Pereiti prie turinio

Sypsnius

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    2.077
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    15
  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo ArN01d Ka galite patarti keliaujant i Japonija   
    Neuzilgo varau i japonija 5 dienoms, panasu kad visas 5 dienas planuoju praleisti tokijuje, nes vien tokijuje tiek visko aplankyti yra, kad ir tu 5 dienu neuzteks.
    Gal kas buvote neseniai ar siaip kokiu patarimu turite, ka privaloma aplankyti, ar kokiu kitu patarimu. Nes kai pradejau planuoti tai net baisu darosi kiek visko pamatyti o atrodo laiko tiek mazai ir net baisu kad dar kazka praleisiu idomaus per tiek visko daug
  2. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo ArN01d Ka galite patarti keliaujant i Japonija   
    Neuzilgo varau i japonija 5 dienoms, panasu kad visas 5 dienas planuoju praleisti tokijuje, nes vien tokijuje tiek visko aplankyti yra, kad ir tu 5 dienu neuzteks.
    Gal kas buvote neseniai ar siaip kokiu patarimu turite, ka privaloma aplankyti, ar kokiu kitu patarimu. Nes kai pradejau planuoti tai net baisu darosi kiek visko pamatyti o atrodo laiko tiek mazai ir net baisu kad dar kazka praleisiu idomaus per tiek visko daug
  3. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo LoneRider925 Importas iš Kinijos (Alibaba)   
    Tai vat mano ir kovojimas, pats išvykau i Kiniją :D o šiaip kovojimas paprastas, daug darbo šnekant, ieškant informacijos rasti patikimus tarpininkus, agentus ir panašiai. Nes dažniausiai tos klaidos yra ne tik kad neapsižiūrėjo ar suklydo. Dažniausia klaida, tai kai informacija eina per 3 tarpininkus iki sandėlio, o dar sandėlyje per 5 darbuotojus, paskutinis atsakingas asmuo tiesiog negauna info arba gauna bloga, nes kažkuriai grandinės daliai buvo dzin. O jiems dažnai dzin, jie yra labai dideli tinginiai, ir jei gali kažką padaryti lengviau būtinai padarys. Nes realiai rūpi tik savininkams ir didiesiems vadovams ta kokybė. O eilinis darbuotojas nori kuo greičiau ir lengviau viską padaryti. Kokybiški darbuotojai kainuoja, tada ir kaina nebetokia konkurencinga. Jei kaina geriausia, kenčia ne tik prekės kokybė, bet ir visų paslaugų kokybė: supakavimas, pakrovimas, patikrinimas priežiūra.
    Kovojimas paprastas, ieškok nepriklausomų tikrintojų, naudok skirtingas įmonęs, nesinaudok įmonę kurią pervežimui rekomenduoja pardavėjas, nes tiesiog jie jau susitarę dirba kartu, ir papildomai netikrina, naudosi atskirą įmonę, ji paimdama patikrins ką gauna, turėsi papildomą saugiklį. Visada kaip minėjo daryk spaudimą. Tą jau tikrai pastebėjau ir gyvai ir laiškais kol 10 kart nepklausi tol nemastydamas atsako, po 10-20 karto klausiant atsakymas pasikeičia, nes jau sumasto tikrai pažiūrėti
  4. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo LoneRider925 Importas iš Kinijos (Alibaba)   
    Uzsiimu tuo 10 metu, kazkada kol nebuvo aliexpress ir nemokejo visi patys ieskoti buvo rojus, dabar vis sunkiau. Didziausi sunkumai susitarti su kinieciais, ir gauti tai ka uzsisakei. Pastovios problemos, kad gauni ne tai ka uzsisakei, gauni ne ta spalva. Cia buvo ir viena is priezasciu del ko pats i Kinija isvykau, kad galeciau lengviau pats ciupineti prekes realiai pries darant uzsakyma. Ir aisku dabar dar pradejau gauti uzsakymus is kitu zmoniu kurie tuo uzsiima kad ir ju prekes patestuociau pries darant didesnius uzsakymus. Bet siaip cia didziausia problema. Aisku dar kaip dirbi-jeigu dirbi su smulkiais kiekiais ir mazais uzsakymais, ir taupai su siuntimu, tai aisku problemos ir kol atsiuncia, dingstancios siuntos, velavimai. Tada bendrauji su tais kurie jau trecios rankos, ir jie dar meluoja, jie nesuseka visko kas ka siuncia, ir gaunasi sugedes telefonas
  5. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo LoneRider925 Importas iš Kinijos (Alibaba)   
    Tai vat mano ir kovojimas, pats išvykau i Kiniją :D o šiaip kovojimas paprastas, daug darbo šnekant, ieškant informacijos rasti patikimus tarpininkus, agentus ir panašiai. Nes dažniausiai tos klaidos yra ne tik kad neapsižiūrėjo ar suklydo. Dažniausia klaida, tai kai informacija eina per 3 tarpininkus iki sandėlio, o dar sandėlyje per 5 darbuotojus, paskutinis atsakingas asmuo tiesiog negauna info arba gauna bloga, nes kažkuriai grandinės daliai buvo dzin. O jiems dažnai dzin, jie yra labai dideli tinginiai, ir jei gali kažką padaryti lengviau būtinai padarys. Nes realiai rūpi tik savininkams ir didiesiems vadovams ta kokybė. O eilinis darbuotojas nori kuo greičiau ir lengviau viską padaryti. Kokybiški darbuotojai kainuoja, tada ir kaina nebetokia konkurencinga. Jei kaina geriausia, kenčia ne tik prekės kokybė, bet ir visų paslaugų kokybė: supakavimas, pakrovimas, patikrinimas priežiūra.
    Kovojimas paprastas, ieškok nepriklausomų tikrintojų, naudok skirtingas įmonęs, nesinaudok įmonę kurią pervežimui rekomenduoja pardavėjas, nes tiesiog jie jau susitarę dirba kartu, ir papildomai netikrina, naudosi atskirą įmonę, ji paimdama patikrins ką gauna, turėsi papildomą saugiklį. Visada kaip minėjo daryk spaudimą. Tą jau tikrai pastebėjau ir gyvai ir laiškais kol 10 kart nepklausi tol nemastydamas atsako, po 10-20 karto klausiant atsakymas pasikeičia, nes jau sumasto tikrai pažiūrėti
  6. Patinka
    Sypsnius sureagavo į wandamas nauja profesija ir gryžimas i LT   
    nieko naudingo nepasakei :)
  7. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo LoneRider925 Importas iš Kinijos (Alibaba)   
    Uzsiimu tuo 10 metu, kazkada kol nebuvo aliexpress ir nemokejo visi patys ieskoti buvo rojus, dabar vis sunkiau. Didziausi sunkumai susitarti su kinieciais, ir gauti tai ka uzsisakei. Pastovios problemos, kad gauni ne tai ka uzsisakei, gauni ne ta spalva. Cia buvo ir viena is priezasciu del ko pats i Kinija isvykau, kad galeciau lengviau pats ciupineti prekes realiai pries darant uzsakyma. Ir aisku dabar dar pradejau gauti uzsakymus is kitu zmoniu kurie tuo uzsiima kad ir ju prekes patestuociau pries darant didesnius uzsakymus. Bet siaip cia didziausia problema. Aisku dar kaip dirbi-jeigu dirbi su smulkiais kiekiais ir mazais uzsakymais, ir taupai su siuntimu, tai aisku problemos ir kol atsiuncia, dingstancios siuntos, velavimai. Tada bendrauji su tais kurie jau trecios rankos, ir jie dar meluoja, jie nesuseka visko kas ka siuncia, ir gaunasi sugedes telefonas
  8. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo TheVukasLt Kelionė metams į Kiniją   
    Išvyka į miestą
    Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
    Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
    Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
    Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
    Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
    Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.
  9. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo TheVukasLt Kelionė metams į Kiniją   
    Darbinė aplinka
    Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
    Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
    Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
    Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
    Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
    Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
    Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.
  10. Patinka
    Sypsnius sureagavo į Fuxaslt Kelionė aplink pasaulį | Atsisakom būti normalūs! | Papildyta 2018.08.09   
    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
     
    "Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
    , trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
     
    <<Facebook puslapis>>





    Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
     
    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
     
    Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
     
    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
     
    Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
     
    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
     
    Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
     
    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
     
    Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
     
    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
     
     
    Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




    Jūsų bičiulis,



    Tautvydas






    TĘSINYS (2018.07.26)

    SAVANORYSTĖ NEPALE



    Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





    Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
    "...




    ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




    "Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















    "Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




    "Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





    "Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





    "Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


    "Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





    "Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





    "Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





    "Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




    "Aukos mokyklai..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




    "Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




    "Mūsų kambariokas..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




    "Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




    "Diwali festivalio papuošimai..."




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




    "Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




    http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg




















  11. Patinka
    Sypsnius sureagavo į Fuxaslt Kelionė aplink pasaulį | Atsisakom būti normalūs! | Papildyta 2018.08.09   
    Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
    Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
     
     
    LENKIJA
    "Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
     

    Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
    SLOVAKIJA
    "– Ar galiu jums padėti?
    – paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
    – Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
    – Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
    – Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
    – Dar neturime. – atsakiau.
    – "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
    O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
    – Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
     

    Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
     
     
    VENGRIJA
     
    "Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
     

     
     
    RUMUNIJA
     
    "Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
     

     
     
    BULGARIJA
    "Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
     

     
     
    TURKIJA
    "Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
     

    IRANAS
    „Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
     

     
     
    NEPALAS
     
    Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
     

     
     
    TAILANDAS
    "Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
     

     
     
    MALAIZIJA
     
    "Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
     

     
    SINGAPŪRAS
     
    "Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
     

     
     
    INDONEZIJA
     
    "Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
     

     
     
    AUSTRALIJA
    "Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
     

     
     
    LAOSAS
    "Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
     

     
     
    VIETNAMAS
    "Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
     

     
     
    ISPANIJA
    „Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
     

  12. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo Auksinis Kelionė metams į Kiniją   
    Kiniečiai
     
    Mano nuomonė po 4 mėnesių apie kiniečius. Kad jie yra didziausi pasaulio tinginiai. Visą laiką ką girdziu yra tik skundai kokie jie pavarge, koks ju darbas sunkus, kad butent ju darbas isame viesbutyje yra pats blogiausias ir sunkiausias, kad ji isnaudoja, ir kad visi kiti nieko nedirba. Ir šitaip skundžiasi visi, nuo studento atliekancio praktiką iki skyriu direktoriu. Ir visiskai visi rade menkiausia proga stengiasi kuo labiau nusiplauti nuo darbo. Mazdaug jei pasibaige printerio kasetė, pamainos vadovas pažiūri į laikrodį " liko 3 valandos iki kitos pamainos, mes apsieisim be printerio, o kita pamaina pasikeis" ir tada visi laksto per puse kabineto iki kito printerio. Bet koks kliento skundas yra stengiamas tam momentui atstumti, kad palikti kitai pamainai, kad ji aiskintusi.
    Turbūt baisiausias tingumo rezultatas, kad jie niekur neina, jei eina i miestą tai tik pavalgyti ar apsipirkti. Mazdaug valgymas mieste yra didziausia pramoga, toks jausmas kad jiems svarbiausia valgyti. Kaip pavyzdys, 22 paskutinio kurso studentas visą laiką gyvenes šiame mieste nera buves senamiestyje ir nera mates miesto simbolio akies. Kai paklausiau kodel, tai ką veikia. Atsakymas buvo, kad sedi namie zaidzia su broliu zaidimus, netoli namu yra didziulis prekybos centras su kavinemis, kino teatru ir parduotuvemis, tai nera poreikio toli keliauti. Ir kai labiau pakalbinu patys kinieciai prisipazino, kad tokiam gyvenimo stiliui turi net kelis pavadinimus, ir pripazysta kad jie taip gyvena. Kiek girdejau pietuose situacija geresne truputi.
     
    Ligoninė
     
    Po dviejų girtų airių pasisvaistymo viesbutyje teko kviesti greitaja. Buvau pasiurpes greitosios veikimu. Nuo skambucio kol atvyko greitoji truko ilgiau nei valandą. Atvykusi 10-20 minuciu tiesiog stovejo ir ziurejo, net nepaziurejo is arciau ir rimciau gal zmogui tirkai blogai (nes realiai buvo prakirsta galva atvira zaizda, is kurios per ta valanda nesugebejome sustabdyti kraujavimo pilnai). Pagrindinis klausimas buvo kas mokės. Kai atsirado kas sumokės, jis tiesiog buvopaguldytas ant nestuvu ir isvestas i ligonine. Net keliones metu daktaras nesistenge prispausti zaizdos, patikrinti pulso, ar suleisti raminanciu kokiu, nes jis vis dar ardesi ir mosavo rankomis. Ligonineje zaizda buvo tiesiog uzspausta bintu sustabdant kraujavimą. Ir daugiau nieko. Daktarai labiau kalbino manę, iš kokios šalies ir kaip mes gerai zaidziam krepsini, nei rupinosi ligoniu, Po keturiu valandu, ligoniui numigus ir nusiraminus, tiesiog suremem peciais ir issivezem namo. Jokiu vaistu, jokios pagalbos.
    Likau šokiruotas ir supratau, kad nenoriu as pats ten patekti
  13. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo TheVukasLt Kelionė metams į Kiniją   
    Darbinė aplinka
    Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
    Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
    Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
    Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
    Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
    Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
    Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.
  14. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo iPauL Kelionė metams į Kiniją   
    PAsidalinsiu pastebėjimais apie skolinimosi įpatumus Kinijoje.
     
    Vienas pirmūjų dalykų kas mane nustebino ir kaip pradėjau domėtis šia tema buvo kai iš kolegų sužinojau, kad Kinijoje galima nusipirkti daiktus už dyką. Tai yra tu sumoki už prekę, gauni prekę o po metų atgauni ir pinigus. Realiai gaunasi, kad gauni prekę už tai, kad paskolinai pinigus. Iš pradžių galvojau, kad už prekę paprašo 10X rinkos kainos, ir tada realiai gaunasi kaip ir gal normaliai. Bet pasirodo ne, kaina yra normali parduotuvės kaina kokia būtų fizinėje parduotuvėje. Tai gaunasi ~20proc brangiau nei kitose internetinėse parduotuvėse. O siūlomi daiktai dažnai yra tikrai normalūs daiktai o ne kažkoks šlamštas. Aišku ir pastebėjau, kad dažnai siūlomos prekės yra skirtos labiau moterims. Kaip ir visur prekė moteriai su galimybę susigražinti pinigus, gaunasi kaip nemokamai tai moteriai visada reikia :D
     
    Kodėl taip yra. Kiek supratau smulkūs pradedantys prekybininkai ypač bandantys prasimušti į užsienįneturi apyvartinių lėšų. Nes dažnai iš užsienio ar aliexpress atšaldytų lėšų reikia laukti ilgai. Tai taip yra bandoma ieškotis lėšų. Bet būdas pasirodė tikrai unikalus, dar tokio nebuvau matęs :D
     
    Šiaip apie paskolas, Kinijoje dabar tai labai ant bangos. P2P platformos, greitieji kreditai klesti. Kiek pasidomėjau internete, tai pvz populiariausiose P2P platformose vistiek nerasi tokių procentų kaip Lietuvoje, čia siūlomas uždarbis kiek radau svyruoja 4-7 procentai per metus, kas manau tikrai nėra daug. Valdžia taip pat labai riboja visą šitą skolinimasi ir kaišioja pagalius į ratus, kad tik nebūtų burbulo.
     
    Dar kas nustebino tai greitųjų kreditų elgesys kai vėluoji gražinti. Jiems galima viskas. Išknisa visa info apie tave, grasina ir skambinėja tavo giminėms, draugams. PVZ iš aplinkos, darbo kolegės bendrakursis pasiskolino pinigų ir vėluoja, tai atkasė jos kontaktus, porą kartų paskambino grasindami kai ji pasakė, kad ne jos reikalas. Tai įdėjo internete jos nuotraukas, jos telefono numerį, šalia nuogos merginos foto kur nesimato veido, bet iš sudėjimo ale panaši į ją, ir parašė skelbimą, kad atidirbinėja per lovą už draugo skolas. Kai parodė ir išvertė kas parašyta buvau šokiruotas.
  15. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo arijas Kelionė metams į Kiniją   
    Šiaip su kiniečiais labiau panašu, kad padeda visa pop kultūra ir jaunesni žmonės. Jaunimas visiškai kitoks nei vyresnieji. Jiem neberūpi taip tradicijos, jiems rūpi vakarai, o kadangi vakaruose mato kaip su šuniukais žaidžia ir kokie jie šeimos draugai, tai po to kai augi turėdamas šunį šeimoje tai ir be peticijų patiesm pikta, kai kažkas juos valgo. Nors realiai kiek jau keliavau ir kiek su žmonėmis kalbėjau, tai nesutikau nei vieno kiniečio kuris būtų ragavęs šunienos ar pritartų tam. Visi sako, kad tas dabar jau tik šiaurėje išlikę ir tai labai retas atvejis
  16. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo TheVukasLt Kelionė metams į Kiniją   
    Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
     
    Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
    Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
     
    Agentūra
     
    Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
    Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
     
    Darbo pokalbiai
     
    Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
    Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
    Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
     
    Popierizmas ir biurokratija
     
    Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
    Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
    Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
     
    Atostogos ir laiko tempimas
     
    Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
     
    Naujienos
     
    Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
     
    Galvos skausmai
     
    Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
    P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
     
    Patarimai
     
    Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
     
    Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
     
    1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
    2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
    3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
     
    P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
     
    P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
     
    PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti
  17. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo TheVukasLt Kelionė metams į Kiniją   
    Išvyka į miestą
    Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
    Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
    Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
    Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
    Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
    Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.
  18. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo TheVukasLt Kelionė metams į Kiniją   
    Darbinė aplinka
    Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
    Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
    Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
    Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
    Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
    Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
    Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.
  19. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo TheVukasLt Kelionė metams į Kiniją   
    Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
    Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
    Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
    Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
    Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
    Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
     
    O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
    Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
    Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
    Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
    Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
     
    Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai
  20. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo Auksinis Kelionė metams į Kiniją   
    Kiniečiai
     
    Mano nuomonė po 4 mėnesių apie kiniečius. Kad jie yra didziausi pasaulio tinginiai. Visą laiką ką girdziu yra tik skundai kokie jie pavarge, koks ju darbas sunkus, kad butent ju darbas isame viesbutyje yra pats blogiausias ir sunkiausias, kad ji isnaudoja, ir kad visi kiti nieko nedirba. Ir šitaip skundžiasi visi, nuo studento atliekancio praktiką iki skyriu direktoriu. Ir visiskai visi rade menkiausia proga stengiasi kuo labiau nusiplauti nuo darbo. Mazdaug jei pasibaige printerio kasetė, pamainos vadovas pažiūri į laikrodį " liko 3 valandos iki kitos pamainos, mes apsieisim be printerio, o kita pamaina pasikeis" ir tada visi laksto per puse kabineto iki kito printerio. Bet koks kliento skundas yra stengiamas tam momentui atstumti, kad palikti kitai pamainai, kad ji aiskintusi.
    Turbūt baisiausias tingumo rezultatas, kad jie niekur neina, jei eina i miestą tai tik pavalgyti ar apsipirkti. Mazdaug valgymas mieste yra didziausia pramoga, toks jausmas kad jiems svarbiausia valgyti. Kaip pavyzdys, 22 paskutinio kurso studentas visą laiką gyvenes šiame mieste nera buves senamiestyje ir nera mates miesto simbolio akies. Kai paklausiau kodel, tai ką veikia. Atsakymas buvo, kad sedi namie zaidzia su broliu zaidimus, netoli namu yra didziulis prekybos centras su kavinemis, kino teatru ir parduotuvemis, tai nera poreikio toli keliauti. Ir kai labiau pakalbinu patys kinieciai prisipazino, kad tokiam gyvenimo stiliui turi net kelis pavadinimus, ir pripazysta kad jie taip gyvena. Kiek girdejau pietuose situacija geresne truputi.
     
    Ligoninė
     
    Po dviejų girtų airių pasisvaistymo viesbutyje teko kviesti greitaja. Buvau pasiurpes greitosios veikimu. Nuo skambucio kol atvyko greitoji truko ilgiau nei valandą. Atvykusi 10-20 minuciu tiesiog stovejo ir ziurejo, net nepaziurejo is arciau ir rimciau gal zmogui tirkai blogai (nes realiai buvo prakirsta galva atvira zaizda, is kurios per ta valanda nesugebejome sustabdyti kraujavimo pilnai). Pagrindinis klausimas buvo kas mokės. Kai atsirado kas sumokės, jis tiesiog buvopaguldytas ant nestuvu ir isvestas i ligonine. Net keliones metu daktaras nesistenge prispausti zaizdos, patikrinti pulso, ar suleisti raminanciu kokiu, nes jis vis dar ardesi ir mosavo rankomis. Ligonineje zaizda buvo tiesiog uzspausta bintu sustabdant kraujavimą. Ir daugiau nieko. Daktarai labiau kalbino manę, iš kokios šalies ir kaip mes gerai zaidziam krepsini, nei rupinosi ligoniu, Po keturiu valandu, ligoniui numigus ir nusiraminus, tiesiog suremem peciais ir issivezem namo. Jokiu vaistu, jokios pagalbos.
    Likau šokiruotas ir supratau, kad nenoriu as pats ten patekti
  21. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo Auksinis Kelionė metams į Kiniją   
    Oras
    Taigi šiuo metu taip karšta kad keliauti ir veikti kažko neina tai radau laiko parašyti dar truputį ką nors. Blogumai didžiausi šiuo momentu turbūt karštis, kada jokio vėjo jokių debesų ir saulutė prikaitina 40 laipsnių, o tarp pastatų nuo įkaitusio betono kai nėra vėjo termometro stulpeliai pasiekia 50 laipsnių. Viešbučio kambariuose su 24/7 veikiančiu kondicionieriumu 30 laipsnių. Su klientais juokauju, kad kondicionieriai made in China, tai bent kiek eina suvaldyti pykti ir nepasitenkinimą. Tokiame karštyje, man kur net Lietuviškos vasaros yra per karštos tragedija. Naktimis miegoti net neįmanoma, nes guli ir jauti kaip ant kūno kaupiasi pelkės prakaito. Geriausias įvykis susijęs su temperatra buvo, kada autobuso termometras vidurdienyje stoint spūstyje rodė 58 laipsnius.
  22. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo antler Mokykitės iš geriausių kokia motyvacinė istorija   
    Bet vienas dalykas yra tiesa, kiek gražiai ar negražiai, bet reklama vaikis darosi iš visko, ir tą daryti pakankamai moka
  23. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo antler Mokykitės iš geriausių kokia motyvacinė istorija   
    Bet vienas dalykas yra tiesa, kiek gražiai ar negražiai, bet reklama vaikis darosi iš visko, ir tą daryti pakankamai moka
  24. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo Auksinis Kelionė metams į Kiniją   
    Kiniečiai
     
    Mano nuomonė po 4 mėnesių apie kiniečius. Kad jie yra didziausi pasaulio tinginiai. Visą laiką ką girdziu yra tik skundai kokie jie pavarge, koks ju darbas sunkus, kad butent ju darbas isame viesbutyje yra pats blogiausias ir sunkiausias, kad ji isnaudoja, ir kad visi kiti nieko nedirba. Ir šitaip skundžiasi visi, nuo studento atliekancio praktiką iki skyriu direktoriu. Ir visiskai visi rade menkiausia proga stengiasi kuo labiau nusiplauti nuo darbo. Mazdaug jei pasibaige printerio kasetė, pamainos vadovas pažiūri į laikrodį " liko 3 valandos iki kitos pamainos, mes apsieisim be printerio, o kita pamaina pasikeis" ir tada visi laksto per puse kabineto iki kito printerio. Bet koks kliento skundas yra stengiamas tam momentui atstumti, kad palikti kitai pamainai, kad ji aiskintusi.
    Turbūt baisiausias tingumo rezultatas, kad jie niekur neina, jei eina i miestą tai tik pavalgyti ar apsipirkti. Mazdaug valgymas mieste yra didziausia pramoga, toks jausmas kad jiems svarbiausia valgyti. Kaip pavyzdys, 22 paskutinio kurso studentas visą laiką gyvenes šiame mieste nera buves senamiestyje ir nera mates miesto simbolio akies. Kai paklausiau kodel, tai ką veikia. Atsakymas buvo, kad sedi namie zaidzia su broliu zaidimus, netoli namu yra didziulis prekybos centras su kavinemis, kino teatru ir parduotuvemis, tai nera poreikio toli keliauti. Ir kai labiau pakalbinu patys kinieciai prisipazino, kad tokiam gyvenimo stiliui turi net kelis pavadinimus, ir pripazysta kad jie taip gyvena. Kiek girdejau pietuose situacija geresne truputi.
     
    Ligoninė
     
    Po dviejų girtų airių pasisvaistymo viesbutyje teko kviesti greitaja. Buvau pasiurpes greitosios veikimu. Nuo skambucio kol atvyko greitoji truko ilgiau nei valandą. Atvykusi 10-20 minuciu tiesiog stovejo ir ziurejo, net nepaziurejo is arciau ir rimciau gal zmogui tirkai blogai (nes realiai buvo prakirsta galva atvira zaizda, is kurios per ta valanda nesugebejome sustabdyti kraujavimo pilnai). Pagrindinis klausimas buvo kas mokės. Kai atsirado kas sumokės, jis tiesiog buvopaguldytas ant nestuvu ir isvestas i ligonine. Net keliones metu daktaras nesistenge prispausti zaizdos, patikrinti pulso, ar suleisti raminanciu kokiu, nes jis vis dar ardesi ir mosavo rankomis. Ligonineje zaizda buvo tiesiog uzspausta bintu sustabdant kraujavimą. Ir daugiau nieko. Daktarai labiau kalbino manę, iš kokios šalies ir kaip mes gerai zaidziam krepsini, nei rupinosi ligoniu, Po keturiu valandu, ligoniui numigus ir nusiraminus, tiesiog suremem peciais ir issivezem namo. Jokiu vaistu, jokios pagalbos.
    Likau šokiruotas ir supratau, kad nenoriu as pats ten patekti
  25. Patinka
    Sypsnius gavo reakciją nuo Auksinis Kelionė metams į Kiniją   
    Oras
    Taigi šiuo metu taip karšta kad keliauti ir veikti kažko neina tai radau laiko parašyti dar truputį ką nors. Blogumai didžiausi šiuo momentu turbūt karštis, kada jokio vėjo jokių debesų ir saulutė prikaitina 40 laipsnių, o tarp pastatų nuo įkaitusio betono kai nėra vėjo termometro stulpeliai pasiekia 50 laipsnių. Viešbučio kambariuose su 24/7 veikiančiu kondicionieriumu 30 laipsnių. Su klientais juokauju, kad kondicionieriai made in China, tai bent kiek eina suvaldyti pykti ir nepasitenkinimą. Tokiame karštyje, man kur net Lietuviškos vasaros yra per karštos tragedija. Naktimis miegoti net neįmanoma, nes guli ir jauti kaip ant kūno kaupiasi pelkės prakaito. Geriausias įvykis susijęs su temperatra buvo, kada autobuso termometras vidurdienyje stoint spūstyje rodė 58 laipsnius.
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...