ReaL.

Pardavėjas turi būti PIGU.LT, taip pat kaip jau minėjau, geriausios nuolaidos šių kategorijų:

Namų interjero, aprangos, buities apyvokos prekių arba baldų.  
 
30-20%.

Pagalvok kas yra samone? Viskas atsiremia i smegenis, kurie mirus zmogui nebefunkcionuoja. Tai ir yra pabaiga. Nenoriu sujaukti tavo isitikinimu, bet mes esame tik eiliniai mesos gabalai, kuriu visos funkcijos pasibaigia tuo momentu, kai smegenys mirsta.

Sveiki kolegos, manau reikia, kad pasakytumet savo nuomone ar egzistuoja gyvenimas po mirties ar cia tik minciu ir vilties zaismas, kad nera nei pradzios nei galo tik amziams viskas sukasi ratu lyg civilizaciju sunaikinimas lyg pamatu ir vel kurimasis infrastrukturos is naujo.
 
O jei mes laika skaiciuojam? bet laikas eina be sustojimo, tai gal ir mes negalim sustot tada.
 
O gal cia tik religiju ismislas suformuotas, mus lengciau valdyt, kad butume paklusnus geri suniukai, kad nepakliutume pas pati velnia i rankas po mirties ? gal tai blefas ??
 
Bet visgi jei suzinotumet kad po fizines mirties, tiesiog niekados nebeegzistuosit, tas privercia sunerimti ponai ir ponios.
 
Ir gerbiamieji jeigu mirsim ir testinumo jokio nebus, tai kam taip stengtis del visko ?

Norėjau rašyti. Į tokį merdėjantį forumą prikišti reklamų po kas antru postu yra debiliškas sprendimas.

Plius minus tokia situacija.

Zinoma kad patars,jiems konkurentai pats tas :thumbsup: Gal net parodys kur parduoti viska.

Rašau šį tekstą, nes šiandien mane tiesiog įsiutino vieno nario rašliava apie gyvenimo beprasmybę ir neapkenčiamą darbą. Baisiausia yra tai, kad už ta nesamonių kratinį atsirado krūva narių palikusių jam reputacijos pliusų, kas reiškia, kad jie sutinka su tokiais išsakomais vėjais... Suprantu, kad dauguma čia besilankančių ir skaitančių šias rašliavas galimai jaučiasi panašiai, kaip tas gyvenimo nevykėlis, todėl nusprendžiau sukurti šią temą, kad padėti jums suprasti:
 
Niekas kitas - tik tu - gali pakeisti savo pasaulį
 
Šioje temoje nepasakosiu darbuotojui už 400 į mėn, kaip kurti verslą. Bet visuomet maniau, kad šis forumas yra skirtas verslininkams wanabe, beje ir pats čia daug ko išmokau, tai laikykit, kad čia mano duoklė forumui ir tikiuosi, bent vieną žmogų įkvėps mano istorija ir gal net keliems pavyks pakeisti požiūrį į gyvenimą.
 
Kodėl turėtum skaityti, toliau? Patikėk, kad ir kokioje padėtyje tu dabar esi, aš ten buvau. Kodėl turėtum klausyti mano mokymo ir kas aš per 24bazaras, kad mano rašliava aplamai turi kažkokią reikšmę. Berods 5 metų amžiaus padariau savo pirmąjį pardavimą. Neskaitant to, kad mano pagaminto produkto pirkėjas buvo mano tėvas, bet gavau tikrus pinigus už savo padarytą darbą - vazą. Nuo tos akimirkos mano galva pradėjo virti generuodama įvairias idėjas ką galėčiau padaryt, kad gauti daugiau pinigų. Ir jų man reikėjo ne tam, kad nusipirkt saldainių, nuo mažens mane tėtis mokino, kad reikia taupyti pinigėlius, tam kad pirkti didelius ir reikšmingus daiktus.
To pasekoje dar mokykloje turėjau mini verslą, kurio pagalba uždirbdavau keliskart daugiau nei mane mokantys mokytojai (tais gūdžiais laikais, kai nebuvo interneto aš prekiavau mobiliais telefonais per laikraščius).
Gyvenime esu dirbęs kažkam lygiai dvi savaites. Po mokyklos man atrodė, kad reikia susirast kažkokį šaunų darbą, to pasekoje susižavėjau Nekilnojamojo turto eksperto pozicija vienoje iš agentūrų. Atėjau jaunas entuziastingas ir mane priėmė po pirmo pokalbio, net neskaitant to, kad man vargiai buvo 19. Po dviejų savaičių turėdamas mobilų telefoną ir studento pažymėjimą (bandau pasakyti, kad babkių neprisnigo iš dangaus, nes turėjau nedidelį kapitalą telefonuose, o iš pajamų linksmai gyvenau), aš jau turėjau savo nuosavą NT agentūrą. To pasekoje supratau, kad ir kokio amžiaus būčiau niekada neleisiu kažkam man nurodinėti.
Po to, sekė antras, trečias, ketvirtas verslas. Gyvenau american dream tėvynėje. Brangūs auto, keli butai, nt projektų vystymas ir tada 2008m pabaiga... taip jaunėli, jei naudojiesi google tai turėtum rasti, kad tuo metu atėjo krizė ir šitas dėdė labai skaudžiai užsigavo, parex bankas mano pagrindinei įmonei įkalė ragą ant 1mln litų ir to pasekoje mano įmonių grupė buvo suskaldyta, dalis parduota dalis tiesiog subankrutavo.
Ši patirtis buvo labai brangi, tiek finansiškai, nes buvau pakankamai durnas, kad bandyčiau išgelbėti įmones. Nešdamas pinigus iš namų, kad sumokėt algas nedėkingiem darbuotojam, kaip tas kuris šiandien mane supykdė su savo požiūriu į darbą, likau prie suskilusios geldos. Su nebaigtais vykdyti įsipareigojimais klientam, ko pasekoje dar dabar kažkur internete įmanoma rasti bloga atsiliepimą apie mano buvusią įmonę ir neva mane, nes vienai vištai nebuvo laiku baigtas mūsų parduotas kotedžas :) kuriame ji turbūt po šiai dienai laimingai gyvena. Bet ne apie tai.
Esminis dalykas ką išmokau, tai kad visą laiką taip nebus ir kad jokie žmonės niekada neįvertins tavo pastangų, kad ir ką tu darysi.
Po tos krizės užsireginau į šitą forumą, nes buvau baisiai apsinuodijęs darbu su žmonėm. Norėjau interneto ir lengvo gyvenimo iš pajamų iš interneto, kaip rašo knygose :)
Prisipirkau įvairių projektų ir didelė dalis jų buvo ganėtinai sėkmingi, kol susikoncentravau į kelis pusiau warez reikaliukus, nes jie nešė geras babkes. Rizikos diversifikavimui buvau paleidęs dar vieną fizinį verslą, bet taip nutiko, kad dviejų metų bėgyje mane aplankė antras ir skaudžiausias bankrotas, nes verslui daryti buvau pasiskolinęs 100k pinigų ir nors ir pradžioje sekėsi puikiai ir galėjau kelis kart atiduoti viską kišau atgal į savo verslą, nes norėjosi augti greičiau.
 
Šio bankroto pliusas buvo tas, kad išmokau pagrindines pamokas gyvenime:
 
1. Reikia skaičiuoti viską - ne tik kiek uždirbi, bet taip pat kiek ir kur išleidi.
2. Niekada nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį (šią pamoką teoriškai išmokau po pirmo bankroto, nes visos įmonės buvo NT sektoriaus), bet nedėk ir į du krepšius, jei jų turi daug.
3. Jei negali metam išvykti ir rasti savo verslą tik dar labiau užaugusį, vadinasi tai ne verslas, o tik gerai apmokamas darbas
4. Niekada nenoriu dirbti net ir sau, tegul dirba pinigai
 
Susikūriau naujus tikslus, daug mokymosi, daug pastangų, bet rezultatas -100k nesėkmės naudai. Sunku įtikinti investuotojus duot pinigų, kai nebeturi nei realaus produkto, nei realios vizijos..
Forex101
F*ck it aš galiu. 1000 pinigų iš nemokamų smscredit ir mes jau pakeliui į 3x per mėn, 2x.. f*ck it reikia apmokėt sąskaitas, ir valgyt norisi. Daugybė bemiegių naktų. Daugybė paskolų paėmimų ir grąžinimų. Ir jokios sėkmės padidinti kapitalą daugiau nei pravalgymas, jau nekalbant apie dienas, savaites ar mėnesius kai reguleriai nepaeina ir džiaugiesi, kad nevisai sudeginai balansą.. Todėl visi tie, kas jaučiatės beviltiškai ir tikit, kad forex jus išgelbės.. jei būsit tarp 5% ir išmoksit degint pinigus be streso tai gal tai bus jums, bet tik ne iš paskutinių ir skolintų pinigų.
Tokia sėkmė priveda iki to, kad po eilinės graikų bail out balsavimo nakties praleistos prie kompo pradedi svarstyt, kad čia ne gyvenimas. Supranti, kad reikia pergalvoti gyvenimą ir atrasti kas sekėsi, o kas ne.
Tokioj situacijoj kiekvienas atrandam savo privalumus ir trūkumus, laimei pas mane tuo metu vienintelis trūkumas buvo pinigai :)
Netrukus radau IT projektą, kuris atsiperka per 6 mėn, jam reikia tarkim 10-15k. Visdar turiu -100k ir gyvenu su drauge iš jos algos ir smscredit forexe keldamas babkes ant pavalgymo. Puikiai atsimenu, kaip nesunkiai galiu parduot telefonus ir kaip nesunkiai juos dalina įmonėms salonai. Pasiimu jų tiek, kad pardavus užtektų nusipirkt projektą. 24men sutartis, o projektas atsiperka per 6 men. Vuolia turim cash flow ir uždirbu svetimais pinigais daugiau nei naktis ir dienas leisdamas prie forex ekrano.
Kai ieškai tų galimybių atsiranda vis daugiau, taupydamas kiekvieną centą žinau kur išleidžiu, todėl visada lieka vietos investicijoms. Pora metų ir aš back on track, netgi berods po dviejų metu pirkom butą (aišku su paskola), pirmą kartą įėjus į savus namus, kuriuos ketini turėti aptinka tas dejavu jausmas, kad nori taip gyvent ir jaustis visada, kad artėji prie tikslo.
Aišku pamatę, kad mano gyvenimas taisosi mano investuotojai, kuriems aš skoloj primena apie seną skolą, o aš žinau, kad jei atidavinėsiu savo varganus pinigučius, tai jiems reiks atidirbinėti daug metų, o tuo metu aš tikrai neaugsiu. To pasekoje parodau ką veikiu ir pasiūlau dalyvauti arba kaip partneriui arba už fiksuotą grąžą. Po to, Beveik per metus sugrąžinau tą 100k. Be to, dauguma mėgsta fiksuotus skaičius, kuriuos aš visada mokėjau pasiūlyti, tai per pastaruosius 6 metus mano investuotojai ne tik atgavo savo pinigus, bet ir kartu su naujai įneštu kapitalu padidino savo kapitalą bent 3 kartus.
Šiuo metu esam investavę į daugiau kaip 10 skirtingų sričių. Nuo švietimo iki statybos, nuo automobilių iki maitinimo, nuo IT iki didmeninės prekybos, nuo logistikos iki autoservisų. Ir kasdien galvoju kur plėstis toliau, bei iš kur paimti daugiau pinigų :)
 
Mano fanai šiame forume niekaip nesupranta, kodėl aš prie investavimo skelbiu tiek pasiūlymus tiek paieškas investicijų :)
Na suprantu, matematika ne visiem sekasi tai paaiškinsiu pagaliau. Visada priimu paskolas ir investicijas už 18%, kartais netgi moku ir 24% per metus, dažnai ir su užstatu :)
 
Whaaat??? Kodėl, juk vidutinė rinkos grąža 9 procentai, o paskolos banke prasideda nuo niekingų 3%?
Į tai turėtų atsakyti kita mano tema, kur aš siūlau investuoti į verslus, kurie gali generuoti 100% per metus ir gan saugiai! Ir nepatikėsit kiek tokių yra :)
 
Taigi, kad jau atskleidžiau visas savo paslaptis, tai ką iš to išmokai tu?
 
Ko tu nori?
Kaip įsivaizduoji savo gyvenimą po 5metų?
Ką norėtum veikti jei turėtum neribotus resursus ir žinotum, kad tau tikrai pasiseks?
 
Kad ir kas tai bus, tau reikia pradėti nuo:
1. tavo skilsai - labai sunku dirbti nekvalifikuotus ar tau nepatinkančius darbus, o kurti verslą be žinių yra tas pats kas šokti be parašiuto iš lėktuvo ir tikėtis išgyvent.
2. menas parduoti - kad ir ką tu veiki gyvenime, tu visada parduodi save. Ir nuo tavo mokėjimo parduoti priklauso, kaip brangiai tu parduodi savo laiką
3. taupymas - turtingas ne tas, kuris daug uždirba, o tas kuris daug sukaupia ir moka įdarbinti pinigus
4. investavimas - jei neišmoksi uždirbti kol miegi, dirbsi visą savo varganą gyvenimą
5. sveikata - neprarask sveikatos keldamas milijonus, nes sveikata yra svarbiausia
6. laikas - laikas yra vienintelis resursas, kurio begalybės nėra žemėja
 
Finansinė nepriklausomybė
Nedirbk!
Jei tu dirbi darbą, kurio nekenti, tai tavo pagrindinis tikslas turbūt finansinė nepriklausomybė. Kas pagal google reiškia, kad išlaikai gaunamas pajamas nedirbdamas. Tarkim norint turėti 1500eurų pajamas per mėnesį tau reiktų investuoti 100k į priemonę generuojančią 18% per metus.
Jei nori pasiekti finansinę nepriklausomybę greičiausiai, tau reikia parduoti savo laiką brangiausiai kaip tai įmanoma. Net jei tu neturi kažkokių super skilsų, pasižiūrėk koks darbas yra geriausiai apmokamas ir reikalauja mažai žinių. Kažko pastoviai prisimenu fūristo istoriją, kaip žmogus praradęs verslą (sudegė fabrikas) sėdo vairuoti vilkiką ir per metus turėdamas stogą virš galvos, o tuo pačiu ir darbą (vilkiką) per metus sukaupė pradinį kapitalą investicijoms. Jei ką vilkikų vairuotojai uždirba bent 2000 eurų per mėnesį. tai uždirbdamas 24k per metus vilkiko vairuotojas stipriai taupydamas galėtų išeiti į nepriklausomybę po maždaug 4-5 metų.
Jei tavo tikslas finansinė nepriklausomybė tai galbūt galėsiu tau padėti pasiūlydamas geresne grąžą nei rinkos vidurkis.
 
Jei tavo tikslas verslas, tai neieškok naujų pasiteisinimų, savaitgalius leisk ne su alum, o su knyga rankoje. Pinigus leisk ne naujiem kedam ar treningui, o mokymų kursam. O kai turėsi pakankamai skilsų pradėk veikti.
Jei sugalvosi verslo idėją, kuriai įgyvendinti turėsi pakankamai skilsų, tai kreipkis ir galbūt aš tau padėsiu ją įgyvendinti.
 
Papildymas:
Šios temos tikslas nebuvo parduoti tai ką aš darau ir siūlau žmonėm. Kiekvienas jūsų turi savo įsivaizdavimus ir visi keliai tam pasiekti yra teisingi. Tik vieni bus greitesni, kiti lėtesni. Vieni gali tai pasiekti mokydamiesi iš savo klaidų, kiti mokydamiesi iš svetimų klaidų.
Kažkodėl daug kas komentaruose bando teigti, kad aš pinigų vergas :D Nors aš jau senokai nedirbu pats, kad uždirbti pinigus...
Finansinė nepriklausomybė niekada nebuvo mano pagrindinis tikslas, bet manau kad kiekvienam ji būtina. Nepriklausomai ar tu esi savo srities profas darbuotojas ar turi savo srities pro įmonę, turi suprasti, kad visą laiką taip nebus :) anksčiau ar vėliau ateis tas laikas, kai negalėsi dirbti, ar jei esi verslininkas - bankrutuos tavo įmonė. Kiekvienas dalykas gyvenime turi savo egzistavimo pradžią ir pabaigą. Todėl finansinė nepriklausomybė yra būtinas dalykas kiekvienam, kas nenori vergaut dėl pinigų.
Kai tau nereikia vergauti dėl pinigų tavo diena atrodo kitaip. Mano diena atrodo tikrai kitaip nei daugumos. Galiu keltis iš lovos kada noriu, bet dažniausiai keliuosi apie 8 ir važiuoju sportuoti. Bet jei nuspręsiu, kad šiandien tingiu ir noriu leisti ryta su vaiku, tai taip ir padarysiu. Nes nepriklausomai nuo to ar aš miegu ar sportuoju, at žaidžiu su vaiku aš gausiu tokias pat pajamas kasdien.
Tas laisvas laikas ir galėjimas daryti ką nori, kada nori padeda susipažinti su įvairiais žmonėmis, padeda su jais greitai susitikti (tarkim kažkas baisiai užimtas ir turi 1 val per savaitę laisvą, tai jei aš būčiau toks pats užimtas, tai geriausiu atveju susitikčiau po kelių mėn, dabar man nesunku susidėliot dienotvarkę, kad abiem tiktų).
Ir nenorėčiau, kad vėl kažkaip neteisingai interpretuotumėt, nes realiai tai betkas taip gyventi gali, tiesiog reikia labai norėti ir mokytis tai pasiekti. Būtent tuo tikslu paleisim tokį mokymų projektą, kur gal ir pats vesiu mokymus 1 ar 2 temom, nes iš to "neturėjimo ką veikti" sugalvoju kaip padėt pasauliui būti gražesniam.

Tai žmogus, kuris geria ir sportuoja bus mažiau sveikas nei žmogus kuris geria ir nesportuoja? Kosmonautai :D

Praleist laiką su veganais, vegetarais ar religijos fanatikais tai nepatarčiau, nei vienam. Siauro mastymo, kuriems argumentai ir mokslas nėra žinomas.

sorry, bet skamba, kaip veganų, hipių, ir kitų "kitokių" žmonių susibūrimas. Labai liūdnas ir nuobodus renginys turėtų būti

Aš pats negeriu, bet ar gali dar kas nors liūdniau skambėt, nei "sveikinsim vieni kitus su vandens sklidinomis taurėmis"

Zinot kaip tikras lietuvis padarys? Ogi taip kaip as.
Paskaiciau visa tai ir nuejau nusipirkti teleloto :)

Pozityvus mąstymas yra labai svarbus gyvenimo elementas, jis teigiamai veikia kūrybą, motyvaciją, darbą, finansus, šeimą, laisvalaikį – visą tavo gyvenimą. Tačiau, daugybė veiksnių lemia kaip tu žiūrėsi į vieną ar kitą situaciją, kokia bus tavo mąstysena ir ar būsi pasiruošęs prisileisti prie saves teigiamus, tave džiuginančius dalykus, o neigiamus pašalinti kaip įmanoma greičiau.
 
Žodis turi galią
Klausykis savo žodžių ir kontroliuok ką kalbi. Teigiami žodžiai tave ir tavo aplinkinius motyvuos, padrąsins, pamokys, sukels pozityvias emocijas, o tai reiškia jog turėsi daugiau draugų, geriau seksis darbe, turėsi daugiau galimybių. Kai tuo tarpu neigiami išsireiškimai neigiamai veiks aplinkinius, jei esi itin neigiamas žmogus ir jei su tavim bendraujantys žmonės nuo tavęs neatitolsta – jie taip pat maitinsis tuo negatyviu mąstymu, dalinsis panašiomis mintimis. Venk tokių frazių kaip: ''man nesiseka'', ''esu nelaimingas'', ''bijau to ir to'', ''ateityje bus geriau, o dabar pakentėsiu'' ir panašiai.
Nenori to, nori gyventi pozityvų gyvenimą be problemų? Kartok sau jog neturi problemų iki kol tuom patikėsi. Visus vargus tu meti lauk, nuo šiol tavo gyvenime nėra jokių neigiamų dalykų. Yra tik pozityvus dalykai. Jei kažką neigiamo pamatai – tai išmeti iš savo galvos ir jei reikia, pasirūpini jog fiziškai to nebūtų šalia tavęs (kaip įmanoma greičiau). Negatyvumas yra kaip piktžolė – neleisk jai augti, nes kuo toliau tuo sunkiau bus ją išrauti.
Nekalbėk apie neigiamus dalykus kai to daryti nėra būtina. Viena yra pamineti faktą, kurį tiesiog privalai paminėti, bet kita yra dejuoti, verkšlenti, skųstis. Ar matėte kada žmogų su tobula šeima, neturintį finansinių problemų, neturintį sveikatos problemų, kurios jį erzintų ir kurios jam trukdytų, tiesiog laimintį gyvenime, bet verkšlenantį dėl kiekvieno menknieko? Žinoma, kad ne. Net jei ir tai ne menkniekis, tu galvą gali nukreipti į tą negatyvą arba į kitus pozityvius dalykus savo gyvenime. Tu negali žiūrėti į abu dalykus skirtingose pusėse vienu metu. Ar kada matėte besijuokiantį žmogų, kuris tuo metu būtų nelaimingas? Ne, net jei ir jį kažkas slėgė prieš 10 minučių, jis tą akimirką to atsisakė. Tu turi padaryti tą patį tik visam laikui ir neleisti negatyvioms mintims patekti į tavo pasamonę. Tu nuo to atsiriboji, tai nėra tavo dalis.
Pasiteisinimai
Nesiteisinkinkite kodėl negalite susidoroti su negatyviais dalykais dabar. Aš per storas, plonas, kvadratinis nes ..., tačiau nieko nedarau, o tik verkšlenu. Neturiu pinigų nes visi Lietuvoje vagys, bloga valdžia, nėra darbų, nežinau ko noriu, nėra galimybių, mažos algos. Visa tai tik pasiteisinimai, tai tik neigiami žodziai, o ką padarei, kad būtų kitaip, ką? Turi priėjimą prie interneto kur gali būtų kūrybingas, gali susisiekti su daugeliu žmonių iš įvairių pasaulio šalių, čia nesvarbu koks minimalus atlygis vienoje ar kitoje šalyje. Ar internete ar už jo ribų gali visada dirbti pats sau, kodėl to nedarai jei nepatinka viskas kas yra aplinkui? Nedrįsti, bijai? O kodėl? Jei nepatinka aplinka – tai keisk aplinką (atnaujink arba pakeisk į naują) ir gyvenk taip kaip nori tu. O galbūt tu esi nevykėlis, sugebi tik skųstis ir to nesugebi padaryti?
Atsimink žodžio DABAR galią. Turi problemą? Su ja tvarkaisi dabar, ją pašalini arba bent nusprendi kaip tai pašalinti kuo greičiau. Matai kažką pozityvaus? Tada to imiesi, nepraleidi progos, tai yra tai ką mėgsti, tad kodėl gi ne? Suteik tam prioritetą. Daug bėdų užpuolė? Neužpuolė, jas DABAR meti lauk ir sau pasilieki tik tai kas pozityvu, tai kas negatyvu keliauja į šiukšlinę. Ne kažkada ateityje, o dabar kovoji su visais blogais veiksniais šiuo metu ir nekaupi piktžolių gyvenime.
 
Kvailumas
Itin kvailas dalykas kalbant apie pozityvumą – siaubo filmai, žmogus save apgauna jog mato teigiamą dalyką ir nori jį paversti pramoga. Jei žmogus turi sutrikimų ir jam kitų skausmas (kad ir suvaidintas) teikia džiaugsmą, tada su tuo žmogumi yra kažkas ne taip. Tave turi maitinti teigiami, o ne neigiami dalykai. Specialiai gąsdini save, žaidi su savo psichologija bei emocijomis, stebi kraupius (nors ir suvadintus, bet realistiškus dalykus tam jog pakankintumei save ir kažkaip tai paverstumei mėgiamu dalyku). O po to, tokių pomėgių mylėtojai stebisi kodėl jie bijo būti namie vieni, kodėl bijo šešėlių, košmarų ir kitų dalykų, kurių normalus, vien pozityvius dalykus priimantis žmogus niekada nepropaguos ir tuo labiau nesimėgaus. Ką neužtenka negatyvių dalykų gyvenime, jog dar reikia gyvenimą kompensuoti siaubo filmais ar panašiais dalykais? Kokią tau vertę suteiks pamatytas kraujas ar skausmas? Nei iš to sužinosi kažką svarbaus nei pasijuoksi.
Medžioklė. Ar tau patinka žaloti kitą gyvūną? Pašaudyti gali ir į taikinį šaudykloje. Ar jauti pasitenkinimą matydamas kito skausmą? Viena yra žvejoti kai tą žuvį valgysi, o ji ne be reikalo mirs, bet kita yra be priežasties nušauti stirną, stebėti ją kraujo klane ir paskui didžiuotis jos iškamša, tai tiesiog nesveika. Senovėje gyvunus medžiodavome dėl mėsos, čia viskas tvarkoje. Mėsą turime valgyti, tačiau mes turime gerbti kiekvieną gyvybę ir jei ta gyvybė nelemia mūsų išlikimo – jos atimti mes neturime teisės.
Alkoholis, narkotikai, rūkymas. Meti lauk viską kas su tai susiję įskaitant draugus (arba jie irgi meta arba meti juos). Negyveni degradavusio žmogaus gyvenimo ir neturi tokių aplink save. Jei turi tokių įpročių, tada nuo šiol sau nebemeluoji, į galvą įsikali jog tu būsi geresnė savo versija ir savęs nebežalosi! Kaip ir neigiamus žodžius, meti toksiškus įpročius į šiukšlinę!
Tad tavo pozityvūs pasirinkimai turi būti morališkai teisingi ir sveiku protu suvokiami. Nes kitaip gaunasi chaosas, tai kas tau atrodo pozityvu, realybėje yra negatyvu ir daugelį dalykų matai aukštyn kojomis.
Problemos
Niekam tavo verkšlenimai bei dejonės nerūpi. Ar kada girdėjai ką nors sakantį: ''O geras, paverkšlenk daugiau, dar neturėjau užtektinai negatyvumo šią dieną''. Tad negadink gyvenimo kokybės sau ir kitiems.
Negyvenkite su problemomis. Nepatinka darbas - pakeisk jį, neleisk blogam veiksniui tavęs veikti. Negali laikinai jo pakeisti? Viskas tvarkoje, bet tuo metu tą negatyvų dalyką padaryk pozityviu. Pažiurėk kas tau tame darbe patinka, ką gali pakeisti. Kažkas nepatinka? Žiurėk į tai kaip į humorą, ir/ar išbandymą, bet kaip, bet tik be nervų, pykčio, baimės ir kitų blogu emocijų. Tuo tarpu ieškok alternatyvos, nes tu turi turėti teigiamą variantą. Tokį, kuris tavo gyvenimo kokybę kels į viršų. Tad dabar vietoj to jog nekęstumei savo gyvenimo, tu pakeiti požiūri į jį ir gerini jo kokybę.
Neleisk problemoms tavęs valdyti. Susitrenkei ranką ar koją? Žinoma pirmas sekundes yra natūralu reaguoti į skausmą, bet ką darysi po to? Keiksi visa pasaulį ar pozityviai pažiūrėsi į tai kaip atsitiktinį ir/ar juokingą nutikimą kuriam neturi teikti per daug reikšmės?
Žmogus sunkiai serga, žino, kad tikriausiai greitai mirs. Taip, jis gali verkšlenti kaip viskas blogai (tai būtų toleruojama, bet tai nėra teigiama nei aplinkiniams nei jam pačiam). Arba, žmogus gali į tai žiūrėti pozityviai, viską apmąstyti. Tokioje situacijoje suprasi tikrąją gyvenimo vertę ir jei neskirsi laiko verkšlenimui, tą laiką skirsi labai prasmingiems dalykams. Tas trumpas laikas bus daug prasmingesnis nei didelė dalis tavo praeities. Daugybė kitų pozityvių minčių gali aplankyti tokį žmogų, jis gali tai priimti kaip iššūkį su kuriuo nori kovoti. Jei žmogus nėra ateistas, jis supras jog mirtis tai pradžia, o ne pabaiga ir t.t. Toliau kovoji ir lieki pozityvus!
Viskas tik į gerą
Negatyvūs veiksniai anksčiau ar vėliau vistiek bus teigiami, pvz. auto avarija – draudimas, pasimokai, vertini gyvenimą. Tad kam nervuotis dėl to kas jau atsitiko jei tai kas įvyko praeities nepakeis? Tačiau tai nereiškia jog į gyvenimą žiūrėtumei pro rožinius akinius, neprisiimtumei atsakomybės ir panašiai.
Jei taves paklausia kas tau yra ir jei pasakai jog tau skauda galvą, tai nėra ''skundimasis'', tai faktas. Tačiau jei tu toliau dejuoji koks tavo gyvenimas blogas, tada tu jau savo gyvenimą darai neigiamu ir skundiesi. Net jei ir pats nemini neigiamų dalykų gyvenime, bet reikia konstatuoti faktą, tada paversk neigiamą dalyką teigiamu. Skauda galvą nes buvo kupina įspūdžių diena, kuri buvo to verta. Skauda galvą, bet eisi miegoti kas yra pozityvus dalykas, o ryte bus nauja diena be skausmo ir bus teigiamų veiksnių joje.
Sunku nepaminėti kažko neigiamo? Tada nesakyk nieko. Jei kažkurioje vietoje tu nesusilaikai ir pradedi piešti savo gyvenimą neigiamomis spalvomis - tokiomis situacijomis geriau patylėk. Labai dažnai naudojama frazė ''galvok ką kalbi'', bet dažnas vis tiek pasako kažką neigiamo nepagalvojęs. O ar pagalvotumei smarkiau jei suprastumei jog tai stipriai liečia tavo gyvenimo kokybę? Atmink – žodis turi galią, ką mastai - tą ir kalbi, ką kalbi - tas palies tavo ir kitų gyvenimus, tad mąstyk pozityviai.
Mėgaukis tuom ką mėgsti ir leisk tam augti. Mėgsti piešti ir jauti jog tai padaro tave laimingu? Piešk kuo dažniau, taip tavo emocijos bus geresnės ir neigiami dalykai netrukdys. Leisk tiems mėgstamiems veiksniams augti, pagrįsk jais savo gyvenimą, daugiau jų - geresnė gyvenimo kokybė. Tai gali būti mėgstami hobiai, gyvenamoji vieta net minimalūs vienkartiniai dalykai kaip mėgstama daina ar paglostytas gyvūnas, kurie iš tikro nėra vienkartiniai, bet yra dalis to ką tu mėgsti. Apsupk save tuo kas gerina tavo gyvenimo kokybę, nekalbėk ir aplink save neturėk to kas negatyvu. Kuo mažiau negatyvių žmonių, negatyvių naujienų dienraščiuose bei kitos neigiamos aplinkinės informacijos. Galbūt tau atrodo, kad tai tavęs neliūdina, neįžeidžia, netrukdo, bet jei tai nepagerina tavo gyvenimo kokybės, tavęs nepradžiugina, neinformuoja apie kažką svarbaus, nepamoko, tada kam tau to reikia vietoj kažko pozityvaus?
Neigiamas dalykas yra neigiamas nes tu taip manai. Yra puikus lietuviškas posakis: ''Nėra to blogo kas neišeitų į gerą''. Kad ir kas benutiktų, iš to gali išeiti kažkas teigiamo. Sumušė tavo pažįstamą? Galbūt tai sukėlė didžiulį skandalą ir sukėlė persversmą kuris teigiamai paveiks šalį jog tokių nutikimų būtų mažiau. Džiaugtis nereikia, esmė tame jog nepaskęstumei negatyvume. Net ir ekstremalioms situacijomis yra teigiami aspektai. Galbūt susilaužei koją, tačiau tavo nelaimingą atsitikimą pamatęs žmogus iškvietė greitąją ir tapote geriausiais draugais. O galbūt dar nieko teigiamo neįvyko tačiau įvyks būtent dėl tos situacijos, tik tu to nežinai ir be reikalo jaudiniesi. Kad ir kas benutiktų, iš to išsišakos teigiami ir neigiami veiksniai, bet kokie bus tavo prioritetai?
 
 

KARMA

SVEIKI! JEIGU YRA ŽMONIŲ KURIE PATIRIA, BUVO PATYRĘ IR IŠSIGYDĖ, AR KAŽKĄ BENDRO TURĖJO SU ŠIUO SUTRIKIMU PRISISTATYKIT PM.
 
 
 
Kai viskas atrodo tarsi netikra (depersonalizacijos ir derealizacijos sutrikimas)
 
Kartais pasitaiko momentų, kai atrodo, jog tai, kas vyksta, ką išgyvename ar jaučiame, yra tarsi netikra, lyg tai atsitiktų ne mums, o kažkokio filmo veikėjams. Tyrimai rodo, kad trumpos tokios būklės epizodus yra patyrę apie 70 procentų žmonių. Jeigu lyg netikra atrodo tai, kas vyksta aplink, tai vadinama derealizacija, o jeigu patys sau atrodome lyg nutolę, svetimi, jaučiantys ne savo, o kito žmogaus jausmus ar emocijas - depersonalizacija. Praktikoje šie abu reiškiniai dažnai pasireiškia kartu. Kiekvienas galime juos patirti, kai esame apimti labai didelio streso (pavyzdžiui, išgyvenę autoįvykį), nerimo (pvz. patirdami panikos priepuolį), liūdesio (pvz, netekus artimo žmogaus) arba būdami labai pavargę. Tačiau pasitaiko žmonių, kuriuos ši būklė vargina gana dažnai. Tuomet tai vadinama depersonalizacijos ir derealizacijos sindromu (DP-DR).
Jo varginami žmonės dažnai skundžiasi, kad pasaulis jiems atrodo lyg netikras, nutolęs, kartais plokščias ir sustingęs kaip atvirukas bei beprasmis, taip pat jų pačių veiksmai jiems primena roboto veiksmus. Dažnai jie negali patirti emocijų ir jausti jausmų net artimiausiems žmonėms. Kartais šiems žmonėms atrodo, lyg jų kūnas būtų pasikeitęs, pavyzdžiui, galva gali atrodyti didelė ar lyg nutirpusi, o kartu jie jaučiasi lyg atkirsti tiek nuo viso pasaulio, tiek nuo pačių savęs, lyg būtų sapne ar patalpinti kokiame burbule.
Daugelis žmonių, kamuojamų DP-DR sindromo, taip pat patiria stiprų nerimą. Tai gali pasireikšti panikos priepuoliais, baime vienam eiti iš namų, socialinių situacijų baime ar bendru polinkiu pernelyg nerimauti. Depresija sergantys asmenys kartais taip pat patiria depersonalizaciją, tačiau dažniausiai tai apsiriboja jau minėtu emocijų ir jausmų nebuvimu. Kiti šio sindromo varginami žmonės gali nejausti stipresnio nerimo ar depresijos, tačiau gyventi tarsi savo vidiniame pasaulyje, daug mąstydami apie egzistencinius, metafizinius dalykus ir pan. Labai svarbu tai, kad DP-DR sindromu sergantiems žmonėms pasaulis atrodo TARSI netikras, jų jausmai TARSI ne jų, t.y. protu jie suvokia, kad iš tiesų yra kitaip ir išlieka kritiški savo patirčiai.
DP-DR sindromas dažnai gali pasireikšti kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (kuomet vargina įkyrios mintys bei veiksmai), panikos sutrikimu, socialine fobija, hipochondrija (kai perdėtai nerimaujama dėl savo sveikatos). Taip pat svarbu tai, kad nėra aptikta jokio ryšio tarp šio sindromo ir šizofrenijos (nors žmonės, varginami DP-DR, iš pradžių dažnai bijo, kad tai šizofrenijos pradžia).
DP-DR pradžia gali būti įvairi. Šis sindromas vienodai dažnai pasitaiko ir vyrams, ir moterims. Dažniausiai jis prasideda paauglystėje arba jaunystėje, tačiau gali prasidėti ir daug vėliau. Kartais šio sindromo varginami žmonėms įvardija, kad pirmuosius simptomus patyrė parūkę marihuanos, tačiau gana dažnai jie staiga prasideda be jokios priežasties. Vieni iš karto patiria stiprius ir ilgalaikius epizodus, kitiems jie ilgėja bei stiprėja. Taip pat yra žmonių, kuriems DP-DR simptomai būdingi visą gyvenimą, ir nors dažnai jie supranta, kad kiti žmonės jaučiasi kitaip, patys nėra to patyrę, todėl dažnai net nežino, kad tai - tam tikras sutrikimas.
Manoma, kad derealizacija ir depersonalizacija kyla kuomet suveikia apsauginis smegenų refleksas, reikalingas tokiose situacijose, kai mes patiriame didžiulį stresą, tačau nieko negalime pakeisti (pavyzdžiui, stichinės nelaimės atveju). Šis mechanizmas užblokuoja limbinę sistemą, t.y. tas smegenų dalis, kurios yra atsakingos už emocijas, ir taip apsaugo mus nuo kenksmingo poveikio, kurį gali turėti pvz. labai stiprus nerimas. Jeigu tai trunka trumpai, šio mechanizmo poveikis gali būti naudingas, tačiau DP-DR varginami žmonės šią būklę patiria pernelyg dažnai, ir tai ima stipriai trukdyti. Prie DP-DR išsivystymo taip pat prisideda psichologiniai procesai. Kaip minėjau, labai daugelis žmonių yra patyrę bent trumpus depersonalizacijos ar derealizacijos epizodus, tačiau vieni į juos nekreipia didelio dėmesio, o kiti šiuos simptomus interpretuoja neigiamai (pvz. "Aš kraustausi iš proto", "Kažkas su manimi negerai", "Gal man smegenų auglys?" ir pan.) Kuo grėsmingesnės šios interpretacijos, tuo labiau pradedame nerimauti ir tuo atidžiau stebime, ar nepajusime naujų simptomų. Suprantama, kad kuo atidžiau stebime, tuo daugiau pastebime, ir taip patenkame į užburtą ratą. Be to, kuo daugiau stebime savo pojūčius, tuo mažiau dėmesio galime sutelkti į išorinį pasaulį ir taip stipriname jausmą, kad esame tarsi nuo jo atkirsti. Taigi, kadangi labai svarbu, kaip interpretuojame patiriamus simptomus, dirbant su jais labai naudinga kognityvinė ir elgesio terapija, kuri moko kritiškai ir lyg iš šalies vertinti savo mintis bei tikrinti jų patikimumą. Kuo mažiau grėsmingais ilgainiui pradedame laikyti simptomus, tuo mažiau jie mums trukdo (net jeigu neišnyksta), o daugeliu atvejų ir vis rečiau juos patiriame.
Norint įveikti DP-DR sindromą, pirmiausia svarbu tiksliai išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokie simptomai patiriami. Tai galima padaryti tiek pačiam, tiek ir su specialisto pagalba. Šiuo tikslu maždaug savaitę laiko stebima ir pasižymima, kokie simptomai patiriami, koks jų intensyvumas ir kiek jie trunka. Ši informacija padeda ir įvertinti dabartinę būklę, ir objektyviai stebėti jos pokyčius. Kitas svarbus dalykas - įvertinti, kiek sindromas trukdo įprastiniam gyvenimui. Kuo daugiau nusistovėjusių įpročių dėl jo tenka keisti, kuo daugiau veiklos tenka atsižadėti, tuo labiau jis trukdo ir tuo svarbiau žmogui gauti tinkamą pagalbą. Apsibrėžus problemas, būtina išsikelti realius, pasiekiamus tikslus. Pavyzdžiui, tikslas "gerai jaustis" yra labai nekonkretus, ir sunku pamatuoti, kada jį būsime pasiekę. Daug vertingesnis būtų konkretesnis tikslas. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu žinote, kad šiuo metu beveik nejaučiate emocijų (pvz. jas vertinate tik 2 balais iš 10 galimų), ir norite pasiekti, kad jaustumete emocijas, intensyvumu atitinkančias 8 balus iš 10, tai jau konkretus ir realus tikslas. Dar vienas svarbus žingsnis - atpažinti, kokių užsiėmimų dėl sindromo vengiame, o į kokius - pernelyg įsitraukiame. Pavyzdžiui, žmonės dažnai pradeda vengti būti su kitais, kad šie nepastebėtų, jog jie keisti (tačiau iš tiesų kiti to nemato!). Kita vertus, kartais labai daug laiko praleidžiama "tikrinant" kaip jaučiamės arba stebint save veidrodyje ir bandant save "pajusti". Deja, tai veikia priešingai, nes bet kuris žmogus, ilgai ir intensyviai stebėdamas save veidrodyje, pajustų derealizacijos jausmą. Taigi, svarbu pradėti stengtis kuo dažniau įsitraukti į nepagrįstai vengiamus užsiėmimus ir atsisakyti tų, kurie iš tiesų neduoda naudos. Kad tai būtų lengviau, labai naudinga rašyti dienoraštį, kuris padeda save disciplinuoti ir realiai vertinti, kaip elgiamės. Kad galėtume įsitraukti į vengiamas veiklas, neretai tenka padirbėti su trukdančiomis mintimis. Pavyzdžiui, jeigu vos pagalvojus apie ėjimą į svečius kyla mintis "Visi mane stebės ir manys, kad atrodau keistai, todėl nepatirsiu jokio malonumo", svarbu ją įvertinti, ir rasti ją paneigiančių įrodymų. Tik tuomet, jeigu bent iš dalies šia mintimi abejosime, ryšimės iš tiesų nueiti į svečius ir patikrinti, ar iš tiesų mus stebės ir ar tikrai nepatirsime malonių akimirkų bendraudami su kitais.
Šis darbas nėra lengvas, todėl labai svarbu būti kantriam su savimi ir duoti sau pakankamai laiko, kad galėtume pajusti dedamų pastangų rezultatus. Kognityvinės ir elgesio terapijos metodikos padeda įveikti depersonalizaciją ir deralizaciją daugeliui žmonių. Kartais jos gali būti derinamos su medikamentiniu gydymu. Jeigu savarankiškai sunku tvarkytis su simptomais, visuomet galima ir verta kreiptis į kompetentingą specialistą.
 
 
Straipsnį paėmiau iš http://mastyk-ir-veik.blogspot.lt/2010/03/kai-viskas-atrodo-tarsi-netikra.html

Na reiškiasi mums beveik visiem IQ trūkumas. Kiekvienas turim priklausomybę ir tik skiriasi tos priklausomybės pobūdis ir mąstas. Kiek daug žmonių rūko, geria, lošia, yra narkomanai ir negali to mesti? Kiek žmonių turi priklausomybę nuo saldumynų, prekinimosi, kompiuterinių žaidimų? Juk ir tai būna akivaizdu, kad geruoju nesibaigs. Kiekvienas žmogus skirtingai kažkam jaučia potraukį, o svarbiausia, kad tas potraukis nepavirstų liga, na o IQ tikrai nemanau, kad čia yra kuom nors dėtas, nes tikrai daug milijonierių ir kitų protingų ar aukšto visuomenės sluoksnio žmonių papuola į lošimų priklausomybės pinkles.

apie ka tu kalbi? vakaruos populiari praktika kad refundinus tau is karto atisuncia pinigus ir atsipraso uz patirtus nemalonumus. cia issipisinejimas is kliento ir laiko vilkinimas.
 
p.s. pigu.lt otusourcina savo customer service, tai Natasai nelabai idomu tavo problemos ir jai maziausiai rupi pigu.lt reputacija.
 
p.s.s. panasia patirti turejau su small planet airlines, kuri ignoravo el. laiskus ir priminimus puse metu, iki kol buvo cc'inta atitinkama institucija. Atrase ta pati ryta kai buvo issiustas laiskas ir geranoriskai pasiule kompensacija. Aisku pranese, kad uztrusk iki 11savaiciu ja apmoket, bet bent ledus pralauzem.

Blyn koks tu kompleksuotas zmogus :D
As nieko visiskai pagirunisko neizvelgiau jo tekste.
Negi tu rimtai manai toks dalykas kaip britai bendradarbiai yra pagiruniskas? Ar Paryzius? Ar Balis? Ta prasme zmogus ten susizadejo ir ten susituoke, nes vestuves jam didelis ivykis iprasminantis jo tikslu siekima ir apie tai parase ir pasidalino.
 
As asmeniskai ziauriai uz ji dziaugiuosi, nors net nepazistu jo, bet malonu matyti, kad sekasi viskas
 
 

:D

Na būna įvairių situacijų. Važiuoji užmiestyje geru keliu, leidžiamas 90. Apsilenkei mašiną, tai greitis 120. O ten iškarto ženklas 50 ir radaras. Ir va turi tuos savo 70km viršytus :)

Sveikas. Mano brolio vardas Tomas ir dar nuo aštuntos klasės klasioką turėjau vardu Tomas.

Karbauski, čia tu?

LT klaviatūra CTRL+ALT+E

Gal nelabai į temą, bet prisiminiau šitą :D
 
https://www.youtube.com/watch?v=ASGov_CZeDc

Gi pirmam poste youtube video yra https://www.youtube.com/watch?v=-pvHmbR2isw&feature=youtu.be
 
"Vaidilutės 24"
 
 
 
Eiii! Čia gi tas restoranas kur per pasmerktus rodydavo !! :o