Gpoz

Kažkaip tu čia kreivai diskutuoji. Nori, kad vyktų diskusija, bet viskas, ką iki šiol esi pasakęs - tai, kad nusipirkęs kažką brandaus ir dėl to pasijutęs laimingu žmogus yra priklausomas, kupinas tuštumo ir dar bile žino ko. O kodėl taip, kodėl tu taip manai, kuo remiesi, kaip pats apibrėži laimę, kaip manai kas ją sukelia ir kt. - jokios informacijos. Maždaug "man taip atrodo - taip ir yra". Tai toks "diskutavimo" principas nėra tinkamas ir siūlyčiau jį keisti iš tavo pusės. Nes dabar ką mes berašysim, tu parašysi vėl tą patį. Tai jeigu nesutinki su mumis, argumentuok kodėl nesutinki ir taisyk mūsų laimės apibrėžimus ar kitus teiginius. Kitu atveju tema labai greitai užsidarys, nes nebus su kuo diskutuoti.

O kodėl tu toks tikras, kad arklys nebus laimingesnis su auksinėmis pasagomis? Ar įlysi į arklio širdį? Vat, gal būtent tos pasagos jam bus didžiausia laimė. Gal žmogui didžiausia laimė bus gražus, naujas namas, kurį įsigys, ilgai taupęs. O gal gražūs drabužiai, gal sodas, gal geras automobilis. Gal tai ir yra kokio nors X ar Y TIKROJI laimė? Ar mes galime nuspręsti už kitą ir sakyti, kad čia tik "išorinis pamaloninimas"?. Nereikia būti pseudo-intelektualu ir pritempinėti, kad žmogus laimingas tik krūvą Dalai Lamos knygų paskaitęs ir medituodamas Indijoje po palme, nes va čia tai labai dvasinga veikla, o būti laimingu dėl naujo būsto - tai jau jokia laimė. Nežinau, kaip išvis įmanoma nuspręsti už kitą ir žinoti, kokius būtent jausmus žmogus išgyvena, patirdamas vieną ar kitą dalyką.

As noriu pasakyt, kad pagal tavo logika iseina, kad tik tie 2 procentai zmoniu yra laimingi. :) Arbe bent jau gerokai laimingesni uz kitus 98. Pats supranti, kad realybeje nieko panasaus nera. Jeigu paimsim netgi sausa statistika, pamatysim, kad tarp turtingiausiu zmoniu (tu, kur uzkala sumas su sesiais nuliukais) savizudybiu, narkotiku ir alkoholio piktnaudziavimo, argesyvaus elgesio kur kas daugiau, nei tarp vidurinio sluoksnio. Tu isivaizduoji, kaip jauciasi zmogus, kuris yra pasiryzes nusizudyt? Manai cia kazkas susijusio su laime? Tas visas blizgesys, sypsenos, juokas daznai yra tokia nevykusi maskuote, kad itikinti gali nebent visai nesubrendusi liurbi. Ir nekalbu as vien tik apie pasaulinio lygio zvaigzdes, bet ir cia, salia musu. Pamenu pasiturintis verslininkas nuo palangos tilto su masina i jura nere, kitas i medi kale su auto, kiek tokiu su BMW X6 pagauna girtu. Kiek turtuoliu nusa zmonas, vaikus? Dar kelis variantus zinau visai netoli saves, kai turtingu tevu vaikai pasidare sau gala. Tikriausiai ju seimose buvo pilna laimes. Zinoma dar dazniau zudosi ar nusigeria mirtinai zemiausias sluoksnis, vargsai, taciau i juos gal nesilygiuojam?
 
Megstamas darbas - kvailiu pasaka, aprasoma self development knygelese ir kituose nesusitupejusiu, nesavarankisku zmoniu skaitiniuose. Man realesne savoka - nenuobodus darbas, o jeigu labai pasiseka - netgi idomus. Taciau kokia veikla gali but idomi tiek, kad jai skirt tavo paminetas 16 valandu per para? Cia, drauge, yra paprastas medicininis terminas - manija. Kad ir kokia grazia svajone turesi, kad ir kaip gerai seksis eit link jos, kazkada teks atsimust i realybe. Teks sau pripazint, kad keletas metu (gerai, jeigu ne keliasdesimt), praleistu sedint prie kompo kasdien arba kitaip besivaikant pinigu, svelniai pasakius nera graziausi tavo gyvenimo metai. Netgi jeigu gyveni savo graziame name ir kieme stovi geras automobilis. Ne, tai nera verta 16 valandu darbo kasdien, cia atsakymas i tavo klausima. Ir labai gerai, jeigu po viso sito tebesi sveikas, kas pasitaiko neitin daznai del tokio gyvenimo budo. Gerai, jeigu turi sukaupes kazkoki kapitala ir bent jau galesi likusi gyvenima praleist laisviau, taciau uz jokius pinigus nebenusipirksi prabegusiu graziausiu gyvenimo metu. Ir dar gerai, jeigu turi seima, ar bent jau kazkoki asmeni su kuriuo gali nuosirdziai pabendraut, nes dirbant po 16 valandu tokiems dalykams daznai laiko nebepakanka. Galbut galesi panesiot savo skaudancia subine po pasauli, taciau tikrai nebebegiosi kaip jaunas, nebeuzsiimsi jokiu sportu ir nieko nebenuveiksi, ka veikia jauni, stiprus, laimingi zmones.
 
 
 
Papasakojau apie nelaimingus, papasakosiu ir apie laimingus. Kaip jau minejau, darbas butu kuo maziau nuobodus ir monotoniskas. Ir kuo maziau jo, tuo geriau. Puiku, jeigu sugebi uzdirbt ir tureti daug laiko sau. Cia jau mano tema, darbo efektyvumas. Kuo daugiau uzdirbt, kuo maziau dirbant. Daznai realybe tokia, kad uzdarbis neitin ispudingas, vistiek neprisiverciu dirbt daugiau, nes iskart pradedu jaust, kaip prarandu savo laika ir netgi sveikata. Nesi to jausmo patyres? Taciau einu i prieki, skiriu laiko apmastymams (plaukiodamas su kajaku ezere arba vazinedamas dviraciu), meginu naujus dalykus, tikiu, kad bus tas uzdarbis visvien. Apie darba uzteks, pakalbekim apie svarbesnius dalykus. Sveikata, be jos apie laime pamirskim, sutinki? Cia pagrindinis prioritetas. Svarbu buti sveikam, o ne uzkalinet pinigus, kuriuos veliau teks kist i sveikatos atstatyma, nors jos vistiek jau nebebus, pavyks tik numalsint skausma. Kuo daugiau geru emociju, daugiau fizinio aktyvumo, sveika mityba, geras poilsis. Kas velgi nesiderina su 16 valandu darbo diena. Seima - kiekvienam individualiai, kiti laimingi ir po viena. Puiku, jei tikrai laimingi, taciau daug tokiu vienisiu tik apgaudineja save, nesugebedami susikurt normaliu socialiniu rysiu. Man grizt i netuscius namus, kur esu laukiamas ir mylimas - didziule laime. Tai tiek. Pinigai labai gerai, kol ju darymas netrukdo gyvent pilnaverti gyvenima.
 
I tema skaitalas.

Visiems sakantiems laimės už pinigus nenusipirksi, pasakysiu tik mintį pateiktame viename tyrime:
 
Laimingiausi žmonės yra tie kurie turi finansinį stabilumą ir žino, kad tai jiems suteikia visišką laisvę gyventi taip kaip nori jie, pirkti daiktus kurie jiems patinka ir kam rūpi ar jie reikalingi jiems ar ne, čia esmė laisvėje turėti bet ką, o ne tame ar tai tau ištikrųjų reikalinga.
 
Linkas į tyrimą: http://www.ons.gov.uk/ons/dcp171776_415633.pdf
 
O ką suteikia finansinis stabilumas? Sumažina neigiamas emocijas (nerimas, stresas ir pan.) bei sukelia teigiamas (pasitenkinimas gyvenimu, laisvės jausmas ir pan.).
 
Problema su žmonėm, kad ne visi moka sugeba gyventi pagal savo finansinį lygį, t.y. turtingieji bei dažnais atvejais vidutinė klasė nori pasirodyti prieš draugus, geresne mašina, didesniu namu ir t.t. O ne gyventi sau, savo malonumui, t.y. pirkti naują mašiną dėl to, kad tau patinka komforto jausmas ja važiuojant, tau patinka užuosti savo naujo odinio salono kvapą, t.y. mėgautis gyvenimu, o ne konkuruoti ir pasirodyti prieš kitus.
 
Yra ir kitų žmonių grupė kurie visą gyvenimą deda cento prie cento, taupo savo sveikatos sąskaita tikėdamiesi, kad po 20-30 metų gyvens pasakišką gyvenimą, bėda tame, kad betaupydami net nenugyvena to 30 metų. O jei ir nugyvena, tai ar tikrai pajausi gyvenimo malonumą, kai tau 50,60 metų, didžiąją dalį pinigų sukiši į sveikatos problemų taisymą, kurių prisidarei per visus tuos metus, nepaisant to, nuo sanarių skausmų viskas ko norėsi tai gulėti lovoje ir klausyti radijo, nes sveikatos už pinigus nenusipirksi.
 
Taigi visa esmė yra mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas tau teikia malonumą ir visiškai nesvarbu ar tai būtų keliavimas aplink pasaulį, ar mėgstamas darbas, gyvenam tik kartą, tai gyvenkim taip, kad senatvėje nereiktų dėl nieko gailėtis ;)

O laime ir dziaugsmas nera skirtingos savokos? Dziaugtis gali nauju telefonu, nauja masina ar nauju magnetu ant saldytuvo, tik tiek, kad budvardis "naujas" turi bloga savybe - jo laikas ribotas. O laimingas gali but visumoje, dar kitaip - jausdamas pilnatve. Jei turi skolu (bankui, draugui ar greitajam kreditui), jei nesi tikras, ar esamoje darbovieteje ilgai issilaikysi arba tiesiog nesi patenkintas tuo, kad vis nepradedi, apie ka ilgai svajojai, tu pirk tuos iphonus kiek nori - nejausi pilnatves, nejausi tos laimes. Supranti.
 
Idomu pratima maciau - uzsistatai zadintuva kelis kartus dienoj ir jam nuskambejus turi pagalvot apie tai, ko sia akimirka nori. Tiesiog. Kur nori buti, kaip nori atrodyti, ka nori veikti, ka nori galvoti. Nestaciau as zadintuvo, bet, kuri laika pagalvojes, supratau, jog gal but kai kurios veiklos nera MANO veiklos, kai kurie daiktai nera MANO daiktai ir kai kurie poelgiai nebuvo MANO poelgiai. Ir cia zaidzia aplinka, kurioje tu gyveni. Niekada gyvenime nemates kompiuterio, as nenoreciau kompiuterio. Nesidomintis zvejyba, as nenoreciau geresnio spiningo. Man nereikejo naujos striukes, bet pries puse valandos atsiverciau jackandjones reklama ir pamaciau striuke, kurios noriu. Ar as jau nelaimingas? Tai tik daiktai. Tai tik laikinas dziaugsmas, ir protingas zmogus niekada neatiduos tam savo laimes.
 
Tu visada matysi kai kuriuos dalykus - seima, stogas virs galvos, psichologine parama, uztikrintumas. Manau, materialus dalykai kazkaip "kompensuoja" geru santykiu stygiu, pasitikejimo savimi stygiu ar bet koki kitoki stygiu. Juk sakoma, kad brangiausi dalykai pasaulyje yra nemokami - vienam tai seima, kitam savo paties sveikata arba profesionalus igudziai megstamoje veikloje.

Tada kyla klausimas kam išvis tiek daug ir sunkiai dirbti, kad uždirbtum tiek pinigų, kad gali tą patį Ferrari nusipirkt? Ir apskritai, jei tas Ferrari žmogui atperka jo įdėtą darbą, tai kodėl gi jo nenusipirkus? Gyvenam tik vieną kartą, tai ką siūlot? Taupyt pinigus velniai žino kam? Tada senatvėje (jei jos sulauksim) turėsim didžiausius turtus, kurių, ko gero, nebegalėsim taip gerai išleist, kaip būtumę galėję išleisti, kol dar buvome jauni. Reikia džiaugtis dabartimi ir daryti tai, ką nori ir kas patinka, nes nežinai, kas bus rytoj.

Gali, nes jei nieko neturi:
- sumažėja ir problemų,
- net mažiausias dalykas kelia didžiulį džiaugsmą.
 
Kodėl taip yra?
Kad sukurti laimės jausmą, smegenys gamina atitinkamas medžiagas (dopaminas, seratoninas, oksitocinas, endorfinai). Tai pinigai, kuriais smegenys (tiksliau genai) apmoka mums už atliktus darbus. Maistas, judėjimas, seksas, menas, ieškojimai ko nors naujo ir tt.
Malonumo gali būti 100% per dieną, bet jei išskiriama daugiau (pav. narkotikų pagalba), labai greit organizmas nualinamas (pinigai baigiasi) ir žmogus malonumo nebejaučia.
 
Gyvenantis kukliai (jogas kur nors kalnuose) malonumo niekur nešvaisto, todėl menkiausias dalykas jam gali teikti begalę laimės - kvėpavimas, meditacija, mėlynas dangus, tyras vanduo, čiulbantis paukštis.
 
Lyginant laimės absoliutų dydį, nieko neturintis jogas laimingesnis nei milijardierius, nes jo smegenys neužterštos problemomis ir "reikalais".
Kodėl tokiu atveju ne visi jogai?
Sveiko gyvenimo šalininkų daugėja, ir perspektyvoje ateities visuomenės susižavėjimas daiktais nyks ir jau nyksta. Daiktai bus vartojami tik poreikiams patenkinti, o ne savo EGO išaukštinimui.
Neišvengiamai artėja dalinimosi ekonomika, kur tiesiog pasiimi reikiamą daiktą reikiamu momentu, bet nesi jo savininkas.
Oranžiniai dviračiai - tinkamas pavyzdys.
Mobilūs telefonai - irgi geras pavyzdys, kaip masės ir milijardieriai naudoja tuos pačius įrenginius.

Labai patiko Isyankar ir Creatium mintys.
 
Čia ta laimė yra skirtingai suprantama, tai labai subjektyvus dalykas, kuris realiai neturi jokio apibrėžtumo ir viską, ką jaučia gali pasakyt tik tam tikras žmogus. Norvydask labai užsiciklino dėl tų visų dalykų, kurie kiekvienam, padoriai ir oriai gyvenančiam žmogui yra norma - tai geras maistas, geri, kokybiški drabužiai, kokybiška avalynė ir visa kt. Taip, tu gali nusipirkti šiltą striukę labai pigiai, kaip ir batus ir ko gero, kai kurie iš čia rašančių savo laiku ir pirkdavo, juk ne visada turėdavot pakankamai vieniem ar kitiem daiktams, kurie kainuodavo daugiau, nei galit sau leisti. Bet kai žmogus atsistoja ant kojų, pasiekia tiek, jog gali sau leisti jau daugiau, jis tikrai per daug neskaičiuos ar striukė kainuoja 50 eurų ar 100 eurų. jam patiks kokybė, patiks prekinis ženklas ir viskas. Aš irgi nesuprantu, kaip kiti gali būti laimingi, kuomet sėdi visiškoje duobėje. Suprantu, kad yra labai puiku neprarasti pozityvo, geros nuotaikos ir pan. bet teigti pasauliui, kad esu vargšas, negaliu sau nieko leisti, bet esu laimingas... Man čia labiau primena kažkokį apsimetinėjimą, o tokių žmonių pažįstu. Turiu du draugus. Pirmasis - studijuoja, tuo pat metu dirba, pajamų turi pakankamai, kad galėtų sau leisti daug dalykų, eiti į kinus, kavines, važinėtų su automobiliu, padėtų tėvams buityje su finansais ir pan. Na, o antrasis - nusidegradavo. Bent mums taip atrodo. Išmetė iš kolegijos (nes nelankė, susirinko skolų ir t.t.) neieško darbo, visiškai neturi pinigų, gyvena su motina, pats turi prisiskolinęs skolų ~500 eurų. tai skolos draugams, pažįstamiems, bet didžioji dalis kreditai. Jo situacijoje aš ko gero nusigraužčiau nagus, raučiausi plaukus ir galvočiau ką man toliau daryt. Tikrai nemanau, kad drįsčiau kažkam ne tai, kad sakyti, bet TEIGTI, jog aš esu laimingas. O šis draugas būtent taip ir daro. Sėdėjom kažkada ir šnekėjomės, aš jam sakiau, jog jam reikėtų pradėti tvarkytis gyvenimą, nes šis kelias niekur neveda, na o jis man ir atrėžė: Taip, aš neturiu nieko, turiu belekiek skolų, neturiu drabužių ir t.t. bet sako aš žymiai laimingesnis už ****, (pirmąjį draugą, kurį minėjau). Aš nežinau, gal jo tokia emocija ir būsena, gal jis neatskleidžia dalykų, kurie jį daro tokiu (laimingu) bet iš šono tai sunkiai eina tikėt. Taigi, moralas žinoma tame, kad būti laimingu ko gero nereikia didelių turtų. penkių mašinų ir vilų, o užtenka gyventi oriai, kad tau, tavo šeimai, tavo namams nieko netrūktų, kad jaustum vidinę ramybę, tą patį finansinį stabilumą ir saugumą. Viskas visada rėmėsi apie pinigus ir nėra čia ko svaigt. "it's not all about money" ko gero sako tik tie, kurie turį belekiek pinigų, tėvų turtingų vaikai, kurie niekada gyvenime nežinojo, kaip kartais yra sunku, kai spaudžia finansiniai sunkumai. Jeigu Norvydask visad prikaišioja, kad esam daiktų vergai, drabužių vergai, maisto vergai ir t.t. tai , visi norime būti laimingi, visi norime gero ir solidaus gyvenimo. Tai ką, mes esame laimės vergai? Gero gyvenimo vergai? O jeigu norėtume gyventi prastai? Tai būtume kas? Prasto gyvenimo vergai? Manau, kad daugiau nesikabinėk prie žmonių, Norvydask, nes pagal tai, ką kalbi, pats tada esi kažkokio tai dalyko vergas.

Labas rytas.
 
Šovė, mano manymu, puiki mintis. Todėl rašau Jums čia, kad išsiaiškinčiau ant kiek ji puiki.
 
Atėjo tokie laikai, kai žmonėms nėra nieko svarbiau nei „kaip aš atrodau kitų akyse", todėl labai daug žmonių sportuoja, kad numestų papildomą kilogramą ar padidintų raumeninę masę. Daugumos sportuojančių tikslas - atrodyti estetiškai, patikti tiek sau tiek kitiems. Šiais laikais, kai internetas pasiekiamas ranka, fitnesas ir kulturizmas populiarėja žaibiškai, vis daugiau žmonių pasirįžta žengti savo pirmąjį žingsnį sporto klubo link, kad pasiektų savo tikslus, svajones ir atrodytų nepriekaištingai.
 
BET.
 
Kad ir kaip bebūtų gaila, kur yra tikslai - ten yra ir problemos. Problema yra ta, kad norint pasiekti atitinkamų rezultatų sporte, turi ne tik palaužyti štangas, palieti prakaitą staklėse, bet ir suderinti mitybą.
 
Mano idėja - sveikas fast food'o restoranas. Ne, čia nebus kebabų, bulvyčių fri ir kitokio briedo. Mano restorane - tik sveikas maistas.
 
Pradėkime nuo pradžių. Atėjęs į restoraną, kavinę pirmiausiai tu atsisėdi prie staliuko ir lauki, kol ateis padavėja ir paklaus "nu ko nori?". Šis visiems įprastas būdas, principas naudojamas jau daugybę metų norint užsisakyti maistą, tačiau, technologijoms tobulėjant galima palengvinti tiek kavinės personalo, tiek kliento gyvenimą bei suteikti galimybę skubančiam klientui palikti maisto įstaigą greičiau (nereikės laukti, kol ateis padavėja norint kažką užsisakyti, pavalgius, nereikės laukti kol paklaus ar dar ko norėsite, o paprašius sąskaitos, nereikės laukti, kol ją atneš bei po to laukti grąžos).
 
Šią problemą galima išspręsti mobiliosiomis aplikacijomis, kadangi išmaniuosius telefonus turi dauguma pajėgiančių sportuoti žmonių. Atėjęs į restoraną, jei esi pirmą kart, matysi reklamas ant sienų, stendų atsisiųsti mobilią aplikaciją, kurioje susidėsi maistą kokį nori.
 
Pavyzdžiui: pietums man reikia suvalgyti 100g vištienos, 100g ryžių, 100g daržovių ir bananą.
 
Programėlėje susidedi viską ko tau reikia, iškart matai kiek surinksi kalorijų, baltymų, riebalų, agliavandenių bei kiek tau visa tai kainuos, tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.
 
O ką daryti tiems, kurių telefonas išsikrovė, sugedo, pametė ar patogiau naudotis old-school'iniais telefonais?
 
Atsakymas: planšetiniai kompiuteriai restorane. Tiesiog paspaudus „užsakymas", po kiekvienu QR kodu būtų ir unikalus užsakymo numeris, kurį padiktavus kasininkei įvyktų tas pats, kas nuskenavus kodą.
 
Šiuo atveju išmaniosios technologijos dar labiau sutrumpintų buvimo laiką restorane, kadangi valgiaraštį būtų galima susidėti prieš darbą, ar žmonėms, kurie turi laisvo laiko būnant darbe, todėl atėjus į restoraną, būtų galima iškart eiti pas kasininkę susimokėti.
 
 
Užsisakius, būtų duodamas lapelis, kaip bankuose, su eilės numeriu ir švieslentėje užsidegus Jūsų numeriui nužingsniuotumėte prie prekystalio ir pasiimtumėte savo pusryčius/pietus/vakarienę.
 
Esmė tame, kad sportininkai turi susidarę mitybos planus, kurių vieni laikosi griežčiau, kiti mažiau, tačiau visi stengiasi pasiekti rezultatų, todėl stengiasi valgyti atitinkamai. Maistas būtų gaminamas nenaudojant riebalų (cooking spray aliejaus pakaitalas), viskas būtų daroma, kad atitiktų sportininkų poreikius. Valgiaraštį sudarytų ne tik mėsa, košės, ryžiai, grikiai, daržvovės, žuvis, bet būtų galima rinktis ir vaisius, batonėlius, vietoje suplakamus šviežius kokteilius. Tiems, kuriems patogiau valgyti darbe, ar kur kitur tik ne restorane, būtų galimybė pasiimti išsinešimui ir maistą pasišildyti vėliau ar suvalgyti, kur nors už kampo.
 
Mano galva, radus problemą bei jos sprendimo būdą, sujungus sveiko maisto idėją bei šiuolaikines technologijas gautųsi kažkas gero. O kaip atrodo Jums? Ar ši idėja ko nors verta? Ką reiktų tobulinti? Kokia Vilniaus vieta tam labiausiai tiktų? Jūsų nuomonė, kritika, komentarai :)

Imigracija yra problema. Bet imigracija yra ir ilgalaikės problemos sprendimas. Bent jau vienas iš jų.
 
Europos Sąjungos didelė problema - senstanti visuomenė. Tai reiškia, kad kasmet bendrasis visuomenės amžiaus vidurkis vis didėja, taigi pastoviai didėja žmonių, kurie gauna/gaus pensijas ir mažėja dirbančiųjų. Ir pensijos čia tik maža dalelė. Žmogus, kuris nedirba, yra išlaikomas valstybės visiškai pilnai. O valstybė yra išlaikoma dirbančiųjų. Kitaip tariant, mažėjant dirbančiųjų skaičiui, stabiliai mažėja valstybės pajamos ir didėja išlaidos. Tokia situacija ilgalaikėje perspektyvoje yra tiesiog tragiška.
 
Imigrantai, kurie imigravę dirba, yra naudingi, nes jų sumokami mokesčiai padėtų kompensuoti didėjančias išlaidas. Kitaip tariant, imigrantai padėtų mažų mažiausiai palaikyti vienodą gyventojų skaičių, geriausiu atveju - jį didintų.
 
Kita vertus imigrantai, kurie nenori dirbti, tampa našta valstybei: dažniausiai dalyvauja nusikalstamoje veikloje arba tampa visiškais valstybės išlaikytiniais.
 
Tad kaip reikėtų spręsti šitą situaciją? Logiškas atsakymas: imigrantams suteikti išsilavinimą, darbo žinių ir įlieti į darbo rinką. Bet čia atsiranda kitas aspektas: tuomet sukyla tie vietiniai, kurie tingi dirbt (yra tie patys išlaikytiniai). Panašiai, kaip daugelis JK pyksta, kad čia privažiuoja daug imigrantų iš rytų, nors patys nė už ką nedirbtų tų darbų, kurie dirba minėti imigrantai.
 
Mano manymu imigrantus reikėtų sulaikyti. Tuos, kurie pasiekia krantus - suimti ir deportuoti. Tuos, kurie bando pasiekti krantus ir įvyksta nelaimė - va ką su jais daryti? Išgelbėti ir deportuoti? Įmanoma. Bėda, kad dauguma sulaikytųjų sėkmingai pabėga, o laisvoje ES bendrijoje be sienų pabėgimas iš stovyklos reiškia bene laisvą judėjimą per visą kontinentą.
 
Sakyčiau, kad reikėtų negelbėti tų, kurie patenka į nelaimes (jeigu skęsta laivas)*. Tačiau tai yra ant tiek nehumaniška, kad ES to niekada negalėtų įgyvendinti.
 
Pats geriausias sprendimas - tai skatinti Afrikos valstybių vystymąsi, darbų kūrimą, švietimo teikimą. Bet ir tai yra be galo didelis ir sunkus darbas, reikalaujantis didžiulių investicijų ir diplomatinių pastangų.
 
* Faktas, kad plaukiantieji iš Afrikos į Europą yra gelbėjami tik skatina ir padrąsina tuos, kurie dar likę Afrikoje. Žinios apie sėkmingą persikėlimą ir priglaudimą ES, paramą ir apgyvendinimą ir net išlaikymą - tai blogiausia antireklama, kurią ES gali pasidaryti sau Afrikos valstybių atžvilgiu.

gal to 17mecio pasaulis ir bus "labai sukrestas" paviesinus ta video, bet manau po kokio 10 metu jam juokas ims, kad mokejo pinigus uz neviesinima:) 100 tas metu, kam rupi tas jo wankinimas.Tiesiai sviesiai tai santazuotojai atsovei kad man poh, nori, kelk kur sirdis geidzia, galiu dar nusifilmuoti, ir baigsis cirkai .

Klausimas... Kas blogiau ? Ar kažkiek tai apsipazorinti, ar vergauti kažkokiai tai suktai laputei ? :)
 
Siūlyčiau nuleisti ant josios užgaidų taip pat drąsiai, kaip prieš Web Cam 'ą... :)

-

Tik aišku ne dokumentų download floderį :)
 
Windows\SoftwareDistribution\Download iš čia visus failus ištrinti reikia, ir per cmd kaip adminas paleisti wuauclt.exe/updatenow ir viskas susirašys.

1. UAB "Ruptela" (gamybos padalinys kaune). Prieš porą metų dirbau testuotoju-komplektuotoju. Turbūt geriausia įmonė, kurioje teko dirbti.
 
Pliusai:
1. Stabili įmonė, visos soc. garantijos, atlyginimus, už viršvalandžius ir šiaip viską labai laiku moka.
2. Yra dar paskatinimai visokie (sveikatos draudimas, gali maisto užsisakyti).
3. Tiek vadovas, tiek bendradarbiai puikūs - jokių ginčų, gandų, nesamonių ar pan.
4. Darbas fiziškai nesunkus.
5. Darbas 9-18h, 5dienos.
6. Atlyginimas fiksuotas + priedai už pagamintą produkciją per mėnesį. Realiai jei didesnių strigimų nebūdavo, tai ~1,3-1,4k Lt gaudavosi.
 
Minusai:
1. Darbas monotoniškas. Praktiškai visą dieną nuo ryto iki vakaro. Aišku kartais galima pasikeisti su bendradarbiais darbais. Bet yra buvę ir taip kad porą dienų iš eilės reikia lankstyti kartonines dėžutes, pinti laidus.
2. Nežinau kaip dabar, bet anksčiau būdavo tokių momentų kad vienų medžiagų trūksta, o kitų perteklių turim. Dabar gal jau susistygavo viskas.
 
 
2. UAB "Elprofis" dirbau elektromontuotoju, bet neilgai.
 
Pliusai:
1. Na nebent tik tai kad turi darbą :D
2. Ai na dar praktikos gali įgyti, jeigu kažkoks minimalus supratimas apie elektrą/signalizacijas/vaizdo kameras yra.
 
Minusai:
1. Algos vokeliuose (ir tai kai ateina laikas mokėti, pasako kad buvo "sunkus mėn." arba "dar nevisi klientai atsiskaitė" ir dėl to mažiau sumokėdavo).
2. Oficialiai darbina - 0,5etato, bet realiai dirbi pilnu.
3. Direktoriaus požiūris į darbą maždaug toks kad nesvarbu kas, bet darbuotojas turi jam atsipirkti. Tad yra tekę ir per lietų griovius kasti ir pan.
4. Darbų saugos nesilaikoma - buvo dirbom ~6-8m aukštyje ir paprašiau kad duotų šalmus ar diržus kad patogiau būtų laipioti konstrukcijom ir kad jei kas nors patikrins, kad negautume baudų. Tai jo atsakymas buvo - vistiek gausit baudas, nes be aukštalipio pažymėjimų dirbat ir viskas :D
5. Iš poros išėjusių bendradarbių girdėjau kad nesumoka paskutinės algos, atostoginių.
6. Tai kas buvo kalbėta per darbo pokalbį - galima pamiršti. Mašinos neduoda, kuro važinėjant į objektus neapmoka, įrankiai - 2-3žmonės dalijasi viena įrankių dėže ir visais įrankiais :D Jei paprašai darbinės mašinos ar kad kurą apmokėtų - "nu matysim ateityje".
 
3. UAB "Mainai", Radijo reklama, Advilio reklamos miestas, UAB Advilis - čia realiai ta pati įmonė, tik labai dažnai keičianti pavadinimus. Dirbau reklamos konstruktorium (šviesdėžių gamyba, plėvelių klijavimas).
 
Pliusai:
1. Galima įgyti patirties.
2. Priima praktiškai visus.
3. Darbo pokalbis max ~10min ("Tai kaip nusiteikęs dirbti?", ... "Nu gerai, nueik pas buhalterę pasirašyti sutarties") :D
4. Išmoksti galvoti su kuo kalbėti, kam ką sakyti, kada geriau patylėti, atskirti ožius ir pan. - na ateityje šitie dalykai pravers :)
5. Susimastai apie ateitį.
6. Jei nebūsi skundikas ir susidirbsi su bendradarbiais, tai bus šiek tiek linksmiau (ta prasme ne taip depresija ims).
 
Minusai:
1. Jokio stabilumo, algas moka kaip nori, kada nori (kas savaitę, kas dvi ir pan.), aišku susumavus gautas algas nesigauna net minimumo.
2. Grasinimai susmeigti peilį į nugarą, sušaudyti - įprasta.
3. Nenustebkit jei su bendradarbiais dirbsit skirtingose įmonėse (pagal darbo sutartis) :D
4. Darbuotojai ofise ir gamybos ceche - yra tarsi dvi skirtingos stovyklos. Jei ofise rengiamas kalėdinis pasisėdėjimas su tortu ar pan. - gamybos darbuotojai nepageidaujami, nekviečiami :D Jei ceche darbuotojai geria - ofisinių irgi nekviečiam :D
5. Jei būna koks rimtesnis patikrinimas - staiga tą dieną "suserga" visi/dauguma darbuotojų - tai normalu :D
6. Tenka dirbti visus darbus - ir medžius genėti, direktoriui briketų į namus parvežti, iš namo pastogės bites išvaikyti ir direktoriaus restorano keptuves šveisti su bulgarkem :D nors pagal darbo sutartį priklauso tik plėvelių klijavimas, šviesdėžių gamyba, montavimas.
7. Kartais nepatikdavo kad bendradarbiai geria - o paskui išvykę į objektą ant stogo krašto vaikštinėja. Na aišku ne mano reikalas, bet nesinorėtų jog išsitėkštų paskui.
8. Dažnai keičiami įmonių pavadinimai. Paskelbia netikrą bankrotą, įkuria naują įmonę ir toliau suka savo reikalus.
9. Jokių karjeros galimybių.

Prieš 2 savaites pasiėmiau Visa Electron iš DNB. Viskas veikia, su paypal'u susiejau, jau spėjau ir pinigus persivest į kortelę iš paypal :D

sebe visa virtuon+mylimiausia.

Teko matyti daug informatikos referatų, kursinių darbų, būtent iš VU, tai tikrai neblizga (nors yra ir tikrai pavyzdingų). Gal labiau tik punktuacija išlaikoma, kas suprantama (sistemiškai) daugeliui, o gal aš pats per daug tikiuosi iš kitų. Vienokių ar kitokių klaidų yra kiekviename darbe, jei gilinsimės, tik klausimas - koks jų kiekis yra ta riba.

Nepasakyčiau, kad išmoksta. Gal vienas ar kitas susiima, bet kokiam IT lietuvių kalba klausimas ar dar būna. Dauguma ateina ne mokytis rašyti, o programuoti, juk ne filologijos studijos. O kas jau moka rašyti, tas ir moka. Per prievartą neišmokysi, nors iš kitos pusės, jei darai po 50 klaidų paprastuose tekstuose, tai kažin ar įstotum išvis.

Speaking of... kaip tik baigiau 2 kursa sios studiju programos (KTU) ir pakomentuosiu tik tiek:
 
50% ar daugiau procentu grupioku mala suda, nekazka teismoko per tuos 2 metus, ir jie tikrai gaus ta diploma - asmeniskai kaip darbdavys ta diploma praktiskai nurasyciau;
100% sutinku su posakiu, kad siekiama ne ziniu, o gauti 5-taka;
per pirma kursa atkrito nemazai studentu (daugiausiai savo noru, nes 'per daug' atsiskaitymu, lol), tad jei tyngi, negaisk laiko;
viska ko ismokau man dave YouTube, o univieras tik liepe ismokt - jei nori ismoksi pats, jei nenori - gausi petaka, ir zinios po 2sav dings;
jei mokesi uz studijas - neapsimoka, jei finansuos valstybe - galbut;
is grupioku, kurie jau dirba +- pilnu etatu programuotojais, kalbu galiu tik patvirtinti, kad is studiju NEKAZKA naudos.
 
Tai tiek is manes.
 
P.S. Smagiausias buvo 2 kurso pavasario semestro programingas. "Susigalvok uzduoti, ja ivygdyk, o mes ivertinsim". Spekit, ar nors vienas neislaike? :D
http://s2.postimg.org/fw9b1n47d/nc8fj.jpg

Per savo ilgą amželį mačiau visko - kaip susikūrė uždarbis.lt, kaip tobulėjo elektronika, kaip gimė sesutė, kaip Gedimino prospektu žygiavo gėjai. Net kaip šuniukas tvarkė katytę - ir tą mačiau... Bet nemačiau, tiksliau sunkiai įžlibinau vieną dalyką - mąstantį jaunimą:
=Jaunimą, kuris žinotų, kad egzistuoja temų paieškos funkcija uždarbyje.
=Jaunimą, kuris prieš kurdamas tas pačias temas paskaitytų jau sukurtas.
=Jaunimą, kuris būtų labiau apsisprendęs.
=Jaunimą...
=Jaunimą...
=Jaunimą...
 
Kalbu aš apie uždarbio jaunimą, kuris kiekvieną dieną išstenėja po temą "kur stoti būsimam programuotojui?" arba "nafik man tas diplomas, bet gal rimtai studijuoti?". Nusiraminkit, jaunimas, aš jums padėsiu. Net šrifto pakeisti nepatingėjau dėl jūsų, reiškia tikrai padėsiu.
 
 
Studijų privalumai:
1. Studijuodamas būsite studentas ir turėsite valstybės nustatytą statusą, kuris jums bus naudingas tuo, kad kol studijuosite, tol būsite atleistas nuo įvairių prievolių, pavyzdžiui, karinės tarnybos, kuri šių dienų aktualija.
2. Valstybė yra nustačiusi tam tikras sąlygas tik jums. Kol esate studentas, jums nereikia mokėti privalomojo socialinio draudimo mokesčio (PSD). Jeigu norėtumėte kurti savo verslą būdami studentai (tai tikrai sveikintina), PSD mokesčiais rūpintis nereikėtų - tai valstybės iniciatyva. Taip pat lankantis poliklinikoje ar kitose valstybinėse gydymo įstaigose neprivalėsite susimokėti.
3. Valstybė jums, mielieji, suteikia daug nuolaidų, pavyzdžiui, transporto. Būdami studentais galėsite už mažą fiksuotą mokestį miesto transportu važinėti pas savo grupiokų merginas ir jas palinksminti (guci guci). Apskritai, valstybė investuoja į jus (finansuoja studijas).
4. Prie jūsų išlaikymo, mielieji, prisideda ne tik valstybė, bet ir šimtai bendrovių, kurios suteikia nuolaidų tik jums. Viena iš tokių bendrovių ir Tele2, studentams paruošusi net specialų mob. ryšio planą.
5. Studijuodami turėsite 4 metus arba 48 mėnesius, arba apie 200 savaičių, per kurias galėsite papildomai tobulėti. Ar įsivaizduojate, kiek per šį laikotarpį galima perskaityti knygų? Būtent - perskaityti knygų, o ne išdulkinti panų. Jeigu studijų laikotarpį skaičiuosite išdulkintų panų ar išgertų alaus butelių skaičiumi, iš jūsų bus specialistai tokie, kaip iš Upelio turinio valdymo sistemos - rimtas Wordpress konkurentas.
6. Kadangi būsite studentai, jūs vis dar skaitysitės kaip mokinai, išlaikomi ne tik valstybės, bet ir tėvų (bent jau galinčių tai leisti ir suprantančių, kad mokslas svarbiau už darbą spaudos kioske). Jeigu tėvai nepasiturintys ir pinigų reikia taip pat kaip ir žinių, galima teikti specialybines paslaugas (bent jau kažką minimaliai), bet jokiu būdu ne dirbti darbą kokiu padavėju - juk jūs ne koks medikas, negalintis teikti paslaugų be diplomo. Iškart patariu nesusigundyti lengvu uždarbiu kokiam gėlių turguje, nes taip tik darysite sau meškos paslaugą. Jeigu tikrai reikia pinigų, stenkitės naudoti savo specialybės žinias ir tik tuomet, jeigu jų visiškai neturite, dirbkite kažkokį kitą darbą.
7. Studijos pagerins jūsų valią ir suteiks disciplinuotumo. Keltis anksti ryte, naudotis bendrabučio "privilegijomis" (jeigu ten gyvensite), kasdien mokytis net nebūtinai tai, kas jums visiškai reikalinga, kęsti kandžius dėstytojų komentarus (retai taip nutinka) - to jums reikia, kad išugdytumėte pakantumą, disciplinuotumą ir įgautumėte valios. Būdamas atsakingas ir pareigingas studentas jūs išmoksite planuoti savo laiką ir darbus (prioritetais) - ne tik tam, kad laiku atsiskaitytumėte darbus, bet ir tam, kad pradėtumėte sau - atrastumėte laiko kokybiškam poilsiui, pramogoms. Juk geras specialistas niekada nekels šiknos nuo kėdės kai jam paskambins pusgirtis draugelis ir pasiūlys pasivažinėti naujutėlaičiu Škoda Šikoktavia. Antraip jis nebus geras specialistas - kas per kompetencija, jei svarbius darbus spontaniškai iškeičia į draugeliu įšikius.
8. Studijuodami susirasite naujų pažinčų. Ne tik draugų. Šiais laikais dėstytojai ne visi sovieticus stiliaus, kuomet juos net pakalbinti baisu. Yra ir tokių, kurie gali būti puikūs draugai neperžengiant tam tikrų ribų. Jie gali jus ne tik mokyti ir įvertinti, bet ir nukreipti tinkamu keliu - siųsti į renginius, rasti darbą ir panašiai. Apie pažintis su bendrakursiais, kurie galbūt kada nors taps jūsų kolegomis, jau net nekalbu. Kiek žinau, po kai kuriuos universitetus vaikšto įmonių atstovai ir tiesiog griebte graibsto darbuotojus. Be to, studijų metų teks praktikuotis, todėl pažintys su įmonėmis bus neišvengiamos. Taigi, sąžiningai mokantis gali pasisekti dvigubai - įgausite ne tik žinių, bet ir pažinčių. Dėstytojams tikrai patinka geri studentai, nors nemuša ir blogų.
9. Pamiršau paminėti, kad jeigu gerai mokysitės, periodiškai gausite ir stipendiją, kuri ypatingais atvejais gali siekti net kokį 100 eurų ar daugiau.
10. Studijuodami galėsite naudotis įvairia literatūra, kadangi kiekvienas universitetas jų turi labai daug. Tai jums nieko nekainuos. Ir patikėkite, ten yra tokių knygų, kokių nerasite internete.
11. Studijų programos yra paruoštos kažkokios tai ministerijos, kur dėdės ir tetos sėdi. Paruoštos jos taip, kad per 4 metus taptumėte ne siauro profilio specialistai. Tai reiškia, kad į jūsų galveles su kateteriu pumpuos ne tik specialybės žinias, bet ir kitokias. Pripažįstu, kad visos jos nebus naudingos, bet kai kurios tikrai pravers gyvenime ir galbūt praplės jūsų akiratį (tiksliau, jeigu nesate išsigimęs genijus, tai tikrai turėtų praplėsti).
12. Pagalba - visada online. Kartais gi būna, kad googlini googlini, bet nerandi to, ko ieškai. Atrodo užduodi paprastą klausimą tai mašinai, bet ji vis tiek spardosi. Štai dėstytojai nesispardys - užduosi jiems klausimą, kuris susijęs su einamuoju dalyku, tai jie ims ir atsakys - nereikės nei googlinti. Geras, ar ne? Kitaip tariant, sutaupysite daug laiko. Be to, internete sunku atsirinkti informaciją gerą nuo blogos, juk jame gali rašyti bet kas - ir ką tik gimęs kūdikis, ir Ostapenko. O atsakymą į užduotą klausimą išgirsite tiesiai iš kompetetingo specialisto lūpų.
13. Studijų programos paruoštos taip, kad nereikėtų mėtytis. Įgausite įvairiapusiškų pagrindų, ne tik specialybinių. Programuos paruoštos taip, kad iš jūsų išaugtų tikrai geri specialistai (iš dalies todėl lietuviai garsėja kaip geri IT specialistai). O dabar įsivaizduoktie, kad mokytumėtės savarankiškai. Ir kaip tai darytumėt? Kurtumėte muzikos svetainę su plain PHP? Ir ką jūs išmoktumėte? Gerai, nieko nesakau, gal ir taptumėte geri programuotojai, bet vargu ar mokėtumėte dirbti su kokiu Office paketu, nes jūs jo paprasčiausiai nepaliestumėte. Sakysite man, kam jo reikia? Pasakykite tai savo būsimam darbdaviui.
14. Universitetas jums suteiks ne tik žinių, bet ir resursų. Pavyzdžiui, turėtumėte gauti galimybę naudotis el. paštu, hostingu, galbūt net serveriu. Apie naudojimąsi kompiuteriais jau net nekalbu. Taip pat yra galimybė gauti pigiai arba net nemokamai tam tikras programas, kadangi universitetai su daug kuo būna pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Apskritai, jūs kaip studentai turėsite daug privilegijų.
15. Išmoksite gyventi savarankiškai. Jeigu jums teks studijuoti kitame mieste, tai gyvensite naujame būste. Gyvensite savarankiškai, todėl tikrai šmoksite daugiau nei mokėjote iki tol. Tai puiki gyvenimo mokykla, nors su posakiu, kad studentui privalu pagyventi bendrabutyje, nesutinku.
16. Gausite diplomą, kuris įrodys jūsų žinias ir su kuriuo galėsite įsidarbinti į įstaigas, kurios jo prašo (dažniausiai tai valstybinės įstaigos - Blackbeard papildymas).
 
 
Studijuojami dalykai:
Šiek tiek paanalizuosiu, ką studijuoja programuotojai. Turbūt jau visi žino, kad programuotojams rengti yra programų sistemų studijų programa. Vienur ji gali vadintis vienaip, kitur kitaip. Dėstomi dalykai kaip diena ir naktis tikrai nesiskiria, skirtis gali tik kokybė (kur studijuoti - čia jau atskira tema). Pažvelkime į VU programų sistemos dalykėlius.
 
Aprašas:
 
Kiekviename semestre mokysitės 6 dalykų. Beveik visi jie - specialybiniai.
 
1 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Visokios matricos ir panašiai. Dalykas labai svarbus nėra, bet turėti algebrines žinias bent minimaliai programuotojams reikia - su matricomis jie susiduria tikrai.
=Diskrečioji matematika. Tai naudinga matematikos šaka, kuri tikrai reikalinga programuotojui. Pradedant būlio funkcijomis, baigiant informologija. Iš visų matematikos šakų ši arčiausiai IT.
=Kompiuterių architektūra. Sužinosite kaip veikia kompiuteris. Tiksliau, jo operacinė sistema ir panašiai. Šį dalyką galima mylėti arba nekęsti, kitaip nebūna. Arba galima suprasti, arba nesuprasti - bet jeigu nesuprasite, tai jokio malonumo.
=Procedūrinis programavimas. Tai tokia kaip introdukcija į programavimą, panašiai kas ir mokykloje, tik aišku, užduotys gali skirtis. Vėliau pamažu atsisveikinsite su procedūromis ir turbūt, kad pereisite prie objektų.
=IT ir komunikacijos įgūdžiai. Nuo Office pradmenų iki psichologinių aspektų. Šis dalykas iš esmės padeda lavinti save kaip asmenybę, ne tik kaip programuotoją. Aišku, galėtų būti ir nesujungta nemaža dalis dalykų į šią paskaitą, bet yra kaip yra.
=Anglų kalba. Čia jau nėra ką komentuoti, tiesiog anglų kalba, susijusi su specialybe. Gali atrodyti nuobodu, gali atrodyti vieniems lengva, kitiems sunku.
 
2 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Matematika tęsiasi.
=Algoritmų teorija. Dalykas gan rimtas ir svarbus, nes realizuoti algoritmą programavimo kalba - programuotojo uždavinys, o tam, kad kodą būtų lengviau parašyti, sugalvoti, ar išvis suvokti, reikia susipažinti su įvairiais jau egzistuojančiais algoritmais. Pats algoritmų kūrimas įprastai nėra programuotojo reikalas, tačiau pagrindus turėti svarbu.
=Algoritmai ir duomenų struktūros. Kaip suprantu, čia tas pats kas ir aukščiau, tik prisideda duomenų struktūros. Nors galbūt šis dalykas grynai IT, o ankstesnis - matematinis. Ties šia vieta galėtų pataisyti studijuojantysis.
=Objektinis programavimas. Štai čia prasideda tikrasis programavimas, kuris ir turėtų tapti jūsų kasdienybe
=Anglų kalba. 1 semestro tęsinys.
 
3 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Susipažinsite su programų kūrimo teorija nebūtinai iš programavimo pusės, juk reikia mokėti tinkamai struktūrizuoti produkto kūrimo darbus ar paruošti programą leidimui.
=Duomenų bazių valdymo sistemos. Pavadinimas kalba už save. Šios paskaitos tikrai suteiks labai reikalingų žinių - duomenų bazės yra šiandienos IT pasaulio svarbi dalis.
=Objektinis programavimas. Jis tęsiasi.
=Matematinė logika. Iš tiesų tai 1 semestre pamatytos diskrečiosios matematikos dalis. Ji įterpiama kaip atskiras dalykas turbūt todėl, kad yra plati, pusiau filosofinė. Dalykas gali atrodyti rimtas ir užkabinantis ir įdomus, arba visiškai neįdomus ir nuobodus.
 
4 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Mokomės ir toliau programų inžinerijos meno.
=Matematika programų sistemoms. Matematika vis dar tęsiasi (bet jau ir baigiasi).
=Kompiuterių tinklai. Kaip ir išmanyti kompiuterio veikimo bazinius principus, taip ir suprasti, kaip veikia ir kaip administruojami kompiuterių tinklai - programuotojui neturėtų būti bėda. Iš tikro, tai naudingas dalykas ir žinios tikrai nepakenks, nors tai ganėtinai plati sritis, bet gal ji jums taip patiks, kad nuspręsite tapti tinklų administratoriais (kuo dirbsite baigę šią studijų programą, priklauso tik nuo jūsų).
 
5 semestras:
=Programų sistemų testavimas. Išmoksite testavimo teorijų. Juk reikia, kad sukurtas produktas veiktų, o jei nereikia, tai užleiskite studijų vietą labiau motyvuotam asmeniui.
=Interneto technologijos. Kaip ir pavadinimas pasako, susipažinsite su interneto technologijomis. Šiuo atveju tai nebus kažkoks HTML (jis jau regimas 1 semestre). Čia susipažinsite su XML ir panašiomis sąvokomis, pažvelgsite į svetainių kūrimą-architektūrą giliau.
=Žmogaus-kompiuterio sąveika. Šis dalykas padės suprasti, ko reikia vartotojams. Nors skambėti gali vienaip, bet susipažįstama labiau su grafinėmis subtilybėmis ir vartotojų poreikiais, iš ko suprasite, kaip geriausiai paruošti programos vaizdą vartotojui.
=Programų sistemų projektavimas. Apie šį dalyką nepasakysiu nieko. Skamba panašiai kaip į programų sistemų inžineriją, bet skirtumų, matyt, yra.
 
6 semestras.
=Programų sistemų kūrimas. Dar vienas kabliukas, kurio paaiškinti negaliu.
=Profesionalumas ir etika. Labai vertingas dalykas yra ta etika, tik mažai kas supranta. Nespecialybinis dalykas, bet ir gerai, nes jų ir taip nėra daug.
 
Daugiau neberašau, nes pagrindas jau yra. Praleidau tokius dalykus kaip kursiniai ar praktiniai darbai, taip pat pasirenkamuosius modulius. Jų yra ne viena dešimtis, dalis specialybinių, dalis ne.
 
Taigi, kaip matote studijuodami susidursite su įvairaus plauko dalykais, kurių daugumos įprastame gyvenime bent jau plačiai tikrai nepaliestumėte. Įgausite svarbius pradmenis, kurie tikrai svarbūs tam, kad:
=Susidomėtumėte ir turėtumėte norą tobulėti.
=Taptumėte geri specialistai.
=Rastumėte gerą darbą.
 
Studijos iš jūsų nepadarys specialistų, tačiau suteiks galimybę tokiais tapti tokiu atveju, jei dirbsite papildomai. Kitaip... Kas iš jūsų bus. Daugiausiai - vidutiniokai. Bet ir jie daug dirba, jeigu yra negabūs, nes sakoma, kad juodas darbas atsiperka ir kvailiui.
 
Įgavę studijų patirties jūs jau žinosite kur bazuotis ir manau, kad nesimėtysite prie nereikšmingų veiklų, kokiomis galbūt užsiėmėte iki tol. Geras specialistas gali diplomo ir neturėti, tačiau svarbiausia ne jis, svarbiausia - studijų procesas ir jo teikiami privalumai. Su pagrindiniais aspektais jūs jau susipažinote, dabar galite pagalvoti - gal visgi verta studijuoti?

Pats parašė ir pasiūlė pagalbą :) sugaišo beveik visą dieną dėl mano tinklaio problemos.
Siūliau atsilyginti, bet atsisakė :)
daugiau tokių žmonių :)
Ačiū labai

Vat tokia pasaka (cia isgalvotas pavyzdys, tokio realybeje nera:): dirba zmogelis darbe visa menesi, o jo alga bosas perveda "treciajam asmeniui". Nori zmogelis kazka nusipirkt, "traciasis" kelis pinigus duoda tik uz papildoma mokesti. Nori zmogelis nusiimti didesne suma - "treciasis" sako: tau si menesi nebepriklauso...
Realiai, tas "treciasis" pasiemes zmogelio pinigus, o jam daves kazkokia plastmasine kortele, uz kuria zmogelis vel gi susimoka metini mokesti, menesini, naudojimo, dar kazka...
Senais gudziais laikais, vienoje, labai norincioje tapti nepriklausoma karalysteje, tai vadinosi reketas...
 
Gerai, kad visa tai tik pasaka, ir demokratineje ralybeje taip nebuna...

Man įdomu kokia tu žole ten pjovei kad tokios mintys.

padeng|ti, padengia, padengė
1. apdėti, pakloti: Padengti stalą pietums.
2. aptraukti paviršių: Padengti geležį nikeliu.
3. apmokėti, atlyginti, kompensuoti: Padengti skolas, išlaidas. padengimas.