topsas

Mano mintys dėl branduolinio ginklo buvo skirtos parodyti šios šaukimų sistemos beprasmiškumą ir sutrigger'inti visokius liguistus pacifistus. Kodėl būtent reikia tokio ginklo, manau paaiškinau. Bet pakartosiu tiems, kas nesugeba ar nenori suprasti daugiau nei vienos pastraipos. :D
1. Niekas su valstybe, tokį ginklą turinčia, niekada nepradeda ir nepradės karo, nes yra rizika "abipusiai užtikrintam sunaikinimui" (angl. Mutually Assured Destruction).
2. Čia ne mano teiginys iš "subinės trauktas", o istorinė ir netgi paskutinių įvykių realybė. Ar kada nors vyko per istoriją branduolinis karas? Nevyko, o iki šiol branduolinis ginklas prieš civilius buvo panaudotas WW2 metu numetant bombas ant Hirošimos ir Nagasakio miestų. Rizikų jam įvykti buvo? Taip, buvo, bet tuo metu, kai valstybės dar gerai nesuprato šio ginklo destrukcinės galios arba tiesiog galvoji prasisukti be pasekmių. Bet jų vadovai nujautė ir kalbėjosi, derėjosi, kol išsiderėdavo abiems pusėms naudingus sprendimus, kad tik išvengtų tokio karo.
3. Kitaip tariant, branduolinio ginklo turėjimas užtikrina, jog karas niekada net neprasidės.
 
Pavyzdys - Šiaurės Korėja. Vis kildavo kalbos, kad pradės kariauti su jais, kad jie kažką puls, tuoj ir Ameriką susprogdins, bet kaip niekas nieko nei iš jų pusės nepuolė, nei juos pačius kas puolė. Žiūrėkit, dar ir taikytis pradėjo, susitikinėti vieni su kitais. Kitaip sakant, Šiaurės Korėjos vadai išmoko Libijos ir Irako pamokas, t.y. tų šalių, kurios savo laiku irgi turėjo branduolinio ginklo vystymo programas, jų atsisakė, o kuo tai baigėsi toms šalims, visi puikiai žinome. Vieną pakorė, o kitą šiaip nudobė. Bet labiausiai tai nukentėjo tų valstybių gyventojai. Ir nereikia čia kliedėti apie demokratijos vedimą. Tų valstybių gyventojai net nesuvokia, kas yra ta demokratija. Jiems svarbiausia turėti stiprų ir kietą vaduką, kuris jais ten rūpinasi, juos myli tipo, ten padeda jiems pragyventi gerai ir t.t. Tai va šią funkciją tie vadukai atliko tobulai. :D
 
Bet dar įdomesnis dalykas gaunasi. Pavyzdžiui, yra tokia Saudo Arabija. Na jie oficialiai atominio ginklo kaip ir neturi, bet labai jau gerai sutaria su Vakarais, todėl Vakarams ne itin rūpi, kad moterys ten būdavo ir užmėtomos akmenimis už neištikimybę savo "dievui" vyrui, o vairuoti teisę įgijo, jeigu neklystu, tik 2017 metais. Kitaip sakant, jie per ekonominius ryšius apsisaugojo tiek, kad nei #metoo feminacės, nei šiaip feminacės nėjo ten kariauti kryžiaus karų, jog toje valstybėje moterys būtų išlaisvintos nuo priespaudos, nuo užmėtymų akmenimis, nuo seksualinės laisvės ribojimo, o jų valdžia būtų priversta moteris žmonėmis, lygiais visiems vyrams, visoms moterims ir viskam, kas protinga, pripažinti. Kitaip tariant, branduolinio ginklo turėjimas gali būti ir nebūtinas. Viskas nuo konkrečios geopolitinės situacijos priklauso, kurią ir reikėtų nagrinėti mums šiuo atveju. :D
 
Tad išeitų, jog šis ginklas remiasi ne tuo, kad jį būtina naudoti, o žmonių psichologija. Šio ginklo destrukcinė jėga tokia didelė, jog žmogus veikiamas baimės siekia jo nenaudoti, o tiesiog nebent turėti, kad kiti netrukdytų jam vykdyti savo politikos ir tiek. Bet vėlgi nesakau, kad Lietuvai tikrai būtina gamintis tokį ginklą. Todėl ir pradėjau savo mintis nuo "Jeigu Lietuvos valdžiašūdžiai nori išties apginti valstybę nuo galimų priešų...", kas, manau, aiškiai parodo, jog kalbu apie tai, jog, jeigu yra tikros rizikos karui. Jeigu jau būtina, turėtų būti įvertinta reali karinė grėsmė ar valstybės sunaikinimo rizika per artimiausius 10-20 metų (jeigu mažiau nei per 10 metų pasirodytų, kad valstybės gali nebelikti, tada nepadės jau niekas, nes, kiek suprantu, per trumpesnį laiką tokį ginklą pasigaminti nelabai įmanoma, jeigu nenorime pernelyg išpūsti kariuomenės biudžeto, pakenkdami kitoms sritims). Jeigu ta rizika tikrai yra, ji yra pagrįsta 100%, tuomet galbūt tik toks ginklas ir apsaugotų Lietuvą, nes eliminuotų šią riziką. Bet vėlgi. Jeigu Lietuvai tokia rizika būtų, greičiausiai jį būtų ir Latvijai, ir Estijai, ir gal net Lenkijai. Tai tokiu atveju greičiausiai Lietuva viena net nesigamintų tokio ginklo, o tai būtų jungtinis mažiausiai trijų ar keturių valstybių projektas. Nes kam taškyti pinigus kažkokiam branduoliniam skėčiui vieniems, jeigu galima keliese tą patį pasigaminti ir turėti identiškas saugumo garantijas, tik šiek tiek pigiau?
 
Toliau tęsiant. Jeigu Lietuvos valdžiagyviai apie šį ginklą net nesvarsto, vadinasi, jokių realių grėsmių kaip ir nėra. O iš to išeina, kad šaukimų sistema tėra pinigų taškymo mašina (o prisidengiant patriotizmo, verktinių kliedesiais, labai lengva užmaskuoti korupcinius viešuosius pirkimus, susijusius su Lietuvos kariuomene), o ne realus būdas apginti valstybę karo atveju. Ką jie čia kliedi apie patriotiškumo ugdymą? Patriotiškumas turi būti ugdomas šeimose, mokyklose ir jau 18-26 metų vaikinai ir merginos turėtų šį jausmą savaime turėti įgiję. O jeigu jo nėra, tai kariuomenė tikrai prie to neprisidės, pašaukusi kelis 26 metų vaikinus. Greičiau priešingai - kils pyktis prieš Lietuvos valdžią, sistemą, jog vykdo tokią prievartinę nesąmonę tokių žmonių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kodėl būtent mane turi šaukti, o Jono sąrašuose nėra? Taip, sakys, jog čia kompiuteris atsitiktine tvarka sudaro sąrašą. Bet toks teiginys dėl sąrašo sudarymo atsitikine tvarka jau savaime yra kliedesys. Pasaulyje neegzistuoja joks kompiuteris (nebent kvantiniai, bet jų Lietuvos valstybinės įstaigos tikrai nenaudoja šiuo metu), galintis sugeneruoti atsitiktinius skaičius. Viską, ką jis sugeba padaryti, tai generuoti pseudoatsiktinių skaičių sekas pagal kažkokį seed'ą. Tad čia ir yra esmė. Kodėl parenkamas vienoks seed'as, o ne kitoks? Dėl to, kad pilnatis šiandien gal (ir iš tai gali būti netgi ir tiesa, nes seed'ai dažnai imami pagal dabartinį laiko momentą... :D)? Kitaip sakant, pagal kažkokį tai laiko momentą nusprendžiama, jog aš ar koks Jonas atsidurs sąraše. Kažkokia pieva čia jau gaunasi. :D
 

Mano mintys dėl branduolinio ginklo buvo skirtos parodyti šios šaukimų sistemos beprasmiškumą ir sutrigger'inti visokius liguistus pacifistus. Kodėl būtent reikia tokio ginklo, manau paaiškinau. Bet pakartosiu tiems, kas nesugeba ar nenori suprasti daugiau nei vienos pastraipos. :D
1. Niekas su valstybe, tokį ginklą turinčia, niekada nepradeda ir nepradės karo, nes yra rizika "abipusiai užtikrintam sunaikinimui" (angl. Mutually Assured Destruction).
2. Čia ne mano teiginys iš "subinės trauktas", o istorinė ir netgi paskutinių įvykių realybė. Ar kada nors vyko per istoriją branduolinis karas? Nevyko, o iki šiol branduolinis ginklas prieš civilius buvo panaudotas WW2 metu numetant bombas ant Hirošimos ir Nagasakio miestų. Rizikų jam įvykti buvo? Taip, buvo, bet tuo metu, kai valstybės dar gerai nesuprato šio ginklo destrukcinės galios arba tiesiog galvoji prasisukti be pasekmių. Bet jų vadovai nujautė ir kalbėjosi, derėjosi, kol išsiderėdavo abiems pusėms naudingus sprendimus, kad tik išvengtų tokio karo.
3. Kitaip tariant, branduolinio ginklo turėjimas užtikrina, jog karas niekada net neprasidės.
 
Pavyzdys - Šiaurės Korėja. Vis kildavo kalbos, kad pradės kariauti su jais, kad jie kažką puls, tuoj ir Ameriką susprogdins, bet kaip niekas nieko nei iš jų pusės nepuolė, nei juos pačius kas puolė. Žiūrėkit, dar ir taikytis pradėjo, susitikinėti vieni su kitais. Kitaip sakant, Šiaurės Korėjos vadai išmoko Libijos ir Irako pamokas, t.y. tų šalių, kurios savo laiku irgi turėjo branduolinio ginklo vystymo programas, jų atsisakė, o kuo tai baigėsi toms šalims, visi puikiai žinome. Vieną pakorė, o kitą šiaip nudobė. Bet labiausiai tai nukentėjo tų valstybių gyventojai. Ir nereikia čia kliedėti apie demokratijos vedimą. Tų valstybių gyventojai net nesuvokia, kas yra ta demokratija. Jiems svarbiausia turėti stiprų ir kietą vaduką, kuris jais ten rūpinasi, juos myli tipo, ten padeda jiems pragyventi gerai ir t.t. Tai va šią funkciją tie vadukai atliko tobulai. :D
 
Bet dar įdomesnis dalykas gaunasi. Pavyzdžiui, yra tokia Saudo Arabija. Na jie oficialiai atominio ginklo kaip ir neturi, bet labai jau gerai sutaria su Vakarais, todėl Vakarams ne itin rūpi, kad moterys ten būdavo ir užmėtomos akmenimis už neištikimybę savo "dievui" vyrui, o vairuoti teisę įgijo, jeigu neklystu, tik 2017 metais. Kitaip sakant, jie per ekonominius ryšius apsisaugojo tiek, kad nei #metoo feminacės, nei šiaip feminacės nėjo ten kariauti kryžiaus karų, jog toje valstybėje moterys būtų išlaisvintos nuo priespaudos, nuo užmėtymų akmenimis, nuo seksualinės laisvės ribojimo, o jų valdžia būtų priversta moteris žmonėmis, lygiais visiems vyrams, visoms moterims ir viskam, kas protinga, pripažinti. Kitaip tariant, branduolinio ginklo turėjimas gali būti ir nebūtinas. Viskas nuo konkrečios geopolitinės situacijos priklauso, kurią ir reikėtų nagrinėti mums šiuo atveju. :D
 
Tad išeitų, jog šis ginklas remiasi ne tuo, kad jį būtina naudoti, o žmonių psichologija. Šio ginklo destrukcinė jėga tokia didelė, jog žmogus veikiamas baimės siekia jo nenaudoti, o tiesiog nebent turėti, kad kiti netrukdytų jam vykdyti savo politikos ir tiek. Bet vėlgi nesakau, kad Lietuvai tikrai būtina gamintis tokį ginklą. Todėl ir pradėjau savo mintis nuo "Jeigu Lietuvos valdžiašūdžiai nori išties apginti valstybę nuo galimų priešų...", kas, manau, aiškiai parodo, jog kalbu apie tai, jog, jeigu yra tikros rizikos karui. Jeigu jau būtina, turėtų būti įvertinta reali karinė grėsmė ar valstybės sunaikinimo rizika per artimiausius 10-20 metų (jeigu mažiau nei per 10 metų pasirodytų, kad valstybės gali nebelikti, tada nepadės jau niekas, nes, kiek suprantu, per trumpesnį laiką tokį ginklą pasigaminti nelabai įmanoma, jeigu nenorime pernelyg išpūsti kariuomenės biudžeto, pakenkdami kitoms sritims). Jeigu ta rizika tikrai yra, ji yra pagrįsta 100%, tuomet galbūt tik toks ginklas ir apsaugotų Lietuvą, nes eliminuotų šią riziką. Bet vėlgi. Jeigu Lietuvai tokia rizika būtų, greičiausiai jį būtų ir Latvijai, ir Estijai, ir gal net Lenkijai. Tai tokiu atveju greičiausiai Lietuva viena net nesigamintų tokio ginklo, o tai būtų jungtinis mažiausiai trijų ar keturių valstybių projektas. Nes kam taškyti pinigus kažkokiam branduoliniam skėčiui vieniems, jeigu galima keliese tą patį pasigaminti ir turėti identiškas saugumo garantijas, tik šiek tiek pigiau?
 
Toliau tęsiant. Jeigu Lietuvos valdžiagyviai apie šį ginklą net nesvarsto, vadinasi, jokių realių grėsmių kaip ir nėra. O iš to išeina, kad šaukimų sistema tėra pinigų taškymo mašina (o prisidengiant patriotizmo, verktinių kliedesiais, labai lengva užmaskuoti korupcinius viešuosius pirkimus, susijusius su Lietuvos kariuomene), o ne realus būdas apginti valstybę karo atveju. Ką jie čia kliedi apie patriotiškumo ugdymą? Patriotiškumas turi būti ugdomas šeimose, mokyklose ir jau 18-26 metų vaikinai ir merginos turėtų šį jausmą savaime turėti įgiję. O jeigu jo nėra, tai kariuomenė tikrai prie to neprisidės, pašaukusi kelis 26 metų vaikinus. Greičiau priešingai - kils pyktis prieš Lietuvos valdžią, sistemą, jog vykdo tokią prievartinę nesąmonę tokių žmonių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kodėl būtent mane turi šaukti, o Jono sąrašuose nėra? Taip, sakys, jog čia kompiuteris atsitiktine tvarka sudaro sąrašą. Bet toks teiginys dėl sąrašo sudarymo atsitikine tvarka jau savaime yra kliedesys. Pasaulyje neegzistuoja joks kompiuteris (nebent kvantiniai, bet jų Lietuvos valstybinės įstaigos tikrai nenaudoja šiuo metu), galintis sugeneruoti atsitiktinius skaičius. Viską, ką jis sugeba padaryti, tai generuoti pseudoatsiktinių skaičių sekas pagal kažkokį seed'ą. Tad čia ir yra esmė. Kodėl parenkamas vienoks seed'as, o ne kitoks? Dėl to, kad pilnatis šiandien gal (ir iš tai gali būti netgi ir tiesa, nes seed'ai dažnai imami pagal dabartinį laiko momentą... :D)? Kitaip sakant, pagal kažkokį tai laiko momentą nusprendžiama, jog aš ar koks Jonas atsidurs sąraše. Kažkokia pieva čia jau gaunasi. :D
 

Siūlau paprašyti tos kariškės surašyti tokį atsakymą (nėra jokio komisijos verdikto, jiems px visos traumos, ligos ir t.t.) raštiškai, pasirašytą iš savo poskyrio kuriam nors šauktiniui, ir jį atsiųsti arba elektroniniu paštu, arba registruotu paštu. Jeigu surašys, visi čia esantys žinos, su kokiu skyriumi geriau neprasidėti, kol dar nepradėjo tvarkytis dokumentų (primenu - galima rinktis BET KURĮ teritorinį padalinį dokumentams tvarkytis, eiti medicininę, nepriklausomai nuo to, prie kokio padalinio esi priskirtas). Bus galima ir paviešinti tokį jau oficialų atsakymą per žiniasklaidą, kad daugiau tokių nesąmonių nebebūtų. Bet manau, kad tokiu atveju ji vyniotųsi jau, myktų ir nieko nedarytų arba akis draskytų, kodėl ji čia turi tuo užsiimti. Visa tai būtų daroma tik dėl to, kad egzistuoja įstatymai, kurių privalo laikytis visi. Ir jie juos lyg ir žino (bet apsimeta, jog nežino).
 
Tiems, kas parašo argumentuotą prašymą, pagrindžia jį dokumentais, tikrai atideda, ir nereikia čia kryžiaus kelių eiti, nebent tai koks durnynas būtų. Nežinau, kokiame ten užkampyje tokia "bananų respublika", bet jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokius geriausia skųsti aukščiau. Tvarka pagal įstatymus visiems vienoda. Ir galiausiai tie kariškiai patys dažnai, būna, nieko nežino ir pasakoja tik nuogirdas, patingėję įsigilinti į konkrečią situaciją. :)
 
Bet galiu nebent įtarti, kur maždaug galėtų kažkokios nesąmonės būti. Pagal 2018-04-16 duomenis prisegu lentelę, kurioje nurodyta:
1. Kiek pašaukta šauktinių pagal teritorinį padalinį.
2. Keliems tarnyba jau atidėta.
3. Kokį procentą nuo visų pašauktų tai sudaro.
 
Pačios lentelės reprezentatyvumu galima kažkiek abejoti, nes niekaip nepavyks gauti duomenų, kuriuose būtų nurodyta, kiek asmenų rašė prašymą tarnybą atidėti. Tai yra, geriau būtų skaičiuoti procentą nuo rašiusių prašymą, o ne nuo iš viso pašauktų, nes dabar išeina, kad rašiusių prašymus proporcijos panašios visuose teritoriniuose padaliniuose, kas iš esmės tėra prielaida, kurios neįmanoma patikrinti viešai prieinamais duomenimis, o ne faktas. Kita vertus, galbūt čia menka ir paklaida būtų, nes greičiausiai visur bus prievolininkų, norinčių, kad jiems tarnybą atidėtų. Tad tendencija, manau, parodoma aiški. Lietuvos vidurkis - 10,97%, o štai šie padaliniai labiausiai gaili atidėti (žemiau už vidurkį) - Vilniaus RKPKS, Šiaulių RKPKS, Telšių KPKP, Kauno RKPKS, Marijampolės KPKP, Jurbarko KPKP. O štai Šalčininkai net ketvirtadaliui savo šauktinių tarnybą atidėjo (įdomu kodėl :D).

O gal jie visgi spėja, kad tuo metu turėsime itin išvystytas ML sistemas, kurios skaičiavimo jėga prilygs žmogui ar jį pranoks? Jeigu kalbama apie skaičiavimo galimybes, tai kompiuteriai žmogų šioje srityje jau senokai pranoko. Pavyzdžiui, kompiuteriu dvejetą pakelti milijoniniu laipsniu tėra mažiau nei sekundės reikalas, o žmogui tas gali ilgokai užtrukti. Ką teigiu, tai tokių spėjimų pro šoną jau būta dar XX amžiaus 6-7 dešimtmečiuose, kai tie ML algoritmai pradėjo vystytis, pavyko šį bei tą praktiško jų taikyme padaryti. O galiausiai buvo imta suprasti, jog problemos mastas, gebėjimas ją suformuluoti kompiuteriui kaip programą lemia ne mažiau nei pats mąstymas. Pavyzdžiui, žmogui išsikepti sumuštinį tikrai paprasta, bet užprogramuoti, jog tą padarytų kompiuteris, yra gerokai sudėtingiau nei pačiam išsikepti tą sumuštinį. Juk reikia ne tik programą rašyti, bet ir sensorius, dar ir rankas duoti tokiam robotui ir t.t. O galiausiai tie mokslininkai nėra pranašai, o tiesiog savo sričių mokslininkai, puikūs specialistai. Buvimas tokiu iš tavęs nepadarys nei pranašo, nei žmogaus, kuris gali viską.
 
Dar daugiau, vertėtų prisiminti XX amžiaus prognozes apie kosmoso užkariavimą. Kai sovietai paleido pirmąjį palydovą, po to amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje, jau buvo mąstoma, kad jau labai greitai ir Marsas bus pasiektas, netgi kolonizuotas. Po to Jupiterio, Saturno palydovai ir t.t. O kur dabar esame? Iš esmės kosminių technologijų taikyme ten pat, kur buvome ir XX amžiuje. Tik dabar E. Musk bando kažką pasiekti su Marsu. Bet visgi tai gali tebūti tiesiog marketingas siekiant pritraukti investuotojų, žiniasklaidos dėmesį, o bus susidurta su tokiomis problemomis, kurias išspręsti reikės ne vieno dešimtmečio. Asmeniškai labai norėčiau, jog žmonės pasiektų bent jau Marsą, jame pradėtų statyti miestus. Tai būtų tikrai nuostabus laikotarpis, kuriame būtų galima gyventi. Plius investicijų galimybės labai prasiplėstų. O ar taip bus, tai čia kitas klausimas. Kadangi nesu raketų mokslininkas, nieko negaliu prognozuoti šioje srityje. Tačiau, būdamas programuotojus, kuris rašė bakalauro darbą, susijusį su ML, galiu šį bei tą prognozuoti.
 
Visos sritys, kurios žada stebuklus, tą gal ir duos ateityje (arba neduos), bet tikrai ne čia ir dabar, nes yra krūvos problemų, kurių žmonija iki šiol dar nesugebėjo išspręsti. Pavyzdžiui, kalbant apie sąmonės suvokimą, AI, prilygstantį žmogui, kūrimą. Jeigu mes 2050-2070 metais tokį sukursime, tai išeitų, jog psichologų paslaugos mums bus nebereikalingos, ši profesija išnyks? Taip išeitų, bet, iš kitos pusės, psichologijos egzistavimas rodo, jog žmogaus sąmonė yra šis tas daugiau nei tiesiog skaičiavimų pajėgumai, mes patys nesuvokiame nei kaip mąstome, kodėl mąstome, kodėl jaučiamės kartais blogai, kartais pakylėti, galiausiai kodėl ieškome kažkokių tai dievybių, religijos paramos, nors realiai patys iš savo vidaus laisvai galime užsiprogramuoti norimą mąstymo būdą ir tiek ir negalvoti absoliučiai apie nieką, kas mums sukelia kliūtis ramiai ir kokybiškai gyventi. Tikrai taip, galime mes modeliuoti žmogaus sąmonę informacinių procesų kontekste, netgi galime pasakyti, kas tobulai simuliuotų ar pranoktų žmogų. Bet kas iš to, jeigu tai simuliacijai reikės statytis Daisono sferos dydžio kompiuterį? :D Taigi, atsiranda tokie paprasti dalykėliai - mentalinis ir realus pasauliai. Mentaliniame įmanoma viskas, bet realiame jau yra įmanoma irgi viskas, bet iki to reikia atlikti tam tikrą transformaciją iš mentalinio pasaulio į realų. Pats transformacijos procesas čia ir yra sudėtingiausias.
 
Ką noriu pasakyti, tai labai abejoju sąmonės sukūrimo perspektyva dešimtmečių laikotarpiu, nes pati gamta ją kūrė visgi milijonus metų. Galbūt tiek vargti mums nereikės, bet turėsime išspręsti dar labai daug problemų. Todėl ir manau, kad viskas bus greičiausiai tiesiog kryptingas mokslinis darbas visose srityse, tos sritys viena su kita vis labiau ir labiau persipins, mokslinių darbų rezultatai po truputį eis į masinį vartojimą.
 
Juo labiau, ir pats nesu jau toks kiauras kaip gali pasirodyti. Kažkaip darbe išsprendžiu tikrai sudėtingas problemas. Plius studijų metu parašiau tokio lygio bakalauro darbą, susijusį su ML, jog komisija nesuprato, ką tiksliai čia nuveikiau. Na gyniausi logiškai ir argumentuotai, o galiausiai gavosi taip, jog mano darbo vadovas ėmė mane užstoti ir aiškinti komisijai, kokie jie durniai, jog nesupranta, kas čia padaryta, ir ką jie čia veikia, jeigu nesugeba normaliai darbų gynime dalyvauti. Na iš dalies jį suprantu. Jeigu dariau darbą su Decision Trees taikymu susijusį, o dėstytojai ten apie grafus kažką svaigo, prie lentos kvietėsi (viską surašiau, viską paaiškinau, bet gal ne iš darželinukų perspektyvos tiesiog :D), tai kaip ir aiškus jų lygis - jie esmę kaip ir supranta, bet neturi pakankamo pagrindo nagrinėti patį darbą tiesiog. O būtų užtekę tiesiog perskaityti prieš gynimus visus darbus ir būtų viskas +/- kaip ir aišku ir tereikėtų vertinti, kaip studentas ginasi, ar pats rašė darbą, ar nemala š*do. :)
 
P.S. Kai tik pradėjau programuoti, maniau, jog esu pajėgus atlikti Dievo vaidmenį. Tiek daug galimybių, tiek daug dalykų, kuriuos galima padaryti. Kita vertus, gal ir įmanoma tą lygį pasiekti, bet ne iškart, ne čia ir dabar tiesiog. :D

Tiesiog nepaaiškinau, kodėl taip sakau. Dėl tūkstantmečių gal ir kliedesys, nes tikrai nežinome, kas bus per tiek laiko. Gali ir meteoritas tėkštis į Žemę, galime civilizaciją sunaikinti branduolinio karo metu. Bet iš esmės turėti tokį intelektą 2050-2070 yra itin mažai realu. Na bet jeigu sukursime tokį intelektą, milijonus kartų pranokstantį žmogų, turbūt jam nebus problemos pasinaudoti Saulės energija 100%, pastatyti Daisono sferą ar tiesiog sunaikinti/nukreipti meteoritus, keliančius grėsmę Žemės ir jų egzistencijai. :)
 
Esminis argumentas tai yra būtent pati gamta - fizika šiuo atveju. Taip, mes galbūt ir galime modeliuoti žmogaus smegenų veiklą, tačiau kiek mes energijos sunaudojame tam? O kiek žmogus sunaudoja energijos savo smegenų veiklai? Kažkur iki 11 kJ turbūt per parą. O superkompiuteris, kuris pajėgtų modeliuoti žmogaus smegenų veiklą bent sekundės dalį? Per parą tai gali būti ir 15,3 TJ. Kitaip sakant, mūsų kompiuteriai naudoja šimtus milijonus kartų daugiau energijos kažkokiai žmogaus mąstymo daliai sumodeliuoti nei žmogus visam mąstymo procesui atlikti. Plius pas žmogų ne tik mąstymas yra. Reikia ir gyvybines funkcijas palaikyti. :)
 
O kitas dalykas yra dar ir tas, kad šiais laikais gaminamų kompiuterių procesorių tranzistorių mažėjimas jau beveik baigėsi, todėl Moore'o dėsnis nelabai galioja dabar ir greičiausiai ims nebegalioti po kelerių metų (o gal jau ir dabar baigė galioti). Kuo jie mažesni, tuo brangiau ir sunkiau pagaminami, o su dar mažesniu variantu prasideda kvantinio tuneliavimo sukeliami efektai, dėl ko tampa nebeįmanoma išsaugoti būsenos ar pagaminti patikimai veikiantį procesorių. Tad kas lieka, tai galbūt kvantiniai kompiuteriai. Bet vėlgi su jais kita problema. Jie gerai sprendžia tik kai kurias problemas (pavyzdžiui, skaičių faktorizacijos), o kai kurias problemas už kvantinius sprendžia šiuolaikiniai kompiuteriai daug geriau. Todėl ką ateityje turėsime, tai nebent kažkokį hibridinį variantą, galintį paskirstyti užduotis skirtingiems procesoriams (kvantiniam ar klasikiniam). Ir dar kita problema su jais - jie veikia labai ekstremaliomis sąlygomis (šimtai Celsijaus minuso, kurio mes tikrai nesudarysime namų sąlygomis). Nepaisant viso to, kompiuteriams turės būti parašyti visi baziniai algoritmai, kai kuriais atvejais ir perrašyti, kas irgi užtruks kažkiek laiko.
 
Kitaip sakant, iki tikro AI mes dar labai toli esame. Tad mano prognozė būtų kiek kitokia - greičiausiai iki 2050-2070ų metų turėsime labai išvystytas ML sistemas, kai kurie darbai, lengvai automatizuojami, bus pakeisti tų sistemų dėl ekonominės naudos. Pavyzdžiui, bus galima įsigyti automobilius, važiuojančius autonomiškai be jokių klaidų, taigi, nebereikės vairavimo pažymėjimo įgyti niekam. Galbūt turėsime robotus, galinčius valyti namus mums be jokio vargo. Valstybės, kurios norės būti pažangios, pasiekti didesnį progresą, greičiausiai irgi tokias sistemas ims naudoti biudžetui planuoti, švietimo politikai, kitaip sakant, atsiras tam tikrų elementų mūsų gyvenime, kuriuos pakeis technokratija. Bet tai tiek. O tokio intelekto, kuris pajėgtų mąstyti kaip žmogus ar jį pranokti, dar ilgokai teks palaukti. Gali netgi taip būti, jog mes patys su tuo intelektu susitapatinsime, t.y. padidinsime savo atminties pajėgumus, bet mąstysime, galvosime tai tik mes patys, o kompiuterius naudosime kaip įrankį savo atminties galimybėms išsaugoti ir pan. Bet tai tiek. Tai yra, tikrai mes sąmonės ten neperkelsime, nes net nežinome, koks yra "sąmonės bitas", kokias jis reikšmes gali įgyti.
 
O dėl grėsmių, apie kurias E. Musk ir S. Hawking yra kalbėję, tai greičiausiai mūsų žiniasklaida jų mintis labai suprimityvino. Manau, jie mato grėsmę ML sistemų taikyme. Pavyzdžiui, visokie dronai, naikinantys taikinius be operatoriaus priežiūros. Gali juk laisvai nutikti taip, jog ML algoritmas kokį nors žmogų netyčia priskirs naikinamam taikiniui, nors jis tėra taikus civilis. Tai čia ir yra grėsmės, o ne tai, kad mus ten ML sistemos kaip civilizaciją sunaikins, pakeis mus. Kitaip sakant, "Terminatoriaus" scenarijus iki tų metų yra itin mažai tikėtinas, nebent žmonija kažkokiu būdu tobulai perpras žmogaus veikimą, pažengs itin stipriai fizikoje, biologijoje, chemijoje ir sugebės kažką iš to išspausti. Kitu atveju tai progresas bus, bet jis bus ganėtinai lėtas.

Tiesiog nepaaiškinau, kodėl taip sakau. Dėl tūkstantmečių gal ir kliedesys, nes tikrai nežinome, kas bus per tiek laiko. Gali ir meteoritas tėkštis į Žemę, galime civilizaciją sunaikinti branduolinio karo metu. Bet iš esmės turėti tokį intelektą 2050-2070 yra itin mažai realu. Na bet jeigu sukursime tokį intelektą, milijonus kartų pranokstantį žmogų, turbūt jam nebus problemos pasinaudoti Saulės energija 100%, pastatyti Daisono sferą ar tiesiog sunaikinti/nukreipti meteoritus, keliančius grėsmę Žemės ir jų egzistencijai. :)
 
Esminis argumentas tai yra būtent pati gamta - fizika šiuo atveju. Taip, mes galbūt ir galime modeliuoti žmogaus smegenų veiklą, tačiau kiek mes energijos sunaudojame tam? O kiek žmogus sunaudoja energijos savo smegenų veiklai? Kažkur iki 11 kJ turbūt per parą. O superkompiuteris, kuris pajėgtų modeliuoti žmogaus smegenų veiklą bent sekundės dalį? Per parą tai gali būti ir 15,3 TJ. Kitaip sakant, mūsų kompiuteriai naudoja šimtus milijonus kartų daugiau energijos kažkokiai žmogaus mąstymo daliai sumodeliuoti nei žmogus visam mąstymo procesui atlikti. Plius pas žmogų ne tik mąstymas yra. Reikia ir gyvybines funkcijas palaikyti. :)
 
O kitas dalykas yra dar ir tas, kad šiais laikais gaminamų kompiuterių procesorių tranzistorių mažėjimas jau beveik baigėsi, todėl Moore'o dėsnis nelabai galioja dabar ir greičiausiai ims nebegalioti po kelerių metų (o gal jau ir dabar baigė galioti). Kuo jie mažesni, tuo brangiau ir sunkiau pagaminami, o su dar mažesniu variantu prasideda kvantinio tuneliavimo sukeliami efektai, dėl ko tampa nebeįmanoma išsaugoti būsenos ar pagaminti patikimai veikiantį procesorių. Tad kas lieka, tai galbūt kvantiniai kompiuteriai. Bet vėlgi su jais kita problema. Jie gerai sprendžia tik kai kurias problemas (pavyzdžiui, skaičių faktorizacijos), o kai kurias problemas už kvantinius sprendžia šiuolaikiniai kompiuteriai daug geriau. Todėl ką ateityje turėsime, tai nebent kažkokį hibridinį variantą, galintį paskirstyti užduotis skirtingiems procesoriams (kvantiniam ar klasikiniam). Ir dar kita problema su jais - jie veikia labai ekstremaliomis sąlygomis (šimtai Celsijaus minuso, kurio mes tikrai nesudarysime namų sąlygomis). Nepaisant viso to, kompiuteriams turės būti parašyti visi baziniai algoritmai, kai kuriais atvejais ir perrašyti, kas irgi užtruks kažkiek laiko.
 
Kitaip sakant, iki tikro AI mes dar labai toli esame. Tad mano prognozė būtų kiek kitokia - greičiausiai iki 2050-2070ų metų turėsime labai išvystytas ML sistemas, kai kurie darbai, lengvai automatizuojami, bus pakeisti tų sistemų dėl ekonominės naudos. Pavyzdžiui, bus galima įsigyti automobilius, važiuojančius autonomiškai be jokių klaidų, taigi, nebereikės vairavimo pažymėjimo įgyti niekam. Galbūt turėsime robotus, galinčius valyti namus mums be jokio vargo. Valstybės, kurios norės būti pažangios, pasiekti didesnį progresą, greičiausiai irgi tokias sistemas ims naudoti biudžetui planuoti, švietimo politikai, kitaip sakant, atsiras tam tikrų elementų mūsų gyvenime, kuriuos pakeis technokratija. Bet tai tiek. O tokio intelekto, kuris pajėgtų mąstyti kaip žmogus ar jį pranokti, dar ilgokai teks palaukti. Gali netgi taip būti, jog mes patys su tuo intelektu susitapatinsime, t.y. padidinsime savo atminties pajėgumus, bet mąstysime, galvosime tai tik mes patys, o kompiuterius naudosime kaip įrankį savo atminties galimybėms išsaugoti ir pan. Bet tai tiek. Tai yra, tikrai mes sąmonės ten neperkelsime, nes net nežinome, koks yra "sąmonės bitas", kokias jis reikšmes gali įgyti.
 
O dėl grėsmių, apie kurias E. Musk ir S. Hawking yra kalbėję, tai greičiausiai mūsų žiniasklaida jų mintis labai suprimityvino. Manau, jie mato grėsmę ML sistemų taikyme. Pavyzdžiui, visokie dronai, naikinantys taikinius be operatoriaus priežiūros. Gali juk laisvai nutikti taip, jog ML algoritmas kokį nors žmogų netyčia priskirs naikinamam taikiniui, nors jis tėra taikus civilis. Tai čia ir yra grėsmės, o ne tai, kad mus ten ML sistemos kaip civilizaciją sunaikins, pakeis mus. Kitaip sakant, "Terminatoriaus" scenarijus iki tų metų yra itin mažai tikėtinas, nebent žmonija kažkokiu būdu tobulai perpras žmogaus veikimą, pažengs itin stipriai fizikoje, biologijoje, chemijoje ir sugebės kažką iš to išspausti. Kitu atveju tai progresas bus, bet jis bus ganėtinai lėtas.

Yra krūvos ML algoritmų. Iš parašyto kodo pavyzdžio, manau, tai yra tiesiog paprasčiausias klasifikatorius. Bet yra ir pažangesnių, pavyzdžiui, galimų pritaikyti netgi ir biržose. Vienas iš jų galėtų būti sprendimų medžiai (angl. Decision Trees). Tačiau galiausiai viskas paremta ant matematinės statistikos, manau.
 
O dėl dirbtinio intelekto. Bent jau, kaip aš suprantu* dirbtinį intelektą, tokių programų mes tikrai dar neturime ir greičiausiai neturėsime artimiausius kelis tūkstantmečius. Ką mes turime, tai programas, gebančias atlikti apibrėžtas programuotojo užduotis naudojantis ML algoritmais. Jos yra itin naudingos. Juk daug geriau rašyti programą, kuri naudoja kokį nors statistinį algoritmą, vietoje begalės if'ų, vos tik pasikeistų kažkas duomenų imtyje. Tiesiog yra tokių užduočių, kurių mes negalime suformuluoti taip paprastai kaip, pavyzdžiui, "rasti N skaičių aritmetinį vidurkį". Tas pats pavyzdys su katino atpažinimu nuotraukoje. Teoriškai gal ir galėtume parašyti deterministinį algoritmą be ML (ir tai galėtų būti labai įdomi tyrimų sfera, manau, nes padėtų geriau suprasti ML veikimą iš praktinės pusės) ir ne su begalybe if'ų, o kokį nors optimizuotą, kuris sugebėtų jį atpažinti. Bet čia yra esminė problema tokia, jog nuotrauka tėra dvimatis pikselių su apibrėžtomis spalvomis masyvas. Kaip tu tokį paversi protinga matematine funkcija be ML, kategorizuojančia tą masyvą į true/false, kur true - pastebėtas katinas, o false - katinas nepastebėtas? Todėl ir imi tada statistiką, paduodi milijonus katinų nuotraukų, kur nurodai aiškiai, kad ten tikrai katinas. Paleidi kokį nors klasifikatorių, jis apsimoko, kitaip sakant, atpažinti iš esamų nuotraukų katiną. O jau po to pradedi fotkinti dar milijoną katinų (arba susigooglini dar milijoną jų foto, jeigu tingi fotkinti), jas paduodi algoritmui ir žiūri, ar jis atpažįsta katinus, ar ne.
 
Toliau ką noriu pasakyti, tai ML algoritmų programavimas yra tikrai perspektyvi sritis. Ir, jeigu tai tik domina, drąsiai mokykis, tobulėk. Tikrai nereikės tupėti prie konteinerio ar graužti duoną, jeigu dirbsi tokį darbą ir jį dirbsi gerai.
 
* Mano AI supratimas labai paprastas. Yra kažkokia progama, jai balsu pasakau, kad noriu sumuštinio. Ir ta programa, neužprogramuota tokiai užduočiai iš anksto, ne tik pagamina sumuštinį, bet pagamina tokį, kuris, mano manymu, būtų pats skaniausias sumuštinis, kokį tik atsimenu esąs valgęs, nepasakius mano šio išankstinio nusistatymo tai programai. To net žmogus iš esmės nesugebėtų padaryti, bet žmogus nėra AI. Žmogus yra tiesiog I savybę turinti būtybė dažniausiai.

Yra krūvos ML algoritmų. Iš parašyto kodo pavyzdžio, manau, tai yra tiesiog paprasčiausias klasifikatorius. Bet yra ir pažangesnių, pavyzdžiui, galimų pritaikyti netgi ir biržose. Vienas iš jų galėtų būti sprendimų medžiai (angl. Decision Trees). Tačiau galiausiai viskas paremta ant matematinės statistikos, manau.
 
O dėl dirbtinio intelekto. Bent jau, kaip aš suprantu* dirbtinį intelektą, tokių programų mes tikrai dar neturime ir greičiausiai neturėsime artimiausius kelis tūkstantmečius. Ką mes turime, tai programas, gebančias atlikti apibrėžtas programuotojo užduotis naudojantis ML algoritmais. Jos yra itin naudingos. Juk daug geriau rašyti programą, kuri naudoja kokį nors statistinį algoritmą, vietoje begalės if'ų, vos tik pasikeistų kažkas duomenų imtyje. Tiesiog yra tokių užduočių, kurių mes negalime suformuluoti taip paprastai kaip, pavyzdžiui, "rasti N skaičių aritmetinį vidurkį". Tas pats pavyzdys su katino atpažinimu nuotraukoje. Teoriškai gal ir galėtume parašyti deterministinį algoritmą be ML (ir tai galėtų būti labai įdomi tyrimų sfera, manau, nes padėtų geriau suprasti ML veikimą iš praktinės pusės) ir ne su begalybe if'ų, o kokį nors optimizuotą, kuris sugebėtų jį atpažinti. Bet čia yra esminė problema tokia, jog nuotrauka tėra dvimatis pikselių su apibrėžtomis spalvomis masyvas. Kaip tu tokį paversi protinga matematine funkcija be ML, kategorizuojančia tą masyvą į true/false, kur true - pastebėtas katinas, o false - katinas nepastebėtas? Todėl ir imi tada statistiką, paduodi milijonus katinų nuotraukų, kur nurodai aiškiai, kad ten tikrai katinas. Paleidi kokį nors klasifikatorių, jis apsimoko, kitaip sakant, atpažinti iš esamų nuotraukų katiną. O jau po to pradedi fotkinti dar milijoną katinų (arba susigooglini dar milijoną jų foto, jeigu tingi fotkinti), jas paduodi algoritmui ir žiūri, ar jis atpažįsta katinus, ar ne.
 
Toliau ką noriu pasakyti, tai ML algoritmų programavimas yra tikrai perspektyvi sritis. Ir, jeigu tai tik domina, drąsiai mokykis, tobulėk. Tikrai nereikės tupėti prie konteinerio ar graužti duoną, jeigu dirbsi tokį darbą ir jį dirbsi gerai.
 
* Mano AI supratimas labai paprastas. Yra kažkokia progama, jai balsu pasakau, kad noriu sumuštinio. Ir ta programa, neužprogramuota tokiai užduočiai iš anksto, ne tik pagamina sumuštinį, bet pagamina tokį, kuris, mano manymu, būtų pats skaniausias sumuštinis, kokį tik atsimenu esąs valgęs, nepasakius mano šio išankstinio nusistatymo tai programai. To net žmogus iš esmės nesugebėtų padaryti, bet žmogus nėra AI. Žmogus yra tiesiog I savybę turinti būtybė dažniausiai.

Tiesiog nepaaiškinau, kodėl taip sakau. Dėl tūkstantmečių gal ir kliedesys, nes tikrai nežinome, kas bus per tiek laiko. Gali ir meteoritas tėkštis į Žemę, galime civilizaciją sunaikinti branduolinio karo metu. Bet iš esmės turėti tokį intelektą 2050-2070 yra itin mažai realu. Na bet jeigu sukursime tokį intelektą, milijonus kartų pranokstantį žmogų, turbūt jam nebus problemos pasinaudoti Saulės energija 100%, pastatyti Daisono sferą ar tiesiog sunaikinti/nukreipti meteoritus, keliančius grėsmę Žemės ir jų egzistencijai. :)
 
Esminis argumentas tai yra būtent pati gamta - fizika šiuo atveju. Taip, mes galbūt ir galime modeliuoti žmogaus smegenų veiklą, tačiau kiek mes energijos sunaudojame tam? O kiek žmogus sunaudoja energijos savo smegenų veiklai? Kažkur iki 11 kJ turbūt per parą. O superkompiuteris, kuris pajėgtų modeliuoti žmogaus smegenų veiklą bent sekundės dalį? Per parą tai gali būti ir 15,3 TJ. Kitaip sakant, mūsų kompiuteriai naudoja šimtus milijonus kartų daugiau energijos kažkokiai žmogaus mąstymo daliai sumodeliuoti nei žmogus visam mąstymo procesui atlikti. Plius pas žmogų ne tik mąstymas yra. Reikia ir gyvybines funkcijas palaikyti. :)
 
O kitas dalykas yra dar ir tas, kad šiais laikais gaminamų kompiuterių procesorių tranzistorių mažėjimas jau beveik baigėsi, todėl Moore'o dėsnis nelabai galioja dabar ir greičiausiai ims nebegalioti po kelerių metų (o gal jau ir dabar baigė galioti). Kuo jie mažesni, tuo brangiau ir sunkiau pagaminami, o su dar mažesniu variantu prasideda kvantinio tuneliavimo sukeliami efektai, dėl ko tampa nebeįmanoma išsaugoti būsenos ar pagaminti patikimai veikiantį procesorių. Tad kas lieka, tai galbūt kvantiniai kompiuteriai. Bet vėlgi su jais kita problema. Jie gerai sprendžia tik kai kurias problemas (pavyzdžiui, skaičių faktorizacijos), o kai kurias problemas už kvantinius sprendžia šiuolaikiniai kompiuteriai daug geriau. Todėl ką ateityje turėsime, tai nebent kažkokį hibridinį variantą, galintį paskirstyti užduotis skirtingiems procesoriams (kvantiniam ar klasikiniam). Ir dar kita problema su jais - jie veikia labai ekstremaliomis sąlygomis (šimtai Celsijaus minuso, kurio mes tikrai nesudarysime namų sąlygomis). Nepaisant viso to, kompiuteriams turės būti parašyti visi baziniai algoritmai, kai kuriais atvejais ir perrašyti, kas irgi užtruks kažkiek laiko.
 
Kitaip sakant, iki tikro AI mes dar labai toli esame. Tad mano prognozė būtų kiek kitokia - greičiausiai iki 2050-2070ų metų turėsime labai išvystytas ML sistemas, kai kurie darbai, lengvai automatizuojami, bus pakeisti tų sistemų dėl ekonominės naudos. Pavyzdžiui, bus galima įsigyti automobilius, važiuojančius autonomiškai be jokių klaidų, taigi, nebereikės vairavimo pažymėjimo įgyti niekam. Galbūt turėsime robotus, galinčius valyti namus mums be jokio vargo. Valstybės, kurios norės būti pažangios, pasiekti didesnį progresą, greičiausiai irgi tokias sistemas ims naudoti biudžetui planuoti, švietimo politikai, kitaip sakant, atsiras tam tikrų elementų mūsų gyvenime, kuriuos pakeis technokratija. Bet tai tiek. O tokio intelekto, kuris pajėgtų mąstyti kaip žmogus ar jį pranokti, dar ilgokai teks palaukti. Gali netgi taip būti, jog mes patys su tuo intelektu susitapatinsime, t.y. padidinsime savo atminties pajėgumus, bet mąstysime, galvosime tai tik mes patys, o kompiuterius naudosime kaip įrankį savo atminties galimybėms išsaugoti ir pan. Bet tai tiek. Tai yra, tikrai mes sąmonės ten neperkelsime, nes net nežinome, koks yra "sąmonės bitas", kokias jis reikšmes gali įgyti.
 
O dėl grėsmių, apie kurias E. Musk ir S. Hawking yra kalbėję, tai greičiausiai mūsų žiniasklaida jų mintis labai suprimityvino. Manau, jie mato grėsmę ML sistemų taikyme. Pavyzdžiui, visokie dronai, naikinantys taikinius be operatoriaus priežiūros. Gali juk laisvai nutikti taip, jog ML algoritmas kokį nors žmogų netyčia priskirs naikinamam taikiniui, nors jis tėra taikus civilis. Tai čia ir yra grėsmės, o ne tai, kad mus ten ML sistemos kaip civilizaciją sunaikins, pakeis mus. Kitaip sakant, "Terminatoriaus" scenarijus iki tų metų yra itin mažai tikėtinas, nebent žmonija kažkokiu būdu tobulai perpras žmogaus veikimą, pažengs itin stipriai fizikoje, biologijoje, chemijoje ir sugebės kažką iš to išspausti. Kitu atveju tai progresas bus, bet jis bus ganėtinai lėtas.

Gan neblogai paaiškinai, tačiau užkliuvo teiginys, kai sakai, kad kelis kelis tūkstantmečius neturėsim tikro dirbtinio intelekto :) Apklausus visus top AI mokslininkus, lyg kažkur 2050-2070 yra prognozuojamas vidurkis, kada galėtumėm turėti tikrą AI, kuris ne tik kad sugebėtų racionaliai mąstyti kaip žmogus, tačiau būtų ir milijoną kartų greitesnis. Užteks geriau perprasti žmogus smegenis, kad galėtumėm sukurti AI. Juk veikianti modelį ( save ) turime, užtenka išsiaiškinti ir nukopijuoti principą. O kada tai įvyks, niekas nežino, bet pagal dabartinius greičius, tai tam neturėtų prireikti net 100 metų:) Neseniai visi prognozavo, jog iki žmogaus įveikimo GO žaidime dar likę apie 20 metų, o Deepmind tai padarė per kelis metus. :)

Matau, kad tu tikrai domėjaisi šitą sritimi, tačiau nematau priežasties, kodėl turėčiau tikėti šiaip sau pamąstymais, nei AI mokslininkų spėjimais. Taip, Moore's law tikrai pasibaigęs šiuo metu, bet į computational power dabar investuojama daug pinigų. Kuriami specialūs chipai, kurie turėtų būt pritaikomi AI skaičiavimais. Tad tranzistorių dydžio limitas tikrai neturėtų būti problema. Tuolab, gali būti, jog AGI generavimui pakaktų žymiai mažiau computational power. Šiuo metu tai atrodo labiau algoritmo problema,nei skaičiavimų pajėgumo. Nors aišku, kad kuo daugiau skaičiavimų gali padaryti, tai tuo lengviau ir atrasti naujus veikiančius algoritmus. Šiaip jei neklystu, tiek JAV, tiek Kinija turėtų ankstyvais 2020-aisiais turėti pirmuosius Exascale ( kas yra lygu žmogaus smegenų daromiems skaičiavimams ) kompiuterius. Taip kad, kas čia žino, kuriu metu atsiras žmogus, kuriam pavyks išspręsti paskutinę žmonijos problemą. :)

Tiesiog nepaaiškinau, kodėl taip sakau. Dėl tūkstantmečių gal ir kliedesys, nes tikrai nežinome, kas bus per tiek laiko. Gali ir meteoritas tėkštis į Žemę, galime civilizaciją sunaikinti branduolinio karo metu. Bet iš esmės turėti tokį intelektą 2050-2070 yra itin mažai realu. Na bet jeigu sukursime tokį intelektą, milijonus kartų pranokstantį žmogų, turbūt jam nebus problemos pasinaudoti Saulės energija 100%, pastatyti Daisono sferą ar tiesiog sunaikinti/nukreipti meteoritus, keliančius grėsmę Žemės ir jų egzistencijai. :)
 
Esminis argumentas tai yra būtent pati gamta - fizika šiuo atveju. Taip, mes galbūt ir galime modeliuoti žmogaus smegenų veiklą, tačiau kiek mes energijos sunaudojame tam? O kiek žmogus sunaudoja energijos savo smegenų veiklai? Kažkur iki 11 kJ turbūt per parą. O superkompiuteris, kuris pajėgtų modeliuoti žmogaus smegenų veiklą bent sekundės dalį? Per parą tai gali būti ir 15,3 TJ. Kitaip sakant, mūsų kompiuteriai naudoja šimtus milijonus kartų daugiau energijos kažkokiai žmogaus mąstymo daliai sumodeliuoti nei žmogus visam mąstymo procesui atlikti. Plius pas žmogų ne tik mąstymas yra. Reikia ir gyvybines funkcijas palaikyti. :)
 
O kitas dalykas yra dar ir tas, kad šiais laikais gaminamų kompiuterių procesorių tranzistorių mažėjimas jau beveik baigėsi, todėl Moore'o dėsnis nelabai galioja dabar ir greičiausiai ims nebegalioti po kelerių metų (o gal jau ir dabar baigė galioti). Kuo jie mažesni, tuo brangiau ir sunkiau pagaminami, o su dar mažesniu variantu prasideda kvantinio tuneliavimo sukeliami efektai, dėl ko tampa nebeįmanoma išsaugoti būsenos ar pagaminti patikimai veikiantį procesorių. Tad kas lieka, tai galbūt kvantiniai kompiuteriai. Bet vėlgi su jais kita problema. Jie gerai sprendžia tik kai kurias problemas (pavyzdžiui, skaičių faktorizacijos), o kai kurias problemas už kvantinius sprendžia šiuolaikiniai kompiuteriai daug geriau. Todėl ką ateityje turėsime, tai nebent kažkokį hibridinį variantą, galintį paskirstyti užduotis skirtingiems procesoriams (kvantiniam ar klasikiniam). Ir dar kita problema su jais - jie veikia labai ekstremaliomis sąlygomis (šimtai Celsijaus minuso, kurio mes tikrai nesudarysime namų sąlygomis). Nepaisant viso to, kompiuteriams turės būti parašyti visi baziniai algoritmai, kai kuriais atvejais ir perrašyti, kas irgi užtruks kažkiek laiko.
 
Kitaip sakant, iki tikro AI mes dar labai toli esame. Tad mano prognozė būtų kiek kitokia - greičiausiai iki 2050-2070ų metų turėsime labai išvystytas ML sistemas, kai kurie darbai, lengvai automatizuojami, bus pakeisti tų sistemų dėl ekonominės naudos. Pavyzdžiui, bus galima įsigyti automobilius, važiuojančius autonomiškai be jokių klaidų, taigi, nebereikės vairavimo pažymėjimo įgyti niekam. Galbūt turėsime robotus, galinčius valyti namus mums be jokio vargo. Valstybės, kurios norės būti pažangios, pasiekti didesnį progresą, greičiausiai irgi tokias sistemas ims naudoti biudžetui planuoti, švietimo politikai, kitaip sakant, atsiras tam tikrų elementų mūsų gyvenime, kuriuos pakeis technokratija. Bet tai tiek. O tokio intelekto, kuris pajėgtų mąstyti kaip žmogus ar jį pranokti, dar ilgokai teks palaukti. Gali netgi taip būti, jog mes patys su tuo intelektu susitapatinsime, t.y. padidinsime savo atminties pajėgumus, bet mąstysime, galvosime tai tik mes patys, o kompiuterius naudosime kaip įrankį savo atminties galimybėms išsaugoti ir pan. Bet tai tiek. Tai yra, tikrai mes sąmonės ten neperkelsime, nes net nežinome, koks yra "sąmonės bitas", kokias jis reikšmes gali įgyti.
 
O dėl grėsmių, apie kurias E. Musk ir S. Hawking yra kalbėję, tai greičiausiai mūsų žiniasklaida jų mintis labai suprimityvino. Manau, jie mato grėsmę ML sistemų taikyme. Pavyzdžiui, visokie dronai, naikinantys taikinius be operatoriaus priežiūros. Gali juk laisvai nutikti taip, jog ML algoritmas kokį nors žmogų netyčia priskirs naikinamam taikiniui, nors jis tėra taikus civilis. Tai čia ir yra grėsmės, o ne tai, kad mus ten ML sistemos kaip civilizaciją sunaikins, pakeis mus. Kitaip sakant, "Terminatoriaus" scenarijus iki tų metų yra itin mažai tikėtinas, nebent žmonija kažkokiu būdu tobulai perpras žmogaus veikimą, pažengs itin stipriai fizikoje, biologijoje, chemijoje ir sugebės kažką iš to išspausti. Kitu atveju tai progresas bus, bet jis bus ganėtinai lėtas.

Pažįstamo atveju turėjo pateikti aiškinamąjį raštą, kodėl tarnyba nėra atidedama. Jeigu tokio rašto nepateikė, o tiesiog atmetė taip iš oro, tai pažįstamas laisvai gali rašyti skundą į LR krašto apsaugos ministeriją, galima taipogi pranešti ir apie korupciją, nes rašto nepateikimas reikštų piktnaudžiavimą tarnyba - https://kam.lt/lt/korupcijos_prevencija_kas/palikite_pranesima.html . Nepakenktų ir paviešinti šį konkretų atvejį, jeigu tai, ką sakai, yra būtent taip. Nes kiek suprantu, tai čia yra akivaizdžiai pastebima "neproporcingai didelė žala", kurią tiesiog reikėtų pagrįsti dokumentais.
 
Realiai tvarka yra paprasta:
1. Jie gauna prievolininko prašymą.
2. Prašymas perduodamas komisijai nagrinėti.
3. Per 20 darbo dienų prašymas nagrinėjamas, per tą laiką pateikiamas atsakymas.
4. Jeigu atsakymas netenkina, per 10 darbo dienų karo prievolininkas gali pateikti skundą krašto apsaugos ministerijai.
5. KAM, išnagrinėjusi skundą, jo pagrįstumą (nežinau jau čia, kaip jie tą nagrinėja, nes 3iame punkte mane atsakymas kaip ir tenkino), perduoda prašymą nagrinėti komisijai iš naujo.
6. Jeigu prašymas vėl nėra tenkinamas, galima eiti teismo keliu. Turiu pastebėti, jog teismų dėl prašymų netenkinimo iki šiol buvo vos vienas ar keli, tad gali būti, kad LR kariuomenė galbūt eina iki max 5o punkto, o toliau viskas susitvarko, jeigu yra bent menkiausių požymių dėl "neproporcingai didelės žalos". Patys supraskite, kad tai įvertinti galima tik subjektyviai, todėl faktiškai turi užtekti gerai paruoštų dokumentų.
 
Netgi nėra svarbu, dėl ko rašote prašymą, kad atidėtų tarnybą. Galite pateikti kad ir interneto paslaugų tiekėjo sąskaitas, mokesčius už komunalinius, įsipareigojimus už nuomą, netgi ir tai, kad LABAS kortelėje yra kažkiek pinigų, galėtų būti kaip priežastis tarnybai atidėti. Faktiškai, savaime, taip nebus, bet niekas nedraudžia jums taip MANYTI ir tuo pagrindu suformuoti prašymą. Kad sutartys pasibaigs iki tarnybos - kliedesiai, nes bet kokia sutartis gali būti pratęsta. Taipogi jie neturi teisės reikalauti, kad nepratęstumėte sutarčių, nes nėra jokio įstatymo, draudžiančio karo prievolininkui prisiimti kokių nors įsipareigojimų, kažką prasitęsti, kažką daryti, kitaip sakant, nesvarbu, kad esi pašauktas, bet, kol nepradedi tarnybos, tol tavo veiksmai nėra ir negali būti apriboti. Taip, jie gali rėkti, kad neva tokiu būdu siekiama išvengti tarnybos, tačiau jie, taip sakydami, privalo tą įrodyti, o ne tiesiog kliedėti. Jeigu jie to nesugeba įrodyti, vadinasi, tai yra šmeižtas. Galiausiai, rašydami prašymą, galite jokių dokumentų nenurodyti, o tiesiog pakliedėti apie tai, kaip jūsų gyvenimas būtų sugadintas per tuos 9 mėnesius. Tai irgi būtų validus prašymas, nes, pasak jų, prašymo forma yra LAISVA. Ir jie turės duoti tokį prašymą komisijai, nagrinėti jį ten iki 20 darbo dienų ir t.t.
 
Na o šiaip, jeigu jau skambinėjatės, galima labai paprastai su jais daryti - tiesiog įrašyti pokalbį. Labai tikėtina, net iki teismo nereikėtų eiti - užtektų parašyti skundą į LR krašto apsaugos ministeriją ir ten jau sutvarkytų tokius išsišokėlius kaip priklauso, jeigu pokalbio metu pasireikštų menopauzinės visokių senmergių psichozės. Pastebėsiu, kad valstybinėse institucijose dirbantys asmenys taipogi turi laikytis ir tam tikrų bendravimo taisyklių, t.y. bendrauti mandagiai, ramiai atsakinėti į klausimus aiškiai, be jokių išsišokimų ir t.t.

Kaip ir full-stack. :D Patirtis? Popierinės tai treji metai, o realios daugiau būtų. Programuoju nuo 12 metų. :)

Man kyla tik vienas klausimas. Kodėl lenkų tautybės žmonės nenorėjo savo vėliavos dienos paminėti kitame mieste? Pavyzdžiui, Kaune. Nuo seno juk Vilnius yra daugiatautis miestas, visi kartu gražiai sugyvena. Kitaip sakant, nereikia ir vėliavos, jog tas būtų parodyta. O va Kaune kaip tik tas daugiatautiškumas formuojasi dabar, o tokios dienos paminėjimas bent jau simboliškai prisidėtų prie viso šio integracinio reikalo. :)

Siūlau paprašyti tos kariškės surašyti tokį atsakymą (nėra jokio komisijos verdikto, jiems px visos traumos, ligos ir t.t.) raštiškai, pasirašytą iš savo poskyrio kuriam nors šauktiniui, ir jį atsiųsti arba elektroniniu paštu, arba registruotu paštu. Jeigu surašys, visi čia esantys žinos, su kokiu skyriumi geriau neprasidėti, kol dar nepradėjo tvarkytis dokumentų (primenu - galima rinktis BET KURĮ teritorinį padalinį dokumentams tvarkytis, eiti medicininę, nepriklausomai nuo to, prie kokio padalinio esi priskirtas). Bus galima ir paviešinti tokį jau oficialų atsakymą per žiniasklaidą, kad daugiau tokių nesąmonių nebebūtų. Bet manau, kad tokiu atveju ji vyniotųsi jau, myktų ir nieko nedarytų arba akis draskytų, kodėl ji čia turi tuo užsiimti. Visa tai būtų daroma tik dėl to, kad egzistuoja įstatymai, kurių privalo laikytis visi. Ir jie juos lyg ir žino (bet apsimeta, jog nežino).
 
Tiems, kas parašo argumentuotą prašymą, pagrindžia jį dokumentais, tikrai atideda, ir nereikia čia kryžiaus kelių eiti, nebent tai koks durnynas būtų. Nežinau, kokiame ten užkampyje tokia "bananų respublika", bet jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokius geriausia skųsti aukščiau. Tvarka pagal įstatymus visiems vienoda. Ir galiausiai tie kariškiai patys dažnai, būna, nieko nežino ir pasakoja tik nuogirdas, patingėję įsigilinti į konkrečią situaciją. :)
 
Bet galiu nebent įtarti, kur maždaug galėtų kažkokios nesąmonės būti. Pagal 2018-04-16 duomenis prisegu lentelę, kurioje nurodyta:
1. Kiek pašaukta šauktinių pagal teritorinį padalinį.
2. Keliems tarnyba jau atidėta.
3. Kokį procentą nuo visų pašauktų tai sudaro.
 
Pačios lentelės reprezentatyvumu galima kažkiek abejoti, nes niekaip nepavyks gauti duomenų, kuriuose būtų nurodyta, kiek asmenų rašė prašymą tarnybą atidėti. Tai yra, geriau būtų skaičiuoti procentą nuo rašiusių prašymą, o ne nuo iš viso pašauktų, nes dabar išeina, kad rašiusių prašymus proporcijos panašios visuose teritoriniuose padaliniuose, kas iš esmės tėra prielaida, kurios neįmanoma patikrinti viešai prieinamais duomenimis, o ne faktas. Kita vertus, galbūt čia menka ir paklaida būtų, nes greičiausiai visur bus prievolininkų, norinčių, kad jiems tarnybą atidėtų. Tad tendencija, manau, parodoma aiški. Lietuvos vidurkis - 10,97%, o štai šie padaliniai labiausiai gaili atidėti (žemiau už vidurkį) - Vilniaus RKPKS, Šiaulių RKPKS, Telšių KPKP, Kauno RKPKS, Marijampolės KPKP, Jurbarko KPKP. O štai Šalčininkai net ketvirtadaliui savo šauktinių tarnybą atidėjo (įdomu kodėl :D).

Sveiki. :)
 
Šiandien rašau čia, nes noriu papasakoti apie tai, kaip "sklandžiai" man ėjosi apsipirkimas www.varle.lt parduotuvėje ir tuo pačiu padėti šiai žinomai parduotuvei tapti dar žinomesnei, tik iš objektyvesnės pusės. Na o potencialūs pirkėjai galės objektyviau įvertinti, ar tikrai nėra geresnio varianto apsipirkti nei varle.lt. Turbūt jau supratote, kad viskas bus susiję su tuo, kaip sekėsi ginti savo, kaip vartotojo, teises. Bet iki to dar prieisime. Apie viską papasakosiu nuo pradžių.
 
Ogi istorija prasidėjo nuo to, kad aš turėjau spręsti: Ar pirkti naują nešiojamą kompiuterį, ar tiesiog jį atnaujinti? Mano nešiojamas kompiuteris nėra toks jau senas - modelis yra Asus K52F. Ir visgi dirbo gan gerai visą tą laiką. Niekas jame praktiškai negedo. Procesorius irgi visai normalus - Intel i3 370M. Tiesiog toks kompiuteris, kuris galbūt galingiems žaidimams (pagrinde dėl vaizdo plokštės) ir netinka, bet darbui, mokymuisi, programavimui tokio kompiuterio tikrai užtenka. Tačiau buvo viena bėda - jame tebuvo 3 GB operatyviosios atminties. Kaip ir mažokai, kai tenka visą laiką laikyti įjungtą Skype, kelias naršykles ir dar kokią nors IDE, po to tekstų redaktorių. Toliau, stengdamasis atsakyti sau į šį klausimą, priėjau išvados, kad mano kompiuteriui nieko netrūko - išskyrus operatyviosios atminties. Todėl nusprendžiau nusipirkti 8 GB operatyviosios atminties (tiek mano nešiojamas kompiuteris gali daugiausia adresuoti) ir dar pasinaudoti juo bent dvejus ar trejus metus. Taip man išeitų žymiai pigiau nei pirkti naują kompiuterį. Taigi, į klausimą, ar pirkti naują laptop'ą, ar tiesiog jį atsinaujinti, po šiokios tokios analizės sau atsakiau.
 
Kas toliau? O toliau jau sekė tinkamų RAM'ų paieškos. Taip jau yra, kad bet kokio RAM'o į laptop'ą neįmesi. O man būtent reikėjo DDR3-1066 SO-DIMM. Toks būtų idealus atvejis. Šiaip tiktų ir DDR3-1333 SO-DIMM (beje, dabar būtent su tokiais ir esu), tik procesorius išnaudotų tokio RAM'o galimybes 1066 lygyje. Tuomet dar nebuvau tikras, ar DDR3-1333, DDR3-1600 TIKRAI tiktų mano kompiuteriui, todėl visur, kur tik galėjau, stengiausi surasti būtent DDR3-1066 tipo RAM'us. Ir radau. Ir kurgi? Būtent, radau ten, apie ką dabar ir rašau visą šią ilgą istoriją: "nuostabiojoje" varle.lt. Štai jų siūlomas modelis - http://www.varle.lt/nesiojamu-kompiuteriu-atmintys-ram/nesiojamo-kompiuterio-atmintis-atmintis-kingston-4gb--181959.html. Argi nenuostabu? 4GB, DDR3-1066 ir dar SO-DIMM. Viskas, ko būtent ieškojau. Taigi, beliko tik užsakyti ir sulaukti savo prekės. O dar puikiau, jog parašyta, kad prekė bus pristatyta per 2-4 darbo dienas. Na argi gali būti geriau? Šiandien užsakysiu, o jau vėliausiai po keturių dienų gausiu prekę. Ech, ne rožėmis viskas klota... Pačioje pradžioje varle.lt ir SMS'us siuntinėjo, kad užsakymas gautas, po to siuntinėti pradėjo, kad vykdomas ir pan. Kaip puiku, kad apie viską jie dar ir informuoja! Iškart pasakysiu, kad užsakymą pateikiau 2012-10-21 (tai buvo sekmadienis), tad jau ketvirtadienį (t.y. 2012-10-25) turėjau gauti savo prekę tiesiai į namus, kadangi tai buvo ketvirta darbo diena. Na bet iki pat trečiadienio jokių žinių apie prekę. Taigi, aš jiems nusprendžiau parašyti ir tiesiog pasiklausti, ar 2012-10-25 galiu tikėtis prekės. Aš savo laišką parašiau 2012-10-24. Jo turinys buvo toks:
http://img33.imageshack.us/img33/7456/uzsakymas.png
O štai kitą dieną su manimi susisiekė vienas iš varle.lt atstovų - legendinis Lukas Kareckas. Ir iš jo sulaukiau šokiruojančio atsakymo:
http://img515.imageshack.us/img515/3901/uzsakymas1.png
Galvoju: "Oba, tai 2-4 dienos buvo pas juos melas?". Tad tiesiog nusprendžiau gan įžūliu tonu paklausti, kas čia per nesąmonė. Ir, kadangi viskas vyksta ne pagal jų nurodytą terminą, t.y. negaunu to, ko tikėjausi (o tikėjausi gauti Kingston 4 GB DDR3-1066 per 2-4 darbo dienas), pasiūliau derėtis dėl kainos, kadangi tokią situaciją galima jau traktuoti kaip kokybės neužtikrinimą. Taigi, parašiau Lukui Kareckui tokį atsakymą:
http://imageshack.us/a/img818/9351/uzsakymas2.png
 
Gan greitai (pagyrimas Lukui) sulaukiau iš jo atsakymo, kuris man pasirodė kartu ir juokingas, ir įžūlus:
http://imageshack.us/a/img846/3962/uzsakymas4.png
 
Tai va, prasidėjo jau visokios pasakos apie prekes ne jų parduotuvėje, naktinius sistemos naujinimus. Na tai po galais, jeigu prekė ne jūsų parduotuvėje, tai gal apie tai parašykite savo saite? Ai tiksliai, tik naktį veikia jūsų cronjob'as. O maniau, kad varle.lt programavo rimtesni programuotojai. Na galbūt labai daug atminties suvalgytų visų prekių naujinimas iškart, bet yra vienas dalykas. Visų prekių niekas nelanko. Kiekis kartų, kad kažkokia prekė bus aplankyta, yra visai nedidelis. Vadinasi, vos tik klientas užeina kažkokios prekės žiūrėti, jam ji turėtų būti atnaujinama automatiškai. Negi šitaip pagalvoti jiems buvo taip sudėtinga? Matyt, geriau jau jiems imti ir viską naujinti tik naktį, nors galbūt net tie naktiniai naujinimai būtų nebūtini, jeigu tik lankomos prekės būtų naujinamos, o naktiniai naujinimai atliekami prasivalymui. Tiesiog užtenka elementaraus programavimo ir šiokios tokios matematikos pritaikymo, kad vartotojai nebūtų mulkinami jų niekam tikusios sistemos. Na bet tas dar nieko. Juokingiausiai nuskambėjo pasiūlymas pirkti prekę už 157 Lt kartu su pristatymu (iš viso man prekė turėjo kainuoti 157.98 Lt). Oho kokia nuolaida už netikusį aptarnavimą - net 98 centai! Tiesiog įspūdinga. Na tikrai galėtų jie bent jau simboliškai nuleisti 5 Lt, o ne kažkokiais centais. Litu galų gale tegul nuleidžia ir tai jau atrodys solidžiau. O čia dabar atrodo jie kaip bomžai, bandantys nugriebti iš kliento kiekvieną varganą centą. Nežinau, bet su klientais reikia dirbti profesionaliau. Na bet galvoju, galbūt išeis susitarti. Tad pasiūliau nuleisti kainą iki 150 Lt:
http://imageshack.us/a/img252/338/uzsakymas5.png
 
Ir, mano nuostabai, sutiko jie (reiškia, jie gauna ganėtinai pigiai tas prekes ir užmeta nežmonišką antkainį):
http://imageshack.us/a/img43/3799/uzsakymas6.png
 
Na tiesiog puiku. Atrodo, varle.lt yra puiki parduotuvė, jeigu galima iki tokio lygio susitarti su jais. Tad jiems nurodžiau visas detales dėl susisiekimo su manimi. To laiško nerodysiu, nes jame yra mano asmeninių detalių, kurių viešinti nenorėčiau.
 
Taigi, pradėjau laukti pirmadienio. Šiaip jau galėjau ir nebelaukti, atšaukti užsakymą, bet galbūt išties kažkokia klaida įsivėlė. Juk visi suklysta. Reikia vertinti lanksčiai, suteikti galimybę ištaisyti nesuspratimus. Taigi, atėjo pirmadienis. Ir jau labai tikėjausi gauti savo išsvajotąją prekę. Tad aš jiems parašiau (pripažįstu, gan įžūliai, bet tą "turėtų būti" supratau, jog bus, nes pagal viską jie turėjo užsakyti prekes ir gauti patvirtinimą, kada jas gaus, o pirmadienį tiesiog viską išpakuoti ir išsiuntinėti ar pranešti klientams):
http://imageshack.us/a/img189/2678/uzsakymas7.png
 
Atsakymo pirmadienį NESULAUKIAU. Na buvau kantrus ir parašiau jiems dar antradienį:
http://imageshack.us/a/img819/3804/uzsakymas8.png
 
Na bet panašu, jog prasidėjo mano pokalbiai ne su Luku Karecku, o su siena. Akivaizdu, jog žmogelis tyčia ar netyčia ignoravo viską, ką aš jam parašiau. Na tuomet nusprendžiau griebti jautį už ragų ir tiesiogiai su jais pasišnekėti. Numeris buvo, tad ėmiau ir paskambinau. O čia jau prasidėjo visos "linksmybės"...
 
Pirmiausia lyg ir viskas gerai buvo. Prisiskambint išeina, pakelia. Bet, kai kalbi, tada prasideda tokie išsisukinėjimai: "Oi, mes čia turime krūvą prekių ir nieko nespėjame. Paskambink už 15 minučių ir bus aišku". Paskambinu už 20 minučių. Lukui prisiskambinti nepavyko, nes jis kažkodėl nekėlė (matyt, kavą gėrė - skanaus jam), tad skambinau tiesiog varle.lt numeriu. Na ir atsiliepė kažkokia maloni mergina ir iš jos išgirdau tą patį, tik su kitokiu terminu: "Nuuuuuuuu, paskambink už kokio gero pusvalandžio, nes esame užsivertę prekėmis". Na gerai, gal iš tikrųjų jie užsivertę tomis prekėmis. Tai paskambinau šiek tiek vėliau nei po pusvalandžio. Kelis kartus dar jiems skambinau, tiksliai nepamenu, bet galiausiai išėjo taip viskas, kad jie pasakė, jog prekę TURI (o kad ji ne tokia, tai pabrėžtai neinformavo) ir kad galiu ją atsiimti. Taigi, nuvažiavau atsiimti tos prekės. Gavau ne Kingston 4GB DDR3-1066, o 4GB DDR3-1600. Sakė, kad veiks. Šiaip aš tuo abejojau, bet puikiai žinojau, jog neveikiančias prekes galima grąžinti per 7 darbo dienas nuo jos gavimo, tad paėmiau pabandyti - gal ne viską išknisau apie savo laptop'ą ir ne viską žinau. Visgi su geležimi per daug nedraugauju, daugiau programavimu užsiimu, o apie geležį žinau tik tiek, kaip pakeisti man reikalingas kompiuterio dalis ir kaip ji veikia loginiame lygmenyje. Tad be didelių įkalbinėjimų paėmiau tuos RAM'us. Įsimečiau juos į kompiuterį, bandau užkrauti savo Windows 7 - nieko, kompas persikrauna nuo pat tos akimirkos, kai operacinei sistemai prireikia naudoti operatyviąją atmintį. Įdomu, kokios bėdos? BIOS'uose rodo lyg ir, kad yra tie 8 GB RAM'o, tad gal turėtų veikti (na dabar jau žinau, kad nebūtinai, nes RAM'ų cache pasiekimas veikia kitaip nei adresavimas į RAM'us). Galėjau pasidžiaugti tik tuo, jog praktiškai įsitikinau, kad mano motininė tikrai sugebėtų palaikyti 8 GB. Bet, kadangi neveikė tie RAM'ai, atgal susidėjau senus - viskas puikiai veikė. Na tuomet paleidau Hiren BootCD ir pasižiūrėjau, kas vyksta, Su veikiančiais RAM'ais ateinama iki pat 100% pass, o va su tais RAM'ais, kuriuos man davė, pirmas testukas (cache) ateina iki 100%, po to kelias sekundes pastovi ant pass 0% ir kompiuteris "stebuklingai" išsijungia. Išsijungia ir viskas - nieko nei daugiau, nei mažiau. Tad akivaizdu, jog man įkišo neveikiančius RAM'us. Todėl spalio 31 dieną nuėjau pas juos pakeisti RAM'ų. Ir sulaukiau tokių labai keistų klausimų. Na pirmiausia gavau pasiūlymą pasikeisti RAM'us - į lygiai tą patį NEVEIKIANTĮ modelį. Jeigu man neveikė šitas modelis, tai niekas to paties modelio neveiks, nebent jų prekė buvo brokuota. Bet tai pala? Nejaugi jie RAM'ų netestuoja, kad tokius pasiūlymus mėto jie man? Bet kokiu atveju nesupratau, ką jie tuo pasakyti norėjo. Tad sakiau, jog duotų kitus RAM'us, nes šitie tikrai neveikia. Na po to prasidėjo vėl laužymasis ir sekė klausimas, kuris tiesiog užmušė: "O Windows'ai pas jus legalūs?" Puiku, kad Lukas Kareckas turi telepatinių gebėjimų atspėti, kokią OS naudoju (aš jam to tai nesakiau iškart), bet matyt su daug kuo atspėtų tai. Na tiek to. Mano Windows 7 yra legalūs ir jam tą pasakiau. Po to pasiūlė pabandyti kitą Windows 7 instaliaciją. Gerai čia nuskambėjo jo toks pasiūlymas kažkaip... Dabar kodėl turėtų viena instaliacija neveikti dėl naujų RAM'ų, o kita veikti? Galima daryti tokią prielaidą, kad Microsoft gamina vienas instaliacijas brokuotas, o kitas geras, ir man pakliuvo brokuota instaliacija. Vau, kaip man nepasisekė. O atsižvelgiant dar į tai, kad paskutinius du kartus man Windows 7 perrašyti pavyko kuo puikiausiai, tai atrodo absurdiška, kad dabar neveiks. Daugmaž RAM'ai geri, o programa, kuri juos naudoja, bloga. O architektūriškai kalbant, viskas vyksta Assembly lygmenyje, tad tikrai nesąmoningai atrodo kaltinti programinę įrangą, kuri naudoja procesorių. Na taip, galimybė, kad programa nekorektiškai adresuos atmintį, yra, tačiau, come on, Windows 7 prieš paleidžiant juos į produkciją, buvo testuoti šimtus tūkstančių kartų ant visokių skirtingų kompiuterių, platformų. O dabar atsiranda kažkokios parduotuvėlės atstovas ir seka pasakas, kad blogi Windows'ai. Na bet gerai, šiaip nei taip pavyko išprašyti, kad duotų kitus RAM'us. Ir vėlgi "nuostabu" - davė tuos pačius 1600, sakė, kad TIKRAI turi veikti. Na gerai, paėmiau ir nusprendžiau, kad, jeigu ir šį kartą neveiks, tai atsiimsiu sumokėtus už prekę pinigus. Be to, jie žadėjo dar kitą savaitę atvežti jau 1066 RAM'us (ir lapkričio 7 dieną jie iš tikrųjų juos atvežė, bet iki to dar prieisime! ;D).
 
Tad prasidėjo "naujų" RAM'ų bandymas. Savaime suprantama, viskas vėl neveikė ir Hiren BootCD rodo pass: 0% ir kompas vėlgi "stebuklingai" išsijungė. Be to, "naujų" į kabutes paėmiau todėl, kad Lukas Kareckas man įkišo realiai mažiau vertus RAM'us, t.y. pigesnius RAM'us nei aš mokėjau. Ir be to, skirtingų modelių, kas man nepatiko. Jeigu jau perku RAM'us, noriu, kad mano kompiuteryje jie būtų vienodo modelio ir vienodos talpos. Gerai, kad buvau pasilikęs atsarginį variantą. Iškart iš varle.lt parduotuvės nuvariau į TOPO Centrą ir ten nusipirkau du Kingston 4GB DDR3-1333 chip'us už tuos pačius 150 Lt. Taigi, iš viso jau buvau išleidęs 300 Lt. Daugokai, ar ne? Taigi, 2012-10-31 turėjau iš viso keturis chip'us - du iš varle.lt ir du iš TOPO Centro. Būtent TOPO Centro RAM'ai ir suveikė kuo puikiausiai ir dabar šią žinutę rašau, naudodamasis TOPO Centro suveikusiais RAM'ais. Ir jiems esu dėkingas už tuos RAM'us. Kokybė puiki, kompiuterio našumas smarkiai padidėjo ir dabar galiu džiaugtis savo nešiojamu kompiuteriu artimiausius 2-3 metus (bent jau tikiuosi tiek). Be to, man dar iš TOPO Centro pusės patiko tai, kad personalas buvo kažkiek labiau kvalifikuotas nei varle.lt. Buvau pas juos dar anksčiau pasidomėti dėl RAM'ų (teko užvažiuoti į Šiaurės miestelį, tad man pakeliui buvo). Pasakiau kompiuterio modelį, pasakiau, ką procesorius priima. Man pasakė, kokie RAM'ai mano kompiuteriui tiktų, bet RAM'ų pirkti nesiūlė. Siūlė pasidomėti plačiau. Iš tikrųjų, ir nebūčiau pirkęs RAM'ų. Tiesiog buvo įdomu pažiūrėti, ką jie turi ir už kokias kainas. Na o prieš nupirkdamas mandagiai paklausiau, ar bus galima grąžinti, jeigu RAM'ai neveiks. Šiaip kiekvienas prekybininkas į šį klausimą privalo atsakyti TAIP be jokių išsisukinėjimų, bet norėjau pažiūrėti, kokio lygio žmonės ten dirba. Ir sulaukiau atsakymo, kurio tikėjausi: "Taip, bus galima grąžinti". Taigi, jau turėjau RAM'us, kurie veikė (TOPO Centro) ir neveikiančius (varle.lt).
 
O su varle.lt buvo jau įdomesnė istorija. Jeigu prieš tai dar galėjai palaikyti personalą tik šiek tiek nekvalifikuotu, bet gan maloniu, tai dabar net ir epitetas malonus nuo jų atkristų. Ir aš nieko nevyniosiu į vatą. Iškart sakysiu tiesiai šviesiai, kas buvo. Taigi, buvo 2012-11-07 (t.y. vakar, antradienis). Oficialiai RAM'us gavau spalio 30 dieną, tad, atmetant 2012-11-01 ir savaitgalį, juos galėjau grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus arba pakeisti prekę (mano pasirinkimas) iki rytdienos. Bet, kadangi veikiančius RAM'us jau turėjau, tai tiesiog panorau atgauti pinigus. Taigi, aš paskambinau Lukui Kareckui ir iškart ėjau prie reikalo. Sakiau, kad RAM'ai neveikia ir paklausiau, ar galima grąžinti juos bei atgauti sumokėtus pinigus. Ir kogi sulaukiau? Ogi legendinio Luko Karecko atsakymo: "Mikroelektronikos prekių pakeisti negalime. Čia tas pats, kas nusipirktum televizorių, juo pasinaudotum ir jį grąžintum dėl to, kad nepatiko". Na aš per daug nesišakojau, nes negalėjau konkrečiai išvardyti straipsnių, pagal kuriuos mano teisės ginamos (žinojau, kad tokie yra, bet numerių negalėjau pasakyti, nes neatsiminiau). Na toliau sakiau jam, kad RAM'ai visai neveikia ir norisi juos pakeisti. Tada sulaukiau įžūliausio ir bjauriausio atsakymo, kokio tik galėtų klientas sulaukti: "Matai, jeigu RAM'ai PAS MUS veiktų, tai mes pinigų grąžinti negalėtume". Gaila, kad to neįrašiau. Jeigu būčiau įrašęs, mielai pasidalinčiau garso įrašu, kad visi pamatytumėte, kokio lygio įžūlumu pasižymi varle.lt atstovai. Na čia įspūdinga tiesiog. Tai RAM'ai turi veikti man ar jiems? Jie paleidžia ant savo naujausio kompo su i7 procu ir naujausia motinine RAM'ų testą, jiems suveikia ir galvoja, kad viskas veiks ir ant i3. Gerai jie čia šneka... Na bet po to jis truputį nusileido: "Bet jeigu jums neveikia, galime pakeisti naujais, tais, kuriuos atvežė mums". Visa esmė buvo ta, kad jie jau turėjo užsakymą, kurį man turėjo jie pristatyti į namus dar spalio 25 dieną (juk jie taip pasirašę buvo), tačiau dėl jų niekam tikusios el. parduotuvės sistemos likau apgautas ir tarsi turėčiau jaustis kaltas, kad jie dabar turi prekę ir aš jos neimsiu už tai, kad man įkišo dvi blogas prekes, o norimos nepristatė laiku. Bet įdomiausiai nuskambėjo, kad pakeisti gali, o grąžinti pinigų negali. Na, atrodo, jiems čia problemos kažkokios. O kokios problemos, tai viskas čia aišku: jie užsakė prekę, sumokėjo pinigus ir nori pliuse likti mano, kaip vartotojo, teisių sąskaita. Bet aš jiems to leisti neketinau ir judėjau toliau. Pirmiausia išsiaiškinau konkrečius straipsnių numerius, pagal kuriuos mano teisės yra ginamos, o tuomet parašiau Lukui Kareckui laišką. Neskambinau dėl to, kad būtų reikėję daug kalbėti, o jis tiesiog nusisukinėtų ir problema neišsispręstų laiku. Be to, jeigu norėčiau informuoti apie varle.lt Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, turėčiau pirma prekybininkus įspėti apie savo teises ir pareikšti konkrečius reikalavimus raštu. Pirmiausia aš tą pradėjau daryti neformaliai raštu. Tai yra, parašiau jiems tokį ilgą laišką su visa informacija (dėl teksto ilgumo paveikslėlio nedariau):
"Sveiki,
 
Įdomiai nuskambėjo jūsų maniera, kad negrąžinate pinigų už mikroelektronikos prekes arba grąžinate tik tuo atveju, jeigu neveikia pas JUS. Matote, veikti turi ne pas jus, o pas MANE, nes naudotis turiu preke aš, o ne jūs. O be to, paskaityti galima kad ir čia (DĖL DAIKTŲ GRĄŽINIMO IR KEITIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO): http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=141450 . Cituoju ketvirtą punktą, kad aiškiau matytųsi:
4. Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti:
4.1. pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke;
4.2. atitinkamai sumažinti prekės kainą;
4.3. per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus;
4.4. atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas;
4.5. vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
Iš ketvirto punkto matyti, kad turiu teisę pasirinkti - arba prekę pakeisti, arba atgauti sumokėtus pinigus. O aš noriu atgauti pinigus. Be to, yra dar keturioliktas punktas:
14. Jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto prekių pardavimo dienos, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti ją analogiška preke.
Ir jį papildantis aštuonioliktas:
18. Pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl šių taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių netenkinamas įsigijus tokias prekes:
parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 33.03 - 33.07), fotografijos ir kinematografijos prekes (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 37.00), spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 49.00), audinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 50.07, 51.11-51.13, 52.08-52.12, 53.09, 55.12-55.16), kilimines grindų dangas, išskyrus kilimus ir kilimėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 57.00), megztus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius drabužius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.07 - 61.09), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.11), pėdkelnes, kojines, puskojines ir kitus panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.15), siūtus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius marškinius, naktinius marškinius, pižamas ir panašius dirbinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.07 - 62.08), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.09), liemenėles, juosmenis, korsetus ir panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.12), perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus bei jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 71.00, išskyrus 71.17), mašinas ir mechaninius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 84.00), elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 85.00), antžeminio transporto priemones (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 87.00), laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 89.00), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 90.00), laikrodžius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 91.00), muzikos instrumentus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 92.00), ginklus ir šaudmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 93.00), baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 94.00), žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 95.00, išskyrus 95.06 - 95.07).
Vadinasi, išeitų, kad turiu teisę atgauti pinigus pagal ketvirtą punktą arba gauti kitą veikiančių prekę - tai yra jau mano, kaip vartotojo, pasirinkimas. Niekur neparašyta, kad, jeigu veiks pas jus, tai galite ir negrąžinti pinigų. Galiu atsivežti kad ir savo nešiojamą kompiuterį ir parodyti, kad neveikia. Manau, puikiai patys žinote, kad konkretus kompiuterio modelis priima skirtingus RAM'us. Ir netgi yra programėlės, kurios pagal kompiuterio modelį nurodo, kokie RAM'ų modeliai tiks, o kurie ne. Todėl ir užsakiau Kingston KVR 1066 magistralės, o ne kitokį, nes tik tokį mano laptop'as priima (na gal 1333 irgi priimtų, bet jau nenorėjau rizikuoti). Tad tas jūsų "jeigu veiks pas mus, tai..." atrodo neprofesionaliai kaip iš kompiuteriais ir jų dalimis prekiaujančios parduotuvės atstovo. Lygiai taip pat kaip ir pasakymas "dėl nelegalių Windows'ų gali neveikti RAM'ai". Pas mane Windows'ai legalūs, tačiau jų legalumas ar nelegalumas nelemia, ar veiks RAM'as, ar ne. Tą lemia kompiuterio motininė plokštė ir procesorius. O jeigu procesorius negali adresuoti į RAM'ą, vadinasi, jokia programinė įranga nepadės. Programa tik naudoja procesorių, o ne perdaro jį ar visą geležį. Čia jau paprasta kompiuterių architektūros kurso dalis. Tad nelabai supratau jūsų, ką reiškia "negrąžiname pinigų už mikroelektronikos prekes". Jeigu viskas būtų veikę, nieko nesakyčiau, bet davėte antrą kartą chip'ą, kuris neveikė. Be to, šis chip'as dar nebuvo analogiškas tam, kuris nurodytas čekyje (ir dar mažesnės kainos, kiek supratau). Tad kažkaip reikia tą tvarkyti. Juo labiau, patys pasirašėte "Lengva gražinti brokuotas ar nepatikusias prekes" (http://www.varle.lt/info/apie-varle/), o per pokalbį telefonu užmetėte krūvą niuansų. Na taip, 18-as minėto taisyklių rinkinio punktas jums iš dalies tinka:
18. Pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl šių taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių netenkinamas įsigijus tokias prekes:
parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 33.03 - 33.07), fotografijos ir kinematografijos prekes (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 37.00), spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 49.00), audinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 50.07, 51.11-51.13, 52.08-52.12, 53.09, 55.12-55.16), kilimines grindų dangas, išskyrus kilimus ir kilimėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 57.00), megztus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius drabužius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.07 - 61.09), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.11), pėdkelnes, kojines, puskojines ir kitus panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.15), siūtus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius marškinius, naktinius marškinius, pižamas ir panašius dirbinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.07 - 62.08), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.09), liemenėles, juosmenis, korsetus ir panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.12), perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus bei jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 71.00, išskyrus 71.17), mašinas ir mechaninius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 84.00), elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 85.00), antžeminio transporto priemones (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 87.00), laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 89.00), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 90.00), laikrodžius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 91.00), muzikos instrumentus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 92.00), ginklus ir šaudmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 93.00), baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 94.00), žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 95.00, išskyrus 95.06 - 95.07)
Kita vertus, niekur nėra nurodyta konkrečiai, kad tik mikroelektronikos prekėms. Yra nurodyta "elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 85.00)". Vadinasi, jeigu būčiau iš jūsų nupirkęs neveikiantį kompiuterį ar televizorių, galėtumėte sakyti lygiai tą patį, kad tik galite pakeisti, tačiau pinigų grąžinti negalite. Bet juk ne tokie įstatymai yra.
 
Dar daugiau, pasižiūrėkime, ką patys esate pasirašę dėl grąžinimo ir pinigų čia - http://www.varle.lt/info/grazinimas-garantijos/ .
Ogi parašyta taip:
Prekę galite grąžinti šiais atvejais:
• jeigu gavote ne tai, ką užsisakėte;
• jei gavote nekokybišką prekę;
• kitais įstatymo numatytais atvejais.
Ponai, pagal pirmus du punktus aš turiu teisę jums grąžinti prekę. Be to, aš pirkau iš jūsų prekę spalio 30 dieną oficialiai (taip parašyta jūsų čekyje). Toliau lapkričio 1 buvo nedarbo diena bei buvo savaitgalis lapkričio 3 ir 4 dienomis. Vadinasi, aš turiu teisę jums grąžinti prekę šiandien arba rytoj ir atgauti sumokėtus pinigus arba gauti kitą prekę. Aš pageidauju atgauti sumokėtus pinigus. Taip patys pasirašėte: "Jei nusipirkote prekę ir pastebėjote, kad ji yra nekokybiška, Jūs turite teisę grąžinti tokią prekę mums per 7 (septynias) darbo dienas nuo pristatymo Jums dienos. Tokiu atveju netinkamos kokybės prekė nemokamai pakeičiama į kokybišką prekę arba Jums grąžinami sumokėti pinigai".
 
Tikiuosi, išeis sutarti draugiškai. O jeigu neišeis, kreipsiuosi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Savo, kaip vartotojo teises, žinau. Tikrai neketinu nusileisti ir būti mulkinamas, tarsi nieko nežinočiau apie IT ir įstatymus. Visgi antrą kartą duodate nekokybišką prekę, RAM'o testas duoda apvalų 0% (nors mano veikiantys RAM'ai viską praeina iki 100%).
 
Pagarbiai,
Vaidotas Strazdas"
Manau, mano žinutė jiems turėjo būti aiški, bet mielasis ponas Lukas Kareckas liko lyg ir nesupratęs, ką aš jam pasakiau. Gavau tokį keistą atsakymą:
http://imageshack.us/a/img821/9518/uzsakymas9.png
 
Iškart viskas prasideda nuo prielaidų, kurios teisiškai būtų klaidingos. Mat jie prekės tuo metu neturėjo ir aš esu dėl to dabar kaltas. Galbūt gaila jiems, bet aš nesijaučiu nei kaltas, nei dar koks. Teisiškai aš esu teisus ir tą puikiai žinojau. Juk prekės turėjo būti pristatytos per keturias darbo dienas, o aš geranoriškai sutikau palaukti NET devynias realias paras ir septynias darbo dienas, sutikdamas, kad galėjo kilti nesusipratimas. Bet, nepaisant to, jie man įkišo kažkokį šūdą, kuris jiems mat veikė, o man kažkodėl neveikė (na ne kažkodėl - mano kompiuteriui tas netiko ir tiek). Tad aš jiems taip ironiškai parašiau:
http://imageshack.us/a/img717/9787/uzsakymas10.png
 
Po to prasidėjo stebuklingas neatrašymas. Parodžiau šią žinutę vienam pažįstamam. Tai sakė, kad Lukas Kareckas nuėjo straipsnio ieškoti. Bet, matyt, nieko neradęs grįžo ir ignoravo mano laišką. Na aš parašiau jam dar kartą. Gal iš tikrųjų žmogus nepamatė, ką aš jam parašiau, arba neaiškiai suformulavau savo reikalavimus? Tad retoriškai paklausiau:
http://imageshack.us/a/img268/1711/uzsakymas11.png
 
Ir kogi sulaukiau? Ogi nieko. Eilinis ignoravimas. Ką galima pasakyti apie tokį bendravimą su klientais? varle.lt elgesio su klientais politika yra tokia: "Bendrauti su visais klientais, kurie reiškia pasitenkinimą arba nereikalauja pinigų grąžinimo, o visus kitus arba siunčiam nafig netiesiogiai, arba ignoruojame". Taip, tokia jų politika ir, manau, tą galima buvo suprasti iš jų laiškų ir mano nupasakoto pokalbio. Ir aš jau iš tikrųjų buvau pasiryžęs užpildyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos formą ir nusiųsti ją varle.lt atstovui Lukui Kareckui, su kuriuo turėjau kariauti, kad viskas atrodytų visiškai oficialiai ir būtų pagrindas apie juos informuoti. Bet pagalvojau, kad galbūt išeis tiesiog vėl paskambinti, jį priremti prie sienos, liaudiškai tariant, ir išsireikalauti to, kad pinigus jie grąžintų. Taigi, aš jam paskambinau. Tuomet Lukui Kareckui priminiau visus savo siųstus laiškus. Iš jo sulaukiau tos pačios dainelės: "Na elektronikos prekės kaip ir negrąžintinos". Būtent, jis sakė elektronikos, kas reikštų, jog, jeigu pirksite pas juos kompiuterį ir jums kompiuteris neveiks kaip man neveikė RAM'ai, jis laužysis taip pat ir nenorės grąžinti už kompiuterį sumokėtų pinigų, jeigu to pareikalausite. Tuomet aš jam pasakiau tiesiai šviesiai, kad įstatymai gina mano teises. Tuomet jau prasidėjo "atšilimas". Ir sako jis: "Minutėlę palauk". Nuėjo jis kažkur aiškintis dėl situacijos ir grįžo (bet tikrai ne po minutėlės, o mažiausiai po kokių penkių minučių) ir sako: "Gerai, galite grąžinti prekę". Kad pinigus galiu atgauti, nepasakė iškart, tad pasitikslinau: "Galiu grąžinti prekę ir atgauti sumokėtus pinigus?" Jis atsakė, kad galiu. Ir tuomet pasakiau, kad po valandos ar dviejų atvažiuosiu grąžinti prekės ir atsiimti pinigų. Man nespėjus visko pasakyti, jis telefono ragelį iškart numetė, kas dar kartą rodo, kaip jis negerbia klientų, pageidaujančių grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus.
 
Pagaliau sekė paskutinis etapas su varle.lt. Nuvažiavau į jų parduotuvėlę S. Žukausko g. 41. Ten nebuvo Luko Karecko iškart (gal pasislėpęs kažkur jis buvo?), bet buvo kitas vyrukas, kuriam pasakiau, kad noriu grąžinti prekę. Ir jau galvojau, kad vėl prasidės "linksmybės"... Jis klausia: "O kompiuterį čia turite su savimi?" Sakiau, kad neturiu. Sakė, kad būtų gerai, jog būčiau atsivežęs kompiuterį, nes gali būti kompiuteris nesuderinamas su RAM'ais (jis sakė tą patį, tik kitais žodžiais). Tad suprask taip: keisk motiną, keisk procą ir tada veiks. O kur pirkti motiną, procą? Teisingai, varle.lt. Gerai, jie to nesakė, bet tokios mintys kažkodėl kilo. Tuomet tiesiog papasakojau, kad dariau testą su Hiren BootCD ir man ant pass 0% po cache testo kompiuteris tiesiog išsijungdavo. Ir laimei, klydau dėl dar vieno "karo" su jais. Matomai žmogus viską suprato. Na o po akimirkos atėjo ir pati aptarinėjama žvaigždė Lukas Kareckas. Jam atidaviau RAM'us, jis ten pastovėjo prie kasos šiek tiek laiko ir man grąžino 150 Lt. Po to mandagiai pasakiau "Viso gero" Lukui. Iš jo mandagaus atsisveikinimo nesulaukiau (gerai, sulaukiau to iš tos pačios merginos, kuri siūlė skambinti po gero pusvalandžio). Tad varle.lt atstovas, kuriam buvo patikėtas sandorio vykdymas, net mandagiai atsisveikinti nesugebėjo. O kalbant dėl teisių apgynimo, tai buvo tiesiog puiku, nes tai reiškė, kad aš ką tik apgyniau savo, kaip vartotojo, teises, ir galiu tuo didžiuotis.
 
Apibendrintai kalbant apie šią istoriją, noriu pasakyti, kad varle.lt elgesio politika su klientais kardinaliai skiriasi, lyginant su tuo, ką jie yra pasirašę savo puslapyje. Jie pasirašo, kad gali grąžinti pinigus už nekokybišką ar neveikiančią prekę, myli savo klientus ir t.t. Tačiau per pokalbį "paaiškėja" tokie keisti niuansai, kad elektronikos prekių grąžinti negalima, bet jas galima pakeisti kitomis. Bet pagrinde jie prekiauja elektronikos prekėmis (na mačiau dar, kad uogienes pardavinėja - tad ne vien elektronika). Tai nejaugi nei vienos prekės negalima jiems grąžinti? Tiesiog nesąmonė čia...
 
Galbūt daug kas sakys iš jūsų, kad man grąžino pinigus ir ko čia dar kažką sakau? O sakau dėl to tai, kad varle.lt man akiplėšiškai melavo dėl galimybės grąžinti nekokybišką ar neveikiančią prekę ir atgauti sumokėtus pinigus. Taip, jie pinigus grąžino, bet tik po to, kai aš pats parodžiau charakterį, parodžiau akivaizdžias pastangas ir parodžiau jiems, kad visa tai geruoju ir tylėjimu jiems nesibaigtų. Tikrai būčiau rašęs pareiškimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Galbūt užsiknisimo ir daug būtų, bet tai buvo principo reikalas - savo teises turėjau apginti ir, jeigu valstybė suteikia galimybes tą padaryti, geriau tuo pasinaudoti, o ne tylėti ir manyti, kad prekybininkai Lietuvoje yra kažkokie dievukai, ir tiesiog reikia susitaikyti su tuo, kai tau tokie veikėjai kaip Lukas Kareckas tiesiog myža ir šika ant galvos. Nei jie dievukai, nei ką. Įstatymai visiems galioja vienodai ir kiekvienas jų privalo laikytis. Dar daugiau, dėl savo veiksmų šioje situacijoje nei kiek nesigailiu. varle.lt mane apgavo pradžioje per savo kvailą sistemą, jog prekes turi, po to paaiškėjo, kad jų nėra, bet pirmadienį bus, nors realiai viskas atsirado tik 2012 metų lapkričio 7 dieną, t.y. buvo pavėluota net devyniomis darbo dienomis, kas yra siaubingai įžūlu. O vadinti nekantravimu, kai jau prekės nori po gero laukimo, yra tikrai bjauru iš jų pusės. Be to, jie dar ir du kartus neveikiantį produktą man įkišo. Kitaip tariant, jeigu kada planuosite pirkti dalis kompiuteriui, iš varle.lt geriau jų nepirkti. Tuo įsitikinau savo patirtimi. Man tai kainavo nemažai laiko ir nervų, kad galėčiau apginti savo teises. Jeigu varle.lt būtų iškart pradėję aiškinti grąžinimo procedūras, tuomet šios temos nebūtų. Apskritai iš jų tikėjausi tokios reakcijos: "Kada pirkote prekę? Ar turite prekės čekį? Kas jums neveikė?". Ir viskas. Pasakyčiau viską, kas neveikė, parodyčiau čekį, atgaučiau pinigus ir būtų baigta. Jeigu taip būtų, reikštų, kad jie moka į nesusipratimus tinkamai reaguoti. Bet savo akiplėšišku melavimu jie parodė, kad su varle.lt geriau neprasidėti. Pavyzdžiui, su kitomis parduotuvėmis tokių kvailų problemų kažkaip nebūdavo. Ir prekės laiku atvykdavo, ir grąžinimo garantijos būdavo joms duodamos. O čia kažkokios nesąmonės: prekės sandėlyje nėra ir dar, pasirodo, esi kaltas dėl to, kad nori gauti prekę jų nurodytais terminais. Taigi, su varle.lt geriau neprasidėti ir, jeigu tik yra galimybė, bendradarbiauti su kita parduotuve, nes varle.lt bandys padaryti bet ką, kad jus dezinformuotų dėl jūsų teisių. Jie jums meluos, kad tokių teisių neturite ir jums reikės sunkiai pakovoti dėl to, kad galėtume atgauti sumokėtus pinigus už nekokybišką prekę. Aš netgi tuo atveju pirkčiau iš kitos parduotuvės prekę, jeigu ta prekė būtų ir šiek tiek brangesnė nei varle.lt
 
O dabar, viską apibendrinus, noriu kažkiek ir patarti. Daug kas iš mūsų yra pirkėjai, vartotojai. Neleiskite visokioms varlėms iš jūsų akiplėšiškai tyčiotis. Visi vartotojai turi teises ir nereikia bijoti kovoti iki galo. Dažnai varlės jums norės meluoti, kad prekės grąžinti negalima, bet galima ją pakeisti kita. Čia yra totali nesąmonė. Įstatymų nustatyta tvarka jūs galite pakeisti nekokybišką prekę arba atgauti už ją visus sumokėtus pinigus (tai priklauso nuo jūsų pasirinkimo). O jeigu pardavėjas sako, kad negalima, tuomet pasakykite, kad kreipsitės į Valstybinę vartotojo teisių apsaugos tarnybą, ir turėtų visi ledai kažkaip nutirpti. O jeigu nenutirps, tai kreipkitės. Užsiknisimo turbūt būtų, bet bent jau savo teises apgintumėte. Kita vertus, dažniausiai pardavėjai nusileidžia po pasakymo, kad bus kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Kaip matote, mano atveju varle.lt šiek tiek pasilaužė, bet po pokalbio iškart atsirado iš jų pusės "geranoriškumas" grąžinti 150 Lt. Toks geranoriškumas, kad net mandagiai atsisveikinti Lukas Kareckas nesugebėjo. Taigi, noriu nuoširdžiausiai padėkoti Lukui Kareckui už tai, kad man leido efektyviai apginti savo, kaip vartotojo, teises ir sudarė rimtą priežastį varle.lt aprašyti kaip pavyzdį, kad vartotojas TIKRAI GALI apginti savo teises, jeigu to tik kryptingai siekia. Ir visiškai nesvarbu, ar tai būtų kažkokia žalia varlė, kurios išsipūtimas tiesiogiai proporcingas troškimui nuplėšti kuo daugiau centų iš nieko neišmanančio vartotojo, ar tiesiog pikta nuodinga rupūžė, skleidžianti neaiškius melus, ar netgi kartu ir varlė, ir rupūžė. Taigi, dar kartą pakartosiu: SAVO TEISES APGINTI TIKRAI ĮMANOMA.
 
P.S. Nesu įsitikinęs, ar gerame skyriuje rašau žinutę. Tad jeigu skyrius netinkamas, gal moderatoriai galėtų perkelti temą į kitą, tinkamesnį skyrių?
P.P.S. Kad nebūtų klausimų, ar šita istorija tikra, ar ne, pateiksiu kelis dokumentus, liudijančius šios istorijos tikrumą:
1. Užsakymo forma PDF formatu:
saskaita_405324.pdf
2. O čia yra čekio foto (čekį varlės pasiliko sau)
http://img259.imageshack.us/img259/4881/fotohdz.jpg
Tik nuotraukos kokybė nekokia, nes fotkinau telefonu.
P.P.P.S. Nuo šiol visus aferistus vadinsiu varlėmis. :)

O nenori to paviešinti per kokį rimtesnį žiniasklaidos portalą? Iš to, ką čia susakei, tai atrodo, kad jie tau sudarė visiškai idiotišką aiškinamąjį raštą, nesusijusį konkrečiai su prašymu atidėti tarnybą. Kitaip sakant, absoliučiai nesvarbu, ar tu žinojai/nežinojai apie šaukimą. Dar daugiau, faktiškai to žinoti NET NEGALĖJAI, nes šaukimas vykdomas loterijos principu (jie taip teigia), taigi, arba tu būsi pašauktas arba nebūsi. Kitaip tariant, to žinoti yra neįmanoma. Taigi, faktiškai išeina, jog aiškinamasis raštas yra bevertis ir tavo prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo.
 
Iš to seka, kad jų argumentas yra visiškai kvailas. Esmė tokia, kad taip, tikrai galėjai eiti savanoriu, tačiau dėl prašyme nurodytų priežasčių to padaryti greičiausiai negalėjai, ar ne? Toliau, yra pats svarbiausias dalykas. Aiškinamajame rašte jie tau turėjo nurodyti ne tai, ką galėjai ar turėjai pagal juos padaryti, o tai, dėl ko tiksliai pagal pateiktus dokumentus tau tarnyba negali būti atidėta. Jie to nepadarė, taigi, iš esmės pažeidė įstatymą. Ir šiuo pagrindu gali juos duoti į teismą ir, manau, jį laimėtum. Bet vėlgi siūlau ne tik bylinėtis, jeigu tas neišvengiama, bet viską viešinti (jeigu bylinėjimosi gali išvengti, tai ir venk, nes tame yra gan didelės išlaidos).

Pažįstamo atveju turėjo pateikti aiškinamąjį raštą, kodėl tarnyba nėra atidedama. Jeigu tokio rašto nepateikė, o tiesiog atmetė taip iš oro, tai pažįstamas laisvai gali rašyti skundą į LR krašto apsaugos ministeriją, galima taipogi pranešti ir apie korupciją, nes rašto nepateikimas reikštų piktnaudžiavimą tarnyba - https://kam.lt/lt/korupcijos_prevencija_kas/palikite_pranesima.html . Nepakenktų ir paviešinti šį konkretų atvejį, jeigu tai, ką sakai, yra būtent taip. Nes kiek suprantu, tai čia yra akivaizdžiai pastebima "neproporcingai didelė žala", kurią tiesiog reikėtų pagrįsti dokumentais.
 
Realiai tvarka yra paprasta:
1. Jie gauna prievolininko prašymą.
2. Prašymas perduodamas komisijai nagrinėti.
3. Per 20 darbo dienų prašymas nagrinėjamas, per tą laiką pateikiamas atsakymas.
4. Jeigu atsakymas netenkina, per 10 darbo dienų karo prievolininkas gali pateikti skundą krašto apsaugos ministerijai.
5. KAM, išnagrinėjusi skundą, jo pagrįstumą (nežinau jau čia, kaip jie tą nagrinėja, nes 3iame punkte mane atsakymas kaip ir tenkino), perduoda prašymą nagrinėti komisijai iš naujo.
6. Jeigu prašymas vėl nėra tenkinamas, galima eiti teismo keliu. Turiu pastebėti, jog teismų dėl prašymų netenkinimo iki šiol buvo vos vienas ar keli, tad gali būti, kad LR kariuomenė galbūt eina iki max 5o punkto, o toliau viskas susitvarko, jeigu yra bent menkiausių požymių dėl "neproporcingai didelės žalos". Patys supraskite, kad tai įvertinti galima tik subjektyviai, todėl faktiškai turi užtekti gerai paruoštų dokumentų.
 
Netgi nėra svarbu, dėl ko rašote prašymą, kad atidėtų tarnybą. Galite pateikti kad ir interneto paslaugų tiekėjo sąskaitas, mokesčius už komunalinius, įsipareigojimus už nuomą, netgi ir tai, kad LABAS kortelėje yra kažkiek pinigų, galėtų būti kaip priežastis tarnybai atidėti. Faktiškai, savaime, taip nebus, bet niekas nedraudžia jums taip MANYTI ir tuo pagrindu suformuoti prašymą. Kad sutartys pasibaigs iki tarnybos - kliedesiai, nes bet kokia sutartis gali būti pratęsta. Taipogi jie neturi teisės reikalauti, kad nepratęstumėte sutarčių, nes nėra jokio įstatymo, draudžiančio karo prievolininkui prisiimti kokių nors įsipareigojimų, kažką prasitęsti, kažką daryti, kitaip sakant, nesvarbu, kad esi pašauktas, bet, kol nepradedi tarnybos, tol tavo veiksmai nėra ir negali būti apriboti. Taip, jie gali rėkti, kad neva tokiu būdu siekiama išvengti tarnybos, tačiau jie, taip sakydami, privalo tą įrodyti, o ne tiesiog kliedėti. Jeigu jie to nesugeba įrodyti, vadinasi, tai yra šmeižtas. Galiausiai, rašydami prašymą, galite jokių dokumentų nenurodyti, o tiesiog pakliedėti apie tai, kaip jūsų gyvenimas būtų sugadintas per tuos 9 mėnesius. Tai irgi būtų validus prašymas, nes, pasak jų, prašymo forma yra LAISVA. Ir jie turės duoti tokį prašymą komisijai, nagrinėti jį ten iki 20 darbo dienų ir t.t.
 
Na o šiaip, jeigu jau skambinėjatės, galima labai paprastai su jais daryti - tiesiog įrašyti pokalbį. Labai tikėtina, net iki teismo nereikėtų eiti - užtektų parašyti skundą į LR krašto apsaugos ministeriją ir ten jau sutvarkytų tokius išsišokėlius kaip priklauso, jeigu pokalbio metu pasireikštų menopauzinės visokių senmergių psichozės. Pastebėsiu, kad valstybinėse institucijose dirbantys asmenys taipogi turi laikytis ir tam tikrų bendravimo taisyklių, t.y. bendrauti mandagiai, ramiai atsakinėti į klausimus aiškiai, be jokių išsišokimų ir t.t.

Greičiausiai labiau tikėtina, kad tiesiog personalo darbuotojai tuo metu buvo kiti. Bet čia irgi gan įdomu. Kai mąstai pozityviai, tai ir daktarai kažkaip geresni pasitaiko, ir kažkaip jie geriau elgiasi su tavimi, būna, ir ankčiau priima. Ir nebūtinai daktarai, o apskritai visi nepiktybiški žmonės. O su piktybiškais kažkaip rečiau susiduri. Nežinau, ar čia sutapimas, ar ne, bet yra kaip yra. :D

Greičiausiai labiau tikėtina, kad tiesiog personalo darbuotojai tuo metu buvo kiti. Bet čia irgi gan įdomu. Kai mąstai pozityviai, tai ir daktarai kažkaip geresni pasitaiko, ir kažkaip jie geriau elgiasi su tavimi, būna, ir ankčiau priima. Ir nebūtinai daktarai, o apskritai visi nepiktybiški žmonės. O su piktybiškais kažkaip rečiau susiduri. Nežinau, ar čia sutapimas, ar ne, bet yra kaip yra. :D

Nu va, buvau nuvykęs tikrintis sveikatos.
 
Atvykau 07:50, iš ten išėjau 16:20.
 
 
Atėjus davė tokį lapą, kur surašyta kabinetai ir kokios procedūros bus atliekamos. Ir eini iš eilės. Priduodi kraują, nubėgi pamyži į indelį. Toliau eini darai testus psichologijos. Labai juokingi testai, visi ten sėdėję juokėsi juos darydami, net ir aš suprunkščiau, nes tikrai debiliški klausimai. Net nufotkinau vieną lapą. (ten viso buvo 300 klausimų). Toliau po psichologijos testo seka kažkoki klausimai su juodai baltom figūrom, kurias mintyse turi sukinti, kad atsidurtų taip kaip prašo uždavinys. Nu žodžiu, stipri pieva ten jau buvo su tom figūrom. Toliau eini pas daktarą, akys, kūnas, oda ir ttp. Reikia būtinai nusinešti išrašus iš savo šeimos daktaro ar ligoninės kur gydaisi. Nuėjau pas vieną daktarą, viskas ok apžiūrėjo visą kūną, pasvėrė, ūgį pamatavo, apimtis. Išrašė siuntimą pas traumatologą, nes turėjau pernai čiurnos lūžį, ir dėl ko ko gero nebūsiu paimtas tarnauti. Traumatologas tepė slides anksčiau iš darbo, tai teks pas jį vykti kitą kartą. Patikrino širdį, pasakė, kad negerai, parašė siuntimą kardiogramai, dviračio mynimui. Toliau turiu problemų su skrandžiu (paveldėjau bakteriją). Teks vykti ryti šlangos į skrandį :D Bet visi kiti tyrimai bus tik birželio gale. Visi ten labai agresyvūs, visos daktarės vaidina baisias vierches, kad ojezau. Buvo įdomus nutikimas, tikrino man akis, ir pavartė seną istoriją. 2013 metais dešinė akis buvo 1. O šiandien buvo 0.9. Tai pamačius, ji paklausė kodėl apsimetinėju, aš atsakiau, kad nėra prasmės meluot, ne vaikų darželis čia. Ji paimė ir parašė žurnale mano (kiekvienas tokį gauna), kad aš apsimetinėju, jog nematau. NORS kita daktarė prieš tai žiūrėjusi, ir išrašiusi siuntimą pas šitą kaušę, parašė, jog mano regėjimas yra sutrikęs, ir reikalingi tyrimai.. Gaila neįrašinėjau garso su telefonu, galėjau filmuot galų gale.. Kai pas kitą daktarę paklausiu kur galima rast viršininką visu šitų daktarų, man pasakė, kad nieko nepešiu, nes jis toks pats dėjęs ant visų, ir gali sakyt ką nori. Tai va, taip ir apgaudinėja visus. Prisirinkę kaimiečių visokių, smirda baisiausiai, dar visą dieną prastovėt ant kojų, nei valgius nei gėrus. Nu žodžiu rimta. Registratūroje pasitiko dvi damutės, kurios išsamiai pateikė visą informaciją kurios reikėjo, įėjus nei labas diena, nei kažką panašaus. Paklausius kur kaip kas, atsakė ieškokis. Paprašius tušinuko vos ne toli pasiuntė, abidvi kaip vištos pro laktą pradėjo kudakuot. Nežinau ką dar pasakyt, tiesiog ten baisu, kaip kaleime. Pilna prisirinkę savanorių, kurie irgi ėjo pas tuos pačius daktarus, ir visi špygutes suspaudę, meldėsi, tik kad tiktų ir eitų tarnauti. Į savanorius žiūri kitaip, o į šauktinius štampuoja - TINKAMAS ir viskas. Nežinau, gal reikėjo pinigų pasiūlyti.. Aj buvo smagus nutikimas, kuomet sėdėjau pas vieną jauną daktarę, tikrai faina, nepiktas (kas buvo keista), ir šone buvo kitas daktaras vyras tos pačios srities, atėjo į kabinetą, ir sako: Čia yra žiauru, mes nusprendžiam jaunų žmonių likimą. Gadinam jiem gyvenimus. Bet mums taip LIEPTA DARYTI!!!!! Man buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, sako buvo kelis kurie kreipėsi, ir laimėjo. Paklausiau, ką man daryt jeigu ims tarnaut, turiu butą, turiu pasiėmęs paskolą, verslą vystau iš kurio turiu nemažas pajamas. Atsakė, kad jiem nusišikt, ką aš turiu ar moku (Ne daktaram, o tiem kas priima sprendimą galutinį). Tai va, tokios tokelės :)
 
Bet dėl tos akių daktarės, aš taip nepaliksiu, ir rašysiu laišką aukštesniom institucijom, dėl tyčinių veiksmų.
 
Tuom ir baigėsi mūsų pokalbis. Toliau vyksiu birželio 26 dieną kitiem tyrimams. P.s viskas vyko KAUNE, Vytauto prospektas 49!
 
 
Psichologijos klausimų lapas ;DD

Siūlau paprašyti tos kariškės surašyti tokį atsakymą (nėra jokio komisijos verdikto, jiems px visos traumos, ligos ir t.t.) raštiškai, pasirašytą iš savo poskyrio kuriam nors šauktiniui, ir jį atsiųsti arba elektroniniu paštu, arba registruotu paštu. Jeigu surašys, visi čia esantys žinos, su kokiu skyriumi geriau neprasidėti, kol dar nepradėjo tvarkytis dokumentų (primenu - galima rinktis BET KURĮ teritorinį padalinį dokumentams tvarkytis, eiti medicininę, nepriklausomai nuo to, prie kokio padalinio esi priskirtas). Bus galima ir paviešinti tokį jau oficialų atsakymą per žiniasklaidą, kad daugiau tokių nesąmonių nebebūtų. Bet manau, kad tokiu atveju ji vyniotųsi jau, myktų ir nieko nedarytų arba akis draskytų, kodėl ji čia turi tuo užsiimti. Visa tai būtų daroma tik dėl to, kad egzistuoja įstatymai, kurių privalo laikytis visi. Ir jie juos lyg ir žino (bet apsimeta, jog nežino).
 
Tiems, kas parašo argumentuotą prašymą, pagrindžia jį dokumentais, tikrai atideda, ir nereikia čia kryžiaus kelių eiti, nebent tai koks durnynas būtų. Nežinau, kokiame ten užkampyje tokia "bananų respublika", bet jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokius geriausia skųsti aukščiau. Tvarka pagal įstatymus visiems vienoda. Ir galiausiai tie kariškiai patys dažnai, būna, nieko nežino ir pasakoja tik nuogirdas, patingėję įsigilinti į konkrečią situaciją. :)
 
Bet galiu nebent įtarti, kur maždaug galėtų kažkokios nesąmonės būti. Pagal 2018-04-16 duomenis prisegu lentelę, kurioje nurodyta:
1. Kiek pašaukta šauktinių pagal teritorinį padalinį.
2. Keliems tarnyba jau atidėta.
3. Kokį procentą nuo visų pašauktų tai sudaro.
 
Pačios lentelės reprezentatyvumu galima kažkiek abejoti, nes niekaip nepavyks gauti duomenų, kuriuose būtų nurodyta, kiek asmenų rašė prašymą tarnybą atidėti. Tai yra, geriau būtų skaičiuoti procentą nuo rašiusių prašymą, o ne nuo iš viso pašauktų, nes dabar išeina, kad rašiusių prašymus proporcijos panašios visuose teritoriniuose padaliniuose, kas iš esmės tėra prielaida, kurios neįmanoma patikrinti viešai prieinamais duomenimis, o ne faktas. Kita vertus, galbūt čia menka ir paklaida būtų, nes greičiausiai visur bus prievolininkų, norinčių, kad jiems tarnybą atidėtų. Tad tendencija, manau, parodoma aiški. Lietuvos vidurkis - 10,97%, o štai šie padaliniai labiausiai gaili atidėti (žemiau už vidurkį) - Vilniaus RKPKS, Šiaulių RKPKS, Telšių KPKP, Kauno RKPKS, Marijampolės KPKP, Jurbarko KPKP. O štai Šalčininkai net ketvirtadaliui savo šauktinių tarnybą atidėjo (įdomu kodėl :D).

Siūlau paprašyti tos kariškės surašyti tokį atsakymą (nėra jokio komisijos verdikto, jiems px visos traumos, ligos ir t.t.) raštiškai, pasirašytą iš savo poskyrio kuriam nors šauktiniui, ir jį atsiųsti arba elektroniniu paštu, arba registruotu paštu. Jeigu surašys, visi čia esantys žinos, su kokiu skyriumi geriau neprasidėti, kol dar nepradėjo tvarkytis dokumentų (primenu - galima rinktis BET KURĮ teritorinį padalinį dokumentams tvarkytis, eiti medicininę, nepriklausomai nuo to, prie kokio padalinio esi priskirtas). Bus galima ir paviešinti tokį jau oficialų atsakymą per žiniasklaidą, kad daugiau tokių nesąmonių nebebūtų. Bet manau, kad tokiu atveju ji vyniotųsi jau, myktų ir nieko nedarytų arba akis draskytų, kodėl ji čia turi tuo užsiimti. Visa tai būtų daroma tik dėl to, kad egzistuoja įstatymai, kurių privalo laikytis visi. Ir jie juos lyg ir žino (bet apsimeta, jog nežino).
 
Tiems, kas parašo argumentuotą prašymą, pagrindžia jį dokumentais, tikrai atideda, ir nereikia čia kryžiaus kelių eiti, nebent tai koks durnynas būtų. Nežinau, kokiame ten užkampyje tokia "bananų respublika", bet jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokius geriausia skųsti aukščiau. Tvarka pagal įstatymus visiems vienoda. Ir galiausiai tie kariškiai patys dažnai, būna, nieko nežino ir pasakoja tik nuogirdas, patingėję įsigilinti į konkrečią situaciją. :)
 
Bet galiu nebent įtarti, kur maždaug galėtų kažkokios nesąmonės būti. Pagal 2018-04-16 duomenis prisegu lentelę, kurioje nurodyta:
1. Kiek pašaukta šauktinių pagal teritorinį padalinį.
2. Keliems tarnyba jau atidėta.
3. Kokį procentą nuo visų pašauktų tai sudaro.
 
Pačios lentelės reprezentatyvumu galima kažkiek abejoti, nes niekaip nepavyks gauti duomenų, kuriuose būtų nurodyta, kiek asmenų rašė prašymą tarnybą atidėti. Tai yra, geriau būtų skaičiuoti procentą nuo rašiusių prašymą, o ne nuo iš viso pašauktų, nes dabar išeina, kad rašiusių prašymus proporcijos panašios visuose teritoriniuose padaliniuose, kas iš esmės tėra prielaida, kurios neįmanoma patikrinti viešai prieinamais duomenimis, o ne faktas. Kita vertus, galbūt čia menka ir paklaida būtų, nes greičiausiai visur bus prievolininkų, norinčių, kad jiems tarnybą atidėtų. Tad tendencija, manau, parodoma aiški. Lietuvos vidurkis - 10,97%, o štai šie padaliniai labiausiai gaili atidėti (žemiau už vidurkį) - Vilniaus RKPKS, Šiaulių RKPKS, Telšių KPKP, Kauno RKPKS, Marijampolės KPKP, Jurbarko KPKP. O štai Šalčininkai net ketvirtadaliui savo šauktinių tarnybą atidėjo (įdomu kodėl :D).

Pažįstamo atveju turėjo pateikti aiškinamąjį raštą, kodėl tarnyba nėra atidedama. Jeigu tokio rašto nepateikė, o tiesiog atmetė taip iš oro, tai pažįstamas laisvai gali rašyti skundą į LR krašto apsaugos ministeriją, galima taipogi pranešti ir apie korupciją, nes rašto nepateikimas reikštų piktnaudžiavimą tarnyba - https://kam.lt/lt/korupcijos_prevencija_kas/palikite_pranesima.html . Nepakenktų ir paviešinti šį konkretų atvejį, jeigu tai, ką sakai, yra būtent taip. Nes kiek suprantu, tai čia yra akivaizdžiai pastebima "neproporcingai didelė žala", kurią tiesiog reikėtų pagrįsti dokumentais.
 
Realiai tvarka yra paprasta:
1. Jie gauna prievolininko prašymą.
2. Prašymas perduodamas komisijai nagrinėti.
3. Per 20 darbo dienų prašymas nagrinėjamas, per tą laiką pateikiamas atsakymas.
4. Jeigu atsakymas netenkina, per 10 darbo dienų karo prievolininkas gali pateikti skundą krašto apsaugos ministerijai.
5. KAM, išnagrinėjusi skundą, jo pagrįstumą (nežinau jau čia, kaip jie tą nagrinėja, nes 3iame punkte mane atsakymas kaip ir tenkino), perduoda prašymą nagrinėti komisijai iš naujo.
6. Jeigu prašymas vėl nėra tenkinamas, galima eiti teismo keliu. Turiu pastebėti, jog teismų dėl prašymų netenkinimo iki šiol buvo vos vienas ar keli, tad gali būti, kad LR kariuomenė galbūt eina iki max 5o punkto, o toliau viskas susitvarko, jeigu yra bent menkiausių požymių dėl "neproporcingai didelės žalos". Patys supraskite, kad tai įvertinti galima tik subjektyviai, todėl faktiškai turi užtekti gerai paruoštų dokumentų.
 
Netgi nėra svarbu, dėl ko rašote prašymą, kad atidėtų tarnybą. Galite pateikti kad ir interneto paslaugų tiekėjo sąskaitas, mokesčius už komunalinius, įsipareigojimus už nuomą, netgi ir tai, kad LABAS kortelėje yra kažkiek pinigų, galėtų būti kaip priežastis tarnybai atidėti. Faktiškai, savaime, taip nebus, bet niekas nedraudžia jums taip MANYTI ir tuo pagrindu suformuoti prašymą. Kad sutartys pasibaigs iki tarnybos - kliedesiai, nes bet kokia sutartis gali būti pratęsta. Taipogi jie neturi teisės reikalauti, kad nepratęstumėte sutarčių, nes nėra jokio įstatymo, draudžiančio karo prievolininkui prisiimti kokių nors įsipareigojimų, kažką prasitęsti, kažką daryti, kitaip sakant, nesvarbu, kad esi pašauktas, bet, kol nepradedi tarnybos, tol tavo veiksmai nėra ir negali būti apriboti. Taip, jie gali rėkti, kad neva tokiu būdu siekiama išvengti tarnybos, tačiau jie, taip sakydami, privalo tą įrodyti, o ne tiesiog kliedėti. Jeigu jie to nesugeba įrodyti, vadinasi, tai yra šmeižtas. Galiausiai, rašydami prašymą, galite jokių dokumentų nenurodyti, o tiesiog pakliedėti apie tai, kaip jūsų gyvenimas būtų sugadintas per tuos 9 mėnesius. Tai irgi būtų validus prašymas, nes, pasak jų, prašymo forma yra LAISVA. Ir jie turės duoti tokį prašymą komisijai, nagrinėti jį ten iki 20 darbo dienų ir t.t.
 
Na o šiaip, jeigu jau skambinėjatės, galima labai paprastai su jais daryti - tiesiog įrašyti pokalbį. Labai tikėtina, net iki teismo nereikėtų eiti - užtektų parašyti skundą į LR krašto apsaugos ministeriją ir ten jau sutvarkytų tokius išsišokėlius kaip priklauso, jeigu pokalbio metu pasireikštų menopauzinės visokių senmergių psichozės. Pastebėsiu, kad valstybinėse institucijose dirbantys asmenys taipogi turi laikytis ir tam tikrų bendravimo taisyklių, t.y. bendrauti mandagiai, ramiai atsakinėti į klausimus aiškiai, be jokių išsišokimų ir t.t.