brownass

Nerekomenduoju niekam naudotis mezon paslaugomis, buvau susidūręs su tuo, jog išbandžiau tą 14 dienų nemokamai internetą, iš pradžių internetas buvo pakankamai greitas, bet po trijų savaičių įskaitant bandymo laikotarpį, internetas ženkliai sulėtėjo, net kelis kart. Apie stabilumą, nieko negaliu blogo pasakyti buvo tikrai stabilus, bet dėl to greičio, ne man vienam taip buvo.

Jūs nebūtinai laukit kažkokių narystės jubiliejų, parašykit savo sėkmės istorijas kas jų turit, palaikysit forumą gyvesniu ir dar motyvacijos kitiems duosit. :)

Nenorėkit kad kiekvienas čia būtų verslininkas ne visiems lemta, dabar ir sunku kažką sukurti kai visko yra nebent kažką panašaus, ar su rinkodara, bet reik daug žinių ir pastangų ir tai neaišku ar atsipirks.

Tinkliniu marketingu neužsiiminėjau, bet buvau su juo susidūręs. Turėjau laisvo laiko, tai vaikščiojau į seminarus, lekcijas, susitikimus ir t.t, taigi perėjau tą visą "verbavimą". Pradžioje niekas tau nesako apie ką eina kalba, pasakoja įvairius gyvenimo faktus, kaip pvz. darbininkas visa gyvenimą aria, o senatvėje nieko neturi, kad verslas iš tikro nėra verslas, jei neturi pasyvių pajamų, rodo įvairiausias schemas, filmukus, animacijas ir pan. Gal tai ir yra smegenų plovimas, bet kaip bebūtų, aš už tą plovimą jiems esu dėkingas, nes pakeitė mano požiūrį į gyvenimą į gerąją pusę. Toliau aiškina kas yra tinklinis marketingas, kaip jis veikia, schema, procentai ir t.t. Kelis kartus minėjo tą pačią D. Trampo citatą (netgi nusijuokiau kai čia ją perskaičiau :D ). Veliau privilioja sumom, sako jei metus uoliai dirbt, galima pasiekti 7000lt/mėn atlygį. Tik pačioje pabaigoje atskleidžia kortas, kad tai yra "Amway" produkcija, pristato prekes, įrodinėja jų kokybę ir t.t. Pagrindinė priežastis dėl ko neįstojau - tai kad startui reikėjo nusipirkti prekių už min 500Lt. Tai man iškart sukėlė abejonių, be to, tais laikais man tai buvo dideli pinigai, ir buvo gaila juos kišt į abejotiną reikalą. Veliau visos abejonės sustiprėjo, kai pamačiau savo "verbuotoją" važiuojanti su sena daužta parūdijusia mašina, nors per lekcijas jis gyrėsi kad jo pajamos 10000lt/mėn.
 
Mano išvados apie tinklinį marketingą būtų tokios:
Teoriškai tai labai stiprus marketingo įrankis gamintojui, ir nuolat didėjančio uždarbio šaltinis jo dalyviui.
 
Bet praktiškai jis veikia silpnai dėl paprastos priežasties. Kad uždirbti bent centą, nesvarbu kiek žmonių po savęs esi užverbavęs, reikia kad kažkas pirktų tas prekes. O dabar pažiūrėkim į tai iš vartotojo pusės - jeigu mums tarkim baigiasi šampūnas, ar dantų pasta, ar mes ieškosim internete e-parduotuvių, ar skambinsim agentui ir tarsimės kur pasiimt tą šampūną, ar dantų pastos tūtelę? Ne. Tiesiog nueisim į artimiausią parduotuvę, kaip ir didžioji dalis kitų pirkėjų. Pirkti tokias prekes internetu apsimokėtu laiko ir pinigų atžvilgiu tik perkant didesnį kiekį. Prisiminkit, kada paskutinį kartą išėjote iš parduotuvės pilnais maišais šampūnų, valiklių, skalbiklių ir pan?.. Tai ir yra pagrindinė TM nesėkmės priežastis. Visi nori būti verslininkais, bet niekas nenori pirkti.
Kitas dalykas, tai TM veikia piramidės principu. Tai reiškia kad aukščiau sėdintys uždirba iš žemiau sėdinčių. Jei paprastam versle tu turi bent jau teorines viltis būti geriausiam savo srityje, kad ir tą patį google aplenkti, tai TM tai nėra įmanoma - visada bus kažkas virš tavęs, savo pozicijos nepakeisi, gali tik pritraukt žmonių kurie bus po tavimi. Be to, žmonių, galinčiu ir norinčių užsiimti tinkliniu marketingu yra ribotas skaičius. Pirmieji pradėję dar gali kažko pasiekti, bet jei busi vienas paskutiniųjų, tai tau nebebus iš ko užsidirbti, nebebus žmonių tęsiančių piramidę žemyn. Aišku galima plėstis į užsienį, bet be kalbų ir kontaktų tai sunkiai įmanoma.
Iš esmės tinklinis marketingas nėra toks blogis, kaip apie jį daug kur kalbama, jei negaila pinigų nelabai reikalingoms prekėms, kad įstot, turit daug laisvo laiko ir daug pažįstamų, mėgstate daug šnekėti - tai kodėl gi ne. Bet tikėtis iš to uždirbti milijonu tikrai neverta.
 
 
Taip pat galima sutikti kompanijų kurios savo veiklą taip pat apibūdina tinkliniu marketingu, arba verslu, nors nieko panašaus į tai nevykdo. Pvz. "Avon", "Oriflame". Kur perki prekes "su nuolaida" ir su tašėm vaikštai po namus ir pardavinėji. O kas daugiausiai parduos metų gale laimės "Mersedesą" :)
 
Dar skelbimuose mačiau tokį dalyką, kai tomis pačiomis gyvenimo tiesomis tave bandoma įtikinti kad nusipirktum už ~300lt DVD diską, kuris tave išmokys kaip parduoti tą patį diską daugeliui žmonių ir taip tapsi milijonieriumi :D

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Sveikintina. Kažkada praktikavau "ateik į autobusų stotį ir sėsk į pirmą pasitaikiusį priemiestinį autobusą" - nuvažiuoji, pasivaikštai, pamatai tai ko nebūčiau pamačius šiaip. Dabar dažnai irgi sėdu į automobilį ir pasivažinėju aplink, o vykdama kur į kitą miestą taip pat imu ilgesnį maršrutą.
Gali darytis maršrutus, skaityti kokį http://www.miestai.net/forumas/ forumą, o gali tiesiog nebijoti pasukti į šalutinį kelią ir atrasti Lietuvą.
 
Visgi patartina turėti tikslą. Štai aš pvz turiu tikslą fotografuoti vaizdus nuo piliakalnių, apžvalgos bokštų ar šiaip aukštesnių vietų. Taigi susirandu žemėlapyje tikslą, o paskui važiuojant link jo dar pasižvalgau ko nors įdomesnio.

Sveiki Visi čia esantys,
 
Paskutiniu metu, tiksliau paskutiniais metais pradėjau daugiau laiko skirti kelionėms, tačiau gana mažai esu keliavęs po Lietuvą.
 
Daug neaplankytų miestelių, miestų ir gražių Lietuvos vietų. Tikrai labai skaudu.
Taigi, dabar nusprendžiau daugiau laiko skirti Lietuvai, joms vaizdams, peižažams, ir tiesiog įgauti daugiau geografinių ir istorinių žinių apie Lietuvą.
Kas neprisimena mano straipsnių apie kasininko darbą, tai pats esu baigęs istoriją, taigi vėl noriu suartėti su istorija ypač keliaudamas po neaplankytas LT vietas.
Tiesiog paskutiniais metais prisižadėjau sau, kad po truputį aplankysiu VISĄ LIETUVĄ.
Ir aplaakysiu ne pagal kažkokią seką ar maršrutus, o tiesiog kurdamas savo maršrutus.
Galbūt pradėsiu tiesiog nuo miestų,kuriose neesu dar buvęs.
 
Tikslas: Šį straipsnį kuriu tam, kad Jūs pasidalintumėte idėjomis, patirtimi, juk šis puslapis tam ir skirtas.
Pasiūlykite nuo ko pradėti,nuo kokių miestų, įdomių vietų.
 
Pabaigai pasakysiu,kad paskutinį savaitgalį buvau Žagarėje tik 2 kartą, ir 1 kartą buvau Biržuose.
 
Neaplankytos svarbios vietos LT:Kuršiu Nerija visa, Kryžių kalnas,Klaipėda,Aukštaitijos nacionalinis parkas,Europos parkas.

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.

Na štai mieli kolegos ir draugai, puslapio lankytojai, greitu metu vėl parašysiu apie gyvenimą "Palink".

Skaitant Jūsų postus-komentarus įstrigo šis. Tikrai neesu iš tų žmonių,kuriam viskas tinka ir patinka. Pats dirbau pardavimų vadybininku, mečiau darbą po 2 savaičių, kitą darbą siuntų rušiuotojo-duomenų operatoriaus mečiau po mėnesio, nes juose,nesugebėjau įžvelgti ir surasti įvairovės darbe. Lygiai taip pat ir šiame kasininko darbe buvo rašyta, kad iš pradžių buvo nuobodu ir tipiška, bent jau pirmas mėnesis. Tik antrojo dalis "Pradėjau savo darbe ieškoti įvairovės" parodo,ką aš padariau,kad man pats darbas patiktų, nebūčiau to daręs, didelė tikimybė,kad ir šį darbą būčiau metęs.Tiesiog pats pasidariau įdomų darbą.

Tai nelygink :) Gale darbo nuima kasą, eini į apsaugą susiskaičuoji, parodai sumą kiek susiskaičiavai grynų pinigų. Čekyje tau parodo, kokia sumaiš tikrųjų turi būti grynais (kad lengviau suprasti iš savo patirties:2013. 12.01 d. susiskaičiuoju kasos apyvartą grynais 7552 litus, paduoda man čekį kiek iš tikro kompas rodo, o jis rodo,kad mano kasos grynų pinigų apyvarta 7555.05 centai t..y. 3,05 lito minusas. kažkam perdaviau per daug grąžos ir turiu atiduoti iš savo kišenės 3 litus), jeigu, pliusas tai pliusas, jis tau į kišenę neeina, tiesiog kai pliusas nereikia ilgą laiką jokių trūkumų atidavinėti nes sumuojama yra, jei minusas tai minusas ir pats moki iš savo kišenės.
Dėlko dauguma kasininikų ilgai neištveria, nes alga tik minimumas, dar pridaro didelių trukūmų, ir viskas baigta.

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.