Algiz

nieko nesupraratau butu niekas nestato, stato namus. O jeigu pakelti nama keliais aukstais, tai manau butu daugiau problemu ir pigiau statyti butu nuo nulio nama. Beja vis tiek ant nauju namu niekas nestatys papildomai aisktu, o ant senu statytu sovietu sajungoj tai manau nelabai ir leistu, nes dauguma ir taip jau griaut reikia. Ir siaip manau kad zmones butu pries, nes ir taip masinu ner kur statyti, darzeliuose vietu nera ir pan.

nieko nesupraratau butu niekas nestato, stato namus. O jeigu pakelti nama keliais aukstais, tai manau butu daugiau problemu ir pigiau statyti butu nuo nulio nama. Beja vis tiek ant nauju namu niekas nestatys papildomai aisktu, o ant senu statytu sovietu sajungoj tai manau nelabai ir leistu, nes dauguma ir taip jau griaut reikia. Ir siaip manau kad zmones butu pries, nes ir taip masinu ner kur statyti, darzeliuose vietu nera ir pan.

kaip suprast paprastas darbuotojas ? tai ieškote savo darbo specialistu kaip suprast paprastas darbuotojas ? Ar čia pagalbiniu ieškote ? O prie ko čia italija ispanija ? ten praktiškai ir niekas nevažiuoja dirbt ypač į statybas, jeigu Lietuvoje dniovkes 60-100 eurų prasideda, o jau normalus specialistai tai jau ir patys bus išvažiavę kur tikrai geriau moka.

Saugumo sprendimų kūrėja ESET ištyrė ir identifikavo sudėtingą naujo tipo kenkėją, kuris spėjo pakenkti jau pusei milijono vartotojų. Tyrėjų pavadintas „Stantinko“, šis sunkiai nustatomas virusas apgauna vartotojus, kad šie atsisiųstų nelegalią programinę įrangą iš fiktyvių „torentų“ svetainių. Kenkėjui pavyko išvengti nustatymo pastaruosius 5 metus, rašoma pranešime spaudai.
 
Pasak ESET, „Stantinko“ daugiausia taikosi į rusiškai kalbančius vartotojus. Iš esmės kenkėjas yra „botų“ tinklas, uždirbantis iš to, kad diegia interneto naršyklės plėtinius, įterpiančius netikras reklamas, kurias vartotojai mato naršydami internete.
 
Kenkėjas, patekęs į kompiuterį, gali anonimiškai vykdyti masines „Google“ paieškos užklausas ir netgi kurti fiktyvias „Facebooko“ paskyras su galimybe spausti „patinka“ nuotraukoms, puslapiams ir pridėti draugus.
 
„Stantinko“ gebėjimas išvengti antivirusinio nustatymo remiasi tuo, kad kenkėjas stipriai maskuojasi ir slepiasi legaliai atrodančio programinio kodo viduje. Pasitelkiant pažangias technikas kenkėjas yra slepiamas arba šifruojamas faile ar „Windows“ registre. „Stantinko“ kenksmingas elgesys nustatomas tik tuo metu, kai jis gauna naujus komponentus iš savo kontrolės ir valdymo serverio.
 
Pasak ESET, užkrėstame kompiuteryje kenkėjas įdiegia du žalingus „Windows“ servisus, kurie paleidžiami kas kartą įjungus sistemą.
 
Šį kenkėją sunku pašalinti, nes kiekvieno komponento servisas gali iš naujo įdiegti kitą tuo atveju, jei kuris būtų pašalintas iš sistemos. Norint pašalinti „Stantinko“, vartotojas turi ištrinti abu servisus iš sistemos vienu metu“, – aiškina ESET kenksmingų programų tyrėjas Fredericas Vachonas.
 
Be to, kenkėjas užkrėstame kompiuteryje įdiegia du naršyklės įskiepius, prieinamus ir „Google Chrome Web Store“ – „The Safe Surfing“ ir „Teddy Protection“. ESET tyrimo metu abu įskiepiai dar nebuvo pašalinti.
 
Iš pažiūros įskiepiai atrodo kaip legalūs naršyklės plėtiniai, jie turi dedikuotą svetainę. Tačiau juos įdiegus kenkėjui „Stantinko“, plėtiniai gauna visiškai kitokią konfigūraciją, nurodančią spaudinėti sukčiavimo nuorodas ir įterpti reklamas.
 
„Stantinko“ valdantys programišiai gali naudoti pritaikomus įskiepius ir daryti ką tik nori su užkrėsta sistema. Pavyzdžiui, jie gali vykdyti masines „Joomla“ ir „WordPress“ svetainių paieškos užklausas, brutaliai jas atakuoti, vogti duomenis.
 
Pasak ESET, „Stantinko“ gali pelnytis iš sukčiavimo nuorodų spaudinėjimo, kurios neša kone pagrindinį pelną programišiams. Pavogti svetainių duomenys taip pat gali būti parduoti juodojoje rinkoje.
 
Nors tyrėjams nepavyko nustatyti jokios kenksmingos veiklos socialiniuose tinkluose, „Stantinko“ operatoriai turi įrankį, kuris leidžia jiems vykdyti sukčiavimo atakas „Facebooke“.
 
https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/per-torrentus-net-penkerius-metus-plito-virusas-slapukas-daugiausia-kenkes-rusakalbiams-646-829170

copy paste :D

taip įmanoma v
 
https://www.namecheap.com/support/knowledgebase/article.aspx/767/10/how-can-i-change-the-nameservers-for-my-domain

greičiausiai, nes ir per vpn nekrauna

Blokuoti prieigą prie failų dalijimosi internetinės svetainės linkomanija.net įpareigoti didieji šalies interneto tiekėjai žada skųsti tokį teismo sprendimą. Jų manymu, teismo sprendimas gali tapti precedentu riboti informacijos sklaidą internete.
 
„Teismo sprendimas mūsų nestebina, tai buvo viena iš galimų prielaidų. Šiuo metu analizuojame sprendimą ir labai tikėtina, kad jį skųsime aukštesnės instancijos teismui, nes ginčas yra sudėtingas, ši byla gali būti precedentinė ir turėti įtakos turinio blokavimui internete. Tai apima ir galimą saviraiškos bei žodžio laisvės ribojimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė interneto paslaugų bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
 
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino autorių teisių asociacijos LATGA prašymą ir nurodė interneto tiekėjams „Telia Lietuva“, „Cgates“, „Bitė Lietuva“, „Init“, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), „Balticum TV“, Penkių kontinentų komunikacijų centras ir „Splius“ blokuoti prieigą prie portalo linkomanija.net.
 
„Mes tikrai gerbiame autorių teises ir jų teisę ginti savo pažeistus interesus teisme, tačiau vis dėl to manome, kad šioje byloje nebuvo atsakyta į daugelį atsakovų bylos nagrinėjimo metu iškeltų tiek teisinių, tiek procesinių klausimų, o tam tikrų aspektų vertinimas, mūsų nuomone, yra ginčytinas. (...) Šiuo metu analizuojame teismo sprendimo motyvus ir neatmetame galimybės jo skųsti“, – BNS atsiųstame komentare teigė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.
 
Jis taip pat pripažino, kad teismo sprendimas gali suformuluoti praktiką, kurį apribotų informacijos skleidimo internete laisvę. Su tuo sutinka ir su prekės ženklu „Skynet“ veikiantis Penkių kontinentų komunikacijų centras.
 
„Teismo siūlomos draudimo priemonės neatrodo adekvačios ir gali sudaryti prielaidas pačio interneto naudojimo draudimui Lietuvoje. Kalbant apie teismo sprendimą, planuojame atidžiai susipažinti su pateiktais argumentais, tik tada galėsime spręsti dėl tolesnių veiksmų šioje byloje, taip pat ir apskundimo apeliacine tvarka“, – BNS atsiųstame komentare teigė bendrovės atstovas spaudai Germanas Kavalskis.
 
Interneto ir televizijos paslaugų teikėjos „Balticum TV“ vadovas Virginijus Jurgelevičius BNS teigė nesutinkantis, jog teismo sprendimas galioja tik keliems didiesiems interneto paslaugų teikėjams.
 
„Keistai atrodo, kad tas įpareigojimas galioja tik keliems operatoriams, manau, kad tai nėra teisinga. (...) Jeigu nutartis galioja tik tiems išvardintiems operatoriams, o kitiems negalioja, tai čia absurdas“, – BNS sakė V. Jurgelevičius.
 
Vis dėto, jis pasisakė už nelegalaus turinio internete blokavimą.
 
„Reikia koreguoti įstatymus, nes yra žymiai svarbesnių dalykų, kuriuos reikia blokuoti. Mes Seime siūlėme Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kad būtų blokuojamos visos nelegalios interneto programos, bet niekas tų pataisų nepriėmė“, – kalbėjo „Balticum TV“ vadovas.
 
Kitos interneto ir televizijos paslaugų tiekėjos „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatkauskas BNS teigė manantis, jog LATGA teismo turėjo ginti tik savo atstovaujamų klientų interesams.
 
„Aš galvočiau, kad tiek, kiek LATGA atstovauja, turbūt tegul tiek ji ir reikalauja, kad tuos kūrinius draustų. Dabar LATGA imasi atstovauti tiems, kurie patys nesiskundžia“, – BNS sakė P. Živatkauskas, pridūręs, jog bendrovė palaikytų kitų interneto tiekėjų sprendimą skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
 
Spalį žiniasklaida skelbė, jog teisme nagrinėjant šią bylą buvo nustatyta, jog LATGA turi sudariusi sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, o iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Teigta, kad linkomanija.net yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA.
 
Vilniaus apygardos teismo nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
 
https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/interneto-tiekejai-zada-skusti-linkomanijai-nepalanku-teismo-sprendima-646-884678

Blokuoti prieigą prie failų dalijimosi internetinės svetainės linkomanija.net įpareigoti didieji šalies interneto tiekėjai žada skųsti tokį teismo sprendimą. Jų manymu, teismo sprendimas gali tapti precedentu riboti informacijos sklaidą internete.
 
„Teismo sprendimas mūsų nestebina, tai buvo viena iš galimų prielaidų. Šiuo metu analizuojame sprendimą ir labai tikėtina, kad jį skųsime aukštesnės instancijos teismui, nes ginčas yra sudėtingas, ši byla gali būti precedentinė ir turėti įtakos turinio blokavimui internete. Tai apima ir galimą saviraiškos bei žodžio laisvės ribojimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė interneto paslaugų bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
 
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino autorių teisių asociacijos LATGA prašymą ir nurodė interneto tiekėjams „Telia Lietuva“, „Cgates“, „Bitė Lietuva“, „Init“, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), „Balticum TV“, Penkių kontinentų komunikacijų centras ir „Splius“ blokuoti prieigą prie portalo linkomanija.net.
 
„Mes tikrai gerbiame autorių teises ir jų teisę ginti savo pažeistus interesus teisme, tačiau vis dėl to manome, kad šioje byloje nebuvo atsakyta į daugelį atsakovų bylos nagrinėjimo metu iškeltų tiek teisinių, tiek procesinių klausimų, o tam tikrų aspektų vertinimas, mūsų nuomone, yra ginčytinas. (...) Šiuo metu analizuojame teismo sprendimo motyvus ir neatmetame galimybės jo skųsti“, – BNS atsiųstame komentare teigė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.
 
Jis taip pat pripažino, kad teismo sprendimas gali suformuluoti praktiką, kurį apribotų informacijos skleidimo internete laisvę. Su tuo sutinka ir su prekės ženklu „Skynet“ veikiantis Penkių kontinentų komunikacijų centras.
 
„Teismo siūlomos draudimo priemonės neatrodo adekvačios ir gali sudaryti prielaidas pačio interneto naudojimo draudimui Lietuvoje. Kalbant apie teismo sprendimą, planuojame atidžiai susipažinti su pateiktais argumentais, tik tada galėsime spręsti dėl tolesnių veiksmų šioje byloje, taip pat ir apskundimo apeliacine tvarka“, – BNS atsiųstame komentare teigė bendrovės atstovas spaudai Germanas Kavalskis.
 
Interneto ir televizijos paslaugų teikėjos „Balticum TV“ vadovas Virginijus Jurgelevičius BNS teigė nesutinkantis, jog teismo sprendimas galioja tik keliems didiesiems interneto paslaugų teikėjams.
 
„Keistai atrodo, kad tas įpareigojimas galioja tik keliems operatoriams, manau, kad tai nėra teisinga. (...) Jeigu nutartis galioja tik tiems išvardintiems operatoriams, o kitiems negalioja, tai čia absurdas“, – BNS sakė V. Jurgelevičius.
 
Vis dėto, jis pasisakė už nelegalaus turinio internete blokavimą.
 
„Reikia koreguoti įstatymus, nes yra žymiai svarbesnių dalykų, kuriuos reikia blokuoti. Mes Seime siūlėme Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kad būtų blokuojamos visos nelegalios interneto programos, bet niekas tų pataisų nepriėmė“, – kalbėjo „Balticum TV“ vadovas.
 
Kitos interneto ir televizijos paslaugų tiekėjos „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatkauskas BNS teigė manantis, jog LATGA teismo turėjo ginti tik savo atstovaujamų klientų interesams.
 
„Aš galvočiau, kad tiek, kiek LATGA atstovauja, turbūt tegul tiek ji ir reikalauja, kad tuos kūrinius draustų. Dabar LATGA imasi atstovauti tiems, kurie patys nesiskundžia“, – BNS sakė P. Živatkauskas, pridūręs, jog bendrovė palaikytų kitų interneto tiekėjų sprendimą skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
 
Spalį žiniasklaida skelbė, jog teisme nagrinėjant šią bylą buvo nustatyta, jog LATGA turi sudariusi sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, o iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Teigta, kad linkomanija.net yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA.
 
Vilniaus apygardos teismo nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
 
https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/interneto-tiekejai-zada-skusti-linkomanijai-nepalanku-teismo-sprendima-646-884678

Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
 
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
 
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
 
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
 
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
 
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
 
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
 
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
 
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
 
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
 
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
 
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
 
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
 
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
 
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
 
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
 
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
 
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
 
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
 
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
 
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
 
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
 
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
 
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
 
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus

kalbi tikriausiai apie fixed, jei html css tai position:fixed;top:0; ir dar kazkas :)

Na taip visi nori išsiskirti, ir kad žmonės pastebėtų jų pranešimus. Tačiau aišku, kad ir apmiręs forumas, bet vienas iš rimčiausiu Lietuvoje. Kuris dar veikia ir tikėsimės veiks dar ilgai. Nes dauguma Lietuviškų diskusijų lentų Lietuvoje yra uždarytos arba merdėjančios. Po to kai išpopuliarėjo Lietuvoje Facebook'as, Lietuvoje nebeliko aktyvių diskusijų lentų, ir tai pastebėjau, kad tai tik Lietuvoje problema, tačiau Rusiški, Angliški forumai toliau aktyvus. Kituose baltijos šalyse nesidomėjau.
 
Tai va grįžkime prie pagrindinės temos, nežinau kaip kitus forumo vartotojus bet mane erzina tokie forumo temų pavadinimai. pvz:.
Ypač keistai atrodo kai panašūs temų pavadinimai, kai bandoma parduoti paslaugas ar daiktus. Bet iš šono atrodo, kad koks 14 metis prišoko prie kompiuterio ir ėmėsi kietų temos apipavidalinimo darbų. Primena one.lt laikus.
Kokia jūsų nuomonė?

Na taip visi nori išsiskirti, ir kad žmonės pastebėtų jų pranešimus. Tačiau aišku, kad ir apmiręs forumas, bet vienas iš rimčiausiu Lietuvoje. Kuris dar veikia ir tikėsimės veiks dar ilgai. Nes dauguma Lietuviškų diskusijų lentų Lietuvoje yra uždarytos arba merdėjančios. Po to kai išpopuliarėjo Lietuvoje Facebook'as, Lietuvoje nebeliko aktyvių diskusijų lentų, ir tai pastebėjau, kad tai tik Lietuvoje problema, tačiau Rusiški, Angliški forumai toliau aktyvus. Kituose baltijos šalyse nesidomėjau.
 
Tai va grįžkime prie pagrindinės temos, nežinau kaip kitus forumo vartotojus bet mane erzina tokie forumo temų pavadinimai. pvz:.
Ypač keistai atrodo kai panašūs temų pavadinimai, kai bandoma parduoti paslaugas ar daiktus. Bet iš šono atrodo, kad koks 14 metis prišoko prie kompiuterio ir ėmėsi kietų temos apipavidalinimo darbų. Primena one.lt laikus.
Kokia jūsų nuomonė?

Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
 
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
 
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
 
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
 
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
 
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
 
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
 
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
 
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
 
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
 
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
 
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
 
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
 
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
 
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
 
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
 
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
 
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
 
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
 
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
 
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
 
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
 
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
 
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
 
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus

Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
 
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
 
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
 
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
 
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
 
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
 
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
 
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
 
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
 
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
 
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
 
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
 
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
 
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
 
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
 
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
 
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
 
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
 
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
 
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
 
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
 
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
 
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
 
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
 
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus

Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
 
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
 
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
 
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
 
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
 
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
 
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
 
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
 
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
 
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
 
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
 
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
 
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
 
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
 
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
 
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
 
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
 
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
 
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
 
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
 
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
 
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
 
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
 
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
 
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus

Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
 
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
 
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
 
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
 
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
 
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
 
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
 
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
 
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
 
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
 
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
 
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
 
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
 
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
 
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
 
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
 
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
 
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
 
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
 
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
 
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
 
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
 
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
 
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
 
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus

Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
 
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
 
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
 
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
 
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
 
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
 
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
 
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
 
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
 
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
 
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
 
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
 
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
 
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
 
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
 
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
 
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
 
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
 
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
 
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
 
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
 
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
 
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
 
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
 
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus

Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
 
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
 
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
 
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
 
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
 
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
 
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
 
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
 
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
 
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
 
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
 
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
 
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
 
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
 
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
 
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
 
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
 
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
 
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
 
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
 
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
 
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
 
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
 
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
 
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus

Utenos rajono apylinkės teismas nagrinėja kibernetines atakas prieš kelių bendrovių informacines sistemas, kaip įtariama, vykdžiusių dviejų nepilnamečių baudžiamąją bylą. Vienas vaikinų jau davė parodymus, kitas žada aplinkybes paaiškinti vėliau po visų liudytojų apklausos
17-mečiams jaunuoliams iš Utenos ir Tauragės pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo. Nusikaltimo padarymo metu jiems buvo 15 metų. Įstatymas atsakomybę už turto prievartavimą asmenims atsakomybę numato nuo 14 metų.
 
„Buvo atakos prieš Užsienio reikalų ministeriją, Seimą, bet jie dar neturėjo 16 metų, o baudžiamoji atsakomybė tiems nusikaltimams numatyta nuo 16 metų, o už turto prievartavimą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų“, – sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Gytis Stasevičius.
 
Ikiteisminis tyrimas 2016-aisiais pradėtas dėl galimo turto prievartavimo, neteisėto poveikio informacinei sistemai, neteisėto disponavimo įrenginiais. Tyrimas dėl dviejų nepilnamečių lietuvių užbaigtas kovo 31-ąją, baudžiamoji byla perduota Utenos apylinkės teismui.
 
Teismui perduotoje byloje liko kaltinimai tik dėl turto prievartavimo, pagal kitus kaltinimus tyrimas nutrauktas, nes, kaip minėta, jaunuoliai nebuvo sulaukę tokio amžiaus, kada galima taikyti atsakomybę.
 
Vieno įtariamojo, užsienio piliečio, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti kompetentingoms Danijos institucijoms, anksčiau skelbė Generalinė prokuratūra.
 
Nusikaltimai buvo įvykdyti 2016 metų pavasarį, lietuviams pateikti kaltinimai dėl septynių epizodų, buvo prašoma virtualių pinigų – bitkoinų. Buvo teigiama, kad, jeigu nesumokėse bitkoino, sistema bus atakuojama DDOos (angl. „Distributed Denial of Service“ – paskirstytas atsisakymas aptarnauti).
 
Vaikinai bitkoinų prašė iš bendrovės rašė ir bendrovei „Tavo mokykla“, kuri vysto „TAMO“ informacinę sistemą švietimo įstaigoms, kuria įvairius elektroninio mokinio pažymėjimo sprendimus ir teikia kitas švietimo įstaigoms skirtas elektronines paslaugas.
 
Bitkoinų buvo reikalaujama ir iš „EVP International“ (dabar „Paysera LT“), integruotas švietimo informacines sistemas kuriančio ir diegiančio „Nacionalinio švietimo centro“. Vaikinai „atakavo“ šias institucijas, paskui žiniasklaidoje ieškojo, ar yra pranešimų apie juos.
 
Keletas atakų buvo atremta. Teismas liudytojais apklausė šių įmonių atstovus, kurie buvo atsakingi už kibernetinę saugumą. Jie paliudijo, kad buvo gautos žinutės, kad vyko DDOs atakos, kai kurios buvo atremtos, tačiau buvo atvejų, kai veikla buvo sutrikdyta.
 
Teismo posėdžiuose nepilnamečiai kaltinamieji dalyvauja kartu su tėvais ir advokatais. Vaikinams paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškai registruoti policijos įstaigoje.
 
„Danijos pilietis buvo virtualus draugas, su juo lietuviai internete žaidė kompiuterinius žaidimus, jaunuoliai kalbėjosi apie priėjimus prie serverių. Kaltinimas pateiktas dėl veikimo bendrininkų grupėje su Danijos piliečiu. Matyt, ir įdomu, ir nuotykis, ir pinigai“, – sakė teisėjas G. Stasevičius.
 
„EVP International“ pareiškė 1 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 1218 eurų turtinės žalos ieškinį. Įmonė sako, kad turėjo išlaidų atstatydama sistemą, patyrė nepatogumų, nusikalstama veika pakenkė dalykinei reputacijai.
 
Abu kaltinamieji anksčiau neteisti ir administracine tvarka nebausti vaikinai.
 
Įstatymas tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, numato areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų
 
http://www.delfi.lt/news/daily/law/nuotykis-galintis-pasibaigti-ikalinimu-nepilnameciai-surenge-dar-neregetas-kibernetines-atakas.d?id=75352823

Utenos rajono apylinkės teismas nagrinėja kibernetines atakas prieš kelių bendrovių informacines sistemas, kaip įtariama, vykdžiusių dviejų nepilnamečių baudžiamąją bylą. Vienas vaikinų jau davė parodymus, kitas žada aplinkybes paaiškinti vėliau po visų liudytojų apklausos
17-mečiams jaunuoliams iš Utenos ir Tauragės pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo. Nusikaltimo padarymo metu jiems buvo 15 metų. Įstatymas atsakomybę už turto prievartavimą asmenims atsakomybę numato nuo 14 metų.
 
„Buvo atakos prieš Užsienio reikalų ministeriją, Seimą, bet jie dar neturėjo 16 metų, o baudžiamoji atsakomybė tiems nusikaltimams numatyta nuo 16 metų, o už turto prievartavimą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų“, – sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Gytis Stasevičius.
 
Ikiteisminis tyrimas 2016-aisiais pradėtas dėl galimo turto prievartavimo, neteisėto poveikio informacinei sistemai, neteisėto disponavimo įrenginiais. Tyrimas dėl dviejų nepilnamečių lietuvių užbaigtas kovo 31-ąją, baudžiamoji byla perduota Utenos apylinkės teismui.
 
Teismui perduotoje byloje liko kaltinimai tik dėl turto prievartavimo, pagal kitus kaltinimus tyrimas nutrauktas, nes, kaip minėta, jaunuoliai nebuvo sulaukę tokio amžiaus, kada galima taikyti atsakomybę.
 
Vieno įtariamojo, užsienio piliečio, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti kompetentingoms Danijos institucijoms, anksčiau skelbė Generalinė prokuratūra.
 
Nusikaltimai buvo įvykdyti 2016 metų pavasarį, lietuviams pateikti kaltinimai dėl septynių epizodų, buvo prašoma virtualių pinigų – bitkoinų. Buvo teigiama, kad, jeigu nesumokėse bitkoino, sistema bus atakuojama DDOos (angl. „Distributed Denial of Service“ – paskirstytas atsisakymas aptarnauti).
 
Vaikinai bitkoinų prašė iš bendrovės rašė ir bendrovei „Tavo mokykla“, kuri vysto „TAMO“ informacinę sistemą švietimo įstaigoms, kuria įvairius elektroninio mokinio pažymėjimo sprendimus ir teikia kitas švietimo įstaigoms skirtas elektronines paslaugas.
 
Bitkoinų buvo reikalaujama ir iš „EVP International“ (dabar „Paysera LT“), integruotas švietimo informacines sistemas kuriančio ir diegiančio „Nacionalinio švietimo centro“. Vaikinai „atakavo“ šias institucijas, paskui žiniasklaidoje ieškojo, ar yra pranešimų apie juos.
 
Keletas atakų buvo atremta. Teismas liudytojais apklausė šių įmonių atstovus, kurie buvo atsakingi už kibernetinę saugumą. Jie paliudijo, kad buvo gautos žinutės, kad vyko DDOs atakos, kai kurios buvo atremtos, tačiau buvo atvejų, kai veikla buvo sutrikdyta.
 
Teismo posėdžiuose nepilnamečiai kaltinamieji dalyvauja kartu su tėvais ir advokatais. Vaikinams paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškai registruoti policijos įstaigoje.
 
„Danijos pilietis buvo virtualus draugas, su juo lietuviai internete žaidė kompiuterinius žaidimus, jaunuoliai kalbėjosi apie priėjimus prie serverių. Kaltinimas pateiktas dėl veikimo bendrininkų grupėje su Danijos piliečiu. Matyt, ir įdomu, ir nuotykis, ir pinigai“, – sakė teisėjas G. Stasevičius.
 
„EVP International“ pareiškė 1 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 1218 eurų turtinės žalos ieškinį. Įmonė sako, kad turėjo išlaidų atstatydama sistemą, patyrė nepatogumų, nusikalstama veika pakenkė dalykinei reputacijai.
 
Abu kaltinamieji anksčiau neteisti ir administracine tvarka nebausti vaikinai.
 
Įstatymas tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, numato areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų
 
http://www.delfi.lt/news/daily/law/nuotykis-galintis-pasibaigti-ikalinimu-nepilnameciai-surenge-dar-neregetas-kibernetines-atakas.d?id=75352823

Utenos rajono apylinkės teismas nagrinėja kibernetines atakas prieš kelių bendrovių informacines sistemas, kaip įtariama, vykdžiusių dviejų nepilnamečių baudžiamąją bylą. Vienas vaikinų jau davė parodymus, kitas žada aplinkybes paaiškinti vėliau po visų liudytojų apklausos
17-mečiams jaunuoliams iš Utenos ir Tauragės pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo. Nusikaltimo padarymo metu jiems buvo 15 metų. Įstatymas atsakomybę už turto prievartavimą asmenims atsakomybę numato nuo 14 metų.
 
„Buvo atakos prieš Užsienio reikalų ministeriją, Seimą, bet jie dar neturėjo 16 metų, o baudžiamoji atsakomybė tiems nusikaltimams numatyta nuo 16 metų, o už turto prievartavimą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų“, – sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Gytis Stasevičius.
 
Ikiteisminis tyrimas 2016-aisiais pradėtas dėl galimo turto prievartavimo, neteisėto poveikio informacinei sistemai, neteisėto disponavimo įrenginiais. Tyrimas dėl dviejų nepilnamečių lietuvių užbaigtas kovo 31-ąją, baudžiamoji byla perduota Utenos apylinkės teismui.
 
Teismui perduotoje byloje liko kaltinimai tik dėl turto prievartavimo, pagal kitus kaltinimus tyrimas nutrauktas, nes, kaip minėta, jaunuoliai nebuvo sulaukę tokio amžiaus, kada galima taikyti atsakomybę.
 
Vieno įtariamojo, užsienio piliečio, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti kompetentingoms Danijos institucijoms, anksčiau skelbė Generalinė prokuratūra.
 
Nusikaltimai buvo įvykdyti 2016 metų pavasarį, lietuviams pateikti kaltinimai dėl septynių epizodų, buvo prašoma virtualių pinigų – bitkoinų. Buvo teigiama, kad, jeigu nesumokėse bitkoino, sistema bus atakuojama DDOos (angl. „Distributed Denial of Service“ – paskirstytas atsisakymas aptarnauti).
 
Vaikinai bitkoinų prašė iš bendrovės rašė ir bendrovei „Tavo mokykla“, kuri vysto „TAMO“ informacinę sistemą švietimo įstaigoms, kuria įvairius elektroninio mokinio pažymėjimo sprendimus ir teikia kitas švietimo įstaigoms skirtas elektronines paslaugas.
 
Bitkoinų buvo reikalaujama ir iš „EVP International“ (dabar „Paysera LT“), integruotas švietimo informacines sistemas kuriančio ir diegiančio „Nacionalinio švietimo centro“. Vaikinai „atakavo“ šias institucijas, paskui žiniasklaidoje ieškojo, ar yra pranešimų apie juos.
 
Keletas atakų buvo atremta. Teismas liudytojais apklausė šių įmonių atstovus, kurie buvo atsakingi už kibernetinę saugumą. Jie paliudijo, kad buvo gautos žinutės, kad vyko DDOs atakos, kai kurios buvo atremtos, tačiau buvo atvejų, kai veikla buvo sutrikdyta.
 
Teismo posėdžiuose nepilnamečiai kaltinamieji dalyvauja kartu su tėvais ir advokatais. Vaikinams paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškai registruoti policijos įstaigoje.
 
„Danijos pilietis buvo virtualus draugas, su juo lietuviai internete žaidė kompiuterinius žaidimus, jaunuoliai kalbėjosi apie priėjimus prie serverių. Kaltinimas pateiktas dėl veikimo bendrininkų grupėje su Danijos piliečiu. Matyt, ir įdomu, ir nuotykis, ir pinigai“, – sakė teisėjas G. Stasevičius.
 
„EVP International“ pareiškė 1 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 1218 eurų turtinės žalos ieškinį. Įmonė sako, kad turėjo išlaidų atstatydama sistemą, patyrė nepatogumų, nusikalstama veika pakenkė dalykinei reputacijai.
 
Abu kaltinamieji anksčiau neteisti ir administracine tvarka nebausti vaikinai.
 
Įstatymas tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, numato areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų
 
http://www.delfi.lt/news/daily/law/nuotykis-galintis-pasibaigti-ikalinimu-nepilnameciai-surenge-dar-neregetas-kibernetines-atakas.d?id=75352823

Utenos rajono apylinkės teismas nagrinėja kibernetines atakas prieš kelių bendrovių informacines sistemas, kaip įtariama, vykdžiusių dviejų nepilnamečių baudžiamąją bylą. Vienas vaikinų jau davė parodymus, kitas žada aplinkybes paaiškinti vėliau po visų liudytojų apklausos
17-mečiams jaunuoliams iš Utenos ir Tauragės pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo. Nusikaltimo padarymo metu jiems buvo 15 metų. Įstatymas atsakomybę už turto prievartavimą asmenims atsakomybę numato nuo 14 metų.
 
„Buvo atakos prieš Užsienio reikalų ministeriją, Seimą, bet jie dar neturėjo 16 metų, o baudžiamoji atsakomybė tiems nusikaltimams numatyta nuo 16 metų, o už turto prievartavimą asmuo gali atsakyti nuo 14 metų“, – sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Gytis Stasevičius.
 
Ikiteisminis tyrimas 2016-aisiais pradėtas dėl galimo turto prievartavimo, neteisėto poveikio informacinei sistemai, neteisėto disponavimo įrenginiais. Tyrimas dėl dviejų nepilnamečių lietuvių užbaigtas kovo 31-ąją, baudžiamoji byla perduota Utenos apylinkės teismui.
 
Teismui perduotoje byloje liko kaltinimai tik dėl turto prievartavimo, pagal kitus kaltinimus tyrimas nutrauktas, nes, kaip minėta, jaunuoliai nebuvo sulaukę tokio amžiaus, kada galima taikyti atsakomybę.
 
Vieno įtariamojo, užsienio piliečio, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus perduotas baudžiamajam persekiojimui vykdyti kompetentingoms Danijos institucijoms, anksčiau skelbė Generalinė prokuratūra.
 
Nusikaltimai buvo įvykdyti 2016 metų pavasarį, lietuviams pateikti kaltinimai dėl septynių epizodų, buvo prašoma virtualių pinigų – bitkoinų. Buvo teigiama, kad, jeigu nesumokėse bitkoino, sistema bus atakuojama DDOos (angl. „Distributed Denial of Service“ – paskirstytas atsisakymas aptarnauti).
 
Vaikinai bitkoinų prašė iš bendrovės rašė ir bendrovei „Tavo mokykla“, kuri vysto „TAMO“ informacinę sistemą švietimo įstaigoms, kuria įvairius elektroninio mokinio pažymėjimo sprendimus ir teikia kitas švietimo įstaigoms skirtas elektronines paslaugas.
 
Bitkoinų buvo reikalaujama ir iš „EVP International“ (dabar „Paysera LT“), integruotas švietimo informacines sistemas kuriančio ir diegiančio „Nacionalinio švietimo centro“. Vaikinai „atakavo“ šias institucijas, paskui žiniasklaidoje ieškojo, ar yra pranešimų apie juos.
 
Keletas atakų buvo atremta. Teismas liudytojais apklausė šių įmonių atstovus, kurie buvo atsakingi už kibernetinę saugumą. Jie paliudijo, kad buvo gautos žinutės, kad vyko DDOs atakos, kai kurios buvo atremtos, tačiau buvo atvejų, kai veikla buvo sutrikdyta.
 
Teismo posėdžiuose nepilnamečiai kaltinamieji dalyvauja kartu su tėvais ir advokatais. Vaikinams paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškai registruoti policijos įstaigoje.
 
„Danijos pilietis buvo virtualus draugas, su juo lietuviai internete žaidė kompiuterinius žaidimus, jaunuoliai kalbėjosi apie priėjimus prie serverių. Kaltinimas pateiktas dėl veikimo bendrininkų grupėje su Danijos piliečiu. Matyt, ir įdomu, ir nuotykis, ir pinigai“, – sakė teisėjas G. Stasevičius.
 
„EVP International“ pareiškė 1 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 1218 eurų turtinės žalos ieškinį. Įmonė sako, kad turėjo išlaidų atstatydama sistemą, patyrė nepatogumų, nusikalstama veika pakenkė dalykinei reputacijai.
 
Abu kaltinamieji anksčiau neteisti ir administracine tvarka nebausti vaikinai.
 
Įstatymas tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, numato areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų
 
http://www.delfi.lt/news/daily/law/nuotykis-galintis-pasibaigti-ikalinimu-nepilnameciai-surenge-dar-neregetas-kibernetines-atakas.d?id=75352823

Saugumo sprendimų kūrėja ESET ištyrė ir identifikavo sudėtingą naujo tipo kenkėją, kuris spėjo pakenkti jau pusei milijono vartotojų. Tyrėjų pavadintas „Stantinko“, šis sunkiai nustatomas virusas apgauna vartotojus, kad šie atsisiųstų nelegalią programinę įrangą iš fiktyvių „torentų“ svetainių. Kenkėjui pavyko išvengti nustatymo pastaruosius 5 metus, rašoma pranešime spaudai.
 
Pasak ESET, „Stantinko“ daugiausia taikosi į rusiškai kalbančius vartotojus. Iš esmės kenkėjas yra „botų“ tinklas, uždirbantis iš to, kad diegia interneto naršyklės plėtinius, įterpiančius netikras reklamas, kurias vartotojai mato naršydami internete.
 
Kenkėjas, patekęs į kompiuterį, gali anonimiškai vykdyti masines „Google“ paieškos užklausas ir netgi kurti fiktyvias „Facebooko“ paskyras su galimybe spausti „patinka“ nuotraukoms, puslapiams ir pridėti draugus.
 
„Stantinko“ gebėjimas išvengti antivirusinio nustatymo remiasi tuo, kad kenkėjas stipriai maskuojasi ir slepiasi legaliai atrodančio programinio kodo viduje. Pasitelkiant pažangias technikas kenkėjas yra slepiamas arba šifruojamas faile ar „Windows“ registre. „Stantinko“ kenksmingas elgesys nustatomas tik tuo metu, kai jis gauna naujus komponentus iš savo kontrolės ir valdymo serverio.
 
Pasak ESET, užkrėstame kompiuteryje kenkėjas įdiegia du žalingus „Windows“ servisus, kurie paleidžiami kas kartą įjungus sistemą.
 
Šį kenkėją sunku pašalinti, nes kiekvieno komponento servisas gali iš naujo įdiegti kitą tuo atveju, jei kuris būtų pašalintas iš sistemos. Norint pašalinti „Stantinko“, vartotojas turi ištrinti abu servisus iš sistemos vienu metu“, – aiškina ESET kenksmingų programų tyrėjas Fredericas Vachonas.
 
Be to, kenkėjas užkrėstame kompiuteryje įdiegia du naršyklės įskiepius, prieinamus ir „Google Chrome Web Store“ – „The Safe Surfing“ ir „Teddy Protection“. ESET tyrimo metu abu įskiepiai dar nebuvo pašalinti.
 
Iš pažiūros įskiepiai atrodo kaip legalūs naršyklės plėtiniai, jie turi dedikuotą svetainę. Tačiau juos įdiegus kenkėjui „Stantinko“, plėtiniai gauna visiškai kitokią konfigūraciją, nurodančią spaudinėti sukčiavimo nuorodas ir įterpti reklamas.
 
„Stantinko“ valdantys programišiai gali naudoti pritaikomus įskiepius ir daryti ką tik nori su užkrėsta sistema. Pavyzdžiui, jie gali vykdyti masines „Joomla“ ir „WordPress“ svetainių paieškos užklausas, brutaliai jas atakuoti, vogti duomenis.
 
Pasak ESET, „Stantinko“ gali pelnytis iš sukčiavimo nuorodų spaudinėjimo, kurios neša kone pagrindinį pelną programišiams. Pavogti svetainių duomenys taip pat gali būti parduoti juodojoje rinkoje.
 
Nors tyrėjams nepavyko nustatyti jokios kenksmingos veiklos socialiniuose tinkluose, „Stantinko“ operatoriai turi įrankį, kuris leidžia jiems vykdyti sukčiavimo atakas „Facebooke“.
 
https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/per-torrentus-net-penkerius-metus-plito-virusas-slapukas-daugiausia-kenkes-rusakalbiams-646-829170