heksagonas

Idejos neapsaugosi - jos nei patentuojamos, nei autorinemis teisemis saugomos. Nekonkuravimo sutartis is dalies padetu, bet ji irgi mazai veiksmingas budas, nes uzdraudzia daryti tiktai tam asmeniui. O jis po to paims ir neoficialiai padarys lygiai tokia pacia svetaine kitam zmogui. Ir nieko tu negalesi pries ji padaryti - visiskai kitas savininkas, su tavim jokiu rysiu neturintis, ir su paciu programuotoju jokiu sutarciu nepasirasinejo, sakys as pats sugalvojau.
Geriausias budas tiesiog "priristi" programuotoja - moketi daug, pasirasyti palaikymo sutarti, kad jam tiesiog labiau apsimoketu sita projekta palaikyti ir vystyti, negu begti daryti ta pati kitur.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Matai, komercinė paslaptis tai nereiškia - kažkas labai technologiškai sudėtingo. O jei gavęs Coca-Colos receptą pamatytum, kad jis labai paprastas, tai jis jau taptų nebe komercinė paslaptis? Kai kalbam apie gamybos procesą, komercinė paslaptis gali būti - kaip kuo paprasčiau ir mažesnėm sąnaudom pagaminti. Tarkim šiuo atveju - be abejo, aš pats galiu sugalvoti bent keletą būdų kaip organizuoti tokių sveikinimų gamybą. Bet kuris iš jų geriausias? Gal tas mano sugalvotas būdas praktikoje pasirodys labai nepatogus ir reikalaujantis didelių išlaidų. Kokių įkainių iš įžymybių galiu tikėtis? Kai kažkas jau turi veikiantį projektą ir galiu gauti atsakymus į visus klausimus, tai aš savo projektą padarysiu daug lengviau ir be įvairių eksperimentų. Tai ir yra tos informacijos vertė.
 
Dabar tu sąžiningai atsakyk - tam, kad pamatyti, kad projektas yra visiškas oras reikia 5 mėnesių derybų ir 180 laiškų? Čia tada tas pirkėjas turėtų būti visiškas kvailys. O jeigu nelaikysime "Geros dovanos" kvailiais, tai man asmeniškai labiausiai įtikėtinas toks scenarijus. "Gera dovana" iš pat pradžių svarstė du variantus - arba įsigyti, arba patiems gaminti. Derybų metu, sužinoję kaip viskas veikia, nusprendė, kad labiau apsimoka daryti patiems. Paslapčia pradėjo ir daryti. Ir iki to laiko, kol pabaigė, dar tęsė tariamas derybas, kad vis galėtų pasiklausti, jei patiems prireiks kažkokios informacijos. O kai jau pabaigė, pranešė, kad derybas nutraukia ir paleido savo projektą.

Matai, komercinė paslaptis tai nereiškia - kažkas labai technologiškai sudėtingo. O jei gavęs Coca-Colos receptą pamatytum, kad jis labai paprastas, tai jis jau taptų nebe komercinė paslaptis? Kai kalbam apie gamybos procesą, komercinė paslaptis gali būti - kaip kuo paprasčiau ir mažesnėm sąnaudom pagaminti. Tarkim šiuo atveju - be abejo, aš pats galiu sugalvoti bent keletą būdų kaip organizuoti tokių sveikinimų gamybą. Bet kuris iš jų geriausias? Gal tas mano sugalvotas būdas praktikoje pasirodys labai nepatogus ir reikalaujantis didelių išlaidų. Kokių įkainių iš įžymybių galiu tikėtis? Kai kažkas jau turi veikiantį projektą ir galiu gauti atsakymus į visus klausimus, tai aš savo projektą padarysiu daug lengviau ir be įvairių eksperimentų. Tai ir yra tos informacijos vertė.
 
Dabar tu sąžiningai atsakyk - tam, kad pamatyti, kad projektas yra visiškas oras reikia 5 mėnesių derybų ir 180 laiškų? Čia tada tas pirkėjas turėtų būti visiškas kvailys. O jeigu nelaikysime "Geros dovanos" kvailiais, tai man asmeniškai labiausiai įtikėtinas toks scenarijus. "Gera dovana" iš pat pradžių svarstė du variantus - arba įsigyti, arba patiems gaminti. Derybų metu, sužinoję kaip viskas veikia, nusprendė, kad labiau apsimoka daryti patiems. Paslapčia pradėjo ir daryti. Ir iki to laiko, kol pabaigė, dar tęsė tariamas derybas, kad vis galėtų pasiklausti, jei patiems prireiks kažkokios informacijos. O kai jau pabaigė, pranešė, kad derybas nutraukia ir paleido savo projektą.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Truputi pakomentuosiu iš teisinės pusės. Ieškovas nekaltina "Geros dovanos" idėjos vagyste. Pati idėja kaip tokia yra įstatymais nesaugoma, jei iš išorės pasižiūrėjęs sugalvotum sukurti panašų projektą - niekas negalėtų prikibti. Tačiau komercinė/gamybinė paslaptis - saugoma. Va būtent tuo yra kaltinama "Gera dovana" - kad prisidengę derybomis, sužinojo visą konfidencialią informaciją apie projektą, ir tuo pasinaudoję sukūrė savo. Ir ji saugoma automatiškai, net be sutarties - jei nepasirašęs konfidencialumo sutarties sužinai kažkokią komercinę paslaptį - vis tiek negalima jos naudoti. Sutartis reikalinga tik tam, kad palengvinti įrodinėjimą, joje apibrėžiama kas tai yra komercinė paslaptis, kad būtent tam asmeniui ji perduota.
 
Tai "Geros dovanos" pozicija, kad nebuvo pasirašytas ketinimų protokolas, nepasirašėm konfidencialumo sutarties, tai galim daryti ką norim, yra labai formali ir net pasakyčiau ciniška. Įrodymų, kad tikrai komercinė paslaptis buvo perduota, čia yra - 180 laiškų, kelis mėnesius trukusios derybos. Plius nutraukus derybas, jau po 9 dienų "Gera dovana" paleidžia savo analogišką projektą. Vadinasi visą laiką jie paslapčia kūrė savo projektą, tai derybos buvo nesąžiningos, tik pretekstas išvilioti informacijai. Tikiuosi, kad Lietuvos teismai nepažiūrės formaliai.

Pratestavau, kaip veikia googlo suderinamumo mobiliems tikrinimo algoritmas. Na, jis labai primityvus, realaus usability neįvertina, patikrina tik kelis techninius dalykus. Ir padaryti, kad svetainė googlui atrodytų pritaikyta mobiliems - labai paprasta. Tačiau klausimas ar verta tai daryti, nes tada nukentės usability žmogui. O suderinti ir vieną, ir kitą - t.y. padaryti tikrai pritaikytą mobiliems svetainę - kainuos brangiai.
 
Todėl dabar trumpas gidas, ką daryti, jei norite, kad svetainė būtų pritaikyta mobiliems.
 
1. Variantas. Svetainė pritaikyta googlui, bet nepritaikyta žmogui. Na, tiesiog paprasčiausias būdas praeiti google mobile friendly testą. Tačiau iš karto perspėju, kad nepatariu to daryti, nes googlui bus awesome, o realiam žmogui su mobiliu telefonu - unusable.
 
Puslapio heade reikia įdėti meta tagą:
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1.0">
 
O ant visų konteinerių (divų, apgaubiančių visą puslapį, ar atskirus informacijos blokus), kuriems yra nustatytas fiksuotas plotis, pvz. width: 600px; jį reikia pakeisti į width: 100%; max-width: 600px; - t.y. css faile vietoj tos senos įdėti dvi šias naujas taisykles.
 
Ir viskas, jūsų svetainė - mobile friendly.
 
2. Variantas. Svetainė pritaikyta žmogui, bet nepritaikyta googlui. Paprasčiausias būdas pasiekti, kad žmogui su mobiliu telefonu būtų patogu naudotis - palikti svetainę fiksuoto pločio, tik laikytis kelių taisyklių.
Svetainė turi būti ne daugiau 980px pločio (čia defaultinis daugumos telefonų viewportas).
Nenaudoti meniu, ar kitų elementų, išlendančių ant mouse overio.
Nenaudoti flasho.
 
Šiuo atveju svetainė bus ne responsive, googlas jos nelaikys mobile friendly, norint viską peržiūrėti reiks zoominti, bet viskas tvarkingai veiks ir ant mobilių telefonų, ir mobilių lankytojų statistiniai rodikliai nedaug nusileis desktopiniams.
 
3. Variantas. Svetainė pritaikyta ir žmogui, ir googlui. Geriausias, bet brangiausias variantas. Kad padaryti teisingą responsive svetainę, neužtenka uždėti responsive dizaino temą, ar panaudoti responsive css karkasą. Reikia žinoti ir pratestuoti daugybę niuansų, laikytis tam tikrų taisyklių dedant turinį, nes kitaip svetainė gali būti responsive, bet visiškai unusable. Ir bendrus projekto kaštus toks sprendimas gali padidinti 50%.

Pratestavau, kaip veikia googlo suderinamumo mobiliems tikrinimo algoritmas. Na, jis labai primityvus, realaus usability neįvertina, patikrina tik kelis techninius dalykus. Ir padaryti, kad svetainė googlui atrodytų pritaikyta mobiliems - labai paprasta. Tačiau klausimas ar verta tai daryti, nes tada nukentės usability žmogui. O suderinti ir vieną, ir kitą - t.y. padaryti tikrai pritaikytą mobiliems svetainę - kainuos brangiai.
 
Todėl dabar trumpas gidas, ką daryti, jei norite, kad svetainė būtų pritaikyta mobiliems.
 
1. Variantas. Svetainė pritaikyta googlui, bet nepritaikyta žmogui. Na, tiesiog paprasčiausias būdas praeiti google mobile friendly testą. Tačiau iš karto perspėju, kad nepatariu to daryti, nes googlui bus awesome, o realiam žmogui su mobiliu telefonu - unusable.
 
Puslapio heade reikia įdėti meta tagą:
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1.0">
 
O ant visų konteinerių (divų, apgaubiančių visą puslapį, ar atskirus informacijos blokus), kuriems yra nustatytas fiksuotas plotis, pvz. width: 600px; jį reikia pakeisti į width: 100%; max-width: 600px; - t.y. css faile vietoj tos senos įdėti dvi šias naujas taisykles.
 
Ir viskas, jūsų svetainė - mobile friendly.
 
2. Variantas. Svetainė pritaikyta žmogui, bet nepritaikyta googlui. Paprasčiausias būdas pasiekti, kad žmogui su mobiliu telefonu būtų patogu naudotis - palikti svetainę fiksuoto pločio, tik laikytis kelių taisyklių.
Svetainė turi būti ne daugiau 980px pločio (čia defaultinis daugumos telefonų viewportas).
Nenaudoti meniu, ar kitų elementų, išlendančių ant mouse overio.
Nenaudoti flasho.
 
Šiuo atveju svetainė bus ne responsive, googlas jos nelaikys mobile friendly, norint viską peržiūrėti reiks zoominti, bet viskas tvarkingai veiks ir ant mobilių telefonų, ir mobilių lankytojų statistiniai rodikliai nedaug nusileis desktopiniams.
 
3. Variantas. Svetainė pritaikyta ir žmogui, ir googlui. Geriausias, bet brangiausias variantas. Kad padaryti teisingą responsive svetainę, neužtenka uždėti responsive dizaino temą, ar panaudoti responsive css karkasą. Reikia žinoti ir pratestuoti daugybę niuansų, laikytis tam tikrų taisyklių dedant turinį, nes kitaip svetainė gali būti responsive, bet visiškai unusable. Ir bendrus projekto kaštus toks sprendimas gali padidinti 50%.

Pratestavau, kaip veikia googlo suderinamumo mobiliems tikrinimo algoritmas. Na, jis labai primityvus, realaus usability neįvertina, patikrina tik kelis techninius dalykus. Ir padaryti, kad svetainė googlui atrodytų pritaikyta mobiliems - labai paprasta. Tačiau klausimas ar verta tai daryti, nes tada nukentės usability žmogui. O suderinti ir vieną, ir kitą - t.y. padaryti tikrai pritaikytą mobiliems svetainę - kainuos brangiai.
 
Todėl dabar trumpas gidas, ką daryti, jei norite, kad svetainė būtų pritaikyta mobiliems.
 
1. Variantas. Svetainė pritaikyta googlui, bet nepritaikyta žmogui. Na, tiesiog paprasčiausias būdas praeiti google mobile friendly testą. Tačiau iš karto perspėju, kad nepatariu to daryti, nes googlui bus awesome, o realiam žmogui su mobiliu telefonu - unusable.
 
Puslapio heade reikia įdėti meta tagą:
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1.0">
 
O ant visų konteinerių (divų, apgaubiančių visą puslapį, ar atskirus informacijos blokus), kuriems yra nustatytas fiksuotas plotis, pvz. width: 600px; jį reikia pakeisti į width: 100%; max-width: 600px; - t.y. css faile vietoj tos senos įdėti dvi šias naujas taisykles.
 
Ir viskas, jūsų svetainė - mobile friendly.
 
2. Variantas. Svetainė pritaikyta žmogui, bet nepritaikyta googlui. Paprasčiausias būdas pasiekti, kad žmogui su mobiliu telefonu būtų patogu naudotis - palikti svetainę fiksuoto pločio, tik laikytis kelių taisyklių.
Svetainė turi būti ne daugiau 980px pločio (čia defaultinis daugumos telefonų viewportas).
Nenaudoti meniu, ar kitų elementų, išlendančių ant mouse overio.
Nenaudoti flasho.
 
Šiuo atveju svetainė bus ne responsive, googlas jos nelaikys mobile friendly, norint viską peržiūrėti reiks zoominti, bet viskas tvarkingai veiks ir ant mobilių telefonų, ir mobilių lankytojų statistiniai rodikliai nedaug nusileis desktopiniams.
 
3. Variantas. Svetainė pritaikyta ir žmogui, ir googlui. Geriausias, bet brangiausias variantas. Kad padaryti teisingą responsive svetainę, neužtenka uždėti responsive dizaino temą, ar panaudoti responsive css karkasą. Reikia žinoti ir pratestuoti daugybę niuansų, laikytis tam tikrų taisyklių dedant turinį, nes kitaip svetainė gali būti responsive, bet visiškai unusable. Ir bendrus projekto kaštus toks sprendimas gali padidinti 50%.

Na, tokiais žodžiais, kaip "nubraukti klientus", galėtum ir nesišvaistyti. Ar bandei analizuoti tų svetainių mobilių lankytojų statistiką - bounce rate, aplankytų puslapių skaičių, konversijas ir lyginti responsive vs. not responsive? Aš tai dariau, ir galiu pasakyti, kad yra daug ne responsive svetainių, kuriose mobilių lankytojų rodikliai beveik nenusileidžia desktopiniams. O padarius reponsive dizainą, dažnai tie rodikliai visai nepagerėja, o kartais net pablogėja.

Svarbiausia suprasti, kad responsive dizainas ir pritaikymas mobiliems įrenginiams - tai du skirtingi dalykai. Ir tiesiog užmetus reponisve temą - neretai mobilus usability pasidaro tik blogesnis. Taip, taip, yra tokių reponsive svetainių, kuriomis praktiškai neįmanoma naudotis mobiliais telefonais. Kas iš to, kad dizainas susiresizina iki ekrano pločio, jei turinys tragiškai išsidarko, tekstai užlipa vienas ant kito, lentelės išlenda iš kraštų, navigacija nebeveikia, lightboxai neatsidaro ir t.t. Todėl, jei girdėjote tik stebuklingą žodį responsive, ir tiksliai nežinote visko, ko reikia, kad svetainė gerai veiktų ant mobilių telefonų - aš patarčiau geriau ją palikti fiksuoto pločio. Na, bet tai liečia patogumą lankytojui. Googlas - kitas klausimas. Neaišku, ką tiksliai jis vertina ir kada tokius pranešimus siuntinėja. Gal užtenka tik viewportą nustatyti ir jau laikys, kad pritaikyta. Webmaster tools jau seniai rodo mobile usability issues, bet kai kurie iš jų gali likti ir užmetus responsive dizainą.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.

Šitame straipsnyje daug standartinių visų kartojamų teiginių. Parašysiu kelis pastebėjimus iš praktikos, nes realybėje dažnai būna kitaip. Kiek teko matyti svetainių statistikos, tai mobilių lankytojų skaičius sudaro 10-30%. O tai ne tiek jau ir daug - todėl žiūrint iš verslo pozicijų, reiktų pasverti ar darant mobilią versiją projekto biudžetas procentaliai nepadidės daugiau.
 
Tačiau svarbiausia - netgi neturėdami responsive svetainės, šių lankytojų toli gražu neprarandate. T.y. prarandate tik tokiu atveju, jei svetainė flashinė, kuri iš viso ant mobiliųjų neveikia, ar prastai sukoduota, dėl ko ant mobiliųjų dizainas subyra. Bet dauguma svetainių normaliai veikia ir ant mobiliųjų telefonų, tik kad reikia scrollinti ir zoominti. O pats įdomiausias dalykas, kad netgi tokiose svetainėse beveik visi mobiliųjų lankytojų rodikliai nedaug skiriasi nuo deskopinių - tiek bounce rate, tiek peržiūrėtų puslapių skaičius, tiek praleistas laikas. O padarius mobiliąją versiją - dažnai visai nepasikeičia. Teko daryti ne vieną tokį užsakymą, kur klientas tik dėl to atnaujino svetainę, nes norėjo mobiliosios versijos, tačiau akivaizdaus pokyčio nepastebėjo.
 
Dar vienas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį - mobiliųjų lankytojų konversijos praktiškai visada būna mažesnės už desktopinių, nesvarbu svetainė pritaikyta mobiliesiems įrenginiams ar ne.
 
Žinoma, yra specifinių sričių, kur mobilūs sprendimai labai svarbu - socialiniai tinklai, naujienų portalai. Bet ar eilinė reprezentacinė svetainė ar eshopas gaus realios naudos iš mobiliosios versijos - didelis klausimas.