qutwala

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.

čia is serijos "susikurk pats mokykla, tada kalbėk" :) ok, atsakydamas į tavo klausimus, tai taip, pirmą dalyką kurį padariau, tai atsidariau jūsų puslapį, "About" skiltis visiškai neinformatyvi, kuria galima sutrumpint į "mes labai leaders ir profesionalai ateikit pas mus mokytis ir būsit belekaip verslininkai". ką aš gausiu po dviejų metų neaišku visiškai. patirtį? žinias? verslą? how? kažkokį baigimo diplomą, kuris kažkur kažką reikštų?
 
toliau, atsidariau lectors. pirmas lektorius: Marius King. čia bent tikras vardas ir pavardė? nes google nieko neranda. ar čia šiaip labai tylus very successful entrepreneur, kuris niekur neafišuoja?
 
kitas: Vytautas Liesionis - VDU vadybos dėstytojas. kaip ir viskas ok... dirba žmogus šimta metų dėstytojų, mokslinių darbų neradau jokių paviešintų. kaip suprantu, mėgsta karybą ir turi ūkį. that's it.
 
David Roberts - labai startup, labai verslininkas. atsidariau saitą: http://theothersideofthetracks.com/, paskui radau slide'us kažkokius: https://i.imgur.com/jmNEBa9.png aš tiesiog nieko nesakysiu ir paliksiu šita info čia...
 
Paulius Boreika - rašoma, kad investor, investment consultant ir t.t. pagal linkedin'ą buvo direktorius pora mažų įmonių kurių likimas dabar nėra visiškai aiškus. panašu, kad vis bando kažką, bet nelabai sekas, tai vis grįžta prie įmonės "Orion". gal ir viskas ok, turi patirties kažkokios. :)
 
Andrius Maziliauskas - pagal linkedin'ą baigęs Aleksandras Stulginskis University - Water management(kad ir ką tai reikštų). patirtis tiktai dabartinė įmonė, kurioje dirba - "Salesup"... ok... toliau dirbo įmonėje, UAB Tinklinio arena. google: "UAB Tinklinio arena" rezultatas: praktiškai nieko be įmonės rekvizitų puslapių. toliau "UAB PG valda" - įmonė bankrutavusi 2010. kita įmonė: "UAB Projektų gama" - bankturavusi 2012. dabar dirba: "Salesup" - kur yra kaip ir bendrasavininkas ir šį įmonė užsiima ivairiais pardavimų konsultavimais, mokymais ir t.t. "UAB Verslo vadovas" oh the irony...
 
Marius Krasauskas - baigė ISM Business Administration and Management. dirba WEB developeriu since 2011, savo įmonėje, kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra jis pats. jų tinklapis: http://laimingasverslas.lt/ kaip užsakyt paslaugas ten, aš nežinau. ką žinau, tai kad meta tokį dalyką saito apačioje: https://i.imgur.com/H5cGSg6.png tai kažkaip gėda turėtų būt webdeveloperiui.... aš nežinau ką ir kaip jis daro savo įmonėje, bet kad nekuria tinklapių, tai esu beveik tikras. ir kodėl pas jūs jis pavadintas IT expert aš nežinau taip pat. ai dar turi saitą: http://krasauskas.com/ - kur turbūt mokėsi, google maps paslapčių.
 
Valentinas Marinionokas - baigė Kauno kolegija Business management. tinklapis: http://www.grizliometodas.lt/, paklausiau youtube video... sounds like bet kokie bullshit mokymai, kurių dabar pilna. taip pats saite labai daug pagirų sau, kiek visko padarė ir nuveikė, kokius rekordus pasiekė, bet niekur tos info patikrint negalima. arba bent jau aš neradau. viską ką randa google yra jo mokymai. tik kažkaip užkliuvo viena įmonė, kurioje dirbo sales'u: http://www.laskinta.lt/ nice tinklapis. susidarė toks ispūdis, kad žmogus dirbo daug metu kaip sale'sas, paskui suprato, kad mokymus vesti lengviau, tai persimetė ant mokymų ir dabar sėkmingai pardavinėja savo mokymus.
 
Loreta Kizelevičienė - žmogus, kurio nėra linkedin'e ir apie jokius quality management(taip ji apibūdinta jūsų saite) google nieko neranda. apskritai google nelabai ka randa apie ja. bet aišku, kad turi įmonę: UAB "LINARIUS" kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra ji pati turbūt. savo tinklapio įmonė neturi, ką daro ir yra padarius, nelabai aišku.
 
tai tiek apie žmones. sorry, bet neradau nei vieno, kuris būtų iškėlęs kažkokį savo didelį verslą arba bent prisidėjęs prie kažko didelio(gali būt aišku, kad praleidau kažką). neradau nei vieno žmogaus, susijusio su kažkokiom šių laikų inovacijom. ką radau, tai grupę žmonių, kurie yra kažką kažkur savo laiku darę ir dabar labai nori mokyti kitus. nes mokymai dabar yra labai ant bangos ir easy money turbūt.
 
ir kaip suprantu, jūs tiesiog esat vienas iš "ATHE" centrų? kaip tapti tokiu centru radau info čia: https://athe.co.uk/become-an-athe-centre/ nėra labai sunku iš pirmo žvilgsnio. :) kaip suprantu baigęs, gauni ten kažkokio lygio diplomą, kuris iš esmės yra popierius. baigus kokius nors "Coursera" mokymus gauni turbūt tokios paties vertės diplomą. nes vėlgi kiek googlinau "athe", tai vienintelę info, kurią radau yra jų pačių saituose, kas turbūt nėra labai objektyvu. ir sprendžiant iš jų youtube kanalo: https://www.youtube.com/user/atheglobal tai panašu, kad nėra čia jau tokia plačiai pasaulyje žinoma organizacija. mažiau nei tūkstantis peržiūrų ir 23 subscriberiai. o ir video kokybė nėra turbūt labai jau high standard:
facebook: paskutinis atnaujinimas kovo 17 ir šiaip pilna stock nuotraukų. ~6000 puslapio like'ų, bet ant pačių postų vos vienas du like'ai. that's suspicious... twittery, tas pats, paskutinis atnaujinimas vasario 1, su tom pačiom stock nuotraukom. linkedin irgi nieko naujo. :) tai kaip ten su tais "ATHE"? kas nors juos žino, be jų pačių ir jų studentų? 
taigi išvada tokia, sukūrėt "mokyklėle", radot kažkokių random žmonių, kurie turi vieno žmogaus įmones arba kurie tariamai sėkmingai(neaišku "ant kiek" sėkmingai) dirbo kažkur kažkaip kažkada, yra kažkiek kažko matę, dėstę atrarūšiuose universitetuose. tada kreipėtes į random organizacija "ATHE", kad viskas rimčiau atrodytų, gavot "ATHE centre" vardą ir važiojat toliau. viskas kaip ir ok, kad kaip moka, tas taip sukasi. :)
 
verslų kūrimas, naujų produktų kūrimas, brainstormai skamba labai gražiai ir turbūt rasit naivių žmonių, kurie jumis patikės. bet man nuoširdžiai bus gaila tų žmonių, nes turbūt daugiausiai ką jie galės su jumis pasiekti yra būti lektoriumi jūsų mokyklėlėje. ties tuo ir baigsiu. sėkmės ;)

Pasistengsiu kuo trumpiau aprašyt, kad nebūtų labai ilgas rašinys :)
 
Prieš tai panašiame kurorte-saloje buvau tik Kretoje, todėl pagrinde lyginsiu su ja. Aplamai Tenerifė tai ne sala, o ugnikalnis, todėl jeigu norite gulėti ant balto smėliuko po palme geriau skriskit į kitą salą, kad ir tą pačią Kretą. Tenerifėje tik vienoje vietoje yra smėlėtas paplūdimys, į kurį smėlis buvo atvežtas iš Sacharos, todėl ten būna daug žmonių, brangūs gultai ir t.t. Visos kitos pakrantės akmenuotos, tiksliau iš suakmenėjusios lavo, aišku irgi galima degintis ir maudytis, tik geriau su savimi turėti maudymosi batus. Atostogauti galima kiaurus metus, nes vasaros nebūna tokios karštos kaip pvz pačioje Ispanijoje, o žiemą būna +19.
 

 
Kainos:
Bilietus radom per Azuon programą į vieną pusę su visos dienos persėdimu Kopenhagoje, o atgal su pusės dienos persėdimu Barselonoje. 600€ keturiems. Tai vienam žmogui į vieną pusę gaunasi 75€. Be lagaminų. Dar buvo po vieną naktinį persėdimą, kurie labai nuvargino, geriau kažkiek primokėt ir imti bilietus be jų.
Nakvynė ~170€ pirmos 4 dienos ir ~130€ kitos 4 dienos. Čia kaina visiems 4 žmonėms. Abiem atvejais buvo paprasti, šiuolaikiškai įrengti butai su atskirais miegamaisiais. Pigesnis buvo geresnis, kaip visad :) Buvo ir pigesnių variantų, bet be reitingo arba su netikrais atsiliepimais. Taip pat buvo daug bandymų apgauti, pvz., kaina maža, o apačioj smulkiai parašyta, kad prisideda kosminiai valymo, patalynės ir pan. mokesčiai. Taigi skaitykit atidžiai. Variantai su pusryčiais kainavo labai daug, todėl jų atsisakėm.
Mašiną nuomojomės rekomenduotoje firmoje "Cicar", Opel Corsa 8 dienom kainavo ~130€. Viskas labai paprasta: rezervuoji internetu be jokių mokesčių, atvažiuoji į vietą, sumoki grynais nuomos kainą ir 18€ užstatą už pusę kuro bako, kurį jei nori gali išnaudot. Skirtingai nei populiariose firmose kaip Hertz, Europcar ir pan. - jokių kortelių, jokių kosminių depozitų, jokių užslėptų mokesčių, antras ir trečias vairuotojai nemokamai, pilnas draudimas be jokių išskaitų - mašiną gali nors ir nuo skardžio numest :D Benzinas labai pigus, 85-90ct, o ir valgė tik ~7l, tai galima važinėt ir važinėt. Tik labai ilgos eilės prie langelio, nes populiari firma ir daug norinčių, todėl vos išlipus iš lėktuvo iš karto skubėkit pas juos.
Kainos kavinėse nemažos, kad dviems žmonėms paprastai pavalgyti reikia išleisti ~25€. Nors buvom užklydę į vietinių valgyklą kur porcija už 5€, bet pavalgiau turbūt skaniausiai.
Kainos parduotuvėse kaip pas mus, kai kas pigiau (taip taip, netgi saloje Atlanto vandenyne maistas pigesnis nei pas mus :D).
 
Pramogos:
 
Loro parkas.

Turbūt labiausiai išreklamuota pramoga saloje, bet neverta nei savo kainos nei laiko. Vienintelis ruonių pasirodymas patiko. Delfinų nematėm, nes buvo remontas. Orkos tik žmones vandeniu pataškė ir tiek. Papūgų šou neįdomus, nebent pirmose eilėse sėdėti. Visas parkas tik papūgos ir žuvys, iš kurių tik kelios buvo įdomios. Na nebent pingvinai sužavėjo. Dar turėjo būti beždžionės ir dideli katinai, bet jų nematėm. Tunelis-akvariumas realybėje ne toks įspūdingas kaip foto. Maistas viduje trigubom kainom, nes išeiti ir grįžti negalima. Ir visas parkas žymiai mažesnis nei įsivaizdavom. Geriau į Kauno zoologijos sodą nueikit, tikrai bus įdomiau.
 
Olos.

Nors kiek nuvylė, nes tikėjomės, kad teks daug vaikščioti olomis, o iš tikro tik porą šimtų metrų paėjome, tačiau vistiek buvo įdomu, nes ne visada yra galimybė užeiti į lavos suformuotą olą. Taip pat draugiški gidai daug ką papasakoja apie tai, apie istoriją ir t.t. Apsirengt šilčiau, nes apačioj šalta.
 
Pats ugnikalnis el Teide.

Pakilimas į ugnikalnį vyksta su funikulieriumi, tačiau jis veža ne į pačią viršūnę. Kad pakilti į pačią viršūnę reikia išsiimti leidimą internetu, kurie jau daugiau nei prieš mėnesį buvo visi išimti. Čia tam, kad riboti žmonių skaičių, kad nekenkt gamtai ir pan. Tik klausimas ar jums jų reikia, nes ten nors aukščio skirtumas tik keli šimtai metrų, tačiau eiti pėsčiom tikrai labai toli, mes tikrai nebūtumėm lipę. Ir aukštis didelis - 3600m., daug kam svaigsta galva, vienai mūsų komandos narei net pasidarė bloga ir teko anksčiau leistis žemyn. Bilietus į funikulierių taip pat reikia pirkti iš anksto, nes vietoje visi jau buvo išpirkti. Atvykti kiek anksčiau, nes ilgai užtruks, kol rasit vietos prisparkuot. Apsirengt šilčiau, nes viršuj šalta.
 
Tarpeklis Maska.

Kaip darėme mes - nuvažiavome į miestelį Los Gigantes, ten priparkavom mašiną, sėdome į taxi už 25€, kuris mus nuvežė iki Maskos (galima surasti kitus važiuojančius turistus ir susimesti ant taxi). Iš ten ėjome tarpekliu žemyn 5,5km. Priėję prie jūros sėdome į katerį kuris mus akimirksniu nuvežė atgal į Los Gigantes. Kaina po 10€/asm, ima korteles. Buvo žmonių kurie ėjo pirmyn - atgal, bet aš kai prie tokių žygių nepratęs tikrai neeičiau atgal ir dar į viršų. Bet kai į vieną pusę ir žemyn, tai tik maloniai pavargom, bet patiko, vaizdai tikrai to verti. Pradėjom eiti 16:40, priėjom galą gal 18:30 ir vos spėjom į paskutinį katerį, jau buvo išplaukęs, gerai, kad pamatė, kai mojavom ir grįžo, kitaip būtų nepyragai :) Taigi geriau nesivėlinti ir pradėti eiti anksčiau. Užsidėti patogią avalynę ir pasiimti vandens. Papildomų drabužių nereik, šalčiau nei kitur nebus.
 
 
Restaurante El Cordero - vietinių lietuvių rekomenduotas restoranas. Nors tai tik pavalgymas, bet vistiek kaip pramoga, nes sėdi tarsi džiunglėse, atmosfera tikrai verta ten nuvažiuoti. Maistas neblogas, kainos nedidelės. Užsisakėm ant visų mėsos asorti skirtą dviems žmonėms, atnešė labai daug, visi persivalgėm ir dar kažkiek liko. Taigi realiai jo užtektų 6 žmonėms sočiai pavalgyt, o tiesiog papietaut ir 8 užtektų.
 
Dar ten yra neva geriausias pasaulyje vandens parkas, bet neėjom.
 
 
Kas nepatiko:
Sala labai tankiai apgyvendinta. Joje gyvena ~900k vietinių, o per metus aplanko 5mln. turistų. Kretoje galėjai pasijusti vienas gamtoje, čia to jausmo nebuvo, žmonių pilna visur. Kaip ir šiukšlių. Pakėlėse, krūmuose, paplūdimiuose - visur pilna šiukšlių ir nuorūkų. Kretoje, Kroatijoje daug švariau.
Vietiniams tu esi ne žmogus, o pinigų maišas, kurį reikia stengtis kuo labiau nutręšt. Ten už parkingą, ten už foto, ten už dar ką nors. O kavinėse neretai bandė apgauti (gal kur ir apgavo, tik nepastebėjom). Daug kur neprašius atnešdavo bandelių, po to už jas priskaičiuodavo. Kai kur po 80ct, kai kur po 1,50€. Bet čia pas juos lyg ir priimta, tai dėl to nepykom. Netyčia papuolėm į restoraną, padavėjas atneša kiekvienam po meniu, iškart nepatiko, kad kiekvienam meniu skiriasi kainos, padavėjas sako kainos bus kaip pigiausiam meniu. Ok, užsisakom po pigiausią antrą patiekalą triušieną 9,70€, visi kiti jau už kelioliką €, po visko atneša sąskaitą kur triušiena įrašyta 11,70€. Sakau buvo ne tokia kaina, o tas atneša jau kitą meniu kur parašyta 11,70€ :D Ilgai su juo ginčijomės, galiausiai nuėjo, grįžo, sako, sorry, tu teisus, kitam meniu kita kaina.
Kitas atvejis - rinkomės ką pavalgyt ir meniu pamatėm žuvies ir jūros gerybių asorti 2 žmonėms. Kadangi iš praeito karto jau žinom, kad tokie dalykai labai dideli, tai užsakom vieną ant visų. Dėl visa ko dar antrą kartą patikslinu padavėjui, kad mes imam tik vieną, atsako ok. Atneša jau mažesnę porciją, likom kiek nedavalgę, buvo vos 4 midijos ir 4 krėvėtės, žuvies išvis nebuvo. Atneša sąskaitą, o ten įrašytos dvi porcijos! Pasikviečiu padavėją, sakau gal čia klaida? Sako, ne juk jūs 4iese valgėt, reiškia jums priklauso dviguba porcija. Ir neva nepamena, kad mes prašėm tik vienos porcijos. Vėl teko ilgai ginčytis, sakau kviesk manager'į, nes už orą nemokėsim. Jau piktai sako čia jokių manager'ių nėra, jei nenori gali nemokėt, bet žinok, kad esi neteisus. Žinau, kad buvau teisus, tai sumokėjom už vieną porciją ir išėjom, mūsų lengvai neapgausi :) Koks nors vokietis ar britas kurių ten pilna net nežiūrėtų į sąskaitą, tiesiog susimokėtų ir išeitų, jie ant to ir žaidžia.
Maistas irgi ne visur buvo skanus. Palyginus Kretoje visur buvo skanu, net ir iki tol nematyti vietiniai patiekalai.
Esmė tame, kad į bet kokius kabakus eiti negalima, reikia pasiklausti vietinių patarimų arba pasižiūrėti atsiliepimus kokiam tripadviser'yje. Tiksliai padavėjui išaiškinti ką būtent užsakai ir už kokią kainą. Ir neužsakinėti nieko ko nežinai kainos, pvz., draugas užsisakė porą sulčių, priskaičiavo po 5€ už stiklinę.
 

 
Kas patiko:
Kraštovaizdžiai. Ypač važinėjant aplink ugnikalnį, ten atrodo, kad važiuoji ne realybėje, o žiūri kokį 3D filmą :) Taip pat siauri serpantinai prie Maska, labai priminė Norvegiją.


 
Kiti punktai:
Sostinė niekuo nesiskiria nuo įprasto miesto, negi tramvajai yra, net nesijaučia, kad randiesi saloje.

Klimatas skiriasi šiaurinėje ir pietinėje salos pusėse. Šiaurėje šalčiau. Tačiau ten švaresnis vanduo ir švaresni pliažai.
Geriausios parduotuvės Alcampo (lenkiško Auchan analogas) ir Carrefour. Iš mažesnių geras tinklas Mercadona. Dar yra Dino, bet ten nepatiko kokybė.
Pagrindinis kelias einantis beveik per visą salą geras, tiesus, greitis 120, taigi galima greitai nukeliauti į kitą salos pusę, nors ryte buvo ilgas kamštis, vos spėjom į lėktuvą. Tačiau maži keliukai visi siauri, vingiuoti, dar kas nors velkasi, todėl važiuoti jais užtrunkama daugiau laiko nei rodo navigacija.
 
Bendrai lyginant su Kreta Tenerifėje kažkiek gražesni vaizdai dėka ugnikalnio, tačiau pagal kainos/kokybės santykį laimi Kreta.

Parodyk, prašau, išmokas. Na, kad 40/60 investuoji/kaupi. Ačiū.

Sveiki visi! Kadangi dar prieš metus pačiam teko ieškoti ir skaityti įvairius tekstus apie įvairias informatikos studijas, nusprendžiau pasidalinti su savo studijuojamu dalyku. Tad esu VU MIF Informacinių technologijų (IT) pirmo kurso studentas. Praeitais metais į savo sąrašą įrašiau tris dalykus: PS, IT, INFO (visi VU, kadangi esu vilnietis, o į Kauną važiuoti mokytis nebuvo noro). Iki PS pritrūko 0,16 balo ir visiškai nesigailiu įstojęs į IT studijų programą, kadangi tai labai panaši programa, trunka trumpiau tik deja nėra visų legendinių MIF’o dėstytojų, pas kuriuos gal linksmiau paskaitose pasedėti. Tad studijuoju IT, šiuo metu antrame semestre, mokytis sekasi pakankamai gerai, pažymiais, mokslo krūviu nesiskundžiu. Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie pirmąjį semestrą, ką jame teko mokytis, ką nuveikti ir kas laukia jūsų jeigu nuspręsite stoti į būtent šią studijų programą. 2016 metais minimalus konkursinis balas buvo 5,8 (jeigu atmintis nemeluoja), priėmė 80 studentų į VF. Jeigu kam nors įdomu ir turite daugiau klausimų tiek apie studijas tiek apie patį MIF’ą galite rašyti ir klausti: [email protected] stengsiuosi, kuo įmanoma labiau padėti ir atsakyti visus klausimus. Jeigu turite klausimų apie programų sistemas, galite taip pat užduoti klausimus susijusius su šia studijų programa.
Taigi, dalykai, kuriuos mokiausi 1 kurso 1 semestre:
 
Diskrečioji matematika
 
Diskrečiąją dėstė Robertas Petuchovas, tačiau kiek teko girdėti gavo geresnį darbo pasiūlymą ir nuo kitų metų VU nebedėstys. VU MIF’e dėstė antrus metus ir iš žmonių, kurie kartojo kursą teko sužinoti, kad per metus patobulėjo, pasidarė skaidres ir dėstyti jam šįkart sekėsi žymiai geriau. Tačiau, nepaisant visko, gal ir į naudą jo išėjimas iš VU, kadangi per teorines paskaitas daugelis dalykų buvo pateikiama sunkiai ir nesuprantamai. Po kokių dviejų mėnesių į teorines paskaitas nustojau vaikščioti, nes per pratybas viską paaiškina antrą kartą tik su praktiškai pavyzdžiais, kurie bent man pasirodė žymiai paprastesni, negu kad būdavo pateikiami teorinių paskaitų metu. Taip pat, kaip ir minėjau šiais metais turėjo skaidres ir buvo sumąstęs studentams palengvinti gyvenimą, t.y. už kiekvieną gramatinę ar matematinę klaidą jo konspektuose studentas gauna 0,05 balo. Matyt, pats nesitikėjo, kad palikinėja tiek klaidų. Pats surinkau 1,2 balo, o per kursą daugiausiai surinkęs buvo apie 3,4 balo. Per semestrą teko rašyti du kolius, kiekvienas po 3 balus. Be to, kiekvienų pratybų pradžioje po mažą testuką iš praeitų pratybų spręstų uždavinių, iš viso – 4 balai. Taigi, viską parašius – 10. Į egzaminą eiti nereikia jeigu jus tenkina turimas pažymys. Koliai nebuvo labai lengvi, pasimokyti jiems reikėdavo, tačiau nuosekliai mokantis išgyventi įmanoma. Mini testukai taip pat nebuvo sunkūs, te reikėdavo prieš pratybas pasižiūrėti praeitą kartą spręstus uždavinius ir viskas. Išvedė 8, t.y. turėjau 7 + 1,2 mano surinktų papildomų balų. Į egzaminą neėjau, bet kiek girdėjau buvo sunkus. Jame buvo ~ 20 iš 80 studentų iš kurių ~ 5 išlaikė.
 
Įvadas į kompiuterių architektūrą
 
Šį dalyką dėstė Vilius Okockis. Dar vienas dėstytojas, kuris mano žiniomis nuo kitų metų nebedėstys VU, kadangi apsigynė doktorantūrą, o toliau dėstyti nebenori. Kompiuterių architektūra turbūt labiausiai įvairiomis kalbomis apipintas dalykas visame MIF’e. Tiesą sakant komparchas IT ir komparchas PS skiriasi ir jo nereikėtų lyginti. Kiek teko išsiaiškinti IT moko lengvesnio asemblerio bei teorijos metu labiau gilinasi į pačio kompiuterio struktūrą, negu į visokius kompiuterio registrus. Pats dėstytojas, bent jau man, nepasirodė sutvertas mokyti kitus, kadangi daugelį dalykų įvairiais būdais tekdavo atkapstyti patiems(na, nereikia tikėtis, kad viskas bus patiekta ant lėkštutės), o ir paklausus ko nors, ne visada sulaukdavai atsakymo į klausimą. Per semestrą teko parašyti dvi programas IJVM asemlerio kalba (http://www.ontko.com/mic1/jas.html). Kiekviena verta po 1,5 balo ir buvo tarpusavyje susijusios. Pirmoji užduotis buvo parašyti skaičiuotuvą, kuris sugebėtų sudėti, atimti ir dauginti. Internete informacijos nedaug, kadangi tai ne x86 asembleris, kurį pagrinde visi mokosi(tarp jų ir PS), dėstytojas pernelyg daug pastangų mus mokyti irgi neįdėjo, tad teko viską aiškintis pačiam ir po kokių poros dienų įvairių komandų bandymo perpranti ir pasidaro ne taip ir sunku. Antroji užduotis buvo pagerinti savo skaičiuotuvą, tačiau šį kartą jau naudojantis registrais, t.y. teko patiems sukurti savo komandas: daugyba, dalyba, dalyba su liekana ir viena komanda paskiriama individualiai kiekvienam. Čia jau kiek ir dėstytojas užvedė ant kelio, nuo ko pradėti, bet kaip visuomet geriausia viską išbandyti pačiam ir programa tikrai nesunkiai pasirašo. Žinoma, abi programas reikia apsiginti, kas yra kone sunkiausia dalis, kadangi nuėjus pas dėstytoją, jis paprašo tavęs paaiškinti kaip viskas veikia, pakeitinėti kokį nors funkcionalumą , po kurio programa pradeda nebeveikti ir tavo pažymys krenta jeigu nespėji per porą minučių susigaudyti, kame bėdos. Taip pat per pratybas rašėm du testukus po 0,5 balo. Pirmas buvo labiau matematinis, teko daug konvertuoti iš hex i dec iš oct i hex ir pnš. O antrasis labiau teorinis. Kas labiausiai nepatiko tai, kad pradėtum rašyti testą reikia įveikti slaptažodį. Pirmam testui mano grupei pasitaikė sudauginti hex skaičius, prie šio slaptažodžio užtrukau gal 45min. O antrajam teko išspręsti uždavinį iš teorinės knygos. Taigi iš pratybų galima susirinkti 4 balus. Aš susirinkau 2,89. Egzaminas vertas 6 balų ir jis buvo tikrai sunkus. Galima naudotis visais savo turimais konspektais. Buvau išsisprendęs visus knygos uždavinius, kurie deja bet nepadėjo. Daugelis turėjo atsispausdinę visą knygą, aš turėjau jos mini konspektą, kurio man pakako, kad išlaikyčiau šį dalyką. Išvedė 6 (7 buvo didžiausias pažymys mano grupėje), mano grupėje neišlaikė ~ 5 žmonės. Tačiau kaip minėjau šio dalyko dėstytojas turėtų keistis, bet užduotys kiek teko internete žiūrinėti pernelyg nesikeičia. Prieš šį dėstytoją dėstė Linas Bukauskas tad didelė tikimybė, kad jis ir vėl grįš prie studentų numylėto komparcho.
 
Matematika informatikams I/III d.
 
Dar daugiau matematikos... Teoriją dėstė Algis Kavaliauskas. Tikrai labai malonus ir sukalbamas dėstytojas. Į paskaitas vaikščioti nebūtina tačiau, norint parašyti kolius sėkmingai į jas geriau vaikščioti. Per semestrą pas šį dėstytoją parašėm 3 kolius, kiekvienas iš jų vertas 1,66 balo. Pirmasis kontrolinis buvo pats lengviausias, kadangi pagrindą sudarė įvairūs skaičiavimai. Per kitus du teko labiau įrodyti įvairias teoremas ir parašyti kitus atmintinai iškaltus dalykus, kas bent jau man sekėsi nelabai. Pratybas vedė du dėstytojai, tas pats Algis Kavaliauskas ir Šarūnas Repšys. Pakliuvau pas pastarąjį ir tikrai nesigailiu, dėstytojas puikiai išdėstė visą medžiagą, o ir paskaitos nebuvo vien uždavinių sprendimas, kadangi dėstytojas pakankamai linksmas ir kalbus. Per pratybas buvo galima susirinkti taip pat 5 balus. Teko rašyti 3 kontrolinius darbus, kiekvienas iš jų 1,66. Uždavinius iš kurių rašydavome kolius turėdavome, tačiau iš viso sąrašo duodavo tik 8, tad jei visus prieš tai būni išsisprendęs ir turi gerą atmintį, lengvai galima gauti 10. Žinoma dėstytojas leidžia naudotis formulynais. Išvedė 8, nors kiek supratau visiems pažymį dėl kažkokių tai priežasčių pakėlė. Į egzaminą neėjau, jis vertas 5 balų, vietoj teorinių paskaitų kolių, pagrinde į jį ėjau tik tiek kas buvo praleidę kurį nors teorinį kolį.
 
Programavimo ir IT pagrindai
 
IT pagrindus dėstė Tomas Lipnevičius. Mokėmės C kalbos pagrindų, kurie išties buvo labai labai lengvi. Dėstytojas savotiškas. Teorijos paskaitų metu viską paaiškindavo puikiai ir jokių priekaištų aš jam neturiu, tačiau pratybų metu kažko trūkdavo. Dėstytojas nebuvo paruošęs jokių užduočių, kurias galėtum atlikti klasėje, tad pasėdėję porą pratybų mirtinoje tyloje į jas nustojom vaikščioti ir ateidavom tik namų darbų atsiskaityti ir laboratorinių parašyti. Namų darbams buvo 5 uždaviniai, kuriuos reikėjo apsiginti semestro metu. Buvo 4 užduotys C kalba ir vienas terminalo komandoms taikyti. Atsiskaičiau tik 4 namų darbus, kadangi patingėjau eiti per atostogas apsiginti paskutiniojo. Apsiginimas irgi pakankamai juokingas. Kartą net neprašė parodyti ar programa apskritai atlieka kažkokį darbą, pakomentuoti kažkokias tai funkcijas, per kokias 20s. peržiūrėjo mano kodą, paklausė pavardės ir nuėjo(reikėjo suprasti, kad viskas gerai). Taip pat buvo 2 laboratoriniai (turėjo būti 3, bet neužteko laiko) darbai, vienas vertas 1 balo. Jie iš tiesų buvo pakankamai lengvi ir primityvūs, o prie viso to galima ir internetu naudotis. Jeigu mokykloje sekėsi programuoti su C++ tai problemų tikrai neturėsite. Egzaminas buvo vertas 4 ar tai 5 balų, taip ir nepavyko išsiaiškinti, kur prisidėjo tas vienas balas dėl nerašyto laboratorinio. Egzaminas irgi nebuvo sunkus. Išvedė 8, nors jei būčiau nepatingėjęs apsiginti paskutinį darbą būtų buvę 9.
 
Užsienio kalba (anglų) I/II d.
 
Anglų kalba labiausiai mokyklą primenantis dalykas. Dėstė Ieva Gelžinytė. Dėstytoja buvo maloni, visada pavykdavo susitarti, kad neįvyktų paskaita jeigu tą dieną į universitetą reikia keliauti tik dėl anglų. Paskaitos semestro pradžioje būdavo nuobodžios ir sausos, tekdavo daryti namų darbus, mokytis gramatikos taisykles, lankomumas privalomas, vienas grupiokas kartojo kursą, kadangi pernai praleido per daug anglų paskaitų. Per semestrą teko padaryti vieną prezentaciją susijusią su technologijomis bei parašyti du kontrolinius darbus. Prezentacijos buvo įdomiausia semestro dalis, kadangi sužinodavai kažką naujo ir netekdavo mokytis įvairių gramatinių taisyklių. Pirmąjį semestrą anglų kalba vertinama įskaita/neįskaita, o surinkti taškai keliauja į antrą semestrą ir sudaro, kažkurią dalį antro semestro galutinio pažymio. Tiesą sakant kaip surinkti taškai konvertuojasi ir keliauja į antrą semestrą vis dar lieka nežinomybę man, tačiau gavau įskaitą.
 
BUS’as Psichologija
 
Bus’ą teko rinktis jau iš nepilno sąrašo, rugsėjo pirmomis dienomis, tad su draugu nusprendėm pasiimti psichologiją, kadangi egzaminas turėjo būti testo formos. Teorijos paskaitas dėstė Lauryna Rakickienė. Paskaitos iš tiesų buvo įdomios, dėstytoja parodydavo įvairių eksperimentų ir papasakodavo juokingų situacijų, susijusių su dėstoma tema, kurias pastebėjo auginant savo vaiką. Egzaminui ruošiantis padėjo jos įkeltos skaidrės, kadangi konspektų nelabai kas darėsi. Seminarus vedė Vytautas Jurkuvėnas. Labai fainas dėstytojas, mėgdavo įvairiai pafilosofuoti. Per seminarus buvo galima susirinkti 6 balus. 3 balai kolis, kuriam pernelyg nesiruošiau, nes nežinojau, kad jis vertas 3 balų, tad surinkau 1,5. Taip pat teko padaryti dvi prezentacijas, kurios vertos 2 balų ir lankomumas, kuris yra privalomas, 1 balas ( jei nesi praleidęs daugiau nei vieno seminaro). Iš seminarų susirinkau 4,5 balo ir į egzaminą ėjau nesijaudindamas, kad galiu neišlaikyti, surinkau 2/4, išvedė 7.
 
Taigi, štai tokios mano mintys apie pirmąjį mano semestrą universitete. Mano nuomone, nebuvo pats sunkiausias semestras, tik į vieną egzaminą ėjau, dar neišsilaikęs to dalyko, visus kitus jau bent 5 turėjau prieš rašant egzaminą. Jeigu kam bus įdomu, galėsiu pasidalinti savo mintimis ir apie antrąjį semestrą IT, kai jį pabaigsiu!

Sveiki,
 
Mano vardas Kristina. Šiuo metu esu vieno labai šaunaus vaikio mama ir namų šeimininkė. Bet ne už ilgo turiu grįžti į darbo rinką.. Baigiasi motinystės atostogos (jei taip galima pavadinti tą laiką) Per šiuos 1,5 m dirbau daugiau ir ilgesnes darbo valandas nei bet kada, bet ir gaudavau pačią geriausią algą ir ji buvo nepiniginė. Labai šaunu turėti vaiką, nes ne tiek tu jį auklėji, bet bent mano atveju, pradėjau jausti, kad mane labiau auklėja. Pradedi suprasti, kad ne karjera, atlygis už darbą yra svarbiausia. Tad nusprendžiau iš esmės keisti savo kompetenciją. Esu baigus finansus, dirbus nuo pardavimų iki gamybos vystymo. Bet visa tai, išskyrus darbo užmokestį niekada man neteikė malonumo.. Tad noriu pradėti mokytis, kas mane "vežtų". Šiuo metu susidomėjau grafiniu dizainu, nes visada buvau prie meno.. ir galvoje visada turiu tūkstantį idėjų, manau esu kūrybingas žmogus. Tik turiu dar save auklėti dėl tikslų siekimo, laiko planavimo ir kt. saviugdos klausimų. Labai tikiuosi, kad rasiu čia info man dominančiomis temomis ir.. Let's do it ! :)

Sveiki uždarbiečiai!
 
Noriu trumpai aprašyti mūsų su drauge šviežią kelionę po Austriją ir apylinkes. Taip pat labai mėgstam fotografuoti todėl nuotraukos gali būti įdomiau nei ką parašysiu, perspėju :)
 
Žodžiu, viskas vyko eksprontu. Tik savaitė prieš išvykimą sugalvojom, kad būtent tai bus Austrija. Įvairios priežastys:
 
Nėra toli.
 
Labai graži ir švari vieta.
 
Vienas gražiusių gamtos kampelių Europoje.
 
Alpės, ežerai, šaltiniai ir švarus oras vienoje vietoje.
 
Sostinė yra vienas iš TOP pasaulio miestų. Švariausias ir geriausias gyvenimo kokybės santykis tokio dydžio miestui.
 
Taip pat vienas iš prioritetų buvo vokiečių kalba, su ja kažkiek siejame savo gyvenimą(labiau draugė, baigusi D/FR kalbų studijas).
 
Viena iš minčių kuri nedavė ramybės tai, kad kiek daug gali nuveikti per 5-7d., atrodo niekada to nesuprasi kol neišeisi iš komforto zonos, kol neišvažiuosi, atrodė savaitė truko kaip mėnesis ir pamatėm tiek kiek gyvendami paprastą rutinišką gyvenima pamatom per kelis metus. Namie ta savaitė atrodo niekas, nei pailsime, nei kažką nuvikiu, eina ir praeina... O čia savaitė gali būti tiek, kad pakeis tavo gyvenimą. Tikrai nuostabi, vertinga ir npakartojama savaitė su daug nuotykių.
 
http://i.imgur.com/Ongsj5x.png
Maršrutas.
 


 
Kelionės laikas 06.18-06.25(7d.)
 

 
Automobilis Skoda Superb 2003m
 

 
Nuvažiuota 4075km.(Didžiausias nuvažiuotas atstumas per dieną 1470km.)
 

 
Išleisti pinigai ~500Eur.(bandėm tiksliai su ct. paskaičiuot, bet pametėm skaičių, bet apytikslė suma tokia)
 
Mūsų tikslai(gal kam prireiks važiuojant):
 


 
1. Viena



 
2. Grossglockner

 


 
3. Wolfgangsee lake

 


 
4. Hallstat(BŪTINAI)

 


 
5. Grossglockner Alpine Road(BŪTINAI)

 


 
6. Villach

 


 
7. Ossiacher See

 


 
8. Klagenfurt

 


 
9. Worthersee(BŪTINAI)

 
Susidarytas toks mini must-see planas savaitei.
 
06.18 10.00 išvažiavom iš Vilniaus. Po darbo savaitės šiek pavargę, todėl anksti keltis neskubėjom, išsimiegojom kaip sakant geriau, kad paskui vairuoti sunku nepasidarytų. Pirmas sustojimas buvo ties Lietuvos siena, užsipylėm kuro, gamtiniai reikalai ir tada jau pajudėjom vėl, pravažiavom aplinkeliu Varšuvą, vakare apie 20.00 pasiekėm Katowicus ir ten greitai užkandom. Lenkiškos kainos žinoma visada džiugina. Kol kas ten viskas tikriausiai pigiau. Taigi naudingai ir sočiai praleidom valandą ten, 30% laiko maistas, 70% WIFI. Always.
 
Įvažiavom į Čekiją ir per 2 val ją pravažiavom. Sutemus jau esam netoliese Brno nuo kurio tiek ir liko iki Austrijos. Sustojam miegoti į ne pirmą pasitaikiusią aikštelę išvažiuojant iš Brno.(Visada norisi sustoti ten kur jaukiau ir smagiau miegoti bus, dažnai aikštelės per daug apšviestos, saugumas- taip, bet komforto mažai, suradom puikią aikštelę su minimaliai šviesos ir su visais patogumais šalia, kriauklė, WC). Pirma nakvynė poilsinga.
 
 
http://i.imgur.com/S3xv6II.jpg
1 nakvynė už Brno
Kita dieną jau iš pat ryto atvažiuojam į Vieną. Sekmadienis. Miestas tuščias, jokių kamščių, parkingas nemokamas. Labai mažai laisvų vietų mieste pastatyti mašiną, per pusvalandį radom vietą, pasistatėm ir skyrėm beveik visą dieną Vienai. Aplankėm visus įmanomus parkus, fontanus, skulptūras.
 
http://i.imgur.com/2ypDNXH.jpg
Purpuriniai medžiai Vienoje.
 
http://i.imgur.com/NKJbmY6.jpg
Parkelis Vienoje.
 
http://i.imgur.com/Dks58a1.jpg
Centras.
 
Labai patiko Stadtpark parkelis, labai jauki vieta su daug medžių, ežeriukų, gyvūnijos, nerealiai graži gamta viduryje 2mln. gyventojų dydžio miesto. Valgyti dar turėjom iš Katowicu taigi atsisėdę parkelyje ir pavalgyt spėjom. Viena nereali vieta. Visur švaru, daug žalumos, architektūrinių paminklų, parkų, prižiūrėtas miestas. Daug dviratininkų, kaip ir daug kur užsienyje jie turi savo atskiras juostas ir šviesaforus. Visada tokius miestus užskaitau(Ne taip kaip Vilniuj norėdamas kažkur nuvažiuoti reikia gerai pagalvoti kiek reikės važiuoti šaligatviu, kad manęs toj atkarpoj nepartrenktų). Viena didmiestis, bet tai kaip ten pasijutom tai atrodė lyg miestas būtų didelis nesibaigiantis parkas.
 
http://i.imgur.com/m5r8CRl.jpg
Toliau vaikštom po centrą ir visą dieną tokie vaizdai.
 
http://i.imgur.com/gWAJs74.jpg
Labai žalias miestas.
 
http://i.imgur.com/LuBKTY6.jpg
Pamėgta Humana.
 
 
http://i.imgur.com/eVYafSb.jpg
Antra nakvynė išvažiavus už Vienos. Nuotrauka daryta atsikėlus ryte ~8h.
 
Sekanti stotelė- Hallstat. Iš Vienos pajudėjome link jo, miestelis nedidelis ~900 gyventojų, bet įrašytas į TOP lankomiausias vietas Austrijoje. Turėtų būti įdomu. Nuvažiavus supratome, kad buvo verta. Hallstat garsėja savo druska. Pati pirmoji pasaulio druskų kasykla, 7000m senumo. Pats miestelis atrodo taip pat kaip atrodė 1890m. Niekas nepasiketę, atrodo lyg laike sustojęs. Labai gražu, kalnuota, ežero vanduo permatomas. Labai daug turistų, bet tai nekliudė, viskas buvo pats tas. Aplankyti tikrai verta, keliukai važiuojant link šio miesto nuostabūs, miestelis nepaliestas jokios civilizacijos. Labai gražu kai debesys dengia kalnus ir ežerus ir viskas matosi lyg pro rūką, taip pat labai gaivus ir švarus oras.
 
 
http://i.imgur.com/gi034RH.jpg
St.Gilgen pakeliui i Hallstat.
 
http://i.imgur.com/7wHbHnn.jpg
Hallstat atsiskyrėlis druskos miestas.
 
Kita stotelė Grossglockner Alpine road- gražiausias kelias Europoje. Vien artėjant link šio kelio apima įdomus jausmas. Kelias pradeda siaurėti ir aukštėti. Iš šonų pradeda pilnai apgaubti kalnai ir kriokliai. Privažiaus prie vartų reikia susimokėti, kaina 35Eur mašinai. Kelio ilgis lyg apie 30km ir visa tai 3-4km aukštyje serpantinais. Kelias veda beveik iki pačio viršūnės Grossglockner 3.8km, daug sniego, bet vis dar šilta. Pakeliui kelyje daug karvių, ožkų ir įdomiausiai tai švilpikų. Nežinojau kas jie tokie, bet prieš tai kažkada buvau matęs Youtubej tokius švilpiančius bebrus ar pnš atrodančius. Tai va, čia buvo jie, pilni laukai ir kalnai, kartais prabėgantys pro kelią. Išgirdom tik 1 kartą švilpiantį, garsas didelis ir keistas. Atrodė lyg žmogus garsiai sušvilptų. Įdomi patirtis.
 
http://i.imgur.com/XCF4jYL.jpg
Sustojus prieš Grossglockner road, atsipučiam, užkandam ir įsitaisom po kalnais miegui.
 
http://i.imgur.com/8gbKkth.jpg
Sutemus.
 
http://i.imgur.com/82DkBMX.jpg
Pradžia.
 
http://i.imgur.com/ZhR6Zlq.jpg
Yoga prieš kilimą.
 
http://i.imgur.com/UJUH6Gw.jpg
Driving.
 
http://i.imgur.com/zUZDTIp.jpg
Sustojimas užkąsti.
 
http://i.imgur.com/xRsTmgW.jpg
Debesys.
 
http://i.imgur.com/BqfcW6p.jpg
Pakeleiviai švilpikai.
 
http://i.imgur.com/xgvrNRq.jpg
Kaito stabdžiai leidžiantis, bet visą laiką motyvavau save- jei jis užkilo tai ir aš nusileisiu. :D
 
http://i.imgur.com/pxjzuIo.jpg
Grossglockner road- the most beautiful scenic road in Europe.
 
http://i.imgur.com/Y2LZK9A.jpg
Kilom ir užkilom.
 
http://i.imgur.com/ocV9QaJ.jpg
Jau beveik.
 
http://i.imgur.com/qJTEqdk.jpg
Vaizdas nuo pusiaukelės į viršūnę.
 
http://i.imgur.com/TlsnFgG.jpg
3789m.
 
http://i.imgur.com/5bcuIEz.jpg
Sutikti bendraminčiai tokie pat kalnų fanatikai.
 
http://i.imgur.com/7PdcjF3.jpg
Patiekalų ir kultūrų mainai.
 
Šiam keliui skyrėm beveik visą dieną, svarbiausia pasiruošti mašiną, kad būtų geros būklės ir tt. Viską buvom susitvarkę kas nedavė ramybės(pagrindinis diržas, filtrai, tepalas, naujos padangos), bet stabdžiai leidžiantis labai įkaito, leidomės kokį 15km stačiai iš 4km aukšio, mūsų mašina tokių krūvių nėra patyrusi taigi teko stoti ir pailsėti. Taip ir pavalgyt laiko radom. Tai buvo pati gražiausia vieta šioje kelionėje ir atsiminimai iš ten stipriausi. Labai daug motociklininkų ir suprantu kodėl, pats jaučiu aistrą dviratėm priemonėm todėl galiu tik įsivaizduoti koks jausmas važiuoti gražiausiu Europos keliu, 4km aukštyje tarp nerealaus grožio viršūnių ir gaivaus kalnų oro. O jei dar kompanija gera, palapinės ir tt... Keliukas smagus, vingiuotas, su pilna gyvūnunijos ir kišenėlių pakelėse. Dar vienas iš dalykų dėl ko taip patiko Austrija, viso labai labai daug padaryta dėl žmogaus. Važiuojant keliu kas 200-300m pilna mažyčių aikštelių, visur bus staliukai pavalgyti, šiukšlinės, kranai su šaltinio vandeniu... Viskas apgalvota.
 
http://i.imgur.com/Ra7VkQO.jpg
Leidžiantis į apačią.
 
 
Sutemsta ir stojam vėl miegoti kalnuose.
 
Sustojam į artimiausią miestelį ir užtikus jų vadinamą pležą įeinam ir randam atrankintus dušus ir toletus. Vanduo per šaltas tai nusiprausiam kriauklėje. Pagaliau po ilgos dienos išsiplaunam dantis. Savijauta- vėl pasitikintys, tvarkingi, nusiprausę ir gražūs. Po kiek laiko grįžtam niekam nepamačius į mašiną, susišildom ir atažiuoja tarnyba, turbūt ta kur prižiūri paplūdimį ir mūsų kriaukles. Kaina pasirodo ten lyg 3 Eur už įėjimą, nu nieko apsisukom ir be Eurų. :)
 
http://i.imgur.com/no2mYNL.jpg
Va čia.
 
Tada sugalvojom greit nulėkti iki Venecijos. Kelio apie 400km tai tikėjomes per 3val būti vietoje. Panašiai ir apsisukom. Nuotraukos iš Venecijos labai gražios, bet deja ten nepatiko. Kai buvom mažesni esam buvę Venecijoj ir norėjom tiesiog atnaujinti prisiminimus. Ką galiu pasakyti, užkimšta... Kainos nežmoniškos, Čikagos centre ir tai pigiau... Žodžiu toks kaimas, bet už ledus 4-5 Eur prašo, makaronai ar pica ~20Eur. Žodžiu ne valgyti skirta vieta, iš visų nori išlupti pinigų, pilna babajų, afrikonų siūlančių armani ir gucci tašes, arba indų lakstančių paskui su arbūzu ar mangu atsigaivinti... Kainos aukštos. Žmonių 10 vienam m2. Kamščiai, stumdaisi, karšta... Nepatiko, spėjom per dieną pasiilgti kalnų, ramybės ir ežerų :)
 
Pakeliui į Veneciją. Some fresh spring water for the start. Čia pusiau išsimaudom, vanduo turbūt +10 max.[/font][/size]
 
http://i.imgur.com/XoR3iw1.jpg
 
Ir tada jau Venecija, kelios nuotraukos iš miesto ant vandens:
 
http://i.imgur.com/sAE8QFq.jpg
 
http://i.imgur.com/hNqktet.jpg
 
http://i.imgur.com/5eDPCmY.jpg
 
http://i.imgur.com/SqWDVHq.jpg
 
Nakvynė tarp Venecijos ir kelio atgal į Austriją. Venecijai skyrėm beveik dieną su nuvažiavimu ir parvažiavimu iš jos. Nusiprausėm šaltinio upėje tarp Italijos autobano ir Itališko kaimelio. Sutemo, vanduo stingdantis. Įbridom iki nariukų, šampūnas, dantų pasta ir vėl gražūs ir tvarkingi. Patraukėm atgal į Austriją, miegam netoli sienos, ryt planuojam turėti gerą laiką.
 
http://i.imgur.com/3kJU8KQ.jpg
Itališkas dušas.
 
Baigėsi mūsų alpių kelias ir Venecija, tada patraukėm kur smagiau ir gaiviau- tikslas buvo Worthersee, labai gerai žinomas ežeras Europoje. Didžiulis, kalnų apsuptyje, su permatomu mėlynai žaliu +28 šilumos vandeniu. Įdomu, kad Austrijoje ežerų vanduo geriamas. Permatomas. Buvom labai nustebę tokai tvarka, priešingai nei pas mus pležas visur yra mokamas. Atvykom į Klagenfurt am Worthersee ir įėjimo mokestis į pležą buvo 4 Eur visai dienai. Buvo tikrai verta.
http://i.imgur.com/hPbAKNt.jpg
 
http://i.imgur.com/v1m1u3c.jpg
 
http://i.imgur.com/wJw0elF.jpg
Viskas prižiūrėta, persirengimo kabinos, palei pat krantą kas 15m sustatyti atviri dušai ir šalia geriamo šaltinio vandens kranai su dideliom kriauklėm. Buvo karšta tai gaivintis nespėjome, vakare atvėso iki +34 bet vistiek vis dar buvo sunku būti saulėje. Slėpėsis pavėsyje bet vistiek nemažai nudegėm. Pležas turėjo atskiras zonas vaikams, žaidimų aikšteles pusiau vandenyje, didelę čiuožyklą, šokinėjimo lentas ir lieptelius. Tokiam šiltam vandenyje buvom valandom... :D
 
http://i.imgur.com/6w7kNQu.jpg
 
Nustebino dar tai, kad maži 2-3 metų vaikai sau kaip niekur nieko šokinėja nuo lentų 3-4m aukščio. Man prireikė laiko kol įsidrąsinau, prie vandens nepratęs, bet dėl to ir pikta ant savęs. Norisi dabar kažkur va netoli tokios vietos gyventi, vanduo nerealus, O tie vaikai tai undinės grynai... :D
 
Už parkingą niekur nemokėjome, bet šiaip daug kur mokama ir brangu. Į Vieną atvažiavom savaitgalį taigi buvo nemokama, aikštelėse dažniausiai miegojom austostradoje tai buvo nemokama, mieste miegojom Lidl ir Aldi aikštelėse, o kalnuose miegojom po kalnais. :)
 
Grįžom nuo Klagenfurt (Italijos/Austrijos sienos) į Vilnių per 1 dieną. Išvažiavom 6h ryto, o 12h vakare buvom Vilniuj. Išvis 17h vairavimo, nuvažiuota 1470km.
 
http://i.imgur.com/Hm9gCbr.jpg
 
Antroj savaitės pusėj buvo neįmanomai karšta tai ne tik Turkijoj taip :D +39 ir daugiau, atrodė karščiau... nors nelabai pamenu, svaigo galva...
 
http://i.imgur.com/a14Yvib.jpg
Pakeliui namo...
 
Tik finansinis klausimas kada kelsimės gyventi į Vieną... Laiko klausimas jau išspręstas. ^_^
 
Reziumė: Keliaukit!
 
Nesvarbu koks oras, kiek pinigų ir su kuo. Keliauti yra gerai. Visi atsiminimai ir nuotykiai tai atperka. Nesvarbu už 200 ar už 2000 eurų, visada galima rasti vaiantą! Mes jauni ir mums viskas įdomu, galim miegot lauke, mašinoj, nesvarbu kur pasiseks ten ir miegosim, bet už tas sutaupytas nakvynes nuvažiuosim dar +1000km, kad pamatytumėm tą ir tą... Taigi, pirmyn! ;)
 
P.S. Nuotraukų padarėm labai daug, su dslr viena nutrauka ~5mb taigi vien dėl to prisiminimai dar gyvesni. Net ir paveikslų iš porą išeitų.
P.P.S Gal kam įdomu nuotraukos iš kelionės į Čikagą ar Kiniją? Noriu taip pat aprašyti, bet laiko trūkumas ir įkvėpimo laukiu... :rolleyes:
P.P.P.S Su tais šriftais čia susipainiojau, bet gal bus įskaitoma. Sorry už tai.

Iliustracija daryta savais tikslais, vieno nelaimingo žmogaus atminimui.
 
https://www.behance.net/gallery/30994845/In-memorian

„Geriausias būdas tęsėti savo žodį – nežadėti.“ Napaleonas

Kiek reikia uzklausu i abu serverius, kad nebespetu sinchronizuot duomenu tarp serveriu ? Nespejant sincronizuot duomenu ilgeja svetaines uzkrovimo laikas? Ar islaikomas nuoseklus duomenu bazes uzklausu vykdymas ir failu kurimas, atnaujinimas, nespejant sincronizuot duomenu? Mano poziuriu islostas laikas del serveriu lokacijos gali baigtis tik padidejusiu uzkrovimo laiku kai nebebus spejama sincronizuot duomenu tarp serveriu.

Kadangi informacijos apie moterų madą ir stilių yra nors vežimu vežk, o vyrai yra pakankamai nuskriausti šiuo atžvilgiu (nors gal ir ne, jei jiems tai visai nerūpi), tai nusprendžiau sukurti svetainę, kurioje bent jau šiek tiek apie tai būtų galima pasiskaityti - www.vyrostilius.lt
 
Iš esmės pateikiama basic infomacija apie įvairius vyriško stiliaus aspektus, stiliaus patarimai, prekinių ženklų apžvalga. Vyrams, jei bus noro tobulėti stiliaus, mados ir asmeninės aprangos srityje, manau tikrai pravers. Tikslinė auditorija 25+.
 
Nauji įrašai būna bent kartą per savaitę 7dienį vakare.

Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
 
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti.
Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
 
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
 
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo.
Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
 
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
 
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
 
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
 
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
 
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos.
Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“.
Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
 
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.

Sveiki, rasau trumpai ir aiskiai, ir su klaidomis(kurias visi nuolat pamini). Gal yra zmoniu kurie noretu emigruoti, bet svarsto vien del nepasitikejimo ivairiomis agenturomis ar del per mazu finansiniu galimybiu, galeciau manau ne vienam padeti. Pinigai man nera tas stimulas del kurio bandau padeti. Tiesiog pats zinau kaip kartais buna sunku ir niekas nepadeda...
 
Taigi, as esu Anglijoje ir viska zinau apie isidarbinima ir visa pradzia. Visa informacija galiu pateikti i az.
Kalbos mokejimas nera privalumas, taciau atvykus gali uztrukti kol gausite darba(tai dazniausiai iki savaites laiko), ir alga gaunama dar tik sekancia savaite nuo pradirbtos.
 
Pats padesiu susitvarkyti national insuranse numeri, sekmingai pradziai.
Rasau tiesog vien del to , kad norejau kad ir man taip kazkas, kazkada parasytu. Taciau to nebuvo ir turejau pats bandyti ieskoti laimes. Ir dabar suprantu kiek dar daug zmoniu tokiu kaip as yra.
Jeigu turite ka nors paklausti, papasakosiu placiau AZ.

Toks įdomesnis straipsnis, kuriuo norėčiau pasidalinti su visais.
 
Nuoroda: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/i-vilniu-emigraves-rusas-lietuvai-lengviau-kai-isvaziuoja-800-litu-verti-darbuotojai.d?id=64131188
 
Pačio straipsnio nekeliu čia, dėl sudėtingo formatavimo nukopijavus jį.
 
Smagaus skaitymo :)

Sveiki!
 
Šis įrašas gimė kaip atsakas į forumo temą, Facebook Legaliai Parduoda Fiktyvius Fanus: Faktais Paremtas Video. Nesivelsiu į dideles diskusijas kodėl, mano nuomone, pats formulavimas "legaliai parduoda fiktyvius fanus" yra klaidingas, tačiau pasistengsiu pateikti kitą Facebook reklamos pusę ir pasidalinsiu visomis savo žiniomis, kaip tai geriausia įgyvendinti.
 
O tiems, kas nežino, apie kokį čia faktais paremtą video kalbama, pradedame čia:
 


http://www.youtube.com/watch?v=oVfHeWTKjag

Trumpai apie video: įdomiausias dalykas - pagrindiniai argumentai paremti BBC žurnalisto atliktu tyrimu 2012-ais metais. Pats Veritasium bandė tuos pačius senus metodus ir stebisi, kad rezultatai irgi tokie patys. Realybė yra ta, kad per paskutinius metus FB reklama pasikeitė nežmoniškai.
 
Visada sakiau ir sakysiu: pats svarbiausias dalykas Facebooko marketinge - the most relevant target audience, arba kuo labiau susijusi ir suinteresuota auditorija. 1000is aukštos kokybės fanų yra šimtąkart geriau už milijoną fanų, kurie nesuinteresuoti ir kurių net nepasieksite.
 
Girdžiu, girdžiu… klausiate, o kaip su visais tais fake account'ais? Taip, jų yra, tikriausiai niekada pilnai ir nedings, bet visai tai galima protingai apeiti. Nėra jokios magijos, nėra jokių apgavysčių, tereikia pasukti savo galvą ir išnaudoti visas FB funkcijas.
 
______
 
Update 2015-11-14:
Per pusantrų metų Facebook reklama labai atsinaujino - ne tik reklamos įrankių išvaizda, bet ir įvairios galimybės: remarketingo atnaujinimas, Lead Ads, Instagram Ads, ir t.t. Šiame straipsnyje informacija aktuali, nors funkcijų išvaizda ir skirsis.
Keletas naujų straipsnių apie Facebook ir reklamą:

7-ios priežastys, kodėl jūsų įmonei NEreikia Facebook puslapio Kaip sukurti pirmą Facebook reklamos kampaniją 5-ios dažniausiai pasitaikančios Facebook reklamos klaidos
Sėkmės!
____

Šiame įraše būtent ir aptarsiu, kaip tai geriausiai įgyvendinti, apžvelgdamas šias pagrindines temas:
 
FB Puslapio Pagrindai
Page Info Settings Visuals FB Puslapio Auginimas
Žodynėlis Basics "Invite Email Contacts" Custom Audiences Lookalike Audiences Website Custom Audiences Get More Likes/Promoted Page Likes Targeting TrackingConversion Pixels UTM Links [*]Optimising[*]Bonus
Graph Search Custom Tab Placement Call-to-Action Buttons (added: 04/03/2014)
Komunikacija
Post Targeting Best time to post OK, pradedam...
PAGRINDAI
 
1. Page Info
Pirmiausia užsipildykite visą puslapio informaciją, Page Info. Tai yra viešai prieinama informacija ir labai dažnai Google indeksuoja Facebook puslapius pagal šioje skiltyje esančią informaciją, kuriuos po to išmeta paieškose. Vienas iš svarbesnių dalykų: Facebook Web Address - sukurkite unikalų savo Facebook puslapio link'ą, kad atrodytumėt profesionaliau (vietoj facebook.com/pages/xyz/124219028410982740981…..).
 


http://i.imgur.com/XGNp1Y3.png


2. Settings
Peržiūrėkite visus nustatymus, ir įsitikinkite, kad viskas gerai. Atkreipkite dėmesį į Post Targeting and Privacy, Similar Page Suggestions ir Replies - jie turėtų būti įjungti, kad turėtumėt daugiau galimybių targetinti fanus ir lengviau pasiekti reikiamus žmones.
 
Mano dažniausi nustatymai:
 


http://i.imgur.com/WBJ6e6Y.png


 
3. Visuals
Būtinai susitvarkykite bent jau Cover Photo (851x315px išmatavimai) ir Profile Picture (kelkite 180x180px arba 320x320px dydžio nuotraukas. Pačiame FB puslapyje nuotrauka bus rodoma mažesnė, 160x160px.)
 
Cover Photo atsinaujinkite kas kelias savaites, nes tai taip pat padės sudominti ir pritraukti naujų fanų. Labai dažnai Facebook'as išmes Sponsored Stories (your friend liked this page…), kurių dėka galite gauti nemokamų fanų, jeigu tik Cover Photo ir Profile Picture bus efektingi.
 


http://i.imgur.com/JcGu13u.png


FB PUSLAPIO AUGINIMAS.
Reklama ir ne tik.
 
1. Žodynėlis
Pradėkime nuo keletos svarbiausių terminų:
CPC - cost per click - reklamos tipas, kai mokate už kiekvieną paspaudimą ant jūsų reklamos.
CPM - cost per 1000 impressions - mokate už 1000 reklamos parodymų (nebūtinai 1000-iui unikalių žmonių, dažniausiai reklama bus matoma keletą kartų to paties žmogaus).
oCPM - optimised cost per impression - Facebook'as optimizuos jūsų reklamą pagal tam tikrus tikslus, website clicks, page likes, engagement, website conversions, app actions…
CTR - click-through rate - kiek iš viso kartų reklama buvo parodyta padalinta iš visų paspaudimų.
 
Į ką labiausiai reikia orientuotis reklamuojant Facebook'e? - į gerą CTR. Kodėl?
 
Facebook'as turi milijardą vartotojų ir milijardus apsilankymų per dieną. Tačiau reklamos vieta FB puslapyje ir stipriai suvaržyta: paraštės (sidebar) bei desktop/mobile news feed, todėl kiekvieną dieną jūsų reklama konkuruos su keliais šimtais kitų reklamuotojų.
 
Situacija: jūsų reklama A prasta, iš 1000 impresijų gavote 1 paspaudimą. Konkurento reklama B žymiai geresnė: iš 1000 impresijų sulaukė 10 paspaudimų, nors reklamos plotas/užimama vieta Facebook'e buvo toks pats. Todėl kad Facebook'as iš abiejų reklamų uždirbtų tiek pat, jis chargins skirtingas sumas. Jeigu reklama B kainuos 0.1LT, reklama A kainuos dešimtkart daugiau. 1pasp.=1LT facebook'ui. 10pasp.*0.1LT=1LT. 5pasp.*0.2LT=1LT ir taip toliau.
 
Facebook'as suinteresuotas gauti kuo daugiau paspaudimų, nes nuo to priklauso jų pajamos. Taigi kuo geresnis CTR, tuo mažiau teks mokėti už paspaudimą. Kad tai pasiektumėte, reikės testuotis skirtingas auditorijas, headlines, text, images.
 
2. Basics:
Nekviečiate savo draugų, kuriems yra dzin, ir neprašot, kad jie pasidalintų puslapiu, kuris visai nesusijęs su jų veikla/pomėgiais. Vienintelė išimtis - puslapis gali jiems tiesiogiai atnešti konkrečios naudos.
 
Ir net nekalbu apie nelegalų fanų pirkimą... nusipirkt neuždrausiu, tik po to nesiskųskit, jeigu stebuklingai surinkti fanai 'neįsitraukia'. :)
 
3. Invite Email Contacts:
Jei turite visų savo klientų emailus, einate į savo Facebook puslapį, "Build Audience" -> "Invite Email Contacts" ir pakviečiate visus juos tapti fanais (reikės .csv failo, kuriame tik vienas stulpelis su visais email'ais).
 


http://i.imgur.com/feHK8iR.png







http://i.imgur.com/sjOrzi3.png

4. Custom Audience:
Jeigu turite bent 200-300 email'ų, sukuriate Custom Audience per Facebook.com/ads/manage -> Audiences -> Create Audience. Kas yra Custom Audience?
 
Facebook'as kiekvieną iš jūsų email'ų stengiasi susieti su Facbook'o profiliu pagal registracijoje naudotą email'ą (žinoma, anonimiškai - jūs tų asmenų vardų nematysite) ir iš rastų profilių sukuria naują auditoriją. Ją galite targetinti su bet kuria reklama, kviesti tapti fanais arba vesti juos į svetainę ir taip skatinti pardavimus.
 
Kuo daugiau email'ų, tuo geriau, tačiau tą patį sąrašą galima sukurti ir iš mobiliųjų telefonų ir Facebook ids, jeigu turite savo FB apps'ą. Ypač pravartu visoms e-parduotuvėms ir panašiems projektams.
 


http://i.imgur.com/w1YIew5.png





http://i.imgur.com/gFZvU8l.png

5. Lookalike Audiences:
Iš Custom Audience galit sukurti Lookalike Audiences, tiesa, tam reikės naudotis Facebook Power Editor Tool (geriausiai veikia su Google Chrome naršykle).
 


http://i.imgur.com/EAAS3uo.png

Pagal Custom Audience sąraše esančius žmones ir jų profilius, Facebook'as sukurs naują sąrašą iš labiausiai panašių FB vartotojų. O tam turite dvi galimybes: Similarity ir Reach.
 
Similarity būdu sukurta auditorija bus top 1% iš visų labiausiai panašių profilių. Reach: top 5%. Štai jums ir nauja auditorija, kurią sudaro žmonės, labiausiai panašūs į jau esamus klientus - argi ne įspūdinga?
 


http://i.imgur.com/6afZAjm.png

6. Website Custom Audiences:
Website Custom Audiences - vienas naujausių FB reklamos įrankių, paleistas tik prieš geras dvi-tris savaites (irgi rasite per Facebook.com/ads/manage -> Audiences). Instaliuojate į savo svetainę FB tracking code ir (anonimiškai) auginate sąrašą visų jūsų svetainėje apsilankiusių žmonių, kuriuos vėliau galite targetinti su savo reklama.
 
Jiems galite rodyti Page Likes reklamą, kviesti tapti fanais ir tęsti komunikaciją už svetainės ribų. Jeigu jie lankėsi jūsų svetainėje, aišku, kad jie turėtų būti vieni iš labiausiai suinteresuotų jūsų paslaugomis/prekėmis. Anksčiau šis remarketing'as buvo galimas tik per third-party apps, dabar integruotas pačiame Facebook'e - aweeeesooome!
 


http://i.imgur.com/5Ls0gvm.png

7. Get More Likes/Promoted Page Likes/Promoted Posts:
Nenaudokite Promoted Post/Boost Post/Get More Likes tik šiaip sau, kad gautumėte daugiau reach. Jau rašiau, kodėl get more likes yra pinigų išmetimas, ir, nors atsirado daugiau targetinimo galimybių pagal pomėgius, tai vis tiek nebus pats efektyviausias būdas.
 
Didžiausia puslapių problema - jeigu fanai buvo surinkti belekaip, tai ir promoted posts rodys įrašus tiems belekaip surinktiems žmonėms ir jų draugams, kurie dažniausiai nėra iš jūsų target auditorijos - pinigai metami į balą.
 
8. Targeting:
Grįžtant konkrečiai prie Page Likes ir fanų pritraukimo, tiesiog naudokit normalų targetinim'ą... Stenkitės visada rinktis 'precise interests', vietoj 'topic' (topics būna platesnės su hashtag'o simboliu). Galite netgi targetinti kitus FB puslapius, savo konkurentus, panašius brand'us ir t.t. - galimybių rinktis tikrai pilna.
 
Precise Interests: dažniausiai bus konkretūs Facebook puslapiai. Pvz, Harry Potter, BMW-Motorrad, Red Bull...
Topics: temos, kartais dubliuojasi su precise interests. Pvz., #basketball, #cooking, #Harry Potter, #Red Bull… Skirtumas - targetinant precise interests, pasieksite žmones, kurie yra tų puslapių fanai. Targetinat topics, pasieksti žmones, kurie tiesiog apie tai dažnai kalba savo news feed'e arba yra kitaip susiję su ta tema.
Broad Categories: platesnės kategorijos, kaip Family Status, Travel, Retail/Shopping, Politics…
 
PATARIMAS: dažniausiai rinkitės Precise Interests, tai yra, targetinkite pagal tuos puslapius, kuriuos žmonės jau seka. Kaip apsidraudimą, galite nurodyti ir Broad Categories, kurios dažnai padės išvengti netikrų fanų. Plius, targetinkite pagal kalbą, galbūt netgi šeimos statusą, išsilavinimą ir t.t. - kuo konkretesnis targetinimas, tuo aukštesnės kokybės auditoriją pritrauksite (ir mažiau fake account'ų).
 
9. Tracking:
A) Conversion Pixels: einate į Ads Manager, kur kairėje pusėje rasite Conversion Tracking. Svarbiausiuose puslapiuose, kuriuose įvyksta konversijos (dažniausiai koks nors thank you page arba checkout page) įkeliate specialų Facebook kodą. Jo pagalba galėsite konkrečiai matyti, kuriuos reklamos vedė į tam tikras konversijas.
 
Kuo įrankis ypatingas: per Facebook Ad reports matysite ne tik iškart įvykusias konversijas, bet ir tas, kurios Facebook reklamos dėka įvyko per 28-ias dienas nuo paspaudimo.
 
Be to, kurdami reklamą galite rinktis "Website Conversions" tipą, o Facebook automatiškai optimizuos reklamą ir ją parodys tiems, kurie yra labiausiai linkę konvertuotis (pagal anksčiau įvertintus traffic ir konversijų duomenis).
 
B) Google UTM kodai: jeigu naudojatės Google Analytics, tai šis URL Builder įrankis yra auksas. Pasinaudokite juo kiekvieną kartą, kai Facebook'e dalinatės kokia nuors nuoroda, ir galėsite konkrečiai matyti, kurie įrašai ir reklamos kampanijos atneša daugiausiai naudos. Kaip pavyzdys:
 
Campaign source: Facebook
Campaign medium: news_feed/sidebar/mobile/desktop/post….cpc/cpm/ocpm...
Campaign name: uzdarbis/adomas/pinigai… (ivardinkite kampanijos varda, kad lengvai atpazintumete Google analytics)
 
Gali atrodyti taip:

http://www.adomasbaltagalvis.com/?utm_source=uzdarbis&utm_medium=forum&utm_campaign=FBtips

http://www.adomasbaltagalvis.com/?utm_source=facebook&utm_medium=post&utm_content=FBtips&utm_campaign=uzdarbis
 
Labai išsamų tutorial'ą galite rasti čia: How To: Track Facebook Ad Goals with Google Analytics.
 
10. Optimising:
Svarbu žinoti, jeigu kuriate vieną reklamos kampaniją su daug skirtingų variacijų, Facebook'as automatiškai įvertins visų reklamų efektyvumą ir pradės daugiau pinigų skirti geriausiai einančiai reklamai. Pvz.: penkios reklamos, bet viena iš jų performina geriausiai - Facebook'as po kažkiek laiko pradės skirti didžiausią dalį biudžeto tik tai vienai reklamai.
 
Jeigu norite pasidaryti rimtą split-test, tuomet reikia kurti visiškai atskiras kampanijas, kurios skiriasi tik mažomis variacijomis: tarkim, skirtinga antraštė ar tekstas, skirtingas targetinimas pagal pomėgius, arba CPC vs oCPM.
 
Svarbiausia, išnaudokite Facebook Ad Reports (juos taip pat rasite per Ads Manager).
 
Nebereikia split-testint pagal lytį, amžių, lokaciją ar net reklamos vietą Facebook'e, nes FB reports kuo puikiausiai viską pateikia. Turėdami šią informaciją galite puikiai optimizuoti savo reklamas ir susikoncentruoti ties ta auditorija, kuri geriausiai konvertuojasi. Tiesiog spauskite and Edit Columns, ir išsirinkite, kokios informacijos norite.
 


http://i.imgur.com/hhuP65k.png


11. BONUS:
 
A) Facebook Graph Search
Ar esate girdėję apie šį įrankį, genialią Facebook paieškos sistemą? Ar jau išbandėte ją? O galbūt net neturite prie jos priėjimo? Ne bėda! :)
 
Pirmiausia nueikite į savo Facebook account'o nustatymus ir tiesiog pakeiskite Language į US English - voilà!
 
O dabar, pats smagumas… Nežinote, pagal kokius pomėgius targetinti naujus fanus? Nežinote, kokius kitus puslapius jūsų arba konkurento fanai seka? Tiesiog įveskite šį sakinį į paieškos laukelį:
 
Pages people who like XYZ like
Pages liked by people who like XYZ and ABC
 
Pvz., Pages people who like uždarbis.lt like arba Pages liked by people who like uždarbis.lt and ekonomika.lt
 


http://i.imgur.com/GlFste7.png







http://i.imgur.com/5Z05dBr.png

Dar daugiau - galite ir sukonkretizuoti paiešką: Pages people from Vilnius, Lithuania who like Uždarbis.lt like ir panašiai...
 
Dar nenunešė stogo?
 
B) Custom Tab:
Kurdami reklamą galite nustatyti "Landing View", ar tai būtų Timeline, Photos ar koks nors kitas tab'as, į kurį bus vedami visi potencialūs fanai.
 


http://i.imgur.com/2pu6gc6.png


Savo rezultatus žymiai pagerinsite su nauju Custom Tab, kuriame įkeliate stiprų call-to-action, paaiškinantį kodėl tie žmonės turėtų tapti jūsų fanais. Kadangi tab'e jie turės tik vieną pasirinkimą, arba tapti fanais, arba grįžti į Timeline, žymiai didesnė tikimybė, kad jie konvertuosis į fanus.
 
Geras tutorialas, kaip susikurti Custom Tab: How To: Creating a Custom Facebook Tab (nors įrašas šiek tiek ir pasenęs, visas procesas išliko panašus) arba pasinaudokite tokiais įrankiais, kaip www.shortstack.com.
 
Pavyzdys:
Paprastas Labas! skirtukas Neptūno puslapyje:
 


http://i.imgur.com/eDJaNal.png


C) Placement:
Kurdami reklamą taip pat galite pasirinkti jos placement (desktop, sidebar, mobile news feed, su Power Editor įrankiu yra netgi daugiau galimybių), arba kurioje Facebook'o vietoje jis bus rodoma. Eksperimentuokite su skirtingais placement, kad rastumėt efektyviausią reklamos vietą.
 
Tačiau matykite ir bendrą vaizdą: ar jūsų svetainė optimizuota mobiliems/išmaniesiems telefonams? Jei ne, tai kokio velnio naudojate mobile news feed placementą? Jei jie tapo fanais per FB aplikaciją mobiliajame telefone, milžiniška tikimybė, kad dažniausiai FB per ten ir tikrins, taip pat ir visus link'us, kuriais dalinatės - galų gale pralošite, net jei reklama ir buvo pigesnė :)
 
D) Call-to-Action Buttons:
Visai neseniai Facebook'as pradėjo leisti call-to-action mygtukus (tokius kaip Learn More, Shop Now, Download, Sign Up, Book Now), kuriais galima papildyti desktop news feed reklamines nuorodas. Tai galite padaryti su Create Ads įrankiu:


http://i.imgur.com/S15WCUI.png

 
Tačiau nedaugelis žino, jog call-to-action mygtukus galima pridėti ne tik prie reklamuojąmų nuorodų, tačiau ir į nuorodas pačiame FB puslapyje. Tiesa, tam reikia pasinaudoti Power Editor įrankiu.
 
Einate į Power Editor (geriausia su Google Chrome), spaudžiate 'Download to Power Editor', tada spaudžiate ant šalia jo esančio mygtuko ir išsirenkate 'Manage Pages'.


http://i.imgur.com/1GGf6rD.png





Tada belieka suvesti visą informaciją apie nuorodą, spausti Create Post, tada spaudžiate Publish Post ir Upload Changes. Šiek tiek užtruks priprasti prie įrankio, bet tikrai verta.






http://i.imgur.com/fYIj6NL.png

 
KOMUNIKACIJA
Ilgai čia nesiplėsiu, tiesiog du trumpi patarimai.
 
1. Post Targeting
Protingas įrašų targetinim'as: kiekvieną įrašą, kuriuo dalinatės, galite targetinti pagal: "Gender, relationship status, educational status, interested in, age, location, language". Tai jeigu dalinatės įrašu apie aukštakulnius batelius panelėms, būkit mieli, jas ir targetinkit :)
 
Jeigu funkcija neįjungta, einat: Edit Page -> Edit Settings -> Post Targeting and Privacy: ON
 


http://i.imgur.com/4SXBeAm.png


2. Best Time to Post
Užeskite akį į Facebook Page Insights ir sužinokite, kuriuo dienos metu daugiausiai jūsų fanų būna online. Žinodami tai, galėsite pakoreguoti savo komunikaciją, kad įrašai pasiektų kuo daugiau fanų.
 
Jeigu jau turite naujo tipo Page Insights, tai rasite: Insights -> Posts -> When Your Fans Are Online.
----
 
Ūchhh…. Taigi, sąrašas tikrai nemenkas...
 
Ar sekant šiuos žingsnius viskas ims ir magiškai išsispręs? Tikriausiai ne.
 
Ar vis dar pasitaikys fake sekėjų? Tikriausiai taip.
 
Bet vietoj to, kad kaltintumėte Facebook'ą dėl kažkokių įsivaizduojamų nusikaltimų, galbūt pats laikas užsičiaupti ir susipažinti su visomis jo funkcijomis, a? ;)
 
Įrodykite, kad išbandėte visus iki vieno būdus, kuriuos čia išvardinau, pritraukti tinkamą ir aukštos kokybės auditoriją. O jeigu po viso šito vis tiek negaunate naudos iš Facebook…. na, galbūt jums net neverta ten būti? Galbūt pats jūsų verslas turėtų orientuotis į kitus reklamos šaltinius, o ne tikėtis stebuklų iš Facebook, ypač jei neišnaudojate visų jo teikiamų galimybių?
 
Arba… pats laikas kreptis profesionalios pagalbos. :)
 
Sėkmės!
 
P.S. jeigu kažką labai svarbaus pamiršau, pasidalinkite komentaruose, o aš įtrauksiu tai į pagrindinį įrašą.

Pokerio tikslai 2014-iems :
Nebandyti pradėt žaisti pokerio.

Prieš maždaug mėnesį keli studentai, atvažiavę reklamuoti Lietuvos karo akademijos, pasakojo apie vieną studentą, kuris metė studijas po pirmo kurso, dar studijuodamas susirado žmoną ir dabar gyvena UK. Kokia tikimybė, kad tai ne tu? :D

deleted

Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
 

 
Pradžia
 
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
 
 
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
 
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!



 

Darbas
 
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
 
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.





Darbo ypatumai
 

Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
 
Laisvalaikis
 
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
 
 

 
 
 
Naktinis gyvenimas
 
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
 
Buitis ir kaimynai
 
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
 
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
 
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
 
 

 
 
Oras, žmonės, šalis.
 
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
 
 







 
 
Lietuviškas maistas
 
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
 
 
 

 
 
Radiniai
 
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
 
 



Nuotykiai
 
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
 
Pabaiga
 
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas kavinėje
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube

http://steelseries.com/products/audio/steelseries-flux-in-ear-pro-headset
http://steelseries.com/products/audio/steelseries-flux-in-ear-gaming-headset
http://www.razerzone.com/gaming-audio/razer-hammerhead-pro
 
Gal kas sudomins :P

Reikia šalinti problemos priežastį, o ne bukai padarinius.
Kai blynus kepi ir susvyla mesk lauk ir pirk naują keptuvę, o ne aliejaus daugiau įpilk.

Reikia šalinti problemos priežastį, o ne bukai padarinius.
Kai blynus kepi ir susvyla mesk lauk ir pirk naują keptuvę, o ne aliejaus daugiau įpilk.

Sveikia,Uzdarbis.lt esu naujokas :) Taigi labai smagu pasidalinti bus su jumis darbais,galbut gausiu ir pasiulimu uz atligi. Photosopu naudojuosi 6-7 metai,viskas prasidejo nuo pacio pirmojo,zinoma tobulejimui nera ribu,teko bandyti viska,Logo,manipuliacija,3D,Web dizainas,Digital art ir kitos smulkmenos,bet labiausei prisirisau prie Digital,ir logo:) Na ka manau nekantraujante isvysti mano darbus,taigi megaukites :)
 
http://i.imgur.com/i2BMTLB.jpg
Dark Soul: http://i.imgur.com/Sv4bMdR.jpg
Hunter: http://i.imgur.com/tlw8Jnr.jpg
Humanoid: http://i.imgur.com/Z2ieTfG.jpg
Girl: http://i.imgur.com/Gy5sHCx.jpg
Shadow Assassin: http://i.imgur.com/BAxJwNA.jpg
Future City: http://i.imgur.com/HuIvE.jpg
Monsters: http://i.imgur.com/yOnjWym.jpg
Sad Kitty: http://i.imgur.com/GpC1U.jpg
Girl2: http://i.imgur.com/8Llf2nt.jpg
 
Seni Logotipai ir Kiti darbai:
http://i.imgur.com/HNUAX.jpg
http://i.imgur.com/9k5E0.jpg
http://i.imgur.com/I5WyO.jpg
http://i.imgur.com/7OhUv.jpg
http://i.imgur.com/KVLSw.jpg

Niekis, man klientas yra grasines, jog suras mane ir "ragai" man bus :D

Reikėjo pasiūlyt pabučiuot viršaičiui į b..