ice

Viskas būtų gerai, bet pixel tokį trūkumą turi, vieniem nesvarbų, o kitiems esminį – nepalaiko dviejų fizinių SIM, tai kas negirdėjote, prieš perkant pasidomėkit ? 

Viskas būtų gerai, bet pixel tokį trūkumą turi, vieniem nesvarbų, o kitiems esminį – nepalaiko dviejų fizinių SIM, tai kas negirdėjote, prieš perkant pasidomėkit ? 

Viskas būtų gerai, bet pixel tokį trūkumą turi, vieniem nesvarbų, o kitiems esminį – nepalaiko dviejų fizinių SIM, tai kas negirdėjote, prieš perkant pasidomėkit ? 

Šioje vietoje maišote du skirtingus blokelius. Jūs kalbate apie dujų silikato blokelį ( ytong, bauroc...), kuris lengvas ir minkštas (tankis apie 400 kg/m3). Tuo tarpu silikatinis (pvz arko) blokelis yra sunkus. Jų tankis apie 1300 kg/m3. Abu gaminami iš tos pačios medžiagos, vienu atveju ji išpūsta, kitu supresuota... 

Diskusija dėl bendro aiškumo, kad būtų tiksli informacija ir sugriauti mitai. ? Straipsnis geras, užskaitau, dėkoju ? 

Kitas forumietis prieš tai parašė gerą buto pirkimo gidą ir niuansus su bankais ir paskolom, rekomenduoju prieš tai perskaityti jį: 
Aš jį papildžiau komentaru: 


Šioje temoje nesikartosiu, o papildysiu viską kas susiję su namo pirkimu. Galbūt jau kažkas pasikeitė, galbūt kažkieno patirtis kitokia, rašau iš savo patirties, gal kažkam bus naudinga. Didžioji dalis patarimų bus perkant seną namą, nes būtent tokį rinkausi pagal savo poreikius ir biudžetą. 

Buvau nuėjęs į seminarą apie būsto paskolas, tiesa po to išaiškėjo, kad to seminaro tikslas tik parduoti gyvybės draudimą, bet visgi daug naudingos info jame galima pasisemti, tad jei turit galimybę - nueikit, kainuoja gal 10€, bet sutaupo tikrai daugiau, svarbu po to su jais nebendrauti, nes labai įnirtingai bando įpiršti tą draudimą ? 

Kitas žingsnis buvo užpildyti paraiškas bankuose ir gauti informaciją apie paskolos galimybes, kadangi turiu IV, tai tos online skaičiuoklės visiškai neaktualios, banko darbuotojai turi peržiūrėti visus popierius ir tada pasakys verdiktą kokiai sumai galima gauti paskolą ir ar išvis galima gauti. Kiekvienas bankas vertina skirtingai, todėl būtina užpildyti paraiškas į visus bankus. 15% pradinių įnašų seniems namams nebūna, geriausiu atveju 20%, gali būti ir 30%.

Kai jau turi įsivaizdavimą į kokį namą galima pretenduoti, tai jau tiksliau žinai kokius skelbimus gali žiūrėti, o kokius iš karto atmesti, nes vistiek paskolos neduos. Skirtingai nei butai, kai bankas duoda paskolą praktiškai bet kokiam butui jeigu leidžia tavo pajamos, tai su namais yra kitaip - bankui taip pat turi patikti ir namas, lyg jį pirktų sau, kiekvieno banko kriterijai yra skirtingi. Pvz., SEB nemėgsta nebaigtos statybos namų ir net nefinansuoja namų jeigu juose nėra išvedžiotos šildymo sistemos. Kitas bankas (Citadėlė berods), iš karto atmetė paskolos paraišką, nes pagal juos namas stovi kažkokiam užkampyje, o jie finansuoja būstą tik didmiesčiuose. Kad namas realiai stovi 500m nuo Vilniaus ribos jiems buvo neįdomu. Mediniam namui galima gauti paskolą tik jeigu jis iki 30m. amžiaus. Tas pats liečia ir karkasinius. 
Taip pat svarbu namo baigtumas, jeigu namas dokumentuose nėra 100% baigtumo, net jeigu jis jau yra pilnai gyvenamas - per metus laiko privalai priduoti 100% baigtumą. Net jeigu namas yra didelis ir tau užtektų įsirengti tik pusę. Net jeigu tame pačiame kieme yra kitas namas, kuris įregistruotas kaip ūkinis, tačiau realiai yra naujas pilnai įrengtas namas. Kitaip gali būti sankcijos ar net sutarties nutraukimas. Nebuvau susiduręs, bet kiek man aiškino banko darbuotojai ir brokeriai taip būna kraštutiniais atvejais jeigu žmogus visiškai nieko nedaro. Jeigu procesas vyksta, pvz., nusipirkai namą su 60% baigtumu, o po metų padidinai iki 90%, tai bankas bus geranoriškas ir pratęs terminą. 
Perkant nebaigtos statybos namą reikia turėti pinigų netik pradiniam įnašui ir notarams, bet ir remontui. Bankas gali paprašyti parodyti tuos pinigus. Viskas vyksta taip - gauni paskolą, už savo pinigus padarai kažkokius remontus, pakeli baigtumo procentą, padidini namo vertę, tada vėl kreipėsi į banką ir tau padidina paskolą, t.y. išmoka pinigus, kuriuos toliau investuoji į namą. Kuo daugiau turėsi laisvų pinigų - tuo mažiau bus tokių etapų ir tuo mažiau sumokėsi už turto vertinimus ir baigtumo % nustatymus, nes kiekvieną kartą turėsi už tai mokėti iš savo kišenės. Taip pat reikės planuotis kokius darbus daryti pirmiausia, kad išleisti kuo mažiau pinigų, bet % padidėtų kuo daugiau. Čia labai trumpai paaiškinau, ten niuansų yra labai daug. 
Grįžtam prie 100% baigtumo namų. Esu matęs daug skelbimų kur namai pilnai užbaigti tik iš išorės, o viduje tik išvedžiotos komunikacijos ir ištinkuota, nėra nei vidaus durų nei santechnikos, net katilo, bet jie vistiek turi 100% baigtumą dokumentuose. Esu girdėjęs, kad bankai į tokius namus žiūri kitaip. 
Gera žinia, kad bet kokiam "blogam" namui yra back-up planas - Šiaulių banko paskola nekilnojamam turtui. Procentai panašūs kaip būsto paskolai, užtat gali pirkti bet kokį nekilnojamą turtą - sklypą, tvartą ar tokį namą, kuris netinka kitiems bankams. Tačiau pradinis įnašas turi būti 40% ir paskolos terminas max 10m., tad reikia paskaičiuoti ar galėsi patempti tokią paskolą. 

Žiūrėdamas skelbimus turėk omenyje, kad NT agentai kaip ir mašinų perekūpai - meluoja kiekviename sakinyje arba apsimeta, kad nieko nežino, nuotraukose namai ir sklypai visada atrodo žymiai gražesni ir erdvesni nei realybėje, nuotraukos prifotošopintos ir ištampytos. Jeigu nuotraukose matai visokias nufotografuotas gėles, krūmus ir t.t. reiškia namas realių pliusų turi mažai. Jeigu skelbimą įdėjo savininkai, o ne brokeriai, tai turėk omenyje, kad realybėje jis atrodys kaip tik geriau nei skelbime. Pasiruošk važinėjimams, nes teks apžiūrėti tikrai nemažai namų, o ir bežiūrint keisis kriterijai. Kol ieškojom apžiūrėjom kokių keliasdešimt namų ir čia ne dėl to, kad nežinojom ko norim. Gerai žinojom ko norim, nebuvom išrankūs, tiesiog dažniausiai namas realybėje neatitiko to kas buvo skelbime, arba skelbime buvo per mažai info, o telefonu NT agentas nieko nežinojo. Arba namas netiko bankams. 

Bet koks namas prasideda nuo sklypo, taigi jam reikia skirti didžiausią dėmesį. Visų pirma - lokacija ir privažiavimas. Yra priemiesčių, kurie atrodo randasi pačiame Vilniuje, bet realiai pasiekti miestą iš jų yra vargas. Pvz., Balsiai (nepykit Balsių gyventojai ? ) Būna ir atvirkščiai - tarkim Skaidiškės ar Lentvaris, atrodo toli, bet realiai šoki į greitkelį ir per 20min. jau vietoje, kamščiuose stovi mažiau nei gyvendamas bute mikrorajone. Skelbimus geriausia žiūrėti ne pagal sąrašą nustačius vietovę, o atsidarius žemėlapį su skelbimais. Nes nustačius vietovę tarkim Vilniaus rajoną - rodys visokius užkampius 50km nuo miesto, kurie greičiausiai bus per toli, bet nerodys namų esančių Trakų rajone, nors jie bus prie pat Vilniaus ribos.
Aš automobilistas, todėl man buvo svarbu asfaltuotas privažiavimas, taigi namus prie žvyrkelių iš karto atmesdavau, aišku prieš tai pasižiūrėdavau ar to kelio nėra numatyta išasfaltuoti. Buvo netgi tokių namų, kuriuos važiuodami žiūrėti pusiaukelėje apsisukome, nes supratome, kad ir koks būtų geras namas - kasdien tokiu keliu važinėti tikrai nenorim. Jeigu nesi gyvenęs prie žvyrkelio, tai tau labai pasisekė. Man tai būtų pragaras. Nuolatiniai važiuoklės remontai čia mažiausia bėda, po metų tokio važinėjimo mašina tampa nebe mašina, o kažkokiu vežimu, salonas barška, dulkės visur kiek bevalytum, kėbulas visada purvinas, net nėra prasmės plauti. Tektų nusipirkti kokį SUV ar visureigį, apie gražių ar sportinių mašinų turėjimą galima pamiršt. Jei namas stovi prie pat žvyrkelio, tai dulkės nuo jo eitų ir į namus. Prie namų nepasivaikščiosi patogiai, nepavežiosi vežimo, vaikai nepasivažinės riedučiais ir t.t. Kai sunki finansinė situacija ir reikia bet kokio stogo virš galvos, tada taip, į tokius dalykus nekreipi dėmesio, bet kai turi normalesnį biudžetą ir gali rinktis, tai geriau nupirkt prastesnį namą, bet prie asfalto. Visada galėsi užsidirbti daugiau pinigų ir pasidaryti remontą, bet kelio neišasfaltuosi, kad ir kiek beuždirbtum. Namo arčiau miesto irgi nepastumsi. 
Jeigu šeimoje yra nevairuojančių, tada reikia pasidomėti viešuoju transportu, kuris Lietuvoje yra labai blogai išvystytas. Yra tokių priemiesčių, kur miesto autobusai net nevažiuoja, o tarpmiestiniai autobusai važiuoja gal porą kartų į dieną.
Jei aktualu, tai reiktų pasidomėti ir kokia gatvė prie namo, man pvz., nelabai norėtųsi, kad tai būtų judri gatvė kur pilna žmonių ir fūros važinėja. Ir atvirkščiai - kokioj nors sodų bendrijoj keliukai ant tiek siauri, kad atvažiavęs trumpam namo negalėsi numest mašinos prie tvoros, reikės būtinai atidarinėt vartus ir važiuot į kiemą, taip pat laukt kol įvažiuos kaimynas. Teko apžiūrėti namą, įvažiavimas į kurį buvo pro kaimyno kiemą - servitutinis kelias. Teoriškai kaimynas visada turi jį laikyti laisvą, bet realiai kas ten žino kas jam šaus į galvą. 
Sklypą patarčiau imti kuo lygesnį, teko gyventi name ant šlaito, daugiau nebenorėčiau. Lietuva ne Italija ar Graikija, čia ne uolienos ir akmenys, o minkšta pūri žemė, kuri nuolat juda ir slenka, ją plauna lietus. Aišku, kai statai namą pats, tai gali įkalt labai gilius pamatus, bet kai perki jau pastatytą nežinosi kas ten darosi po namu, nemaža tikimybė, kad jis slinks po biškį, grindys nebebus horizontalios, bus įtrūkimų sienose ir t.t. Pats sklypas irgi gaunasi nepanaudojamas, nei mašinos pastatysi, nei garažo, nei pavėsinės. Dar svarbu kaip atrodo sklypai aplinkui, jeigu kaimynai susikėlė savo sklypus ar gatvė aukščiau nei tavo slypas, tai didelė tikimybė, kad lietus plaus smėlį į tavo sklypą. Jeigu tavo sklypas pats žemiausias, tai yra potvynio tikimybė. 
Dar reikia atkreipti dėmesį į sklypo įrengimą. Apželdinimas, tvora, vartai, trinkelės, pavėsinės - viskas kainuoja labai daug. (pvz, išklot trinkeles, kad priparkuot 3 auto 3000-4000€). Aišku galima nusipirkt namą be nieko ir su laiku viską pasidaryt, bet reikia turėti omenyje, kad naujakurių rūpesčių ir taip bus virš galvos ir norėsis iš karto gyventi tvarkingai, o ne vaikščioti per purvą. Ir kuo labiau įrengtą namą perki - tuo labiau apsimoka žiūrint iš paskolos pusės, nes bankas iš karto viską sumoka ir toliau moki mėnesines įmokas, o taip turėsi mokėti ir bankui ir dar turės likti pinigų remontams. 
Sklypo plotas priklauso nuo poreikių. Vieniems reikia kuo mažesnio, kad kuo mažiau prižiūrėt, svarbu mašina tilptų. Kitiems reikia kuo didesnio, kad tilptų ir kelios mašinos ir pavėsinė, pašiūrė, šiltnamis, dar kokią pirtį ar garažą pastatyt. Didžioji dalis sklypų būna 6a, nes tarybų sąjungoje tokio dydžio sklypus visiems dalindavo. Bet 6a nelygu 6a, priklauso kokio dydžio namas ir kur jis stovi. Teko žiūrėti namą, kuris stovėjo sklypo centre, tai realiai sklypo nebėra, į visas puses po kelis metrus, net garažo nepastatysi. Reikia turėti omenyje, kad statant kažką su pamatais turi būti 3m. atstumas nuo sklypo ribos, nebent kaimynas pasirašys leidimą statyti arčiau, bet čia jau priklauso nuo kaimyno geranoriškumo, o pasitaiko tikrai piktybinių. Jeigu 6a sklype namas stovi kampe, tai dar lieka pakankamai vietos viskam kitam, bet jeigu planuoji dar statytis garažus ir t.t., tai vistiek 6a neužteks. Gal nuskambės absurdiškai, bet 9a yra dvigubai didesnis sklypas nei 6a ? Mano nuomone sklypo per daug nebūna, kad ir 30a, nėra ką ten prižiūrėti, kelis kartus per vasarą nušienauji ir tiek, jei pats laiko neturi, tai gali išsikviest ką nors kas tai padarys už keliasdešimt €. 
Prieš perkant namą būtinai reikia atsidaryt registrų centro žemėlapį, įsijungti ortofoto ir palyginti ar sklypo ribos ant popieriaus (šiuo atveju ant žemėlapio) sutampa su realiom ribom. Jau norėjom pirkti namą, bet prieš paliekant užstatą patikrinau tokiu būdu ir sužinojau, kad pusė namo stovi ant kaimyno sklypo, NT agentė nieko nežinojo ar tiesiog nepasakė. Pasirodo šeimininkai su kaimynais buvo pasirašę raštą, kad jie leidžia naudotis žeme, bet niekas įregistruota nebuvo. Nusiperki tokį namą, kitą dieną kaimynas ateina ir sako nugriauk, nes ant mano žemės stovi. Kituose objektuose taip pat buvau radęs nesutapimų kai tvora stovi metru toliau ar arčiau nei reikia. 

Kaimynai irgi vienas svarbiausių dalykų gyvenimui, deja prieš perkant to nelabai patikrinsi. Yra toks dalykas kaip nusikaltimų žemėlapis, galima pasižiūrėti kokie nusikaltimai buvo įvykę paskutinius metus. Jeigu pas kaimynus nuolat vyksta smurtiniai nusikaltimai, tai jau aišku kas per kontingentas ten. Arba jeigu nusikaltimai susiję su narkotikais, tai yra tikimybė kad ten jais prekiauja, reiškia čia lankosi narkomanai. Apie kaimynus dar galima pasakyti kaip atrodo jų sklypas, jeigu viskas apgriuvę, voliojasi šiukšlės, tai su tokiais kaimynais irgi gali būti problemų. Blogiausi kaimynai tai visokios supermamytės, kurioms amžinai viskas nepatinka, amžinai viskuo skundžiasi. 

Namo plotas. Skirtingai nei su butais, kur kambarių skaičius nusako buto dydį, o kaina skaičiuojama €/kv.m. - su namais viskas kitaip. Plotas nelabai įtakoja namo kainos, nebent kalba eitų apie labai mažus namus, iki ~60kv., kurie yra pigesni, nes daug kam per maži. Koks tau reikalingas plotas nepasakysiu, nes kiekvieno poreikiai skirtingi. Bet reikia žinoti, kad namui reikalingas daug didesnis plotas nei butui, dar priklauso nuo aukštų skaičiaus ir išplanavimo. Pvz., naujos statybos, šiuolaikiško išplanavimo 1 aukšto 80kv. namas nors ir nedidelis, bet pakankamai talpus, jame būna du miegamieji ir svetainė su virtuve, taigi galima komfortiškai gyventi. Tuo tarpu atvažiavęs apžiūrėti kokį nors seną 100kv. 2 aukštų namą - randi tik 1,5 kambario butą, nes visą plotą suvalgo laiptai, verandos, balkonai, rūsiai ir t.t. Teko apžiūrėti 5 kambarių namą kur realiai tik vienas kambarys buvo kaip miegamasis, visi kiti pereinami iš kurių nėra jokios prasmės, nes jie per maži, kad būtų svetainėmis. Namas turi keturis plotus - bendras plotas, naudingas plotas, gyvenamas plotas ir užstatymo plotas. Skelbimuose visada rašomas bendras plotas, tačiau reikia išsiaiškinti koks yra gyvenamas plotas. Gali būti bendras plotas 140kv., o gyvenamas vos 60kv. Namo ploto kaip ir sklypo, per daug nebūna, aišku jeigu turi didelį biudžetą ir gali rinktis, tai išsirenki konkretų namo dydį, bet kai už tavo biudžetą pasiūlymų nedaug, renkiesi iš to, kas yra, tai svarbu tik kad ploto nebūtų per mažai. Jeigu nesi gyvenęs name, tai geriausia pasiprašyti pas draugus, gimines į svečius, pasižiūrėti išplanavimą, sužinoti koks jų namo plotas. Nors jeigu nesi gyvenęs name, tai geriau prieš tai išsinuomoti, gal pagyvenęs sakysi, kad bute geriau ?

Namo tipai: 
Rąstinis - šiais laikais pastatyti brangu, dėl ko jie jau įrengti kainuoja brangiau. Mažiau likvidūs, nes populiarus mitas, kad jiems išvis paskolų neduoda, nors tai galioja tik senoms rąstinėms troboms. Iš patirties galiu pasakyti, kad rąstiniame name gyventi maloniau. Bet kažin ar nusipirksi rąstinį namą, tokius retai kas stato, o jei stato, tai ne pardavimui. 
Karkasinis - pastatyti pigiausia, bet kažkodėl pilnai įrengti kainuoja panašiai kaip mūriniai. Mažiau likvidūs. Nedaug apie juos žinau, bet sau nepirkčiau, nebent statyčiau.
Iš baltų plytų - didžioji dalis senų namų yra būtent tokie, namai stovi ilgai, neyra, nepūva, viskas su jais tvarkoje. 
Iš blokelių - dauguma naujų namų statomi iš blokelių. Pliusas, kad patys blokeliai yra nebloga šilumos izoliacija, lyginant su plytom. Bet jie mažiau tvirti, pvz., jei norėsi kažką sunkaus ant sienos pakabint gali būti sudėtingiau. 
Iš raudonų plytų - nedaug, bet kartais pasitaiko tokių namų. Gal ir nusišnekėsiu, bet man tos plytos atrodo labai trapios, su koja spyri ir subyra ? 
Jeigu namas pastatytas ne per vieną, o per kelis kartus - tai jau minusas, nes tada būna nepatogus išplanavimas, daug įvarių nereikalingų nišų, užkampių, palėpių. Klausimas dėl namo tvirtumo. 

Šildymo tipai, surikiuosiu nuo blogiausio pagal savo nuomone: 
Dyzelinis katilas - jeigu ir sutiksi kur nors, tai bus likę iš senų laikų kai dyzelis kainavo centus ar jį nupilinėdavo nemokamai. Dabar nelabai įsivaizduoju kas galėtų šildytis tokia nesąmone. 
"Buržuika" arba židinys - tinka tik kaip papildomas, o ne pagrindinis šildymo būdas, nes šildo tik tol kol dega, didžioji dalis šilumos išeina pro kaminą. 
Elektra - žiauriai brangu. Žinau kas pasidarė šildomas grindis vonioje ir po pirmos sąskaitos už elektrą net nebejungia. Baisu pagalvoti kiek kainuotų pilnai šildyti visą namą. Todėl realybėje tokio tipo šildymo beveik nesutiksi. 
Židinys su išvedžiotais ortakiais - čia jau fizika, namie šilta tada kai oras nejuda. Juk vasarą kai būna karšta įsijungi ventiliatorių ir atsivėsini, nors jis oro neatšaldo, tik jį sujudina. Pvz., Eskimų jurtose šilta, nors jos iš ledo pastatytos, nes oras viduje nejuda. 
"Oras - Oras" - tas pats minusas kaip ir su ortakiais, bet bent jau gali elektroniškai reguliuoti ir nereikia kūrenti. Kad būtų komfortiška gyvent su Oras - Oras, turi būti labai sandarus namas. Pliusas, kad vasarą galima naudoti kaip kondicionierių. Kiek mačiau dedamas tik namuose pastatytuose pardavimui nes tai turbūt pigiausia šildymo sistema, sau niekas tokių nededa. 
Kieto kuro katilas - populiarus senuose namuose. Nors iš finansinės pusės tai vienas pigiausių variantų šildymui, bet ir pats nekomfortiškiausias. Įsivaizduok - grįžti namo vėlai vakare, pavargęs, alkanas, krūva reikalų turi padaryti, bet viską privalai mesti į šoną ir eiti į katilinę kūrenti katilo. Reikia pastoviai užsakinėti malkas ar brikėtus, juos sandėliuoti, nešioti, dėlioti, valyti pelenus. Net jeigu malkos būtų nemokamos - nusipirkęs tokį namą iš karto keisčiau šildymo būdą. 
Krosnis - pasitaiko daugiausia sodybose ar trobose. Nors irgi reikia dirbti pečkūriu, bet kokybiškas pečius labai gerai akumuliuoja šilumą, reikia rėčiau kūrenti, mažesnė malkų išeiga, ir kaip su židiniu papildomas jaukumas namie. 
Granulinis katilas - palyginus su kieto kuro katilu žymiai mažiau vargo, nauji katilai būna pilnai automatinai, galima iš namų reguliuot temperatūrą, užtenka kartą į kelias dienas įpilti granulių ir išnešti pelenus. Minusas, kad jie brangiai kainuoja, jeigu yra perkamam name, tai gerai, bet jeigu reiktų dėti naują, tai geriau rinktis kažką kito. 
Dujinis katilas su atvežamais dujų balionais - statomas tada kai nėra dujų įvado. Teko girdėti nusiskundimų apie juos, kad nesigauna pigiai, atveža nepilnus balionus, reikia gaudyti kada pasibaigs dujos, reikia vietos kur laikyti juos. Pliusas, kad pats dujų katilas labai pigus ~1000€. Taip pat jis šildo ir karštą vandenį tiek žiemą tiek vasarą, todėl nereikia boilerio ir susitaupo ant elektros. 
"Oras - Vanduo" - šiuo metu populiariausias šildymo būdas naujuose namuose. Veikia kaip Oras - Oras, tik kad šilumą paduoda į radiatorius arba šildomas grindis. Kai kas vadina tai šildymu elektra, bet tai netiesa, šildymo principas yra kaip šaldytuvo namie arba mašinos kondicionieriaus, kai keičiantis freono slėgiui keičiasi jo temperatūra, taigi elektros energija naudojama tik kompresoriaus darbui ir mėnesinės sąskaitos už elektrą būna nedidelės. Pagrindinis minusas, kad tai brangiausia šildymo sistema, kaina su įrengimu apie 5000-10000€. Nuo šaltosios dalies esančios lake pastoviai bėga kondensatas, dėl to būna daug ledo. Taip pat jie būna vagiami. Esant dideliems šalčiams freonas nebesusitvarko ir pasijungia el. tenas, tada elektros sąnaudos žymiai išauga. 
Dujinis katilas - tik tuo atveju jei yra dujų įvadas. Kaip jau minėjau katilas kainuoja labai pigiai, pajungimas paprastas. Brangu gali būti tuo atveju, jeigu dujos eina pro gatve, bet į namą neatvestos. Kaip ir "Oras - Vanduo" tai yra pilnai autonominė sistema, kaip bute, nieko daryti nereikia, ateini namo ir šilta, apie šildymą negalvoji, pulteliu pasireguliuoji kiek reikia. 
Geoterminis šildymas - įrengti kainuoja labai brangiai, bet šildymo kaina mėnesiui labai žema, nes šilumą ima iš žemės. Atsiperkamumas keliasdešimt metų. Sau beveik niekas tokio nededa, pardavimui juolab, bet jeigu sutiksi namą su tokiu šildymu, tai bus didelis pliusas. 

Kiek kainuos šildymas priklauso ne nuo šildymo tipo, o nuo namo apšiltinimo. Jei namas didelis ir kiauras, tai su bet kuo bus brangu šildytis, o jei sandarus, tai skirtumo nepajausi, tad geriau rinktis tai kas komfortiškiausia. 
Šildomos grindys maloniau ir efektyviau nei radiatoriai, jas įrengti brangiau. Taigi jei namas su dujom ir šildomom grindim - į šiuos pliusus reiktų atsižvelgti. 

Namo įrengimas. Čia jau priklauso nuo tavo poreikių - ar brangini savo laiką, nori iš karto įsikraustyt ir gyvent ar esi išrankus dizainui ir spalvoms ir pasiryžęs vargt su remontais, kad pasidaryt svajonių namus. Kiek teko apžiūrėti naudotų namų - labai dažnai pasitaikė tokių variantų kai nuotraukose atrodo padoriai, galvoji, kad ten tik kokius tapetus ir plyteles perklijuosi ir gyvensi, bet apžiūrėjęs gyvai supranti, kad viskas tik aptvarkyta "ant pardavimo", realiai viską reikia lupt ir dėt naują, kas kainuoja tikrai ne vieną ir ne 10 tūkstančių. Tokį namą nupirkęs gaunasi sumoki kaip už sveiką, o gauni plikas sienas plius tonas atliekų, tai jau geriau iš karto pirkti plikas sienas. Perkant namą, kuriam reikia remonto ir skaičiuojant kainą reikia atsižvelgti ne tik į kvadratūrą, bet ir išplanavimą. Kuo daugiau kambariukų, kampų, durų, laiptų ir t.t. - tuo brangesnis remontas bus. Stogas šiais laikais yra brangus malonumas, jeigu jis senas, tai reikia į tai atsižvelgti, gali kainuoti ir 20k€. Taip pat svarbu santechnika ir elektros instaliacija, kas nėra pigu. Jeigu elektros instaliacija silpna, sena ir neteisingai suprojektuota, tai gali tekti gadinti visas sienas, kad išvedžioti naują. Pardavėjai dažnai akcentuoja plastikinius langus, bet tai nėra pliusas, jie palyginus pigūs (~300€ už paprastą langą) ir nieko pačiam daryt nereikia, paskambini, atvažiavo, sudėjo. Jei name yra plastikiniai langai, tai nereiškia, kad jie nauji, juos irgi gali tekti keisti. Virtuvės kaina 5k-10k€. Aišku yra kas deda ir už 30k, bet ši tema ne apie išpindėjimus. 

Ar reikalingas garažas kiekvienam skirtingai. Galiu pasakyti, kad garažas reikalingas tada kai kartais pasikrapštai prie mašinos arba kad ten laikyti motociklą, keturratį ar kokį savaitgalinį auto. Kasdienės mašinos parkavimui jis nereikalingas, kiek tenka matyti namų su garažais - mašinos visada stovi kieme. Žiemą statyti mašinos šildomam garaže nepatartina, nes kai įvarai ją aplipusią druskom, tai rūdija daug greičiau. Niekad nesuprasiu garažų, kurie randasi rūsiuose - įvažiuot ir išvažiuot visada sunku, kabini dugną, žiemą buksuoji. Kadangi man garažas yra būtinas, tai lygindamas namus su garažu ir be, visada pridėdavau apie 10k€ namui be garažo, nors jaučiu šiais laikais garažui reiktų daugiau. O mašinai parkuot geriausia stoginė. 

Pirtis irgi kaip kam, kai rinkausi namą nekreipiau į tai dėmesio, bet dabar turiu ir džiaugiuosi, aišku kiekvieną savaitgalį nekūrenu, bet retkarčiais pasipirtint malonu ir sveika, tiek sau tiek svečiams ? Jei nebūtų, tai užsisakyčiau kokią padarytą bačką už 3k. 


Dažna diskusija būna ar statytis namą ar pirkti jau pastatytą naują ar pirkti seną. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Jeigu tu nori naujo namo, tai pirkti seną ir iš jo lipdyti naują neapsimoka, paprasčiau pirkti ar statyti naują. Bet statant nuo nulio, t.y. nusipirkti sklypą, tada tvarkyti popierius, vesti komunikacijas ir t.t. gali užtrukti ne vienus metus kol prasidės pačios statybos. Toks variantas tinkamas tuo atveju jeigu jau gyveni nuosavam būste ir nereikia mokėti už nuomą. Ir jeigu turi daug laisvo laiko užsiiminėti statybomis. Net jeigu pats nei vienos vinies neįkalsi - vistiek nuolat turėsi dalyvauti statybų procese. Kitas variantas - pirkti seną lūšną, ją nugriauti ir statyti naują. Tokiu atveju nors sumokėsi daugiau nei už tuščią sklypą, bet sutaupysi laiko statyboms, taip pat ir pinigų statyboms, nes nebereikės laikytis tų visų A++++++ reikalavimų, gauni rekonstrukcijos leidimą ir užtenka B klasės. Nors yra kas perstato namą be jokių leidimų, jeigu plotas nesikeičia, tai kas ten žiūrės ar sienos naujos ar senos, remontui juk leidimai nereikalingi. Pliusas, kad prie seno namo jau būna normalus kelias, pilnavertis gyvenamas rajonas su parduotuvėm, mokyklom ir t.t. 
Perkant naują namą yra rizika dėl brokų, kaip žinia pardavimui niekas kokybiškai nedaro, taupo ant medžiagų, dirba nekvalifikuoti darbininkai. Čia jau reikia žiūrėti į statytoją, kokia jo reputacija, kiek jau namų pastatė. Jei tai pirmas jo namas, tai būna taip, kad po to firma užsiadro ir dėl brokų nebėra kam teikti pretenzijų. Lyginant naujų ir senų namų kainas daug kas galvoja, kad jų kainos yra panašios, nes neatsižvelgia į tai, kad naujame name bus tuščias nesutvarkytas sklypas, o senam name bus tvarkinga aplinka, tvora ir t.t. Taip pat naujo namo minusas, kad pirmus kelis metus aplinkui nebus nei asfalto nei žvyrkelio, tik statybininkų išrausta bekelė. Rajone apart namų nieko nebus, nei parduotuvės nei kiosko, nei kavinės, nei autobusų stotelės. Bet nepaisant visų minusų jei leistų biudžetas - pirkčiau naują. 
Statant namą iki 50kv nereikia tų visų sudėtingų leidimų ir ekologijos kategorijų, bet čia jau būtų labai eko variantas, gyvenant dviese be vaikų. Taip pat lengviau ir su 80kv jei namas statomas sodų benrdijoje, bet ten atsiranda įvairių niuansų dėl bendrijos. 
Pirkti seną namą apsimoka tik tokį, kuriam reikia tik smulkaus remonto arba išvis nieko. Pirkti pilnai rekonstrukcijai neapsimoka, nebent nugriovimui. Nusipirkęs jau gyvenamą namą nereikės laukti n laiko, galėsi greitai atsikraustyt ir gyvent. Aišku reikia turėti omenyje, kad komunikacijos bus senos ir gali pasitaikyt įvairių santechnikos, šildymo sistemos gedimų, gali reikėti aptvarkyti stogą ir pan., užtat nereikės daryti visko iš karto. Didžiausias minusas tai išplanavimas, kuris senuose namuose dažnai būna nelogiškas, nepatogus ir kurio negalėsi pakeisti. Na teoriškai galima, bet tai bus tolygu viso namo perstatymui. 
Geriausias variantas mano manymu tai beveik nauji namai, kelių metų senumo, kurie jau yra gyvenami. Ten dažniausiai išvis nieko daryti nereikia, tą pačią dieną gali atsikraustyt. Bet jų pardavime labai mažai ir vos atsiradę nuperkami labai greitai. 

Jeigu jau turi budžetą pradiniam įnašui, jeigu bankas patvirtino pajamas, tai nedvėjok ir pirk, nes kainos kyla kaip ant mielių. Jei kažkuris namas tau pilnai tinka, bet kaina atrodo didoka, tai vistiek pirk jei alternatyvų nėra, toliau kainos tik kils. Šiandien tas namas atrodo brangus, rytoj atrodys normali kaina, o poryt gailėsies, kad nenupirkai taip pigiai. Kuo ilgiau ieškosi, tuo brangiau sumokėsi. Jokios krizės nebus ir NT nepigs, o jei krizė ir bus, tai tuo metu niekas tau paskolos neduos. 
Prieš perkant reikia gerai pasiskaičiuoti savo biudžetą, nes namo pirkimui reikalingas ne vien pradinis įnašas. Vien namo perrašymas dabar kainuoja apie 2k€. Net jei namui nereikia remonto, tai atsikrausčius vistiek norėsis nusipirkt baldų, buitinės technikos ir pan. Kišenėje reiktų turėti mažiausiai 5k virš pradinio įnašo. 
Kol kas teik, jei ką nors prisiminsiu - papildysiu. Komentuokit, taisykit klaidas ką blogai parašiau ? Nesu šios srities specialistas, tiesiog aprašiau savo patirtį ką sukaupiau per kelis metus namo paieškų, nes prieš tai buvau visiškai žalias ir visą informaciją sugaudyt buvo labai sunku. 

Papildymas: 

Pamiršau vieną svarbų dalyką - komunikacijas. 

Elektros įvadas. Kuo daugiau, tuo geriau. Minimaliai reiktų ~10kW (ne kV). Pvz., jei name 5kW, tai įjungį virdulį, mikrobangę, orkaitę ir išmuša automatus. Vienfazis ar trifazis nėra skirtumo, nebent planuoji jungt kokias nors stakles. Tiesiog jeigu yra trifazis, tai jau rodo, kad įvadas nebus silpnas. 
 
Nuotekos: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki kažkokį mėnesinį mokestį ir pamiršti. Geriausias sprendimas, jei įmanoma.  Valymo įrenginiai - by default būna visuose naujose namuose. Įrengt brangu, keli tūkstančiai, dėl priežiūros nežinau, gal kas pakomentuos.  Bačka su dugnu - priklausomai nuo bačkos dydžio ir naudojimo intensyvumo gali tekti dažnai kviesti siurbimo mašiną, išsiurbimo kaina iki 100€.  Bačka be dugno - reikės kviesti išsiurbti rėčiau, bet tai yra nelegalu, gamtosauga jei patikrins gali gerai pakratyt.  Vanduo: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki mėnesinį mokesti ir turi vandenį nuolat. Tik reikia išsiaiškinti vandens kokybę. Teko gyventi Avižieniuose, kur vanduo buvo tiesiog baisus, visos kriauklės būdavo rudos, nespėdavom keisti filtro. Atrodo smulkmena, bet tikrai svarbus dalykas.  Gręžinys - dažniausiai vanduo būna švarus, bet neskanus, aišku visada galima susidėti filtrus. Priklausomai nuo gylio kiekviename sklype gręžinio kaina keli tūkstančiai €. Todėl kartais būna bendras gręžinys su kaimynais, ypač naujuose kvartaluose. Reiktų pasidomėti kieno sklype tas gręžinys, kaip su mokėjimais ir pan. Kad nebūtų taip, kad nusipirkus namą kaimynas sakys mokėk kosmosą arba prisuksiu kranelį.  Šulinys - pigiau nei gręžinys, vanduo įprastai būna labai skanus. Minusai - gali negražiai atrodyti kieme, priklausomai nuo klimato ir naudojimo vanduo gali baigtis. Taip pat vanduo gali sugesti nuo naudojamų trąšų, išbėgusių teršalų ir pan.  Internetas. Atrodo smulkmena, bet šiais laikais daug kam svarbus dalykas, ypač jeigu prieš tai gyvenai mieste ir paskutinius keliolika metų turėjai stabilius 1Gb/s. Deja, užmiestyje tokių greičių nėra ir teks grįžti į praeitį. Prieš perkant namą reiktų pasidomėti koks greitis toje vietovėje, paprasčiausiai namo apžiūros metu galima paleisti speedtest.net programėlę, geriausia tai daryti iš kelių telefonų su skirtingais operatoriais. Berods pas Telia puslapyje galima pasižiūrėti kokios interneto greičio galimybės konkrečiu adresu. Jeigu į namą ateina telefono laidai, tai pliusas, tada internetas bus greitesnis. Pvz, praeituose namuose turėjau modemą su sim kortele, interneto greitis pradžioj buvo apie 40Mb/s, veliau su metais kilo ir prieš išsikraustant buvo jau palei 100Mb/s. Persikraustęs pasiėmiau modemą su savim, bet naujuose namuose greitis buvo vos 20-30Mb/s. Norėjau statyti papildomas antenas, bet tech. skyrius pasakė, kad jos nepadės, nes antenos statomos kai blogas ryšys, o pas mane ryšys puikus, tiesiog neužtenka srauto. Tada Telia atkasė, kad į namą ateina senoviniai telefono laidai, pajungė modemą per juos ir dabar turiu stabilius ~200Mb/s. Kas nesigaudo greičiuose paaiškinsiu paprastai, gal koks IT specas komentaruose pataisys: virš 100Mb/s (būtent Mb/s, ne MB/s) internetas yra greitas, skirtumą pajausi nebent siųsdamas torrentus. Apie 50-100Mb/s internetas yra neblogas, pilnai galima naudotis, 4K video užkrauna, aišku dar priklauso kiek bus naudotojų. ~10-50Mb/s naudotis galima, bet jau jausis mažas greitis. Žemiau 10Mb/s sakyčiau šiems laikams per mažai. 

.

Nemokamai padedu Wordpress klausimais. Daugiausiai žinių turiu themes kūrime ir koregavime. Kiek galėsiu tiek padėsiu, mano tikslas - tobulėti, įgauti patirties.
 
Norintys - PM.
 
---------
Šiuo metu neturiu daug laiko, todėl nebepadedu kol jo neatsiras.

Pirmiausiai parašyk ar tas namukas bus karkasinis, ar mūrinis o tada kažką daugiau galėsim patarti. Ir kiek susipažinęs, pasiryžęs dirbti pats o kiek samdyti ?

Meh, UAB yra overrated, o tai ilgalaikei, bet vieno žmogaus veiklai ji niekad nebus racionali dėl krūvos idiotiškų lempinių reikalavimų. Reputacija čia realiai nebent B2B groja, o žeminti IV yra stipru. Tamsta žibat savo "portalų" temose, tai nenuostabu, kad ir dabar taip stereotipiškai pjaunat.
 
Turiu labai artimą pavyzdį, kur yra UAB nuo "seno" (tiesiog taip susiklostė), o esamu veikliu laikotarpiu ABSOLIUČIAI negroja ta veiklos forma, nebuvo nė vieno atvejo, kad tiek verslai, tiek fiziniai klaustų: "o tai kokia pas jus veiklos forma, a?". Tiesiog žmogus įdirbį su laiku pasidaro, atsiranda reputacija (nuo įdirbio, o ne nuo veiklos formos) ir tada mieste tampa #1 asmuo tam tikrais klausimais. Neabejoju, kad visiškai tas pats būtų ir jam turint IV.

Su gluosniais ir kitais medžiais reikia apgalvotai elgtis. Užauga jie tarkim per 5 metus kad jau būtų galima pjauti, bet po to turėsi 5 ha kelmyno, kurie atželinės, o juos išnaikinti kainuos labai brangiai, jeigu tarkim norėsi po to užsiimti kokių aviečių auginimu ar dar kuo.
 
Aš tai pirmiausiai išsiaiškinčiau kas tai per žemė ir kas joje geriausiai auga ir po to spręsčiau ką sodinti

Patikėk čia daug gerų žmonių kurie stengiasi kitiems padėti. Bet tavo atveji išskirtinis. Tau padeda, duoda nuorodas, paaiškina, o tu sudais drabstaisi. Tai ko tu tikiesies?
 
Aš atvirai pasakius visada džiaugiuosi kai žmonės imasi savarankiškos veiklos. Kai kažko siekia. Turbūt dėl to ir registruojasi į šitą forumą. Savaime aišku, kad senai ir dėl tos pačios priežasties čia užsiregistravau.
 
Sveikinu ir tave dėl ryžto kažką veikti, bet būk supratingas ir įvertink kitų pastangas ir įdėk savas. Nes šiam momentui nelabai suprantu tavo vizijos. Jei tu nesugebi atsirinkti informacijos arba produkto gamybą, tai ką tu žadi su juo veikti? Jei nesugebi sukurti tokio elementaraus produkto, kaip paletė kurią sudaro medis ir vinys, tai kaip žadi ją realizuoti? Gal turguj pardavinėsi ar čia per forumą vėl pagalbos ieškosi?
 
Patikėk kvailai atrodo, kai savaitę laiko yra diskutuojama apie lentos gabalą, kaip jis vadinasi, iš kur jį nupirkti ir ką vesti google? Tu pradžiai pasidaryk, kad ir ne verslo planą, nes jo paprasčiausia čia nereikia, bet pasidaryk veiklos planelį. Paieškok kainų internete, paskaičiuok kai tau kainuos sukalti paletę ir t.t.
 
Tada ateik čia į forumą su konkrečiais klausimais ir patikėk manim gausi ne vieną atsakymą. O ne taip kaip dabar ;)

Tai kad parduoda tie patys kas ir tarinę medieną. Parduoda dažniausiai bruseliais, bet susitarus padarytų ir kubelius. Tik reikia skaičiuot, kas labiau apsimoka. Bruselį turint tokį pjūklą galima lengvai paversti kubeliais: http://www.mainyk.lt/img/items/115/758/61/551a6db174e1c.jpg
 
Aišku reikėtų pramoninio pjūklo, bet pradžiai pachaltūrint tiktų.
 
Štai radau kas "specialius" bruselius parduoda
 
http://www.medieva.lt/lt/produkcija
 
http://www.rgpallets.lt/index.php/lt/produktai/padkl-mediena.html

Nieko negaunu. Net neprašau. Kuo ankščiau pradėsi save išlaikyti, tuo tik tau pačiam bus geriau.

Su gluosniais ir kitais medžiais reikia apgalvotai elgtis. Užauga jie tarkim per 5 metus kad jau būtų galima pjauti, bet po to turėsi 5 ha kelmyno, kurie atželinės, o juos išnaikinti kainuos labai brangiai, jeigu tarkim norėsi po to užsiimti kokių aviečių auginimu ar dar kuo.
 
Aš tai pirmiausiai išsiaiškinčiau kas tai per žemė ir kas joje geriausiai auga ir po to spręsčiau ką sodinti

Su gluosniais ir kitais medžiais reikia apgalvotai elgtis. Užauga jie tarkim per 5 metus kad jau būtų galima pjauti, bet po to turėsi 5 ha kelmyno, kurie atželinės, o juos išnaikinti kainuos labai brangiai, jeigu tarkim norėsi po to užsiimti kokių aviečių auginimu ar dar kuo.
 
Aš tai pirmiausiai išsiaiškinčiau kas tai per žemė ir kas joje geriausiai auga ir po to spręsčiau ką sodinti

banano

Jau ne pirmą sykį matau žmogu, kuris genialių idėjų sugalvoja pjaudamas žolę :D

Man įdomu kokia tu žole ten pjovei kad tokios mintys.

Prap*sęs tiek metų Olandijoj negali pasakyti visiškai nieko gero ? Tai gal vienuolyne dirbai ? :D Arba persibuvai...
 
Bet vasarai išlėkti tikrai Čiki variantas. Visom prasmėm... Ir žolė kokybiškesnė... ^_^

Herbertai,
 
Iki korporacijos dar labai toli. :) Taciau geras tikslas ateiciai.
 
Visu pirma tam, jog tavo isivaizduojamas verslo planas veiktu, reikia produkto kuri butu galima parduodi. Produkto kuris priklauso tau.
Produktas priklausyti gali tik tuo atveju jei sio patento autorius ar savininkas esi tu. Taip pagal licenzine sutarti gali teikti teise gamintojams ir pardavejams platinti tavo produkta/gamini uz tai gaudamas sutartyje numatyta procenta per parduota vieneta.
 
 
Tad kol visa tavo ideja yra talpa pripildyta zemiu vijokliui pasodinti ir pritvirtinta balkone netoli tinklo vijokliams vytis, tol neturi nieko ka butu galima parduoti.
Kolkas tu kaip fizinis asmuo teiki paslaugas ir apzeldini balkona vijokliais. Tad jokio produkto nera.
 
Siuo metu man kyla klausimas ar esi susizavejes sia ideja ar tik matai tai kaip buda uzdirbti pinigu? Jau cia turi gerai pagalvojes apsispresti? Puoselesi pats sia ideja ir ikures imone ar bendrove plesi savo veikla visoje Lietuvoje. Ar suformuosi ideja i kazka ka galima apsaugoti patentu, bei suteiksi teise gaminti/parduoti taip gaunant nustatyta procenta per parduota vieneta?
 
Norint viska sudeti i remus kurie butu bent siek tiek panasus i pelna nesancia veikla deretu pasirinkti viena is 2 variantu:
1. Investuoti i specialistu darba kurie tavo ideja suformuos, bei paruos eksplotacijai.
2. Gerai pasidometi kaip veikia pats verslas ir meginti tai atlikti paciam.
 
Pirmuoju variantu, net nezinau ar kas uzsiima Lietuvoje tiekdamas paslaugas visapusiskas, pradedantiesiams verslininkams.
Taciau tuo nelabai ir domiuosi, nes netikiu jog kazkas be mano komandos tuo uzsiimtu. Gi Lietuvoje dar vyrauja noras buti vienas uz kita geresniu ir tuo didziuotis. Draugiskumas ir altruizmas yra paminti gerbes ir galios troskimo.
Stai tau paruosiau kazka ka galima parduoti. Jauskis laisvai kopijuodamas tai ar betkas kitas kas tai padaryti nori. Lai tai buna musu kaip AIPO komandos dovana :) Uztrukau vos keleta valandu ir to rezultate sukonstravau sioki toki produkta.
 
Lengvai pritvirtinamas is tvirto plastiko, geliu vazonas.
Vandens rezervuaras apacioje leidziantis zemei kvepuoti ir apsaugantis nuo lasejimo perlaiscius.
Lengvai surenkama vijokliams vytis konstrukcija, gali buti pritaikyta pagal kliento poreikius.
Vazone integruotos saules baterijos.
Konstrukcijoje vijokliams vytis yra instaliuotos led lemputes.
 
 
Rezultatas toks.
 
Sis gaminys leidzia pasisodinti betkoki vijoklini augala tiek viduje tiek isorineje balkono dalyje (tvirtinant viduje pasirenkamas kitas gaminio variantas turintis isorine saules baterija).
Idiegtos led lemputes netik suteikia grozio sutemus, bet ir prailgina fotosintezes reakcija. Taip vijoklis auga sparciau.
 
 
Trumpa paprasta ir konkretu. Jei tai butu mano ideja as tiesiog patobulines brezinius aprasyciau juos ir patentuociau. Veliau pateikciau 100vnt uzsakyma gamintojui. Tik pardaves visus nuspresciau tolimesne savo veiklos krypti ivertindamas pardavimus ir to kastus.
Tai va. Tikiuosi padejau i bent sioki toki tiksla orientuotis. Uch gana daug laiko ateme tiesiog atsakyti i klausima :)

Kalbant apie paslaugų pardavimus galiu pasakyti iš savo patirties: Pradžioje nerašiau kainų tinklapyje, o sakiau telefonu arba el. paštu. Kai surašiau tikslias kainas tinklapyje, tai besikreipiančiųjų sumažėjo penkis kartus, bet realių klientų padaugėjo tris kartus. Taigi sutaupiau nemažai savo ir kitų laiko ir užsidirbau daugiau.
O jeigu kažkokios profesijos darbo skelbimų yra daug, tai interesantai pirmiausia kreipsis pagal tuos skelbimus, kuriuose parašytos algos. Šiais laikais žmonės mėgsta greitį ir konkretumą, o ne ilgai ceremonintis tik tam, kad sužinot elementarų dalyką. Ir logiškai mąstant - jeigu įmonė nerašo algos, arba bent jau neatskleidžia pirmame pokalbyje, reiškia alga yra nekonkurencinga su kitais pasiūlymais, todėl pradžioje bandys "priparinti" interesantą koks tai geras darbas.

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Pastebėjau, kad vis daugiau ir daugiau žmonių susidomi miško sodinimų Švedijoje. Kadangi neturiu ką veikti, pasistengsiu kuo detaliau viską papasakoti. Jei radot klaidų ar turit klausimų rašykit asmeninę žinutę. Ir iškart pasakau, kad neklauskite: kokioj firmoj dirbu, ar negalėčiau pas tave įsidarbinti ir panašių klausimų, kas susiję su pačia firma ir įsidarbinimu. Šiuo metu darbuotojų tikrai nereikia. :)
 
Trumpai apie mane.
 
Dirbu šiam darbe jau 4 metus. Šiemet bus penkti. Tris metus dirbau sodintoju, vienus metus sodintojų prižiūrėtoju (plantbasar a.k.a supervisor, šiemet bus antri metai šiose pareigose).
 
2009 07 - 2009 09 sodintoju;
2010 05 - 2010 10 sodintoju;
2011 04 - 2011 10 sodintoju / 7 žmonių prižiūrėtojumi;
2012 03 - 2012 09 sodintojų prižiūrėtojumi (11 brigadų po 4 žmones, du mano asistentai);
 
Firma, kurioje dirbu ( vėliau mūsų / mano firma) užsiima miško atsodinimu, pjovimu / retinimu, arimu. Mūsų firma dirba Gotland saloje ir nuo Jonkoping iki pat Kirunos. Firmoj dirba virš 200 žmonių (daugiau nei 100 sodintojų, kambodžiečiai, lietuviai, latviai). Pats asmeniškai dirbau tik Gotland'o saloje, Stockholm'o, Upsalla (skaitosi pietai), Sundsvall, Stromsund, Hammerdal, Jarkvisle ir Umea rajonuose. Siuntė firma į sodintojo/ sodintojų prižiūrėtojo kursus Švedijoje. Patirties kaip matot turiu pakankamai.
 
Apie darbą (įžanga)
 
Tai tikrai nėra lengvas darbas, jį dauguma skaito vieną iš sunkiausių darbų skandinavijos šalyse po darbo naftos platformose ir žuvies fabrikuose. Iš 10 naujų žmonių atvažiavusių vidutiniškai 6 žmonės išvažiuoja neprabėgus dviems savaitės. Dažniausiai miestiečiai pabūgsta, kurie nėra matę sunkaus darbo. Darbas reikalauja daug fizinės ištvermės, o labiausiai psicholiginės, nes pastoviai ta pati monotonija diena iš dienos. Kaip supratot darbas yra skirtas pagrinde vyrams 18-30m, bet būna išimčių, kad ir 60m senukas ar 55m moteriškė daug geriau dirba nei jaunikliai. Vyrams, kurie turi antsvorio iškart siūlau pamiršti šį darbą. Nei vienas dar neištvėrė daugiau nei mėnesio. :) Realiai jei žmogus ištveria 2-4 savaites, tai jis ir pasilieka visam sezonui dirbti, neretai ir ne vienam sezonui.
Taip pat buvo keli tokie kuriozai. Atvažiavo vienas dirbęs UK prie braškių skynimo ir du "tipo" kultūristai, visi lietuviai. Tas, kur iš UK, pradėjo sakyti, kad oi nėra sunkesnio darbo už braškių skynimą, o vyras jau metuose, turi šeimą... Išvažiavo po savaitės namo. Tie du kultūristai irgi, ten visokius animal pak'us gėrė, kokteiliukai ir t.t. Po trijų dienų vienas man sako (kadangi buvau jų "brigadininkas"): man kažko maudžia krūtinę. O antras išsigando uodų ir moškių, labai jam nepatiko kažkodėl.. Ketvirtą dieną abu į Lietuvą išvažiavo. O iš tikrųjų tiesiog per sunkus jiems darbas buvo, o visi tie uodai ir krūtinės skausmai buvo tik pasiteisinimas.:) Taigi raumenys tikrai nėra pagrindinis dalykas šiam darbe. Visada, kai ieškau naujų darbuotojų, sakau, kad šis darbas prilygsta visą dieną dirbant stroikėsi ir nešiojant plytas ar košę ir tai dar sunkiau. Iš kitos pusės, kiek prisiskaičiau ir išgirdau pasakojimų apie darbą UK fabrikuose tai tikrai miško sodinimas žyyyyymiai lengviau. Bet spręskite patys, kas jum geriau. :)
 
Ką reikia turėti prieš važiuojant dirbti (maistas, drabužiai, kiti būtini dalykai)
 
Svarbiausia turbūt drabužiai. Du komplektus darbinių drabužių, bei vieną komplektą "išeiginių" drabužių nuvažiuoti į parduotuvę ar pas paneles. :) Darbiniai drabužiai:
Dvi poras guminių batų, blogiausiu atveju vieną porą. Bet lietuviški guminiai batai iš senukų po 30lt žymiai geresni nei švediški po 100 ar 200 kronų. O dvejus, nes dažniausiai po trijų mėnesių batai palieka kiauri ar suplyšta. Reikia stengtis guminius nusipirkti kietesniu, bet lanksčiu padu. Tinka ir iš senukų. Švedijoj tie patys pigiausi po 100-200 kronų tikrai nėra tinkami, nes jie labai kieti ir trina kojas, o skauda tai labai. Esam pirkę ir už 700 kronų, tai dviems kitą dieną suplyšo, trečiam po savaitės. Geriausiai iš Lietuvos dvi poras nusipirkai, ir pigiau ir žinosi, kad visą sezoną atitempsi.
Vieną porą kerzų. Nes su guminiais nevisada patogu ypač kai labai karšta ir nėra šlapių vietų. Nors pats asmeniškai niekada su kirzais nedirbau. Tik jokiu būdu negalvokit, kad eis dirbti su kedais. Iš kart koją persidursit. O jei koją persidursit, praktiškai galima sakyti jūsų darbas baigtas ir važiuojat namo. Padas sunkiai gyja, o dar kai reikia dirbti ir pastoviai koja šlapia, tai žaizda gali nesugyti ir mėnesį ir daugiau laiko.
Bent 10 porų koinių. Čia vėl pagal patogumą, vieni dirba su vilnonėm, kiti aunasi dvejas poras iškart. Kuo daugiau porų tuo geriau, tik aišku ne tas po 1lt, kur kiaurai viskas matosi. O tiek daug, nes po dienos darbo tas koines plauti reikia, nes kitą rytą nuo vandens, prakaito ir purvo jos labai kietos palieka ir sunku užsimauti ir nepotogu vaikšioti kol jos vėl minkštos palieka. Be to nemanau, kad kiekvieną dieną bus galimybė plautis drabužius. O kojas būtinai prižiūrėti reikia, ypač jei dirbama su guminiais batais.
Dvejas kelnes, geriausias variantas "specofkes", senukuose 20-30lt kainuoja, arba galima, kad ir Humana nueiti ir nusipirkti. Taip pat džinsai irgi tinka jei nėra labai aptempti. Su treninginėmis kelnėmis tai nepatarčia, nes jei už šakos kokios užkliūsit, tai mest lauk kelnes reiks.
4 "Maikes", vienos dažniausiai užtenka dviem darbo dienom, galima ir daugiau jų pasiimti.
2 megztinius, kad nebūtų šalta.
2 viršutines "specofkes" dalis, galima Humanoj po porą litų nusipirkti, arba iš senukų.
Lietpaltį, Švedijoje dažnai lyja, tai būtina pasiimti. Bet reikia tik nepirkti to žalio lietpalčio plastmasinio po 30lt, viršutinė dalis tai dar dar, kelnės tai pirmą dieną nuo klyno iki kojų apačios suplyš ir mesit lauk. Ir nepirkit tų guminių lietpalčių, kur iki kelėnų būna. Nepadirbsit. Pats aš turiu nusipirkęs tamsiai mėlyną, pusiau guminį (kelnės ir viršus), kuris vėdinasi ir tamposi, tai jau du metus atlaikė ir dar nesuplyšo. O mokėjau jei neklystu 130lt Lietuvoj.
Kepurę, gali būti ta paprasta su stogeliu, arba būna tokios kaip skrybelės, net nežinau kaip pavadinti, kuriose yra dar tinklelis nuo vabzdžių. Geriausiai abi turėti.
1 porą pirštinių, šiaip, jei normalus darbdavys tai privalo duoti pirštines. Bet vieną porą bent jau pradžiai reikia turėti, o pirkti reikia medžiagines su guma aplietais delnais. Ir netinka ten tos statybininkų ar dar kokios pirštinės, bus nepatogu dirbti.
Hm.. kas dar? Dar galima ir striukę neperšlampama turėti. Termosas arbatai ar kavai. Indeliai maistui susidėti. Purškalas nuo uodų, erkių ir kitų vabzdžių. Šakutė, šaukštas, šaukštelis, peilis, lėkštė, bliūdelis sriubai (bet čia priklauso, kur gyvensi ar name ar name ant ratų), aš rekomenduoju geriau savo pasiimti, nes kai gyveni ne vienas ir valgai iš valdiškų lėkščių, pastoviai atsiranda pykčiai, kad kažkas neišplovė ir panašiai. O kai savo turi, išsiplovei savo, o visi kiti galit ir pasiust. :D Dirbant MP3 grotuvas nepakenks. 8h kai nematysi nieko, tai bent muzika ausyse skambės. Fotoaparatas įamžinti įvairius vaizdus. Nešiojamas kompiuteris filmams pažiūrėti ar naujienas paskaityti. Daugiau viską pagal poreikius pasiimti galit, tik neprisikraukit daug, nes jei teks name ant ratų gyvent, tai nebus kur susidėti visko.
Maistas? Iš Lietuvos pagrinde mėsos pasiimti, geriausiai viską imti šalto rūkymo. Konservai. Duona. Grikiai. Prieskoniai. Daugiau kaip ir nieko neapsimoka imti, nereikia labai apsikrauti. Jei gyvensit name ant ratų maisto nesiimti daugiau nei dviems savaitės, nes nebus kur susidėti. Jei normaliam name, imat maisto mėnesiui. Cigaretės ir degtinė. Praktiškai bet kokios rūšies cigaretes parduosit už 300kr/blokas (LM, Winston, Wallstreet ir t.t.), Saint George ir visokie "džinglingai" po 200-250kr. Degtinė Lithuanian auksinė 1l 200-250kr. Tai pardavus kelis blokus ir kelis litrus, šiek tiek galima kompensuoti kelionę.
Didelis privalumas jei turit vairuotojo teises. Kartais firmose būna, kad už vairavimą, papildomai dar moka.
Dar didesnis privalumas jei važiuojat su savo mašina. Nes gali kada nori ir į parduotuvę nuvažiuoti ir visur kitur. Su valdiškom mašinom niekas neleidžia kiekvieną dieną važinėti kur nori.
Bendrai paėmus reikia kelionei/drabužiams/maistui turėti nemažiau nei 2000-2500lt (jei visiškai nieko neturi ir be įdarbinimo mokesčio):
400lt - drabužiai ir visi kiti reikmenys;
100-300lt - kelionė iki Stockholm'o, priklauso ar su savo mašina ar ne, jei reikia į kažkokį miestą važiuoti Švedijoje, tai su autobusu, prieš tris metus nuo Stockholm'o iki Sundsvall'o (~400km) kainavo 200-250kr.
Maistas - 400lt;
Pragyvenimui iki pirmos algos - 800-1000lt;
 
Užsienio kalbų žinojimas privalus. Anglų kalba tai sakyčiau, kad būtina jei nori su vietiniais susišnekėti, ar jei darbo metu atvažiuotų koks švedas tikrintojas. Rusų tai nebūtina, nebent Latvijoje ir kelte, nes latviai labai nenoriai kalba angliškai, kol nepradedi vartoti rusiškų keiksmažodžių. :D
 
Nepaminėjau, kad reikia būti bent jau pilnamečiams. Ir turėti geriausiai Swedbank arba SEB sąskaitą atsidarius.
 
Įdarbinimas
 
Sezono pradžia ir pabaiga priklauso nuo oro sąlygų. Dažniausiai sezonas prasideda balandžio mėnesį ir baigiaisi spalio mėnesio gale. (Gali kisti priklausomai nuo vietovės ar tai pietuose ar šiaurėje). Dirbant visą sezoną priklauso 2 savaitės atostogų. Kartais būna, kad vasarą, ypač liepos mėnesį būna didelis karštis ir draudžia sodinti, tai atostogos gali prasitęsti. Jei nebūna vasara karšta ir leidžia sodinti, galima ir nevažiuoti atostogų ir toliau dirbti, bet čia jau nuo kiekvienos firmos atskirai priklauso.
Dirbkite tik legaliai ir pagal kontraktą. Nes galite negauti atlyginimo. Kiek teko kalbėti su lietuviais plaukiančiais keltu dirbančius miške. Tai nei vieno nebuvo, kuris džiaugtųsi. Visi keikė lietuvių agentūras ir Švedijos lietuvių firmas. Tai atlyginimo tik pusę gauna, tai nemoka visai, tai važiuojant namo dalį sumoka ir panašiai. Tad ir aš rekomenduoju vengti kuo įmanoma labiau visų tų agentūrų. Aišku nesakau, kad visos jos blogos, yra turbūt ir normalių.. Pats susiradau skelbimą žmogaus ir nutariau pabandyti kas bus tas. Tai ir po šiai dienai vis dirbu.
Dėl įdarbinimo mokesčio, jei agentūros ar žmonės, kurie siūlo darbą ir prašo iškart už įdarbinimą sumokėti visus pinigus, bandykite tartis, kad pvz. ketvirtadalį pinigų sumokėsite iš kart, o likusius po algos. Jei net neina į kalbas, tai apeikite dideliu ratu tokius darbdavius, nes didelė tikimybė, kad jus apgaus.
Tokiam darbe nieko keisto, kad ima pinigus už įdarbinimą, tad neišsigąskite ir nepradėkit draskyti akių, kad nelegalu ar panašiai. Tas įdarbinimo mokestis imamas vien dėl to, kad dauguma žmonių neištveria ir važiuoja namo po kelių dienų (aukščiau jau minėjau apie tai), o juk kas savaitę žmonių nekeisi. Todėl tas mokestis ir žmogui papildomo stimulo suteikia, kad reikia bent atidirbti tai ką sumokėjo. Tikrai nėra malonu klausytis valdžios moralo, kai sako kokius čia žmones priemi į darbą, kad neištveria nei savaites ir laiko tave blogu darbuotoju, kad negali atrinkti žmonių (o visi žmonės, kurie nori atvažiuoti sako, kad nėra problemų bus lengva, padirbsiu tik priimk). O darbas labai stoja, kai tokie atvažiuoja ir išvažiuoja tuoj pat. Vėl paieškos naujų žmonių, apmokymas ir panašiai, bereikalingas laiko tik gaišimas. Kažin ar patiem patiktų, kai tarkim jūs esate atsakingas už naujų žmonių priėmimą į darbą, ir per mėnesį koks 15 žmonių atvažiuoja ir išvažiuoja. O čia bent gauni kažkokią kompensaciją už apmokymus, sugaištą laiką ir t.t. (sakau iš patirties), nes valdžia nemoka už tą sugaištą laiką. Nekalbu apie tuos žmones, kurie ima pinigus už tai, kad prirodo vietą ir yra tik tarpininkai.
 
Normali firma visada pinigus perveda tiesiai į banko sąskaitą, tad jei žada mokėti į rankas, reiškia nelegaliai. Negalėsit nei mokesčių susigražinti, ir išvis neaišku ar legaliai išvis dirbat. Privalo vesti į banko sąskaitą.
 
Dabar pastebiu, kad vis daugiau firmų iš sodintojų prašo išsilaikyti internetiniame puslapyje sodintojo diplomą. Kiek atsimenu ten anglų, rusų, švedų kalbomis tik yra. Bet patys kursai ten nėra labai sunkūs, tereikia viską perskaityti ir išpręsti testą.
 
Ką duoda darbdaviai
 
Darbdaviai privalo duoti visus būtinus įrankius darbui (šautuvas, kirka, kišenės, kuprinės, pirštinės). Suteikti gyvenamają vietą nemokamai, arba dalinai mokamą. Kadangi darbas yra nepastovus, ta prasme, mėnesį dirbi vienam rajone, dvi savaites kita, po to 3 savaites trečiam rajone. Tai neprisinuomuosi kiekvienam rajone butų. Seniau pas mus būdavo namas nemokamas, kol neatsirado nameliai ant ratų ( toliau husvagn). Tai dabar namus apmokestino, bet nepasakyčiau, kad brangiai. Tarkim dviejų aukštų namas. Trys kambariai, valgomasis, dušas, tualetas, virtuvė, skalbimo mašina, elektra ir visi kiti privalumai 40kronų/diena. Tai į mėnesį 1200kronų ir nereikia nei už vandenį, nei už elektrą ar dar ką mokėti. Bet vėl čia tavo pasirinkimas eik į husvagn'ą gyventi nereikės nieko mokėti. Bet iš patirties sakau, name gyventi daug daug geriau. Taip pat duoda kiekvienai brigadai ir mašiną darbinę. Kažkokioj temoj skaičiau, kad rašė, jog su savo mašina kai važinėji kažkokius bonusus gauni ar kažką tokio. Nu jei ten su kokiu passatu 89metų važinėsi tai dar dar. :D O taip, jei liepia su savo mašina važinėti tai siųskit toli tokius darbdavius. Nes kai reikės su tarkim kokiu BMW ar Audi 2000m, ar kokia padoresnę mašina po miško keliukus pasivažinėti tai nespėsit remontuot, o po sezono mašiną galėsit į metalo laužą grūst. Tas pats ir kai uogas rinkti varo su savom mašinom, nu kvaili žmonės daugiau nieko negaliu pasakyti. Jei normali firma, tai duoda mašinas darbines visada.
Yra tokių firmų (vieną žinau), kur ima pinigus už viską: už įdarbinimą, už nuvežimą į darbą, už būstą, už elektrą, vandenį ir .t.t Ir vien į dieną mokestis būna, kad gali dirbti ir gyventi ~250kr. O svarbiausiai dar ir daug dirbančių pas juos yra. (visą šitą pasakojo buvę darbuotojai, kurie perėjo pas mus dirbti). Tokių kontorų ir venkit, nes normaliose firmose nieko mokėti nereikia, čia lietuvių "varkės". :)
Jei gyveni husvagn'e. Tai vėl firma viską duoda generatorių elektrai, dujų balioną, ir visa kitą. Benzinas generatoriui ir dujos šildymui firmos sąskaita. Na už apgyvendimą nieko mokėti turi nereikėti ypač husvagn'uose.
Kelios foto, kaip atrodo darbinės mašinos, husvagn'ai, įrankiai pas mus.
http://img33.imageshack.us/img33/9360/20110707001.jpg
http://img713.imageshack.us/img713/605/20110930001.jpg
http://imageshack.us/a/img541/5839/20120419080706.jpg
http://imageshack.us/a/img856/7357/20120419080647.jpg
http://imageshack.us/a/img543/7367/20120419080623.jpg
http://imageshack.us/a/img706/9281/20120418132719.jpg
http://imageshack.us/a/img13/1894/20120415144052.jpg
http://imageshack.us/a/img687/2783/20120411155819.jpg
http://imageshack.us/a/img836/2995/20120404102100.jpg
http://imageshack.us/a/img823/5519/20120331130726.jpg
 
Pragyvenimas, kainos ir visos kitos išlaidos
 
Kadangi viską duoda firma, lieka tik pirktis maistą. Tai nuo jo ir pradėsiu. Maisto kainos yra šiek tiek didesnės nei Lietuvoj. Bet yra panašiom kainom ar net pigiau. Kaip jau minėjau ankščiau, mėnesiui laiko ant maisto užtenka turėti 2000kr. Ir galima sakyti galėsi valgyti vos ne bet ką, jei pats gaminiesi maistą, o ne perki visokias picas ar jau padarytą maistą. Išvardinsiu ką aš pirkdavau ir kiek maždaug kainuodavo (visų kainų neprisiminsiu, bet daug maž apytiksliai), dar kainos priklauso ir kokioj parduotuvėj pirksi, ir kokiam rajone. Stockholm'e galima rasti ir daug pigiau viską, bet rašau tik tokiomis kainomis, kuriomis man pavykdavo nusipirkti. Visgi kiekvieną dieną nevažiuodavau į parduotuvę, ir juolab po 10 parduotuvių paprasčiausiai nebūdavo laiko apvažinėti. Kainos 2012m.
 
Šokoladas Euroshoper (mano mėgstamiausias) arba Extra - 5-6kr;
Mėsa žalia 1kg paruošta kepsniams be kaulų - >100kr. labai retai pirkdavau į mėnesį gal vieną du kartus, kartais pasitaiko akcijų ir po 25kr/kg ar po 50kr/kg;
Virtas kumpis 1kg - 40kr, per akcijas 20-25kr;
Makaronai spageti 1kg - 7-10kr;
Kiaušiniai 24vnt. (o gal 30vnt., nepamenu) - 35-38kr;
Duona (neskani ir saldi) - 18kr;
Forminė balta duona 1kg - 24kr;
Viniotiniai (nu tie pyragai su uogiene, šokoladu ir t.t.) 450g - 15kr;
Pienas 1,5l - 7-10kr;
Kefyras 1l - 10kr;
Bulvės 1kg - 8-10kr;
Šaldytos bulvytės 2kg - 15-20kr;
Žuvies piršteliai 30vnt, lyg 900g - 15-20kr;
Pica betkokia 300g ar 350g - 30kr;
Poprieinės dešrelės 400g - 10kr;
Popierinė daktariška dešra 800g - 24kr;
Valgomos dešrelės 400g - nuo 40kr;
Margarinas 600g - 10-16kr;
Aliejus 0,9l - 16-20kr;
Sintetinė bulvių košė (neatsimenu kiek gramų, bet daug, gal 500g lyg) - 35kr;
Šaldytų daržovių mišinys 1kg - 15kr. lyg;
Šaldytos bulvės su dešra ir daržovėmis 1kg - apie 30kr;
Šaldytos vištienos kulšys 2kg - 38kr;
Ryžiai 1kg - 15-20kr;
Sriubikės tos kur užplikai ir prieskonių priberi 1vnt - 3kr. o jei perki 5 - 10kr;
Energetinis - 6kr;
Limonadas (Coca, sprite, fanta, švepsas) 1,5l - 15-18kr.
Alus 2,8 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr;
Alus 3,5 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 50kr;
Sidras 2,25 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr;
Traškučiai - nuo 15kr.
Hašišas 1g - 100kr. :)
 
Interneto modemas - 280kr (rekomenduoju Telia, praktiškai visur yra, nėra tik giliai miške ir pakalnėje arba labai prastas);
Interneto papildymas 5GB mėnesiui - 250kr;
Telefono sąskaitos papildymas - nuo 50kr. (rekomenduoju Telia, kiek SIM kortelė kainuoja jau nepamenu)
 
Cigarečių kainos praktiškai vienodos, prasideda nuo 43kr. Malboro ir prabangesnės virš 50kr. Alkoholis System Bolaget'e(spec. parduotuvė alkoholio) alus nuo 10kr už skarbonkę. Degtinė Absolut 0,7l virš 300kr lyg. Negeriu tai negaliu pasakyt tiksliai. Bare žinau alus puslitris 50kr. 5,2 laipsnio. Šnapso litras 1000kr. Na bet kokiu atveju maždaug kainas matot. Ir nėra labai brangu, be alkoholio ir cigarečių už 2000kr. galima laisvai prasimaitinti, o jei dar pilvą susiveržus nei tiek nereiktų. :) Pats atsimenu 7 dienas pragyvenau tik su 179kr. Bet ir valgiau pagrinde makaronus ir popierinę dešrą.:)) Perkant limonadą plasmasiniuose buteliuose, ar skarbonkėsi reikia mokėti papildomai pant'ą (depozitą), 1,5l butelis 2kr., skarbonkė 1kr. Tai jei Cocos butelis kainuos 17kr. tai galutinė kaina bus 19kr. Išgėrus priduoti butelius ar skarbonkes ir atgauni pinigus.
Kuro kainos tai tiek benzinas tiek dyzelis beveik nesiskiria, ten kelio orijom.. Kaina buvo maždau ~14kr/l. Tik pastebėjau vieną dalyką su švedišku dyzeliu su pilnu baku nuvažiuoju 50-100km toliau nei su lietuvišku. Mistika? Su dujom važiuoti nepatariu, nes beveik nėra degalinių, kur užpila dujas. Pas juos ten antgalis kitoks. Kiek girdėjau aplink Stockholm'ą lyg keturios degalinės tėra, kur pila su tokiu antgaliu kaip Lietuvoj, apie šiaurinę Švediją net nekalbu, ten aplamai degalines, kur pila dujas, retai pamatysi. Buvo atvejis, kad chebra iš Lietuvos važiavo pas mus su dujom vien varoma mašina, nuo kelto nuvažiavo ~100km ir užlinko, dujų nėra iš kur gaut. Benzinu nevažiuoja. Tai naktį mašinoj miegojo, kitą dieną į servisą varė, kad sutvarkytų mašiną, jog benzinu važiuotų. :D
Elektronikos prekių čia neapsimoka pirkti, nes viskas yra brangiau nei Lietuvoj. Pvz. nešiojamas kompiuteris švedijoj kainuoja tarkim 2500lt, Lietuvoj tokį patį nupirksi už ~2000lt ir bus klaviatūra ne švediška.
Drabužiai irgi labai brangūs, jau geriau iš kokio sportdirect pirkti. Kartai būna akcijų, kad tarkim Nike kedai, kurie kainavo 2000kr, gali nupirkti vos už 400kr. Bet čia tik Stockholm'e taip. Daugiau kaip ir nežinau kas būtų aktualu..
 
Darbas (kaip dirbama, kokios rūšys ir t.t.)
 
Pirmiausiai yra sodinimas skirstomas į du regionus: pietūs ir šiaurė. Pas mus pietūs skaitosi nuo Malmo iki Upsallos, o šiaurė nuo Upsallos iki Kirunos. Pas kitus gali skirtis "nuo iki". Pietuose ir šiaurėje skiriasi sodinimo technologijos (pietuose pagrinde sodinama kirkomis(kąstuvėliais, sodinukai maišuose) arba padidinto skersmens šautuvais (sodinukai šaldomi kartoninėse dėžėse), šiaurėje šautuvais, sodinukai užauginami plasmasinėse dėžėse). Taip pat tiek pietuose tiek šiaurėje yra trys sodinimo būdai: paprastas arba arto ploto sodinimas, nearto ploto sodinimas ir komplektacija. Gali būti pusę ploto arto pusę ne ir įvairiai. Sodinami medeliai: pušys, eglės, maumedžiai, beržai, švediška pušis (contorta).
 
Paprastas sodinimas - kai yra išpjautas miškas, ir plotas suartas vagomis, kočkėmis arba eskavatorinėmis kočkėmis.
Nearto ploto sodinimas - kai yra išpjautas miškas, bet neišartas.
Komplektacija - kai jau plotas buvo sodintas (gali būti ir prieš metus ar net 10m ir daugiau) ir dėl kažkokių priežasčių (mažai medelių hektare, nuėdė gyvūnai, sudegė miškas, nuo saulės sudegė sodinukai ir pnš.) reikia atsodinti.
 
Apie kiekvieną sodinimo būdą plačiau vėliau parašysiu. Kadangi aš labiau orientuojuos į sodinimą šiaurėje, apie jį ir informacijos daugiau bus. Bet trumpai apie darbo specifiką, įrankius pietuose.
Pietuose dirbama pagrinde su kirkomis (kąstuvėliais) arba su didesnio skersmens šautuvais. Viršuje yra nuotraukos kaip atrodo kuprinės, kišenės ir sodinukų dėžės pietuose. Dirbant su kirkomis sodinukai būna maišuose dažniausiai po 250. Jie jau būna ganėtinai paaugę ~50cm. Todėl su šautuvais jų niekas nesodina. Kadangi pietuose mažai kalnų ir gana geri plotai, tai neįgudęs sodintojas gali pasodinti iki 750 medelių (pagal praeitų metų tarifą 750kr. jau į rankas). Įgudę sodintojai pasodina ir 1250. Trečioje nuotraukoje viršuje matosi diržas su kišene į kurią dedami sodinukai iš maišų, į abi kišenes įmanoma sutalpinti beveik visą maišą, pasistengus ir visas telpa. Man asmeniškai sodinimas kirkomis pats prasčiausias, bet čia tik mano nuomonė. Yra kam net labai patinka. :)
Jei sodinima padidinto skersmens šautuvais, sodinukai būna kartoninėse dėžėse užšaldyti. Sodinukų kiekis dėžėje būna įvairus nuo 50 iki 300 (priklauso kokios rūšies, koks pats medis ir pnš.) Dėžę perpjauname pusiau ir dedame pusę dėžės ant vienos pusės kišenės, kitą pusę ant kitos (yra specialios kišenės, deja nuotraukos nerandu). Sodinuko kainos nepamenu tikslia, nes ten dar skiriasi pagal sodinuko storį, bet kažkur apie 0,25-0,3kr už sodinuką. Su tokiomis dėžėmis gerame plote buvau virš 4000 (virš 1200kr.) sodinukų pasodinęs, realiai vidurkis per mėnesį būna ~2500 sodinukų per dieną. Ir čia ne naujokams. Naujokai pasodina 1500-2000 sodinukų į dieną. Trečioje nuotraukoje yra kuprinės skirtos nešti kartoninėm dėžėm. Vienu kartu galima nešti nuo trijų iki 10 dėžių, priklauso nuo dydžio. Nėra sunku tikrai, nepalyginsi su šiaurinėmis dėžėmis. Tik tiek, kad daugiau kartų reikia nešiotis ir su tom kuprinėm nepatogu nešti, labai atgal sveria. Visiškai nėra pusiausvyros. Man asmeniškai darbas pietuose nelabai patinka, nes turi daugiau minusų nei pliusų.
 
Pliusai:

didesnė sodinukų kaina; mažesni atstumai nuo ploto iki ploto; daugiau civilizacijos (didesni miestai, pigesni maisto produktai, daugiau pramogų laisvalaikiu); Minusai:

Mažesni plotai, per dieną reikia tris ir daugiau apsodinti; Daugiau važinėjimo; Mažesnis uždarbis, nei šiaurėje; Beveik visi plotai yra fizinių asmenų (nenoriai moka už ploto apsodinimą, dėl to vėluoja pastoviai algos ); Žymiai daugiau problemų nei šiaurėje (plotai ne tokie kaip žemėlapyje (per mažai išpjauti arba per daug, dėl to stoja darbas, kol išsiaiškini ar galima sodinti ar ne), arba žemėlapyje parašyta, kad išartas, nuvažiuoji ir matai, kad neišartas ar net būna, kad neišpjautas.. važiuoji į kitą plotą. Arba uždėti šlakbaumai ir negali privažiuoti.); daugiau civilizacijos (didesni miestai, daugiau pramogų laisvalaikiu), automatiškai ir daugiau pinigų išleidi. Manau, dauguma važiuoja užsidirbti, susitaupyti ir grįžus įgyvendinti savo svajonę; ir dar velniai žino kiek jų. Kai sodintojams tai dar dar, apsisukai važiuoji kitur. Bet kai man reikėjo visus tuos plotus žiūrėti, paruošti, išpręsti problemas ir t.t. Galvos skaumas didžiulis, kai per dieną koks 10 nesąmonių, dirbi nuo 7h ryto iki 11h vakaro, plius dar grįžus dvi valandas sėdi prie popierių.. ir taip 2,5mėn su viena išeigine.. Ačiū Dievui, šiemet atsisakėm darbo pietuose. :D Ledinis plotas, kad visi tokie būtų.. Tik gaila, kad mažas apie 1,5Ha.. Suartas vaomis.
http://imageshack.us/a/img690/1394/p4030065.jpg
Neartas, baisus plotas. Kairėje pusėje matosi kišenės sodinimui sodinukams iš dėžės.
http://imageshack.us/a/img823/677/20110425226.jpg
Iš pirmo žvilgsnio ledinis plotas. Iš dalies.. Vaikščioti lengva, bet kai reikia į kietą žemę sodinti, labai lėtai gaunasi ir daug jėgos reikia. Suarta kočkėmis.
http://imageshack.us/a/img19/8165/20120523115705.jpg
Taip atrodo žemėlapis (šiauriniai nelabai skiriasi), žalios linijos kontūruose matosi du sodinamo ploto gabaliukai. Vienas prie pat kelio, iki kito reikia neštis ~150m.
http://imageshack.us/a/img594/5138/20120502080416.jpg
Šiaurė. Sodinama tik šautuvais (45mm ir 35mm) (retais atvejai būna išimčių). Sodinukai būna plasmasinėse dėžutėse. Mes sodinam dvejų rūšių dėžes: 64 sodinukų (jackpot) ir 128 sodinukų (powerpot). Yra ir kitokių, bet man neteko susidurti. Skirtumas nuo pietuose esančių sodinukų, kad jie dažniausiai būna nenuodingi (skirti sodinti tik į artus plotus) ir auginami šiltnamiuose (pietuose jau būna išauginti ir užšaldomi per žiemą). Vienos dėžutės svoris svyruoja nuo 3kg iki 5kg, priklausomai kiek jos palaistytos. Dažniausiai kievienoje firmoje būna normos, koks turi būti vidurkis per mėnesį. Niekas ten nelaikys tokių, kur per dieną vos dešimt dėžių pasodina. Pas mus norma naujiems žmonėms 38-40 dėžių. Tai per mėnesį gaunasi 1040 dėžių. Negalvokit, kad iškart atvažiavę sodinsit po 40 dėžių. Kol įprantama ir įgaunamas tempas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Kartais ir pusę sezono atidirbus tų 40 dėžių nepasodina. Pats pirmą sezoną turėjau 36 dėž./mėn, antrą - 45, trečia 52. Tai šis darbas labiau orientuotas į ateitį, kuo didesnė patirtis tuo didesni pinigai.
Dėžutės (64sod.) išsodinimas naujokui užtrunka 10-20min. Man - 3-5min.
Dirbama yra 6 dienos per savaitę nuo 6h iki 18h. Jei gyvenama husvagn'e darbo pradžia ir pabaiga priklausys nuo brigados susitarimo, nes husvagn'as statomas šalia ploto arba mažu atstumu nuo ploto. Gaunasi apie 12h darbų (jei reikia važiuoti iki ploto), iš jų sodinama ~8h (1h pietūs, 2-3h kelionė, plius dar parūkymai). Kai gyvenau husvagn'e dirbdamas nuo 8h iki 22h (su pietumis ir parūkymo pertraukėlėmis) pasodinau 94 dėžes (1600kr). Buvo rekordas čia. :) Bet kaip suprantat yra svarbiausia yra ne darbo laikas, o pasodinimo kiekis. Vienas gali pasodinti 40dėžių per 5h, kitas sodins 10h. Beto niekas jums už nugaros nestovi ir neprižiūri kaip dirbat, ar ilsitės. Kada nori tada pasiilsi.
Plotai būna įvairūs. Pelkėti, kalnuoti, šlaitai, sudegę, apžėlę, toli neštis (1km ir daugiau) ar net viskas viename. Kai kuriose firmose dar ir įkainiai skiriasi jei toli neštis tai daugiau moka. Ne vienas man pasitaikė atvažiavęs, kuris galvojo, kad tie plotai bus tokie kaip suarti bulvių laukai. Taikrai ne. :D
Dėžučių nusinešimas. Pats sunkiausias dalykas, kuris reikalauja daug fizinės jėgos ir ištvermės. Naujokams siūlau praždiai kol pripras nešti nedaugiau 12-14 dėžių. Seni neša po 18-20 dėžių. Priklauso nuo ploto sudtingumo, ar toli neštis ir t.t. Kuo daugiau nusineši vienu metu, tuo mažiau vaikščiojimo bus ir laiko sutaupysi. Bet niekas neverčia nešti 20, neši tiek kiek gali. 20 dėžių, kuprinė, šautuvas, kišenės sveria 80-100kg(priklauso ar labai sodinukai prilaistyti). Atrodo gana daug, bet kuprinės patogios (nepalyginsi su pietinėmis), turi pusiausvyrą tai ir nešti pakankamai nesunku.
Plačiau apie tris sodinimo būdus.

Paprastas (artas) sodinimas - pats populiariausias ir lengviausias sodinimo būdas. Yra trys arimo būdai. Kočkės, vagos ir eskavatorinės kočkės (yra ir ketvirtas, kuris labai retai naudojamas ir nežinau lietuviško atitikmens). Vagomis būna ariami dažniausiai kalnuotos vietovės, kur yra prasta žemė (vagomis ariant padaroma didžiausia žala). Kočkėmis ariama geri plotai, žemumos, ypač derlinga žemė (padarant kuo mažesnė žala gamtai). Eskavatorinės kočkės taip pat kaip ir paprastos, tik tiek, kad kočkės būna išmėtytos bet kaip (sodinti gana sunku, kai reikia vaikščioti zigzagais, retai tokie plotai pasitaiko, per sezoną 5-10). Šiuo sodinimu uždirbami didžiausi pinigai. Galima pasodinti 50-100 dėžių. Mokama mažiausiai iš visų sodinimų būdų. Pats sodinimo principas: atvažiuoja brigada į plotą, brigadininkas apžiūri plotą (ar viskas atitinka pagal žemėlapį) ir paskirsto pagal žemėlapį, kur kiekvienas žmogus eis. Taip yra todėl, kad vienas kitam nesimaišytų. Jei didelis plotas, gali visą dieną dirbdamas nesutikti kolegos. Nearto ploto sodinimas - Gana dažnai pasitaiko. Sodinama žasele: tarkim 4 žmonių brigada sustoja eilute, paskutinis žmogus eidamas riša ant šakų, medelių ar dar ko, kas matosi iš tolo, specialia popierine juostele. Rišama tam, kad nenukrypti, ir, kad nebūtų neapsodintų vietų. Kadangi ne vienas sodini, tai visų tempas būna skirtingas ir dažnai stabdosi pats sodinimas. Per dieną galima pasodinti 30-50 dėžių. Visų pasodintų dėžių skaičius dalinamas po lygiai kiekvienam. Mokama daugiau nei už paprastą sodinimą 4 kronomis. Sodinami nuodingi sodinukai. Komplektacija - Rečiausiai pasitaikantys sodinimo būdas ir brangiausiai mokamas. Galima sodinti žasele (jei nesimato nei vagų ir labai blogas plotas) arba pasiskirsčius atskirai. Pats sodinimas vyksta taip: turi pakeisti visus blogus sodinukus naujais. Vieną dėžutę gali sodinti 30-60min. Labai įvairiai. Būna, kad plotas labai sugadintas ir reikia vos ne kiekvieną sodinuką pakeisti (labai džiaugiesi tada), būna, kad pravaikštai hektarą, o pasodini 10 dėžių. Vidutiškai galima 20-25 dėžes per dieną pasodinti (seniems darbuotojams). Mokama 1,5 karto daugiau nei už paprastą sodinimą. Labai nėmėgstu šio sodinimo, nes mažiau uždirbi ir daugiau išvarksti, bet kai retai būna.. Tai nieko tokio. :) Žemiau įdedu kelis failus, kuriuos duodu lietuviams naujokams paskaityti kaip vyksta sodinimas.
 
Instrukcija
 
 
Mini instrukcija (1 dalis)
 
 
Mini isntrukcija (2 dalis)
 
 
Minusus turbūt lengviau man parašyti nei pliusus, tai nuo jų ir pradėsiu.
 
Minusai:
 

Dideli atstumai važinėjimo (iki 200km pirmyn-atgal jei gyveni name, jei husvagn'e važinėjimo beveik nėra, nebent kai reikia į kitą vietą pervažiuoti); Nėra civilizacijos, žmones retai matai, didesnės maisto kainos; Prastesni plotai (kalnai, pelkės, toli neštis ir t.t.); Pliusai:
 

Daugiau uždirbti galima, mažai kintantis atlyginimas; Dideli plotai (10-100Ha); Nėra pramogų (tauposi pinigai); Plotai beveik visi firmų arba valstybės (nėra beveik problemų); ir daug dar kitų; Dar nepaminėjau, dėl "chaltūros". Tarkim gaunate plotą 1000dėžių, susodinate 900dėžių ir lieka 100. Turi plotas būti įdealiai pasodintas, kad nebūtų prie ko prikibti. Tada ant keturių žmonių pasidalinate po 20 dėžių, nunešat į mišką ir pakasat. Taip galima vieną kitą tūkstantėlį iš oro pasidaryti. Aišku niekas to neturi pamatyti ar žinoti. Nors čia vieša paslaptis ir visi taip daro.
Kitas atvejis, kai tarkim brigadoje vienas žmogus "chaltūrina" (blogai sodina, sodina po 5 sodinukus iš kart ir panašiai), tokie greitai išaiškinami ir važiuoja namo. Kenčia visa brigada dėl vieno žmogaus. Nes reikia važiuoti tvarkyti plotą (prisodinti tiek kiek reikia, persodinti iš blogų vietų į geras ir panašiai) ir už tai papildomai jums nieko nemoka. Gali net tekti padengti kuro išlaidas ar net už sugadintus sodinukus. Nors kol kas mano praktykoje to nepasitaikė. Tvarkyti plotus teko ir man.. Ir ne vieną. Kaip jau sakiau, kenčia visa brigada. O ploto taisymas tikrai nėra malonus dalykas. Prarandami pinigai, laikas, nervai. Tad dirbkite sąžiningai, visų pinigų vistiek neuždirbsite.
 
 
Buvo ledinis plotas, kol nepradėjo agti žolės. Tokį plotą sodinti reikia daug kantrybės. (žolės prasideda liepos vyduryje, baigiasi - rugpjūčio).
 
 
http://imageshack.us/a/img594/3507/p7290006.jpg
Tobulai pasodinta contorta.
http://imageshack.us/a/img27/6589/p7120027s.jpg
Per pusantro mėnesio tiek dėžių žmonės išsodino.
http://imageshack.us/a/img690/2898/p6270026.jpg
Įrankiai ir kaip vežami sodinukai (taip vežti draudžiama, bet kitaip neišeina).
http://imageshack.us/a/img40/5204/dsc00128rh.jpg
Sodinukų aikštelė. Juos laisto dažniausiai patys sodintojai.
http://imageshack.us/a/img521/1301/dsc00124us.jpg
Įdealus plotas, kuriame pasodinti 60 dėžių neriba. Iki šios vietos neštis buvo ~1,5km. Artas vagomis. Matosi atnešta kuprinė su 20 dėžių.
http://imageshack.us/a/img10/6475/dsc00028gu.jpg
Tas pats plotas kaip ir viršuje, tik kito žmogaus sodinimo vieta. Prieš tai buvusio nuotraukoj žmogus buvo pačiam gale. Tai atstumas tarp žmonių gana didelis. Ir plotas pats buvo nemažas.
http://imageshack.us/a/img541/166/dsc00027cq.jpg
Vidutinis plotas, iki miško ~1km.
http://imageshack.us/a/img18/2261/dsc00018wb.jpg
Baisus plotas (šlaitas, toli neštis, blogai suartas). Tolumoje prie akmens matosi pastatyta kuprinė. Kairėje arčiau matosi dar viena kuprinė. Šitam plote daugiau 50 dėžių aš nepasodinčiau. :)
http://imageshack.us/a/img163/8939/dsc00022is.jpg
 
Uždarbis
 
Turbūt ne vienas to laukė. Taigi kiek uždirbama.
Pietuose, kaip jau minėjau, uždarbis labai kintantis. Vieną mėnesį gali uždirbti 10000kr, kitą 15000kr. Viskas priklauso nuo plotų dydžių, ir kiek problemų pasitaiko. Naujokai uždirba pietuose 12000(4500lt)-14000(5500lt)kr. Seni iki 17000kr(6300lt).
2012m. tarifai pietuose mūsų firmoje.
 
Kirkinis sodinukas - 1kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu);
Paprastas sodinukas - apie 0,3kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu);
 
Šiaurėje uždarbis daug didesnis ir mažiau svyruojantis. Naujokai vidutiniškai uždirba 13000(4800lt)-15000kr.(5800lt). Seni uždirba kur kas daugiau 16000(6000lt)-25000kr.(9500lt). Čia uždarbis jau atskaičius jau visus mokesčius ir tiek būna pervedama į banko sąskaitą.
Šiaurėje taip pat mokama už sodinuką, bet mes skaičiuodavom dėžutėmis.
2012m. tarifai šiaurėje mūsų firmoje.
 
Paprastas sodinimas, 1dėžė (64sod.) - 17kr;
Nearto sodinimas, 1dėžė (64sod.) - ~21kr;
Komplektacija, 1dėžė (64sod.) - ~27kr;
Paprastas sodinimas, 1dėžė (128sod.) - 30kr;
 
Dar nepaminėjau, kad dėžutėse tiek nebūna sodinukų (čia tik oficialiai tiek), dažnai būna ir 50 ar 55. Pastoviai būna neišaugusių ar nudžiuvusių, kurių niekas nesodina.
 
Dirbant pagal kontraktą, firma moka mokesčius. Pasibaigus sezonui, ir tik kitais metais, valstybė gražina dalį permokėtų mokesčių čekio pavidalu. Jį siunčia į firmą (ten jūs būnat laikinai priregistruojami, kad gyvenat) ir jei normali firma, laišką atsiunčia į Lietuvą. Pats buvau gavęs už du sezonus 700kr. Vienas diedukas net 3500kr.
 
Gyvenant husvagn'uose privalo mokėti komandiruotpinigius. Sumos nepasakysiu, nes nežinau kiek. Mes gaudavom į mėnesį 2500kr. Vėliau tą sumą pridėdavo prie sodinukų kainos (turbūt, kad mokesčių mažiau mokėti reiktų).
 
Iki 25m. mokesčiai yra mažesni, o nuo 25m. didesni (gaunant čekį turėtų jaustis). Bet dirbant jum tas nesijus, nes vistiek gausit tą 17kr bet kokiu atveju nepriklausomai nuo metų. Mokesčiai čia jau firmos reikalas.
 
Įsidemėkit, kad uždarbis nėra tikslus, mokama už padarytą darbą. Viskas priklauso nuo žmogaus ir kaip jis dirbs. Gali taip būti, kad atvažiavęs naujokas ir 10000kr neuždirbs. Ir tikrai negalvokit, kad atvažiavę iškar po 7000lt uždirbsit atsipūtę. Kas taip galvoja ilgai netveria.
 
Čia toks darbas labiau į ateitį, kuo daugiau patirties, tuo daugiau ir uždirbi. Palyginus su darbu UK ir čia. Tai UK dirbdamas fabrike du metus tu vistiek uždirbsi tą 1000svarų/mėn. Ten valandinis ir niekam neįdomu ar tu jau įgudęs ar ne. Miško sodinime, kiekvienais metais vis lengviau, tu įgauni tempą ir vis daugiau padarai per tą patį laiką, ir mėnesinis atlyginimas kyla.
 
Laisvalaikis, gamta
 
Apie laisvalaikį beveik nėra ką ir parašyti. Laisvą dieną važiuoji į miestą/miestelį apsipirkti. Arba eini žvejoti. Meškerę (spiningą) siūlau pasiimti kiekvienam. Žuvies pilni ežerai ir upės. Žuvys: lydekos, ešeriai ir salačiai. Tai ir maistui pinigų mažiau išleisit.
 
Su broliu per nepilnas 4h su kelione (40km) ir su valtimi pagavom 35kg žuvies spiningu.
http://imageshack.us/a/img805/3160/p6300377.jpg
 
Hm. Gamta. Apie ją daug visko galima prirašyti. Pasistengsiu esminius dalykus.
Mėlynės, bruknės, spanguolės, žemuogės, avietės ir grybai. "Įkritus" į mėlynes gali net pusę dienos neišlysti kol neatsivalgysi. Badu nenumirsi dirbdamas tikrai. :)
 
Vasaros karštos, tokios pat kaip Lietuvoj. Tik šiek tiek trumpesnės. Vasaros metu nebūna naktų. Kai buvo karštosios 2 savaitės (ant saulės virš 40 šilumos ir traukė prie žemės) dirbom naktimis, nes dieną neįmanoma dirbti.
Erkių šiaurėje nėra (yra, bet jos į žmogų nesisiurbia), nes spygliuočių miškai. Tad dėl jų bijoti neverta. Pietuose yra (pačiam į koją buvo įsisiurbus). Už erkes yra daug blogesnių parazitų: uodai, moškės ir mažosios moškės. Uodai iš šių trijų turbūt patys geriausi.
Moškės labai lenda visur (į akis, nosį, po drabužiais), o ir kanda skaudžiai. Mažosios moškės pats blogiausias parazitas. Trunka apie 2 savaites kol dingsta jos. Kanda lyg su adata, nuo jų niekas nepadeda ir visur lenda. Jei į namus jų priskris, galiu garantuoti, kad nemiegosit visą naktį. Daug naktų bemiegių dėl jų.. O svarbiausiai nuo tų parazitų niekas nepadeda. Pasipurkškus nelenda tik kokį pusvalandį, nes nuo prakaito dingsta poveikis.
 
Gyvūnų sutiksit irgi visokių: kiškiai, lapės, laukiniai šunys, elniai, briedžiai, meškos, gyvatės (pietuose). Švedijoje tėra tik viena gyvatė kenkianti žmogui - angis (galiu ir klysti, kad tik viena). Šiaurėje gyvačių beveik nepasitaiko.
 
Elniai visiškai nebijo nei žmonių nei mašinų.
http://imageshack.us/a/img825/2047/p7060017m.jpg
http://imageshack.us/a/img35/2778/p7060012d.jpg
Girtas elnias. :lol:
http://imageshack.us/a/img23/5263/p6250025.jpg
Briedis pelkėje.
http://imageshack.us/a/img854/2346/p6210012.jpg
Stirnos.
http://imageshack.us/a/img201/7830/p5190181.jpg
Ūkininko auginami kažkokie jaučių giminės atstovai.
http://imageshack.us/a/img43/2465/p5120176.jpg
http://imageshack.us/a/img802/2981/p5120174.jpg
Nuo kranto pagautos lydekos su spinigu per 30-60min. Vakarienė.
http://imageshack.us/a/img198/5166/1310127245426.jpg
Pietuose dirbant pagautas žaltys.
http://imageshack.us/a/img834/2453/20110509232.jpg
Eidamas į plotą aptikau elnią.
http://imageshack.us/a/img20/9600/20110610002.jpg
Kalnų vandens šaltinis. Skonis nerealus. Švedai sustoja prisipilti į gertuves vandens.
http://imageshack.us/a/img17/619/p6270037.jpg
Gražūs vaizdai sutinkami vos ne kiekvieną dieną.
http://imageshack.us/a/img818/4657/p8160008j.jpg
http://imageshack.us/a/img843/1233/p6170008b.jpg
http://imageshack.us/a/img541/625/p4290128.jpg
http://imageshack.us/a/img16/4561/img0162tc.jpg
http://imageshack.us/a/img580/5135/dsc00044dp.jpg
http://imageshack.us/a/img825/4286/20110529002.jpg
http://imageshack.us/a/img11/1020/20090116017.jpg
 
Apibendrinant viską
 
Darbas sunkus reikalaujantis ištvermės ir fizinės jėgos. Tie, kurie nemėgsta gyventi be patogumų ar klubų ir panašiai gali net nevažiuoti. Ar tie, kurie galvoja jog uždirbs tūkstančiais..
Užsienyje lengvo darbo nėra ir niekas pinigų už dyką nemoka. Bet, kam patinka gamta, grynas oras, nori išbandyti savo ištvermę ir uždirbti daugiau nei UK fabrike ( ir gal? lengviau dirbti nei fabrike) siūlau pamėginti. Aš asmeniškai jei galėčiau rinktis ar dirbti fabrike už 7000lt ar miško sodinime už 7000lt, tai tikrai net nesvarstyčiau apie fabriką.
 
Šį visą rašinį, jei galima jį taip vadinti, parašiau žmonėms, kurie tikrai tuo domisi, yra gavę pasiūlymų, ar ketina jau važiuoti ir nieko nežino. Nes internete info, bent jau kaip man reikėjo visiškai neradau.
 
Be to, esu baigęs švediškus kursus apie sodinimą, priežiūrą, plotų tikrinimą, apie viską kas susiję su miško sodinimu, sodinukais, ir visais kitais niuansais. O čia viską nuo a iki z parašyti reikėtų visos knygos. Tad klauskit, kas dar domina, nes tikrai ne viską paminėjau ir daug ką praleidau.
 
P.S. Atleiskit už nevietoje padėtas nosines, praleistas raides ar nevietoje sudėtus kablelius. Seniai berašiau tokį tekstą ir naršyklėje nepatogu, kai nematau viso teksto. Svarbu, kad suprastumėte visą esmę. ;)

Ką tikiesi išgirsti? Kad programuotojo darbe tenka picas išvežiot, vakarines šukuosenas daryt, plytas nešiot, logistikos skyriui vadovauti ir panašiai?
 
Programuotojas yra žmogus, kuris programuoja. Aišku, nebūtina sėdėt prie kompo visą laiką, galima ir stovimą stalą įsigyt :)

jeigu nori tik į EU siūsti geriausia į kažkurios eu šalies ebay talpinti, talpinu į .co.uk ir neturiu bėdos pasirinkti prie shipping nustatymų kad siunčiu tik į EU ar į ES ir pan.