Silke

Jei identifikavai problemą – sunku su loginiu mąstymu – manau, reiktų spręsti būtent ją. Ieškodamas, prie kokios kalbos peršokti, tik gaiši laiką. Ugdyk tą mąstymą, nagrinėk kalbą, nemesk jos šalin, ir išmoksi. Manau, kad daug kam taip būna – man seniau (o ir dabar!) mokantis naujus dalykus kai kada tekdavo tuos pačius kelis puslapius skaityti savaitę laiko, kad pagaliau suprasčiau, kas ir kaip. Bet buvo tikrai verta.
 
Python tikrai yra puiki pirmoji (ir ne tik) kalba, bet tuo pačiu ir plačiai taikoma: nuo web programavimo ar komandinių aplikacijų iki mokslinių skaičiavimų ir sudėtingų sistemų. Apskritai, klausimas „ką galima nuveikti su kalba X“ – ne koks. Dauguma kalbų yra bendro pobūdžio ir tie limitai nėra tokie jau griežti. Galbūt su Python neparašysi OS branduolio ar GTA V lygio žaidimo, bet tau gerokai per anksti tuo rūpintis ir dėl to neverta mesti to, ką pradėjai. Įvaldyk vieną kalbą ir išmokti antrą, trečią, ir t.t., nebebus taip sunku. Patirtis duoda labai daug.

Na, užsieny bedarbystė su tokia kūryba garantuota, o Lietuvoje – prikolna, ir tiek :)

O geriausia stilius. ypač pasikartojančius, apskritai apsirašyti CSS. Nereiks išvedinėti CSS taisyklių, beliks tik

class="won" (lost, returned, waiting)

Neaišku, ko iš tikrųjų nori. Programas, turinčias grafinę aplinką, gali kurti kone bet kuria programavimo kalba.
 
Tikrai ne.

Dar yra toks dalykas, kaip „standartinė biblioteka“ (standard library, stdlib). Tai vadinama tai, kas ateina su pačia kalba. Tarkime, čia Python atveju: https://docs.python.org/2/library/

Bet kuriam programuotojui to 10k ar daugiau nemoka. Jei tiek moka vadinasi yra už ką tiek mokėti, nes yra ir tokių kurie dirba už minimumą.
 
Tie kurie pavydi, geriau tegul pasidomi kiek darbo reikia įdėti ir kiek pastoviai reikia mokytis, kad uždirbti tą sumą dėl kurios yra pavydima. Kai jie savo srityje tiek darbo įdės, tada jie galės pasireikšti. Galų gale, kas jiems trukdo persikvalifikuoti į programuotojus ir nebereiks pavydėti :D
Kalbant apie freelancerius tai dar reiktų pridurti, kad tenka ir savaitgaliais pasidarbuoti ar ilgiau vakarais, kad projektą užbaigti ar kokį bugą sutvarkyti, kai tuo metu tie pavyduoliai jau namuose sėdi ir žiūri savo "Kelią į žvaigždes"
 
Čia kas kalba apie pigius programuotojus iš kokios rusijos, indijos, kinijos ar dar velniai žino kur, šneka nesamones. Gausi pigų programuotoją, bet paskui pačia komunikacija su juo bei darbo rezultatais nesidžiaugsi. Ieškosi naujo, kuris perimtu darbus ar perdarytų viską naujai ir visumoje būsi sugaišęs daugiau laiko ir pinigų nei, kad iškart darbavesis su geru programuotoju, nors jis ir nepigiai apmokamas yra. Nesakau, kad tarp tų pigių programuotojų neįmanoma rasti gerų, bet jei tokį ir pavyks rasti, tai jis pats greit supras, kad dirba už mažiau nei, kad galėtų :)
 
Apie algų kritimą arba rinkos užpildymą programuotojais irgi nėra ką kalbėti ir nėra čia ko lyginti su statybininkais. Kiekvienais metais, vis daugiau atsiranda prietaisų kuriuose veikia kažkokia programinė įranga. Paklausa vis didėja. Čia nėra taip kaip su kokiais namais, kad pristačius tam tikrą kiekį niekas nebeperka.
Pasižiūrėkit kiek kiekvienas turite visokių smartaphonų, tabletų, laptopų, mp3 grotuvų ir dar kitos įrangos kuriai reikia programavimo. Ir dar turit ne po vieną! O kur dar visokie telefonų app'sai, web'ai, game'ai, darbo įrankiai ir dar n sričių kur reikalingas programavimas ir nuolatinis tos programinės įrangs tobulinimas, bei priežiūra. Kiek statybininkų reikia, kad pastatytą nama prižiūrėti ir toliau jį plėtoti? :)
 
Apie tuos kurie pabaigia universitetus, pradirba n metų ir vis tiek nieko doro neuždirba tai jų visur yra. Tarp programuotojų jų taip pat rasit. Aš asmeniškai manau, kad bet kurioje srityje galima uždirbti tuos pinigus, jei tik pastoviai įdėsi darbo, nuolat tobulėsi ir dirbsi daugiau nei kiti. Verkt ir pavydėti gerų rezultatų visi gali, bet kažkodėl dauguma nepagalvoja (ir apie tai nerašo visokie delfi), kad reikia ir sunkiai dirbti. To tai kažkaip niekas nepavydi.
 
Tai kaip sakant, kai tu įdėsi tiek darbo kiek aš idedu ir nebūsi arti tos sumos kurią aš uždirbu, tada turėsi teisę pavydėti. Žodžiu aš juočiuosi gerai ir gali visi man pavydėti kas tik netingi B-)

aš manau laikas daryti teisingai, visų pirma tema turi buti tvarkinga ir pritaikyta multilanguage tipui, ten kur yra sakiniai, turi buti taip, pvz:
<?php printf( __( 'Daily Archives: <span>%s</span>', 'twentyten' ), get_the_date() ); ?>
 
toliau, gali isideti WPML plugina (sitepress-multilingual-cms) - vienas is galingiausiu multilanguage pluginu wordpressui. jis suras kur temoje yra vietos, kaip mano pavyzdyje ir leis tiesiog per admin pasijungima ten viska issiversti.
taip pat jis leis panaudoti lt_LT.mo faila (sutrumpinsi vertimo laika), savo temai gali su poledit modifikuotis angliska .po faila ji eksportuoti i .mo ir irgi tureti lietuvybe tiek su tuo WPML pluginu tiek be jo.
 
Darant tvarkingai, turesi ne tik LT kalba, bet ir multilanguage galimybes.
Daugiau apie tai: http://codex.wordpress.org/WordPress_in_Your_Language
 

Kad prisijungimas butu saugus, visu pirma reikia tureti ijungta SSL. SSL naudosi tam, kad pokalbis su vartotoju butu sifruotas, o ne prieinamas bet kam, kas sedi tame paciame tinkle.
 
Antra, 'saugus prisijungimas' nelabai geras issireiskimas siuo atveju. Vartotojui prisijungiant, vienintelis dalykas, ka galima padaryti, tai patikrinti ar gauti duomenys atitinka duomenis duomenu bazeje. Kad ta padaryti, noresi istraukti prie username priregistruota password ir ji patikrinti su password_verify(). Jei duomenys atitinka, tada vartotojas yra prijungiamas.
 
Del state islaikymo (ar prisijunges), pats lengviausias variantas, tai issaugoti state i session. Ir tuo metu, kai vartotojas vaikscios per puslapius, tikrinti session duomenis, ar jis vis dar prisijunges. Taciau, saugant vien i session, reiks kad kiekviena karta pasibaigus sesijai (uzdarius narsykle ar nieko nedarius ilgesni laika (kuris priklauso nuo serverio nustatymu)), vartotojas bus atjungtas is sistemos.
 
Kad nereiktu vartotojui prisijungineti kiekviena karta, session id galima saugoti i cookie ir pagal ji tikrinti, ar vartotoja prijungti is naujo ar ne (taciau tai mazina sistemos sauguma). Ir siuo atveju, greiciausiai noresi perkelti session data is standartinio rasymy i faila i rasyma i duomenu baze, nes taip bus lengviau jas 'suvaldyti' (ir tuo paciu, jei serveris nera jusu paciu, o prieinamas tretiesiems asmenims, tai padidins sauguma).
 
Yra dar ne vienas budas, kaip pagerinti sauguma, bet teks paciam apie tai paieskot.
Siulyciau persiskaityti: "McGraw Hill - 24 Deadly Sins of Software Security Programming Flaws and How to Fix Them"

Skirtumas yra: ######nas windows cmd.exe arba pobaisis powershell vs bash. Taip pat, kadangi OSX yra unix, tai automatiškai išmoksti naudotis unix'u, kas yra labai pravartu.

Per savo gyvenimą esu mokęsis gal tuzino programavimo kalbų - vienų reikėjo mokyklai ar universitetui, kitas pritaikau realiame darbe. Per tą patirtį pastebėjau kai kuriuos dėsningumus ir galiu patarti, kaip mokytis efektyviau ir į ką atkreipti dėmesį.
 
1. Pradėkime nuo rezultato: koks galutinis mokymosi tikslas?
 
Atrodytų, kad klausimas gan kvailas, juk ir taip aišku, kad mokomės tam, kad gautume žinių, kurias panaudosime ateityje. Bet čia ir prasideda variantai - kam būtent panaudosime?
 
Pavyzdžiai:


 
Noriu išlaikyti tos kalbos egzaminą ir gauti sertifikatą
Noriu pabandyti sukurti savo pirmą nedidelį projektą
Noriu surasti darbą kur programuosiu ta kalba
Noriu tiesiog suprasti kalbos pagrindus ir palyginti su kitomis kalbomis

 
Sutikite, kad šiais atvejais mokymosi procesas turėtų būti skirtingas. Egzaminui reikėtų labai gilintis į kalbos subtilybes ir studijuoti teoriją, o konkretaus projekto sukūrimui gali užtekti tik svarbiausių funkcijų.
 
Taigi, nuspręskite, kam mokotės, tada bus aiškiau, kaip tai padaryti. Šiame straipsnyje laikysiu, kad jūsų tikslas ilgalaikis - išmokti kalbą ir ateityje įsidarbinti.
 
2. Praktika turi prasidėti nuo pirmos dienos
 
Atsimenu tas dienas, kai programavimo mokiausi iš popierinių knygų, nes neturėjau kompiuterio, o internetas namie atsirado dar vėliau. Tie laikai seniai praėjo - internetas prieinamas visiems, technika atpigo, serverių kainos išvis juokingos, o informacijos nors vežimu vežk. Taigi, kai pradėsite studijuoti kalbą, iškart pradėkite taikyti žinias. Perskaitėte kur nors skyrelį - neskubėkite toliau, pabandykite praktikoje.
 
Tai duoda dvigubą rezultatą: visų pirma, praktiškai pritaikyti dalykai geriau įsimena, o kitas dalykas - kai matysite savo darbo vaisius, tai suteiks papildomos motyvacijos, nes žinosite, kad "Vau, aš galiu!"
 
Kita vertus, net jei kas nors neveiks ir nesiseks, tai irgi bus naudinga - giliau pasinersite į tos kalbos subtilybes, pradėsite Gūglinti ir StackOverflow'inti, paklausite kolegų patarimų - sunkiau sukaupta informacija įsimena dar geriau.
 
3. Netingėkite Gūglinti
 
Čia pratęsiant praeito punkto mintį, reikia ne tik mokėti surasti informaciją (kas kartais irgi nėra lengva), bet ir nepatingėti tai padaryti. Turiu omenyje, kad forumuose ir socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo klausimas "Kaip padaryti X" kai atsakymas slepiasi vos po viena Google užklausa. Arba, dar blogiau, žmogus klausia, kaip išspręsti problemą, bet pats dar net nepabandė nei vieno sprendimo varianto.
 
Taip, interneto auditorijos galia yra didžiulė, bet nepripraskite prie gero - įsidarbinę, tiesiog neturėsite laiko laukti kitų žmonių pagalbos, informaciją reikės surasti pačiam ir greitai.
 
Trumpas patarimas dėl StackOverflow - naudokitės jų vertinimų sistema ir pasitikėkite tik labiausiai "pliusuotais" atsakymais, o taip pat visada tikrinkite atsakymo datą, nes tai kas veikė prieš kelis metus nebūtinai bus aktualu.
 
4. Parodykite savo rezultatus kažkam patyrusiam. Galite ir man.
 
Svarbu įvertinti tarpinius rezultatus. Sakykime, sukūrėte savo pirmą mini-projektą ar kažkokią užbaigtą funkciją. Galite džiaugtis, bet duokite įvertinti kodą kitiems, pagal galimybes labiau patyrusiems. Gausite neįkainojamų pamokų ir patarimų.
 
Bet svarbu kad būtų į ką žiūrėti. Jei jau norite paprašyti profesionalų, kad skirtų savo laiką (o laikas - pinigai), tai pasistenkite jo sutaupyti, nerodykite kiekvieno mažo žingsnelio ir netrukdykite su smulkmenomis. Na, arba pasiruoškite sumokėti kaip už korepetitoriaus konsultaciją.
 
Taip pat iš anksto paruoškite konkrečius klausimus, kur galima būtų atsakyti neskiriant per daug laiko.
 
Blogo klausimo pavyzdys:
- Gal galite įvertinti, ką sukūriau? (iškart neaišku, į ką žiūrėti, juk viso kodo neskaitysi)
 
Gero klausimo pavyzdys:
- Ar teisingai surašiau adresus į routes.php failą? Gal galima geriau ar trumpiau?
 
5. Nenustokite mokytis - gyvenimas nestovi vietoje
 
Pabaigai - mano konkretus pavyzdys: teoriškai turiu 12 metų PHP patirties. Bet per tuos metus teko keliais etapais pasitempti, o kartais ir visiškai persimokinti kai kurių dalykų:


 
Nuo funkcinio prie objektinio programavimo
Nuo PHP4 prie PHP5
Nuo paprasto PHP iki frameworkų
Nuo darbo per FTP prie komandinės eilutės ir Composer filosofijos
Nuo Codeigniter prie Laravel
Nuo tik kodavimo iki dalinio serverių administravimo ir paruošimo darbui

Ir t.t. Mintį pagavote. Taigi, nenustokite mokintis, jei norite visada būti profesionalu, išmokti Hello World yra tik ilgo kelio pradžia.
 
O kokių patarimų turite jūs, jei kada mokinotės programavimo?
 
Straipsnio originalas: PHPpamokos.lt

Pirmiausiai, labai smagu girdėt, kad mokyklinis kursas neatmušė noro programuoti. Nes šiaip jau ten baisu.
 
Pagrindinis programuotojo skillas nėra išmoktų kalbų kiekis. Ir apskritai, siūlyčiau jas JAU mokytis pačiam, jei tave tai domina labiau, nei „nu reikia kur nors įstot“. Gali nors ir šią minutę pradėti nuo Python, Ruby, ar panašios. Tam jokių matematinių uždavinių, knygų, profesorių storais akiniais nereikia. :) Na gerai, su knygom persistengiau – geros knygos mokymuisi yra gerai. Norėjau pasakyti, kad nereikia kažkokių formalių mokymų – juk ne chirurgu žadi būti. Beveik bet kuriuo atveju tavo paties motyvacija bei pastangos, sukūrimas kažko, ką norisi sukurti pačiam, gali daug daugiau reikšti, nei nuėjimas į kokią „jaunųjų programuotojų mokyklėlę“.
 
Univere, jei stosi į informatiką, gausi ir daug matematikos, kompiuterių architektūros, kitų dalykų. Daug pagrindų, daug ugdomų gėbėjimų suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta, o ne tik mokėti užrašyti kažką programavimo kalba.
 
O kasdienis programuotojo darbas... Programavimas, žinoma. Aišku, tai nėra kodo rašymas 8 valandas per dieną. Labai dažnai daug svarbiau yra sukurti protingą sistemos architektūrą, sukurti veikimo modelį (sakyčiau, dizainą, bet lietuviškai tai labiau reiškia grafinį apipavidalinimą), bendradarbiauti komandoje, ir t.t. :) Pavyzdžiui, neatsimenu kas, bet turbūt ir ne vienas specialistas yra sakęs, jog dažnai svarbesnį vaidmenį vaidina ne pasirinkta kalba, o tinkamas duomenų stuktūrų bei algoritmų pasirinkimas ir išmanymas.
 
Kokią sritį pasirinksi, priklauso nuo tavęs.
Gali tiesiog apsistoti ties reprezentacinių svetainių kūrimu ir copy-paste principu kurti neįdomias svetaines grąžtus gaminančioms įmonėms.
Gali specializuotis unikaliuose web/mobiliuose sprendimuose (pagalvok apie dabar ant bangos esančius Snapchat, ir panašius – tokiems „paruoštukai“ nesimėto).
Gali galiausiai lįsti į kokią įmantresnę sritį: žaidimų kūrimą, desktop programas (Pixelmator pavyzdys turėtų įkvėpti :)), bet tai nebus taip lengva, kaip kartais gali būti padaryti svetainę (suinstaliavau TVS, užmoviau šabloną, pinigus gavau, klientai patenkinti, kad kažkas yra ir maždaug veikia).
 
Programavimo pasaulis didelis, ir visų šių žmonių įrašai, kad ir kokie jie ilgi, visko neapibūdins.

Norėjau tik pridėti, kad nesibaidytum pastarųjų dviejų dalykų. Viso projekto tokiuose sprendimuose tikrai nukopijuoti nepavyks bet su šiokiu tokiu supratimu apie framework'ą ir stackoverflow pagalba (pirmais mėnesiais siūlau šį puslapį pasidaryti kaip homepage) tikrai po truputi pavyks sudėlioti savo projektą :).
 
Pradžiai perskaityk GERĄ programavimo knygą (rekomenduoju Head First JAVA - nors ir 2005-ų metų knyga ir pasikeitimų kalboj keletas yra, tačiau gausi tvirtus OOP pamatus, ir apskritai suprasi kaip reikia pradėti kažką kurti nuo nulio, nes bent jau mano atveju tai suvokti kaip žodžių ir skaičių kratinys gali kažką išvesti ekrane buvo pats sudėtingiausias dalykas).

Pirmiausiai, labai smagu girdėt, kad mokyklinis kursas neatmušė noro programuoti. Nes šiaip jau ten baisu.
 
Pagrindinis programuotojo skillas nėra išmoktų kalbų kiekis. Ir apskritai, siūlyčiau jas JAU mokytis pačiam, jei tave tai domina labiau, nei „nu reikia kur nors įstot“. Gali nors ir šią minutę pradėti nuo Python, Ruby, ar panašios. Tam jokių matematinių uždavinių, knygų, profesorių storais akiniais nereikia. :) Na gerai, su knygom persistengiau – geros knygos mokymuisi yra gerai. Norėjau pasakyti, kad nereikia kažkokių formalių mokymų – juk ne chirurgu žadi būti. Beveik bet kuriuo atveju tavo paties motyvacija bei pastangos, sukūrimas kažko, ką norisi sukurti pačiam, gali daug daugiau reikšti, nei nuėjimas į kokią „jaunųjų programuotojų mokyklėlę“.
 
Univere, jei stosi į informatiką, gausi ir daug matematikos, kompiuterių architektūros, kitų dalykų. Daug pagrindų, daug ugdomų gėbėjimų suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta, o ne tik mokėti užrašyti kažką programavimo kalba.
 
O kasdienis programuotojo darbas... Programavimas, žinoma. Aišku, tai nėra kodo rašymas 8 valandas per dieną. Labai dažnai daug svarbiau yra sukurti protingą sistemos architektūrą, sukurti veikimo modelį (sakyčiau, dizainą, bet lietuviškai tai labiau reiškia grafinį apipavidalinimą), bendradarbiauti komandoje, ir t.t. :) Pavyzdžiui, neatsimenu kas, bet turbūt ir ne vienas specialistas yra sakęs, jog dažnai svarbesnį vaidmenį vaidina ne pasirinkta kalba, o tinkamas duomenų stuktūrų bei algoritmų pasirinkimas ir išmanymas.
 
Kokią sritį pasirinksi, priklauso nuo tavęs.
Gali tiesiog apsistoti ties reprezentacinių svetainių kūrimu ir copy-paste principu kurti neįdomias svetaines grąžtus gaminančioms įmonėms.
Gali specializuotis unikaliuose web/mobiliuose sprendimuose (pagalvok apie dabar ant bangos esančius Snapchat, ir panašius – tokiems „paruoštukai“ nesimėto).
Gali galiausiai lįsti į kokią įmantresnę sritį: žaidimų kūrimą, desktop programas (Pixelmator pavyzdys turėtų įkvėpti :)), bet tai nebus taip lengva, kaip kartais gali būti padaryti svetainę (suinstaliavau TVS, užmoviau šabloną, pinigus gavau, klientai patenkinti, kad kažkas yra ir maždaug veikia).
 
Programavimo pasaulis didelis, ir visų šių žmonių įrašai, kad ir kokie jie ilgi, visko neapibūdins.

Pirmiausiai, labai smagu girdėt, kad mokyklinis kursas neatmušė noro programuoti. Nes šiaip jau ten baisu.
 
Pagrindinis programuotojo skillas nėra išmoktų kalbų kiekis. Ir apskritai, siūlyčiau jas JAU mokytis pačiam, jei tave tai domina labiau, nei „nu reikia kur nors įstot“. Gali nors ir šią minutę pradėti nuo Python, Ruby, ar panašios. Tam jokių matematinių uždavinių, knygų, profesorių storais akiniais nereikia. :) Na gerai, su knygom persistengiau – geros knygos mokymuisi yra gerai. Norėjau pasakyti, kad nereikia kažkokių formalių mokymų – juk ne chirurgu žadi būti. Beveik bet kuriuo atveju tavo paties motyvacija bei pastangos, sukūrimas kažko, ką norisi sukurti pačiam, gali daug daugiau reikšti, nei nuėjimas į kokią „jaunųjų programuotojų mokyklėlę“.
 
Univere, jei stosi į informatiką, gausi ir daug matematikos, kompiuterių architektūros, kitų dalykų. Daug pagrindų, daug ugdomų gėbėjimų suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta, o ne tik mokėti užrašyti kažką programavimo kalba.
 
O kasdienis programuotojo darbas... Programavimas, žinoma. Aišku, tai nėra kodo rašymas 8 valandas per dieną. Labai dažnai daug svarbiau yra sukurti protingą sistemos architektūrą, sukurti veikimo modelį (sakyčiau, dizainą, bet lietuviškai tai labiau reiškia grafinį apipavidalinimą), bendradarbiauti komandoje, ir t.t. :) Pavyzdžiui, neatsimenu kas, bet turbūt ir ne vienas specialistas yra sakęs, jog dažnai svarbesnį vaidmenį vaidina ne pasirinkta kalba, o tinkamas duomenų stuktūrų bei algoritmų pasirinkimas ir išmanymas.
 
Kokią sritį pasirinksi, priklauso nuo tavęs.
Gali tiesiog apsistoti ties reprezentacinių svetainių kūrimu ir copy-paste principu kurti neįdomias svetaines grąžtus gaminančioms įmonėms.
Gali specializuotis unikaliuose web/mobiliuose sprendimuose (pagalvok apie dabar ant bangos esančius Snapchat, ir panašius – tokiems „paruoštukai“ nesimėto).
Gali galiausiai lįsti į kokią įmantresnę sritį: žaidimų kūrimą, desktop programas (Pixelmator pavyzdys turėtų įkvėpti :)), bet tai nebus taip lengva, kaip kartais gali būti padaryti svetainę (suinstaliavau TVS, užmoviau šabloną, pinigus gavau, klientai patenkinti, kad kažkas yra ir maždaug veikia).
 
Programavimo pasaulis didelis, ir visų šių žmonių įrašai, kad ir kokie jie ilgi, visko neapibūdins.

Paprasčiau pasakius, nebūtina išmesti iškart ir visos serverio pusės, ir kliento. Galima žaisti su atskirais dalykais (Node+mysql, PHP+Angular/react, t.t.). :) O teiginys, kad reikia pasirinkti tinkamus įrankius tam tikram darbui, visad labai tinkamas. Jei reikia žaisti su realiu laiku, dinamiškais dalykais – Node geras pasirinkimas (taip pat, kaip ir, tarkime, Go). Jei eilinis CRUD – tada turbūt verta tik dėl malonumo pačiam bei noro kažką naujo atrasti :)

Mokykloje moko logiškai mąstyti, paprastus matematinius uždavinius užrašyti kodu.
 
Universitete (turiu galvoje IT sritis) pirmus du metus visus bendrai moko objektinio programavimo, įvairių algoritmų ir kitų svarbių programavimo pagrindų. Paskui kas būna kitus du metus jau labiau priklauso nuo specializacijos, pvz. multimedijos - dirba labiau su grafika, programavimas - gilinasi į algoritmus ir pan., informacinės sistemos - į web programavimą ir t.t. Yra ir dar daugiau sričių..
 
Na o ką programuotojas veikia savo darbe, tai vėlgi priklauso nuo srities, kurioje dirba.
Pavyzdžiui aš dirbu prie komercinio web produkto - optimizuoju įmonės veiklos procesus juos kompiuterizuojant. Paprastai tariant stengiuosi palengvinti programinės įrangos naudotojo gyvenimą. :D Pvz. tarkime naudotojui savo darbe reikia kas savaitę padaryti kažkokią tai ataskaitą ir tai dabar užima daug laiko. Mano darbas yra padaryti taip, kad naudotojui nereiktų nieko daryti išvis (arba su minimaliu įsikišimu) ir ta ataskaita būtų sugeneruota automatiškai.
 
Taigi mokykla ir universitetas tau tik nurodo gaires, ką ir kaip reikėtų daryti, kaip reikėtų mąstyti ir visa tai tu bandai pritaikyti praktiškai savo darbe.
 
Na o pats darbas, tai nėra toks, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių. Dažniausiai programuotojai yra labai mylimi ir gerbiami, dauguma darboviečių turi laisvalaikio kambarius su stalo futbolu, xbox'u ir pan., kad darbo metu galėtum ateiti ir šiek tiek prasiblaškyti. Priklausomai nuo darbovietės ir kolektyvo, būna įvairiausių "užklasinių" veiklų, išvykų ir pan. :)

VU irgi tiko

Tada trenki autoriui buku daiktu per pakaušį ir spėji pagal tag'us: jeigu naudojami section, header, footer, etc – html5. Jeigu matai table border ir kitus tagus, kurių html5 nebėra – html4. Jeigu abu variantai – buką daiktą keiti aštriu.

Pramok nebe pagrindus, pvz., HTML5, CSS3 naujoves. Ir, kaip kiti sakė, praktikuokis, spręsk iškilusias problemas. CSS turi daug quirkų ir corner-cases, todėl viskas nesusieina vien į properčių ir selektorių žinojimą :) Pavyzdžiui, pagooglink "vertical centering in CSS", kad suprastum, apie ką aš.

Mesk velniop tą BOM, naudos jokios, tik ateityje gali kilti problemų, pvz., gali gauti „headers already sent“, kai nustatinėsi headerius.
 
 
Red: jeigu įdomu kas tai yra: tavo kompiuteris (assuminu Intel architekūrą) saugo žòdžius (a.k.a. 2 baitus) „atvirkščiai“. Jeigu sakai, kad į ramą įdėtų 1234, tai įdės 3412. Šita sąvybė vadinama little-endian. Tinkle yra priimta naudoti big-endian, t.y., „normalų“. Taigi, BOM (byte order mark) nurodo kuris variantas naudojamas faile. Šiais laikais, tai yra gana useless dalykas, keliantis tik problemas, nes networkas (ir kitos architektūros pvz., ARM esantis tavo telefone) naudoja big-endian.
 
Refs:
http://en.wikipedia.org/wiki/Endianness
http://en.wikipedia.org/wiki/Byte_order_mark

Labas, aš vardu 1; DROP TABLE users; --
https://www.owasp.org/index.php/SQL_Injection

Šiaip jau turėtų būti tvarkoje. O pats PHP failas irgi išsaugotas UTF-8?

Čia apie tradicinį prisijungimą. https://stackoverflow.com/questions/549/the-definitive-guide-to-form-based-website-authentication

Tai naudok kokius vectorius ar listus, paprasciau bus.

Pradėk nuo Python. Juokingi man tokie pareiškimai, kad būtinai mokykis pascal, nes tai neatgyvenusi kalba ir panašiai.