inventorius

Kad nelabai yra tikslas dabar pirkti TEO, vietoj stovės, kol Teliasonera nenuspręs ką daryti su Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovėmis. Žinoma, visada yra tikimybė, kad gali pasiūlyti didesnę kaina, bet...

Su visais tais emailiniais pasiūlymais būk labai atsargus, nes čia vyksta taip vadinama "pump and dump" schema, kurios principas pačiam pirma užsipirkti akcijų, išsiuntinėti laiškus ir laukti durniukų, kurie patikės jų idėjomis ir nusipirks akcijų, o jas dažniausiai pardavinės tie patys, kurie jas užsipirko kai dar jos nebuvo nieko vertos... Atsimenu ankščiau kelias akcijas pasekiau, tai kelios buvo po tos pačios dienos nukrisdavo, kitos už kelių dienų, bet nei viena nepradėjo lipti pastoviai aukštyn, kaip kad prognozuodavo laiškuose. londonstockexchange nėra brokeris, o tai yra pati birža, k

Sveikas, Ir koks šio investicinio draudimo pliusas lyginant su atskiru gyvybės draudimu ir atlikusių pinigų investavimu ? Kokiomis daugmaž proporcijomis skirstoma į investavimą ir draudimą ? Ir kur tos lėšos yra investuojamos ? Ir kokios bendrovės produktas tai yra ? Nes nuo to priklausys ir siūlomos investavimo kryptys...

Taip pasirodė lyg skaityčiau Tonio įrašą... Bekovodamas su juo matyt perėmei kai kurias blogąsias jo sąvybes: įžeidinėjimai, pasipūtimas ir savęs sureikšminimas...

Taip, teisingai šneki, visiškai sutinku su tavim. Tačiau tavo tekste yra keletas dalykų, kurių taip lengvai nenumatysi: dugnas ir viršūnė. Kad pasirinkti teisingą įėjimo/išėjimo tašką reikia turėti specifinių žinių, kaip įvairūs indikatoriai, kaip kad VILIBOR/EURIBOR kilimas, TED spreado didėjimas ir panašiai, kurie gali simbolizuoti artėjančią krizę, taip pat sugebėjimas atlikti šalies makroekonomikos analizę, bent jau minimalią, kad galėtum pamatyti, kokioje padėtyje stovi šalis. Po to fundamentali analizė, žiūrėti įvairius pokyčius bendrovėje, kaip kad pelno mažėjimas/maržos kritimas/neig

okiro, o nemanai, kad net neskaičius knygus yra ganėtinai aišku ko reikia norint pasiekti "finansinę laisvę" ? 1. Dirbti ir atidėti dalį gaunamų pajamų, 2. Atidėtus pinigus pelningai/protingai investuoji. 3. Sukaupti tiek, kad galėtum gyventi iš investicijų ir galiausiai pasiekti FL. Visa tų motyvacinių knygų problema yra tai, kad jos tau nepasakys kas yra protingas investavimas, arba kaip reikia investuoti ir panašiai. Jeigu gerai pamenu, tai jos protinga investicija laiko pinigų įdėjimą į NT, nes tai aktyvas, kurio vertė pastoviai kyla, nes žmonėms visada reikės kažkur gyventi... O dabar mat

Trumpas pataisymas: Tiek Vilniaus, tiek Talino tiek Rygos biržos dirba iki 16h

Ir ką konkrečiai išmoksi iš tokios knygos apart tai kad reikia taupyti ir "protingai" investuoti?

O kodėl būtent LHV, o ne Finasta ar JT ? Kiek žinau LHV komisas yra gan didelis: 10lt + x.xx% nuo sumos (bent jau buvo prieš metus)

Nelabai teisingai interpretavai šią naujieną: nesvarbu kokiu būdu įnešei pinigus, tačiau jeigu atsiimsi juos banko skyriuje ( išsigryninsi ), tai teks ir susimokėti. Daugumoje bankų tai jau gan senai taikoma, dėl to išsiimti geriau per kortele bankomate. "Jeigu pasibaigus terminuoto indėlio laikui jį iš „Nordea“ banko norėsi pasiimti grynaisiais, teks sumokėti 0,6 proc."

O nelengviau viską tvarkyti internetu ? Persivedi iš vieno banko į kitą ( jeigu gaudai aukščiausias palūkanų normas ), situacija pasikeičia, persivedi į kitą :rolleyes: O ir palūkanas beveik visi bankai moka 0.25proc didesnes jeigu internetu padedi indeli :)

Indėlių palūkanų skirtumai atsiranda dėl įvairių rizikų. Jeigu bankui sunku pasiskolinti tarptautinėse pinigų rinkose, tada jis gali bandyti pritraukti lėšų siūlydamas aukštas palūkanas indėliams. Dažniausiai su šia problema susiduria lietuviško kapitalo bankai, kurie neturi tvirto užnugario, ar motininio banko su stabiliais/aukštais reitingais, kas parodo banko rizikingumą, o kuo rizika mažesnė, tuo pigiau jam ir skolinama.

Tik nepamirškit į prieauglį įskaičiuoti dolerio svyravimo riziką ir infliaciją

Sezamas, Aš nesakau, kad ims visi ir bankrutuos vienu metu, tačiau jeigu koks vienas rimtesnis rinkos žaidėjas susvyruos ir parkris turės didelę įtaką kitiems bankams, vien dėl to, kad bankai yra tarpusavyje glaudžiai susėję. VILIBOR'as pakiltų iki naujų aukštumų, o bankai nebeskolintų vieni kitiems, nes bijotų prarasti savo lėšas. Tuo tarpu žmonės pamatę, kad vienas bankelis nudardėjo, tuoj subėks į banko skyrius išsiimti savo indėlių, o grąžinti visiems indėlius bus neįmanoma... Jeigu domiesi naujienomis iš už Lietuvos ribų, turbūt teko girdėti, kad skandinavijos bankai jau spėjo papraš

Tai pasidalink bent bendra informaciją, kiek žinau, per šią krizę nemažai tokių kreiditų "laikinai" užsidarė.... Kuo tavo planas bus išskirtinis ?

Jeigu netingi skaityti, tai gali mano blogą praversti nuo pačių pradžių, nes jį pradėjau rašyti 2005m. kai pradėjau domėtis akcijų rinka ir padariau pirmąją investiciją. O jeigu reziumuojant tai siūlyčiau skaityti daug literatūros, kad susidarytum bendrą vaizdą, kas įtakoja akcijų kainą ir panašiai. Sužinoti kas "žaidžia" rinkoje, kokius instrumentus galima naudoti, kuo FA skiriasi nuo TA ir kiti marazmai. Pats pradžioje pradėjau nuo virtualaus porfelio, kol supratau kodėl kelių raidžių derinys kyla, o kitas derinys krenta. Žinoma, kritikai sakys, kad geriau iškarto nuo realios, nes tik taip

Tiesa sakai, o gal žinai, kaip ten buvo su ilgai užsitęsusiu rublinių indėlių grąžinimu, nes tuo laiku nelabai dar ekonomika domėjausi:) Pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pasižiūrėjus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą(2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieaugklis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Nors neaišku, kiek yra indėlių kurie vir

Analogiška svetainė: http://www.manoindelis.lt/ nežinau ar labai kuo skiriasi, tiesiog ją pirmą atradau... Skirtumas tarp palūkanų normos Eurais ir Litais ganėtinai ryškus, dėl devalvacijos rizikos. Tie kas mėgsta rizika gali mėgautis didelėmis palūkanomis litais, kurios beveik siekia ilgalaikio investavimo grąžos vidurį... P.S. pats šiandien pasidėjau indėliuką mėnesiui litais.

Šiaip ką iš jeigu gerai pamenu (jei ne tai gali žvilgtelt: www.saltinis.eu >> kategorija >> Knygos) lietuvišką esu skaitęs VŽ „Investuotojo ABC“, bet čia jau senokai, gal kas naujesnio yra išėję. Yra vieną rimta: finansai ir investicijos, bet ten labiau teorinė apie kitas investicijas o ne į akcijas. Taip, kad siūlau pradėti pamėgti anglų kalbą: understanding stocks, tikrai nesudėtinga kalba buvo parašyta:)

Myla, o ar nenusibodo skaityti to paties vėl ir vėl ? Pagal mano nuomonę šitos visos knygutės yra motyvacinio pobūdžio ir jokių specifinių žinių perdaug neduoda. Ar verta skaityti tiek daug to pačio tipo, kai jau esi "užsimotyvavusi" ?

Nepilnamečiams negalima prekiauti vertybiniais popieriais, todėl norėdamas tai padaryti turi atsidaryti sąskaitą ant tėvų.

Kaina visai patraukli, žinant kad jos išgavimas kai kurias būdais tapo nuostolingas , tik neaišku ar dar ilgai tokiame pačiame lygyje ji judės, nes neaiškumai dėl pasaulio ekonomikų lėtėjimo neskatina naftos kainos augimo...

Visada pasiruošęs atsakyti į rūpimus klausimus B-)

Realiai tai manau, kad lietuviški torentų platintojai turi jų prikaupę nemažai, vien goldratt'o kiek mačiau mėtėsi, tai turėtų ir kiyosakio būti. Anyway, dar man nepavyko nei vienos audio book perklausyti ;)

Na jeigu kredito unijos nesiūlys konkurencingų palūkanų normų, tai neturės iš ko vykdyti savo veiklos, juk joms kaip ir bankams, pinigai yra lyg kraujas. Dar jeigu gerai pamenu, kiekvienas naujas narys turi įmokėti 50lt pajų, kuris 'užšaldomas' ir atgaunamas tik nutraukus bendradarbiavimo sutartį. O procentilis visada pravers nors ir nuo mažos sumos. Visada padedu (kad ir šimtą litų) į indelį jeigu žinau, kad nereiks tų pinigų xx laikui, vis centas prie cento...:) P.S. Internetinė bankininkystė: https://www.i-unija.lt/login.aspx?ReturnUrl=%2fdefault.aspx