Nerijus

Taigi, respo manęs prašė, kad plačiau papasakočiau apie Vilniaus Kolegijos, programų sistemos studijas. Tad pabandysiu papasakot viską iš savo „daržo“.
 
Pradžioj noriu paminėti, kad pats buvau labai nemotyvuotas, galvojau: „Kam programeriui reikalingas diplomas? Juk freelančinant ar kai kuriuose firmose jo tikrai nereiks. Tuo labiau jeigu pats kursi savo projektus ir būsi pats, sau šefas“. Žadėjau mesti , žadėjau imti akademines pirmam kurse, žadėjau eiti neakivaizdžiai(šito varianto vis dar neatmetu), tačiau likau. Ir labai džiaugiuosi. Nes aš čia mokydamasis ir dalyvaudamas visokioje užpaskaitiniėje veikloje (Studentų atstovybėje, esu grupės seniūnas, stengiuosi dalyvauti visokiausiose konferencijose ir panašiai), tobulėju ne tik kaip specialistas, bet tuo pačiu kaip ir asmenybė. Tad pradėkit nuo specialybių dalykų.
 
Pirmas semestras
 
Profesinė anglų kalba
Specialybės kalba
Matematika
Operacinės sistemos
Struktūrinis programavimas
Informacinės technologijos
Informacinių technologijų praktika
 
Taigi pirmas semestras pats neįdomiausias. Todėl manau mane ir demotyvavo(nesinori net rašyti šito žodžio ;\) studijos pačioj pradžioj. Anglų kalba, kuri tikrai neįdomi. specialybinė (Lietuvių kalba or sth. Aš pats mokausi programų sistemas, studijas anglų kalba, man tai dar viena anglų kalba :) ). Struktūrinis programavimas, per kurį moko C kalbą, bei matematika (Matricos, išvestinės, funkcijų ribos ir t.t.)
 
Bet net ir pirmame pusmetyje radau labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui Operacinės sistemos, jeigu nesi giliai įbridęs į programavimą ir visą kitą IT, manau tai labai naudingos paskaitos (pasakoja apie DeadLock`us, decimal, hexadecimal ir visus kitus įdomius dalykus. Informacinės technologijos tiesiog paprašo padaryti projektą ar dar kokį dalyką ir viskas. O Informacinių technologijų praktika, tai visai įdomus dalykas. Mokina dirbti su Microsoft Office. Su visom macro funkcijomis ir svarbiausia, tai, kad dėstytojas neliepia nieko daryti pagal šabloną. Jis mokina galvoti ir tobulėti kaip žmogui. Jis akcentuoja visada, kad reikia daryti tai, kas pravers ir bus naudinga ateityje.
 
Antras semestras
 
Aplinkos ir žmonių sauga
Tikimybių teorija ir matematinė statistika
Algoritmai ir duomenų struktūros (KD**)
Diskrečioji matematika
Grafinė vartotojo sąsaja
Kompiuterinė grafika
Struktūrinio programavimo praktika
 
Aplinkos ir žmonių sauga, na, šitas dalykas yra privalomas. Dvi matematikos (Tikimybių teorija, statistika, bei diskrečioji). Algoritmai ir duomenų struktūros tas pats C programavimas realiai. Kompiuterinė grafika manau ir taip aišku. Taip pat prasidės C#, su interfeisu.
 
Likę semestrai
 
Studijų planas
 
Apie trečia ir t.t. semestrus konkrečiai nelabai galiu pasakyti, tiesiog sudėsiu programą, kad žinotumėte. Na ir noriu pasakyti, kad nuo antro kurso prasideda tikrosios studijos (programuotojų specialybėje). Nes kursinį darbą gali pasirinkti tą kalbą, kurią nori. Daryti tuos projektus kuriuos nori. Gali pasiimti freelančinti kokį projektą ir kai ko nors nesupranti pasikonsultuoti su tos kalbos dėstytoju. Yra, kas supranta ir moka net python ar django, o šitos kalbos realiai yra retos. Programuoji tai kas tau įdomu, padarydamas, minimalias reikalingas programėles(realiai gali susikalbėti su dėstytoju ir net jų nereiks, jeigu matys, kad esi gabus ir žingeidus).
 
Dėstytojai
 
Dėstytojų žinoma, kaip ir visur yra visokių. Bet didžioji yra tikrai labai „faina“. Su Jais galima bendrauti, kaip su žmonėmis, žinoma paliekant oficialumo ribą. Yra vos keli kurie studentiškai kalbant „užsisėdą“. Jeigu pats nelipsi ant galvos, į tave žiūrės kaip į žmogų. Jeigu parodysi dar, kad esi motyvuotas ir nori mokytis, tada išvis galėsit bendrauti laisvai su dėstytoju. Man asmeniškai dėstytojai pralenkė visus lūkesčius, yra net tokių, kurie galėtų būti geriausi draugai. :)))
 
Studentų atstovybė
 
Šiais metais, kad ir kaip keista būtų, prisirinko labai daug motyvuotų, žingeidžių ir komunikabilių žmonių. Yra didelis malonumas būti tokių žmonių tarpe ir su jais bendrauti. Žinoma, didelį pamatą padaro ir antrakursiai, nes Mūsų studentų atstovybėje yra, tik pirmakursiai ir antrakursiai. Studentu atstovybės nariu gali būti, bet kas. Tereikia noro ir skirti tam laiko. Turime Viešųjų ryšių koordinatorių, Soc-akademą, sekretorę, pirmininką, vicepirmininką. laisvalaikio koordinatorių ir be abejo LSP koordinatorių.
 
Pabaigai
 
Jei žinai ko nori gyvenime. Nori būti geras savo srities specialistu. Nori kimšti galvą kuo mažiau nereikalingų dalykų, pasiimti tik tai ką privalai pasiimti ir turėti laisvo laiko saviems projektams bei įdėjom, tuomet siūlyčiau stoti į Vilniaus kolegiją, programų sistemų studijas. Manau, pasakiau viską ką galėjau, tikriausiai būsiu šiuometinėj Litexpo parodoje, tad, kas norės konkrečiau, tegul susirašo su manim elektroninių paštu ar PM. Su pagarba Nerijus Rimdžius
 
Sėkmės, Nerijus.org

Taigi, respo manęs prašė, kad plačiau papasakočiau apie Vilniaus Kolegijos, programų sistemos studijas. Tad pabandysiu papasakot viską iš savo „daržo“.
 
Pradžioj noriu paminėti, kad pats buvau labai nemotyvuotas, galvojau: „Kam programeriui reikalingas diplomas? Juk freelančinant ar kai kuriuose firmose jo tikrai nereiks. Tuo labiau jeigu pats kursi savo projektus ir būsi pats, sau šefas“. Žadėjau mesti , žadėjau imti akademines pirmam kurse, žadėjau eiti neakivaizdžiai(šito varianto vis dar neatmetu), tačiau likau. Ir labai džiaugiuosi. Nes aš čia mokydamasis ir dalyvaudamas visokioje užpaskaitiniėje veikloje (Studentų atstovybėje, esu grupės seniūnas, stengiuosi dalyvauti visokiausiose konferencijose ir panašiai), tobulėju ne tik kaip specialistas, bet tuo pačiu kaip ir asmenybė. Tad pradėkit nuo specialybių dalykų.
 
Pirmas semestras
 
Profesinė anglų kalba
Specialybės kalba
Matematika
Operacinės sistemos
Struktūrinis programavimas
Informacinės technologijos
Informacinių technologijų praktika
 
Taigi pirmas semestras pats neįdomiausias. Todėl manau mane ir demotyvavo(nesinori net rašyti šito žodžio ;\) studijos pačioj pradžioj. Anglų kalba, kuri tikrai neįdomi. specialybinė (Lietuvių kalba or sth. Aš pats mokausi programų sistemas, studijas anglų kalba, man tai dar viena anglų kalba :) ). Struktūrinis programavimas, per kurį moko C kalbą, bei matematika (Matricos, išvestinės, funkcijų ribos ir t.t.)
 
Bet net ir pirmame pusmetyje radau labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui Operacinės sistemos, jeigu nesi giliai įbridęs į programavimą ir visą kitą IT, manau tai labai naudingos paskaitos (pasakoja apie DeadLock`us, decimal, hexadecimal ir visus kitus įdomius dalykus. Informacinės technologijos tiesiog paprašo padaryti projektą ar dar kokį dalyką ir viskas. O Informacinių technologijų praktika, tai visai įdomus dalykas. Mokina dirbti su Microsoft Office. Su visom macro funkcijomis ir svarbiausia, tai, kad dėstytojas neliepia nieko daryti pagal šabloną. Jis mokina galvoti ir tobulėti kaip žmogui. Jis akcentuoja visada, kad reikia daryti tai, kas pravers ir bus naudinga ateityje.
 
Antras semestras
 
Aplinkos ir žmonių sauga
Tikimybių teorija ir matematinė statistika
Algoritmai ir duomenų struktūros (KD**)
Diskrečioji matematika
Grafinė vartotojo sąsaja
Kompiuterinė grafika
Struktūrinio programavimo praktika
 
Aplinkos ir žmonių sauga, na, šitas dalykas yra privalomas. Dvi matematikos (Tikimybių teorija, statistika, bei diskrečioji). Algoritmai ir duomenų struktūros tas pats C programavimas realiai. Kompiuterinė grafika manau ir taip aišku. Taip pat prasidės C#, su interfeisu.
 
Likę semestrai
 
Studijų planas
 
Apie trečia ir t.t. semestrus konkrečiai nelabai galiu pasakyti, tiesiog sudėsiu programą, kad žinotumėte. Na ir noriu pasakyti, kad nuo antro kurso prasideda tikrosios studijos (programuotojų specialybėje). Nes kursinį darbą gali pasirinkti tą kalbą, kurią nori. Daryti tuos projektus kuriuos nori. Gali pasiimti freelančinti kokį projektą ir kai ko nors nesupranti pasikonsultuoti su tos kalbos dėstytoju. Yra, kas supranta ir moka net python ar django, o šitos kalbos realiai yra retos. Programuoji tai kas tau įdomu, padarydamas, minimalias reikalingas programėles(realiai gali susikalbėti su dėstytoju ir net jų nereiks, jeigu matys, kad esi gabus ir žingeidus).
 
Dėstytojai
 
Dėstytojų žinoma, kaip ir visur yra visokių. Bet didžioji yra tikrai labai „faina“. Su Jais galima bendrauti, kaip su žmonėmis, žinoma paliekant oficialumo ribą. Yra vos keli kurie studentiškai kalbant „užsisėdą“. Jeigu pats nelipsi ant galvos, į tave žiūrės kaip į žmogų. Jeigu parodysi dar, kad esi motyvuotas ir nori mokytis, tada išvis galėsit bendrauti laisvai su dėstytoju. Man asmeniškai dėstytojai pralenkė visus lūkesčius, yra net tokių, kurie galėtų būti geriausi draugai. :)))
 
Studentų atstovybė
 
Šiais metais, kad ir kaip keista būtų, prisirinko labai daug motyvuotų, žingeidžių ir komunikabilių žmonių. Yra didelis malonumas būti tokių žmonių tarpe ir su jais bendrauti. Žinoma, didelį pamatą padaro ir antrakursiai, nes Mūsų studentų atstovybėje yra, tik pirmakursiai ir antrakursiai. Studentu atstovybės nariu gali būti, bet kas. Tereikia noro ir skirti tam laiko. Turime Viešųjų ryšių koordinatorių, Soc-akademą, sekretorę, pirmininką, vicepirmininką. laisvalaikio koordinatorių ir be abejo LSP koordinatorių.
 
Pabaigai
 
Jei žinai ko nori gyvenime. Nori būti geras savo srities specialistu. Nori kimšti galvą kuo mažiau nereikalingų dalykų, pasiimti tik tai ką privalai pasiimti ir turėti laisvo laiko saviems projektams bei įdėjom, tuomet siūlyčiau stoti į Vilniaus kolegiją, programų sistemų studijas. Manau, pasakiau viską ką galėjau, tikriausiai būsiu šiuometinėj Litexpo parodoje, tad, kas norės konkrečiau, tegul susirašo su manim elektroninių paštu ar PM. Su pagarba Nerijus Rimdžius
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

2012-01-12, tai data, kada sukūriau šitą temą ir vis niekaip neprisiruošiau pabaigti jos. Vis neprisiruošdavau, neturėdavau laiko ir visaip, kaip, kitaip(stiprokai čia) nustumdavau šita rašliava toliau. Manau, labai aktuali tema, tiems kurie yra dar sa lyginai jauni ir nežino ko konkrečiai nori. Pats kai rinkausi dalykus, norėjau visko, todėl pasirinkau net 7 dalykus A lygiu(po to liko 6). Tai nėra gerai, nes vėl būni apkrautas dalykais, kurių tikriausiai nereiks niekada gyvenime. Tad, nusprendžiau pabandyti Jums padėti.
 
Pradžia
 
Pirmiausia reikia atsisėsti ir pagalvoti, kokį įsivaizduojate svajonių darbą. Jeigu įsivaizduojate, būti verslininku, tuomet nuspręskite kokios srities norite būti. Juk jeigu norite įkurti savo kompiuterių taisymo įmonę, nereikia stoti į Verslo vadybą, galite stoti į Kompiuterių techniką ar kažką panašiau ir realiau suprasite savo dalyką. Pagal tai, kokioje srityje save įsivaizduojate ir reikia rinktis tai ką norite mokytis. Dauguma jaunų žmonių, nežino ko nori, arba jeigu žino, teigia, jog „na man labai patinka tai, bet aš nenoriu ten stoti, nes manau, jog nesugebėsiu „sugeneruoti“ pakankamai pinigų, kad išsilaikyčiau“. Kiti teigia, kad išvis niekur nestos, bet aš manau, kad žymiai geriau yra įstoti ir tuomet mesti, negu nestoti niekur. Nes žmogus mokydamasis, supras labiau kuo nori būti.
 
Dalykų rinkimasis
 
Pagal tai, kokią savo ateities profesiją nusipiešėte ir turėtumėte rinktis savo mokymosi dalykus. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte būti Verslo vadybininkai, tai turėtumėte rinktis Istorija, Lietuvių kalbą, Verslą, Matematiką (iš dalies) ir Anglų kalbą. Manau, kad istoriją reikėtų pasiimti net bet kokiu atveju. Nesvarbu, ar Jūs norite būti vadybininkais ar fizikais. Šis dalykas ugdo bendrą išprusimą ir pasaulėžiūrą. Eikite į universitetų ir kolegijų puslapius ir skaitykite, kokių dalykų reikia, norint įstoti į savo norimą specialybę. Jeigu reikia pavyzdžiui matematikos egzamino, tai pasirinkite ją A lygiu, blogiau nebus. Jus geriau paruoš egzaminui. Jeigu reikia metinio pažymio irgi siūlyčiau A lygiu. Nes A lygio pažymys yra vertinamas kur kas svariau, negu B(dabar tiksliai neprimenu visų proporcijų).
 
Atsarginis planas
 
Jeigu Jūs norite būti medikais, kur labai sunku įstoti ir bet koks nepavykęs egzaminas, gali atimti iš Jūsų savoje, tuomet galite pasirinkti atsarginį variantą. Žinoma, aš siūlyčiau išvis nestoti tais metais ir persilaikyti egzaminus. Bet daugumos tėvų/senelių/globėjų yra per daug konservatyvus mąstymas ir neleis Jums taip pasielgti. Galima pasirinkti tą atsarginį variantą į jį įstoti ir kitais metais vis tiek persilaikyti tą egzaminą kuris Jums nepasisekė. Tokiu atveju, jeigu pamatysite, jog po perlaikymo įstosite į savo svajonių specialybę, meskite savo atsarginį variantą ir perstokite. Vieni metai Jūsų gyvenime nereiškia visiškai nieko. Net nepajusite to skirtumo.
 
Pabaigai
 
Nieko blogo, kad „mėtotės“. Visi Mes žmonės, visi „mėtomės“. Jeigu jau pasirinkote dalykus ir Jums atrodo, jog nebėra kelio atgal, klystate. Galite eiti pas mokytojus, tartis, kad duotų jums užduotis, ir prileistu prie egzamino. O blogiausiu atveju, dar metus prasimokysite eksternu ir išsilaikysite savo norimą egzaminą, kuris Jums atvers kelią į norimą specialybę. Jeigu jau mokotės Universitete ar kolegijoje ir Jums tai nepatinka ir sugalvojate tris priežastis, dėl ko Jums tai nereikalingas laiko gaišimas, bei turite kompetencijos ir galimybę užsiimti kažkuo kitu. Meskite mokslus. Nebijokite. Tik nepriimkite jokių sprendimų neapgalvoję ir neleiskite kitiems priimti sprendimų už jus.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Taigi, respo manęs prašė, kad plačiau papasakočiau apie Vilniaus Kolegijos, programų sistemos studijas. Tad pabandysiu papasakot viską iš savo „daržo“.
 
Pradžioj noriu paminėti, kad pats buvau labai nemotyvuotas, galvojau: „Kam programeriui reikalingas diplomas? Juk freelančinant ar kai kuriuose firmose jo tikrai nereiks. Tuo labiau jeigu pats kursi savo projektus ir būsi pats, sau šefas“. Žadėjau mesti , žadėjau imti akademines pirmam kurse, žadėjau eiti neakivaizdžiai(šito varianto vis dar neatmetu), tačiau likau. Ir labai džiaugiuosi. Nes aš čia mokydamasis ir dalyvaudamas visokioje užpaskaitiniėje veikloje (Studentų atstovybėje, esu grupės seniūnas, stengiuosi dalyvauti visokiausiose konferencijose ir panašiai), tobulėju ne tik kaip specialistas, bet tuo pačiu kaip ir asmenybė. Tad pradėkit nuo specialybių dalykų.
 
Pirmas semestras
 
Profesinė anglų kalba
Specialybės kalba
Matematika
Operacinės sistemos
Struktūrinis programavimas
Informacinės technologijos
Informacinių technologijų praktika
 
Taigi pirmas semestras pats neįdomiausias. Todėl manau mane ir demotyvavo(nesinori net rašyti šito žodžio ;\) studijos pačioj pradžioj. Anglų kalba, kuri tikrai neįdomi. specialybinė (Lietuvių kalba or sth. Aš pats mokausi programų sistemas, studijas anglų kalba, man tai dar viena anglų kalba :) ). Struktūrinis programavimas, per kurį moko C kalbą, bei matematika (Matricos, išvestinės, funkcijų ribos ir t.t.)
 
Bet net ir pirmame pusmetyje radau labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui Operacinės sistemos, jeigu nesi giliai įbridęs į programavimą ir visą kitą IT, manau tai labai naudingos paskaitos (pasakoja apie DeadLock`us, decimal, hexadecimal ir visus kitus įdomius dalykus. Informacinės technologijos tiesiog paprašo padaryti projektą ar dar kokį dalyką ir viskas. O Informacinių technologijų praktika, tai visai įdomus dalykas. Mokina dirbti su Microsoft Office. Su visom macro funkcijomis ir svarbiausia, tai, kad dėstytojas neliepia nieko daryti pagal šabloną. Jis mokina galvoti ir tobulėti kaip žmogui. Jis akcentuoja visada, kad reikia daryti tai, kas pravers ir bus naudinga ateityje.
 
Antras semestras
 
Aplinkos ir žmonių sauga
Tikimybių teorija ir matematinė statistika
Algoritmai ir duomenų struktūros (KD**)
Diskrečioji matematika
Grafinė vartotojo sąsaja
Kompiuterinė grafika
Struktūrinio programavimo praktika
 
Aplinkos ir žmonių sauga, na, šitas dalykas yra privalomas. Dvi matematikos (Tikimybių teorija, statistika, bei diskrečioji). Algoritmai ir duomenų struktūros tas pats C programavimas realiai. Kompiuterinė grafika manau ir taip aišku. Taip pat prasidės C#, su interfeisu.
 
Likę semestrai
 
Studijų planas
 
Apie trečia ir t.t. semestrus konkrečiai nelabai galiu pasakyti, tiesiog sudėsiu programą, kad žinotumėte. Na ir noriu pasakyti, kad nuo antro kurso prasideda tikrosios studijos (programuotojų specialybėje). Nes kursinį darbą gali pasirinkti tą kalbą, kurią nori. Daryti tuos projektus kuriuos nori. Gali pasiimti freelančinti kokį projektą ir kai ko nors nesupranti pasikonsultuoti su tos kalbos dėstytoju. Yra, kas supranta ir moka net python ar django, o šitos kalbos realiai yra retos. Programuoji tai kas tau įdomu, padarydamas, minimalias reikalingas programėles(realiai gali susikalbėti su dėstytoju ir net jų nereiks, jeigu matys, kad esi gabus ir žingeidus).
 
Dėstytojai
 
Dėstytojų žinoma, kaip ir visur yra visokių. Bet didžioji yra tikrai labai „faina“. Su Jais galima bendrauti, kaip su žmonėmis, žinoma paliekant oficialumo ribą. Yra vos keli kurie studentiškai kalbant „užsisėdą“. Jeigu pats nelipsi ant galvos, į tave žiūrės kaip į žmogų. Jeigu parodysi dar, kad esi motyvuotas ir nori mokytis, tada išvis galėsit bendrauti laisvai su dėstytoju. Man asmeniškai dėstytojai pralenkė visus lūkesčius, yra net tokių, kurie galėtų būti geriausi draugai. :)))
 
Studentų atstovybė
 
Šiais metais, kad ir kaip keista būtų, prisirinko labai daug motyvuotų, žingeidžių ir komunikabilių žmonių. Yra didelis malonumas būti tokių žmonių tarpe ir su jais bendrauti. Žinoma, didelį pamatą padaro ir antrakursiai, nes Mūsų studentų atstovybėje yra, tik pirmakursiai ir antrakursiai. Studentu atstovybės nariu gali būti, bet kas. Tereikia noro ir skirti tam laiko. Turime Viešųjų ryšių koordinatorių, Soc-akademą, sekretorę, pirmininką, vicepirmininką. laisvalaikio koordinatorių ir be abejo LSP koordinatorių.
 
Pabaigai
 
Jei žinai ko nori gyvenime. Nori būti geras savo srities specialistu. Nori kimšti galvą kuo mažiau nereikalingų dalykų, pasiimti tik tai ką privalai pasiimti ir turėti laisvo laiko saviems projektams bei įdėjom, tuomet siūlyčiau stoti į Vilniaus kolegiją, programų sistemų studijas. Manau, pasakiau viską ką galėjau, tikriausiai būsiu šiuometinėj Litexpo parodoje, tad, kas norės konkrečiau, tegul susirašo su manim elektroninių paštu ar PM. Su pagarba Nerijus Rimdžius
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Gandai, tiesos, melai, dėstytojai, fakultetas, studijų sunkumas, perspektyvos. Viską. Close enough temą kuriu, bet paprasščiau bus manau už matyti žmonėms iš VU :)

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Taigi, respo manęs prašė, kad plačiau papasakočiau apie Vilniaus Kolegijos, programų sistemos studijas. Tad pabandysiu papasakot viską iš savo „daržo“.
 
Pradžioj noriu paminėti, kad pats buvau labai nemotyvuotas, galvojau: „Kam programeriui reikalingas diplomas? Juk freelančinant ar kai kuriuose firmose jo tikrai nereiks. Tuo labiau jeigu pats kursi savo projektus ir būsi pats, sau šefas“. Žadėjau mesti , žadėjau imti akademines pirmam kurse, žadėjau eiti neakivaizdžiai(šito varianto vis dar neatmetu), tačiau likau. Ir labai džiaugiuosi. Nes aš čia mokydamasis ir dalyvaudamas visokioje užpaskaitiniėje veikloje (Studentų atstovybėje, esu grupės seniūnas, stengiuosi dalyvauti visokiausiose konferencijose ir panašiai), tobulėju ne tik kaip specialistas, bet tuo pačiu kaip ir asmenybė. Tad pradėkit nuo specialybių dalykų.
 
Pirmas semestras
 
Profesinė anglų kalba
Specialybės kalba
Matematika
Operacinės sistemos
Struktūrinis programavimas
Informacinės technologijos
Informacinių technologijų praktika
 
Taigi pirmas semestras pats neįdomiausias. Todėl manau mane ir demotyvavo(nesinori net rašyti šito žodžio ;\) studijos pačioj pradžioj. Anglų kalba, kuri tikrai neįdomi. specialybinė (Lietuvių kalba or sth. Aš pats mokausi programų sistemas, studijas anglų kalba, man tai dar viena anglų kalba :) ). Struktūrinis programavimas, per kurį moko C kalbą, bei matematika (Matricos, išvestinės, funkcijų ribos ir t.t.)
 
Bet net ir pirmame pusmetyje radau labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui Operacinės sistemos, jeigu nesi giliai įbridęs į programavimą ir visą kitą IT, manau tai labai naudingos paskaitos (pasakoja apie DeadLock`us, decimal, hexadecimal ir visus kitus įdomius dalykus. Informacinės technologijos tiesiog paprašo padaryti projektą ar dar kokį dalyką ir viskas. O Informacinių technologijų praktika, tai visai įdomus dalykas. Mokina dirbti su Microsoft Office. Su visom macro funkcijomis ir svarbiausia, tai, kad dėstytojas neliepia nieko daryti pagal šabloną. Jis mokina galvoti ir tobulėti kaip žmogui. Jis akcentuoja visada, kad reikia daryti tai, kas pravers ir bus naudinga ateityje.
 
Antras semestras
 
Aplinkos ir žmonių sauga
Tikimybių teorija ir matematinė statistika
Algoritmai ir duomenų struktūros (KD**)
Diskrečioji matematika
Grafinė vartotojo sąsaja
Kompiuterinė grafika
Struktūrinio programavimo praktika
 
Aplinkos ir žmonių sauga, na, šitas dalykas yra privalomas. Dvi matematikos (Tikimybių teorija, statistika, bei diskrečioji). Algoritmai ir duomenų struktūros tas pats C programavimas realiai. Kompiuterinė grafika manau ir taip aišku. Taip pat prasidės C#, su interfeisu.
 
Likę semestrai
 
Studijų planas
 
Apie trečia ir t.t. semestrus konkrečiai nelabai galiu pasakyti, tiesiog sudėsiu programą, kad žinotumėte. Na ir noriu pasakyti, kad nuo antro kurso prasideda tikrosios studijos (programuotojų specialybėje). Nes kursinį darbą gali pasirinkti tą kalbą, kurią nori. Daryti tuos projektus kuriuos nori. Gali pasiimti freelančinti kokį projektą ir kai ko nors nesupranti pasikonsultuoti su tos kalbos dėstytoju. Yra, kas supranta ir moka net python ar django, o šitos kalbos realiai yra retos. Programuoji tai kas tau įdomu, padarydamas, minimalias reikalingas programėles(realiai gali susikalbėti su dėstytoju ir net jų nereiks, jeigu matys, kad esi gabus ir žingeidus).
 
Dėstytojai
 
Dėstytojų žinoma, kaip ir visur yra visokių. Bet didžioji yra tikrai labai „faina“. Su Jais galima bendrauti, kaip su žmonėmis, žinoma paliekant oficialumo ribą. Yra vos keli kurie studentiškai kalbant „užsisėdą“. Jeigu pats nelipsi ant galvos, į tave žiūrės kaip į žmogų. Jeigu parodysi dar, kad esi motyvuotas ir nori mokytis, tada išvis galėsit bendrauti laisvai su dėstytoju. Man asmeniškai dėstytojai pralenkė visus lūkesčius, yra net tokių, kurie galėtų būti geriausi draugai. :)))
 
Studentų atstovybė
 
Šiais metais, kad ir kaip keista būtų, prisirinko labai daug motyvuotų, žingeidžių ir komunikabilių žmonių. Yra didelis malonumas būti tokių žmonių tarpe ir su jais bendrauti. Žinoma, didelį pamatą padaro ir antrakursiai, nes Mūsų studentų atstovybėje yra, tik pirmakursiai ir antrakursiai. Studentu atstovybės nariu gali būti, bet kas. Tereikia noro ir skirti tam laiko. Turime Viešųjų ryšių koordinatorių, Soc-akademą, sekretorę, pirmininką, vicepirmininką. laisvalaikio koordinatorių ir be abejo LSP koordinatorių.
 
Pabaigai
 
Jei žinai ko nori gyvenime. Nori būti geras savo srities specialistu. Nori kimšti galvą kuo mažiau nereikalingų dalykų, pasiimti tik tai ką privalai pasiimti ir turėti laisvo laiko saviems projektams bei įdėjom, tuomet siūlyčiau stoti į Vilniaus kolegiją, programų sistemų studijas. Manau, pasakiau viską ką galėjau, tikriausiai būsiu šiuometinėj Litexpo parodoje, tad, kas norės konkrečiau, tegul susirašo su manim elektroninių paštu ar PM. Su pagarba Nerijus Rimdžius
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Cituoju tam, kad notificationą išmestų.
 
Gal planuojam jau naują meetą? ;] Nes kitaip jis bus 15 dieną, kada aš negaliu :( Labai nenoriu tą dieną :(

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Šita paroda yra naudinga ir labai.
 
Ką aš joje sužinojau prieš stojant: Visų pirmą susivokiau realiąją norimos studijų programos situaciją. Nei viename lankstinuke ar/ir puslapyje nėra apšviesta realioji reikšmė. Niekas ten jos neketina rašyti ir administracija dažnai jos nežino arba neigia. Vienok studentas, labai noriai ir tiesiai šviesiai papasakoja programos peripetijas ir kas laukia jo ten įstojus.
 
Ko aš tikiuosi šiemet: Šiemet pirmą kartą būsiu kitoje barikados pusėje. Būsiu tas čiuvelis, kuris visiems pasakos, kas yra zj** o kas ne. Kadangi esu altruistas, su noru laukiu šito renginio(?) ir noriu padėti Jums apsispręsti.
 
Susitiksime LITEXPO ;]

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Beveik kiekviename straipsnyje, kuriame aprašomos verslininkui būdingos savybės, minima, jog verslas – ne kiekvienam. Taip, ne kiekvienam. Tarp itin svarbių savybių dažnai minimi tvirti principai, atkaklumas, įtaigumas bei disciplina. Vargu ar sukursime stabilų verslą būdami neatsakingi bei nedisciplinuoti.
 
Kita vertus, šiuose straipsniuose trūksta platesnio mąstymo, o daugelis svarbių (tuo pačiu ir keistų) savybių yra nuvertinamos. Tarkim, Džonas Rokfeleris, Henris Fordas bei kiti garsūs verslininkai pasižymėjo netradiciniu mąstymu, savybėmis, dažnai prasilenkiančios su tradicine išmintimi – nes jie ėjo savo keliu.
 
Taigi, neprivalote tikėti viskuo, kas rašoma edukaciniuose straipsniuose (įskaitant ir šį). Kai kurie jūsų polinkiai ir, iš pirmo žvilgsnio silpnybės, galbūt iš tiesų yra stiprybės. Šiame straipsnyje pateikiu dvyliką ženklų, rodančių, jog jūs galite būti verslininku. Tai keistos savybės ir bruožai, į kuriuos tradicinis mokymas nekreipia jokio dėmesio.
 
Negalite pakęsti esamos situacijos. Visai nesvarbu, kad jūs kątik atlikote labai svarbią užduotį ar padvigubinote metinį pelną, jums to negana. Jus neramina status quo – norite pokyčių. Paprasčiausiai nesate tas žmogus, kuris sėdi ir laukia, kol kažkas pasikeis. Norite viską paimti savo kontrolėn.
 
Greitai viskas ima atsibosti. Jums viskas greitai atsibosta, o į tai daugelis žiūri kaip į problemą. Nieko čia blogo, kad jūsų nedomina rutiniškas darbas (jis dažniausiai būna prastai apmokamas) – jūs norite iššūkių ir įvairovės. Štai kodėl jūs taip nemėgote nuobodžių paskaitų universitete.
 
Buvote atleistas iš darbo. Galbūt jūs pernelyg kūrybiškas ir originalus, kad dirbtumėte kitiems labai ribotoje aplinkoje. Galbūt jūs buvote atleistas iš darbo, o tai taip pat kitų neigiamai vertinamas įvykis. Nenuvertinkite savęs – norite kurti kažką unikalaus, ko nepasiūlė buvusi darbovietė.
 
Esate pravardžiuojamas maištininku. Jums atrodo (sąmoningai ar nesąmoningai), kad visi didūs dalykai yra sukuriami ne komforto zonoje, nesilaikant tradicinės politikos, taisyklių ir apribojimų. Maištininko ar taisyklių laužytojo etiketė yra labai teigiamas ženklas. Maištaukite!
 
Priešinatės autoritetui ir valdžiai. Tikėtina, kad praeityje jūs priešinotės tėvų, mokytojų ar darbdavių primestai valiai bei planams. Negalite sutikti su visuomenės primestomis normomis ir stereotipais, retai sutinkate su kitais, jums patinka diskutuoti. Tai savybė, vedanti į teigiamus pokyčius.
 
Norite daug ką patobulinti. Kad ir kokiai sistemai ar bendruomenei priklausytumėte, norite ją patobulinti. Tai gali būti daugelis dalykų: darbų produktyvumas, verslo procesų efektyvumas bei kita. Vėlgi, tai puiki savybė, kadangi iš esmės verslas yra netobulos rinkos, joje esančios spragos užlopymas inovatyviomis idėjomis ir darbu.
 
Nemėgstate tuščiažodžiauti. Jums sudėtinga kalbėti beprasmiškai, vien dėl paties kalbėjimo. Žinoma, daugelis žmonių pripranta prie šio savotiško komforto, nes tai dalinai naudinga – prisitaikyti yra būtina. Tačiau tuščios šnekos jūsų nedomina, jums tai atrodo kaip laiko švaistymas.
 
Ieškote priekabių nuo jaunystės. Galbūt pernelyg kritikavote kitus, įsakinėdavote ar net terorizuodavote. Suprantama, kad tai nedera su verslo diplomatiškumu, tad ilgainiui ši savybė turi netrukdyti siekti verslo aukštumų. Tačiau troškimas įrodyti savo “tiesą” yra geras ženklas.
 
Esate apsėstas savo idėjomis. Vėlgi, visuomenė dažnai neigiamai vertina empatijos trūkumą. Kas mėgsta žmones, kurie tiki tik savo idėja ir atmeta visas kitas? Vis dėlto, siekis žūtbūt įgyvendinti savo viziją yra būtina verslininko savybė. Žmonės nenori pokyčių, kol neįsitikina jų nauda.
 
Bijote dirbti vienas. Legendos sklando, jog Stevas Jobsas ar Henry’is Fordas viską pasiekė vieni. Tai mitas, kuris naudingas nebent biografijų autoriams, mėgstantiems sureikšminti vieno žmogaus įtaką. Iš tiesų, bendrovė stipri tiek, kiek stipri bendrovės komanda. Jūsų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jus supančių žmonių kompetencijos.
 
Negalite negalvoti. Susiduriate su miego problemomis – negalite ramiai užmigti, kol nepadarote vieno ar kito darbo. Jūsų kuriamas produktas, jo vizija net “apsilanko” sapnuose. Kitą rytą atsikeliate ir pastebite, jog ir toliau galvojate apie savo idėją. Tokiu atveju vienintelis patikimas būdas atsikratyti šių minčių – įgyvendinti jas.
 
Neatitinkate visuomenės normų. Tai šiek tiek panašu į keletą anksčiau aprašytų ženklų, tačiau čia pabrėžiame nesugebėjimo jaustis komfortiškai lygį. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad visi patogūs ir reikalingi produktai jau yra sukurti. Tačiau jūs įžvelgiate daugybę spragų bei problemų, nesutinkate su visuomenės pozicija. Norite pokyčių.
 
 
 
Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/manolitai/dvylika-zenklu-rodanciu-kad-jus-verslininkas.d?id=59987237
 
Pastaruoju metu galvojau, kad esu keistas, neatitinkantis visuomenės normų žmogus... Bet dabar paaiškėjo, kad aš verslininkas :D Praktiškai visi dvylika ženklų atitinka mane...
 
O kaip Jums?

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Oho dar ir pagyrimą gavau :) visiem visko pasitaiko, o jei skolingas tai skolingas.

http://www.nerijus.org/neleisime-runkeliams-pensininkams-ir-debilams-pavogti-jaunimo-svajoniu/ copyringhto nesudėjau tik.

Mažumos aktyvios be galo. Prisiminus aukotų pinigų lentelę, lenkai suaukojo ten po 700%.. O lietuviai net nueiti tingi pabalsuot.

Nepamirškit, kad neidami balsuoti remiate rusų bei lenkų partijas, nes tautinės mažumos pasižymi ypač stipriu aktyvumu :)

Sveiki, uždarbiečiai!
 
Po ilgų bemiegių naktų pristatau Jums naują projektą pavadinimu „Keliaujame į...“. Šis projektas sukosi galvoje nuo vasario mėnesio, o įvykdžiau tik dabar (tinginystė :lol:). Kadangi kelionės yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, mintis kilo sukurti būtent tokio pobūdžio projektą. Iš pradžių buvo mintis sukurti filmą apie Lietuvos pajūrį, atėjo tinginys ir viską sugadino :angry: Po to pradėjau kurti šią laidą, bet atėjo tinginys ir vėl viską sugadino. Vieną gražią dieną, neturėdamas ką veikti sumaniau šiaip pažaisti su šiuo projektu, ir viskas baigėsi tuo, kad neatsiplėšiau nuo ekrano nuo 11 val. ryto, iki 3 val. nakties... Visas darbas man laaaabai patiko, tad su malonumu parengiau šią seriją. Pradėjau kurti visiškai nieko nemokėdamas, nei dirbti su programomis, nei kurti sklandžius scenarijus. Bet pasirodo, kad scenarijų parašyti buvo vieni juokai, ir per kelias savaites įvaldžiau programas: Sony Vegas, Cinema 4D, Adobe After Effects, Adobe Audition. Bandžiau padaryti laidą visiškai nepanašią į „Makaliaus kelionės“, bet man atrodo, kad kažką iš jo nugvelbiau :| Prie šios serijos sėdėjau po 1-2 val. per dieną, tam trukdė laiko stoka.
 
Profesionalumu laida tikrai nekvepia, kadangi tai mano pirmoji pažintis su programomis ir tam reikalinga geresnė įranga. Mikrofonas - apgailėtinas, kompiuteris senas kaip mamuto š... Tad reikalinga Jūsų parama. Dalį savo santaupų skirsiu ir pats, bet jų tikrai neužteks.
 
Už paramos pinigus planuojama įsigyti šią įrangą:
 
1. Mikšerinį pultą,
2. Studijinį mikrofoną,
3. Kompiuterio ventiliatorių (dabartinis prastai susitvarko su pareigomis),
4. Garso plokštę.
 
Žmonės, kurie parems projektą, bus garbingai įamžinti laidos pabaigos "titruose". Parama bus taip pat ir paskatinimas dirbti operatyviau.
 
Paremti Jums prieinama suma galite PayPal sistemoje (spausti ant paveikslėlio):
 

 
Dėl bankinio pavedimo kreiptis asmeniškai.
 
O dabar pateikiu laidą ir linkiu gero vakaro!
 
http://www.youtube.com/watch?v=R6CIB7PbhRE&feature=plcp

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Sveiki, ar visi jau pridavėte dokumentus iš uždarbiečių/ :)