Algiz

#nerastraipsnio #api#keiksmažodis#eilinikarta

Na žiūriu žinias ir eina reportažas, kad akcizo didinimas cigaretėms kaina pakils 8 centais alkoholiui 6 ir panašiai. Na ką kylą kainos nieko nepadarysi, juk ir taip gerai gyvenam 29 procentai Lietuvos gyventojų gyvena virš skurdo ribos, bet tai niekis. Ir štai duoda interviu LR finansų ministrė na tai akcizo kėlimas būtinas juk Lietuvoje vos ne pigiausios cigaretės Europoj :D tai vos nereikia lyginti su kita europa, na šitas sakinis nužudė tai jai jau lygiuotis pvz su pirmaujančiomis Europos šalimis kainomis tai nereikėtu pradėti nuo algų?
 

1 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2016 m. sausio mėn. (1)

niekur tu neužlipai, dėl kainų aš sutinku ir dėl kitų dalykų, bet yra atidarytas uabas tos farigamos , bet nenuvertinčiau tų žmonių kurie bute dirba ar ten garaže...

siulyčiau hiren boots į usb įsirašyti, pasileist ir paleist memtest bei hdd testą

o gal senas kompas, pamenu kai su senuku pc bandziau siustis ne dideli torrenta o is vis kai buvo uttorent ijungtas strigdavo pc nieko negalima buvo daryti jai siuntiesi daugiau...

Režisierius Audrius Juzėnas, sukūręs filmą „Ekskursantė“, tapo nemalonaus fakto liudininku – jo filmas neteisėtai atsirado interneto svetainėse su pasiūlymu žiūrėti nemokamai. Filmo kūrėjai kreipėsi į Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją AVAKA su prašymu sustabdyti neteisėtą lietuviško filmo demonstravimą.
 
Filmą „Ekskursantė“ net 12 metų kūrusios kompanijos „Cinemark“ prezidentas Algirdas Šemeškevičius oficialiai kreipėsi į asociacijos AVAKA direktorių Darių Vaitiekūną, prašydamas pagalbos dėl autorinių teisių pažeidimo.
 
„UAB „Cinemark“ sukurtas meninis filmas „Ekskursantė“, kuris dar aktyviai kviečiamas dalyvauti įvairiuose pasaulio festivaliuose ir Lietuvos Respublikos ambasadų renginiuose, yra neleistinai patalpintas į „Youtube“ ir „Google“ svetaines ir netgi su informacija žiūrėti filmą nemokamai“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A.Šemeškevičius.
 
Filmo „Ekskursantė“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyko 2013 metų rugsėjį. Pernai gegužę ši juosta pelnė tris „Sidabrinės gervės“ statulėles: Pranas Morkus buvo apdovanotas už geriausią metų scenarijų, Ramūnas Greičius – už geriausią operatoriaus darbą, o Anastasija Marčenkaitė – už geriausią aktorės vaidmenį.
 
Filmas buvo neleistinai patalpintas internete 2015 m. sausio 27 d.
 
„Šaltinio negalime nustatyti, tačiau manau, kad filmas kažkieno buvo pavogtas, rodant jį Maskvos filmų archyvariume „Belije stolbi“, – kalbėjo „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
 
Rado ir daugiau produkcijos
 
AVAKA informavo „Youtube“ svetainę, kad joje patalpintas turinys neturi filmo autorių leidimo ir pažeidžia jų teises, o kartu pasidomėjo onlinefilmai.lt svetainės turiniu. Paaiškėjo, kad ten yra neteisėtai patalpinta ir daugiau lietuviškos kino bei televizijos produkcijos, kurios autoriai neturi su svetaine jokių sutarčių.
 
„Kreipiausi į nemokamų internetinių puslapių registratorių, kuris registruoja internetinius vardus su Naujosios Zelandijos Tokelau salų (TK), Malio (ML), Centrinės Afrikos respublikos (CF), Ekvatoriaus Gvinėjos (GQ) ir kitais šalių kodais. Informavau, kad minėtame puslapyje yra neteisėtai viešai skelbiami mūsų asociacijos narių kūriniai. Prašiau imtis priemonių, kad būtų sustabdytas piratavimas“, – pasakojo AVAKA vadovas D.Vaitiekūnas.
 
„Viena iš mūsų pareigų – užkirsti kelią neteisėtam kūrinių naudojimui. Todėl džiaugiamės, kad kūrėjai į mus kreipėsi ir kad galėjome padėti. Internetas kinui ypač svarbus, ne tik dėl pozityvių kūrinio sklaidos galimybių, bet ir dėl atvirkštinės įtakos – per jį kūrėjai praranda daug pinigų. Todėl ir ateityje AVAKA teiks prioritetą sisteminiam monitoringui ir imsis efektyvių problemos sprendimo būdų“, – teigė D.Vaitiekūnas.
 
„Aš tiesiog žmogiškai džiaugiuosi, kad reikalas pajudėjo ir susitvarkė, kad AVAKA ėmėsi spręsti klausimą. Džiaugiamės už asociacijos iniciatyvą“, – sakė „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
 
http://www.15min.lt/naujiena/kultura/kinas/po-ekskursantes-nutekinimo-i-interneta-uzdaryta-piratine-filmu-svetaine-4-494893

Režisierius Audrius Juzėnas, sukūręs filmą „Ekskursantė“, tapo nemalonaus fakto liudininku – jo filmas neteisėtai atsirado interneto svetainėse su pasiūlymu žiūrėti nemokamai. Filmo kūrėjai kreipėsi į Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją AVAKA su prašymu sustabdyti neteisėtą lietuviško filmo demonstravimą.
 
Filmą „Ekskursantė“ net 12 metų kūrusios kompanijos „Cinemark“ prezidentas Algirdas Šemeškevičius oficialiai kreipėsi į asociacijos AVAKA direktorių Darių Vaitiekūną, prašydamas pagalbos dėl autorinių teisių pažeidimo.
 
„UAB „Cinemark“ sukurtas meninis filmas „Ekskursantė“, kuris dar aktyviai kviečiamas dalyvauti įvairiuose pasaulio festivaliuose ir Lietuvos Respublikos ambasadų renginiuose, yra neleistinai patalpintas į „Youtube“ ir „Google“ svetaines ir netgi su informacija žiūrėti filmą nemokamai“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A.Šemeškevičius.
 
Filmo „Ekskursantė“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyko 2013 metų rugsėjį. Pernai gegužę ši juosta pelnė tris „Sidabrinės gervės“ statulėles: Pranas Morkus buvo apdovanotas už geriausią metų scenarijų, Ramūnas Greičius – už geriausią operatoriaus darbą, o Anastasija Marčenkaitė – už geriausią aktorės vaidmenį.
 
Filmas buvo neleistinai patalpintas internete 2015 m. sausio 27 d.
 
„Šaltinio negalime nustatyti, tačiau manau, kad filmas kažkieno buvo pavogtas, rodant jį Maskvos filmų archyvariume „Belije stolbi“, – kalbėjo „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
 
Rado ir daugiau produkcijos
 
AVAKA informavo „Youtube“ svetainę, kad joje patalpintas turinys neturi filmo autorių leidimo ir pažeidžia jų teises, o kartu pasidomėjo onlinefilmai.lt svetainės turiniu. Paaiškėjo, kad ten yra neteisėtai patalpinta ir daugiau lietuviškos kino bei televizijos produkcijos, kurios autoriai neturi su svetaine jokių sutarčių.
 
„Kreipiausi į nemokamų internetinių puslapių registratorių, kuris registruoja internetinius vardus su Naujosios Zelandijos Tokelau salų (TK), Malio (ML), Centrinės Afrikos respublikos (CF), Ekvatoriaus Gvinėjos (GQ) ir kitais šalių kodais. Informavau, kad minėtame puslapyje yra neteisėtai viešai skelbiami mūsų asociacijos narių kūriniai. Prašiau imtis priemonių, kad būtų sustabdytas piratavimas“, – pasakojo AVAKA vadovas D.Vaitiekūnas.
 
„Viena iš mūsų pareigų – užkirsti kelią neteisėtam kūrinių naudojimui. Todėl džiaugiamės, kad kūrėjai į mus kreipėsi ir kad galėjome padėti. Internetas kinui ypač svarbus, ne tik dėl pozityvių kūrinio sklaidos galimybių, bet ir dėl atvirkštinės įtakos – per jį kūrėjai praranda daug pinigų. Todėl ir ateityje AVAKA teiks prioritetą sisteminiam monitoringui ir imsis efektyvių problemos sprendimo būdų“, – teigė D.Vaitiekūnas.
 
„Aš tiesiog žmogiškai džiaugiuosi, kad reikalas pajudėjo ir susitvarkė, kad AVAKA ėmėsi spręsti klausimą. Džiaugiamės už asociacijos iniciatyvą“, – sakė „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
 
http://www.15min.lt/naujiena/kultura/kinas/po-ekskursantes-nutekinimo-i-interneta-uzdaryta-piratine-filmu-svetaine-4-494893

Režisierius Audrius Juzėnas, sukūręs filmą „Ekskursantė“, tapo nemalonaus fakto liudininku – jo filmas neteisėtai atsirado interneto svetainėse su pasiūlymu žiūrėti nemokamai. Filmo kūrėjai kreipėsi į Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją AVAKA su prašymu sustabdyti neteisėtą lietuviško filmo demonstravimą.
 
Filmą „Ekskursantė“ net 12 metų kūrusios kompanijos „Cinemark“ prezidentas Algirdas Šemeškevičius oficialiai kreipėsi į asociacijos AVAKA direktorių Darių Vaitiekūną, prašydamas pagalbos dėl autorinių teisių pažeidimo.
 
„UAB „Cinemark“ sukurtas meninis filmas „Ekskursantė“, kuris dar aktyviai kviečiamas dalyvauti įvairiuose pasaulio festivaliuose ir Lietuvos Respublikos ambasadų renginiuose, yra neleistinai patalpintas į „Youtube“ ir „Google“ svetaines ir netgi su informacija žiūrėti filmą nemokamai“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A.Šemeškevičius.
 
Filmo „Ekskursantė“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyko 2013 metų rugsėjį. Pernai gegužę ši juosta pelnė tris „Sidabrinės gervės“ statulėles: Pranas Morkus buvo apdovanotas už geriausią metų scenarijų, Ramūnas Greičius – už geriausią operatoriaus darbą, o Anastasija Marčenkaitė – už geriausią aktorės vaidmenį.
 
Filmas buvo neleistinai patalpintas internete 2015 m. sausio 27 d.
 
„Šaltinio negalime nustatyti, tačiau manau, kad filmas kažkieno buvo pavogtas, rodant jį Maskvos filmų archyvariume „Belije stolbi“, – kalbėjo „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
 
Rado ir daugiau produkcijos
 
AVAKA informavo „Youtube“ svetainę, kad joje patalpintas turinys neturi filmo autorių leidimo ir pažeidžia jų teises, o kartu pasidomėjo onlinefilmai.lt svetainės turiniu. Paaiškėjo, kad ten yra neteisėtai patalpinta ir daugiau lietuviškos kino bei televizijos produkcijos, kurios autoriai neturi su svetaine jokių sutarčių.
 
„Kreipiausi į nemokamų internetinių puslapių registratorių, kuris registruoja internetinius vardus su Naujosios Zelandijos Tokelau salų (TK), Malio (ML), Centrinės Afrikos respublikos (CF), Ekvatoriaus Gvinėjos (GQ) ir kitais šalių kodais. Informavau, kad minėtame puslapyje yra neteisėtai viešai skelbiami mūsų asociacijos narių kūriniai. Prašiau imtis priemonių, kad būtų sustabdytas piratavimas“, – pasakojo AVAKA vadovas D.Vaitiekūnas.
 
„Viena iš mūsų pareigų – užkirsti kelią neteisėtam kūrinių naudojimui. Todėl džiaugiamės, kad kūrėjai į mus kreipėsi ir kad galėjome padėti. Internetas kinui ypač svarbus, ne tik dėl pozityvių kūrinio sklaidos galimybių, bet ir dėl atvirkštinės įtakos – per jį kūrėjai praranda daug pinigų. Todėl ir ateityje AVAKA teiks prioritetą sisteminiam monitoringui ir imsis efektyvių problemos sprendimo būdų“, – teigė D.Vaitiekūnas.
 
„Aš tiesiog žmogiškai džiaugiuosi, kad reikalas pajudėjo ir susitvarkė, kad AVAKA ėmėsi spręsti klausimą. Džiaugiamės už asociacijos iniciatyvą“, – sakė „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.
 
http://www.15min.lt/naujiena/kultura/kinas/po-ekskursantes-nutekinimo-i-interneta-uzdaryta-piratine-filmu-svetaine-4-494893

paciam vhost.lt pridejai per cpanel ?

na jo dabar pazejau irgi
firefox

chrome

https://wordpress.org/plugins/contact-form-7/
https://wordpress.org/plugins/frontend-uploader/
Sitie du nemokami ir geri.

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

+- 65.55 LTL, na nežinau bet man regis truputis brangoka
 
nebent nori prigaudyt žmonių kurie neatsigavo po valiutos keitimo, ir 1:1 skaičiuoja pasirašys sutartis dviem metam ir mokės ;)
 
ir kodėl šalia nenurodo kainos litais? sakau nori prigaudyt durnelių... (kur nuoroda pateikta nurodyta kaina tik € kituose normaliai šalia ir litais)

+- 65.55 LTL, na nežinau bet man regis truputis brangoka
 
nebent nori prigaudyt žmonių kurie neatsigavo po valiutos keitimo, ir 1:1 skaičiuoja pasirašys sutartis dviem metam ir mokės ;)
 
ir kodėl šalia nenurodo kainos litais? sakau nori prigaudyt durnelių... (kur nuoroda pateikta nurodyta kaina tik € kituose normaliai šalia ir litais)

+- 65.55 LTL, na nežinau bet man regis truputis brangoka
 
nebent nori prigaudyt žmonių kurie neatsigavo po valiutos keitimo, ir 1:1 skaičiuoja pasirašys sutartis dviem metam ir mokės ;)
 
ir kodėl šalia nenurodo kainos litais? sakau nori prigaudyt durnelių... (kur nuoroda pateikta nurodyta kaina tik € kituose normaliai šalia ir litais)

Nuo sausio įsigaliojus kibernetinio saugumo įstatymui, kuriame liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdybos viršininkas Donatas Mažeika „Žinių radijui“ teigė, kad gyventojams dėl šio dalyko nereikėtų baimintis.
 
„Žmogus, kuris tyčia nesilaužia į informacines sistemas, tyčia neorganizuoja kibernetinių atakų, tyčia masiškai neprisijunginėja su svetimais duomenimis, neorganizuoja duomenų perėmimo, jam tikrai nebus niekas blokuojama“, - laidoje „Žvilgsnis“ pirmadienį sakė D. Mažeika.
 
Pasak jo, internetas blokuojamas bus tik labai išskirtiniais atvejais, pagal baudžiamojo kodekso keturis straipsnius, kuomet vartotojai įsilauš į tinklalapius, organizuos kibernetines atakas, neteisėtai perims ir panaudos elektroninius duomenis.
 
„Šis įstatymas labiau orientuojamas į nusikaltimų prevenciją – į serverius, kurie išnuomoti su tikslu organizuoti atakas, platinti virusus“, - kalbėjo D. Mažeika.
 
Jis taip pat nurodė, kad už filmų siuntimąsi internetas nebus atjungiamas.
 
„Yra keturi baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie susiję tik su elektroninių duomenų nusikaltimais ir informacinių sistemų saugumu“, - sakė jis.
 
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą klausykite čia.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/uz-ka-policija-gales-atjungti-interneta.d?id=66817152#ixzz3Ny4ypzdf

Asmeniškai siūlyčiau sekti el. parduotuves, savaitės laikotarpyje tirkai gali išlysti kokie neblogi variantai.. Pvz šios savaitės pradžioje nupirkau Dell inspiron su i5-4200U, 6GB ram, 1TB, Radeon 8670M, su tikrai kokybišku aušinimu naują vos už 1140lt iš kivi.lt parduotuvės. Tad tikrai atsiranda tokių variantų neblogų variantų, tik reikia sekti kada kas išlys..
 
O žiūrint abstrakčiai, už tokią kainą kategoriją perkant nešiojamus kompiuterius didžiausią dėmesį siulyčiau skirti ne būtent maksimaliem skaičiukam, bet būtent konstrukcija, ir aušinimo sprendimu, nes tia kas šiai dienai bus auksas, nupirkus už tą pačią kainą geresnį procesorių, likusius naudojimo metus bus kančia, kai kompiuteris bus karštas net naudojant bendrom užduotim atlikti, arba skleis garsus kuriuos gali sumaišyti su dulkių siurbliu :) Renkantis loptopus, yra būtent užsieniečių portalai (tokie kaip notebookcheck.com), kurie atlieka testus, ir ten puikiai matosi, kaip kompiuteris susitvarko su matricos (juodos spalvos nutekėjimais) žiūrint iš įvairių kampų, aušinimu, ir galima pasižiūrėti kaip vaizdo plokštė susitvarkys su šių dienų žaidimais įvairiais nustatymais.