MantahGr

Tiesą sakai, kad pats pirmas uždarbis yra visa ko pradžia. Būdamas 15 metų, kai dar apskritai nežinojau nei kuo noriu būti, nei ką veikti gyvenime, sukūriau pirmą flash'inį reklaminį skydelį (banerį) už 70Lt (nors neturėjau beveik jokio supratimo apie dizainą). Tuo metu tai buvo kažkas nuostabaus. Nuo tada sparčiai pradėjau tobulėti ir laikui bėgant klientų vis daugėjo. Taip tapau reklamos dizaineriu / animatorium. Būdamas 19 metų pirmą kartą įsidarbinau medijų studijoje kaip animatorius. Ir tai tapo ne tik mano darbu, bet ir pomėgiu.

...

Tiesą sakai, kad pats pirmas uždarbis yra visa ko pradžia. Būdamas 15 metų, kai dar apskritai nežinojau nei kuo noriu būti, nei ką veikti gyvenime, sukūriau pirmą flash'inį reklaminį skydelį (banerį) už 70Lt (nors neturėjau beveik jokio supratimo apie dizainą). Tuo metu tai buvo kažkas nuostabaus. Nuo tada sparčiai pradėjau tobulėti ir laikui bėgant klientų vis daugėjo. Taip tapau reklamos dizaineriu / animatorium. Būdamas 19 metų pirmą kartą įsidarbinau medijų studijoje kaip animatorius. Ir tai tapo ne tik mano darbu, bet ir pomėgiu.

Tiesą sakai, kad pats pirmas uždarbis yra visa ko pradžia. Būdamas 15 metų, kai dar apskritai nežinojau nei kuo noriu būti, nei ką veikti gyvenime, sukūriau pirmą flash'inį reklaminį skydelį (banerį) už 70Lt (nors neturėjau beveik jokio supratimo apie dizainą). Tuo metu tai buvo kažkas nuostabaus. Nuo tada sparčiai pradėjau tobulėti ir laikui bėgant klientų vis daugėjo. Taip tapau reklamos dizaineriu / animatorium. Būdamas 19 metų pirmą kartą įsidarbinau medijų studijoje kaip animatorius. Ir tai tapo ne tik mano darbu, bet ir pomėgiu.

Gryštant prie diskusijos dėl universitetų turiu ir savų minčių apie gyvenima :
 
Jau senai man ši mintis neduoda ramybės tai kad reikia mokytis ar ne. Kai pajutau kad pinigų galima uždirbti iš IT tos abėjonės dar pastiprėjo. Realiai dabar mokausi universitete, už mokslą reikia mokėti. Valstybė nėra skyrusi finansuojamų vietų mano specialybiai, stenktis dėl stipendijos ? Ačiū, savęs žaloti nenoriu, ir tas ~10h mokymosi kas dieną iškeitęs į darbą galiu uždirbti daugiau nei ta "stebuklingoji stipendija". Sugryštant prie to kad reikia mokėti už mokslą, per 4 metus iš viso man teks sumokėti ~20000lt... Tada pagalvoju kad baigęs universitetą ir pradėsiu dirbti už ~2000lt(o tai yra labai abejotina). Skaičiojant kad pragyvensiu už 1000lt per mėn, man liks dar 1000 ir turint tai prireiks 20 mėnesiu atgauti tai ką sumokėjau už studijas, ir tada iškylą klausimas, o ką aš galiu pasiekti per tuos 5 su puse metų ? Ir apie tai galvojant vis didėja abėjonės ar verta mokytis.

Sveikas. Siūlau LG ips236v modelį (23"). Kaina nedidelė (apie 600lt). Dėl IPS matricos spalvas atvaizduoja tikrai tiksliai (IPS matricą turi tiek iphonas tiek ipadas, palyginu šitų dviejų device'ų spalvas su šio LG monitoriaus - lygiai tokios pat spalvos. Šiaip manau šios serijos jau ir naujesnių galima rasti.
 
Edit: neklydau, yra naujesnių šios serijos. Manau puikus pasirinkimas: http://www.kilobaitas.lt/Monitoriai/LG/MONITOR_LCD_23/W/LED_IPS237L-/IPS237L-BN/CatalogStoreDetail.aspx?CatID=PL_436&ID=446819

Jai tau tai patinka kurti, kurk toliau.Galiu garantuoti, kad per daznai vartoji MJ.

Pats klausimas yra labai neapibrėžtas.
Kur yra riba, už kurios vyras ir moterys jau nebėra TIK draugai? Ar tai yra fizinis artumas, ar tai yra jausmai, ar tai yra mintys? 90% vyrų ir moterų apturėtų santykių su priešingos lyties draugu, cause WE LIKE SEX. :) Bet ar tai reiškia, kad jie jau nebe draugai? Seksas be jausmų nieko nereiškia, ir jeigu tiek vyras tiek moteris yra subrendę, tai neturės visiškai jokios įtakos jų draugiškam bendravimui. Galų gale, tai yra tik viena medalio pusė. Mes laikomės priimtų normų, ir vardan socialinės gerovės nebandome savęs įsiūlyti kiekvienos sutiktos panelės, kaip ir kiekviena panelė nesikabina ant bent menkiausiai patikusio vyro kaklo. Atrodytų, yra labai didelis skirtumas tarp draugo ir antros pusės... Bet jo nėra:). Renkamės draugus, kurie mums patinka, ir renkamės antras puses, kurios mums patinka. Jos neturi kažkokio išskirtinio bruožo, kurio neturi draugai. Dėl to labai dažnai draugai/pažįstami tampa poromis, nes paprasčiausiai sutampa interesai/būdo bruožai whatever. Praktiškai neturiu vyriškos lyties draugų, ir kai pagalvoju, su visomis draugėmis galėčiau įsivaizduoti šeimyninį gyvenimą. Man patinka su jom bendrauti ir su jom būti, o jei nepatiktų, tai ir nebūtų tarp draugų. Tikriausiai, iš jų pusės irgi panašiai. Tačiau tai nereiškia, kad dabar kiekvieną kartą sutikęs kadrinsiu ir bandysiu paversti antrom pusėm. Man tiesiog patinka jų kompanija, o tam nebūtina būti pora:).

LABAI STIPRUS PATARIMAS: NEBANDYK KALBETIS SU JAIS. MESK IS KEDES AR BET KOKIU DAIKTU ISKART KAI TIK ISGIRSI KAD TAVE PYZDAVOJA. IR NESVARBU AR TAI PAMOKU METU AR PERTRAUKOS METU. Jei tai ivyks pamokos metu, tai bus dar geriau, nes jie atgal tau nieko nenores daryti, aisku, mokytojas isvarys pas pavaduotoja, bet jam pasakysi, kad tave pizdavojo ir tu atsikirtai veiksmu. O jei pavaduotoja sakys kad ismes tave is mokyklos ir t.t. tai tu palinksek galva ir patilek, px yra. Bet sakau as tau, mesk ###### ######ms is kedes per snuki. PASIZIUREK APACIOJ FILMUKA KAIP VISKAS TURI BUTI!
http://www.youtube.com/watch?v=Ckg9O0FA_8Y

Atsakymų visų neskaičiau bet labai įdomi tema, ir noriu pirmą kartą kam nors papasakoti savo patirtį sapnuojant sąmoningai, keista, kodėl to nedariau anksčiau.
 
Bet apie viską nuo pradžių. Būdamas maždaug 14-15 metų vieną naktį kai buvau vienas namie, bendravau su draugu skype'u ir jis man "numetė" nuorodą į youtube apie paranormalius reiškinius "ghosts spirits and demons" vadinosi. Prisižiūrėjau tų nesamonių ir nuo to laiko, maždaug pusę metų, būdavo sunku užmigti neprisiminus visų matytų vaiduoklių. Atrodo būdavo taip, kad einu ramus į lovą, bet kaip tik atsigulu iškart prisimenu tas nesamones. Nuo tada pradėjau sapnuoti keisčiausius dalykus, vaiduoklius, pabaisas, žudikus kurie įsilaužia į mano namus ir mane miegantį nori nužudyti. Kadangi tikrai tokių savo sapnų bijodavau, kažkaip su laiku išmokau suvokti jog tai tik sapnas (gal todėl kad ilgą laiką sapnuodavau vaiduoklius). Ir taip išmokau pats atsimerkti ir pažadinti save iš sapno kai įtampa sapne pakyla. Tuo metu atsimerkęs, visada būdavau miego paralyžiuje (kaip dabar atsimenu matydavau mėlyną kompiuterio skleidžiamą šviesą tamsiame savo kambaryje). Kartais būdavo sunku atsimerkti, ta prasme, akys lyg surakintos. Jausdavau savo akis, jos sunkiai "atlipdavo", bet aš jas išvisų jegų stengdavausi atmerkti ir man pavykdavo. Taigi taip keistai išmokau atskirti sapną nuo realybės ir jį jausti.
 
Kiek vėliau (beje aš šiuo metu esu video dizaineris, prie meno, taigi visą vaikystę turėjau lakią fantaziją) nusprendžiau kovoti prieš savo sapnus, nebeatsimerkti, o skirdamas sapną nuo realybės, bandyti sapne judėti ir elgtis taip kaip aš noriu, kovoti su puolančiomis pabaisomis (skamba juokingai:D) Ir man retsykiais pavykdavo, tiesiog sapne savo mintimis galėdavau sukurti ką tik noriu, "iškviesti" kokį noriu žmogų į sapną, kišenėje rasti nuo smeigtuko iki ak47, skraidyti.
 
Dar kiek vėliau išmokau sapnuoti tai ką noriu, jausdamas kad atsijungiu į miego būseną, mintimis sukurdavau sapną (tiesa kai kurie dalykai visgi vykdavo ne pagal mano valią, tačiau sau nepatinkančius dalykus pakeisdavau.) Nuo tada man pradėjo patikti sapnuoti.
 
Deja, bet bėgant metams praradau gebėjimą kurti sapną nuo A iki Z, gal dėl to kad daug laiko praleidžiu prie video darbų, o tada atsigulus į lovą mintys tik apie tai ir sukasi, ko nepadariau šiandien, ką padarysiu rytoj, arba apie kitas problemas, ir sunku save perorientuoti galvoti kažką kitka. Tačiau sapne elgtis taip kaip noriu, viską suvokti, ir atsimerkti iš sapno pavyksta ir dabar.

Praeita vasara kaimynui nudaziau tvora. Dirbau 2 dienas, gavau 80Lt. Darbo salygos nezmoniskos, buvo karsta ir net nedave vandens atsigert.

Atsakymų visų neskaičiau bet labai įdomi tema, ir noriu pirmą kartą kam nors papasakoti savo patirtį sapnuojant sąmoningai, keista, kodėl to nedariau anksčiau.
 
Bet apie viską nuo pradžių. Būdamas maždaug 14-15 metų vieną naktį kai buvau vienas namie, bendravau su draugu skype'u ir jis man "numetė" nuorodą į youtube apie paranormalius reiškinius "ghosts spirits and demons" vadinosi. Prisižiūrėjau tų nesamonių ir nuo to laiko, maždaug pusę metų, būdavo sunku užmigti neprisiminus visų matytų vaiduoklių. Atrodo būdavo taip, kad einu ramus į lovą, bet kaip tik atsigulu iškart prisimenu tas nesamones. Nuo tada pradėjau sapnuoti keisčiausius dalykus, vaiduoklius, pabaisas, žudikus kurie įsilaužia į mano namus ir mane miegantį nori nužudyti. Kadangi tikrai tokių savo sapnų bijodavau, kažkaip su laiku išmokau suvokti jog tai tik sapnas (gal todėl kad ilgą laiką sapnuodavau vaiduoklius). Ir taip išmokau pats atsimerkti ir pažadinti save iš sapno kai įtampa sapne pakyla. Tuo metu atsimerkęs, visada būdavau miego paralyžiuje (kaip dabar atsimenu matydavau mėlyną kompiuterio skleidžiamą šviesą tamsiame savo kambaryje). Kartais būdavo sunku atsimerkti, ta prasme, akys lyg surakintos. Jausdavau savo akis, jos sunkiai "atlipdavo", bet aš jas išvisų jegų stengdavausi atmerkti ir man pavykdavo. Taigi taip keistai išmokau atskirti sapną nuo realybės ir jį jausti.
 
Kiek vėliau (beje aš šiuo metu esu video dizaineris, prie meno, taigi visą vaikystę turėjau lakią fantaziją) nusprendžiau kovoti prieš savo sapnus, nebeatsimerkti, o skirdamas sapną nuo realybės, bandyti sapne judėti ir elgtis taip kaip aš noriu, kovoti su puolančiomis pabaisomis (skamba juokingai:D) Ir man retsykiais pavykdavo, tiesiog sapne savo mintimis galėdavau sukurti ką tik noriu, "iškviesti" kokį noriu žmogų į sapną, kišenėje rasti nuo smeigtuko iki ak47, skraidyti.
 
Dar kiek vėliau išmokau sapnuoti tai ką noriu, jausdamas kad atsijungiu į miego būseną, mintimis sukurdavau sapną (tiesa kai kurie dalykai visgi vykdavo ne pagal mano valią, tačiau sau nepatinkančius dalykus pakeisdavau.) Nuo tada man pradėjo patikti sapnuoti.
 
Deja, bet bėgant metams praradau gebėjimą kurti sapną nuo A iki Z, gal dėl to kad daug laiko praleidžiu prie video darbų, o tada atsigulus į lovą mintys tik apie tai ir sukasi, ko nepadariau šiandien, ką padarysiu rytoj, arba apie kitas problemas, ir sunku save perorientuoti galvoti kažką kitka. Tačiau sapne elgtis taip kaip noriu, viską suvokti, ir atsimerkti iš sapno pavyksta ir dabar.

Atsakymų visų neskaičiau bet labai įdomi tema, ir noriu pirmą kartą kam nors papasakoti savo patirtį sapnuojant sąmoningai, keista, kodėl to nedariau anksčiau.
 
Bet apie viską nuo pradžių. Būdamas maždaug 14-15 metų vieną naktį kai buvau vienas namie, bendravau su draugu skype'u ir jis man "numetė" nuorodą į youtube apie paranormalius reiškinius "ghosts spirits and demons" vadinosi. Prisižiūrėjau tų nesamonių ir nuo to laiko, maždaug pusę metų, būdavo sunku užmigti neprisiminus visų matytų vaiduoklių. Atrodo būdavo taip, kad einu ramus į lovą, bet kaip tik atsigulu iškart prisimenu tas nesamones. Nuo tada pradėjau sapnuoti keisčiausius dalykus, vaiduoklius, pabaisas, žudikus kurie įsilaužia į mano namus ir mane miegantį nori nužudyti. Kadangi tikrai tokių savo sapnų bijodavau, kažkaip su laiku išmokau suvokti jog tai tik sapnas (gal todėl kad ilgą laiką sapnuodavau vaiduoklius). Ir taip išmokau pats atsimerkti ir pažadinti save iš sapno kai įtampa sapne pakyla. Tuo metu atsimerkęs, visada būdavau miego paralyžiuje (kaip dabar atsimenu matydavau mėlyną kompiuterio skleidžiamą šviesą tamsiame savo kambaryje). Kartais būdavo sunku atsimerkti, ta prasme, akys lyg surakintos. Jausdavau savo akis, jos sunkiai "atlipdavo", bet aš jas išvisų jegų stengdavausi atmerkti ir man pavykdavo. Taigi taip keistai išmokau atskirti sapną nuo realybės ir jį jausti.
 
Kiek vėliau (beje aš šiuo metu esu video dizaineris, prie meno, taigi visą vaikystę turėjau lakią fantaziją) nusprendžiau kovoti prieš savo sapnus, nebeatsimerkti, o skirdamas sapną nuo realybės, bandyti sapne judėti ir elgtis taip kaip aš noriu, kovoti su puolančiomis pabaisomis (skamba juokingai:D) Ir man retsykiais pavykdavo, tiesiog sapne savo mintimis galėdavau sukurti ką tik noriu, "iškviesti" kokį noriu žmogų į sapną, kišenėje rasti nuo smeigtuko iki ak47, skraidyti.
 
Dar kiek vėliau išmokau sapnuoti tai ką noriu, jausdamas kad atsijungiu į miego būseną, mintimis sukurdavau sapną (tiesa kai kurie dalykai visgi vykdavo ne pagal mano valią, tačiau sau nepatinkančius dalykus pakeisdavau.) Nuo tada man pradėjo patikti sapnuoti.
 
Deja, bet bėgant metams praradau gebėjimą kurti sapną nuo A iki Z, gal dėl to kad daug laiko praleidžiu prie video darbų, o tada atsigulus į lovą mintys tik apie tai ir sukasi, ko nepadariau šiandien, ką padarysiu rytoj, arba apie kitas problemas, ir sunku save perorientuoti galvoti kažką kitka. Tačiau sapne elgtis taip kaip noriu, viską suvokti, ir atsimerkti iš sapno pavyksta ir dabar.