enLitas

Viliojantis loterijos prizas - 9 mėnesiai laisvės atėmimo. :D

Zvengiu!!! ;D
Tikimes, kad iskris geri skaiciai :DDDDDD

Jaučiuosi, kad būčiau 2005 metuose.

Skaitydamas tokius pranešimus, žiūrėdamas nuotraukas, širdis džiaugiasi, kad yramonių , kurie dalinasi tokiais dalykais, netyngi viską surašyti ir net labai detaliai. Ačiū TAU! Ir dar džiaugiuosi, kad žmonės nesėdi vietoj, keliauja, ieško pigių variantų, yra sumanūs, o nesėdi vien tik užsidarę ;) smagu.

Tai gi, kaip ir zadejau. Atleiskite uz double post.
 
Pradziai patarimai del darbo:
Bus reikalingi safety shoes (apsauginiai batai?) pirkite 2 dydziais didesnius negu perkate paprastus batus, jusu pedos padekos.
Galima nusipirkti parduotuveja Shoe Zone, kainuos svyruoja nuo 20 iki ~40 svaru. As pirkau uz 25, minkstesniu padu.
Anglu kalbos zinios..... jeigu mokate pasakyti one two, ready nesvarbu, kad ir kokia lauzyta kalba, jus priims i darba. Daug geriau moketi cia rusu kalba, as nemoku.... tai siek tiek sunkoka. Kas del isdirbamu valandu, priklausys, nuo tikriausiai menulio faziu, viena savaite dirbau 56h kita 36h.
Dirbti sunku, gal labiau psichologiskai negu fiziskai, nes kartoji tas pacias komandas, kaip robotas. Visa laika ant koju, todel pradzioje pedas tikrai skaudes.
Kontrakte raso, jog apmokymai vyks 2 savaites. Bet taip nebus, bus 5 dienos apmokymu.
Yra skirtingi sandeliu tipai. Ambient (ale kambario temperaturos, jame dirbant greitai pasidaro karsta), De-Kit( irgi "kambario temp" cia jokiu komandu nenaudosite, o surinkinesit/isrinkinesit gardus i kuriuos deda dezes), fruits and vegs (temp apie ~7, pati geriausia vieta dirbti, nei karsta, nei salta), chill (temp. 1-2 laipsniai, siuo metu dirbu cia, mano nuomone pati blogiausia vieta, nes visa laika salta, nesvarbu, jog kilnoji sunkias dezes, negalima naudoti gobtuvu, tas teks naudoti kepure).
Kitas reikalas, duos darbines pirstines, bet jeig suplesysite reikes suomketi, gerai nepamenu, bet suma kosmine, nueikit nusipirkt i poundlanda uz 1 svara pirstines sau, o tas siaip pasidekit namie, kai reikes grazinsit.
 
Gyvenamoji vieta...:
Is karto pasakau taip, kad ir ka zades, pirmoji vieta bus arba siaubinga, arba labai siaubinga. Man gan pasiseke, gavau siaubinga vieta. Kodel taip sakau, teko susitikti su lietuviais ir isgirsti ju pasakojimu apie ju pirmaji busta. Bet, kai neturi pazystamu, o pernakvoti kazkur reikia, susitaikai su viskuo. Cia zinoma mano nuomone, gal jusu poreikiai kitokie.
Miesto centras gan arti, ~10min kelio pesciomis. Parduotuves, bankai, barai, kitos idarbinimo agenturos ir viskas ko tik reikia, susitelke centre, tai yra High Street, cia toks jausmas, jog visi centrai pas juos High Street uzvadinti.
Apie gyvenama vieta lyg ir viskas, kazka jauciu, jog pamirsau, bet ka padarysi. Prisimines parasysiu.
 
Siaip visa kita
Tikriausiai visiems idomu, kiek reikia pinigu prasimaitinti 1 savaite. Priklausys visiskai nuo jusu. As issimaitinu su 15 svaru, nevalgau visko ko noriu, taciau susidarau valgiarasti ir jo laikausi, jeigu pasispaudziu, galiu isgyventu ir uz 10, bet racionas prastas, nepatariu to daryti. Pagrindines parduotuves kurias aplankau, Iceland, Aldi.Del interneto, tai Three papildymas reikalingas uz 15 svaru, o ne uz 12.5 ar kiek ten sake. Taip gausite neribota kieki duomenu, bet tik naudojimui telefone, jeigu kursite hotspot, duomenu gausite tik 2GB, kas yra krokodilo asaros ... Yra budu, tai apeiti root'inant android, arba jailbreak'inant IOS. Gidas ne pats geriausias. Uz tokia kaina, galetu iskaiciuoti ir paskambinti i jobcentre plus ir uzregistruoti gauti draudimo numeri (NI), gerai, jog man to nereikejo, taciau kitiems to gali prireikti.
 
Praziai tiek, jeigu kam nors kils klausimu rasykite cia, arba jeigu nenorite viesintis rasykite PM, kai galesiu atrasysiu.
 
Jeigu kils man paciam dar kazkokiu minciu kurios butu pravarcios parasysiu.
 
P.S tikriausiai daug klaidu priveliau, atsiprasau del to.
 
EDIT: arturas vienam savo postu rase, jog uz bloga darba gali mesti i kita skyriu, kur visiskai cituoju: degradantu darbas, tai bus De-Kit, patekus ten, bus labai sunku. Taciau nesutinku, jog tai bus degradantu darbas, visi darbuotojai kurie dirba ten per agentura, bus zemiausioje vietoje, neturesite kur persirengti, turesite mazyte spintele, trumpesnes pertraukas. Tiesa pasakius, nesvarbu kuriam skyriuje dirbsite, tai bus degraduojantis darbas.

Kaip tik sausio men. buvome Indijoje su seima, geriausias laikas yra spalio-sausio men. kdangi oro temperatura tinkama mums europieciams 27-30, liepa-rugpjuti pas ju liuciu sezonas, pvz. 2014 rugpjuti lijo 26 dienas :) kitais menesiais buna apie 40 laipsniu, o centrineje Indijos dalyje iki 45 laipsniu, bet blogiausia smogas, kuris dar didesnis buna nei spalio-sausio men.
Vizas uzsisakeme per http://www.blsindiavisa-lithuania.com/, ten rasi ir reikalavimus vizai.
 
Skridome i Mumbaju is Varsuvos per Stambula, skrydis neprailgo.
Keliavome individualiai be jokiu agenturu, bilietus pirkome per turkish airlines, viesbuti uzsisakeme per booking.com. Ekskursijas, automobilio nuoma su vairuotoju susiorganizavome vietoje. Pervezimus is ir i oro uosta uzsisakeme is anksto iki atvykstant. Kainos labai ivairios, butina deretis, bet kur pradine kaina dalini per puse ir tada pradedi derybas :)
 
Kai turesiu laiko ka nors daugiau parasysiu.
 
Pridedu keleta mano darytu nuotrauku :)

Da fak is that? :blink:
 
Joa, siais laikais materialus produktas TIKRAI nereikalingas ir nenesa pelno (ironic). Saudo Arabijoj seichai milijardus varto ir policajai eiliniai su Lamborghini vazineja ne del to kad REALIA nafta pumpuoja, o SimCity'je matyt virtualia nafta stumdo :D
 
ES stipriausioje ekonomikoje-Vokietijoje-biudzeto didele dali suformuoja matyt irgi ne realus BMW, VW ir kt. automobiliu koncernai, o Need for Speed'e parduodami automobiliu modeliai?
 
O jei apie Lietuva-turtingiausias LT zmogus-MAXIMA LT ir kt.savininkas-ne realu sviesta/suri/bulves targavoja (juk tai NEPELNINGA anot taves), o Runescape virtualias kovines morkas pardavineja, taip? :lol:
 
Kazkoks kliedesys siais laikais paplites daugumos makaulese apie virtualaus produkto ale pranasuma VS real product. Ir kaip argumenta "didiji" naudoja kokia nors Skype sekmes istorija. Taip, Skype-respectas, bet tai visiskai mazas ir nereiksmingas sudelis (vis dar) palyginus su pvz naftos generuojamomis pajamomis (taigi REAL produktai dar vis laimi ir dar kaip).

As kompo siuksledeze kasdien isivalau. Man nereikia dienos metuose, kad tai padaryciau :D

Gal kam pravers informacija:
 
100 000 reasons to travel with PolskiBus.com!
Great Spring Bonanza starts today!
 
PolskiBus.com Great Spring Bonanza introduces promotion codes for more than 100 000 tickets at the price of 1 PLN + 1 PLN booking fee
The tickets can be booked from today till 31 May 2015
The promotion concerns all PolskiBus.com routes for travel period
from 22 April to 19 June 2015
To join the offer just enter the promotion code – WIOSNA
Do not hesitate, go to www.polskibus.com and enjoy tickets at the price
of 1 PLN + 1 PLN booking fee!
 
Today, April 22, is this day that every traveler has the opportunity to take part in The Great Spring Bonanza. Market leading national carrier PolskiBus.com welcomes the Spring with this special offer which is exceptional opportunity for our existing and new clients to purchase tickets for high level of quality and comfort journey. The Great Spring Bonanza offers more than 100 000 tickets at the price 1 PLN + 1 PLN booking fee, that can be booked from now until May 31 for trips between 22 April and 19 June 2015. Promo tickets are available across the whole PolskiBus.com route network. To get tickets at this wonderful price just go to the www.polskibus.com website and enter the promotion code – WIOSNA. Do not wait and book right now!
 
Have you been waiting for PolskiBus.com promotion? We have fantastic news! Great Spring Bonanza is about to start offering more than 100 000 tickets at the most competitive price of 1 PLN + 1 PLN booking fee! What should you do to benefit from the promotion? Just go to www.polskibus.com and when booking the tickets, enter the promotion code – WIOSNA in the appropriate box. Be one of 100 000 lucky winners!
 
Piotr Pogonowski, Director of Marketing and Communications said: "PolskiBus.com as the market leading national carrier and one of the most reliable and popular brands in Poland is happy to introduce our Great Spring Bonanza with a more than 100 000 tickets for the price of 1 PLN + 1 PLN per booking! In addition, this is the first time that our passengers have the opportunity to take advantage of promotional codes, which is a prelude to the next surprising promotional campaigns! This special offer is aimed to our regular and loyal customers, as well as those who not tried our service yet. Do not delay, the sooner you decide, the more chances you have to hunt the promotional tickets as the great opportunity to travel in high quality comfort among the whole PolskiBus.com network in coming sunny months".
 
PolskiBus.com passengers travel on board buses featuring free Wi-Fi, comfortable reclining leather seats, air-conditioning, toilet, wheelchair access and free refreshments (on selected routes). All Van Hool and ADL Plaxton buses that comprise the fleet of PolskiBus.com provide a high level of security and comfort. Ticket prices for all PolskiBus.com services are available from PLN 1 + PLN 1 booking fee and you can get them at www.polskibus.com.
 
More details on the current offer and promotion codes can be found on the www.polskibus.com website and on the company's fan page on Facebook www.facebook.com/polskibus. The Regulation of the promotion can be found here. You're welcome!

Baigti galėčiau padėti... Bet ne universitetą ! ^_^

Nuotraukos? Yes, please

Atostogų sezonas tuoj įgaus didžiausią greitį, todėl noriu pasidalinti savo šviežiausios kelionės įspūdžiais iš šiauriausios/ryčiausios Kanarų salos - Lanzarotės. Gal kas susigundys? :)
 
Visiems įdomiausia - kainos:
Skrydis: Pirktas 2014 lapkričio pradžioje. Kelionė 2015 kovo 10 d. - kovo 19 d. 315€ (1080 LT). Žmogui 157€.
 
Ryga - Frankfurtas (2asm.) (+7€/žmogui Rygos oro uoste :/) 75,46€ (dar neturjom euro tada - 277,56lt)
Frankfurtas - Lanzarotė (2asm.) 46,90€ (172,51lt). Frankfurte palaukėm 2 val, pavalgėm savo sumuštinių. Greitai laikas praėjo.
Lanzarotė - Milanas (2asm.) 114,22€ (420,13lt). Milaną pasiekėm tik prieš pat 00:00. Skrydis - nuo 06:40 ryte. Daugiau stengsiuosi nenakvoti oro uoste grįžtant namo, geriau išvažiuojant tai daryti :) Bergamo oro uostas nėra pats draugiškiausias laukimui.
Milanas - Vilnius (2asm.) 59,14€ (217,53lt). Nusileidom Vilniuj, dar net saulutė švietė :)
 
http://i.imgur.com/k4fLL3N.png
 
 
Automobilis: Škoda Citigo, 4 durys, AC, mechaninė. 102€ už 8 paras. Pasiimti ir grąžinti Oro uoste. Full - Full kuro bakas, jokio Excess (0€), jokių papildomų draudimų padangoms, stiklam, net ir jokio depozito. Tiesiog sumoki 102€ ir važiuok. Grįžti į oro uostą, raktelį po kilimėliu palieki ir gali eit į lėktuvą :) Nuomotasi iš PlusCar. Kuro per 8 dienas šiaip ne taip išvažinėjom 25ltr (lygiai 25€), bet važiavom beveik kasdien per visą salą.
http://i.imgur.com/DK7GXue.png
 
Būstas: Studio tipo 1 kambario "apartamentai" su privačiu kiemeliu, lauko židiniu. Kitchenette, towels, shower gel etc. 192€ už 8 naktis. Puerto del Carmen, ~500m iki paplūdimio (mano manymu :) ). Labai gera vieta už labai gerą kainą :) Nuotraukos ir aprašymas ČIA.
 
Maistas kavinėse (Puerto del Carmen):
English Breakfast with fresh juice - 2.5-3€
Alus - 1.5-3€, česnakinė duona su sūriu 3€
Kepsnys (9-14€)
Jūros gėrybės (nuo 10€),
Picos (5-10€)
Makaronai 7-10€ (PASTAS).
Šiaip maisto tikrai daug ir po vieną ~25cm picą sunkoka suvalgyt. Kepsnio užtenka apsivalgymui. Makaronų iš principo kavinėse nevalgau, tai daug apie juos pasakyt negaliu :D
 
Maistas parduotuvėse: pigiausia maistą pirkti dideliuose prekybos centruose. Pvz. HiperDino, Spar. Jeigu perkate HiperDino Express, kainos kyla bent 10 proc.
Švieži pomidorai ~1.5€/kg,
sviestas 2€,
vynas vietinis nuo 1.5€ už butelį (bet pigus - neskanus, arba blogai ieškojom). Vidutinė vyno butelio kaina - 6€.
Alus - 0.4€ 330ml, Carlsberg - 0.65€ 330ml. 1L butelis San Miguel - 0.9-1.4€ (priklausomai nuo vietos, akcijų).
Balta duona - 1.8€.
Gouda sūris - ~5€/kg,
kumpiai ~4-6€/kg,
Halls ledinukai - 1,15€ (daugoka, bet perpūtė vėjas gerkles) :)
 
Ką ten veikti?
 
Naktinio gyvenimo mėgėjams čia nebus ką veikti :) Tai - pensininkų ir šeimų sala. Tiesa, pensininkai čia atvažiuoja paūžti, kiek tik galima, nes tai jiems kainuoja mažai (bet čia toliau plačiau bus). Visoje saloje - puikūs dviračių takai, puikūs keliai, mandagūs vairuotojai. Visą salą galima apvažiuoti dviračiu: plotis 20km, ilgis - 60km. Keliuose daug dviratininkų, kurie treniruojasi, o vandenyje - daug banglentininkų.
 
Pasyviam laisvalaikui:
 
Aplankyti pačias žinomiausias vietas kainuoja vos 30€ žmogui už 6 bilietus.
1. Timanfaya nacionalinis parkas. Čia atvažiuoti būtina, jeigu lankaisi šitoj saloj. Net ir man, kaip skeptikui tokių ekskursijų - padarė įspūdį. Aktyvus ugnikalnis (galbūt ne visai teisingai išsireiškiau), šiluma jaučiama iš žemės, įrengtos grotelės restorane, kur virš tokios "skylė" kepamas maistas. Karšta :) Po patį parką jūsų vienų niekas neleis, bet į bilieto kainą įskaičiuota 20-30 minučių kelionė autobusu po jį. Visiems nuostabą kėlė siauras keliukas tarp kraterių ir 45 vietų SETRA autobusas su tikrai pakvaišusiu vairuotoju :D
2. Mirador Del Rio - atodanga, kur labai vėjuota ir ramu (emociškai). Gali sau sėdėt ir vėpsot visą dieną. Tikras poilsis, tai ne su kokteiliu viešbuty sėdėt :) Norėčiau dar ten atvažiuoti, kai bus šilčiau.
3. Cueva de los Verdes - lavos išgraužtas urvas su apsilydžiusiomis uolienomis. Gidas įskaičiuotas į kainą, vienų čia niekas neleidžia, nes ganėtinai pavojinga (nors ir įrengtos tvorelės). Gidas kalba ispaniškai, vokiškai ir angliškai. Jo tikrai verta paklausyti ir atnaujinti mokykloje gautas žinias gyvai :) Vietos apibūdinimui puikiai tinka: But the cave holds a secret – one that only those who visit can experience. Shocking! - taip, buvom tikrai nustebinti :) P.s. jeigu ten ruošiatės važiuoti, neieškokite nieko apie šį urvą (nes galite netyčia rasti, kas išduos staigmeną).
4. Jardin de Cactus - kaktusų sodai. Nelabai paliko įspūdį, nes tie kaktusai laukuose, kiekvienoj gatvėj ir kieme auga :) tiek, kad jų čia tūkstančiai skirtingų vienoj vietoj.
5. Jameos Del Agua - muziejus su ugnikalnių ir tektonikos ekspozicija bei baltųjų krabų ežeru urve. Gražu ir tiek :) Viskas labai išpuoselėta, tinka fotosesijoms. Yra įrengta labai didelė koncertų salė (urve), mūsų apsilankymo metu niekas nevyko.
6. Tarptautinis modernaus meno muziejus sename forte Arecifės uoste. Čia suklydom, ne mums tokie menai.. Šiaip reikėjo rinktis iš 2 vietų, ir nepataikėm. Tad reikėtų aplankyti Cesar Manrique Foundation.
 
Nemokamai būtina nuvažiuoti į Costa Tequise Sunday Market (to nepadarėm šįkart :(), užsikelti ant aukščiausio Arecifės pastato stogo, daug pasideginti. Šitų dalykų nepavyko padaryti, bet ten dar grįšim :)
 
Ką dar pasyvaus galima nuveikti?
Stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus (nusileidimo takas prasideda dar vandenyje, tad galima gulėti paplūdimyje ir virš galvos vis leisis lėktuvai) (KAIP ATRODO TAKAS)
Apvažiuoti visus paplūdimius, visas salos vietas. Itin skirtingi vaizdai, reljefas. Vienur žalia, kitur MARSO scenas filmuot gali, dar kitur - bulvės žydi :)
Užvažiuoti į kalną šalia observatorijos ir ten pasibūti, nes matosi sala į visas puses. O naktį - žvaigždynai.
Akvariumas (nebuvom, brangoka pasirodė 12€ ar 20€ žmogui).
Persikelti be automobilio į Fuerteventuros salą - 35-40€ į abi puses. Verta, bet reikia ilgiau nei 8 dienas kelionėj būt.
 
Aktyvus laisvalaikis:
Nardymas - ant kiekvieno kampo pasiūlymai, kainos - mažos.
Banglentės - šiaurinėje pakrantėje yra keli miesteliai banglentininkų, su mokyklom ir visa įranga. Pigu!
Vandens parkas.
Keturračiai.
Kupranugariai.
Didžiulė kartingų trasa.
Dviračių nuomos punktų daugybė.
 
Kodėl čia daug pensininkų? Teko pakalbėt su škotų porele, kuris į Lanzarotę atvyko sausio mėnesį ir išvažiuos balandį. Jie negeria, nerūko, nėra linkę žaisti kazino. Ką jie veikia? Būna :) sakė, kad atidirbo pakankamai ir nuo šių metų visas žiemas leis čia, nes Škotijoj spės pasibūt likusius 9 mėn. Didžioji dalis pensininkų yra iš Vokietijos, JK - kiek mažiau. Daug ir skandinavų. Jie čia atvažiuoja pašėlti, tad tikrai pamatysite, kaip atrodo jaunystėje daryta tatuiruotė ant 80-ečio kūno. Yra lošimams skirtų vietų, daug barų, šimtai kavinių, daug parkų, muziejų. Aktyvesni "hikina" į kalnus. Kiti nuogi guli paplūdimiuose, kas, beje, čia normalu (yra atskiri nudistų paplūdimiai, bet ir šiaip kur ne kur pusnuogės moterys). Senyvam vakarų europiečiui čia - ROJUS :) nuoma 1000€/mėn (per agentūras), maistas - 500€/mėn/žmogui, jeigu valgo tik kavinėse. Žinoma, jeigu nori išgerti, 'pagamblinti' - susimokėsi daugiau :)
 
Beeet, mūsų tėvai ten nevažiuos, pensijos užtektų pusei mėnesio maisto.
 
****
 
Salos minusai:
Aglijos jaunimas, vokietijos vyrai. Ir tos, ir anie girti. Siaubas :/
Angliškai kalba maža dalis žmonių - teks ispaniškai mokytis arba vokiškai :D
 
Salos pliusai:
Švari ir tvarkinga, puikiai pritaikyta turistams. Nuo oro uosto iki Puerto del Carmen pabaigos - ilga gatvė apie kurią sukasi diena/naktis.
Dutyfree statusą turinti sala. Parfumerija - pigiausia, kokią esu matęs. Tiesa, daug padirbinių (kvepalų, EDT, Nike, Gucci, Samsung), bet kur jų nėra :) Rūkaliams - cigaretės irgi pigios (bet kainos nežinau).
Lauktuvėms galima parvežti kaktusų uogienės, tinkamo dydžio indukai, bet 8€ už 3x100ml :) arba kvepalų. Net nežinau, kas pigiau :)
 
Išvados:
♦Nebevažiuoti į tokias salas neįsitikinus, koks bus oras. Mūsų viešnagės metu buvo 16-18C naktį ir 20-22 dieną (pavėsyje). Ant saulės - gal 100C :) bet vėjas toks, kad nei su paltu būt, nei su maikute :) Rinkitės gegužę, birželį, spalį ar lapkritį. Tuomet ta sala normaliausios temperatūros. Kovo mėnesį sala palyginus žaliuoja.
♦Būstą užsisakyti anksčiau, nei 1.5mėn iki kelionės. Būčiau sutaupęs dar bent 50€.
♦Atgalinį skrydį planuoti kuo greitesniu maršrutu, nes po atostogų norisi nebepervargti.
♦Kitą kartą taip pat nesivežti jokio Check-in bagažo. Nėra nieko geriau, kaip išlipus iš lėktuvo pradėti atostogas :)
♦Peršalom, bet likom labai patenkinti atostogomis. Ir tikrai pailsėjom, nes važiavom be tikslaus veiklos plano :)
 
Nuotraukos? :) Yra keletas pridėta :)
1. Puerto del Carmen prie pat mūsų būsto.
2. Ten pat, tik į kitą pusę :)
3. El Golfo įlanka. Must see :)
4. Ten pat.
5. Vakarinė salos dalis.
6. Druskos kasykla. Garinama iš vandens, kuris imamas iš ežero šalia.
7. Mirador del Rio - labai privaloma pamatyt ir pabūt. Čia matosi tik mažas kampelis to gėrio.
8. Agavos lyg ir :) gamina iš jų ten viską. Ir iš kaktusų.
9. Timanfaya nacionalinis parkas su aktyviais požemiais (darbuotojas įpila vandens ir jį išpučia garų pavidalu)
10.Kalnas šalia observatorijos. Kiek suprantu, aukščiausioj vietoj, salos vidury. Ilgai važiavom čia :)
11. Take a lot of potatoes :D

MB S320 longas , 2007m , Baltas , Viskas sudeta nuo 2011 AMG paketas , faros. Gera komplektacija panorama , masazai , night vision ir t.t. r20 amg ratai. Stovis geras. ±17k eur

Pirma pažiūrėkit į maximos pelną, o tada šnekėkit, kad dinozaurai praranda tūkstančius :)

Jei jau list i krastutinumus, tai tas jamam tikrai nera tai, apie ka snekejau. Tokie kaip svieziu produktu turgus, specializuotos nekasdieniu pirkiniu parduotuveles ar tai tas pats pabraidymas po rimi (porakart i savaite) man patinka ir nepakeis to jokie tualetinispopieriusirtriusikaiinamus. Aisku, yra ir inovatyviu sprendimu, kurie atrodo idomiai: tas amazono mygtukas, eshopas, kur elektronikos prekes pries perkant gali isbandyt ar rubu nuoma, kur, atrodo, uz 50 zaliu, gali menesiui rengtis. O kam nepatinka naujoves... tik, mano nuomone, tas apsipirkinejimas su dinozaurais ne tiek konservatyvus poziuris i prekyba, kiek patogus ir naudingas.

gal zoologijos sode buvai, ne parduotuvėje? kažkaip per visą gyvenimą nieko panašaus nepasitaikė

Manes niekas dar jokioj prekybvietej nebuvo uzpuoles. Cia jau reiketu susirupint ir atitinkamom institucijom pranest. Pabandyk kreiptis kurnors, negalima taip tiesiog ranka numot.

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

O kaip leidimai dėl filmų ? Nesakyk ,kad nori paprastai parsisiųsti iš torrentu ir paleisti :D

Šita kelionė žiūriu vis populiarėja tarp lietuvių, o aš vienas iš tų, turėjęs malonumą šią vasarą truputį pasivaikščiot:) Truputį pareklamuosiu, nes juo daugiau praeis, juo smagiau.
 
 
Spalio penktą sėdėjau ant viduramžiais laikyto pasaulio krašto – Fisterros. Žmonės tikėjo, jog tai yra viso pasaulio pabaiga ir už vandenyno toliau, jau visiškai nieko nebėra. Sėdėdamas gryždavau mintimis į kelionę, aplankytus miestus, miestelius, sutiktus žmones, nuovargį, besitęsiantį kelias savaites, ir supratau, kad tai pati įdomiausia kelionė, kurią patyriau. Camino de Santiago – kelias besitęsiantis per Ispaniją, kuriuo piligrimai vaikščioja jau per 1000 metų. Pagrindinis tikslas – Santiago de Compostella miestas, kuriame, pasak istorijos, yra Šv.Jokūbo palaikai. Apie kelią sunku papasakoti, nes kiekvieno potyriai yra visiškai skirtingi. Kaip ir priežastys kodėl žmonės jį eina. Pavyzdžiui, vokietės, norinčios įrodyti sau, kad sugebės pereiti kelią, ispanė, turinti 10 dienų atostogas ir norinti tiesiog aktyviai praleisti laiką, Italas, bėgantis nuo streso savo gyvenime, amerikietė, dekojanti dievui už sėkmingai susiklosčiusį gyvenimą ar škotas, stengiantis pabėgti nuo chroniško nuovargio ir depresijos. Sutikome ir veikėją, palikusį šeimą, darbą ir gyvenimą, ir išėjusį paskui Jėzų. Taigi priežastys labai jau skirtingos, bet tuo pačiu ir vienodos, nes daugybė žmonių bėga nuo rutinos ir ryžtasi kažkam naujo. Asmeniškai sutiktas vyriausias žmogus – tai 70-metis danas, tačiau girdėjau, jog buvo ir vyresnių. Taip pat, teko matyti žmones einančius su visa šeima.
Apie camino išgirdau studijuodamas ketvirtame kurse. Tiesa, tada tiesiog buvo mintis, jog būtų smagu pabandyti, bet nieko daugiau. Praslinkus metams po studijų, susisiekėme su draugu, buvusiu grupioku/kambarioku ir planas gavos daugiau mažiau spontaniškas - ,,nu varom? Varom‘‘. Aš pats asmeniškai, ilgą laiką negalėjau įvardinti tikslių priežasčių, tikriausiai ir dabar negalėčiau. Prie to, jog norėta pamatyti šiaurinės Ispanijos gamtą, pakeliauti, susipažinti, ir suprasti kodėl žmonės iš viso pasaulio veržiasi į kelią, tikriausiai ir buvo noras įrodyti kažką sau. Gyvenime man trūkdavo kantrybės, o šis kelias buvo proga jos šiek tiek įgauti.
Taigi, praėjus metams po studijų, ir tebeieškant aiškaus gyvenimo plano, rugpjūčio antroje pusėje, turėdami bilietus į Prancūziją(iš ten prasidėjo mūsų maršrutas), padėjome pirmą žingsnį Santiago link. Pajudėjome iš Saint Jean Pjed de Port miestelio Prancūzijos/Ispanijos pasienyje, bei kuriame gavome savo piligrimo pasą, ir turėjome tikslą pasiekti Santiago de Compostella( 800 km), bei-minėtą pasaulio kraštą Fisterra(100km), bei dar vieną piligrimų tikslą – Muxia(30km).Taigi planas buvo suvaikščioti 930 km.Prisipažinsiu, pirmosios dvi savaitės buvo sudėtingos, dažnokai būdavo akimirkų, kai galvojau tik kaip pasiekti nakvynės tašką. Beje, nakvynės taškai – tai vadinamosios Albergės. Tai specialūs piligrimų nakvynės namai, į kuriuos būsi priimtas tik pateikęs įrodymą, jog esi piligrimas ir eini Camino, tai yra, parodęs savo piligrimo pasą. Čia, gavęs štampą gauni nakvynę, dušą, ir jeigu pasiseka, turi virtuvę, pasigaminti vakarinę. Nakvynės kaina varijavo nuo 5 iki 10 eurų. Tačiau kelyje galėjai rasti donativo albergių, kurios veikė aukojimo principu. Tai yra, atėjęs, gauni nakvynę, dušą, bei dažniausiai vakarinę, kurią gamini kartu su kitais piligrimais. Kitą rytą, prieš išeidamas tolyn, paaukoji nenustatytą sumą – eurą, du, tris ar daugiau. Iš šių pinigų, šeimininkai kitą dieną ruošia vakarinę kitos dienos piligrimams. Šios vietos man labiausiai įstrigo, kadangi jose atmosfera buvo super jauki, ir jausdavais tarsi namie, pajusdavai, kad šeimininkai stengiasi dėl kiekvieno piligrimo nuoširdžiai ir dedikavę savo gyvenimus, kad tik tau būtų kuo patogiau. Pavyzdžiui, radome tokią Albergę jau antrąją žygio dieną, kai vakare, pavargę pasiekėme nedidelę gyvenvietę, kurios buvusiam vienuolyne veikė donativo albergė. Buvome labai svetingai sutikti, pamaitinti, apgyvendinti, o vakare kartu su keliais piligrimais susirinkome vienuolyno antrajame aukšte, kur susėdę ratu dalijomės išgyvenimais, kelionės tikslais ir šios kelionės norais. Pasitaikė ir tokių vietų, kur gailėjaisi užsukęs, kur nebuvo leidžiama pasikrauti telefono, ar reikalaujama, jog privalai užsisakyti vakarienę, kitaip negausi lovos. Arba, kur šeimininkas visą laiką atrodė apsinešęs, o vieta nevalyta nuo pat atidarymo. Šiek tiek vėliau, prisiklausę istorijų apie ,,bed bugs‘‘ - blakes, gyvenančias matracuose ir prilendančias į miegmaišius bei visus rūbus, bei kankinančias naktimis, pradėjom atidžiau tikrint nakvojimo vietas. Visada galvojau, kad bus sunku gerai išsimiegot dėl aplinkinių knarkimo, tačiau dažniausiai būdavau toks pavargęs, kad užtekdavo priliesti pagalvę su galva, ir štai jau tu kelies. Niekaip nesupratau, kaip 60-metė senutė gali taip stipriai ir garsiai knarkti. O knarkalių būdavo daug. Jei tekdavo miegoti, dar su 70 žmonių vienoj patalpoj, tikrai atsiras bent 10 paprastų knarkalių, ir bent 5, knarkiantys, ir gadinantys orą kaip traktoriai. Pagalvodavau, jog niekad nebuvau girdėjęs žmogaus taip garsiai knarkiančio.,
Pirmas kelias savaites jaučiaus tarsi sapne, viskas atrodė šiek tiek nerealu. Atrodė, jog tik pagalvojau, jog smagu būtų pereiti kelią, o štai tu jau čia, dainuoji vienuolyne prieš būrį užsieniečių Keistuolių teatro ,,Keitės miestai‘‘. Kaip minėjau, sunkiausia buvo įsivažiuot ir priprast prie ėjimo. Kovojau su pėdų skausmais ir amžinai trinančia pečius kuprine. Ačiū dievui, pasisekė ir neturėjau nei vienos pūslės ant kojų eidamas. Mano bendrakeleivis, išviso prisitrynė aštuonias, o ir buvo tokių, kurie dėl puslių turėjo daryti pertraukas kelioms dienoms. Pavyzdžiui, Austrė, pradėjusi, po kelių dienų, turėjo tokias gilias pūsles, jog teko kreiptis į chirurgą dėl jų. Svarbiausia batai, o aš pataikiau nusipirkt patogius ir gerus. Dabar pagalvojus, jog teko eit per kalnus, per miškus, asfaltu, žvyru ir t.t., tai jie atlaikė idealiai. Kai kūnas priprato prie kasdienio ėjimo, pradėjau mėgautis visa kelione, atstumą skaičiuot ne kilometrais, o valandomis, o ir nueit 20 kilometrų atrodė juokas. Mėgavaus kalnais, kadangi Lietuvoje jų neturime, o tai man buvo pirma proga jais kopti.
Kalbant apie draugiją, kelyje tu niekada nebūsi vienas. Gali rinktis, eiti vienas arba kartu su prieš minutę susipažintu japonu, australe, korėjiete, ar airiu, ką tik ėjusiu neteisinga kryptimi 15 kilometrų ir tenorinčiu į barą ar ispanu, įsitikinusiu, kad tu turi suprasti jų kalbą. Mane labiausiai žavėjo tai, jog kelyje tu atsibudęs ryte, susikrauni daiktus ir tiesiog eini. Ir niekada nežinai kas tavęs tą dieną laukia. Nežinai nei ką sutiksi, nei kur nakvosi, nei kas laukia sekančiame kilometre. Kalbant apie finansus, dienos biudžetas svyruodavo apie 15 eurų. Kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo aplinkybių. Visai kelionei, įskaitant bilietus, daiktus pirktus prieš, ir pinigus, išleistus kelionėje per 45 dienas, išėjo kiek daugiau nei 4000 litų. Taigi šitą kelionę rekomenduočiau visiems, norintiems ištrūkti iš rutinos, ar tiesiog besijaučiantiems pasimetusiais gyvenime. Aš pats savęs nepriskirčiau prie religinio tipo žmonių, tačiau čia bent trečdalis sutiktų žmonių ėjo vedini religinių įsitikinimų. Sutikau net Ispaną dviratininką su protezu. Nors jis ir keliavo vienodu tempu su ėjikais, tačiau manau, kad sugebėjo pasiekt Santiago de Compostella. Net jeigu ir neturite mėnesio eiti 800 km, daugelis žmonių paskirdavo savo 2 savaičių atostogas ne tam, kad poilsiaut prie jūros, o tam, kad nueit bent keletą šimtų kilometrų, idant pajust šio kelio atmosferą. Visgi čia svarbiausias ne tikslas, o pati kelionė.

gerai kad nepamirsta zmones is kur ju saknys

Sveiki,
 
prisistatysiu ir trumpai papasakosiu apie save.
Esu Vytas gyvenu nuo mazens Ispanijoje tad iskart uz berastyste atsiprasau.
Cia baigiau ir vidurine ir Universiteta (Informatikos indzinerija) Siuo metu studijuoju magistra ir tuo paciu dirbu.
 
Laisvalaikiu sportuoju arba dalyvauju keliuose grupese kaip savo miesto Google developer group, man tai suteikia daug privilegiju, priejimo prie naujausiu google naujienu ar technologiju. Turime labatorijoje google street view kamera, google glass nors visa tai jau kelis metus. Taipat darome projekta Liquid galaxy tad grupes ikurejas pastoviai palaiko rysi su Google.
 
Pats asmeniskai su dar keliais pazystamais atidarem firma Sport for the world, taciau dar tik jos pradzia tai mazai ka galiu papasakoti. Galite pamatyti musu veikla kolkas tik Facebook puslapyje, neturiu laiko uzsiimti Web puslapiu siuo metu, iki vasaros tureciau uzbaigti, dabar tik wordpress idetas be turinio.
Taipat esu kitoj mieto grupem kur darom Drone renginius, ir turnyrus.
Meginau daryti 3x3 krepsinio lyga, pradzioj kelis turnyrus padariau gan sekmingus bet krepsinio federacija apkarpe sparnus su visokiais gazdinimais, o investuot i tai turedamas mazai pagalbos nesinorejo.
 
Tai tiek apie mane, jei bus kokiu klausimu klauskit. :)
Dar karta atsiprasau berastyste.

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Nesuprasiu tokiu žmonių, kurie nesupranta, jog TV yra manipuliacijos priemonė ir tuštybių mugė.

Tikriausiai tu nepastebėjai, jog kalba eina ne apie vaistinę, o apie asmeninį tobulėjimą, savęs prižiūrėjimą ir mokėjimą taupyti. Paprasti dalykai, nėra vertinami tol, kol jų netenkama :)