Gpoz

Na, gerai, kad imiesi tokios iniciatyvos, bet sutartis tai tikrai turi kur tobulėti.
Visų pirma, Jūs, Jūsų, Jums, Jus ir t.t. yra rašomi iš didžiosios raidės - elementarios pagarbos ženklas.
 
Kas per velnias tas reikiamas laikas ir formatas? Užsakovui tai galbūt likus 1 dienai iki deadline'o, vykdytojui galbūt likus mėnesiui iki deadline'o? Žodžiu, raštu, varpais...
 
 
Sutartyje kalbėti, apie tai, ką dar galime padaryti - netinkama reklama netinkamoje vietoje. Paskutinis sakinys dar ir su žodžių trūkumu.
 
 
Pagal Zimbabvės kodeksą interneto svetainėse turi būti prezidento portretas. O pagal Svazilando įstatymus draudžiamos interneto svetainės, kuriose reklamuojami kitų šalių vadovai. Ką darysi? Trūksta kelių žodžių, pabrėžiančių LR įstatymus, o ne velnias žino kokius, kaip „sutartyje“ rašoma kokius nors.
 
 
 
Atsiduoda nelegalia veikla, grasinimu.
 
Taip pat, labai daug tekstų: mes nedarome, mes neatliekame... Sutartyje kaip tik reikia to, ką Jūs darysite, ką atliksite, nes užsakovui tokie negalintis ir nedarantys pasitikėjimo nekels.
 
Be to, keliose vietose trūksta kablelių, reiktų tai pasitaisyti, nes šiek tiek kliūna už akių.
 
Jei prisėstų teisininkas, tai pakomentuotų dar išsamiau, aš toks nesu, tačiau galiu pasakyti, kad teisiškai toks dokumentas yra niekinis. Tie teisiniai, kartais sunkiai suvokiami (retoj sutartį dabar tokių matau), žodžiai, terminai yra labai svarbūs ir gali daryti lemiamą įtaką kilus ginčams. Turiu labai daug pavyzdžių, kur net geros, profesionalų ruoštos sutartys nepadeda 100% apsisaugoti nuo sukčių, tad ši sutartis žudikė (man geriau skambėtų sutartis savižudė) labiau tinka nebent dėl reklamos paslaugų susitart su prikolų tematikos svetainės savininku, bet tikrai ne įmonėms dėl interneto svetainės ar panašių paslaugų kūrimo.
 
P. S., yra vertinių, kurie turi lietuviškus atitikmenis, pažodžiui versti anglišką tekstą ne itin gerai + baisiai trūksta punktavimo, kuris labai patogus jei nori ko nors paklausti, pasitikslinti su užsakovu / klientu.

Sutartis rašoma dalykiniu stiliumi ir rimtai įmonei nusiuntus šį gražų rašinėlį, jie greičiausiai pasiteirautų ar gerai jaučiatės ir ar kada nors akyse matėte tikrą sutartį.
 
Tokį tekstą manau būtų pravartu nusiųsti klientui prieš sudarant normalią sutartį, kad po to nebūtų - o, aš maniau, kad bus taip...

Ko gero reiktų pastebėti ir tai:
„Galima eiti balsuoti ir neturint rinkėjo kortelės. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas
balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje. Rinkimų dieną atėjus balsuoti į savo rinkimų apylinkę
užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“

sorry bet ar cia zmones tokie berasciai is kaskur pasipyle, ar cia man senatve per anksti atejo, puse temu nesuprantu ka zmones raso, atrodo kad kokie arabai rasytu pasinaudodami google verteju :D

Heh, man labai gerai sueina chromo extensionas: https://chrome.google.com/webstore/detail/awesome-screenshot-captur/alelhddbbhepgpmgidjdcjakblofbmce

Kelios svetainės, kuriose gal rasi ką nors įdomaus:
 
http://www.eslgold.com/speaking/speaking_situations.html - frazės ir žodžiai įvairiomis temomis;
http://www.refus.ru/english/ - monologai apie įvairius topic'us.
 
Taip pat prisegu, kažkada uždarbyje rastas naudingas frazes dialoge.
O šiaip pasiruošimui, manau, puikiausiai tiktų ankstesnių metų kalbėjimo įskaitos užduotys - pakalbėk apie kiekvieną iš jų, kiekvieną dieną po vieną. Ir šiaip pradėk galvoje mąstyti angliškai xD

Aš tai prieštarauju, Mackevičiaus ir Jakilaičio išsakytoms mintims. Mackevičiaus pavyzdys su kirilica manau tikrai nėra tinkamas būtent šiai situacijai. Lietuvoje gyvenantys rusai,lenkai ir t.t. savo šaknis įleidžia čia savo noru, pasirenka gyvenimą čia - savo noru. Tai ir turi prisitaikyti prie mūsų abėcėlės, įstatymų ir t.t. Nepatinka jiems tai, prašau priimkite kitą pilietybę, turėkite pasą kuriame jūsų pavardė skambės gražiau, širdžiai maloniau. Prie SSRS valdžios viskas buvo daroma prievarta, įvedama kirilica ir vykdomas mūsų tautos "rusinimas" prieš pačių žmonių norą. O dabar šito dalyko nėra, tad nereikia taip drastiškai sulyginti dvidešimt,trisdešimt metų atgal ir dabar. Apie naujų raidžių, simbolių įvedimą aš irgi esu gana priešiškos nuomonės. Kodėl būtent tuos rašmenis reikia įvesti? Kas po to? Įvesim kirilica, kinietiškus hieroglifus? Ir kas beliks iš mūsų kalbos? Būtent naujų rašmenų įvedimas manau būtų didelis minusas mums patiems, nes visgi juos reikėtų suprasti pirmiausia patiems. O tai sukeltų didelį diskomfortą mūsų piliečiams.

Iš kur čia toks išlindai visų galų meistras, kad visose temose savo kvapą palieki?
 
Jeigu žmogus nieko vertas - joks mokytojas jo nepadarys geresniu. Ypač už 1500-2000 atlyginimą. Sau nervus ėst? Dream on.
 
Auklėjimą, mokymą, ugdymą reikia pradėt nuo TĖVŲ. O ne kaltų aplink ieškot.

Tau nuskilo ir tiek ;)
 
Pavyzdžiui dabar mokytojai: Ateina į klasę - paduoda pratybas ir viskas, vaikai dirba, o jie nieko neveikia arba vaikšto ratais... Arba dar geriau kai vaikas paklausia jam atšauna - kam tau vadovėlis duotas? Nemoki skaityti?

Tokie straipsniai,mano manymu, yra perenelyg sutirštinti, "rėkiantys" ir slepiantys vienintelę potekstę: "visi kalti tik ne aš", o gal tik man taip pasitaikė, jog teko sutikti vos porą nekokių pedagogų, visi kiti buvo fantastiški. Žmonės ir specialistai iš didžiosios raidės. Lietuvių kalbos mokytoja tikriausiai ir liks didžiausiu autoritetu iki gyvenimo galo. Sako dabartinė sistema tokia, kad įspraudžia mokinį/studentą į rėmus. Kai aš mokiausi, bent jau mokykloje, buvo labai daug vietos savirealizacijai, mokytojai visuomet skatindavo save atskleisti, ieškoti naujų būdų, kaip mokyti ir mokytis. Universitete disciplina griežtesnė, bet vėlgi erdvės saviraišai daug, nors mokiausi čia Lietuvoje, kurios aukštosios mokymo įstaigos taip dažnai peikiamos. Baigiau bakalaurą, magistrantūrą - vėlgi pasitaikė tik keli nepatikę dėstytojai, visi kiti buvo įdomus, kompetetingi, nuoširdžiai dirbantys, nors girdėdavau daug kalbų iš kitų, kokie tie mokytojai/dėstytojai tragiški, nusenę, nieko neišmanantys. Savi mokslai pabaigti, dabar pati vedu sūnų į darželį ir vis tenka išgirsti iš kitų moteriškių, kokios bjaurios, baisios, vaikus traumuojančios tos dabartinės auklėtojos. Keista, nes man ir vaikui visos atrodo nuostabios + įdedančios daug daugiau pastangų ir širdies nei joms už tai atlyginama. Manau, viskas priklauso nuo požiūro. Pasiskųsti, žinoma, visada lengviau.

idiotas tas, kuris galvoja, kad maximoje išleidęs 100lt, gauna 1lt maxima centų dovanų (taip pat ir Omnitel. Sumokėjo Omniteliui per 20 metų MAŽIAUSIAI 8400lt VIEN už paslaugas. Sakykim, 35lt/mėn, jeigu pasisekė).
 
Ot tai ne idiotas tavo šeimos narys.
 
Dar trūksta, kad pasakytum, jog Omnitel tik iš geros valios duos tą NUOLAIDĄ ir patirs 700lt nuostolio. Labdara, kur gi ne.. Ten sėdintys skaičiuot tikrai moka. Nemanyk, kad gerumas čia kažkoks. Tiesiog išskaičivimas, reklama, marketingas.

Bendradarbis tegu persiskaito paslaugos naudojimo sąlygas, nes koretelės galiojimo pradžia/pabaiga ten minima ne kartą. O kad pildė, nors žinojo, kad elgiasi neracionaliai (nes su taisyklėmis susipažino), tai čia tik jo bėda. Negi bendradarbis geria ir seniai sugižusį pieną, o po to skundžia MAXIMĄ? Kaip sakoma, nuo durnystės nėr vaistų. Man visa šita istorija apskritai skamba kaip provokacija, tiesiog priekabių ieškojimas.

Būtent, kad pats save tokiu laikai :) Nebent pamiršai pradžioje paminėti, jog esi "PRADEDANTYSIS web dizaineris". Tada atleidžiu.
Be to juokinga, kad giriesi, kiek uždirbi ir tikrai nemeluoji...
 
Kepti dizainus 3 mėnesius - beprasmiškiausias užsiėmimas.
 
Paimkime idealiausią situaciją: kad tu ištversi tuos 3 mėnesius ir sukursi 90 su kažkiek dizainų. Kas yra neįmanoma. Tu priprasi daryti standartinius ir šabloninius "dizainus", gal net labiau elementų ir spalvų išdėstymą. Nes sukurus .psd failą negalima iš karto vadinti tai dizainu. Degraduosi tu per tuos 3 mėnesius.
 
Normalūs dizainai daromi bent kelias dienas, dirbant pilną darbo dieną ofise. Per tas 5-7val. spėtų nebent sukūrti ir patvirtinti su klientu prototipą (ko tu žinoma neturėsi per visus 3 mėnesius).
 
Sukūrsi tu tuos 90 dizainų ir nė vienas nesudomins tavo būsimų RIMTŲ klientų ar darbdavių. Uždarbio "ekspertų" aš neliečiu.
 
Galų galiausia, galiu lažintis iš ko nori. Nesukursi tu tiek tų dizainų. Visada būna fors-mažorai, pritingėsi, itt. + pavasaris ateina, mažiau noro bus sėdėti prie kompo. Be to kiekvienas patyręs dizaineris supranta, jog yra toks jausmas, kaip "įkvėpimas". Jeigu kasdien po kiekvieną dieną kapti dizainus, po 2-jų savaičių tave tai taip užknis, kad negalėsi nei kažką mastyti nei ką...
 
Čia tiesiog šiek tiek realijų. Jei viskas pavyks kaip planuoji - labai tau pavydžiu. Juk galėsi investuoti uždirbtus pinigus į beveik topinį Mac Pro, Thunderbolt'ą 27" (gal net ne vieną) ir keliems mėnesiams išsinuomoti loftą. Čia buvo ironija žinoma...

Per daug nesistengdamas uždirbi 1-2k lt/mėn ir dar galvoji važiuoti dirbti į fabriką? :D negi čia rimtai?
 
Reiks pasekti blog'ą :)

Štai čia gali pažiūrėti kaip turėtų atrodyti padorus dizainas: http://www.cssmania.com/

Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
 
Sportas:

milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
 

Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
 
 
 

Turbūt labai daug žmonių turi tokią problemą. Ir Tu įvardinai, kur jos priežastis - tiesiog Tu nematai prasmės tame, ką Tau reikia padaryti. Tai visiškai natūralu ir kai kada ar netgi daugeliu atvejų yra teisinga, todėl pirma, ką turi padaryti, susidėlioti prioritetus. Turi aiškiai žinoti, ko Tu sieksi ateityje ir ko Tau konkrečiai tam reikia. Galbūt Tau nebūtina perskaityt kokią knygą, kad galėtum būti geru fizikos specialistu, bet tam Tau būtinai reikia išmokt kūnų mechaninio judėjimo dėsnius? :) Taigi, pastarąjį dalyką keliame į pirmą planą, o likusį - į antrą.
 
Taigi, mes dabar turim tokią darbų eilutę: išmokti fiziką (1), perskaityti knygą (2). Pirmąjį atlikti būtina, antrasis nėra toks būtinas, tai jeigu nespėsi, galėsi perskaityt santrauką ar pan. Na, supranti... :)
 
Dabar, kaip prisiversti atlikti šiuos abu dalykus? Kovok su savo tinguliu metodais, kurie Tave akivaizdžiai erzintų. Pvz. vienas iš metodų yra susirašyt visus darbus ant atskirų klijuojamų lapelių (yra maximoj pirkt nedidelių lapukų) ir suklijuot juos visus ant tarkim kompiuterio monitoriaus šono, ant televizoriaus ar bet kur kitur, kurie jie Tave erzintų. Kuo darbas svarbesnis - tuo klijuoji į labiau pastebimą ir labiau erzinančią vietą. Pvz. žiūrėt filmą, kai per vidurį ekrano stovi kažkoks geltonas ar rožinis lapelis su užrašu "Išmokti fizikos formules", šiek tiek užknisa.
 
Taigi, ką Tu gauni iš šios technikos? Tu galybę darbų, kuriuos meti į antrą planą padarai tarsi vienu tikslu - nuklijuot kažkokius sumautus lipdukus. Ir, kas svarbiausia, čia - Tu iškart matai savo tinginystės pasekmes. Kol Tu tingėsi - tol negalėsi mėgautis savo mėgstamais dalykais pilnai (negalėsi tarkim pilnavertiškai žiūrėti kokio nors filmo). O, kol nenaudoji šio metodo, tų pasekmių iškart nesimato, matosi tik kai darbų neatlieki reikiamu metu, o tas laikas atrodo dar pakankamai tolimas, todėl psichologiškai sukuriama iliuzija, kad galima viską atidėti.
 
Vėliau paprastai tų lapukų pradeda nebereikėt, nes Tau pradeda patikt tai, ką reikia padaryti. :) Tas darbų atlikimas tampa normaliu dalyku, dingsta noras viską atidėlioti. Bet vėlgi pasikartosiu - būtinai nusistatyk prioritetus. Visose srityse profesionalas nebūsi, todėl koncentruokis į tas, kurios Tau bus reikalingiausios. Kai mokaisi per daug, paprastai pradedi visus dalykus atsiminti paviršutiniškai, kas vėliau virs tokiu fenomenu "kažkur girdėjau, kad yra sinusai ir kosinusai matematikoje, bet kas tai ir kam jie reikalingi neatsimenu". Ir šis dalykas nėra Tavo problema, tai švietimo sistemos problema. :)
 
Sėkmės!

Siūlau pasiskaityt mano pranešimą dar kartą.

Bet be sveikinimo, garantuoju, kad padovanosit ir bent 1 įkyrų skambutį 2014 metais, kur siūlys pereit į bitę.

Tikrai įdomus straipsnis, toks vienas iš nedaugelio, kuris darbą nupiešia realiom spalvom, o ne bando išgirti, kaip smagu buvo dirbti už minimumą braidžiojant po kiaulių mėšlą (perdedu, bet buvo čia tokių panašių straipsnių).
 
Aš nors ir palieku arbatpinigių, bet esu labai smarkiai prieš juos. Jopapa, pats sakai, "Išleisit kelis šimtus", tai kai klubas iš vieno lankytojo gauna kelis šimtus pajamų, čia jau klubo vadovybė turi Jūsų darbą įvertinti, o ne žmonės. Juk tai DARBAS, ne savanoriaujat. Tai ir turit gaut algą, iš jos gyvent, o ne priekaištaut, kad kažkas arbatpinigių nepalieka. Kodėl tada nepalikus arbatpinigių autobuso vairuotojui, jei jis tavęs nevežė kaip bulvių maišo per miestą? Kodėl kiemsargiui nepadavus 5 litų, kad tavo kieme šiukšles surinko? Čia taip ant kiekvieno kampo būtų galima po litą kitą mėtyt kas 5 minutes.
Žinot, kodėl politikai būna dažniausiai nenubausti už kyšius? Jie ne kyšius ima, jie arbatpinigius gauna :D

Atsiimu visus savo žodžius ir dar nuolaida padarysiu ;D

Neatsimenu kaip vykdavo ankstesni rinkimai, bet šie labai lėkšti ;/
Pretenzijos ne dėl to, kad neturiu galimybės laimėti, o ir aplamai net nesitikėjau būti pasiūlytas į metų forumietį, nes toli man iki forumo pažibos :))
 
Nors jau minėjau, kad mano nuomonę aplamai šiais metais nėra ką rinkti į metų forumietį, bet baisiausiai kai visi balsuoja už moderatorius.
 
Bukim teisingi ir padarytum metų Moderatoriaus rinkimus ir ten išbalsuokim tą fainuolį, sumeskim visi po 1lt ir dar superinę dovanėlę jam įteiksim.
Nes dabar renkam forumietį, o didžioji dalis balsuoja už moderatorių ir už tai, jog jis atlieka SAVO PAREIGĄ. Nesvarbu, kad niekas nemoka, bet jis jau yra moderatorius, jis dirba nemokamai, bet jis ir turi savo pareigas, o šiuo atveju būtent už jas jis bus išrinktas.
 
Visi konkursai, loterijos ir žaidimai vyksta, kad niekas iš organizatorių negalėtu dalyvauti. Moderatorius tai jau yra dalinai vienas iš konkurso organizatorių.
 
Įsivaizduokit situacija "Topo Centras" renką metų lojaliausia pirkėją ir juo tampa parduotuvės vedėjas iš Vilniaus, žinot kiek pasipiktinusiu būtu???
 
Mykolas vertas apdovanojimo, prizo, išrinkimo, bet tai turėtu būti visiškai atskiri rinkimai.
Nei vienas kitas forumietis negali aiškintis kitų skundų, nagrinėti apgavysčių, atsakinėti į asmeninius forumiečių klausimus, bilietus ir t.t.
 
Neužmėtykit akmenim, nes atsimėtysiu plytomis.

turiu geresne minti, reik paprasyti kad kompensuotu karo nuostolius kokiam nors zaidime.. oj butu pinigo :lol:

Grupė populiaraus „Facebook“ žaidimo „Farmville“ „gerbėjų“ iš Rumunijos apgaulės būdų iš valstybės išviliojo apie 680 tūkst. dolerių dotacijų, kurios buvo skirtos „žemės ūkiui plėtoti“. Dabar sukčiai teigia, kad jų užklausos dotacijoms skirti nuo pat pradžių numatė, jog pinigai bus skirti „Farmville“ fermoms, o ne realiems ūkiams.
 
Sukčiai pareiškė, jog jie turi aštuonias fermas, kuriose yra apie 1860 karvių. Tokiu būdu, iš valstybės buvo gauta 163 dolerių suma už kiekvieną turimą „gyvulį“. Rumunijos valdžia tiria, kaip visa tai tapo įmanoma: nusikalstama schema buvo atskleista tik šių metų rugpjūčio mėnesį. Gyvuliai buvo gauti praktiškai iš oro: esant norui, virtualios karvės įsigijimas nereikalauja nei lėšų, nei jėgų.
 
Programa, kurioje dalyvavo sukčiai, skirta padėti smulkiems ir vidutiniams ūkiams plėtoti savo veiklą. Sukčiai turėjo visus reikiamus dokumentus, kuriose figūravo virtualios karvės. Tiesa, dokumentuose atsirado vietos ir kelioms realioms karvėms, kad šios galėtų būti apžiūrėtos veterinarų.
 
Po to, kai valstybinių dotacijų mokėjimas buvo nutrauktas, sukčiai nesiruošė tyliai dingti: jie padavė valstybę į teismą, tvirtindami, jog viskas buvo daroma, remiantis galiojančiais teisės aktais. Kai valdžios atstovai paprašė parodyti karves, sukčių gaujos atstovai pareiškė, kad remiantis teisės aktais, jie to neprivalo daryti.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/rumunijos-sukciai-is-valstybes-gavo-680-tukst-doleriu-dotaciju-karviu-prieziurai-zaidime-farmville-646-391829#ixzz2nHOIaG7S

Kažkas nepasisekė tau su šiuo komentaru.