Martynas90

Reakciju i mano argumentus. Ar man deretu visa janutienes videografija nuo 2009 perziuret, kad rasciau atsakymus? As juos jau zinau mintinai- visi yra vagys, vaikus akropolyje grobia valdzios dangstomi pedofilai, juos parduoda geju poroms Norvegijoje, o Tapinas su Ohmanu uz tai gauna procenta. Tuo tarpu Amerikoje is picerijos rusio demokratu deep state su Hillary Clinton priesaky runnina pasaulio reikalus. O nuo viso sito mus gali isgelbeti tik dvasingoji rasija. Ka dar praleidau?

"nieko čia nepritaupysi", "iki pensijos nedagyvensiu", "kam tos dujos mašinoj, užtenka pinigų benzui" ir pan. Kažkur girdėta, ane? :)

Kažin ar ši krizė įkals žmonėms į galvą, kad jokių atostogų ar vakarienių restoranuose jie nėra užsidirbę, kad nėra užsidirbę net menkniekiams... Tragedija, kai dabar visa aplinka (draugai, giminės) bliauna, jog neturi iš ko pragyventi net suknistą mėnesį, nes daug kas dirbo sektoriuose, kuriuos uždraudė.
 
Ką žmonės veikia gyvenime, kad nesugeba susitaupyti net suknistam vienam mėnesiui pragyventi? :)
 
Čia retorinis klausimas vien tam, kad pabambėti...

Yra tokios žuvys, kurių evoliucija susiklostė taip, kad gali su galva prilipti prie kitų, didesnių žuvų (pvz., tam tikrų ryklių rūšiu arba Mantay Ray'ių). Jos neskaitomis parazitais, nes nekenkia tos žuvies sveikatai, prie kurios prilimpa. Tačiau nauda joms didelė - gauna nemokama maisto, t.y. likučių, liekanų nuo ryklio aukų.
 
Tai va tos žuvys yra prielipinės (angl. Suckerfish). Manau, kad tie žmonės, kurie palaiko Aršauską yra šių žuvų tolimi giminaičiai. Gal šiems žmonėms su evoliucija gal ir geriau pasisekė, bet viso labo šios dvi rūšys nelabai kuo ir skiasi...
 
Daugiau apie šias žuvis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Prielipin%C4%97s arba

Kazkokiuose stereotipuose gyvenate kiti. Blemba tai jusu gyvenimas, jis vienas tik, ir stengtis taip i kazkokius remus ilyst. Zmones skirtingi, skirtingi pomegiai ir poreikiai. Ne visiems Nt yra pirmumas gyvenime, ne visi nori vazinet nauja bet su barzdaskutes motoru auto. Kas uzdirbtus pinigus investuoja, kas prakeliauja, kas kazino pralosia, o kas moterims isleidzia. Nera vieno teisingiausio sprendimo tinkancio visiems. Nera! :D
Gyvenkit del saves ir savo mylimu ;)

Paskaiciau ir nelabai suprantu kur problema :) Rasei, kad nedristi kreiptis i psichologa, tai manau, kad dar nera taip blogai ir nesi visiskam dugne is kurio noretum atsispirti. Patikek, kai bus labai blogai, tikra nebegalvosi apie baimes ir ieskosi pagalbos. Pabandymui gali pabdenrauti per skype ar e-mailais su psichologais jei tau nedrasu gyvai. Tai as galvoju, kad tiesiog paauglystes problemos. Daug kam pasitaiko nepritapimas prie aplinkos, kazkas patiria patycias, bet vakar skaiciau knygoje, kad mes negalim pakeisti savo praeities, to kas buvo, tai kam vel grysti prie to ir parintis ? Jei gerai suprantu tai problema tame, kad skaitai nieko nepasiekes ? O kas ikale i galva, kad turi kazko pasiekti ? Ar visi turim buti verslininkai, sekmingi zmones ? Knygoje "subtilus menas nekrusti sau proto"rase, kad vien soc. tinklu itaka zmonems kala i galva, kad turi buti sekmingesnis, turtingesnis ir kitokesnis. Bet pagalvok o lyginant su kuom ? As turbut panasioje sitaucijoje buvau (po biski brendu lauk), kad issikeliam sau per didelius lukescius, kuriu nepasieke mes nusiviliame savimi. Tai ir nesimokyk, jei nejauti, kad nori ar nezinai ko nori. Turi darba, suzadetine, pinigu, neguli parke nusigeres.

Rasti už tokią kainą bus sunku, nes nuo dažnai yra lygu dar didelėms išlaidoms pirmam remomtui. Žinoma, rasti įmanoma. Šeima uždirbanti 2000 € (4 asm.) gali sau leisti net ir naują automobilį salone. Jei nėra būsto kredito žvėriško. 300 € per mėn., 2000 € pradinis, jokios likutinės - tiek kainuoja neblogos komplektacijos Peugeot 2008, kuris šeimai be kažkokių didelių poreikių (dažnos ilgos kelionės, 3 šunys ar pan.) tikrai puikiai turėtų tikti. Nepatinka prancūzas ar SUV imitacija - už tokią pat kainą yra Toyota Corolla. Tiek sedanas, tiek hečbekas, tiek ir universalas.
Pradinis įnašas kaip ir minėtos supuvusios slyvos ar nutrešto mersdeso. Žinoma, mėnesio įmoka viršis to seno bmw ar mb remonto kainą (nors kartais ne taip jau žymiai), bet ir remontu per daug rūpintis nereiks kol garantija (techninis aptarnavimas kainuoja, tačiau kiek teko susidurti tokios klasės auto nėra baisiai brangus), ir mašina nauja, ir tarša mažesnė, ir to mokesčio, kurio dar niekas nepriėmė, išvengt išeis.
 
Tik dėl viešojo transporto išvystymo tai nesutiksiu. Čia valstybė su savivaldybėm turi padirbėti kaip reikiant. Privataus vežėjo iniciatyva mano kaime atsirado tiesioginis autobusas į Vilnių. Bet jei juo važiuot ir grįžt, be nakvynės sunkiai apsieit pavyktų.
 
 
Nes 7 klasė yra visada viskuo geriau nei naujas kibiras. Nesvarbu, kad skendo, lipdytas iš dviejų trijų ar dar kokios kitos bėdos. Tiesiog tai yra principo reikalas. Deja, daug kas net ir po mokesčių atsiradimo vis tiek sės į senus prabangius automobilius, nes nori atrodyti kaip rimti verslininkai. Tuo tarpu pažįstu ne vieną tikrai turtingą ir sėkmingą verslininką, kuris iš savo prabangiai ir moderniai įrengto namo nuostabioje vietoje ar jam patogaus būsto senamiestyje išrieda nauju vidutinės klasės automobiliu.
 
 
 
Ne visi vakaruose yra turtingi. Ten irgi yra skurdo riba ir ant jos laviruoja nemažai žmonių. Vokietijoje, kuri dažnai imama kaip pavyzdys, ne kiekviena šeima gali sau leisti turėti automobilį. Net ir į keliones jie važiuoja taupydami, nes šeimą išlaikyti ten nėra pigu. Paslaugos suėda labai daug pinigų. Bepigu emigrantams, kurie maksimaliai stengiasi paslaugas pirkti grįžę į Lietuvą. Vietinis vokietis už sienos to daryti nevažiuoja.
 
Vienišai mamai tikrai nereikia seno dūmijančio passat b5. Vargu ar ji neturėdama daug pinigų važiuoja kur toliau su tais dviem vaikais, tad jai tikrai nereikia ganėtinai didelio automobilio. Kuo jai netinka Toyota Aygo? Mieste - idealus automobilis. Tiesa, gal kiek keblu su vaikiškomis kėdutėmis, jei vaikai dar labai maži, o pati mama aukštesnė - gali netilpti. VW Fox, Peugeot 107, Citroen C1, C3, C3 ar net C4, Dacia gama... Yra pigių automobilių, kurie jos poreikius atitiktų. Deja, viešojo transporto alternatyva yra sunkiai įgyvendinama vien dėl to, jog trūksta tiek kultūros, tiek pritaikymo prie žmonių poreikių - darželiai, mokyklos, būreliai, poliklinika - jei atstumai didesni tikrai keblu be automobilio net ir miestuose.
 
O dėl piktybiško noro - tikrai taip. Maži miestai, miesteliai ir kaimai tikrai yra piktybiškai B4 passatų naudotojai ir atitinkamo amžiaus Audi ten laikoma kone prabanga. Su žmona dažnai juokiamės, kad kaime yra apie 50% Passat B5.
Vienas buvęs kaimynas turi 3 mašinas. Audi 80 (B4) universlą, žmonai nupirko Audi 80(B4) sedaną ir dar turi Audi A6 (C4). Jiems reikia dviejų automobilių, trijų - tikrai ne (pats sakė, kad C4 nemėgsta, bet didesnė gerai kartais kai toliau važiuoja). Pinigų šeima turi. Galėtų leist netgi naują, jei labai norėtų. Bet nenori. Nes pats gali susitvarkyt greitai ir pigiai. Jokių naujų mašinų neperneša dėl elektronikos. Manai toks vienas? Manau, dauguma.
 
 
 
Ne viskas vyksta pagal vadovėlį. Šiandien tu gali būti finansiškai stabilus, turėt nuostabią antrą pusę, o rytoj neturėt nieko. Ne visi geba priimti idealius sprendimus, kiti rizikuoja, o kiti niekada gyvenime nepasiekia tokio pragyvenimo lygio, kuris užtikrintų, jog šeimai nieko netrūksta. Deja, bet pas mus tokie žmonės iš karto nurašomi. O tarp jų galėtų būti labai puikių šeimų, bet spaudimas ir engimas iš šono dažnai sugadina tokius žmones.
Be to, labai gaji pašalpinių skatinimo sistema prie to irgi prisideda - žmonės aptingsta, nes o kam dirbti, kai iš pašalpų gaunu daugiau. Tai ir su tokiu mokesčiu išlygų didelių čia būti neturėtų. Tačiau mokestis neturėtų būti toks, kad tokie žmonės taptų visiškai nemobilūs. Tai iššauktų naujas bėdas.
 
 
Taršą mažinti reikėtų skatinant, o ne draudžiant ir apmokestinant. Tačiau auto mokestis, panašu, yra tikrai neišvengiamas, kitaip galim gaut ir sankcijų/baudų, nes apie mokestį kalbama labai seniai ir valstybė spaudžiama jį priimti. Tik ar jis padės?
Lietuvoje vidutinis auto amžius (2016 duomenys) - 16,9 metų. Latvijoje - 16 metų. Latvija turi auto mokestį. Be to, Latvijos didžioji dalis gyventojų gyvena VIENAME mieste, kuriame gerokai brangesnis parkingas nei pas mus. Bet skaičiai ne tiek daug ir skiriasi. Pats EU vidurkis 11 metų.
 
 
Su pensininkais yra kita problema. Jie turi savo automobilį ir jo neatsisako, nes jis jiems geras ir taškas. Pensininkas kuris DABAR perka automobilį retai kada perka seną grabą. Bent jau nematau tokių aplink. Primenu, gyvenu kaime, tad čia dar ir požiūrio reikalas skatina juos pirkti senesnius, bet du pensininkus žinau neseniai atnaujinusius savo auto parką. Vienas liko ištikimas Opel ir nusipirko ~2008 astrą prieš 2 metus. Tai grubiai 9 metų automobilis. Kitas šiemet pirko Toyota Corolla Verso panašių metų. Na, nėra EURO 5 turbūt dar, bet vis tiek perkami ne seni grabai, kai yra noro ir bandoma rast galimybių.
 
 
Soduose dar madinga tas mašinas nusiplauti, išsiurbti ir jei reikia pasiremontuoti, nes dar koks įrankis liko sode, o ne mieste, kur garažas jau parduotas. Soduose iš viso gamtos sumažėjo. Bet į sodą atvažiuoti viešuoju ne taip lengva. Reikia stipriai derintis prie grafikų, o kai kur ir paeiti ne porą kilometrų. Kai metų 70+ tai gali būti sunku. Bet ar matėte kada Lietuvoje pensininką su skuteriu (keturračiu vežimėliu)? Retas atvejis. Nes pas mus pritaikyta judėjimui tik popieriuose. Kalbėjau su vienu pensininku, kuris vaikšto, bet labai sunkiai, tad nusipirko tokį. Viskas gerai sako, tik va, ne visur privažiuot arti galiu, tada su lazda tenka baladotis kažkaip.
 
 
Vieni tingi užpakalį pajudint, kiti alternatyvų nemato ar jų realiai nėra. Net ir mieste. Tačiau mieste tikrai nebūtina turėti 2-3-4 automobilių šeimai. Išskyrus atskirus atvejus. Ypač kai yra citybee, eSpark, Bolt, Uber ir n alternatyvų, net pigesnių nei savo auto turėjimas.
Kaime alternatyvų trūksta.
 
 
yra nedidelė viltis, kad visgi tie, kurie perka už 6-7k eur gerokai pavarinėtus automobilius ir keičia juos kas 2-3 metus persės į visiškai naujus, mažesnės klasės ir panaudos juos bent 5 metus kol baigsis lizingas ar garantija.
Gyvenant už miesto tikrai yra bėdos su viešuoju, o uber, citybee ir kitos paslaugos tampa brangios, nepalyginamai nei gyvenant mieste.
 
 
 
 
 
Atsakiau į daugybę žinučių, bet apibendrinant apie tai, kas šiaip labai didelis nuokrypis nuo temos, auto mokesčio nepalaikau, nes pas mus nėra aiškaus plano nei kaip, nei kur, nei kam, nei kodėl. Pas mus matosi noras surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir viskas. Tai yra blogai. Arba yra labai bloga komunikacija su žmonėmis. Visgi, man labiau patinka mokėjimas už važiavimą nei už stovėjimą, tad skatinčiau verčiau per akciją, galbūt apmokestint kai kuriuos kelius, apmokestint įvažiavimus į miestų senamiesčius (ypač Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) ir skatinti viešąjį transportą sukuriant jį patogų. Park n Ride stotelės yra kamščių pabaigoje - jokios logikos. Man įvažiuojant į Vilnių (Nemenčinės pl.) nėra nei vienos stotelės ir su viešuoju ten ne pyragai. Mieste trūksta greito VT. Kai Autobusas iš vieno miesto galo į kitą važiuoja per patį centrą tai kai reikia nuo pradžios iki galo yra neracionalu rinktis VT. Aišku, taip daugiau keleivių, bet tada automatiškai atkrenta tie, kurie važiuoja ilgą atstumą.
 
Auto prekeiviams, tiksliau didžiajai jų daliai, siūlomas mokesčio variantas, kai apmokestinamas taršių auto įvežimas, būtų verslo pabaiga. Ypač tų, kur varinėja 2-3k eurų vertės transportą.
 
Ir taip, aš vairuoju seną automobilį - 2006 metų miniveną ir dar dyzelį (tiesiog neradau tinkamo benzininio varianto). Už tą kainą tikrai galėjau gaut 2010 metų mažą automobilį, tačiau šis naudojamas kaip šeimos pagrindinis transportas, kuriame: 2 maži vaikai ir didelis šuo + dažnai keliaujam po Lietuvą. Daugiausiai važinėju užmiestyje. Kitas šeimos automobilis senas, bet techniškai tvarkingas - 2001 metų mažiukas benzinas. Ir kai ateis antram automobiliui galas, greičiausiai ieškosime galimybių pirkti visiškai naują arba bent jau labai mažai naudotą nedidelį automobilį, tinkamą užmiesčiui (ne su 50kw varikliu). Automobilį dažniausiai naudojam netolimom kelionėm (iki artimiausio miesto 35 km), ar kai nieko daug nereikia vežtis. Deja, naujas minivenas ar mikroautobusiukas, kuris atitiktų mano keliamus komforto (ypač sėdynių) reikalavimus yra man neįperkamas, tad tenka važinėti senesniu.

Jei tau spotify per mėnesį po 10GB išnaudoja, tai darai kažką ne taip. Apie dainų atsisiuntimą offline klausymui per Spotify nesi girdėjęs?
 
O jei tu į miestą išėjęs youtube tiek žiūri, kad reikia neriboto interneto, tai nelabai aš tau ir turiu ką pasakyti. Išlysk iš to telefono, apsižvalgyk aplink kartais :D

Visiskai nepritariu. Nes tai nesprendzia problemos ir dar labiau sukomplikuoja dabartine padeti del kurios ir kyla diskusija.
Jau sioje temoje aptarta, jog pagal dabar galiojancius teises aktus galima atstatyti Lietuvos pilietybe ir dokumentu tvarkymo procesas trunka apie 9 menesius praktikoje, nors deklaruojama, jog tai easy peasy. Jusu siulymas extendina biurokratijos mechanisma iki 3 metu ir prideda papildoma procedura residence permits gavimui/gaminimui ir t.t
Pasinaudojus sia teise yra prarandama kitos valstybes pilietybe, ir jau apkalbeta, jog tai reiskia prarastas socialines garantijas ir t.t. ir pan kas ir yra viena is problemu uzdaranciu duris grizimui i LT. Nes mazdaug gaunasi dabar "Nori butu lietuvis? Privalai kenteti ir atsisakyti daug geru dalyku kuriuos per gyvenima uzdirbai?" Kodel jeigu lietuvis tai turi kenteti del kazko? :D
 
Jusu siulymas:
nespresti dabartines problemos del kurios diskutuojama
dar labiau apsunkinti esama tvarka + papildomos islaidos migracijos tarnybos resursams del padvigubinto proceso.
 
 
Kodel manot, jog tai geriau nei supaprastinta tvarka pilietybes tiesiog neatimant?
Kodel manote, kad pilietybes issaugojimas yra bonusas (premija/priedas uz prie atlygio uz kazka ka darai)?

Kadangi atsirado diskusija, tad manau turėčiau paaiškinti apie ką šią knygą rašiau ir kam ji galėtų būti įdomi.
 
Pirmiausiai tai norėčiau ją vadinti romanu, literatūros kūriniu (žinau, pretenzinga) ir tik vėliau apie konkrečius asmenis. Apie ką ši diskusija, tai tik maža dalis to, kas norėta papasakoti ir tikrai joje nėra svarbiausias klausimas apie patalpas.
 
Šiaip labai įdomu, kai verslą apibūdinate "Varai kiaurai išilgai, išnaudoji silpniausias vietas, apeini įstatymus, užglaistai viską" - niekada savęs verslininku nevadinau (todėl taip, esu diletantas), tačiau manau verslas nėra atskira zona, į kurią patenki ir ten jau elgiesi vienaip, o grįžęs namo esi kitoks. Pirmiausiai verslą kuria žmonės ir kokie tie žmonės yra, toks ir tas verslas tampa. Todėl apie tai ir pasakoju, jog tie, kurie mano, kad iš hobio ar aistros tam ką mėgsti, galima kažką sukurti, kažką palikti po savęs, žinotų su kuo gali tekti susidurti. Ir tai tikrai nebus tie, kurie atvirai sakys ar parodys, jog taip, aš esu devyniasdešimtųjų panetkių ir ieškau kaip tave išsunkti ir apvogti. Pas juos neisite, jūs ieškosite tų, kurie atitiks jūsų įsivaizduojamą partnerį, kuriuo galėsite pasitikėti, kuris padėtų auginti verslą, įgautumėte patirties, išmoktumėte ko nors naujo ir su jūsų bei jo žiniomis sudarytumėte komandą, kurioje jūs išmanote vieną sritį, o partneris kitą ir taip bendromis jėgomis kartu augate. Būtent to ir tikėjausi, pas tokį žmogų maniau ir einu, o kas vyko – tai ir papasakojau knygoje.
 
Tai knyga skirta tiems, kurie nėra verslininkai, tačiau yra kūrėjai. Tokie turi didžiausias galimybes sukurti didžiausius verslus, tačiau tuo pačiu ir didžiausią tikimybę padaryti klaidas. Ši knyga ir yra apie klaidas, apie emocijas, apie sprendimus, apie poelgius. Juos tikrai galima analizuoti iš visiškai skirtingų perspektyvų ir susidaryti vis kitokią nuomonę. Aš nemokinu kaip daryti verslo ir patyrę verslininkai, kurie komentuoja, neabejoju jog elgtųsi kitaip, aš pats dabar priimčiau kitokius sprendimus, bet todėl apie tai ir galiu pasakoti, galiu pasakyti savo klaidas, iš kurių galbūt pasisems patirties kiti ir tai galbūt leis jums nepadaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš.
 
Sėkmės istorijas lengva pasakoti, nes rezultatas sėkmingas. Daug sunkiau papasakoti nesėkmės istoriją, tačiau mano įsitikimu, būtent tokios istorijos padeda labiausiai tobulėti. Tokios istorijos ir susideda iš tų pakilimų ir kritimų, kuriuos matote paveikslėliuose kuomet žiūrite kaip pasiekti tikslą, kad nebūna tiesios linijos į sėkmingą finišą ir netgi atiduodant visą save, augant verslui, jūs vistiek galite nepasiekti išsvajoto finišo vien dėl savo kažkurių pasirinkimų.
 
Būtent jūsų naudojami epitetai idiotas, bažnyčioje muša kvailį ir panašūs leidžia apsimetėliams augti, bujoti bei daugiau verslų praryti. Būtent dėl to daugelis nedrįsta pasakoti to, ką patyrė, nes bus nulinčiuotas komentarais tų, kurie viską daro teisingai, gyvena namuose su baltom tvorom, šypsosi prieš kameras, o jau kas už kamerų galima tik nuspėti. Neabejojau, jog iš jų bus tų epitetų tik daugiau, aš pats save išvadinęs daug siaubingiau už tas klaidas, tačiau tai tikra istorija, kuri buvo čia, Lietuvoje, su tikrais žmonėmis. Tačiau tik prisiimant atsakomybę bei pasakojant savo istorijas, verslas galbūt nebebus vertinamas kaip kažkokios džiunglės, į kurias baisu daugeliui įlįsti, o ten įlindus būti suvalgytiems kažko didesnio, net jei tikėjaisi, kad tas didesnis, bus tavo didžiausias autoritetas.
 
Andrius Kolesnikas
www.geronesiojimo.lt

APSIVEMIAU.
 
Visas tekstas pas, pona autoriu, pastatytas ant pykcio emocijos, momentais primine Andriu Uzkalni (nenustebciau jeigu jis pacio vertybems yra top nuomones formuotojas Lietuvoje) pajauciau labai daug nesupratimo, empatijos nebuvimo, saves centravimo ir savo nuomones prikisinejimo.
 
Zmogau, nebutinai visi turi eiti tavo keliu, nebutinai visi turi bandyti kazkam kazka irodyti kaip tu, nebutinai kitas kencia daugiau ar maziau nei tu, nes to net negalima lyginti, nebutinai tu turi teise aiskinti, kad kitas negali buti paluzes ir pazeidziamas, na, techniskai turi, bet tai pasako labai daug apie tavo asmenybe, kuri sukasi tik aplink tave ir tavo eg, o tokiu atveju su tavim nera isvis apie ka diskutuoti. Nebutinai kazkas kentejo maziau, nes prarado net 90k maziau arba isvis 0 litu, nes kartais net ne viskas pinigais matuojama kaip paciam atrodo. Slaistaisi savo gyvenimiska erudicija, bet vieno tu neismokai, kad ir kiek litu pakelei - tu turi savo tiesa, bet ji nebutinai yra absoliuti visu tiesa, kuria tu gali agresyviai visiems prikisineti vien delto, kad manaisi kazka pasiekes (del ko irgi suabejociau).
 
Labai gaila, kad siam straipsniui nera isilavinusiu ir save radusiu jautriu asmenybiu opozinines nuomones, todel ateities kartoms, kurios irgi saves neras cia nebus ka veikti, o autoriaus zodziai gali tik dar labiau psichologiskai sutraumuoti.
ePavelas bande inesti kritiskumo i situacija, kas minimaliai pamalonino ir iskart sunervino, nes visa diskusija pasisuko i "materializmas" vs "savirealizacija" ir kieno tiesa cia geresne. O koks skirtumas? svarbu AISTROS jausmas butu, o jusu abieju atveju as girdziu, kad jis yra. BET O ka daryt jaunuoliui, kuris visa gyvenima nezinojo ko nori, buvo duhinamas visuomenes ir dabar yra apatiskas ir be aistros viskam, kaip tas ciuvakas sukures tema apie nekenciama darba?!?
 
kiekviena karta pries teisdami ir aiskindami kaip kitam reiketu susiimti save gyvenime pagalvokite, kurios savo asmenybes dalies ar charakterio savybes nepriimat ir nepripazistat.

Kokie čia agresyvūs verslininkai susirinko, geriau papasakokite apie savo išsilavinimus bei gyvenimo patirtį, nes šiuo metu sunku suprasti iš kur tiek kompleksų.
 
@arijas atleisk, bet visko neperskaičiau, Gary Vaynerchuk yra, bet Tony Robbins, Robert Kiyosaki ir kitų veikėjų trūksta čia iki pilnos laimės. Tave vimdo, nes greičiausiai tau dabar yra koks 25 metai, tu baigei mokyklą, įstojai ne ten kur norėjai, o ten kur pavyko įstoti ir pats nesupranti ką nuveikei per tuos 25 metus. Realiai tu esi net nepakankamai subrendęs kalbėti apie tokius dalykus kaip pinigai, jeigu tave motyvuoja ir užveda tokios asmenybės kaip Gary Vaynerchuk. Toliau į tavo klausimus ir prašymus atsakysiu apačioje.
 
@24bazar bent jau iš to ką parašei, tavo diena nėra kažkokia kitokia nei daugumos, tačiau aš tave suprantu, jeigu turi vaikus ir šeimą, šiuo metu tavo pagrindinis tikslas ir motyvacija yra rūpintis šeima ir suteikti jiems viską, ko tikriausiai tau trūko vaikystėje (tai nėra akmuo į tavo daržą, tai yra daugumos realybė). Nekreipk dėmesio į mano parašą, aš jau seniai esu labai pasyvus šio forumo lankytojas ir tas parašas man dabar sukelia daugiau neigiamų emocijų nei teigiamų.
 
Apskritai aš net nekomentuočiau šioje temoje, tačiau forume yra labai daug jaunų žmonių, kurie pasyviai skaito ir nedalyvauja diskusijoje. Savo "penkias kapeikas" aš parašiau būtent tam jaunimui, kad jie turėtų visiškai priešingą požiūrį ir galėtų patys pagalvoti kas jiems tinka labiausiai. Toliau aš pateiksiu kelis pavyzdžius žmonių, kurie mane visada įkvepia ir kurie žiūri į pinigus, tiesiog kaip į įrankį.
 
Mergina (23 metai), baigė mokyklą Lietuvoje, toliau bakalauro studijas Lenkijoje (biologija), neseniai magistro studijas Danijoje (struktūrinė biologija), greitai apgins daktaro laipsnį. Visą laiką dirbo tik pagal profesiją, dirba didžiausiose pasaulio farmacijos įmonėse, kaifuoja labaratorijoje, nes 20% darbo laiko gali skirti savo eksperimentams. Atlieka tyrimus ir padeda mums apsiginti nuo įvairių virusų. Bendraudamas su šiuo nuostabiu žmogumi, jauti visą jo gyvenimo skausmą ir monotonišką plaukimą. Gyvenimas Šveicarijoje, apmokamos komandiruotės kiekvieną mėnesį į pačius įvairiausius pasaulio taškus, pakankamai ilgos atostogos, o taip... Ir tas varganas atlyginimas, kurio tiesiog fiziškai nepavyksta švaistyti. Jeigu tu būtum šiek tiek mandagesnis @arijas ir mokėtum bendrauti su žmonėmis, ši mergina galėtų tave vedžiotis į pasimatymus, kiekvieną kartą apmokėti už vakarienę, kokiame nors nuostabiame Vilniaus restorane ir net padengi taxi išlaidas. Manau nereikia daug pasakoti, kiek šis žmogus yra aplankęs ir matęs visko gyvenime.
 
Vaikinas (27 metai), tipinis programuotojas, ilgą laiką dirbo įvairiuose IT kompanijose, susitaupė šiek tiek pinigų, su trensku išėjo iš darbo ir dabar dirba ties savo projektais, o jeigu tiksliau tai jis kaifuoja supaprastindamas žmonių gyvenimus, gyvena Azijoje, nes gyventi Azijoje yra ne tik pigu, bet ir labai smagu. @JY KO X tai yra tavo atvejis? Tačiau tavo tikslas gerai uždirbti, šio vaikinuko tikslas buvo išspręsti kokią nors problemą su kuria jis susiduria asmeniškai ir susiduria kiti žmonės, atsirado vartotojai, atsirado ir pelnas. Šiuo metu jis stabiliai uždirba nuo 10000$ per mėnesį iš 2 projektų, jis viską daro vienas, nėra nei darbuotojų nei konsultantų nei investuotojų, tačiau smagus faktas yra tas, jog nepaisant viso pelno, kuris auga geometrine progresija, per mėnesį jis išleidžia iki 1000$.
 
Vyras (40 metų), skydiving specialistas, dirbo įvairiuose pasaulio taškuose, visą gyvenimą skraidė ir šokinėjo parašiutu, dabar turi savo mokyklą, mylimus mokinius, per metus aplanko tiek šalių, kiek dauguma aplanko per visą gyvenimą, šokinėja ne tik parašiutu, bet ir skraido su įvairiais lengvais aparatais, žodžiu, visą gyvenimą ore. Sporto klubas, verslo pietūs, tai yra tikrai ne monotoniškas gyvenimas, o kaip Jums buriavimas, kopimai į kalnus, įvairios stovyklos, šiek tiek įdomiau skamba?
 
Vyras (30 metų), gaisrininkas, o jeigu tiksliau Gaisrininkas iš didžiosios raidės. O kaip Jūs daug nežinote apie gaisrininkus Lietuvoje, tikriausiai viskas ką esate girdėję tai apie žemus atlyginimus. Šis žmogus dalyvauja tarptautinėse varžybose, myli savo darbą ir uždirba padorius pinigus dalyvaudamas papildomoje veikloje, turi ir namą ir automobilį ir laisvalaikis pas ji ne iš pigiausių.
 
Vaikinas (22 metai), laisvai samdomas karys, manau daug komentarų nereikia, jis yra savo srities specialistas, dar mokykloje žinojo kuo nori būti ir kas jam teikia malonumą. Ir viskas pas ji gerai tiek su pinigais tiek su laisvalaikiu, suspėja ir pakeliauti ir su draugais pabūti. Jis yra savo srities specialistas, papildomas pajamas gauna ir iš savo laisvalaikio, kuris yra susijęs taipogi su ginklais.
 
Pasirinkau žmones iš labai skirtingų sričių, galėčiau papildyti sąrašą, tačiau tai būtų labai panašios istorijos, tiesiog iš kitų sričių / krypčių, tačiau visus šiuos žmones vienija keli faktai: jie yra savo srities profesionalai, jie daro tai kas jiems patinka, jiems niekada netrūksta pinigų, o esant reikalui galėtų paskolinti dar @arijas, kad jis galėtų nusipirkti dar vieną Gary Vaynerchuk knygą.
 
Daugiau aš nedalyvausiu šioje diskusijoje, jaunimas, turėkite savo galvą, NT ir prabangūs automobiliai yra ne pats svarbiausias dalykas gyvenime, todėl atsakingai naudokite savo resursus.

Kas vienam žmogui yra gyvenimo prasmė, kitam yra "vėjas" ir atvirkščiai.
 
Žmonės skundžiasi savo gyvenimais ne todėl, kad jiems trūksta pinigų, o greičiausiai todėl, kad jiems nepavyksta surasti savo nišos, kurioje jie matytų gilią prasmę ir gyvenimo tikslą. Mano pažįstamų rate yra ne vienas žmogus, kuris uždirba labai padorius pinigus, tačiau jaučiasi lygiai taip pat, kaip nariai rašantys "vėjus". Jeigu temos autoriaus pagrindinis tikslas, gyvenimo prasmė ir vertybė yra pinigai, greičiausiai anksčiau ar vėliau teks nusivilti, kai tik suprasite, koks trapus yra Jūsų gyvenimas ir kaip mažai Jums reikia iki pilnos laimės, vertybės kardinaliai pasikeis. Realiai visoje temoje nėra praktinių patarimų ir kas blogiausia, jog autorius bando perteikti savo asmenines vertybes visiems kitiems forumo nariams ir bet koks nesutapimas su autoriaus vertybėmis yra vertinamas kaip "varganas gyvenimas" arba "tipinis lietuviskas chikenfaktorius".
 
Bendraudamas su žmonėmis aš pastebėjau tokį dalyką, jog laimingiausi žmonės yra savo srities profesionalai. Dauguma tokių žmonių, praleidžia velniškai daug laiko "atliekant savo darbą", tačiau jeigu žmogus gauna malonumą, daro tai kas jam patinka ir niekada negalvoja apie finansinę nepriklausomybę, nes tokie žmonės surado savo nišą. Dažniausiai jie dirba darbą, kuris palengviną arba pageriną kitų žmonių gyvenimo kokybę, kas suteikia jiems daug energijos bei motyvacijos. Logika yra labai paprasta, pasistenkite pasiekti aukštų rezultate vienoje srityje, kuri teikia Jums daug malonumo ir Jūs būsite pastebėtas, greičiausiai dar ir uždirbsite daugiau nei temos autorius, o svarbiausia, Jūs jausite, jog esate reikalingas, įvertintas ir kažką perduosite ateinančioms kartoms. Realybė yra tokia, jog žmonės nori būti įvertinti ir jaustis reikalingais bei naudingais visuomenėje, būtent dėl šios priežasties autorius sukūrė šią temą. Būtų labai įdomu sužinoti ką veikia šios temos autorius turėdamas finansinę nepriklausomybę ir nieko neveikdamas ištisus metus. Aš jokiais atvejais nekritikuoju, aš tik bandau išplėsti mintį, jog kiekvienas žmogus, turėtų pasirinkti savo nišą.
 
Apibendrinant viską, galima padaryti tam tikras išvadas ir pateikti praktinių patarimų.

Suraskite savo gyvenimo nišą.
Būkite šiek tiek minimalistas, investuokite į įspūdžius / patirtį, o ne daiktus.
Bendraukite su žmonėmis, turėkite tikrų draugų aplink save.
Dirbkite prasmingus darbus, kurie teikia nauda aplinkiniams.
Dalinkitės savo profesionaliomis žiniomis su aplinkiniais.
Mažiau klausykite tokių žmonių kaip aš ir susikurkite savo asmenines ir būtinai tikras vertybes.

Man sove ideja uzsiimti namu statyba bet nesu nei states nei pirkes namo. Gal kas galit truputi pasakoti kaip viskas vyksta?

Realiai pasiimk bet kurį 23-24" FHD, svarbu, kad būtų IPS matrica. Sakysi wow po savo senos malkos.
 
Dėl jungčių, žiūrėk kokių tau reikia. Dauguma turi HDMI, ko turėtų tau užtekt.
 
Jeigu nori didesnio nei 24", reiktų tada ir aukštesnės rezoliucijos, bet į 200 nelabai tilpsi.

Aš nesakau, kad auto iš USA nereikia pirkt, tiesiog nereikia pirkt stipriai daužtų, nesvarbu iš kur ta mašina parvežta. Už jokius pinigus nebeatkursi gamyklinio kėbulo.

Liūdna paskaičius, kad vis dar nemažai žmonių neįsivaizduoja švenčių be alco. Pats nevartoju alco (na gerai, labai minimaliai tik didele proga keletą kartų metuose po taurę šampano ar vyno), ir nesijaučiu dėl to nelaimingas ar dar kažkas kad būtų blogai, priešingai, tik teigiami dalykai. O ir žmonės tokiuose renginiuose susirenka tikrai įdomūs, yra tikrai apie ką pabendrauti, susipažinti ir t.t. Mužikai kaimiečiai ar NO ir UK silkių fabriko darbuotojai paprastai ten ir nesirenka tokiuose renginiuose, todėl sakau, tikrai įdomūs žmonės susirenka ir tikrai verta sudalyvauti, bent pabandyti. Pirmiausia pabandykit be alco, tada galėsit palyginti, o dabar daug kas šneka kurie nebandę su ir be ir neturi net kaip palyginti.

Šis renginys ne mano ir nesu niekuo susijes su jo kūrimu ir rengimu, tiesiog radau pasinaudojas google, ir manau pats sudalyvausiu, tad kviečiu ir jus.. Nes vienoje temoje buvau skaitęs uždarbiečiai klausė ką veikti be alko..
 
Palikę visa, kas netikra.. palikę visas savo klaidas 2018-uosiuose.. atleidę, visų pirma SAU.. pamilę save iš naujo.. Nersim į save.. Atskleisti tikrąjį save išdrįsim.. Tokių kaip aš - savų - rate.. Čia nėra smerkimo.. čia nėra "gerk, ko negeri, kažkoks nenormalus gal?".. Čia tie, kurie patys kuria savo likimą, kurie siekia pažinti save, kurie žino savo norus, o ne būrėjos ar horoskopai
Nuoroda: https://renginiai.kasvyksta.lt/62684/nauju-metu-2019-sutikimas-samoningu-bendraminciu-rate-ikveptai-su-inspire?fbclid=IwAR3JMwmu_zePFHmuu6VEZeE5KDQGRZHhSvCy9aEox_4v8LCLUnSu9m8ZNJM

2018-ųjų spalį su dar dviem draugais keliavau į Kaliforniją ir Nevadą. Sukom tradicinį roadtrip’o ratą San Franciskas – Los Andželas – Las Vegasas – San Franciskas. Užtrukom 10 dienų, nuvažiavom 2800 km ir pamatėm visai nemažai.
 
Pamatėm didžiuosiius miestus, pasivažinėjom šalia vandenyno, atsižiūrėjom (ir atsiuostėm, nes smirda :D) jūrų liūtų, buvom Universal Studios, itin daug trynėmės Los Andžele, lošėm Las Vegase, lenktyniavom superautomobiliais, aplankėm du nacionalinius parkus (Yosemite ir Death Valley).
 
Nusprendžiau aprašyti savo kelionę, nes kai pats ruošiausi skaičiau kitus panašius blogus ir man labai padėjo susiplanuoti. Ir šiaip patinka skaityti apie kitų keliones, tai, sakau, pasidalinsiu ir savo.
 
Tam tikslui sukūriau šiokį tokį blogą, o kiekvienai dienai paskyriau po atskirą postą. Čia pradžia:
 
Spausti ir skaityti
 
Gal nesupyksit, kad įdedu tik nuorodą, bet taip buvo patogiau viską surašyti ir sudėti. Vėliau tam bloge gal atsiras ir kitos mano kelionės. Kol kas aprašiau tik šitą, užtruko nemažai laiko.
 
Jei patys ruošiatės į kažką panašaus ir turit klausimų - rašykit čia arba bloge, pasistengsiu padėti.
 
Šiek tiek nuotraukų:
 

 

 

 

 

 

Ačiū, Simonai, už galimybę išsiplėsti.
 
Visų pirmą, turi suprasti, kad kol gyveni toje iliuzijoje, tol ieškai tam patvirtinančių atsakymų. Tol kovoji už savo "realybę".
Nekalbu apie norą eiti su mase ir baimę jai prieštaraut. Čia atskira tema. ;)
 
Tavo požiūris aiškus - džiunglės. Išlieka tik stipriausi.
Gaila, bet.. Mūsų pasaulyje kiek kitaip. Mūsų pasaulyje išlieka tie, kurie geba geriausiai prisitaikyt.
 
Ir tam, kad nepradėtum klijuoti etiketės, kad tai nesusiję, papildomai išsiplečiu ties tavo minėtais atvejais:
Taip, konkurencija savotiškas variklis. Savotiškas vergijos variklis. Vieni tai supranta, o kitiems dar ne laikas.
 
Kadangi taip drąsiai deklaruoji ir autoritetus linksniuoji, paklausiu:
Kas būtų jeigu samdome darbe kolegai padėtum? Su juo kažką sukurtum? Iš jo kažko pasimokintum? Vietoje to, kad kaip tu sakai bandytum būti "gudresnis" ar dar koks "esnis".
 
Kas būtų jeigu turėdamas nuosavą verslą mokintumeis iš geriausių? Ne varžytumeis, o mokintumeis.
Atsakyk man - kuri įmonė turi daugiau potencialo, ar ta, kuri užsisklendus su visais kovoja ar ta, kuri gali susitikti su kita tokia pačia įmone ir apsikeisti vertinga informacija? Sukurti partnerystę?
 
Kalbant apie santykius, ar tu tikrai nori tokios moters, kuri su tavimi vien dėl to, kad kažką kažkur aplenkei? Kaip manai, ar išmintingesnės moterys nesijuokia iš tų penio lyginimo varžybų? ;)
 
Kitas, ne ką mažiau svarbus klausimas - o tau svarbu kaip užsidirbai ant tos gražios mašinos, namo ir moters?
Jeigu ne, tai ties čia ir pasitaupysiu ir su tavimi baigsiu diskusiją.
Jeigu svarbu, tai savęs paklausk - ar tas vilko mindset'as neskatina purvinų priemonių?
 
Ir užbaigiant bei atsakant apie tavo paminėtus autoritetus, ar tu tikrai garantuotas, kad jų sėkmės raktas konkurencija? :) Jeigu taip, tai rekomenduoju detaliau išanalizuoti jų kelią. Kaip atspirties tašką gali pasiimti knygą 'Outliers: The Story of Success'.
 
P.S. Tau aiškinu ne dėl to, kad tave nugalėt. Dėl to, kad tikiu jog tu (ir dalis kitų skaitytojų) turi pakankamai smegenų tai suvokti ir įsisavinti. Kažkur patobulėti (vargu ar tau pavyktų čia tai pripažinti).
 
Jeigu ir toliau man kažką sieksi įrodinėt, tai tiesiog perspėju, kad nesivelsiu į diskusiją, nes pakankamai išsiplėčiau ir paaiškinau savo požiūrį. Kam reikės iš to kažką pasiims, o jeigu tavo kitoks ir nenori jo keisti, viskas gerai, pasilikim prie savų tiesų.

Studijuojant keldavausi 8-9. Nei vėlyvas, nei ankstyvas. Pradėjus dirbti 7:30 +- (priverstas). O pradėjus savo veiklą, tai viskas palaipsniui. Prieš dieną susiplanuoji dienotvarkę, darbų daug, tai būtinai nusiteiki: rytoj anksti keliuosi, pradedu pagal planą dieną ir bus gera diena. Tai šiai dienai 5:30 atsikeliu ir pradedu savo darbo dieną.
 
Man asmeniškai, tai viskas psichologijoje. Jeigu aš leidžiu sau nueiti miegoti su mintim, jog rytoj jokio plano, jokių svarbių dienų ir "relaks", tai ir dienos pradžia būna tokia... Ir žinoma, tikrai bus sunkiau atsikelti. Reik rasti būda save motyvuoti, nusiteikti prieš vakarą ir nebus taip sunku. Žinoma, jau po ilgos dienos - sportas, darbai, tai 11+- krenti kaip lapas. Bet pradėk keltis anksčiau, tai savaime pavargsi anksčiau ir nebesedėsi iki pirmos, antros deginant laiko prie nereikšmingų dalykų. Vos pagaunu save, jog naršau nereikšmingai - baigta, geriau ilsėtis :)

Todel Lietuvoje ir yra tiek daug liudnu ir piktu zmoniu: jie mato kad kiti kazka pasiekia ir juodai pavydi. Ir tada sako kad ne pats pasieke, o tetis ar mama nupirko masina, buta, darba surado...
Praversiu jums akis: viska siais laikais reikia pasiekti paciam. Nera jokios imones kur per pazistamus tave priims dykaduoniauti uz didelius pinigus. Visos imones, visi skyriai turi savo biudzetus ir visokios Gretos arba Petriukai net jeigu ir papuola, ten ilgai neuzsilaiko. Niekas siais laikais nemoka geru pinigu jei nesi ju vertas. O kiek esi vertas, uz kiek save parduodi tiek ir gauni.
Kas liecia mano atveji, tai kaip minejau, reikejo oficialaus darbo nes su IV nedave bankas paskolos namui: pavararciau skelbimus, panarsiau FB darbo grupese ir apskambines kelis idomesnius variantus vaziavau pasikalbeti. Pokalbis truko 5-10 min ir iskart pasirasem sutarti: 300 eur uz 1-2 valandas per diena. Kadangi darbo pasirode daug daugiau nei jie tikejosi tai pakele atlyginima. Po poros menesiu pasiule papildoma darba uz kuri pridejo +200 eur. Dirbu nuo 8 iki 13 val, gaunu 800 eur. Puse metu jau praejo, bankas duoda paskola, namas statosi.
Koks moralas? Ogi jokio! Aš turejau tiksla, 6 men juodai dirbau po 14 val (nuo 8 iki 13 vienam darbe, nuo 13 iki 22 val savo ofise) ir išsipildžiau savo svajone - pasistatyti nama. Niekas man nepadejo, as niekam nesiskundziau, ariau sukandes dantis ir pasiekiau savo tiksla. Tam reikia ne vien protelio, bet ir valios. Kaip ir sixpackas - vieni ji turi nes puse metu kasdien sportuoja, kiti sako kad jis ryja chemija ir nieko nedaro.
Atsimink - sekme kaip neshtumas: visi mato rezultata, bet net nenumano kiek kartu buvai ispistas.

Kad dažniausiai tos, kurios ale gali rinktis iš tų 10-ies, senatvėje ir gyvena katinų apsupty.
Jei ji turi iš ko rinktis, ne visada, bet dažniausiu atveju tai tik todėl, kad ji pati daugiau nieko negali ir duoti apart lovos.

Kaip pastebėta, ne pirma tokia tema pastaruoju metu, o anksčiau jų dar daugiau buvo. Visgi pritarsiu shtak (jei tai nebuvo kažkoks subtilus sarkazmas? :D).
 
Čia kažkokia nauja mada bėgti? Bėgti į kitą šalį atrasti save, bėgti į kitą darbą, nuolatos keisti aplinką, prarasti identitetą ir t.t.
 
Viskas yra daug paprasčiau nei atrodo - nereikia visko kardinaliai keisti, nereikia bėgti kažkur toli. Save atrasti gali toje pačioje vietoje, tiesiog tai trunka ne dieną ir dažnai reikia praeiti ganėtinai ilgą bandymų ir klaidų kelią. Kadangi visada pas kaimyną žolė žalesnė (užsienis atrodo geresnis, kiti darbai įdomesni ir t.t.), tai pernelyg sužadinti sau fantazijos nereikėtų - pvz., ar tu žinai, kiek darbo reikia norint išmokti dainuoti? Ar sugebėtum/patiktų dainuoti valandų valandas? Ar sugebėtum gyventi tokioje tvarkoje, kuri kaip tik įmanoma padėtų užtikrinti, jog neperšalsi prieš pasirodymą? Ar nepradėtum galvoti, kad "oi, kaip gerai buvo dirbti IT srityje, nes dabar uždirbu 500"?
 
Mes visi prisižiūrime paviršutiniškų pavyzdžių ir susidarom realybės neatitinkančias nuomones. Pasižiūri Volstryto vilką ir galvoji: va čia tai jėga, aš irgi taip noriu, einu į pardavimus dirbti. Bet tada supranti, kad galbūt tai ne tau, galbūt tu netiki savo parduodama preke/paslauga ir viską pamatai visai kitaip, iš kitos perspektyvos. Todėl belieka bandyti ir žiūrėti, kas iš to išeis.
 
Nesu prieš keliones, persikėlimą į kitas šalis, tačiau tai neturi būti bėgimas ar būtinai kažkoks "savęs ieškojimas".
 
Laimingas žmogus gali būti laimingas bet kur. Tik visiems skirtingų dalykų reikia tai laimei. Vienas nelaimingas, nes žiemą šalta ir svajoja apie tropinius kraštus, o aš mėgaujuosi jaukiais vakarais po pledu, įsijungęs serialą ir gerdamas arbatą su citrina ir imbieru. Vieni žiemą net neišeis į lauką, o aš myliu tas šaltas šaltas žiemos dienas, kai išlenda saulė ir lauke būna labai šviesu, bet be žvarbaus vėjo. :)
 
Vieniems reikia miesto, kitiems reikia gamtos. Vieniems reikia daugiau bendravimo, kitiems mažiau (bet vis tiek visiems jo reikia). Tai gal tiesiog tau trūksta rimtų santykių ir į viską pažvelgtum kitaip - kad turi gerą darbą, uždirbi, gali galvoti apie šeimos kūrimą ir nejausti nepritekliaus. Daugybė žmonių viską už tai atiduotų.
 
Faktorių milijonas, bet svarbiausia užsiimti įvairia veikla, turėti hobių ir stengtis tapti savimi - suprasti, kas tau teikia didžiausią malonumą.

Aš kalbu ne apie darbus ir kažkokias galimybes. Jų visada yra. Kalbu apie žmogaus emocinę būseną. Nereikia vaidinti, kad visi tvirti ir viską išgyvena nepasikeitę. Tiesiog, jei sunkus laikotarpis, o jo metu dar sau užmeti kažkokį spaudimą, gauni daug streso, tai gali neigiamai paveikti emocinę savijautą, atsirasti visokie egzistenciniai klausimai ir t.t. Čia nebūtinai tas galioja kalbant apie užsienį - šiuo atveju aš taip sakau, nes tokia temos autoriaus situacija. Dažnai tas užsienis gali būti ir nesusijęs.
 
Tiesiog reikėtų neperkaisti, kad nebūtų blogų pasekmių. Aš esu labai už, jei į užsienį važiuojama su protingu tikslu, o ne bėgant nuo savo gyvenimo ir problemų gimtinėje.