agbonlahoras

geras yieldas, šaunuolis, pradžioj sunkokai, bet įsivažiavęs puikiai pašaudei :)

Per pirmą kursą vos vieno dėstytojo (du dalykus dėstė per du semestrus) skaidrės angliškos, o pats dėsto lietuviškai. Šiaip ar taip, šioj srity neišvengsi anglų kalbos. Tad bent su vidutine anglų kalba, nemanau, kad kils kažkokių didelių problemų.

Realiai, viską su lietuvių kalba dariau panašiai kaip tu. Trumpesnius kūrinius, kaip Biliūno, Apučio, Metamorfozę prisiversdavau paskaityt - pusvalandį laisvą tam galima atrast. Bet iš ilgesnių kūrinių kaip Balta drobulė, Altorių šešėly ir t.t. - neskaičiau nei vieno. Užtekdavo kur nors pasiskaityti sutrumpintą versiją, įdėmiai paklausyti, kaip kūrinį analizuoja klasėje ir dėtis informaciją į galvą. Viskas, daugiau iš knygų nereikia, nes rašinyje taip pat daug ką lemia rašyba, skyryba, mokėjimas viską gražiai sudėlioti - struktūra. Taip neskaitęs kūrinių iš egzo gavau 90+ balų, tad toks būdas

VU IT su 18.26, viskas pagal planą :)

Berods 90 vietų, 75 iš jų valstybės finansuojamos. Pataisykit kas nors, jeigu klystu.

Aš irgi čia taikau, KB 18.26, jau su tokiu tikiuosi pakliūt į VF vietą :)

x-5/2x-1 = 1/-1 -x+5 = 2x-1 3x = 6 x = 2

Kaip galima taip šikt į kelnes jau dabar, nesuprantu. Tai kas daros jūsų viduje likus keliom dešimtim minučių iki egzo? Ką veikėt visus metus, kad nežinot elementariausių dalykų?

Jurgio Savickio "Kova" galbūt tiktų, ta scena pradžioje, kai vaikas kalbasi su žyduku ir galiausiai, susivokęs, jog žydukas gyvena geriau, jam smogia. Taip pat galima "Skirgaila" remtis.

Tai kad literatūriniam tik lietuvių autoriais ir galima remtis? O dėl kontekstinių, tai per daug reaguojat čia, vistiek privaloma tik vienu remtis... Žinantiems nedaug kūrinių, visiem siūlyčiau perskaityt Ričardo Bacho "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra", kūrinys iš 10 klasės gal, programinis, todėl tiks. Labai puikiai galima pritempt daugeliui temų. 4/5 rašinių turbūt įrašau šitą kūrinį.

Kaip mūsų mokytoja sako - jei analizuodami "Dievų mišką" nepaminėsit žodžio "ironija", tai nieko gero. Būtent ironiškas požiūris į budelius, visą sistemą, net mirtį, padėjo jam ten išgyventi.

Tai aišku, jog kaip vienas. O dėl temos, tai manau, jog bergždžias reikalas čia spėliot ją... Kokia paklius, tokia. Faktas, kad anglų rašinio temos nebūna itin sunkios. Nereikia kažkokių specifinių žinių, tiesiog pakanka suprast, ko prašo. Ir dar reikia mokėt savo nuomonę išreikšt, nepamirštant jungtukų ir struktūros.

Šiaip tai labai teisingai kalbi. Labai daug kas priklausys nuo vertintojo. Vistiek, viena mokytoja moko tą rašinį rašyt vienaip, kita kažkuriais aspektais kitaip. Todėl čia tikrai galima prilygint kažkokiai loterijai. Daugiausia, ką pats gali padaryt, tai kuo mažiau įvairiausių klaidų, tvarkingai sudėliot viską, o jau ar patiks tikrintojui, tai nenuspėsi. Kalbant apie idealų rašinį, tai čia įkelsiu tokį dalykėlį - ištrauka iš žurnalo ,,Gimtasis žodis" su rašinio pavyzdžiu, Z. Nauckūnaitės vertinimu ir komentaru. Mokslininkė Nauckūnaitė yra rašinio metodikos didžiausia specialistė, ji sukūrė

Tau kažkieno kūryba reik argumentuot, paremt tą samprotavimą. O samprotauti tu turi naudodamasi savo suvokimu apie gyvenimą, ar kažkokiais konkrečiais įvykiais. Kūrybą tu turi analizuot, kas ten aprašoma. Neturiu laiko gilintis į pastraipą, bet berods pridėjai tą vieną sakinį, kuris labai esmės čia nepakeistų - mano nuomone, pastraipa vis dar nėra stipri, nes beveik nerasta samprotavimo.

Dėl to rašinio, kur paneigti, tai tikrai galima tokį rašyt, o tą pastraipą, kurioje pažvelgi į viską iš kitos pusės, berods geriausia rašyti paskutinę. Maždaug, nors ir būna gerai, bet visgi, gali nutikti ir kitaip. O dėl pastraipos - tai visų pirma, mano nuomone, ji trumpoka. Samprotavimo beveik nematau. Ir labai jau trumpa analizė eilėraščių, šiaip, bendri faktai numesti.