DMSSL

Prašom. ?

Kitas forumietis prieš tai parašė gerą buto pirkimo gidą ir niuansus su bankais ir paskolom, rekomenduoju prieš tai perskaityti jį: 
Aš jį papildžiau komentaru: 


Šioje temoje nesikartosiu, o papildysiu viską kas susiję su namo pirkimu. Galbūt jau kažkas pasikeitė, galbūt kažkieno patirtis kitokia, rašau iš savo patirties, gal kažkam bus naudinga. Didžioji dalis patarimų bus perkant seną namą, nes būtent tokį rinkausi pagal savo poreikius ir biudžetą. 

Buvau nuėjęs į seminarą apie būsto paskolas, tiesa po to išaiškėjo, kad to seminaro tikslas tik parduoti gyvybės draudimą, bet visgi daug naudingos info jame galima pasisemti, tad jei turit galimybę - nueikit, kainuoja gal 10€, bet sutaupo tikrai daugiau, svarbu po to su jais nebendrauti, nes labai įnirtingai bando įpiršti tą draudimą ? 

Kitas žingsnis buvo užpildyti paraiškas bankuose ir gauti informaciją apie paskolos galimybes, kadangi turiu IV, tai tos online skaičiuoklės visiškai neaktualios, banko darbuotojai turi peržiūrėti visus popierius ir tada pasakys verdiktą kokiai sumai galima gauti paskolą ir ar išvis galima gauti. Kiekvienas bankas vertina skirtingai, todėl būtina užpildyti paraiškas į visus bankus. 15% pradinių įnašų seniems namams nebūna, geriausiu atveju 20%, gali būti ir 30%.

Kai jau turi įsivaizdavimą į kokį namą galima pretenduoti, tai jau tiksliau žinai kokius skelbimus gali žiūrėti, o kokius iš karto atmesti, nes vistiek paskolos neduos. Skirtingai nei butai, kai bankas duoda paskolą praktiškai bet kokiam butui jeigu leidžia tavo pajamos, tai su namais yra kitaip - bankui taip pat turi patikti ir namas, lyg jį pirktų sau, kiekvieno banko kriterijai yra skirtingi. Pvz., SEB nemėgsta nebaigtos statybos namų ir net nefinansuoja namų jeigu juose nėra išvedžiotos šildymo sistemos. Kitas bankas (Citadėlė berods), iš karto atmetė paskolos paraišką, nes pagal juos namas stovi kažkokiam užkampyje, o jie finansuoja būstą tik didmiesčiuose. Kad namas realiai stovi 500m nuo Vilniaus ribos jiems buvo neįdomu. Mediniam namui galima gauti paskolą tik jeigu jis iki 30m. amžiaus. Tas pats liečia ir karkasinius. 
Taip pat svarbu namo baigtumas, jeigu namas dokumentuose nėra 100% baigtumo, net jeigu jis jau yra pilnai gyvenamas - per metus laiko privalai priduoti 100% baigtumą. Net jeigu namas yra didelis ir tau užtektų įsirengti tik pusę. Net jeigu tame pačiame kieme yra kitas namas, kuris įregistruotas kaip ūkinis, tačiau realiai yra naujas pilnai įrengtas namas. Kitaip gali būti sankcijos ar net sutarties nutraukimas. Nebuvau susiduręs, bet kiek man aiškino banko darbuotojai ir brokeriai taip būna kraštutiniais atvejais jeigu žmogus visiškai nieko nedaro. Jeigu procesas vyksta, pvz., nusipirkai namą su 60% baigtumu, o po metų padidinai iki 90%, tai bankas bus geranoriškas ir pratęs terminą. 
Perkant nebaigtos statybos namą reikia turėti pinigų netik pradiniam įnašui ir notarams, bet ir remontui. Bankas gali paprašyti parodyti tuos pinigus. Viskas vyksta taip - gauni paskolą, už savo pinigus padarai kažkokius remontus, pakeli baigtumo procentą, padidini namo vertę, tada vėl kreipėsi į banką ir tau padidina paskolą, t.y. išmoka pinigus, kuriuos toliau investuoji į namą. Kuo daugiau turėsi laisvų pinigų - tuo mažiau bus tokių etapų ir tuo mažiau sumokėsi už turto vertinimus ir baigtumo % nustatymus, nes kiekvieną kartą turėsi už tai mokėti iš savo kišenės. Taip pat reikės planuotis kokius darbus daryti pirmiausia, kad išleisti kuo mažiau pinigų, bet % padidėtų kuo daugiau. Čia labai trumpai paaiškinau, ten niuansų yra labai daug. 
Grįžtam prie 100% baigtumo namų. Esu matęs daug skelbimų kur namai pilnai užbaigti tik iš išorės, o viduje tik išvedžiotos komunikacijos ir ištinkuota, nėra nei vidaus durų nei santechnikos, net katilo, bet jie vistiek turi 100% baigtumą dokumentuose. Esu girdėjęs, kad bankai į tokius namus žiūri kitaip. 
Gera žinia, kad bet kokiam "blogam" namui yra back-up planas - Šiaulių banko paskola nekilnojamam turtui. Procentai panašūs kaip būsto paskolai, užtat gali pirkti bet kokį nekilnojamą turtą - sklypą, tvartą ar tokį namą, kuris netinka kitiems bankams. Tačiau pradinis įnašas turi būti 40% ir paskolos terminas max 10m., tad reikia paskaičiuoti ar galėsi patempti tokią paskolą. 

Žiūrėdamas skelbimus turėk omenyje, kad NT agentai kaip ir mašinų perekūpai - meluoja kiekviename sakinyje arba apsimeta, kad nieko nežino, nuotraukose namai ir sklypai visada atrodo žymiai gražesni ir erdvesni nei realybėje, nuotraukos prifotošopintos ir ištampytos. Jeigu nuotraukose matai visokias nufotografuotas gėles, krūmus ir t.t. reiškia namas realių pliusų turi mažai. Jeigu skelbimą įdėjo savininkai, o ne brokeriai, tai turėk omenyje, kad realybėje jis atrodys kaip tik geriau nei skelbime. Pasiruošk važinėjimams, nes teks apžiūrėti tikrai nemažai namų, o ir bežiūrint keisis kriterijai. Kol ieškojom apžiūrėjom kokių keliasdešimt namų ir čia ne dėl to, kad nežinojom ko norim. Gerai žinojom ko norim, nebuvom išrankūs, tiesiog dažniausiai namas realybėje neatitiko to kas buvo skelbime, arba skelbime buvo per mažai info, o telefonu NT agentas nieko nežinojo. Arba namas netiko bankams. 

Bet koks namas prasideda nuo sklypo, taigi jam reikia skirti didžiausią dėmesį. Visų pirma - lokacija ir privažiavimas. Yra priemiesčių, kurie atrodo randasi pačiame Vilniuje, bet realiai pasiekti miestą iš jų yra vargas. Pvz., Balsiai (nepykit Balsių gyventojai ? ) Būna ir atvirkščiai - tarkim Skaidiškės ar Lentvaris, atrodo toli, bet realiai šoki į greitkelį ir per 20min. jau vietoje, kamščiuose stovi mažiau nei gyvendamas bute mikrorajone. Skelbimus geriausia žiūrėti ne pagal sąrašą nustačius vietovę, o atsidarius žemėlapį su skelbimais. Nes nustačius vietovę tarkim Vilniaus rajoną - rodys visokius užkampius 50km nuo miesto, kurie greičiausiai bus per toli, bet nerodys namų esančių Trakų rajone, nors jie bus prie pat Vilniaus ribos.
Aš automobilistas, todėl man buvo svarbu asfaltuotas privažiavimas, taigi namus prie žvyrkelių iš karto atmesdavau, aišku prieš tai pasižiūrėdavau ar to kelio nėra numatyta išasfaltuoti. Buvo netgi tokių namų, kuriuos važiuodami žiūrėti pusiaukelėje apsisukome, nes supratome, kad ir koks būtų geras namas - kasdien tokiu keliu važinėti tikrai nenorim. Jeigu nesi gyvenęs prie žvyrkelio, tai tau labai pasisekė. Man tai būtų pragaras. Nuolatiniai važiuoklės remontai čia mažiausia bėda, po metų tokio važinėjimo mašina tampa nebe mašina, o kažkokiu vežimu, salonas barška, dulkės visur kiek bevalytum, kėbulas visada purvinas, net nėra prasmės plauti. Tektų nusipirkti kokį SUV ar visureigį, apie gražių ar sportinių mašinų turėjimą galima pamiršt. Jei namas stovi prie pat žvyrkelio, tai dulkės nuo jo eitų ir į namus. Prie namų nepasivaikščiosi patogiai, nepavežiosi vežimo, vaikai nepasivažinės riedučiais ir t.t. Kai sunki finansinė situacija ir reikia bet kokio stogo virš galvos, tada taip, į tokius dalykus nekreipi dėmesio, bet kai turi normalesnį biudžetą ir gali rinktis, tai geriau nupirkt prastesnį namą, bet prie asfalto. Visada galėsi užsidirbti daugiau pinigų ir pasidaryti remontą, bet kelio neišasfaltuosi, kad ir kiek beuždirbtum. Namo arčiau miesto irgi nepastumsi. 
Jeigu šeimoje yra nevairuojančių, tada reikia pasidomėti viešuoju transportu, kuris Lietuvoje yra labai blogai išvystytas. Yra tokių priemiesčių, kur miesto autobusai net nevažiuoja, o tarpmiestiniai autobusai važiuoja gal porą kartų į dieną.
Jei aktualu, tai reiktų pasidomėti ir kokia gatvė prie namo, man pvz., nelabai norėtųsi, kad tai būtų judri gatvė kur pilna žmonių ir fūros važinėja. Ir atvirkščiai - kokioj nors sodų bendrijoj keliukai ant tiek siauri, kad atvažiavęs trumpam namo negalėsi numest mašinos prie tvoros, reikės būtinai atidarinėt vartus ir važiuot į kiemą, taip pat laukt kol įvažiuos kaimynas. Teko apžiūrėti namą, įvažiavimas į kurį buvo pro kaimyno kiemą - servitutinis kelias. Teoriškai kaimynas visada turi jį laikyti laisvą, bet realiai kas ten žino kas jam šaus į galvą. 
Sklypą patarčiau imti kuo lygesnį, teko gyventi name ant šlaito, daugiau nebenorėčiau. Lietuva ne Italija ar Graikija, čia ne uolienos ir akmenys, o minkšta pūri žemė, kuri nuolat juda ir slenka, ją plauna lietus. Aišku, kai statai namą pats, tai gali įkalt labai gilius pamatus, bet kai perki jau pastatytą nežinosi kas ten darosi po namu, nemaža tikimybė, kad jis slinks po biškį, grindys nebebus horizontalios, bus įtrūkimų sienose ir t.t. Pats sklypas irgi gaunasi nepanaudojamas, nei mašinos pastatysi, nei garažo, nei pavėsinės. Dar svarbu kaip atrodo sklypai aplinkui, jeigu kaimynai susikėlė savo sklypus ar gatvė aukščiau nei tavo slypas, tai didelė tikimybė, kad lietus plaus smėlį į tavo sklypą. Jeigu tavo sklypas pats žemiausias, tai yra potvynio tikimybė. 
Dar reikia atkreipti dėmesį į sklypo įrengimą. Apželdinimas, tvora, vartai, trinkelės, pavėsinės - viskas kainuoja labai daug. (pvz, išklot trinkeles, kad priparkuot 3 auto 3000-4000€). Aišku galima nusipirkt namą be nieko ir su laiku viską pasidaryt, bet reikia turėti omenyje, kad naujakurių rūpesčių ir taip bus virš galvos ir norėsis iš karto gyventi tvarkingai, o ne vaikščioti per purvą. Ir kuo labiau įrengtą namą perki - tuo labiau apsimoka žiūrint iš paskolos pusės, nes bankas iš karto viską sumoka ir toliau moki mėnesines įmokas, o taip turėsi mokėti ir bankui ir dar turės likti pinigų remontams. 
Sklypo plotas priklauso nuo poreikių. Vieniems reikia kuo mažesnio, kad kuo mažiau prižiūrėt, svarbu mašina tilptų. Kitiems reikia kuo didesnio, kad tilptų ir kelios mašinos ir pavėsinė, pašiūrė, šiltnamis, dar kokią pirtį ar garažą pastatyt. Didžioji dalis sklypų būna 6a, nes tarybų sąjungoje tokio dydžio sklypus visiems dalindavo. Bet 6a nelygu 6a, priklauso kokio dydžio namas ir kur jis stovi. Teko žiūrėti namą, kuris stovėjo sklypo centre, tai realiai sklypo nebėra, į visas puses po kelis metrus, net garažo nepastatysi. Reikia turėti omenyje, kad statant kažką su pamatais turi būti 3m. atstumas nuo sklypo ribos, nebent kaimynas pasirašys leidimą statyti arčiau, bet čia jau priklauso nuo kaimyno geranoriškumo, o pasitaiko tikrai piktybinių. Jeigu 6a sklype namas stovi kampe, tai dar lieka pakankamai vietos viskam kitam, bet jeigu planuoji dar statytis garažus ir t.t., tai vistiek 6a neužteks. Gal nuskambės absurdiškai, bet 9a yra dvigubai didesnis sklypas nei 6a ? Mano nuomone sklypo per daug nebūna, kad ir 30a, nėra ką ten prižiūrėti, kelis kartus per vasarą nušienauji ir tiek, jei pats laiko neturi, tai gali išsikviest ką nors kas tai padarys už keliasdešimt €. 
Prieš perkant namą būtinai reikia atsidaryt registrų centro žemėlapį, įsijungti ortofoto ir palyginti ar sklypo ribos ant popieriaus (šiuo atveju ant žemėlapio) sutampa su realiom ribom. Jau norėjom pirkti namą, bet prieš paliekant užstatą patikrinau tokiu būdu ir sužinojau, kad pusė namo stovi ant kaimyno sklypo, NT agentė nieko nežinojo ar tiesiog nepasakė. Pasirodo šeimininkai su kaimynais buvo pasirašę raštą, kad jie leidžia naudotis žeme, bet niekas įregistruota nebuvo. Nusiperki tokį namą, kitą dieną kaimynas ateina ir sako nugriauk, nes ant mano žemės stovi. Kituose objektuose taip pat buvau radęs nesutapimų kai tvora stovi metru toliau ar arčiau nei reikia. 

Kaimynai irgi vienas svarbiausių dalykų gyvenimui, deja prieš perkant to nelabai patikrinsi. Yra toks dalykas kaip nusikaltimų žemėlapis, galima pasižiūrėti kokie nusikaltimai buvo įvykę paskutinius metus. Jeigu pas kaimynus nuolat vyksta smurtiniai nusikaltimai, tai jau aišku kas per kontingentas ten. Arba jeigu nusikaltimai susiję su narkotikais, tai yra tikimybė kad ten jais prekiauja, reiškia čia lankosi narkomanai. Apie kaimynus dar galima pasakyti kaip atrodo jų sklypas, jeigu viskas apgriuvę, voliojasi šiukšlės, tai su tokiais kaimynais irgi gali būti problemų. Blogiausi kaimynai tai visokios supermamytės, kurioms amžinai viskas nepatinka, amžinai viskuo skundžiasi. 

Namo plotas. Skirtingai nei su butais, kur kambarių skaičius nusako buto dydį, o kaina skaičiuojama €/kv.m. - su namais viskas kitaip. Plotas nelabai įtakoja namo kainos, nebent kalba eitų apie labai mažus namus, iki ~60kv., kurie yra pigesni, nes daug kam per maži. Koks tau reikalingas plotas nepasakysiu, nes kiekvieno poreikiai skirtingi. Bet reikia žinoti, kad namui reikalingas daug didesnis plotas nei butui, dar priklauso nuo aukštų skaičiaus ir išplanavimo. Pvz., naujos statybos, šiuolaikiško išplanavimo 1 aukšto 80kv. namas nors ir nedidelis, bet pakankamai talpus, jame būna du miegamieji ir svetainė su virtuve, taigi galima komfortiškai gyventi. Tuo tarpu atvažiavęs apžiūrėti kokį nors seną 100kv. 2 aukštų namą - randi tik 1,5 kambario butą, nes visą plotą suvalgo laiptai, verandos, balkonai, rūsiai ir t.t. Teko apžiūrėti 5 kambarių namą kur realiai tik vienas kambarys buvo kaip miegamasis, visi kiti pereinami iš kurių nėra jokios prasmės, nes jie per maži, kad būtų svetainėmis. Namas turi keturis plotus - bendras plotas, naudingas plotas, gyvenamas plotas ir užstatymo plotas. Skelbimuose visada rašomas bendras plotas, tačiau reikia išsiaiškinti koks yra gyvenamas plotas. Gali būti bendras plotas 140kv., o gyvenamas vos 60kv. Namo ploto kaip ir sklypo, per daug nebūna, aišku jeigu turi didelį biudžetą ir gali rinktis, tai išsirenki konkretų namo dydį, bet kai už tavo biudžetą pasiūlymų nedaug, renkiesi iš to, kas yra, tai svarbu tik kad ploto nebūtų per mažai. Jeigu nesi gyvenęs name, tai geriausia pasiprašyti pas draugus, gimines į svečius, pasižiūrėti išplanavimą, sužinoti koks jų namo plotas. Nors jeigu nesi gyvenęs name, tai geriau prieš tai išsinuomoti, gal pagyvenęs sakysi, kad bute geriau ?

Namo tipai: 
Rąstinis - šiais laikais pastatyti brangu, dėl ko jie jau įrengti kainuoja brangiau. Mažiau likvidūs, nes populiarus mitas, kad jiems išvis paskolų neduoda, nors tai galioja tik senoms rąstinėms troboms. Iš patirties galiu pasakyti, kad rąstiniame name gyventi maloniau. Bet kažin ar nusipirksi rąstinį namą, tokius retai kas stato, o jei stato, tai ne pardavimui. 
Karkasinis - pastatyti pigiausia, bet kažkodėl pilnai įrengti kainuoja panašiai kaip mūriniai. Mažiau likvidūs. Nedaug apie juos žinau, bet sau nepirkčiau, nebent statyčiau.
Iš baltų plytų - didžioji dalis senų namų yra būtent tokie, namai stovi ilgai, neyra, nepūva, viskas su jais tvarkoje. 
Iš blokelių - dauguma naujų namų statomi iš blokelių. Pliusas, kad patys blokeliai yra nebloga šilumos izoliacija, lyginant su plytom. Bet jie mažiau tvirti, pvz., jei norėsi kažką sunkaus ant sienos pakabint gali būti sudėtingiau. 
Iš raudonų plytų - nedaug, bet kartais pasitaiko tokių namų. Gal ir nusišnekėsiu, bet man tos plytos atrodo labai trapios, su koja spyri ir subyra ? 
Jeigu namas pastatytas ne per vieną, o per kelis kartus - tai jau minusas, nes tada būna nepatogus išplanavimas, daug įvarių nereikalingų nišų, užkampių, palėpių. Klausimas dėl namo tvirtumo. 

Šildymo tipai, surikiuosiu nuo blogiausio pagal savo nuomone: 
Dyzelinis katilas - jeigu ir sutiksi kur nors, tai bus likę iš senų laikų kai dyzelis kainavo centus ar jį nupilinėdavo nemokamai. Dabar nelabai įsivaizduoju kas galėtų šildytis tokia nesąmone. 
"Buržuika" arba židinys - tinka tik kaip papildomas, o ne pagrindinis šildymo būdas, nes šildo tik tol kol dega, didžioji dalis šilumos išeina pro kaminą. 
Elektra - žiauriai brangu. Žinau kas pasidarė šildomas grindis vonioje ir po pirmos sąskaitos už elektrą net nebejungia. Baisu pagalvoti kiek kainuotų pilnai šildyti visą namą. Todėl realybėje tokio tipo šildymo beveik nesutiksi. 
Židinys su išvedžiotais ortakiais - čia jau fizika, namie šilta tada kai oras nejuda. Juk vasarą kai būna karšta įsijungi ventiliatorių ir atsivėsini, nors jis oro neatšaldo, tik jį sujudina. Pvz., Eskimų jurtose šilta, nors jos iš ledo pastatytos, nes oras viduje nejuda. 
"Oras - Oras" - tas pats minusas kaip ir su ortakiais, bet bent jau gali elektroniškai reguliuoti ir nereikia kūrenti. Kad būtų komfortiška gyvent su Oras - Oras, turi būti labai sandarus namas. Pliusas, kad vasarą galima naudoti kaip kondicionierių. Kiek mačiau dedamas tik namuose pastatytuose pardavimui nes tai turbūt pigiausia šildymo sistema, sau niekas tokių nededa. 
Kieto kuro katilas - populiarus senuose namuose. Nors iš finansinės pusės tai vienas pigiausių variantų šildymui, bet ir pats nekomfortiškiausias. Įsivaizduok - grįžti namo vėlai vakare, pavargęs, alkanas, krūva reikalų turi padaryti, bet viską privalai mesti į šoną ir eiti į katilinę kūrenti katilo. Reikia pastoviai užsakinėti malkas ar brikėtus, juos sandėliuoti, nešioti, dėlioti, valyti pelenus. Net jeigu malkos būtų nemokamos - nusipirkęs tokį namą iš karto keisčiau šildymo būdą. 
Krosnis - pasitaiko daugiausia sodybose ar trobose. Nors irgi reikia dirbti pečkūriu, bet kokybiškas pečius labai gerai akumuliuoja šilumą, reikia rėčiau kūrenti, mažesnė malkų išeiga, ir kaip su židiniu papildomas jaukumas namie. 
Granulinis katilas - palyginus su kieto kuro katilu žymiai mažiau vargo, nauji katilai būna pilnai automatinai, galima iš namų reguliuot temperatūrą, užtenka kartą į kelias dienas įpilti granulių ir išnešti pelenus. Minusas, kad jie brangiai kainuoja, jeigu yra perkamam name, tai gerai, bet jeigu reiktų dėti naują, tai geriau rinktis kažką kito. 
Dujinis katilas su atvežamais dujų balionais - statomas tada kai nėra dujų įvado. Teko girdėti nusiskundimų apie juos, kad nesigauna pigiai, atveža nepilnus balionus, reikia gaudyti kada pasibaigs dujos, reikia vietos kur laikyti juos. Pliusas, kad pats dujų katilas labai pigus ~1000€. Taip pat jis šildo ir karštą vandenį tiek žiemą tiek vasarą, todėl nereikia boilerio ir susitaupo ant elektros. 
"Oras - Vanduo" - šiuo metu populiariausias šildymo būdas naujuose namuose. Veikia kaip Oras - Oras, tik kad šilumą paduoda į radiatorius arba šildomas grindis. Kai kas vadina tai šildymu elektra, bet tai netiesa, šildymo principas yra kaip šaldytuvo namie arba mašinos kondicionieriaus, kai keičiantis freono slėgiui keičiasi jo temperatūra, taigi elektros energija naudojama tik kompresoriaus darbui ir mėnesinės sąskaitos už elektrą būna nedidelės. Pagrindinis minusas, kad tai brangiausia šildymo sistema, kaina su įrengimu apie 5000-10000€. Nuo šaltosios dalies esančios lake pastoviai bėga kondensatas, dėl to būna daug ledo. Taip pat jie būna vagiami. Esant dideliems šalčiams freonas nebesusitvarko ir pasijungia el. tenas, tada elektros sąnaudos žymiai išauga. 
Dujinis katilas - tik tuo atveju jei yra dujų įvadas. Kaip jau minėjau katilas kainuoja labai pigiai, pajungimas paprastas. Brangu gali būti tuo atveju, jeigu dujos eina pro gatve, bet į namą neatvestos. Kaip ir "Oras - Vanduo" tai yra pilnai autonominė sistema, kaip bute, nieko daryti nereikia, ateini namo ir šilta, apie šildymą negalvoji, pulteliu pasireguliuoji kiek reikia. 
Geoterminis šildymas - įrengti kainuoja labai brangiai, bet šildymo kaina mėnesiui labai žema, nes šilumą ima iš žemės. Atsiperkamumas keliasdešimt metų. Sau beveik niekas tokio nededa, pardavimui juolab, bet jeigu sutiksi namą su tokiu šildymu, tai bus didelis pliusas. 

Kiek kainuos šildymas priklauso ne nuo šildymo tipo, o nuo namo apšiltinimo. Jei namas didelis ir kiauras, tai su bet kuo bus brangu šildytis, o jei sandarus, tai skirtumo nepajausi, tad geriau rinktis tai kas komfortiškiausia. 
Šildomos grindys maloniau ir efektyviau nei radiatoriai, jas įrengti brangiau. Taigi jei namas su dujom ir šildomom grindim - į šiuos pliusus reiktų atsižvelgti. 

Namo įrengimas. Čia jau priklauso nuo tavo poreikių - ar brangini savo laiką, nori iš karto įsikraustyt ir gyvent ar esi išrankus dizainui ir spalvoms ir pasiryžęs vargt su remontais, kad pasidaryt svajonių namus. Kiek teko apžiūrėti naudotų namų - labai dažnai pasitaikė tokių variantų kai nuotraukose atrodo padoriai, galvoji, kad ten tik kokius tapetus ir plyteles perklijuosi ir gyvensi, bet apžiūrėjęs gyvai supranti, kad viskas tik aptvarkyta "ant pardavimo", realiai viską reikia lupt ir dėt naują, kas kainuoja tikrai ne vieną ir ne 10 tūkstančių. Tokį namą nupirkęs gaunasi sumoki kaip už sveiką, o gauni plikas sienas plius tonas atliekų, tai jau geriau iš karto pirkti plikas sienas. Perkant namą, kuriam reikia remonto ir skaičiuojant kainą reikia atsižvelgti ne tik į kvadratūrą, bet ir išplanavimą. Kuo daugiau kambariukų, kampų, durų, laiptų ir t.t. - tuo brangesnis remontas bus. Stogas šiais laikais yra brangus malonumas, jeigu jis senas, tai reikia į tai atsižvelgti, gali kainuoti ir 20k€. Taip pat svarbu santechnika ir elektros instaliacija, kas nėra pigu. Jeigu elektros instaliacija silpna, sena ir neteisingai suprojektuota, tai gali tekti gadinti visas sienas, kad išvedžioti naują. Pardavėjai dažnai akcentuoja plastikinius langus, bet tai nėra pliusas, jie palyginus pigūs (~300€ už paprastą langą) ir nieko pačiam daryt nereikia, paskambini, atvažiavo, sudėjo. Jei name yra plastikiniai langai, tai nereiškia, kad jie nauji, juos irgi gali tekti keisti. Virtuvės kaina 5k-10k€. Aišku yra kas deda ir už 30k, bet ši tema ne apie išpindėjimus. 

Ar reikalingas garažas kiekvienam skirtingai. Galiu pasakyti, kad garažas reikalingas tada kai kartais pasikrapštai prie mašinos arba kad ten laikyti motociklą, keturratį ar kokį savaitgalinį auto. Kasdienės mašinos parkavimui jis nereikalingas, kiek tenka matyti namų su garažais - mašinos visada stovi kieme. Žiemą statyti mašinos šildomam garaže nepatartina, nes kai įvarai ją aplipusią druskom, tai rūdija daug greičiau. Niekad nesuprasiu garažų, kurie randasi rūsiuose - įvažiuot ir išvažiuot visada sunku, kabini dugną, žiemą buksuoji. Kadangi man garažas yra būtinas, tai lygindamas namus su garažu ir be, visada pridėdavau apie 10k€ namui be garažo, nors jaučiu šiais laikais garažui reiktų daugiau. O mašinai parkuot geriausia stoginė. 

Pirtis irgi kaip kam, kai rinkausi namą nekreipiau į tai dėmesio, bet dabar turiu ir džiaugiuosi, aišku kiekvieną savaitgalį nekūrenu, bet retkarčiais pasipirtint malonu ir sveika, tiek sau tiek svečiams ? Jei nebūtų, tai užsisakyčiau kokią padarytą bačką už 3k. 


Dažna diskusija būna ar statytis namą ar pirkti jau pastatytą naują ar pirkti seną. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Jeigu tu nori naujo namo, tai pirkti seną ir iš jo lipdyti naują neapsimoka, paprasčiau pirkti ar statyti naują. Bet statant nuo nulio, t.y. nusipirkti sklypą, tada tvarkyti popierius, vesti komunikacijas ir t.t. gali užtrukti ne vienus metus kol prasidės pačios statybos. Toks variantas tinkamas tuo atveju jeigu jau gyveni nuosavam būste ir nereikia mokėti už nuomą. Ir jeigu turi daug laisvo laiko užsiiminėti statybomis. Net jeigu pats nei vienos vinies neįkalsi - vistiek nuolat turėsi dalyvauti statybų procese. Kitas variantas - pirkti seną lūšną, ją nugriauti ir statyti naują. Tokiu atveju nors sumokėsi daugiau nei už tuščią sklypą, bet sutaupysi laiko statyboms, taip pat ir pinigų statyboms, nes nebereikės laikytis tų visų A++++++ reikalavimų, gauni rekonstrukcijos leidimą ir užtenka B klasės. Nors yra kas perstato namą be jokių leidimų, jeigu plotas nesikeičia, tai kas ten žiūrės ar sienos naujos ar senos, remontui juk leidimai nereikalingi. Pliusas, kad prie seno namo jau būna normalus kelias, pilnavertis gyvenamas rajonas su parduotuvėm, mokyklom ir t.t. 
Perkant naują namą yra rizika dėl brokų, kaip žinia pardavimui niekas kokybiškai nedaro, taupo ant medžiagų, dirba nekvalifikuoti darbininkai. Čia jau reikia žiūrėti į statytoją, kokia jo reputacija, kiek jau namų pastatė. Jei tai pirmas jo namas, tai būna taip, kad po to firma užsiadro ir dėl brokų nebėra kam teikti pretenzijų. Lyginant naujų ir senų namų kainas daug kas galvoja, kad jų kainos yra panašios, nes neatsižvelgia į tai, kad naujame name bus tuščias nesutvarkytas sklypas, o senam name bus tvarkinga aplinka, tvora ir t.t. Taip pat naujo namo minusas, kad pirmus kelis metus aplinkui nebus nei asfalto nei žvyrkelio, tik statybininkų išrausta bekelė. Rajone apart namų nieko nebus, nei parduotuvės nei kiosko, nei kavinės, nei autobusų stotelės. Bet nepaisant visų minusų jei leistų biudžetas - pirkčiau naują. 
Statant namą iki 50kv nereikia tų visų sudėtingų leidimų ir ekologijos kategorijų, bet čia jau būtų labai eko variantas, gyvenant dviese be vaikų. Taip pat lengviau ir su 80kv jei namas statomas sodų benrdijoje, bet ten atsiranda įvairių niuansų dėl bendrijos. 
Pirkti seną namą apsimoka tik tokį, kuriam reikia tik smulkaus remonto arba išvis nieko. Pirkti pilnai rekonstrukcijai neapsimoka, nebent nugriovimui. Nusipirkęs jau gyvenamą namą nereikės laukti n laiko, galėsi greitai atsikraustyt ir gyvent. Aišku reikia turėti omenyje, kad komunikacijos bus senos ir gali pasitaikyt įvairių santechnikos, šildymo sistemos gedimų, gali reikėti aptvarkyti stogą ir pan., užtat nereikės daryti visko iš karto. Didžiausias minusas tai išplanavimas, kuris senuose namuose dažnai būna nelogiškas, nepatogus ir kurio negalėsi pakeisti. Na teoriškai galima, bet tai bus tolygu viso namo perstatymui. 
Geriausias variantas mano manymu tai beveik nauji namai, kelių metų senumo, kurie jau yra gyvenami. Ten dažniausiai išvis nieko daryti nereikia, tą pačią dieną gali atsikraustyt. Bet jų pardavime labai mažai ir vos atsiradę nuperkami labai greitai. 

Jeigu jau turi budžetą pradiniam įnašui, jeigu bankas patvirtino pajamas, tai nedvėjok ir pirk, nes kainos kyla kaip ant mielių. Jei kažkuris namas tau pilnai tinka, bet kaina atrodo didoka, tai vistiek pirk jei alternatyvų nėra, toliau kainos tik kils. Šiandien tas namas atrodo brangus, rytoj atrodys normali kaina, o poryt gailėsies, kad nenupirkai taip pigiai. Kuo ilgiau ieškosi, tuo brangiau sumokėsi. Jokios krizės nebus ir NT nepigs, o jei krizė ir bus, tai tuo metu niekas tau paskolos neduos. 
Prieš perkant reikia gerai pasiskaičiuoti savo biudžetą, nes namo pirkimui reikalingas ne vien pradinis įnašas. Vien namo perrašymas dabar kainuoja apie 2k€. Net jei namui nereikia remonto, tai atsikrausčius vistiek norėsis nusipirkt baldų, buitinės technikos ir pan. Kišenėje reiktų turėti mažiausiai 5k virš pradinio įnašo. 
Kol kas teik, jei ką nors prisiminsiu - papildysiu. Komentuokit, taisykit klaidas ką blogai parašiau ? Nesu šios srities specialistas, tiesiog aprašiau savo patirtį ką sukaupiau per kelis metus namo paieškų, nes prieš tai buvau visiškai žalias ir visą informaciją sugaudyt buvo labai sunku. 

Papildymas: 

Pamiršau vieną svarbų dalyką - komunikacijas. 

Elektros įvadas. Kuo daugiau, tuo geriau. Minimaliai reiktų ~10kW (ne kV). Pvz., jei name 5kW, tai įjungį virdulį, mikrobangę, orkaitę ir išmuša automatus. Vienfazis ar trifazis nėra skirtumo, nebent planuoji jungt kokias nors stakles. Tiesiog jeigu yra trifazis, tai jau rodo, kad įvadas nebus silpnas. 
 
Nuotekos: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki kažkokį mėnesinį mokestį ir pamiršti. Geriausias sprendimas, jei įmanoma.  Valymo įrenginiai - by default būna visuose naujose namuose. Įrengt brangu, keli tūkstančiai, dėl priežiūros nežinau, gal kas pakomentuos.  Bačka su dugnu - priklausomai nuo bačkos dydžio ir naudojimo intensyvumo gali tekti dažnai kviesti siurbimo mašiną, išsiurbimo kaina iki 100€.  Bačka be dugno - reikės kviesti išsiurbti rėčiau, bet tai yra nelegalu, gamtosauga jei patikrins gali gerai pakratyt.  Vanduo: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki mėnesinį mokesti ir turi vandenį nuolat. Tik reikia išsiaiškinti vandens kokybę. Teko gyventi Avižieniuose, kur vanduo buvo tiesiog baisus, visos kriauklės būdavo rudos, nespėdavom keisti filtro. Atrodo smulkmena, bet tikrai svarbus dalykas.  Gręžinys - dažniausiai vanduo būna švarus, bet neskanus, aišku visada galima susidėti filtrus. Priklausomai nuo gylio kiekviename sklype gręžinio kaina keli tūkstančiai €. Todėl kartais būna bendras gręžinys su kaimynais, ypač naujuose kvartaluose. Reiktų pasidomėti kieno sklype tas gręžinys, kaip su mokėjimais ir pan. Kad nebūtų taip, kad nusipirkus namą kaimynas sakys mokėk kosmosą arba prisuksiu kranelį.  Šulinys - pigiau nei gręžinys, vanduo įprastai būna labai skanus. Minusai - gali negražiai atrodyti kieme, priklausomai nuo klimato ir naudojimo vanduo gali baigtis. Taip pat vanduo gali sugesti nuo naudojamų trąšų, išbėgusių teršalų ir pan.  Internetas. Atrodo smulkmena, bet šiais laikais daug kam svarbus dalykas, ypač jeigu prieš tai gyvenai mieste ir paskutinius keliolika metų turėjai stabilius 1Gb/s. Deja, užmiestyje tokių greičių nėra ir teks grįžti į praeitį. Prieš perkant namą reiktų pasidomėti koks greitis toje vietovėje, paprasčiausiai namo apžiūros metu galima paleisti speedtest.net programėlę, geriausia tai daryti iš kelių telefonų su skirtingais operatoriais. Berods pas Telia puslapyje galima pasižiūrėti kokios interneto greičio galimybės konkrečiu adresu. Jeigu į namą ateina telefono laidai, tai pliusas, tada internetas bus greitesnis. Pvz, praeituose namuose turėjau modemą su sim kortele, interneto greitis pradžioj buvo apie 40Mb/s, veliau su metais kilo ir prieš išsikraustant buvo jau palei 100Mb/s. Persikraustęs pasiėmiau modemą su savim, bet naujuose namuose greitis buvo vos 20-30Mb/s. Norėjau statyti papildomas antenas, bet tech. skyrius pasakė, kad jos nepadės, nes antenos statomos kai blogas ryšys, o pas mane ryšys puikus, tiesiog neužtenka srauto. Tada Telia atkasė, kad į namą ateina senoviniai telefono laidai, pajungė modemą per juos ir dabar turiu stabilius ~200Mb/s. Kas nesigaudo greičiuose paaiškinsiu paprastai, gal koks IT specas komentaruose pataisys: virš 100Mb/s (būtent Mb/s, ne MB/s) internetas yra greitas, skirtumą pajausi nebent siųsdamas torrentus. Apie 50-100Mb/s internetas yra neblogas, pilnai galima naudotis, 4K video užkrauna, aišku dar priklauso kiek bus naudotojų. ~10-50Mb/s naudotis galima, bet jau jausis mažas greitis. Žemiau 10Mb/s sakyčiau šiems laikams per mažai. 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b9ca8ad03de611e68f278e2f1841c088
 
3 straipsnis. Užimtas asmuo
1. Asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla:
1) dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu
2) yra savarankiškai dirbantis asmuo;
3) užsiima neatlygintinio užimtumo veikla.
 
Tai nemanau kad tai reiskia jog ismoka nutraukiama.

Jei įmonė neturi 1m rekomenduoju į swed, bet swed duoda tik 6mėn nemokamai. Sekantis būtų luminor duoda metams nemokamai, bet reikia tureti savo sim kortelę. Seb irgi duoda metams, bet pas jų taip pat reikia savo sim kortelės ir nuo kiekvieno atsiskaitymo +1ct.
Pas visų komisiniai panašūs 0,8-1proc nuo sumos.
O jei įmonė senesnė nei 1m paskambinėk visiems bankams ir derėkis, kad nebūtų bent jau aptarnavimo mokesčio

Jei įmonė neturi 1m rekomenduoju į swed, bet swed duoda tik 6mėn nemokamai. Sekantis būtų luminor duoda metams nemokamai, bet reikia tureti savo sim kortelę. Seb irgi duoda metams, bet pas jų taip pat reikia savo sim kortelės ir nuo kiekvieno atsiskaitymo +1ct.
Pas visų komisiniai panašūs 0,8-1proc nuo sumos.
O jei įmonė senesnė nei 1m paskambinėk visiems bankams ir derėkis, kad nebūtų bent jau aptarnavimo mokesčio

Šis planas taikomas tik naudojant SIM kortelę išmaniuosiuose laikrodžiuose. Kituose įrenginiuose SIM kortelė neveiks

Šis planas taikomas tik naudojant SIM kortelę išmaniuosiuose laikrodžiuose. Kituose įrenginiuose SIM kortelė neveiks

Sveikas, tavo ziniai as nieko negaunu tik karmos tasku ir skill pointu :) o gal ateityje uz tai ir uzdirbsiu :) Parasiau tokius atlyginumus kuriuos man dave ir pasakiau ta atlyginima kuri pats gaunu :) nebukit jus tokie zmones izulus ir pikti. as tikiuosi jus gaunate daugg daugiau ir esat patenkinti savo situacijomis. bet jus nesidalinate tuom. as pasidalinu ka as gaunu ir siulau kitiems tapati. As tikiu kad yra kur ir daugiau bet as dirbu su sia imone ir man moka toki atlyginima yra kitu darbu kur maziau ar daugiau gauna :) ir cia nera maximumas cia yra daugiau nei vidurkis ka gali imone pasiulyti siuo metu. Pasikartosiu EUROPOJE cia yra geras atlyginimas. nezinau kur daugiau paprastas darbininkas gauna daugiau nei 2200e i rankas plius apgyvendinima. ir komentuoja tie zmones kurie niekada nera dirbe.... ir nenumano kokie atlyginimai Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoj... italijoj dar maziau moka ispanijoj irgi :) o kol Lietuva gaus tokius atlyginimus.... Tu ir anukus spesi uzauginti :) prasau apeikit si posta su neigiamom emocijom ar bandymais pasakyti kad cia mazai ar kokia apgaule ar dar kas... :) jums bus patiem ramiau :) o jai norite padiskutuoti prasom kreipkites asmenine zinute arba emailu pakalbesim :) visiems gero vakaro su taika ;)

-

-

Zmogus raso, stengiasi, dalinasi informacija, gaista savo laika, padeda, bet vistiek atsiranda tokiu eiliniu lietuviu, kuriems reikia kazka neigiamo pakomentuot autoriaus atzvilgiu ir kritikuoti. Be tokiu kaip temos kurejas RomasTR sito forumo jau nebutu, reikia padekoti jam uz tai, kazkam is forumo nariu vistiek si informacija bus naudinga.

Kaip atsisakyti Pigu.lt reklaminių SMS?

Pasakysiu atvirai - parašiau šiandien šitą straipsnį, bet tikrai nebuvau juo patenkintas. Nežinau kodėl... Gal nuotaika ne ta šiandien, o gal itin kritiškai žiūriu į savo hobį jau... Bet matau, kad klydau. Matau, kad Jums patinka tai, ką rašau, ir daugumoje atvejų - sutinkate su mano mintimis. Tikrai džiaugiuosi galėdamas pasidalinti savo įžvalgomis su Jumis.
Reikės kada parašyti straipsnį ir apie šį portalą, bei jame esančius žmones. Kada nors, kai aplankys mane įkvėpimas tokiam straipsniui.
O dabar - dar kartą ačiū Jums.

Dabar pats logiskai pagalvok kada pasaulio istorijoj didesne zmoniu dalis dirbo maziau sau galedama leist tiek daug. Nekalbu as apie Indijos elgetu luoma ar Afrikos vaikus badaujancius.
 
Praktiskai visi, kas netingi dirbt ir dar ideda pastangu ismokt kazkoki amata gali sau leist busta, maista ir paprasta pragyvenima. Tai toli grazu ner taip mazai kaip visi konspiraciju teoriju salininkai bando pateikt. Daug ilgesni laiko tarpa zmones valge tai, ka su ietim susimedziojo ir sildesi prie lauzo isilinde kur nors. Dabar medicina, bet kurios pasaulio dalies patiekalai, transportas, kazkoks bustas prieinamas praktiskai bet kam.
 
Nenoriu issiplest i per didelius apibendrinimus ar naudot viena bobute sake argumentus, bet ne per kur nepastebejau, kad zmones visada tik dirba daugiau ir gauna maziau pinigu. Labiau man tokios samokslo teorijos panasios i tinginciu dirbt verkslenima, kad jie neturtingi ne del to, kad yra slunkiai, bet del to, kad kazkokie pikti dedes valdo visas saibas pasauly.

Kas tie visi? nereikia cia pusti burbulo.

nu tai aisku.Juk nesitikit kad pasiulys dviguba alga gastarbaiteriui,juodadarbiui ten kur vokietis kojos nekels.
Nesuprantu kaip jus randat problema rukyme,tai Dar geriau kai brangu,bus proga mesti ta mesla
Siaip tai neblogas pasiulymas,tik as niekad nevaziuociau i tokia darbo pozicija, nes nepakenciu monotonisko darbo

Antspaudas nėra privalomas.

Kiek man tenka susidurti tai ne lytis o asmeniniai būdo bruožai lemia vadovavimo sėkmę. Todėl niekada neskirstau darbuose vyras ar moteris, svarbiausia rezultatas. Todėl man atrodo, kad tokios diskusijos yra nereikalingos. Dirbant o ne diskutuojant įrodoma savo vertė.

Seip, nuo 16 metų ant savo šiknos gyvenu, ir iš nesamonės gimsta pinigai :) O tai kam šitas forumas, ir kam šita skiltis reikalinga?
 
Tokiem kaip tau ilysti ir rašinėti šūdus? Va tokie kaip tu ir griauna šio forumo vertę, beleką rašinėdami. Čia daug žmonių šiam forumę yra kurie dar blaškosi tarp verslo, visokių minčių kažką daryti kyla, tai ir klausia, o normalūs atsako.
 
bet va tokių kaip tu priena ir viska gadina ;)
 
 
O veiklos ir dabar turiu, bet visad nevėlu ieškoti papildomos ;)

O tai kaip vertinti tuos darbuotojus, kurie siunčia CV ir gavę kvietimą į pokalbį pradingsta kaip į vandenį? Manau tikrai lenviau atsakyt nors ir dešimčiai darbdavių, kad nežadi atvykti į pokalbį, nei įmonei atsakyti į tūkstantį laiškų, kad kanditanas netinkamas.

Buvau ir as kuri laika Vokietijoj. Yra dvi jos puses. Is pradziu atvaziaves pamatai pasaku sali su besisypsanciais zmonem, bet tik pagyvenes ilgiau pamatai kita jos puse - biurokratizma, zmones-robotus, atsilikima technologijose, apgavystes ir t.t. Gyvenau Hamburge, tai pasakosiu apie si miesta, kituose reginuose situacija skiriasi. Apie viska placiau:
 
Algos ir darbas: Algos mazos ir mazeja. Pries kokius 3m nekvalifikuoto emigranto algos skaitesi daug 2000eur, normaliai 1500e. Dabar 1000e yra normaliai, 1500e yra daug, o apie 2000e niekas net nesvajoja.
Darbo pasiulymu yra gan daug, bet dazniausiai algos buna juokingos arba grafikas po 12val 6d per savaite, arba formina pagal gewerbe (individualia veikla)
 
Bustas: Rasti busta neisivaizduojamai sunku ir brangu. Tarkim nuomojantis pas vokieti galima rast koki paprasta 1k butuka uz 500e, bet reikes dar palikti uzstata - Vokietijoje jis iprastai trys menesines nuomos. Prie viso to vokietis gali paprasyt parodyt tavo paskutines algas. O jeigu i ta buta pretenduos dar kas nors, tai taves tiesiog nepasirinks nes esi emigrantas. Taigi jei viskas bus gerai - kad isikurt turi turet 2000e. Aisku kas atvaziuoja dirbt tokiu pinigu neturi, tai tenka ieskoti busto pas rusus. Pas juos buna mazesnis uzstatas ir jie priima emigrantus, bet nuomos kaina iprastai didesne, nuomoja nelegaliai, nepriregistruoja, arba praso papildomu pinigu uz priregistravima.
Neturedamas jokiu kriteriju, ieskojau kambario be didelio uzstato ir nebrangiai, po dvieju menesiu paiesku pavyko rast "pigiai" uz 400e. Ir situacija blogeja, pries du metus dar buvo sioks toks pasirinkimas ir vidutines kainos buvo ~300 uz kambari.
Pazistama vokiete ieskojo buto pagal savo kriterijus, rado tik per 13 menesiu...
Is kitos puses, pardavimo kainos labai mazos, pigiausioj zemej galima nusipirkti buta net uz 5000e.
 
Maistas: Pigiausias ten siek tiek pigesnis uz pigiausia cia, taciau kainos nuolat dideja. Bet jei lygint kokybe, tai pigiausias ten kokybiskesnis uz brangiausia cia. Taigi maistui tikrai didelis pliusas. Grizus i Lietuva sunkiai lindo lietuviskas slamstas. Jei kada uzsuku i Vokietija tai parsivezu maisto tiek kiek i bagazine telpa. Bet viesojo maitinimo istaigos brangios, kainos eurais kaip pas mus litais, galima nebent koki kebaba nusipirkt uz 3-4e, kiti patiekalai paprastose kavinukese 7-15e.
Alus pigus, bet neskanus. Stiprieji gerimai pigus.
 
Daiktu kainos: Viskas pigiau, jei zinai kur pirkti. Buna krautuviu kurios atsidaro tik kelis kartus per savaite, bet galima nusipirkti geru rubu, kartais net firminiu. Pvz vyriski dzinsai po 10e, moteriskus galima ir uz 2e rast (cia apie naujus sneku). Siaip jauciasi vyru diskriminacija - moterims rubai 2-5 kartus pigesni. Elektronikos prietaisai (kompai, telefonai), buitine technika pigiau, bet visokie priedai ziauriai brangus. Pvz koks laidelis kur pas mus kainuoja 50ct, ten kokie 7e.
 
Zmoniu mentalitetas: Kazkas auksciau rase kad zmones labai silti. Jie labai paslaugus, mandagus, bet ne silti. Tai skirtingi dalykai. Taip, jie sypsosi, maloniai bendrauja, bet tik tol kol esi turistas arba klientas. Kai ateini dirbti, i tave vokieciai kolegos ir sefai ziuri kaip i suda. Tik kai artimiau susipazisti, paaiskini kas yra Lietuva, kad ji priklauso ES ir neturi nieko bendro su visokiais ciurbanais (turkai, arabai), kazachais, kirgizais ir panasiu slamstu (kurie prisistato kaip rusai) - tada jau i tave pradeda ziuret kiek geriau, bet vistiek tu jiems niekada nebusi lygus, net ir 20 metu pragyvenes ir kalba ismokes be akcento.
Vokieciai (ir rusai isivaizduojantys save vokieciais) neturi draugu, ar net geru pazistamu, po darbo tik namo, laisvalaiki leidzia tik su seima. Nezino kas yra kazka nuveikt su draugais (cia nekalbu apie paauglius). Pas vokiecius laiko klausimu yra toks kaip ir fenomenas - jie labai brangina laika, bet tuo paciu viska daro labai letai. Jie punktualus, nedirbs ne minutes ilgiau nei parasyta ju darbo grafike. Viska daro kaip robotai, viskas turi buti tik pagal taisykles, nors jos ir prasilenktu su sveiku protu.
 
Emigrantai: Emigrantu ten labai daug. Gatvese, parduotuvese, viesajam transporte retai kada pamatysi vokieti, daugiausia rusakalbiai ir ciurbanai, kartais juodaodziai. Ne karto nebuvo kad uzejes i parduotuve nebuciau isgirdes rusu kalbos.
Patarimas: Su ciurbanais bendradarbiaukite atsargiai. Susipazine su rusakalbiu is karto paklauskite is kur jis. Jei is rusijos ar ukrainos, tai gerai, bet jei is kokio kazachstano ar kirgizijos tai bekite nuo jo kuo toliau, kad ir koks auksinis zmogus atrodytu. Juodaodzius tik kelis pazistu, bet jie man kaip zmones labai patiko.
 
Transportas: Viesasis transportas labai brangus, ypac tarpmiestiniai traukiniai. Yra visokiu isskirtiniu bilietu taupantiems, bet tada buna labai daug persedimu ir kelione uztrunka trugubai ilgiau. Bet bendrai servisas ir kokybe labai gera, neturint jokiu zemelapiu ar planu galima nesunkiai susigaudyt ir nuvykt is bet kurio Vokietijos tasko i bet kuri kita Vokietijos taska. Traukiniai komfortiski, nieko panasaus i musu "ciukuciuku" :).
 
Keliu eismas: Keli zmones paminejo sviesoforus. Taip, ju veikimas kitoks nei pas mus, bet viskas logiska ir teisinga. Man kaip vairuotojui su dideliu stazu labai patiko. Bet sviesoforu sistema nieko verta, gal ten net is isvis tokios nera. Jei tarkim vienoj gatvej desimt sviesoforu, tai Lietuvoj visus, ar bent jau didziaja dali pravaziuotum degant zaliam, o Vokietijoj gali ir visouse raudona atstovet. Sviesoforuose sugaistama labai daug laiko. Jie turbut net negirdeje tokios savokos "zalias koridorius".
Vairuotojai dazniausiai mandagus, bet buna ir visai kitaip. Greiti visi virsyja mazdaug +5km/h, nes butent nuo 7km/h jau pradeda fotografuot radarai. Parkuojantis visi labai taupo vieta, tarp masinu lieka vos keliasdesimt cm. Eismas buna labai intensyvus, kamsciai buna letai judantys, jei tenka pastovet, tai tik del avarijos ar remonto.
 
Autoboanai: Kas nebuves Vokietijoj isivaizduoja kad autobanas tai kazkoks kosminis kelias su penkiom juostom ir pan. Is tikro didzioji dalis autobaunu yra lygiai tokie patys kaip musu kelias Kaunas - Klaipeda, ar Vilnius - Panevezys. Trys juostos buna tik ten, kur didelis transporto srautas (pvz. Bremen - Hamburg). Daugiau juostu buna tik aplink miestus, bet ten greitis dazniausiai ribojamas. Kur autobanuose ribomaja zenklais visi dazniausiai virsyja +10-+20km/h. Jei greitis zenklais neribojamas, tai galioja rekomenduojamas greitis 140km/h. Bet tai nereiskia kad galite lekti 400km/h. Negalima vaziuoti didesniu greiciu, nei nustatytas jusu automobilio gamintojo, arba padangu greicio indekse. Be to, ivykus avarijai prie jusu gali prisikabinti jei vaziavote didesniu greiciu nei rekomenduojamas. Taip pat autobanuose stovi radarai, kurie fotografuoja ne greiti, o atstumo laikymasi. Jei vaziuosit per arti kitos masinos galite gauti nemenka bauda.
 
Bendra keliu bukle tiek miestuose tiek autobanuose per kelis metus zymiai pablogejo. Uztat labai gera rajoniniu keliu bukle, man patinka jais keliauti, galima daug ka idomaus pamatyti aplinkui.
 
Komunikacijos: Gavau soka pamates kad Vokietija atsilikus nuo Lietuvos sioje srityje apie 5 metus. Tarifai brangus, 9ct/min/sms jiem yra pigu, jei nori uzskayti plana su kazkiek min, sms ir internetu, tai jau kainuos apie 25e menesiui. Jei uzsakai menesiui interneta, tai kaina iki 10e, o duoda 200-300mb, kartais su kokia akcija 500mb, bet cia jau skaitosi labai daug. Niekas netiki kad Lietuvoje uz 3e per menesi galima neribotai skambinti, rasyti ir narsyti 1gb. Mobilus internetas kainuoja apie 20e, o daugiausia duoda 5gb. Kai paklausiau kur galima rasti neribota mobilu interneta, tai visi konsultantai akis ispute ir pradejo tvirtinti kad pasaulyje dar tokio niekur nera. Beliko tik nusijuokti ir pasakyti kad Lietuvoje toks jau seniai yra. Jei norite nusipirkti isankstinio mokejimo kortele, butina tureti adresa kad ja uzregistruoti. O jei kortele turi koki nors plana, tai dar butina tureti ir vokiska banko saskaita. Vokietijoje yra 4 tikri operatoriai, kiekvienas ju turi gal po penkis virtualius, kiekvienas virtualus turi dar po penkis virtualius, kurie gali dar tureti kelis virtualius. Bardakas. Operatoriu simtai, bet jokio tolko. Nusipirkau kortele uz 10e ir maziausia papildyma uz 15e, po keliu dienu del neaiskiu priezasciu kortele uzblokavo, su operatorum nepavyko susisiekt nei telefonu nei internetu.
Jei kas vaziuoja i Vokietija pirkit mobilka.de, vienintele kortele bent kiek panasi i lietuviska.
 
Kalba: Anglu kalba Vokietijoje nereikalinga, ja sneka tik kaikurie vokieciai, jokie emigrantai nemoka angliskai. Be vokieciu kalbos darba susirast net pas rusus sunku. Jei galvojate kad Lietuvoje ismokote vokiskai, tai labai klystate. Mano drauge nuo pradines mokyklos mokesi vokieciu kalba vien desimtukais, 12 klasej islaike egzaminus geriausiu ivertinimu, o nuvaziavus i Vokietija ne zodzio nesuprato. Taip kad vokiskai galima ismokti tik Vokietijoje.
 
Biurokratizmas: Jis Vokietijoj labai didelis. Tai, ka Lietuvoje gali padaryti keliais peles paspaudimais, ten turi kalnus nuversti. Viskas labai sudetinga, bet kokia smulkmena atrodo tragedija. Viskas vyksta labai letai, mazai kur yra elektronines sistemos, viskas daroma per pasta. Jei Lietuvoje gali ramiausiai gyventi nesinaudodamas pastu, tai Vokietijoje be pasto dezutes tu esi niekas. Per savaite ateina tonos popieriu is ivariu instanciju. O dar vokieciai kazka drista kalbeti apie ekologija...
 
Bendrai: Jei planuojate emigruoti i Vokietija - pagalvokite dar karta. Tai toli grazu nebus toks grazus gyvenimas kaip isivazduojate. Jeigu vaziuojate su gera specialybe ir su gerais vokieciu kalbos pagrindais, jeigu darbdavys pades rasti busta ir sutvarkyti popierizma, jei susitaikysit su tuo kad nebeturesit draugu - tai galima vaziuoti. Bet jei norite tiesiog uzsidirbti pinigu, tai yra daug patrauklesniu valstybiu. Jei Lietuvoj uzdirbi mazai, bet sedi atsiputes, dziaugiesi gyvenimu su artimaisiais, galvoji verslo planus ir pan, tai Vokietijoj sukiesi kaip ziurkenas rate ir net nezinai ar turesi po menesio stoga virs galvos, nors ir uzdirbi trigubai daugiau.
Pilna visokiu apgauliu, aferu. Darbdavys gali nesunkiai apgaut, nes zino kad issiteist savo pinigus turi kryziaus kelius pereit.
 
Jei kada ir tektu grizti i Vokietija (kuo labai abejoju), tai tikrai ne Hamburga. Rinkciausi Kolna arba Bavarija.

Nu tai sėsk i lektuva ir skrisk, nuvarysi prie motinos duru, ir pasiliksi, kur bėda matai? O jei bijai viens varyt, vadinasi noro nėra, o jei pinigų nėra, vadinasi dirbt reik, o jei darbo nėra, vadinasi noro nėra, viskas aišku kaip 2x2

Draugas gamina šiuos meno kūrinius, jis sakė jam tai vienas malonumas gaminti. Bet kodėl juos nerelaisavus ir iš to nepadarius bisniuko?
 
Pats draugas bandė dėti į LT skelbimus: bet daug kas skambina ir klausia kaip pasigaminti? Ar tiesiog kaina per brangi parduok vos ne už centus?
 
Tai kur šiuos dalykus būtų galima realisuoti, nemanau, kad tai pavyktu Lietuvoje, reikėtu įeiti į užsieni, bet kaip taip padaryti?
 
Pridedu nuotraukas ir laukiu jūsų komentarų ir kaip siulytumėte tai realisuoti, o gal kas iš forumo tai padėtu padaryti :)
 
http://s7.postimage.org/ogn9x9u4r/12_1212_AUTO_art_001_stalas_V8.jpg
 
http://s7.postimage.org/dv3el9nt7/12_1212_AUTO_art_012_stalas_V8.jpg
 
http://s7.postimage.org/ssbvma11n/12_1212_AUTO_art_013_stalas_V8.jpg
 
http://s7.postimage.org/qp1gem18r/12_1212_AUTO_art_016_stalas_V8.jpg
 
http://s7.postimage.org/suvr944p7/12_1212_AUTO_art_018_stalas_V8.jpg
 
http://s7.postimage.org/iyuo9gyx7/12_1212_AUTO_art_021_stalas_V8.jpg
 
http://s7.postimage.org/8q273navf/12_1212_AUTO_art_023_stalas_V8.jpg
 
http://s7.postimage.org/5khldfs97/Alkuninis_V12_1.jpg
 
http://s7.postimage.org/glcqigki3/Alkuninis_V12_2.jpg
 
http://s7.postimage.org/4krahqd3f/V6_B_G_1.jpg
 
http://s7.postimage.org/5bom194uj/V6_B_G_3.jpg
 
http://s7.postimage.org/dv7zz0d6z/V6_B_G_4.jpg
 
http://s7.postimage.org/jxfmpi1mz/V6_B_G_5.jpg
 
http://s7.postimage.org/40guss98r/V6_B_G_12.jpg

Kaip ir kiekvieną mielą darbo dieną ponas Justas praleidžia rytą prie radijo imtuvo, klausydamasis LRT radijo stoties balso. Vakar, kaip ir kiekvieną trečiadienį, eterį okupavo šaunioji Z. Kelmickaitė ir užvedė aštrią diskusiją - kodėl Lietuvoje (o gal ne tik?) jaunuoliui sunku rasti darbą. Atrodo, tai iki stuburo smegenų įstrigusi tema. Teisingai, tačiau būtina akcentuoti vieno universiteto atstovo žodžius, kuriuose nurodyta bent jau trečdalis faktų, kodėl diplomuoti jaunuoliai neranda darbo. Ir kaip tie žodžiai skamba? Kas atspės? Manau, kad niekas neatspės. Ogi aš jų ir nesakysiu. Kol kas.
 
Šia žinute galbūt griaunu šio forumo prasmę, tačiau pasakysiu atvirai, remdamasis didžių (daug pasiekusių) žmonių patirtimi: kuo mažiau svajosi, galvosi, mąstysi apie pinigus - tuo daugiau jų turėsi. Ir tai yra ne kažkokia nesąmonė, o visiška realybė. Nors ir nemėgstu daug kalbėti apie save, bet prisipažinsiu, kad galvojau galvojau apie pinigus, bet. Tas galvojimas nebuvo įkomponuotas kiekviename žingsnyje, nesiekiau iš kiekvienos idėjos naudos - aplamai, dauguma mano idėjų yra išmąstytos ne dėl uždarbio, o dėl savęs. Ir tas galvojimas apie pinigus būdavo galbūt kokį kartą per mėnesį, atsigulus po sunkios darbo dienos į lovą. Tai net ne galvojimas, o tiesiog svajojimas. Svajojimas apie gerą namą ir pan. Kaip daugelis žino, svajotojams [su tikslu] yra daug lengviau siekti tikslo nei paprastiems žmonėms, kurių lūpose atsispindi žodžiai: vai, ateis ta diena ir rasiu, o dabar aš išgersiu. Kuomet ateis bus tas lemtingas darbo paieškos metas, tas pats žmogus liūdnai niūniuos: vai, nerandu darbo...
 
Paminėsiu vieno uždarbiečio mintį:
Ar jūs pritariate šiam jaunuoliui? Ar aš pritariu? Dieve (jei toks esi), kad daugiau tokių žmonigalvių (atleiskite už išsireiškimą) būtų! Pinigai yra mylimo darbo ir didelių pastangų rezultatas. Iš to net gi galima išvesti formulę: mylima sritis + didelės pastangos = pinigai. Ar skaitydami šią, trečią, pastraipą, jūs vis dar galvojate apie pinigus?
 
 
Paminėsiu to paties uždarbiečio mintį:
Pyk - nepyk, mielas kolega, bet čia tu padarei faktinę savo ateities (egzistencijos) klaidą! Tu galvoji apie pinigus! Kas būtų, jei kiekvienas mielas žmogus, vos tik pradėjęs dirbti, galvotų apie pinigus? Ogi paprastas dalykas įvyktų - smarkiai sumažėtų darbo kokybė. Grįžtant prie citatos, taipogi ir pagirsiu autorių: gerai baigta mokykla - gerai baigtas universitetas. Ir STOP! Paskutiniame teiginyje: "susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti" privaloma išbraukti žodį "gerą". Kodėl? Todėl, kad tau reikia tiesiog darbo. Minėdamas "gerą darbą" kasi sau duobę. Mes vėl grįžtame prie minties, kad neturime galvoti apie tai, kas mums duos finansinės naudos.
 
 
O štai čia mano mylimo (nesupraskite blogai) ir gerbiamo nario, kuris užsiima IT, nuomonė:
Čia tiktų posakis: nemesk kelio dėl takelio. Vis dėl to, jeigu teiginyje "lėkti iš lietuvos" turima galvoje, kad išvykti studijuoti į kitą šalį, neturiu nieko prieš - tai net gi naudinga. Dabar pasamprotaukime apie užsienį:
 
Ir aš būsiu lietuvis,
Ir čia ir tenais,
Bet nebūsiu turtingas -
Čianai, Lietuvoj
 
Nors kiek ir pažeidėme savo taisyklę - nekalbėti apie pinigus, tačiau kartais taisykles reikia laužyti, norint kažką įrodyti. Taigi, mielieji emigrantai, mūsų džentelmenai, ar jūs daug uždirbate? Taip, galbūt ir daug (juk dažnas grįžtate pilnomis kišenėmis), tačiau ar lengvai? Kiek žinau, ne vienas grįžta su prasta sveikata. Beto, ar jums patinka tas darbas? Daugeliui, manau, pakrypčiotų galvomis. O dabar paklausiu daug siekusių, apie pinigus negalvojusių žmonių, kurių didžioji dalis dabar leidžia atsikvėpti: ar daug uždirbate? Ar jums patinka jūsų darbas? Manau, kad į visus klausimus būtų teigiamas atsakymas. Tik teigiamas.
 

http://www.blogas.lt/uploads/r/rosyta/230912.jpg

 
 
Kad nepagalvotumėte, jog aš tik samprotauju, padovanosiu jums gaivų lietų, pirmą patarimą, kurį pats paskyriau viršuje esančios citatos autoriui:
Vėl gi grįžkime prie savo blevyzgų: toks dalykas, kaip čia uždirbsiu daug, ten uždirbsiu mažai - neegzistuoja. Vienintelė problema, su kuria tikrai gali rimtas žmogus susidurti uždarbiaudamas, yra nurodyta šioje mano paties rašytoje citatoje:
Kaip matote patys, čia yra kalbama apie labai didelius lūkesčius. Apie tai, kas parašyta toje citatoje, mes neturime teisės galvoti tol, kol nepasiekėme tos ribos, kuomet mūsų gimtoji šalis būtų per silpna susidoroti su mūsų pagimdyta idėja.
 
Taigi, pradedame gilintis į šios žinutės sentenciją. Viskas, ką aš jums noriu pasakyti, yra tai: ne apie pinigus mes turime galvoti, o apie savo protą ir atlyginimo suma priklauso ne nuo šalies, srities ar darbdavio, o nuo paties TAVĘS. Vietoje to, kad mes galvotume apie pinigus, verčiau praturtinkime savo žinias, nes tos žinios mums ir suteiks tai, apie ką galvoti yra sakyčiau... Nuodėminga.
 
Pats laikas suprasti, kas yra žinios ir kada mums žinios yra naudingos. Turbūt visi pritariate, kad mokykla ir universitetas yra standartiniai mokymo objektai, kuriuose įgauname tvirtą įvairių žinių, bet silpną savo srities, profilį. Sakydamas, kad mes turime gilinti savo žinias, turiu galvoje ne plėsti savo bendrąjį profilį, o stiprinti savo srities žinias. O čia pateikiu faktą: tie, kurie daug laisvo laiko praleidžia sąžiningai "kraudamiesi" žinias savo mėgiamai profesijai (kurie žino, kuo nori būti), pasiekia daug daugiau nei tie, kurie mokyklose gauna aukštus įvertinimus, tačiau laisvalaikį švaisto į visas puses ir nelabai susigaudo savo ateities požiūryje. Ir tai yra neginčytinas faktas - apmėtykite mane muilu, "išmaudykite" sniega - aš vistiek sakysiu tą patį. Žinoma, visada yra išimčių: pasiseka ir tiems ir kitiems, pasiseka net kas dieną mąstantiems apie pinigus, tačiau čia yra savotiški niuansai - galbūt turtingi tėvai ar pan. Tačiau, pinigai neprideda žinių. Pinigai atima žinias.
 
Štai radau dar vieną savo paties parašytą šiurkščią, bet prasmingą tiesą:
Nepaminėjau to, kad sėkmingas gyvenimas - tai skausmingas gyvenimas. Yra sakoma: per kančias į žvaigždes. Joks žmogus nepasiekia daug gulėdamas lovoje galvodamas apie pinigus. Būna laimės kūdikių, kurie laimi loterijose - tai tiesiog sėkmė. Puiku, jeigu jūs dalyvaujate loterijose - tai tik sveikintinas žingsnis. Tiesa, nepamirškite tokio dalyko, kad loterijos sukurtos tokiu principu, kad bet kokiu atveju pralobsta ne lošėjai, o loterijos vadovai (jei tu ir laimėsi milijoną, loterijos fonde bus 10 kartų didesnė suma sukrauta tiesiog iš nesėkmingų žmonių). Grįžtant prie temos, noriu paminėti, kad mes kiekvienas turime, tiesiog privalome atrasti savo mylimą sritį. Vienam tai lengva, kitam sunku. Štai aš jau būdamas 14 metų žinojau, kad gyvenimą siesiu su IT - dabar man 19 metų ir mano mąstysenoje yra tik vienas pokytis dėl savo profesijos: aš dar labiau noriu siekti kažko siekti IT nei būdamas 14 metų. IT nėra lengvas dalykas, kolega Washkys yra pasakęs, kad IT čia ne mokslai, o technologijos lemia žinių gausą. Svarbiausia bet kokio IT specialisto paskirtis yra gebėti greitai ir tinkamai rasti reikiamą informaciją, nes informacijos apie IT yra tiek daug, kad jai apdoroti neužtektų nei 100 žmonių galvų. BET. Reikia mokytis, reikia siekti - konkurencija vis dėl to yra ir kiekviena tinkamai išnaudota minutė reiškia labai daug. Aš dievinu tokius žmones, kurie "kapstytis" savos profesijos link pradeda jau paauglystėje. Jei jie tai daro sąžiningai ir uoliai, 90proc. tikimybė, kad jei jie nueis tinkamu keliu, jie pasieks labai daug.
 

http://www.jezus.lt/img/resized/wysiwyg/Straipsniai/sekme.jpg

 
 
Visiškai kita kalba apie vadinamus invalidus (esu girdėjęs tokią nuomonę iš vieno mokslininko apie jaunuolius, kurie baigę mokyklą nežino ko nori ir kur "stoti", tad renkasi populiariausias specialybes). Tokius žmones aš vadinu tiesiog nesėkmingais žmonėmis. Jie nežino nieko: nei savo, nei aplinkinių žmonių vertės. Rinktis specialybę "iš oro" žvalgantis į populiariausias specialybes yra paskutinis žingsnis nedarbingumo diplomo link (taip aš vadinu diplomą, kuomet žmogus su juo negauna darbo). Kodėl tokie žmonės neranda darbo? Būkime optimistai, tokius variantus "iš oro" renkasi nemąstantys žmonės, kurie galvoja, jog tuos 3-6 metus lengvai "atsėdės" kursuose ir susiras darbą. Jie neįdeda jokių pastangų, mokosi standartiškai, o mes žinome, kad standartiškas mokymasis šiais laikais neduos nieko - nori daug pasiekti, tuomet mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis.
 
Štai populiariausios specialybės: vadyba, teisė, ekonomika, psichologija... Ir kas iš to? Žinote, kodėl jos populiariausios? Nes egzistuoja ta nesveika banga, kuomet vienais metais įstojo daug, galbūt protingų ir žinančių ko nori, abiturientų, o sekančiais metais tos pačios specialybės link pradėjo pulti nemąstančių abiturientų pulkas, pamatę, jog tai populiariausia specialybė! Dar vienas niuansas, kodėl neranda to darbo - tai elementarus atvejis, kuomet trūksta darbo vietų. O darbo vietų trūksta tik neišmanėliams. Žmogų su gera galva gali priimti ir į užpildytą darbo rinką. Žinoma, teisė, vadyba ir pan., yra tokios disciplinos, kur reikia ir patirties, tačiau žmogui su gera galva patirties netrūks. Gera galva yra ne ta galva, kuri mokykloje gali mokytis aukštais balais ir nieko daugiau, o ta galva, kuri geba pažinti save ir žino, kas yra teisinga, o kas ne.
 
Vėl grįšiu prie savęs ir paminėsiu trumpą savo istoriją. O man pinigai buvo šlykštūs. Mano tikslas buvo tobulėti. Pakakdavo sugadinti kompiuterį, o po to jį taisyti, kad gebėčiau susigaudyti - ogi kas yra kas. Atėjo laikas, kuomet žmonės pradėjo kreiptis pagalbos į mane, nors aš nė nesisiūlydavau. Taip žmonių gausa vis didėjo, didėjo, kol nusprendžiau viską oficializuoti. Įkūriau servisą, daug projektų susijusių su servisu, tačiau apie pinigus aš negalvojau. Net ir dabar, turėdamas darbą tiesą pasakius geroje įmonėje, taip pat dirbdamas savo servise, aš neskaičiuoju pinigų - didžiąją dalį jų taupau (turbūt velniai žino kam), aš stengiuosi niekada negalvoti apie tuos pinigus, o tiesiog pasinerti į darbą. Galvojimas apie pinigus yra atvirkščiai proporcingas pinigų kiekiui.
 
Ir , nustokite galvoti apie pelningas idėjas. Jūs esate lyg perdirbimo aparatas: į jūsų galvą ateina nepelninga idėja >> savo žinių pagalba ir didelėmis pastangomis idėją paverčiate pelninga.
 
Ir tai, ką pasakė universiteto atstovas (atkelta iš pirmos pastraipos): kiekvienas žmogus tik savo dėka patiria pokylius ar nuosmukius - niekas kitas nekaltas dėl to, kad žmogus neranda darbo, tik jis pats. Ši mintis yra gili, bet teisinga. Dar vienas aspektas, kurį paprėžė tas žmogus (gaila, neprisimenu pavardės): jaunuoliai tiesiog per daug galvoja apie pinigus ir per daug įvertina save.
 
Aš esy laimingas dėl tų žmonių, kurie siekia tikslo negalvodami apie finansinę naudą, o tiesiog mylėdami savo darbą. Mes kiekvienas privalome gerbti savo protą, o ne pinigus. Protu, o ne užpakaliu mes uždirbame pinigus. Susimąstykime savo ateitimi :)

Gal ant prikolo nepildyk, nes kazkieno kito vieta uzimsi(aisku per papildomus stojimus iskrisi, bet kazkam gali savaite sugadinti :D), o gal tas kitas zmogus nusiteikes lietuvoje studijuoti.