GytisP

Sveiki, pasidariau šiokias tokias staklytes ir laisvu laiku savo malonumui šiek tiek pradėjau žaisti su jomis.
Neesu biznieriu, bet pagalvojau vieną kitą eurą gal galima būtų uždirbti (ypač tokiu laikotarpiu, vienas kitas euriukas nepamaišytų visiems). Tai norėčiau jūsų nuomonės ar įmanoma ir už kiek tokius paveikslėlius galima būtų parduoti?
 
Ar gal turite minčių, kaip frezavimo stakles dar kitaip būtų galima panaudoti?
 
Beje galiu išpjauti kažką ir pagal jūsų pageidavimus. Turiu ir daugiau darbų tik dar nedrįstu kelti, jei būtų įdomu galiu atsiųsti asmeniškai arba įkelti į komentarus :)
Max apimtys 1400x1300

ok kalbam apie abu.
 
Kalbant apie nuvertejima abieju modeliu, tai labai svarbu yra spalva ir bazine komplektacija. Bazine komplektacija ivardinu kaip butiniausius dalykus ko reikia siems modeliams: Automatine deze, odinis salonas, didelis ekranas.
 
Variantai su bent vienu "trukumu" tai yra mechanine, odos nebuvimas, mazas ekranas ar netinkama spalva, pinga akyse. Tiesiog tokio automobilio pirkejas daznu atveju yra tas kas perka ne tik zenkliuka, bet ir turi tam tikrus norus (norai turi buti pagal kisene). Todel jei kazko truksta parduoti daznai nepadeda net maza kaina, arba kaina turi buti visiskai juokinga.
 
Jei viskas yra ko reikia, automobilio bukle ir kebula islaikote nuvertejimas yra minimalus, parduoti problemos nera.
 
Gera komplektacija, m-paketas, tik padidina vertes islaikyma.
 
 
Nelabai supratau klausimo. Perkant auto pardavimui daznu atveju yra pelningiausia pirkti su defektu, ar daug smulkiu defektu. Juos sutvarkius parduoti. Nupirkti ledini ir parduoti nieko nedarius, taip buna retai.
 
O jei is paprasto pirkejo puses, tai mokekit atitinkamai pinigu pagal rinka, neziurekit pigiu variantu ir tikrai nebus sunku surasti ta tinkama varianta.
 
Gal kas nezino, bet F serijos mygtukai ir vidines duru rankenos labai linke trintis. Visi mygtukai po viena yra ali express, rankenos taip pat. Kainuoja kapeikas.
Bet daznai nuvaziuoju ziureti f serijos auto uz didesne kaina nei rinkos vidurkis ir randu su nutrintom rankenom ir mygtukais. Kas sukuria tikrai prasta vaizda eiliniam pirkeui. Nors visa tai sutvarkyti kainuoja max 50e ir turit viska nauja :) Greiciausiai dauguma to nezino.
 
P.S. kalbu apie europinius dyzelius.

Norėčiau atgaivinti temą, kadangi aktyviai su tuo dirbame, norėtųsi girdėti nuomones, kaip įmonės, būtent tiekėjai dirba. Būtent iš pirkimų ieškojimo pusės.
 
Labai plačiai aprašėte, bet tik vieną klausimo dalį, nes yra ir daugiau nei viešieji pirkimai. Be to ne su viskuo sutinku - sakote "vilčių nedėti" ,bet yra daug įmonių, kurios vien iš to gyvena. Pagrinde išskirčiau tris dalis, kaip Lietuvos rinkoje vyksta pirkimai:
 

viešieji pirkimai CVP IS
Viešieji pirkimai apklausos būdu ( nereikia nuvertinti. tai labai įdomūs pirkimai tiekėjams, nes vertė visdar pakankamai didelė, o reikalavimų ir popierizmo žymiai mažiau)
privačių įmonių pirkimai

 
Žinoma, didžiausia dalis tų pirkimų yra CVP IS. Reikia kasdien jungtis ir žiūrėti skelbimus ( filtruoti pagal raktažodžius arba BVPŽ kodus). Dar yra galimybė RSS pasidaryti, kad nereikėtų kasdien lįsti, bet nelabai atrodo patikimas ir patogus būdas. Ateina pranešimai nereguliariai, reikia tikrint kelis kart.
 
Apklausos būdu vykdomu pirkimų nėra taip paprasta susirasti. dėl to jie taip ir vadinasi, kadangi organizijos tik išsiunčia kvietimus el. paštu. visgi yra būdu juos sugaudyti. Viena jų -https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/PlannedProcurement/List . Čia reikia žiūrėti, kad organizacijos planuoja įsigyti, nes viešinami ir tokie pirkimai, kurie planuojami atlikti apklausos būdu. Taigi reikia aktyviai kontaktuot su organizacijomis ir prašyti, kad jie pakviestų į apklausą. Pagal įstatymą tas neprivaloma, bet VPT rekomenduoja tai, kaip gerąją praktiką.
 
Trečioji dalis - privačių įmonių pirkimai- tiekėjams tai dažniausiai įdomiausia. Bet jų labai nedaug ir jie išsibarstę per įvairius tinklalapius. Pvz. DNSB pirkimai, ES paramos vykdomi pirkimai, arba net atskirai pačios organizacijos skelbiama info: https://pirkimai.achemosgrupe.lt/lt/konkursu_sarasas . Tam, kad viską sugaudyti daugėja specializuotų skelbimų portalų , tender sistemų kurie iš visur sugaudo tuos pirkimus ir tiekėjams lieka tik dalyvauti.
 
 
Tai apibendrintai tiek - o pačio dalyvavimo pirkimuose niuansų - be galo daug. kiekvieną kartą gali reikėti skirtingų dokumentų, skirtingai sudirbti.

Dekui uz atsiliepima.
As ir kazkaip kuo toliau tuo labiau matau, kad LT to truksta labai. Turint omenyje, kad mes stengiames kuo labiau buti panasus i vakarus ir pan, tai vakarietiska CS praktika taipogi ateina. Dideles imones su uzsienio investuotuojais kiek teko dometis turi ir savo policies ir netgi manualus darbuotojams su nustatytais standartais - neidealius, bet bent jau turi ir bent jau kazkiek atkreipia demesi bei dirba su tuo. Kai mazos imones (kas isvis yra super lengva padaryti top notch ir vien ant to zaisti) vis dar su mastymu "mano imone, tegul klientas ir taikosi prie manes".

Mano nuomone:
Jeigu tavo vienintele problema kaip nustebinti klienta kazka idedant - tu nelabai turi problemu ir net nevark tuomet.
Jeigu tavo vienintelis tikslas kazka idet i siuntini pirkejui, bet butinai idet ir butinai i siuntini - tu turi ziauriai dideliu problemu, pirma jas isspresk - tada galvok ka idet.
 
Taigi tie neadekvatus atsakymai apie visko davima uz dyka - yra puikus atsakymai i tavo neadekvatu ir nesuformuoluota klausima.
 
Velgi pasikartosiu, klientu stebinimas (t.y tavo paties jam sukurtu lukesciu igyvendinimas + added value) yra visuma ir prasideda nuo tada kai zmogus pamato tavo nuoroda ar pan. Yra neteisinga save visiskai apriboti (butinai kazka ideti), nes prarandi vaizduote ir tampi toks pats kaip visi + kol susifukusuooji i nelabai reiksminga ir naudos nenesanti dalyka - praleidi svarbesnias problemas.
 
Dauguma sokoladuku ir pan yra labai faina ir smagu, taciau daznai tai dedama manant "va stebinsiu klienta". Aik tu sau, stebins matai, kaip yspudinga :DDD Taciau paklausus ko pardavejas nori is to stebinimo ir kaip tai ismatuos - niekas nezino, arba sako padidint pardavimus. Tada paklausi po dvieju menesiu tai kiek tavo pardavimai padidejo - niekada nebuna atsakymo arba koks nieko nereiskiantis "padidejo labai". Bet ka darydadmi klientu aptarnavime turite pasidaryti tikslus, pvz:
 
Padidinti NPC 5%
Padidinti customer retention 4%
Isplesti WOM pirkejus 7%
Padidinti nuolatiniu pirkeju skaiciu 2%
Sumazinti marketingo islaidas 5%
Gauti 20% daugiau reviews
Paskatinti 200 zmoniu uzpildyti feedback forma tolimesniam procesu tobulinimui (savaime aisku forma sukurti pagal kliento keliones modeli, kad butu galima suzinoti ka taisyti).
 
Ir mastyti kaip tai pasiekti bei ismatuoti ir stebeti - nuolaidos kodas ant sokolado - retention, wom matavimas; orderiu analizavimas - nuolatiniu pirkeju skaiciai; grazus tekstas ant vizitines prie kurios priklijuotas sokoladukas su skatinimu palikti review/uzpildyti forma ir t.t......
Tai pritaikoma tiek didelem imonem tiek smulkiam verslui turinciam 1 - 5 darbuotojus. Geros CS strategijos igyvendimas smulkiajame versle yra ypatingai lengvas ir ypatingai greitai atnesantis nauda ir netgi didesne, nes isvengiama flat arba hierarchines strukturos komunikaciju bei klaidu tose komunikacijose bei visada lengvesne vadyba keliem zmonem, nei vadyba vadybininkam kurie vadybybyninkauja kitiem vadybybyninkam ir t.t.
 
Labai puikus pvz. Visada i visus klientus reikia zvelgti vienodai ir visiem buti vienodai geram, bet tuo paciu metu jie turi jaustis isskirtiniai. Taigi tu zmogus kuris jiems naudos nenesi, bet va gavai vyno uz turbut 15 euru, jau parasei forume kaip tai buvo jega ir, kad tavo nuomone tai puikus poziuris i klienta ir garantuoju esi ja rekomendaves ir jei kazkas klaus taves rekomendaciju ateityje - pirmu numeriu vardinsi juos. Sveikintina, as jau ir pats tikiu, kad jie nuostabus.
 
Dabar jeigu tokia reklama padaryti facebooke ir kad ji atvestu puikiu rekomendaciju bei ypatingai laimingu klientu - kainuos daugiau nei 15 euru.
 
Skaiciuoti verta, nes versle viska reikia skaiciuoti. Jei trumpai.
Esme tame, kad dauguma atveju, ilgalaikis klientas yra pigiau nei atsivesti nauja.
PVZ: vienam pirkimui isleidi 10 euru ant google ads.
Jeigu tas pats zmogus ateina veliau ir nuperka antra karta - tai jau mazeja iki 5 euru pirkimui - dvigubai sumazinai savo reklamos islaidas ir t.t.
Jeigu tas zmogus perka pas tave kas menesi 10 menesiu is eiles - jo reklamos kastai vos 1 euras. Turi 49 euru likuti, isleisk 20 ant zmogaus - duok ka nemokamai ar pan, jis ir toliau mazins tavo reklamos kastus.
 
Cia basic ir trumpai, nekalbant apie side nauda - rekomendacijas, atsainesni poziuri i imones klaidas ir pan.
 
Skaiciuoti - koreliuoji marketing islaidas su retention rate.
 
As butent i klientu aptarnavima zvelgiu is finansines puses, nes nu blem, verslas tam ir yra, kad pinigus nestu.
 
 
Dar beje vienas pastebejimas. Ziauriai daznai Lietuvoje klientu aptarnavimas suprantamas kaip:
 
Sveikintis
Sypsotis
Buti geram ir t.t. ir pan.
 
Tai yra paprastas MANDAGUMAS, o ne klientu aptarnavimas. Ir jeigu imone mano, jog tik tai darydami jie turi ZIAURIAI GERA KLIENTU APTARNAVIMA, tai galiu atsakyti, kad tos imones darbuotojai yra mandagus, taciau su ypatingai prastu klientu aptarnavimu ir apie tai nera girdeje. Mandagumo ismokstama mazdaug 3 metu kai tevai mokina sveikintis ir gerbti kita zmogu. Taigi su tokiu poziuriu jusu imone yra 3 metu vaiko proto lygio. Viskas ok, taciau ne solidu.

Tie saldainiu idejimai ir pan yra labai iprasta kaip ir nuolaidu korteles kitam apsipirkimui ar follow up emeilo issiuntimas, grazu - bet kazko reikia subtilesnio.
 
Tesiant tema, reikia suprasti, jog klientu aptarnavimas prasideda ne tada kai jis gauna preke ar atlieka uzsakyma jusu e parduotuveje nors net su jumis nebendravo. External kliento aptarnavimas prasideda tuomet kai jis google ar kur kitur pamato Jusu nuoroda. Tada visi aprasai, policies ir t.t. Butent tuo metu prasideda pirmasis rysis ir Jus jau pradedate formuoti kliento lukescius kas visiskai atsilieps visos kliento keliones su Jumis metu (customer journey - atskira tema analizavimui).
 
Du visiskai paprasti pvz:
 
Svetaineje rasote kad prekes pristatote per 3 dienas - del pasto klaidos preke atsiunciama po 4 dienu. - Jus neatitikote kliento lukesciu, mazai tiketina, kad gausite superini ivertinima, nebent taisysite klaida so tokiais kaip "Nors ir ne musu kalte, o pasto, taciau mes jauciames ypatingai atsakingi ir norime Jusu atsiprasyti ir suteikti nuolaida". Grazu, taciau papildomas darbas, resursu svaistymas.
 
Svetaineje rasote, kad prekes pristatote per 5 dienas - klientas gauna po 4 dienu. Klientas yra laimingesnis, nes jo lukesciai buvo virsyti.
 
Cia yra visiskas basic ir diskutuotina, taciau esme apie managing expectations galima susidaryti turint du skirtingus aprasymus svetaineje taciau teikiant lygiai ta pacia paslauga. Viskas taip pat - taciau vienu atveju turime nepatenkinta klienta, kitu laiminga.
 
Esu kures ilgalaike cs strategija vienam e shop, net suprasdami, kad trumpalaikeje perspektyvoje mes prarasime pirkimus ir bus sunkiau isimusti i rinka - isteseme processing time iki 2 dienu bei siuntima iki 2 - 3 (aprasymuose). Nors realiai dalis pristatoma ta pacia diena i local vietas, visa kita next working day. To pasekoje susiformavo pirkeju community, ypatingai padidejo word of mounth pirkeju, virsyti lukesciai, bei keli tukstanciai reviews su "gavau kita diena nors turejo but po savaites", vietoj "turejo but kita diena, o gavau tik po dvieju, man labai reikejo del to ######". Ypatingai padaugejo uzklausu "man labai reikia, skaiciau reviews kad gauna kita diena" i ka atsakai "As jusu uzsakyma padarysiu mum pati svarbiausia ir garantuoju pristatyma rytoj arba pinigai atgal" - kas velgi leidzia pirkejui pasijausti jog aptvarnavimas labai individualizuotas, juo yra ypatingai rupinamasi, nors realiai tu dirbi iprastai tiesiog pasirinkes kitoki saves pateikima ir apgalvojes zmogaus reakcijas pries jam ateinant pas tave. Butent sis e shopas po keliu metu nustojo investuoti i FB/insta ir google ads reklamas ir turi apie 80 - 130% kasmetini augima is naturalaus srauto spausdami per galus savo aptarnavimo strategija :)
 
Cia ir iskyla svarbiausios imoniu klaidos: neturi klientu aptarnavimo vizijos/strategijos (ka nori pasiekti ir kaip tai sieksi zvelgiant is aptarnavimo perspektyvos), nepasiruosia/nesupranta "kliento keliones" ko pasekoje praranda ypatingai daug informacijos analizuojant nesusipratimus arba tobulinant vidinius procesus bei nesugeba tvarkytis su klientu lukesciais/nesusipratimais matydamos tik kliento klaidas.

Tai yra vatnikinis, trumparegiskas, neissilavines poziuris su menkaverciu supratimu apie pardavimus bei visisku nemokejimu skaiciuoti matematiniu formuliu kurias moko penktoje klaseje. Kai visos didziausios imones eina CS gerinimo kryptimi - tavo pazistamas renkasi visiskai priezinga krypti kuri simtus kartu irodyta kaip nenesanti naudos. Man labai gaila, kad tokios imones egzistuoja, is kitos puses su tokiomis ziauriai lengva konkuruoti. Nes as ateinu isleisti daug pinigu ir man dar taikytis prie kazko? Rimtai? :DDDDDDD
 
Vakaruose superinis, geras klientu aptarnavimas jau priimamas kaip norma, o ne kazkas grazaus ir tampa ypatingai sudetinga issiskirti. Del to bet kuri minimaliai mastanti imone visuomet prideda added value, eina extra mile ir pan, yra kuriami afterservice departamentai, mastoma apie detales, nuo kokios spalvos kaklaraiscius nesios aptarnaujantis personalas iki reikia daugiau rozeciu laukiamaja, nes klientui patogiau ir t.t.
 
Dar idomu butu:
 
esu konsultaves bei mokines kelis metus klientu aptarnavimo Londone, tikrai dideles imones. Turiu nemazai medziagos, teorijos nuo supratimo apie kas yra klientas, ju rusiavimas, skirtingu grupiu klientu aptarnavimo praktika iki vizijos, aptarnavimo modelio pasirinkimo pagal segmentus, procesu kurimo ir t.t. Maciau, kad Lietuvoje apie tai yra brangus destytojai kuriuos gali pasisamdyti, tai mano klausimas: ar butu idomu svetaine/blogas apie tai?

Padaręs begalę apsipirkimų internete ir dažnai kontaktuodamas su ten prekiaujančiais pardavėjais susidariau įspūdį apie kliento svarbą ir kokiais būdais ten ar kur kitur prekiaujantys pardavėjai turi išlaikyti, nustebinti savo klientus bei taip pat užtikrinti jog nesklandumams atsitikus jų neprarastų. Pastaruoju metu padarius šimtus apsipirkimų per Ebay bei pastebėjus, kad tiek Lietuvoje tiek užsienyje ne daug individualių pardavėjų, o dažnai net ir galingų prekinių ženklų stengiasi žengti tą papildomą žingsnį jog klientas susidarytų ''wow'' įspūdį, nors tai ir turėtų būti kiekvieno tęstinę veiklą vykdančio individualaus pardavėjo, o tuo labiau solidaus prekinio ženklo tikslas.
 
Pradėsiu nuo neigiamų pavyzdžių, kurie mums yra gan gerai pažįstami ir dažnai matomi forume. Narys prekiauja forume, jo pirkėjas yra kažkuom nepatenkintas (pvz. kokia smulkmena dėl kurio negrąžinsi daikto atgal), pardavėjas sako: ''taip jau buvo'', ''ne mano reikalas'' ir susilaukia neutralaus, o kartais gal net ir per agresyvaus neigiamo atsiliepimo. Ką daro pardavėjas? Jis vėl negalvoja apie klientą ir kerštaudamas deda neigiamą atsiliepimą galvodamas apie jį kaip apie kokį kenkėją, ramybės drumstėją, bet ne apie potencialų klientą ateityje. Negana to jog pardavėjas neišsprendžia situacijos pirkėjui, jis sukelia problemų sau, sukuria apie save neigiamą įspūdį (kas kainuos daug potencialių klientų) bei sugaišta daug brangaus laiko. Ir visa tai dėl ko? Dėl nemokėjimo bendrauti su klientais ir nemokėjimo išspręsti problemos (ypač menkos, kada pirkėjui nereikia grąžinti prekės).
 
Grįžtame prie Ebay, dažnai apsipirkdami Ebay pastebėsite jog dažniausite susilauksite prekės, dažnai prie jos dar bus invoice-sąskaita. Retesniais atvejais prie invoice ar ant atskiro lapo pamatysite prašymą uždėti 5 žvaigždutes bei susisiekti prieš dedant neutralų/neigiamą atsiliepimą, tai atspausdintas lapas ir aiškiai matosi jog toks yra siunčiamas kiekvienam pirkėjui. Žinoma toks dalykas padeda šiek tiek pagerinti statistiką bei padeda išvengti tokių pirkėjų, kurie deda neutralius/neigiamus atsiliepimus prieš tai nesusisiekę, bet tai ir iš esmės viskas. Prisiminkime tą ''wow'' elementą, jis ir yra jūsų svarbiausias tikslas siekiant jog pirkėjui sudarytumėte patį geriausią įspūdį.
Pasidalinsiu istorija, kartą užsisakiau labai pigų daiktą iš skandinavo pardavėjo. Pradaręs dėžutę prie to ką užsisakiau radau kai ką kas mane nustebino. Pamačiau ranka parašyta raštelį, kuris skambėjo maždaug taip: ''Mes esame sunkiai dirbantys studentai ir vertiname kiekvieną klientą'' po to padėkojo, bet ne banaliai. Atrodo paprastas dalykas, bet toks gestas yra labai teigiamas daugeliu aspektų nes:
· - Yra užmezgamas glaudus ryšys tarp pardavėjo ir pirkėjo (o tai reiškia geresni atsiliepimai ir daugiau pardavimų)
· - Pagarbos rodymas, kadangi tai ranka parašytas tekstas.
· - Tiesiog linksmas dalykas, paįvairinantis rutiną ir tavo apsipirkimą (o smagūs/netikėti dalykai taip pat prisideda prie to jog tu to pardavėjo lengvai nepamirši).
Pasidalinsiu dar viena panašia istorija.
Pirkau taip pat pigų daiktą, šį kartą iš latvio pardavėjo. Iš mažos dėžutės išsitraukiu pirkinį, bet dar jaučiu jog kažkas ten yra, o ten – saldainis. Vienas saldainis. Tai buvo pirmas kartas kada pardavėjas nuėjo tą ''extra mile'' parodydamas jog jam rūpi klientas. Atrodo kas čia tas saldainis, jo net nevalgiau, bet esmė ne pačiame saldainyje, o jo įdėjime bei netikėtumo elemento sukūrime. Kaip ir praeitame pavyzdyje tai pagyvina apsipirkimą ir net dar labiau. Tu pas tokį pardavėją norėsi sugrįžti nes žinai jog gausi papildomų dovanų ir jis tave vertins. O kas svarbiausia, tokiu gestu pardavėjas nustato ''toną'' ir jau toks pardavėjas niekada nedarys naujoko klaidų, kurias kaip jau minėjau dažnai matome forume.
Prieš keletą metų per Ebay pardaviau vieną diską, kuris buvo plastikinėje dėžutėje. Jis buvo voke su burbuliukais, bet kelionės metu dėžutė vistiek sugebėjo žymiai įskilti. Pardavėjas iškart uždėjo neutralų atsiliepimą net nesusisiekęs su manimi. Ką dariau aš? Visų pirma susisiekiau su pirkėju, paaiškinau jam situaciją jog tai buvo pašto kaltė ir tai padariau LABAI MANDAGIU tonu, nes tai yra svarbu visada, o ypač esant tokiai situacijai. Pirkėjas kažką atrašė ir pamačiau, kad vien žodžiais greitai situacijos neišspręsiu. Tad nors ir tai nebuvo mano kaltė, bet galvodamas apie savo klientą ir atsiliepimą, pasiūliau 1 euro kompensaciją už dėžutę. Nusiuntus kompensaciją pirkėjas pakeitė atsiliepimą ir pats dar pagalvojęs pasakė jog matomai tikrai čia pašto, o ne mano kaltė. Šioje situacijoje pilnai galėjau kelti bangas, sakyti, kad tai buvau ne aš, bet pagalvokite, ar verta tai daryti? Tai tik sudarys neigiamą įvaizdį klientui, sugaišins jūsų laiką bei rizikuosite gauti neigiamą/neutralų atsiliepimą ar komentarą.
Turėjau Ebay'uje ir dar vieną įdomią situaciją. Užsisakiau iš JAV daug maisto produktų, bet dabar jau pats susimokėdamas prirašiau žinutėje jog pardavėjas gali nesikuklinti ir pridėti ką nors nemokamai kadangi perku daug prekių, o ir jo antkainiai buvo nemaži. Iš pardavėjo nesulaukiau žinutės, bet kai gavau siuntas buvau nustebintas nes gavau dovanų, kurios buvo vertos apie 10 eurų, o ir pardavėjui buvo gerai, nes galėjo įdėti tai ko turėjo per daug inventoriuje/kas buvo nereikalinga. Tad čia geras pavyzdys kaip reikia elgtis tiek pirkėjams tiek pardavėjams.
Dar vienas superinis pavyzdys kai yra galvojama apie klientus bei ryšį su jais. Facebooke užmatytas pavyzdys, įkeltas 2016 metais.
LIDL atsidarė parduotuvę ir kaiminystėje gyvenantiems žmonėms į pašto dėžutes įdėjo štai ką:
https://www.15min.lt/m/id/verslas/bendroves/lidl-pirkejus-is-anksto-eme-vilioti-sokoladu-663-633445?sa=X&ved=2ahUKEwj5g7GEqfTeAhXIKlAKHTzeDmEQ9QEwAnoECAcQAw
Kokius pozityvius dalykus tai suteikia jau minėjau praeituose pavyzdžiuose, bet šiame pavyzdyje būtent išsiskiria tai jog daiktas nėra bevertis ir tai yra gauta visiškai nemokamai. Tad iškart kyla mintis jog toks gestas yra labai netikėtas ir tokia dovana tokiam būriui žmonių yra tikrai labai dosnu. Turint prekinį ženklą yra labai svarbu jog dabartiniai ar potencialūs klientai asocijuotų tave su kuo daugiau pozityvių dalykų, dar geriau jei tave asocijuoja su kažkokiu išskirtiniu teigiamu dalyku (šiuo atveju dosnumu, ko konkurentai Lietuvoje nedaro dažnai).
Dažnai matome nesutarimus, bet beveik visais atvejais vos vienas nuoširdus ''atsiprašau'' ar padovanota maža smulkmena gali kuo puikiausiai juos išspręsti. Viskas ką reikia padaryti, tai padėti savo ego į šalį, jo negali būti parduodant prekę ar paslaugą.
Visiems dabartiniams ar ateityje planuojantiems prekiauti nariam norėčiau palinkėti nežiūrėti į prekybą paviršutiniškai ir stengtis procesą paįvairinti bei pasmaginti tiek sau, tiek pirkėjui.

Visų žaidžiančių prašyčiau du kart apmastyti, ar tikrai ketinate važiuoti. Negadinkite šansų kitiems, jeigu jos nepanaudosite.

Gera ideja. Pasinaudociau Klaipedoje :)

You have been randomly selected for further processing in the Diversity Immigrant Visa Program for the fiscal year 2020 :)

Įdomu.

Vokietijoj nieko negalima patikrinti, neva asmeninių duomenų apsauga. Netgi nuvažiavus į atstovybę su dokumentais ir pardavėju - pasakys istoriją tik tuo laikotarpiu, kuriuo jis buvo pardavėjas. Manau iš tikro tai daroma tam, kad galima būtų eksportuoti laužus su kosminėm ridom.
Ir toj pačioj Vokietijoj irgi sukioja, tik ten nebus tokių atveju kaip pas mus, kad perekūpas nupirko su milijonu km ir atsuko iki 200k. Ten sukioja patys šeimininkai. Pvz., nupirko naują, pravažiavęs 30k ir 60k keičia tepalus garaže, po metų pravažiavęs 90k atsuka iki 30k ir važiuoja keist tepalų į atstovybę, kur gauna štampą į servisų knygutę 30k. Ir taip kasmet. Po 5m tikra rida bus 450k, nors ant skydelio rodys 150k. Ir sutaps visi servisų knygutės štampai, visi įrašai sistemoje, TA istorija ir t.t. Kaip betikrinsi - nerasi kaip prisikabint. Taip pat dabar populiarūs ridos blokatoriai, kai mašina važiuoja, o rida nesisuka. Aišku nesakau, kad ten visos mašinos atsuktos kaip Lietuvoje, bet visgi nemažas procentas tokių. Todėl reikia žiūrėti į realią būklę, ne ridą. Lygiai taip pat ir Amerikoj ridos sukiojamos, man tik juoką kelia, kai mūsų perekūpai svaigsta, kad amerikietiškose mašinose visada 100% tikra rida :D

Čia ne tik perekūpai sėdi, paprastam žmogui gal bus patikimiau iš forumiečio pirkt nei iš turgaus :)

Kad iš aikštelės nupirktum ir parduotum į pliusą - sunkiai tikėtina. O jeigu kalbam apie Gariūnus kur kainos vos ne 1,5x didesnės už Lietuvos rinkos, tai išvis neįmanoma.
Geriau ieškot iš privačių žmonių, kurie nemoka pardavinėt. Kur įkelia tris foto naktį per lietu su purvinu kėbulu, jokios info neparašo. Nuplautum, išvalytum saloną, pašalintum smulkius trūkumus, gražiai pafotkintum ir gal kokių 200-300€ užsidirbtum.
Ir jau ne kartą minėta taisyklė pradžiai, kad mašina turi būti tokia, kokią pasiliktum sau. Jeigu ilgą laiką į pliusą neparduodi, tai vietoj to, kad atidavinėt į minusą - pasilieki sau ir važinėji.

Papasakosiu savo istoriją. Taigi, jau gal nuo 14 metų domiuosi multimedija, kompiuteriais, visomis adobe paketo programomis. Į youtubę savo malonumui pradėjau kelti video, kai dar mažas buvau tai kėliau kas man patinka, vėliau tai išaugo į pajamas, nes pasirodo šitie video ne vien man patinka. Pavyko užsidirbti nemažai pinigų, kad nusipirkčiau savo pirmą mašiną, kitų dalykų, būsimoms studijoms. Kas liečia video kūrimą, efektų kurimą kaip adobe after effects are cinema 4D, tai jaučiau, kad čia mano pašaukimas kurti video, natūraliai aš gabus tam, ir ne tai, kad pats save vertinu, bet aplinkiniai man tą sakydavo, kad geri video dar mokyklos laikais.
 
Tikriausiai pagalvosit, kad aišku studijavau multimediją. Atsakymas - ne. Kodėl? Ogi žinojau, kad tai bus laiko švaistymas, nes viską šiais laikais puikiai galiu išmokti per internetą, ir net rimtus online kursus užsipirkti, kur moko tikri video profesionalai iš viso pasaulio. Taip pat Lietuvoje, kas liečia norint studijuoti multimediją vistiek įkištas programavimas, kuris man taip pat nepatinka. Taigi pasirinkau visai kitą studijų kryptį, kaip backup planą. Sau sakau, kad multimedija, bet kada galiu full time užsiimti. Masčiau, kad labai didelė konkurencija multimedijos srity, yra didelių rimtų įmonių kur užsiima reklamų kūrimų ir pan. ir jos turi daug klientų ir gerą reputaciją. Bet koks paauglys pasinešęs ant video gali susukti gerus video, tai galvodavau, kad būtų labai sunku prasimušti šioj srity nors ir super video kuri. (visada mėgau save nuvertinti). Kad ir jei online dirbi, parduodi visokius intro template, logo ir t.t tai yra sėkmės dalykas ar turi daug klientų ar ne.
Ir ką, dabar esu 3 kurse, studijos visai kitos krypties, bet baigęs galvoju vis tiek tikriausiai bandysiu sieti savo ateity su media ir toliau plėstis. Nes man tiesiog tai patinka, svarbiausia būti laimingu. Kadangi neskubu gyventi, tai daug ką išbandau, kaip ir kitos krypties studijas, tačiau jose įgaunu verslo žinių, kurios tikriausiai taip pat pravers, taigi visur yra naudos.
 
Kas liečia autorių, tai žinoma patariu gauti iš kažkur stabilų pajamų šaltinį ir tada bandyti po truputį plėstis į savo norimą sferą. Gali ir nepasisekti ar būti labai sunku iš pradžių. Juk pagalvojus, kad ir fotografuoti gali kiekvienas žmogus, kai kamera po ranka, tačiau ne visi sugeba daryti tai tobulai ir uždirbti iš to duoną, tas pats su video. Taigi, reikia būti geriausiu savo sferoje ir sėkmė pati ateis.

Šiai dienai ant bangos yra auto iš USA. Jei prieš porą metų mažai kas apie tai žinojo, dabar kas antras sau siunčiasi auto iš JAV :D

Lietuvos TA griežtesnė nei Vokietijos. Daug kartų yra buvę, kad parvarau mašiną ką tik praėjusią TA Vokietijoje, o Lietuvoje jau nebepraeina. Per daug jau griežtai pas mus kabinėjasi prie nereikšmingų smulkmenų, todėl žmonės priversti pinigus leisti kyšiams, o ne mašinos tvarkymui. Daug kas sako "kam važiuoklę tvarkyt, vistiek už pinigus praeinu". Aš praeidinėju tik sava eiga iš principo, bet kaip matau pusė Lietuvos eina už pinigus. Kitose Europos šalyse kaip Italija, Ispanija tikrina labai lengvai - ratai nekrenta, stabdžiai veikia, šviesos dega ir gerai. O pas mus pvz., nepraleido tik dėl to, kad buvo skylutė duslintuvo antgalyje...

“Kainytė į pm” | Diskusijos ir tyrimo išvados
 
Socialiniais tinklais naudojasi daugelis, jie tampa ne tik bendravimo, bet ir verslo erdve, tačiau kuo toliau, tuo darosi aiškiau, kad didžioji dalis pardavėjų savo puslapius administruoja remdamiesi stereotipais, panašiais į “viena boba sakė”. Viena iš tokio elgesių pasekmių - giliai įsišaknijusi kalbėjimo apie kainas “kultūra”, kai puslapių administratoriai dėl tam tikrų priežasčių slepia kainas ir nurodo jas tik privačia žinute.
 
Brandtracker LT - visus Lietuvis kūrėjus vienijantis portalas atliko tyrimą, kurio tikslas - nustatyti tokio kūrėjų elgesio priežastis, sugriauti mitus, suprasti pirkėjų nuomonę ir padėti skyrybos ženklus sentencijoje “Skelbti ❔negalima❔slėpti”.
 
Taigi, ką mes padarėme?
1. Užklausėme nuomonės Brandtracker Facebook paskyroje. Tarp mūsų bene 4500 sekėjų renkasi būtent ta publika, kurie domisi lietuviškais prekės ženklais arba kurie patys laiko save kūrėjais. Į diskusiją įtraukėme abi puses. Visa diskusija čia https://goo.gl/aJ6CDg
2. Užklausėme nuomonės, panaudoję Instagram Stories balsavimo funkciją.
3. Atlikome slaptą tyrimą - išsiuntėme daugiau nei ? kainų užklausimų pardavėjams, reklamavusiems savo prekes Facebook’e, bet nenurodžiusiems kainų.
 
Rezultatai:
Diskusija mūsų Facebook paskyroje sulaukė daugiau nei 100 komentarų ir juose virė arši diskusija, kurią galima apibendrintai sudėti į šiuos punktus:
 
Pirkėjų argumentai:
✔️Vienbalsis komentaras: Nėra kainos - neklausiu, neperku, praleidžiu skelbimą. Labai reti atvejai, kad daiktas tiek sudomina, kad gaiščiau laiką ir užklausčiau kainos.
✔️Kainų nerodymas - nepagarba klientui, atrodo, kad kiekvienam kaina pateikiama skirtinga.
✔️Jeigu kaina nenurodyta - galvoju, kad ji neadekvati, per didelė ir kūrėjas nenori diskusijų apie kainą.
✔️Pardavėjui gėda skelbti kainą (abejoja prekės verte).
✔️Neturiu laiko klausinėti kainų, laukti atsakymų.
Kūrėjų argumentai:
✔️Individualiai gaminami kūriniai, nenorima klaidinti pirkėjų, nes kaina gali ženkliai skirtis nuo modelio, siūlų, detalių ir dydžio.
✔️Siekiama padidinti matomumą Facebook, nes kiekvienas komentaras “kaina| kokia kaina| kainyte” padidina skelbimo matomumą.
✔️Ne visi dirba legaliai ir taip siekiama nuslėpti pardavimo kainas, nuo kurių skaičiuojamas pelnas.
✔️Galima užmegzti kontaktą su klientu bendraujant individualiai privačiose žinutėse.
✔️Tokiu būsu vengiama konkurencijos, kad konkurentai pakomentuotų, jog gali pagaminti pigiau arba kažkam gims idėja kopijuoti pelningą produktą.
✔️Nepaisant, kad yra nurodyta kaina, vis tiek klausia, tai nenurodom iš viso.
✔️Viešai nerodant kainų galima, didėjant populiarumui ar išaugus susidomėjimui kainas padidinti.
✔️Nurodo kainas tik išpardaviminių produktų, likučių, o kad neišgąsdintų pirkėjų standartinėmis kainomis jų neskelbia.
 
Instagram stories, į klausimą “Kaip vertinate Jūs kainas į pm” balsavo
9️⃣7️⃣% balsavo “Erzina, neperku” ir
3️⃣% “Užsimezga ryšys”(visi balsavę buvo kūrėjai). Nuomonę išreiškė daugiau nei 100 žmonių.
 
Tyrimas, kurio metu buvo komentuojama ir laukiama atsakymų privačia žinute dėl kainų. Vertinome 100 išsiųstų žinučių iš 4 skirtingų profilių. Išvados:
1. Laukimo ir atsakymo reitingas:
Per valandą atsakė - 12;
Per 4 valandas atsakė - 25;
Per 12 valandų atsakė - 17;
Per 24 valandas atsakė - 9;
Per 2 paras atsakė - 18;
Per savaitę atsakė - 4;
Neatsakė - 15
 
2. Atsakymų turinys (apibendrintas):
?Laba diena, kaina x - 47 atsakymai;
?X eur (t.y. nei labas, nei viso gero) - 24 atsakymai;
?Pasisveikinimas, kreipinys, kaina - 7 atsakymai;
?Malonu, kad kreipiates, kaina X - 3 atsakymai;
?Standartinis tekstas, prisistatymas, kuriame pateikiama daugiau informacijos - 4 atsakymai
⛔️Jokio atsakymo - 15
SVARBU:
20 puslapių buvo siunčiamos žinutės iš skirtingų profilių. Net 3 kainos buvo nurodytos skirtingai‼️‼️‼️.
 
Išvados:
1. Rimtai nusiteikę pirkėjai, tikėtina, yra užimti, turintys darbus, veiklas, vertinantys kitų darbą žmonės, kuriems svarbi pagarba klientui ir jie greičiau priima sprendimą pirkti. Kaina pateikta čia ir dabar padeda pritraukti šią auditorijos dalį.
2. Komentuoja dažniausiai tam tikra socialinių tinklų naudotojų dalis, kuriems tai yra savotiška laiko praleidimo forma arba įprotis. Taip, tiesa, kad jie kažkiek pakelia Facebook skelbimų matomumą, bet reali nauda yra ženkliai mažesnė už įvykusius pardavimus, kuriuos galima pasiekti teisingai pateikus informaciją visiems mačiusiems skelbimą.
3. Legalumo klausimas. Pirkėjai turėtų vengti abejotinų pardavėjų, o pardavėjai suprasti, kad VMI visada gali užklausti kaip slaptas pirkėjas.
4. Kontakto užmezgimo argumentas - argumentas, kuris tyrimo metu labiau atrodė lyg kūrėjų melas sau, pateisinantis tokį elgesį, nes kūrėjams tiesiog pritrūksta laiko, todėl tiesiog siunčiamas šabloninis atsakymas, kuriame nurodyta kaina ir tiek.
5. Konkurentai veikia ir mato visur bei patikrina kainas visais įmanomais kanalais.
6. Jeigu kaina nurodyta ir vis tiek klausia kainos - tai nuo buko aklumo ar įpročio, kuris susiformavo po tokio įprastinio pardavėjų elgesio niekas neapsaugotas, tačiau nurodant kainą gerbiami tie, kurie moka skaityti informaciją.
7. Kainas nurodyti skirtingas pagal profilį, priklausomai nuo susidomėjimo, yra tiesiog nesąžininga ir tokie kaip mūsų keli nustatyti atvejai, kai kaina priklauso nuo FB profilio nuotraukos, gadina pardavėjo prestižą, o žinia sklinda.
8. Padidėjęs tuščių užklausų skaičius lemia ilgesnius reagavimo terminus ir juose realus pirkėjas, kuriam reikia greitai, tiesiog nesulaukia atsakymo arba sulaukia pavėluotai.
9. Kai mainos nenurodomos dėl to, kad pardavinėjama skirtingais kanalais (butikai, Etsy ir pan), kuriuose kaina skiriasi ženkliai ir nežinoma, kaip nesuklaidinti vartotojų, neįsivelti su jais į diskusijas dėl kainų.
 
Mes labai tikimės, kad šis mūsų apibendrinimas paskatins kūrėjus būti sąmoningesniais ir taupys pirkėjų laiką, o pirkėjai įvertins kūrėjų argumentus per save ir supratę, kad dažniausiai jų laikas yra išnaudojamas kažkieno matomumo didinimui arba gražus profilis netgi nulems didesnę kainą, vis dažniau praleis tokias kainyčių į pm diskusijas ir rinksis tuos, kurie nebijo savo kainų pristatyti viešai, nes tiki savo produktu ir netgi pagiežingiems komentatoriams suras linksmą atsakymą, kodėl tiek ir taškas.
 
Artėja Kalėdos - norėtųsi daugiau laiko skirti šeimai, artimiesiems, o ne pardavėjų sukurtų barjerų laužymui. Todėl mūsų vieninga išvada:
Skelbti❗️Slėpti negalima‼️
 

 
Straipsnis facebook'e: https://www.facebook.com/brandtrackerLT/posts/386269238473221

Ten fb tik vaikai komentuoja nesąmones, aptarinėja mašinas kurių net gyvai nėra matę.

Ne forumieciai rinkos kainas driguoja, o butent skelbimai:]
Nera kazko tokio pacio, bet ieskok artimiausius variantus.
 
Kas cia visiems pasidare, kad visi taip rupinasi draugu masinu pardavimais :)
Nusiperka uz tiek pinigu ir supranta, kad jo netraukia, nu tik sitam forume tokios istorijos buna :)

Ar žinojote, kad nemokėdami anglų kalbos galite pretenduoti į F-1 studento vizą? SOLEX koledžas siūlo anglų kalbos kursus nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų. Daugiau apie mano gyvenimą Čikagoje ir anglų kalbos kursus raside mano bloge https://studiesweb.wordpress.com/ . Šiuo metu įsidarbinau koledže, kuriame studijuoju ir padedu čia atvykti kitiems lietuvaičiams, kreipkitės jei reikia pagalbos ar kyla klausimų ;)

Na mano įdėja yra pasakot ne apie verslą, o apie technologijas, infrastruktūra, technologinius procesus, techninius dalykus. Negi man vienam įdomu kas, kaip ir kur...negi nėra daugiau žingeidžių žmonių?:)
 
Beje, man po šiai dienai yra įdomu, kaip mano š nuleistas unitaze nukeliauja per visą Vilnių, yra apdirbamas ir paleidžiamas į Nerį. Kaip jis įveikia visas įkalnes esančias Vilniaus mieste ir t.t. :)

Pasidalinsiu ir aš savo patirtimi apie agentūras. Kadangi per agentūras dirbau tik Anglijoje tai kalbėsiu apie patirtį ten.
 
Pritariu, kad jei labai nori išvažiuoti padirbėti į užsienį galima tai padaryti ir be giminaičių ar draugų pagalbos. Aišku daug lengviau kai važiuoji pas kažką ir žinai, kad padės ar dėl darbo ar dėl gyvenamo ploto. Bet nevisi turime tų draugų ar giminių svetur kas padėtų, tai tenka galvoti kitokius variantus.
 
Aš taip pat neturėjau savų žmonių kas padėtų, tai ieškojau variantų kaip butų galima išvažiuoti ir rasti darbą kitaip. Tai pirmas mano išvažiavimas buvo per jau minėtą agentūrą Agropraktika. Apie ją sužinojau iš interneto. Kadangi buvau girdėjus daug istorijų apie agentūras kurios apgauna, buvo sunku ir baisu pasitikėti kažkuom. Ieškojau daug informacijos ir atsiliepimų, bet kadangi atsiliepimų buvo daug gerų ir ne vienas. Tai pabandžiau surizikuoti ir susitarti Vilniuje dėl pokalbio.
 
Agropraktika siūlo darbus žemės ūkio srityje. Laikotarpiai labai įvairūs, būna darbų ir keliems mėnesiams, būna ir pusei metų ar beveik metams. Taip pat tai yra nevien darbas vasaros sezonui, o žmonių reikia ir rudenį ir anskti pavasarį, kaikur jau ir žiemos pabaigoje darbuotojų ieško. Tai priklauso kokiam ūkyje darbas, ar laukuose ar šiltnamiuose ar fabrike.
 
Apie tai kad už dokumentų tvarkymą mokama jau buvo minėta tai apie tai nekalbėsiu. Tiesa, kad darbų pasiūlymų galima tekti ir palaukti, nes kada agentūra gauna užklausas iš ūkininkų dėl reikiamų darbuotojų tada ir jūs sulauksit darbo pasiūlymo. Gerai tai, kad gyvenamas plotas nuvykus bus parūpintas, dėl šito galvosos sukti nereikės.
 
Dabar truputi apie vieta kur teko man pačiai dirbti. Iš agentūros gavau pasiūlyma dirbti bulvių pakavimo fabrike. Važiavau su mikroautobusiuku, bet čia jau kiekvieno reikalas kaip iki tos vietos nusigauti. Gyvenamas plotas buvo duotas. Šale fabriko buvo namas kuriame gyveno vien merginos, už maždaug šimto metrų buvo keli karavanai, kuriame gyveno vaikinai ir viena pora. Name pagyvenau tik kokia savaitę, nes pagal taisykles buvo per daug žmonių, ir teko persikraustyti į karavaną, kuris buvo naujai nupirktas. Karavanas, buvo gan geros būklės, gyvenom trys merginos, turėjom kiekviena po kambarį. Dar vienas karavanas buvo skirtas poroms. Už gyvenamą būstą atskaičiuodavo po 32 svarus į savaitę, už elektrą ir dujas šildymuisi nereikėjo mokėti. Penktadieniais budavo užsakytas taksi, kuris nuveždavo iki parduotuvės į miestelį apsipirkti ir parvešdavo. Visus reikalingus dokumentus susitvarkyti ir atsidaryti banko saskaitą padėjo mergina dirbanti fabriko ofise, tai rūpintis papildomai nereikėjo. Rūbus ir avalynę taip pat davė, nes su savais rūbais nebuvo galima eiti į fabriką. Atlyginimai buvo mokami kas savaitę ir tvarkingai ir laiku. Užmokestis valandinis. Darbas buvo pakuoti bulvių maišelius kurios keliavo į parduotuves arba išrinkinėti blogas. Darbo iš pradžių nebuvo daug, tai kartais į savaitę neišeidavo net 40 val., bet paskui buvo taip kad ir po 60 val į savaitę išeidavo. Mano kontraktas buvo pusei metų, bet jei dirbi gerai, pasiūlo ir dar pusmečiui pasilikti.
 
Bet aš važiavau tik vieną kartą per šią agentūra su šia programa tai apie kitus ūkius nieko negaliu pasakyti. Tik kiek teko dirbant ten vietoj pakalbėti su tais kurie jau važiuoja ne pirmą kartą, kad buvo pataikę ir į tokius ūkius kur salygos nekokios. Ši agentūra turi ir internetinį puslapį ir facebooke galima rasti juos, tai ką domina galima ir daugiau rasti apie juos.
 
Kita agentūra per kurią dirbau buvo scope4jobs.
Darbai fabrikuose, as pagrinde dirbau fabrike kuriame pakuodavome vaisius. Transportas iki darbo ir atgal namo buvo suorganizuojamas agentūros, tai atsieidavo 7 svarai. Gyvenamą plotą aš turėjau pas pažystamus, bet žinau kad agentūra padeda susirasti kur gyventi jei neturi, nes daug darbuotojų gyvendavo namukuose, kaip vasarnamiai arba karavanuose. Atlyginimas minimumas, mokama taip pat kas savaitę, ir buvo valandinis. Darbo buvo daug, minusas buvo tas kad laiko sau savo pomėgiam visiškai nėra, nežinai kada turėsi išeiginę, o jei ir turėsi gali būti kad iškvies į darbą. Kada baigsi darbą taip pat nežinai, per šventes taip pat dirbama išskyrus Kalėdas, už jas niekas nemoka daugiau. Dokumentus aš pildžiau būdama jau Anglijoje, todėl nelabai galiu ka pasakyti kaip juos susitvarkyti būnant Lietuvoje. Bet manau parašius jiems laiška galima išsiaiškinti, nes dirba ir lietuviai.
 
Gal per daug išsiplėčiau ir per daug prirašiau, bet gal kam praves šita informacija susidaryti kažkoki vaizdą. Sėkmės jei kas nuspręsit pabandyti išvažiuoti padirbėti ;)

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!