėti kaip į pavyzdį. Pas mus stipriai situacija išsikreipusi. Universitetuose turėtų studijuoti santykinai nedidelė visuomenės dalis. Ne bet kam universitetinis išsilavinimas yra įkandamas ir ne visi turėtų jo siekti.
 
Trumpai apie pačia švietimo kokybę. Bet kokios švietimo institucijos mokslo kokybė labai stipriai priklauso nuo jos studentų. Kodėl Harvardo, Jeilio, Oksfordo universitetai tokie geri? Žinoma, viena priežastis ta, kad ten yra puikios tradicijos, nuostabūs dėstytojai, šimtametė patirtis. Tačiau ne mažiau svarbūs ir patys studentai. Perkelk į Harvardą visus Vilniaus Pedagoginio (edukologijos universistetas ar kaip dabar vadinasi?) studentus ir Harvardas bus ne ką geresnis už tokį pedagoginį, koks jis dabar yra. Norėdamas pasiekti aukštą švietimo lygį privalai turėti gerą „medžiagą“ - gabų, imlų, motyvuotą studentą. Žmonės mokosi nevienodais tempais. Vienokius mokymosi įgūdžius ir gebėjimus turi Kembridžo pirmūnas, visai kitokius vidutinis Romerio studentas.
 
Aukštinti kolegijas ir į šuns dienas dėti universitetus yra labai jau proletariškas požiūris. Tą patį galima pasakyti apie tuos, kurie niekina kolegijas ir aukština universitetą. Šių institucijų funkcijos, tikslai ir jose studijuojantys yra visiškai skirtingi. Nėra prasmes vertinti vieną pagal kitos kriterijus.

Kodėl nusprendei neimti tokių gigantų kaip HostGator, iPage, InMotion, JustHost, BlueHost ir t.t? Jų affiliate sąlygos man atrodo tiesiog super (pvz. iPage moka 105$ už vieną registraciją). Tiesa, tai labai populiarūs hostingai ir gausybė puslapių reklamuoja juos, dėl to sunkiau turėtų būti pritraukti žmonių.
Bandžiau aš šiek tiek su hostingo affiliates dirbti (su populiariais, stambiais). Galvojau bus paprasta, bet nė velnio. Pilna puslapių, google konkurencija didelė. Todėl mečiau šitą reikalą, akivaizdu, kad per mažai patirties ir įgūdžių turiu. Kol kas dirbu su paprastesniu projektėliu, mokausi. Kai įgysiu daugiau patirties, gal vėl prie kažko rimtesnio grįšiu.
 
Man abejonių kelia tavo atsakymas į klausimą "Kaip dirbsiu?". Ketini brautis į konkurencingą sferą, tačiau beveik neturi jokio aiškaus plano, kaip į savo puslapį pritrauksi lankytojus. Tą padaryti tikrai nebus lengva. Be aiškaus, efektyvaus plano vargu ar pavyks ;) . O ir to pesimizmo pradedant naują projektą visai nereikia. Čia aš galiu būti pesimistas ir skeptiškai vertinti tavo siekius, bet pats turi būti užsidegęs ir tikintis savo idėja. Tikrai neisis taip, tarsi būtų sviestu patepta, todėl negatyvios nuotaikos tik trukdys tikslingai dirbti. Tai tiek, sėkmės :)

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Prisiminiau vieną puikią knygą. Nežinau, kaip galėjau anksčiau nepaminėti ir kaip niekas jos šioje temoje dar neįvardino.
 
George Orwell „1984“
 
Vargu ar galėčiau iš skaitytų knygų išrinkti kitą, kurioje visko tilptų tiek daug. Orvelas geba meistriškai suderinti ir į vieną tobulą visumą sulieti gausybę skirtingų temų, pradedant tokiomis kaip meilė, tragedija ir baigiant totalitarizmo veikimo principais, panoptikumo mechanizmu. 1984 yra kūrinys, kuris turi ne tik milžinišką vertę grožinės literatūros kontekste, bet kartu atskleidžia „gilių“ filosofinių, psichologinių, politinių įžvalgų.
 
Ypač rekomenduočiau perskaityti valstybinio metu esė ketinantiems rašyti abiturientams. Pamirškit tuos altorių šešėlius ir baltas drobules. Vertintojai šiuos klišinius kontekstus randa tūkstančiuose rašinių, baisu net pagalvoti, kaip juos turėtų užknisti. O štai meistriškai įkomponuokit Orvelą, ir bet kuriam vertintojui širdis apsals. Tai viena iš tų knygų, kurią kaip konktekstą galima naudoti rašant daugeliu temų. Tiesa, ne kiekvienas abiturientas pajėgus „įsiimti“ tokį kūrinį. Todėl prieš verčiant pirmą puslapį, vertėtų objektyviai įsivertinti savo, kaip skaitytojo, „kalibrą“.
 
P.S Nerekomenduotina silpnų nervų žmonėms.

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Nepatinka man tokie pasisakymai. Mokykla sugeba ir gali išmokyti daug. Bėda ta, kad dauguma iš mokyklos pasiima tik mažą dalį to, kas duodama. Po to ir atsiranda šitokie teiginiai.
 
Patys pagalvokit. Anglų kalba mokykloje mokoma 9 metus (jei nuo ketvirtos pradedam). Dabar ir nuo antros klasės dažnai būna. Pakartosiu - 9 metai. Per tiek laiko žmonės įgyja mokslų daktaro laipsnius, kiti uždirba milijonus, treti padaro nuostabius atradimus ar parašo pasaulinio garso veikalus. Nepykit, bet tie, kas per tiek laiko nesugeba bent pusėtinai išmokti vienos varganos užsienio kalbos, yra dundukai.
 
Atsiprašau už ekskursą, paprasčiausiai jaučiu pareigą nors kažkiek mokyklą apgint.

Jeigu dabar kažką panašaus daryčiau, tai turbūt bandyčiau savo puslapį populiarint tokiais būdais:
 


 
Parašyt nemažai straipsnių, padaryt daug jų spin versijų ir išsiuntinėt kur tik įmanoma.
Būtų labai naudinga surast partnerių, kuriems būtų galima siųsti savo straipsnius, o jie už tai įdėtų linką į tavo puslapį.
Taip pat bandyčiau išnaudoti twitterį. Susirasčiau kuo daugiau puslapių profilių, užsiimančių hostingų affiliate reklamavimu ir followinčiau visus jų followerius. Taip pat stambiųjų hostingo kompanijų followerius, webmasterius ir visus kitus, kurie potencialiai galėtų naudotis hostingo paslaugomis. Kiek pastebėjau, realu tikėtis, kad maždaug 1/6 - 1/7 žmonių, kuriuos "užfolowinsi", atsakys tuo pačiu. Reikalas nuobodus, bet taip surinkti keletą tūkstančių followerių nėra sunku. Gali pasamdyti kokį vaiką, kuris už centus tą darys. Arba pasieiškot softo, automatizuojančio followinimą. Pats neieškojau, bet esu tikras, kad turėtų kažkas tokio būti (ko tik šiais laikais nėra?). Surinkus daug sekėjų savo profilyje nuolat dėlioti nuorodas į savo puslapį. Paspaus nedidelis procentas, bet jeigu followerių bus keletas tūkstančių ar net 10k+, gali susidaryti visai neblogas lankytojų kiekis.
Naudočiau seo programas. SEnuke, Scrapebox ar dar kokias kitas. Žinoma, tai grey hat - black hat metodai, bet darant tai apgalvotai, su saiku, esu tikras, tikimybė įkliūti ir sudegti nedidelė.

 
Beje, kaip tokiame puslapyje eitų Adsense? Hostingo keywordai nepigūs, turėtų neblogai mokėti už paspaudimą. Ilgalaikėje perspektyvoje affiliate gal ir pelningiau, nes nuo kiekvieno atvesto kliento nubyra apvalesnė sumelė, bet užknisa tas, kad neretai tenka ilgokai sėdėti be jokio uždarbio. Manau kartu su affiliate reklamomis, vertėtų ir adsense įterpti (tik ne kur nors puslapio sidebar, o content dalyje).
 
Tiek mano minčių, nieko ypatingo, bet gal kuri nors idėja, ar jos dalis pravers. Parašyk kokių puslapio populiarinimo ir pats idėjų turi. Forumo tikslas tam yra, kad vieni iš kitų kažko išmokt galėtume :)

Kodėl nusprendei neimti tokių gigantų kaip HostGator, iPage, InMotion, JustHost, BlueHost ir t.t? Jų affiliate sąlygos man atrodo tiesiog super (pvz. iPage moka 105$ už vieną registraciją). Tiesa, tai labai populiarūs hostingai ir gausybė puslapių reklamuoja juos, dėl to sunkiau turėtų būti pritraukti žmonių.
Bandžiau aš šiek tiek su hostingo affiliates dirbti (su populiariais, stambiais). Galvojau bus paprasta, bet nė velnio. Pilna puslapių, google konkurencija didelė. Todėl mečiau šitą reikalą, akivaizdu, kad per mažai patirties ir įgūdžių turiu. Kol kas dirbu su paprastesniu projektėliu, mokausi. Kai įgysiu daugiau patirties, gal vėl prie kažko rimtesnio grįšiu.
 
Man abejonių kelia tavo atsakymas į klausimą "Kaip dirbsiu?". Ketini brautis į konkurencingą sferą, tačiau beveik neturi jokio aiškaus plano, kaip į savo puslapį pritrauksi lankytojus. Tą padaryti tikrai nebus lengva. Be aiškaus, efektyvaus plano vargu ar pavyks ;) . O ir to pesimizmo pradedant naują projektą visai nereikia. Čia aš galiu būti pesimistas ir skeptiškai vertinti tavo siekius, bet pats turi būti užsidegęs ir tikintis savo idėja. Tikrai neisis taip, tarsi būtų sviestu patepta, todėl negatyvios nuotaikos tik trukdys tikslingai dirbti. Tai tiek, sėkmės :)

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Prisiminiau vieną puikią knygą. Nežinau, kaip galėjau anksčiau nepaminėti ir kaip niekas jos šioje temoje dar neįvardino.
 
George Orwell „1984“
 
Vargu ar galėčiau iš skaitytų knygų išrinkti kitą, kurioje visko tilptų tiek daug. Orvelas geba meistriškai suderinti ir į vieną tobulą visumą sulieti gausybę skirtingų temų, pradedant tokiomis kaip meilė, tragedija ir baigiant totalitarizmo veikimo principais, panoptikumo mechanizmu. 1984 yra kūrinys, kuris turi ne tik milžinišką vertę grožinės literatūros kontekste, bet kartu atskleidžia „gilių“ filosofinių, psichologinių, politinių įžvalgų.
 
Ypač rekomenduočiau perskaityti valstybinio metu esė ketinantiems rašyti abiturientams. Pamirškit tuos altorių šešėlius ir baltas drobules. Vertintojai šiuos klišinius kontekstus randa tūkstančiuose rašinių, baisu net pagalvoti, kaip juos turėtų užknisti. O štai meistriškai įkomponuokit Orvelą, ir bet kuriam vertintojui širdis apsals. Tai viena iš tų knygų, kurią kaip konktekstą galima naudoti rašant daugeliu temų. Tiesa, ne kiekvienas abiturientas pajėgus „įsiimti“ tokį kūrinį. Todėl prieš verčiant pirmą puslapį, vertėtų objektyviai įsivertinti savo, kaip skaitytojo, „kalibrą“.
 
P.S Nerekomenduotina silpnų nervų žmonėms.

Prisiminiau vieną puikią knygą. Nežinau, kaip galėjau anksčiau nepaminėti ir kaip niekas jos šioje temoje dar neįvardino.
 
George Orwell „1984“
 
Vargu ar galėčiau iš skaitytų knygų išrinkti kitą, kurioje visko tilptų tiek daug. Orvelas geba meistriškai suderinti ir į vieną tobulą visumą sulieti gausybę skirtingų temų, pradedant tokiomis kaip meilė, tragedija ir baigiant totalitarizmo veikimo principais, panoptikumo mechanizmu. 1984 yra kūrinys, kuris turi ne tik milžinišką vertę grožinės literatūros kontekste, bet kartu atskleidžia „gilių“ filosofinių, psichologinių, politinių įžvalgų.
 
Ypač rekomenduočiau perskaityti valstybinio metu esė ketinantiems rašyti abiturientams. Pamirškit tuos altorių šešėlius ir baltas drobules. Vertintojai šiuos klišinius kontekstus randa tūkstančiuose rašinių, baisu net pagalvoti, kaip juos turėtų užknisti. O štai meistriškai įkomponuokit Orvelą, ir bet kuriam vertintojui širdis apsals. Tai viena iš tų knygų, kurią kaip konktekstą galima naudoti rašant daugeliu temų. Tiesa, ne kiekvienas abiturientas pajėgus „įsiimti“ tokį kūrinį. Todėl prieš verčiant pirmą puslapį, vertėtų objektyviai įsivertinti savo, kaip skaitytojo, „kalibrą“.
 
P.S Nerekomenduotina silpnų nervų žmonėms.

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Jeigu dabar kažką panašaus daryčiau, tai turbūt bandyčiau savo puslapį populiarint tokiais būdais:
 


 
Parašyt nemažai straipsnių, padaryt daug jų spin versijų ir išsiuntinėt kur tik įmanoma.
Būtų labai naudinga surast partnerių, kuriems būtų galima siųsti savo straipsnius, o jie už tai įdėtų linką į tavo puslapį.
Taip pat bandyčiau išnaudoti twitterį. Susirasčiau kuo daugiau puslapių profilių, užsiimančių hostingų affiliate reklamavimu ir followinčiau visus jų followerius. Taip pat stambiųjų hostingo kompanijų followerius, webmasterius ir visus kitus, kurie potencialiai galėtų naudotis hostingo paslaugomis. Kiek pastebėjau, realu tikėtis, kad maždaug 1/6 - 1/7 žmonių, kuriuos "užfolowinsi", atsakys tuo pačiu. Reikalas nuobodus, bet taip surinkti keletą tūkstančių followerių nėra sunku. Gali pasamdyti kokį vaiką, kuris už centus tą darys. Arba pasieiškot softo, automatizuojančio followinimą. Pats neieškojau, bet esu tikras, kad turėtų kažkas tokio būti (ko tik šiais laikais nėra?). Surinkus daug sekėjų savo profilyje nuolat dėlioti nuorodas į savo puslapį. Paspaus nedidelis procentas, bet jeigu followerių bus keletas tūkstančių ar net 10k+, gali susidaryti visai neblogas lankytojų kiekis.
Naudočiau seo programas. SEnuke, Scrapebox ar dar kokias kitas. Žinoma, tai grey hat - black hat metodai, bet darant tai apgalvotai, su saiku, esu tikras, tikimybė įkliūti ir sudegti nedidelė.

 
Beje, kaip tokiame puslapyje eitų Adsense? Hostingo keywordai nepigūs, turėtų neblogai mokėti už paspaudimą. Ilgalaikėje perspektyvoje affiliate gal ir pelningiau, nes nuo kiekvieno atvesto kliento nubyra apvalesnė sumelė, bet užknisa tas, kad neretai tenka ilgokai sėdėti be jokio uždarbio. Manau kartu su affiliate reklamomis, vertėtų ir adsense įterpti (tik ne kur nors puslapio sidebar, o content dalyje).
 
Tiek mano minčių, nieko ypatingo, bet gal kuri nors idėja, ar jos dalis pravers. Parašyk kokių puslapio populiarinimo ir pats idėjų turi. Forumo tikslas tam yra, kad vieni iš kitų kažko išmokt galėtume :)

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)