Aidahasas

u sorry zmogau, bet jeigu tau 300 euru permoka yra normali, tai siulyciau gerai pagalvoti :)
 
Siulau nepradeti diskutuoti, nes matosi , kad taikaisi man ikasti ;)
 
Jeigu tu uz tokius kainu skirtumus, nu tai ka cia daugiau su tavimi bepakalbesi :D

Pats ilgą laiką stebėjau vieną televizorių, tai būdavo, kad išmeta net kelis variantus to paties televizoriaus su skirtingomis kainomis. Ir plius dar varle.lt yra tokia situacija, kad bent kiek man teko pirkti, internetinė kaina neatitinka realios kainos parduotuvėje, nes nuėjus į parduotuvę, agentas tau gali pasiūlyti dar mažesnę kainą ir gali net nusiderėti vietoje būdamas.

Ironiška tai, kad į straipsnį apie tai, jog nereikia galvoti apie pinigus mus atvedė noras tapti turtingais. :D

Eini į parduotuvę, prikabini šiukšles, eini su draugais susitiks pirkabini šiukšles, eini į darbą prikabini šiukšles. Joks čia užsiknisimas :D

11-12-kūriniai.ppt
 
12OKU-SAMPROTAVIMO-TEMOS.ppt
 
Lietuvių-skaidrės-Microsoft-PowerPoint-Presentation.ppt
 
temu_kontekstai.doc

galvojau kiek laiko praeis nuo naujos narės registracijos iki nuotraukos paprašymo :rolleyes:
Ir štai ... paprašė pirmas ^_^

man asmeniškai ką žmogus su savo organizmu namie daro, jei tai netrukdo ir nesukelia papildomų išlaidų visuomenei, yra visiškai pofik.

Alfa prifantazavo - komentaras išsitrinė.

Sveiki, matau, jog yra daug naudingų pasiūlymų, tačiau nematau rezultatų. Pasiūlymai negali tapti karštomis temomis, todėl galbūt ir lieka užmaršty. Tačiau norėčiau pasidalinti viena idėja(keista, jog niekam dar nekilo), galbūt administracija atkreips dėmesį ;) .
 
Taigi, dažnai atliekant sandorius daugeliui turbūt tenka susidurti su vienu nepatogumu. Tai Tapatybės tikrinimas. Norint patikrinti nario tapatybę tenka įvesti jo slapyvardį bei vardą ir pavardę. Problema yra tame, jog tenka kopijuoti slapyvardį(atidarant naują langą). Žinoma, problema nėra esminė, tačiau siūlau palengvinti šią procedūrą:
 
Mano pasiūlymas yra prie kiekvieno nario profilio pridėti dar vieną papildomą langelį, kaip jau esantys(tereiktų sukurti ikonos dizainą): http://easycaptures.com/fs/uploaded/575/9589223882.jpg su galimybe patikrinti nario tapatybę įvedus tik vardą ir pavardę. Taip būtų sutaupyta ir laiko, ir saugumas bei apgavysčių skaičius sumažėtų(daugelis tiesiog patingi patikrinti tapatybę, nes tai gan komplikuota). Tai nėra labai didelis darbas ir norėčiau, jog šis pokytis būtų įgyvendintas(kad ir kaip Uždarbis.lt nemėgsta naujovių)
 
Kokia jūsų nuomonė? Kokia administratorių bei moderatorių pozicija? Nenorėčiau, kad ši tema tik ir liktų eiliniu pasiūlymu :)

Prisipažinsiu – šiemet jau ketinau šį kasmetinį pranešimą praleisti ir pasilikti visas mintis jubiliejui. Bet nusiskundimas forumu leido suprasti, kad sausio 5-toji Uždarbis.lt negali likti nepaminėta – kad ir keliomis dienomis vėliau nei įprastai.
 
Taigi praėjusį savaitgalį Uždarbis.lt pradėjo savo dešimtuosius gyvavimo metus.
 
Ką nuveikėme per pirmuosius devynerius ir kas mūsų laukia ateityje? Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos šiandien yra puiki proga aptarti.
 
Jeigu tai, ką kartu pasiekėme nuo 2004-tųjų, būtų galima reziumuoti viena nuotrauka, ji tikriausiai būtų ši:
 

 
Kaip mes čia atsidurėme? – klausiau savęs ne vieną kartą.
 
Kokia Uždarbis.lt strategija, vizija ir tikslai? – klausė manęs vienas verslo informatikos studentas, forumą nusprendęs įtraukti į savo kursinį darbą.
 
Ar gali pasakyti, ar apsimoka kurti forumą? Ar greitai gausiu iš jo pelno? – privačiai teiravosi kitas – neseniai užsiregistravęs – narys.
 
Šiandien būtų paprasta pasakyti, kad viskas buvo apgalvota ir suplanuota dar prieš devynerius metus, – kad Uždarbis.lt dabar tik baigia vykdyti savo dešimties metų strategiją, parašytą 2004-taisiais ir nei karto neredaguotą, – ir kad viskas buvo daroma remiantis verslo logika bei tikslingai siekiant apskaičiuoto pelno.
 
Bet tai būtų melas. Mes niekada neturėjome jokios strategijos – neturime jos ir dabar. Kaip neturėjome ir jokio verslo plano: pirmus keturis metus – kol nepasiekėme 10 000 lankytojų per dieną – Uždarbis.lt negeneravo nei lito – turėjome tik viltį, kad kada nors forumas nebebus nuostolingas ir galės pats save išlaikyti.
 
Dabar galiu pasakyti, kad ta diena atėjo. Nors Uždarbis.lt administratoriai ir moderatoriai savanoriškai skiria savo laisvą laiką forumui prižiūrėti, kasdien plūstančių pagalbos laiškų atsakinėjimas bei serverio priežiūra, leidžianti užtikrinti sklandžią forumo veiklą, – tai jau darbai, kuriuos dirbantiems žmonėms bent simboliškai galime atsilyginti.
 
O kokia buvo pradžia?
 
Atgal. Į praeitį.
 
Tai buvo laikai, kai...
 

internetu naudojosi tik kas ketvirtas lietuvis; Internet Explorer 6 buvo populiariausia interneto naršyklė pasaulyje (Firefox ir Chrome dar neegzistavo); kas antras lietuviškas puslapis naudojo ten.lt subdomeną (nes ".lt" domenai kainuodavo po 180 Lt / metams); svetainė niekada nebūdavo baigta, jei į ją neįdėdavai savo "Top100" lankytojų skaitliuko (ačiū, kad atsiradai, Google Analytics); 88x31 px buvo reklaminio skydelio dydžio standartas, o reklamą Lietuvoje galėjai iškeisti tik į reklamą (88x31.lt), bet ne į pinigus (mintis apie Google AdSense Lietuvoje skambėjo neįtikėtinai); kiekvienas save gerbiantis "uždarbiautojas" turėjo e-Gold sąskaitą – ar net penkias – nes PayPal naudotis lietuviams tuomet dar buvo griežtai draudžiama; neegzistavo nei Facebook, nei Twitter, nei YouTube, o Skype dar buvo niekam nežinomas kelių mėnesių kūdikis.
Tokioje aplinkoje prieš devynerius metus atsirado šis puslapis.
 
Bet pabėkime šiek tiek į priekį: 2005-tųjų pavasaris, kai forumui jau daugiau nei metai.
 
Mūsų, registruotų narių, čia jau keli šimtai, bet tų, kurie aktyviau dalyvauja diskusijose, – turbūt mažiau nei šimtas. Jausmas – kaip paskutiniais metais mokykloje: vienus žinai geriau – kaip savo klasiokus, kitus gal tik iš matymo – kaip pararelinių klasių moksleivius – bet tokių, apie kuriuos negalėtum pasakyti nei žodžio, – labai mažai. Kiekvienas naujas narys greitai tampa žinomu kitiems – užregistruodamas tarsi praverdavo privataus vakarėlio duris, kur visų akys nukrypdavo į jį.
 
Vis dėlto naujų temų per dieną atsirasdavo vos kelios, o kartais – nė vienos: ateidavai vasarą į forumą ir nerasdavai visiškai nieko sau įdomaus. Tada man kildavo klausimas, kam apskritai jis reikalingas ir kiek tai tęsis, – kam skirti laiką rūpinantis dalyku, kuriuo mažai kas naudojasi.
 
Keliais skirtingais laikotarpiais nebuvau vienintelis už forumą atsakingas žmogus ir toks klausimas kildavo ne man vienam. Vienas vyresnis kolega netruko priimti logišką sprendimą: kai tau yra virš 20, neturi kada kiauras dienas sėdėti prie forumo su keliasdešimt aktyvių narių ir galvoti, kaip jį patobulinti, kai jokios grąžos iš to negauni ir perspektyvų jokių nesimato.
 
Tai, kad tuo metu stipriai abejodamas forumo ateitimi likau juo rūpintis daugiausiai įtakos turėjo mano jaunas amžius: kai tau yra 15-ka, laiko po pamokų turi marias, o kaip prasmingai jį išnaudoti – pasirinkimų ne tiek ir daug (ačiū Dievui, manęs niekada nedomino kompiuteriai žaidimai) – tad tiesiog tuo metu neradau, ką galėčiau veikti geresnio, ir visko nemečiau.
 
Viskas pasikeitė 2005 gegužę, kai forume užsiregistravo NuPagady – narys numeris 585. Netrukus atrodė, kad jo visur pilna. Jis turėjo daugybę idėjų forumui, kaip ir ką reikėtų pakeisti, – ir jos man visos patiko, ką retai galėdavau pasakyti apie kitų narių pasiūlymus. Iki tol mano požiūris retai sutapdavo su kitų pirmųjų administratorių ir moderatorių – ir todėl būdamas jauniausias dažniausiai jiems nusileisdavau. Atsimenu tokį keistą jausmą: kai žinai, kad darai ne taip, kaip tau atrodo teisinga, bet tai, ko nori dauguma.
 
NuPagady ne tik nestigo idėjų, bet ir noro jas pačiam įgyvendinti – tad netrukus forumas jau turėjo du savininkus. Dėl to buvau labai laimingas: nuostabus jausmas žinoti, kad nesi vienintelis žmogus, kuris kelsis naktį, forumui staiga nustojus veikti, – kad yra dar kažkas, kuriam ši svetainė rūpi ne mažiau nei tau. Nesvarbu, kad to pora metų vyresnio vaikino iš kito miesto niekada nesi gyvai matęs.
 
"Ar nemanai, kad mums reikia pereiti prie .lt domeno?", – paklausė NuPagady manęs 2005-tųjų vasarą, kai puslapis buvo pasiekiamas adresu "uzdarbis.info". "O kam? Juk forumas jau beveik miręs" – atsakiau jam tada – ir jis tikrai toks buvo tą karštą vidurvasarį, kai dauguma iš mūsų keliasdešimt aktyvių narių paliko miestus ir patraukė į gamtą: tais laikais kompiuteriai buvo stacionarūs ir su žmonėmis nekeliaudavo, internetas kaimuose buvo sunkiai pasiekiamas, o WAP – dar visiška naujiena. Iki šiol atsimenu, ką NuPagady man tuomet atsakė: "O aš manau, kad tai tik pati pradžia".
 
Tai buvo turbūt pirmas kartas, kai pradėjau galvoti, kad iš to paprasto forumo gali išaugti kažkas didesnio. Tad rudeniop mes ėmėmės darbų. Smagu, jog dauguma tuo metu su vienu pirmųjų forumo atnaujinimų sveikinusių narių yra aktyvūs ir šiandien – praėjus aštuoniems metams:
 

 
Tuo metu net toks esminis dalykas kaip forumo taisyklės buvo dar tik planuose. Nebuvo nei įspėjimų, nei atsiliepimų, nei tapatybės, nei reputacijos sistemų. Nebuvo nei skelbimų, nei temos prisegimų, nei temos iškėlimų. Nebuvo daugybės dalykų, be kurių šiandien Uždarbis.lt neįsivaizduojamas, bet tuo metu susiformavo svarbiausias iš visų – mūsų principai.
 
Per vieną pirmųjų gyvų susitikimų iš Kauno specialiai atvykęs į Vilnių NuPagady iškėlė mintį, jog turime labiau skatinti perspektyvius uždarbio būdus, netoleruoti nesąžiningų narių ir bet ko, kas yra nelegalu pagal įstatymus. Dabar sunku tuo patikėti, bet iki tol forume net buvo skiltis "Cheat software", kur nariai diskutuodavo apie sukčiauti padedančias programas. Jos greitai neliko.
 
Tais klausimais, su kuriais su NuPagady sutarėme, didelė forumo narių dalis mums nepritarė – todėl būdamas paaugliu niekada nebūčiau drįsęs vienas priimti tokių sprendimų, kuriuos kartu priėmėmė per kitus tris metus.
 
Pavyzdžiui, daugelis negalėjo suprasti, kodėl mes pradėjome šalinti iš forumo narius, kurie užsiėmė kardinimu, vogtų skriptų platinimu ir kitais nelegaliais dalykais. "Koks jūsų reikalas?", – klausė jie mūsų.
 
Vienas sunkiausių ir svarbiausių sprendimų forumo istorijoje buvo PTR, PTC, HYIP, AutoSurf ir visų su jais susijusių diskusijų uždraudimas. Tai buvo neabejotinai pačios populiariausios temos forume, dėl kurių jame lankydavosi bene pusė visų narių. Pusė! Ir staiga mes paskelbiamė, jog tai nuo šiol forume yra draudžiama: diskusijos, kurios atvedė 50% lankytojų srauto, per vieną dieną šiame forume tapo nepaigeidaujamomis.
 
Tai galėjo baigtis arba labai gerai arba labai blogai. Buvo nemaža tikimybė, jog forumas visiškai apmirs, jei aktyviausiai nariai susikurs ir pereis į kitą, kuriame tokių draudimų nėra. Mes turėjome viltį, kad nariai liks ir tų temų uždraudimas paskatins juos pradėti domėtis perspektyvesniais uždarbio būdais – ar net programavimu ir dizainu. Žodžio "verslas" tuo metu (2006) forume, kurio narių amžiaus vidurkis buvo maždaug 16 metų, apskritai niekas nevartojo.
 
Daug kas iš pradžių tokio populiariausių temų draudimo nesuprato ir nepalaikė. "Drausti tik tam, kad drausti?", "Jeigu jums nepatinka tie uždarbio būdai, kodėl jais neleidžiate užsiimti kitiems?" – tokių suprantamų reakcijų sulaukėme ne vienos.
 
Šis ir daugybė kitų vėlesnių draudimų – tokių, kaip paskolų ir Facebook pardavimų, – kurie atėmė iš dalies narių būdą uždirbti, kiekvieną sykį atsiliepdavo mums vis nauja neapykantos banga, bet manau buvo esminiai keliant forumo lygį.
 
Kodėl mes įvedemė tiek draudimų? Dėl forumo įvaizdžio – dėl žmonių, kuriuos jis pritraukia. Niekada rimti žmonės – o su jais ir rimtos diskusijos – nebūtų atėjusios į forumą, kurio daugumą sudaro vaikai, užsiėminėjantys PTR ir HYIP. Lygiai taip pat vyresniam ir labiau patyrusiam žmogui būtų gėda save susieti su bendruomene, kuri Lietuvoje garsėja tik kaip lengvų paskolų sunkiai gala su galu suduriantiems žmonėms vieta ar kaip Facebook šiukšlintųjų centras.
 
Tai, jog mūsų su NuPagady principai visais esminiais klausimais sutapo, leido ne tik drąsiai priiminėti sprendimus, kurie sukeldavo nemažos dalies narių garsų nepasitenkinimą, bet ir padėjo pagrindus buriant administratorių ir moderatorių komandą daugeliui metų į priekį: mes pradėjome ieškoti narių, kurie vadovautųsi tokiais pat principais ir nebijotų jų ginti, net jei dauguma mano priešingai.
 
Tai reiškia, kad kiekvienas naujas moderatorius turėjo nekęsti nesąžiningų žmonių, kaip nekenčiame mes, gerbti kitus narius, kad pats būtų gerbiamas, ir mokėti aiškiai dėstyti savo mintis, kad neliktų nesuprastas tuomet, kai tenka priimti nepopuliarius sprendimus.
 
Šiame forume administratoriai ir moderatoriai vaidina ypatingą vaidmenį – jie nėra tik forumo prižiūrėtojai – tai tarsi visos bendruomenės taryba, su kuria kiekviena nauja taisyklė ir atnaujinimas yra derinamas. Labai dažnai naujų taisyklių ir funkcijų pasiūlymai ateina iš jų pačių – nes tai vieni aktyviausių narių, išspręndusių daugybę problemų, su kuriomis į juos žmonės kreipėsi.
 
Kelis pirmus forumo gyvavimo metus būdavo baisu prie jo neprisijungti kasdien 365 dienas per metus, nes nežinodavai, kas gali nutikti. Šiandien esu laimingas, kad Uždarbis.lt administravimas nepriklauso nuo vieno žmogaus. Net jeigu aš dingčiau, niekas nesugriūtų: dabartiniai administratoriai pajutę poreikį savo nuožiūra gali pakviesti naujus moderatorius (galiojant veto teisei: visi administratoriai tai kandidatūrai turi pritarti), su kuriais jų principai sutampa, o tai reiškia – kad sutampa ir su mano. Tuo įsitikinau visiškai nesikišdamas į paskutinę moderatorių atranką prieš kelis metus.
 
Tad turbūt pagrindinė pamoka, kurią išmokau per visus devynerius Uždarbis.lt metus: atrasti ir vertinti žmones, kurie patekę į bet kokią situaciją priimtų tokį patį ar – dažniausiai – geresnį sprendimą, nei priimčiau pats. Be jų šis forumas niekada nebūtų sulaukęs šimtatūkstantinės auditorijos. Be Uždarbis.lt komandos – visų dabartinių ir buvusių administratorių ir moderatorių – nebūtų Uždarbis.lt.
 
Jei kam nors įdomu, kas tie paslaptingieji VIP nariai, kurių dauguma forume dabar beveik nesireiškia, – atkreipkite dėmesį į jų registracijos datas. Dauguma jų – tai žmonės, kurie buvo šalia Uždarbis.lt savo darbais, patarimais ir naudingais pranešimais tuomet, kai jis buvo dar kudikystėje. Tik dėka to laiko, kurie jį praleido rūpindamiesi menku ir mažai žinomu forumu, jis yra šiandien toks, koks yra dabar. Tavęs čia tikriausiai šiandien nebūtų, jei pirmaisiais gyvavimo metais ta maža grupelė žmonių nebūtų aukojusi savo laiko jo moderavimui, neleisdama įsigalėti chaosui, ir – svarbiausia – jei nebūtų kūrusi įdomaus turinio, dėl kurio prie mūsų jungėsi vis daugiau ir daugiau protingų žmonių, kol galiausiai šį forumą atradai ir tu. Jie yra VIP – very important people – nes savo momentu jie tokie šiam forumui ir buvo – vieni svarbiausių.
 
Ateityje – kitaip?
 
Visus devynerius metus Uždarbis.lt tobulėjo identikuojant iškilusias problemas ir ieškant joms geriausių sprendimų – kartais tai taisyklių papildymai, kartais naujos funkcijos – kaip atsiliepimų ir tapatybės sistemos, apgavysčių forume skaičių sumažinusios daug kartų ir leidusios nepažįstamiems žmonėms vieni kitais pasitikėti.
 
Įdomu tai, kad pasiekėme daugiau nei 120 000 unikalių lankytojų per mėnesį ribą niekada neturėję nė vieno žmogaus, prie šios svetainės dirbančio pilnu etatu (ne visai teisingam palyginimui: "Verslo žinios", turinčios panašų lankomumą, samdo 100 žmonių).
 
Ką tuomet Uždarbis.lt galėtų pasiekti, jei turėtų komandą, dirbančią prie šio puslapio pilną darbo dieną kasdien ir nusistačiusią sau ilgalaikius tikslus?
 
Pagrindinis iššūkis
 
Kaip galėtume apibrėžti daugumą Uždarbis.lt narių? 12-36 metų amžiaus; vyriškos lyties; moksleivis, studentas, laisvai samdomas darbuotojas, verslininkas arba žmogus, turintis nuolatinį darbą ir svajojantis jo kada nors atsikratyti; besidomintis ar užsiimantis verslu, technologijomis, pokeriu, lažybos, asmeniniu tobulėjimo ar politika.
 
Dabar pagalvokite, kiek tokių žmonių asmeniškai pažįstate. Kiek iš jų nuolatos lankosi šiame forume? Kiek yra kažkada lankęsi, bet daugiau niekada negrįžę? Kiek iš jų apskritai yra apie jį ką nors girdėję?
 
Kur link aš lenkiu? Manau, kad Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių žmonių (pagalvokite vien apie visus verslo, ekonomikos ir informatikos krypčių studentus bei neseniai baigusiuosius), kuriems Uždarbis.lt galėtų tapti vienu svarbiausių žinių šaltiniu, – bet toks šiandien nėra.
 
Kodėl nėra? Kodėl daugybė jaunų žmonių, kurie domisi tais pačiais dalykais, apie kuriuos diskutuojame Uždarbis.lt, nėra nuolatiniai šio puslapio lankytojai? Aš to klausiu savęs paskutines tris savaites.
 
Pažiūrėkime kitu kampu – kaip Uždarbis.lt paskutiniais metais atrodo panašių lietuviškų svetainių kontekste:
 

 
Lyginant Uždarbis.lt su panašiomis svetainėmis galima padaryti porą išvadų:
 

Uždarbis.lt iš esmės niekuo nenusileidžia populiariausiams tos pačios tematikos – verslo ir technologijų – portalams Uždarbis.lt smarkia atsilieka nuo populiariausių Lietuvoje to paties pobūdžio – lankytojų kuriamo turinio – svetainių
Bet pati svarbiausia man atrodo ta beveik visiškai tiesi linija, kuria išreikštas mūsų lankomumo kitimas. Tai reiškia, kad per paskutinius pusantrų metų Uždarbis.lt visiškai neauga: jeigu praėjusį mėnesį prie forumo prisijungė 1 000 naujų narių, reiškia, tiek pat jų čia ir nustojo lankytis.
 
Kitaip sakant, Uždarbis.lt šiandien yra tarsi kiauras kibiras: į jį gali pilti vandenį, bet kol jo apačioje bus skylė (priežastis, dėl kurios tiek užsiregistravusių narių forumą apleidžia), tol tas kibiras niekada neprisipildys – nepasieks to, kas jame telpa (kiek realiai lankytojų Uždarbis.lt galėtų turėti).
 
Koks pagrindinis rodiklis, kurį reikėtų siekti pagerinti? Ne lankytojų, ne registracijų, bet aktyvių narių – tų, kurie prisijungė prie Uždarbis.lt per paskutines 30 dienų, skaičius. Šiandien Uždarbis.lt turi 6 000 aktyvių narių, iš kurių 2 400 (40%) prie forumo prisijungia kasdien. Tai reiškia, kad turime dar apie 50 000 žmonių, kurie kažkada skyrė laiko tam, kad čia užsiregistruotų, bet galiausiai neberado to, dėl ko vertėtų sugrįšti. Mums reikia juos susigrąžinti.
 
Taigi klausimas, kurį šiomis dienomis sprendžiu: ką reikėtų keisti, kad Uždarbis.lt taptų vieta, į kurią daugiau žmonių sugrįžtų kasdien? Ko trūksta, kad čia pradėtų lankytis panašius pomėgius turintys mūsų pažįstami?
 
Galbūt forumai – tai interneto praeitis? Per paskutinį dešimtmetį sparčiausiai augusios interneto bendruomenės naudojo visai kitus diskusijų formatus. Galbūt Uždarbis.lt turėtų pereiti prie Reddit, Quora, StackExchange ar kito formato?
 
Visa tai atviri klausimai kiekvienam. Būtų įdomu sužinoti jūsų mintis, kokį Uždarbis.lt norėtume matyti ateityje.
 
Statistika
 
Per metus narių padaugėjo nuo 48 300 iki 60 500, pranešimų – nuo 1 833 100 iki 2 139 393, o lankomumas nuo 16 500 iki 20 000 narių kasdien.
 
Metų forumiete 2012 šiemet tapo zyzuole.
 
Naudingiausi nariai
 
Tikriausiai ne vienas greitai permetęs tekstą akimis nusprendė nesivarginti jį visą skaityti ir atkeliavo tiesiai čia. Matyt, ne veltui – antrus metus iš eilės skelbiu daugiausiai "mėgstamų" pranešimų (surinkusių 10 ir daugiau reputacijos taškų) per 2012-tuosius metus parašiusių narių sąrašą.
 
Šiemet bent vieną mėgstamą komentarą parašė daugiau nei pusė tūkstančio narių (533) – tai šiek tiek daugiau nei pernai (464). Visą sąrašą rasite čia (ieškoti savęs: CTRL + F).
 
Kaip ir pernai, Uždarbis.lt marškinėliai priklauso kiekvienam, kuris parašė 5 arba daugiau "Mėgstamų" pranešimų:
 

mikas1982 (20) lasickui (19) Justinas (15) ZJA (15) Movado (14) Giedrius (14) esnyper (13) Arvydas (12) dziu-mAn-dzy (12) litas (11) JustasP (11) dageris_ (11) dskpajurys (10) B.T.M. (10) Frankenstein (9) Paulius. (9) BrainStorm (9) Kofemanas (9) Leader (8) click (8) ecash (7) Sir Blackbeard (7) klientas (7) gio (7) campagnolo (7) zyzuole (7) iPauL (7) Andrejus (6) anon (6) suvalgysiu (6) Mikaz (6) UnoDėdė (6) Promise (6) HOST321 (6) Andriuslink (6) wicked (6) Marius.S (6) InTeXaS (6) daryZ (6) Meilutė (6) KingPin (5) OxyG3N (5) Rated (5) emporio (5) extremist (5) epsaitas (5) Karolis (5) Jasinka (5) Dolis (5) BigMan (5) NEO_ (5) GotMilk? (5) TonY B (5) twea (5)
Galioja tos pačios dvi sąlygos aukščiau paminėtiesiems marškinėlius gauti:

Tai turi būti tavo pirmieji Uždarbis.lt marškinėliai (dalis narių juos jau yra gavę) Reikalingas pašto adresas Lietuvoje, į kurį marškinėlius galėtume nusiųsti
Norėdami atrasti marškinėlius savo pašto dėžutėje, paminėti nariai turėtų parašyti man AŽ tema "MARŠKINĖLIAI" (būtinai taip, didžiosiomis, kad nepasimestų tarp kitų žinučių) iki sausio 16 dienos su:

Savo dydžiu (S, M, L, XL...) Lytimi (V / M) Adresu Lietuvoje (įskaitant pašto indeksą, kurį galite sužinoti post.lt)
Jei jokių nesklandumų nekils, marškinėliai bus pasiūti specialiai pagal jūsų nurodytus dydžius ir išsiųsti tiesiai jums iki vasario 15 dienos.
 
Pabaigai
 
Dabar pagalvojau, kad 9 – tai pusė pilnametystės. Kur mes visi būsime po dar devynerių? Tikiuosi, kad Uždarbis.lt tuo metu turės jau ne vieną savo milijonierių :)
 
Tradičiškai, šiek tiek istorijos akimirkų – tiems, kurie buvo kartu, ir tiems, kurie dar bus.
 

2004 02 09 2004 07 30 2005 02 04 2005 12 21 2006 07 18 2007 03 07 2007 09 23 2008 01 05

Čia daugiau nepilnamečiai gali sakyti norį amžiaus mažinimo, bet iš tiesų 18 yra puiki riba. Galbūt, būtų galima leisti tam tikrą veiklą vykdyti nepilnamečiams, pavyzdžiui - verslo liudijimai ar individuali veikla, ar dar kažkokia specifinė verslo forma, kadangi daug verslių žmonių ir jaunesnių, tačiau visiška nepriklausomybė ir atsakomybė - ne, čia keisti nieko nereikia.

Sveiki, esu Elvinas iš Papušinio kaimo, ieškau tokios ir tokios, o jei rimtai tai esu iš Šiaulių apskrities tiksliai nepasakysiu,nes mama supyks, be to, mama yra pasakius nepažįstamiems adreso nedalinti! Užaugau kompiuterių apsuptyje todėl esu pašėlęs noliferis ieškantis uždarbio. Užsiregistravau čia,kad pasiekčiau didžiausią pasaulio apgavysčių rekordą,stengsiuosi čia apgauti kuo daugiau žmonių. Šiaip mano veikla yra paprasta. Mėgstu kurti projektus iš jų užsidirbti šiek tiek ant pragyvenimo, savo malonumams. Norite sužinoti juos? Parašyk į privatą nusivesiu į kavinę, jeigu nupirksite mano projektą už tikrai brangią kainą. Pirmasis mano verslas ir idėjos prasidėjo maximos alaus skyriuje, sumąsčiau sukurti counter strike serverį pavadinimu Public Alus + Maxima apie viską pagalvotą 24/7, visi pirko adminus,vipus,kurie neturėjo jokių privilegijų šito niekad nesuprasiu. Kitas mano stadija perėjo į degtinės skyrių, kuriame sukūriau tikrai didelį counter strike serverių pasirinkimą, deja, bet projektas bankrutavo visi savininkai bei administratoriai prasigėrė. Tai kaip supratote viskas prasidėjo nuo counter-strike, tada užsimaniau apsilankyti norfoje, užėjau į pieno skyrių, kilo idėja sukurti sa-mp serverį. Plušau,vargau kol išmokau PAWNO scriptinimą, na projekto kaip ir nesukūriau,bet GRP gamemode prikūriau, kurias išpardaviau norfos pieno skyriuje. Paskutinė stadija, kurią norėjau išbandyti iš žaidimo tai buvo minecraft, idėja kilo Ikiuko apsaugos kabinoje, kai mane pagavo už šokoloda pavogimą, apie minecraft daug nepasakosiu, ką ten pasakoti kubeliai ir tiek. Kaip supratote iškur kilo mano visos idėjos, ir kodėl aš čia vis dėlto užsiregistravau. Atsakymas paprastas jau seniai nebuvau maximoje,norfoje,ikiuke, todėl norisi užsidirbti, užsukti į parduotuvę, apsiprekinti ir įgauti naujų idėjų. Prašau jūsų visų PADĖKITE MAN UŽSIDIRBTI! Tai mano istorija. Ačiū,kad skaitėte viskas JUOKO formoj, sėkmės!

Sveiki,
 
Katik praūžę metų forumiečio rinkimai - baigėsi. Finale nugalėjusi visus savo varžovus, šių metų Forumiete tapo Zyzuole!
 
Sveikinai B-) O štai ir lauktasis interviu :)
 
Renata, trumpai prisistatyk šio forumo lankytojams.
 
Jau kaip ir paminėjai, esu Renata, man 43 metai, esu šiaulietė. Tad manau nemažai forumiečių yra gerokai už mane jaunesni :), bet tai manau neturi jokios reikšmės.
 
Kaip jautiesi išrinkta metų forumietė? Kokie pirmieji įspūdžiai?
 
Dėl metų forumietės titulo – esu maloniai nustebinta, kad esu pastebėta. Specialiai to nesiekiau :).
Koks buvo tavo kelias į uždarbis.lt ? Kaip atradai šį forumą, kas paskatino jame pasilikti?
 
Uždarbis.lt radau atsitiktinai klaidžiodama po interneto platybes. Pamačiau, kad forumo lankytojai beviltiškai blaškosi po mokesčių labirintus, interpretuoja savaip ir neteisingai vieną ar kitą situaciją. Todėl neišlaikiau ir užsiregistravau norėdama paaiškinti keletą elementarių dalykų (bet tie dalykai gal elementarūs man) ir „nugesinti“ neteisingas interpretacijas. Taigi „užsikabliavau“ ir likau. Tame turiu ir savos naudos: randu sritis kurios yra neaiškios mano klientams ar paskaitų klausytojams, todėl nereikia spėlioti ar viena ar kita pateikiama sritis bus neaktuali.
 
Dauguma Tavo pranešimų (tiksliau kalbant 95% yra verslo kūrimo sferoje) ar esi išbandžiusi kokius nors uždarbio internete būdus?
 
Tai sfrera, kurioje turiu žinių. Internete neuždarbiauju. Internetas man – greitai pasiekiamos informacijos šaltinis.
 
Turbūt daug kam įdomus klausimas ar radai klientų uždarbyje ar išviso gavai kokios finansinės naudos iš savo konsultacijų bei atsakymų į forumiečių klausimus?
 
Finansinės naudos forume neieškojau ir neieškau. Klientus randu pavadinkim - „tradiciniais“ būdais. Tiesa – buvo ir yra prašymų padėti, pakonsultuoti už atlygį. Dalį (jei klausimai paprasti ir į juos galima atsakyti forume ar asmeninėmis žinutėmis) atsakau iš karto (arba kai turiu laiko) ir be atlygio. Man nesunku :), o jei klausimai platesni arba reikalingas techninis darbas, parašydavau savo įkainius. Jei didoki – bet tokie jau yra..., todėl juos gali apmokėti tik tam tikras pajamas generuojantis verslas. Žinoma maža dalis piktinosi :), bet kiekvienas apie viską turime savo nuomonę. Kiekvienas iš mūsų dirba už tokį užmokestį, kokį laiko esantį teisingu.
 
Kas motyvuoja Tave padėti kitiems?
 
Net nesusimasčiau. Man nesunku. Labai daug atsakymų aš tiesiog žinau, todėl laiko užima tik juos parašyti, nieko specialiai ruoštis ir ieškoti nereikia. Kitas dalykas – kurį jau išdėsčiau ankstesniame atsakyme: čia randu mokymams aktualių temų.
Ir dar vienas motyvas – čia lankosi be galo daug jaunų, ir manau, perspektyvių žmonių. Gal bent vienas iš jų padarys kažką, kad Lietuva taps malonesnė gyventi, t.y. mes būsime tikri europiečiai, o ne niurzgų banda. Todėl, kaip ir sakiau – man nesunku padėti, jei aš tą dalyką žinau, ir man nereikia kokių tai pastangų specialiai rengti atsakymą.
 
Per daugiau nei metus laiko tapai VIP nare ir esi išrinkta metų forumietė 2012 ar tikėjaisi tokio pripažinimo šiame forume?
 
Visiškai to nesiekiau (gal kam atrodys ir kitaip). Bet nuo to niekas nesikeičia: turėsiu laiko ir noro, ir žinių atsakysiu, nebeturėsiu – paprasčiausiai mano apsilankymų neliks.
 
Kaip gimė tavo slapyvardis? Kodėl Zyzuole?
 
Atsitiktinai. Paprasčiausiai jame yra nemažai ironijos :), kadangi esu mėgėja „pamokyti“, tai kartais iš artimųjų išgirstu „nezyzsk“, tai va ir yra „Zyzuolė“, mat „išsizysiu“, kad ir šiame forume :).
 
Uždarbyje yra tendencija, kad tapę metų forumiečiais aktyvūs forumo nariai tampa pasyviais, pati neplanuoji pasitraukti į pasyviąja puse?
 
Nežinau. Viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas. Žiemą yra daugiau laiko – todėl apsilankymai dažnesni, vasarą – kartais ir savaitėmis neprisijungiu. Žadėti – ne, ne būsiu ir toliau aktyvus forumo dalyvis, nenoriu, nes kaip ir sakiau: viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas.
 
Kokie Tavo ateities planai internete ir realiame gyvenime?
 
Internete – praktiškai jokių. Man internetas – informacijos šaltinis. Realiame gyvenime: dirbti toliau savo darbą, laisvalaikiu – keliauti.
 
Gal esi bandžiusi pradėti kokį nors verslą už interneto ribų?
 
Versle aš visada. Jei finansinių paslaugų teikimą galima vadinti verslu, o ne versliuku.
 
Kokia buvo Tavo didžiausia sėkmė ir didžiausias nusivylimas versle?
 
Didžiausia sėkmė – klientų stabili finansinė padėtis, parengti ir įgyvendinti projektai. Nusivylimas – tokio negaliu įvardinti, stengiuosi ir į blogus dalykus žvelgti optimistiškai, nes nesėkmės užgrūdina ir suteikia tam tikros patirties. Paprasčiausia nuvilia – atmesti projektai, nuplagijuotos idėjos ir pan.
Gal dirbi VMI ir esi infiltruota, kad daugiau forumiečių užsiimtų legalia veikla ir mokėtų mokesčius? :)
 
Taip, taip sklando forume tokios mintys. Jau kaip anksčiau sakiau: galvokit, kad būtų baisiau, kad dirbu FNTT arba prokuratūroje :).
O jei rimtai – aš už tai, kad mokesčius mokėti reikia. Tik juos reikia protingai apskaičiuoti, nes jei juos sumokėjus nieko nelieka, tai kam tada dirbti? Va toje srityje aš ir dirbu – galvoju kaip legaliais būdais optimizuoti mokesčių naštą.
Ar forumiečiai užsiima legalia veikla ar ne, tai jau jų reikalas. Sprendžia kiekvienas už save, nes kiekvienas už save ir atsako.
 
Kaip vertini 2012 metus?
 
Man asmeniškai – tai eiliniai metai. Džiaugiuosi, kad draugai ir artimieji yra sveiki, kad galime karts nuo karto susitikti ir pabendrauti, kad veikla – stabiliai vykusi. Jei žiūrint plačiau: mano atmintyje 2012 m. išliks kaip skandalų metai Lietuvos viešajame gyvenime.
 
Tavo palinkėjimas forumiečiams Naujųjų Metų proga.
 
Forumiečiams noriu palinkėti iš pirmo žvilgsnio labai standartinių dalykų: optimizmo ir santarvės. Juk taip dabar šių dalykų mums trūksta...
 
Tikiuosi interviu patiko, jei kas dar domina galite klausti patys :) . Taip linkiu gerų Naujųjų metų!

Sveiki,
 
Taigi perskaitęs šia temą: http://uzdarbis.lt/t247867/mokytis-o-gal-nesimokyti/page__st__20
Pamaniau, kad dali viso to esu jau perejęs ir galiu kažką papasakoti iš savo perspektyvos.
 
 
Atsiprašau, bet viskas labai padrika. Pirmas mano toks ilgas rasinys, po egzamino :D
 
Trumpai apie mano gyvenima
 
Man Spali suejo 19 metų.
Tėvai išsiskyrė kai man buvo galbut 8 metai. Tiksliai net nebepamenu, tik žinau jog nusprendžiau pasilikti su tevu.
 
Kadaise buvau BMX'eris, patikdavo važinetis, leisti laiką su draugais, trintis visa dieną po miestą. (12-14metų)
Tačiau kadangi tevai buvo išsiskyrę teko daug padėti tevui, nes stateme namą, o mano tevas toks žmogus kuris mėgsta daryti viską pats. T.y. nemegsta samdyti žmoniu dėl to, ką gali padaryti pats.
 
To pasekoje patekau į tikrą lažą. Pradžioje buvo labai sunku, nes norėdavau greiciau sprukti iš namo statybų ir važiuoti į butą, mieste laukdavo draugai. Bet Tevo taktika suveike nepriekaistingai, kuo daugiau zyziau, kad noriu namo, tuo daugiau darbo gaudavau :) Vieną diena suvokiau, kad tevo taip nepaskubinsiu, ir isigilinau į savo darbą, ir jis man pradejo patikti.
 
Su laikui naujai pastatytame name net elektros instaliacija atlikau, nes fizika sekesi neblogai (15-16 metu)
Jau buvau gana neblogai išugdytas :) Labai džiaugiuosi, kad tevas išugdė tokia savybę daiktus taisyti pačiam.
Kažkam sulūžus nebegyu i parduotuve pirkti naujio daikto, o pirmiausia bandau ji sutvarkyti :)
 
Butas mieste man buvo padovanotas tevo kai man buvo gal 10 metu. Laikui begant bute dažnai budavau vienas, nes tevas daugiau laiko leidzia naujame name. Kas keisčiausia, kad iš jo pusės neturėjau jokios kontrolės. T.Y. Galėjau daryti tusus, fiestas ar dar ka tik norėjau. Tačiau, savo butą vertinau, ir niekam neleidau teplioti sienu :) - todel tusu nedarydavau, draugu nekviesdavau
 
Šitu laikotarpiu susidomejau IT, web kurimu, dizainu :)Klasiokas pasiule sudalyvauti logotipo konkurse (Uždarbyje), nes apie pinigus is piesimo net neturejau minčių. Buvo labai keista kai per 10 minučiu nupiestas logotipas atnese 70litu pelną. Tuo metu man buvo gana dideli pinigai. Taip ir pasisuko mano gyvenimas į IT puse, nes supratau, kad is to kas man patinka, galiu ir uzdirbti.
 
Niekados nedarydavau namų darbų (Nebent budavo labai riesta iš mokytoju puses). Viskas ką darydavau, stengdavausi klausiti ką šneka mokytojai per pamokas, nes žinojau, kad grižus turiu savos veiklos su IT. O mokykloje pagrindinis mano tikslas budavo pirkti-parduoti.
 
Pirkdamas - parduodamas, buavu nekartą nudegęs, nes ganetinai sunku visada numatyti viską, tačiau ranku nenuleisdavau, ko pasekoje pavyko išsiugdyti šioki toki verslumą :)
 
Mokykloje visuomet buvau komunikabilus su mokytojais, kas man padejo išnešti kaili su geresniais pažymiais :) Mokėjau bendrauti su mokytojais, ir nevaidinau "didvyrio" kuriam mokslai dzin.
 
Visuomet turedavau daug darbo užsakymu iš uždarbiečiu, todėl net pamokas taip deliodavausi, kad liktu kuo daugiau langu, kad galeciau daugiau nudirbti. 11 klaseje mokytojos net išleisdavo is nesvarbiu pamoku, nes joms parodydavau prie kokiu projektu dirbu :) Budavau atviras ir nemeluodavau.
 
Anglu kalbos beveik nesimokiau, bet su mokytoja sutariau gerai, dvyliktoje klaseje nunešiau deže saldainiu, kad nebereiktu eiti i pamokas, nes reikejo daugiau laiko darbams.
 
Jau 11-toje klaseje žinojau, kad niekur nestosiu, todel 12-toje egzaminus pasirinkau tokius kurie man patinka.
Fizika, Istorija (Lietuviu buvo privalomas)
Pavaduotoja pasake, kad su tokia kombinacija nerasiu normalios specialybes, deja as specialybes niekada ir nenorejau.
 
Mokykla pabaigiau gana neblogais pažymiais. Ironiška, kad iš fizikos turejau 8, o iš matematikos 6. (Daug ką reiškia ir mokytojai)
Pabaigus mokyklą:
 
Padėtis susikloste taip, kad susiradau draugę kuri istojo į Lancaster Universitetą Anglijoje. Taigi teko rintis daiktus ir važiuoti drauge. Išukiai man patinka.
 
Atvykęs i UK nieko nelaukiau ir pradejau ieškoti darbo, pasirašiau labai skurdu CV :) Tačiau i pokalbi buvau pakviestas po pirmo CV palikimo vienoje SEO/WEB kompanijoje.
 
Manau nebučiau priimtas jeigu nebučiau palikes savo portfolio, kuri galite pamatyti:
www.lizard.lt - sitame portfolio mano piesti dizainai, tačiau nevisi puslapiai koduoti mano, todėl kaikurie realus puslapiai atrodo tikrai nekaip.
 
Į darbo pokalbi ejau su drauge, nes pats su darbdaviu beveik nesusikalbejau :D Buvo ironiška, tačiau draugei isvertus mano laužytą anglu kalbą darbdaviui, buvau priimtas :)
 
Dabar UK esu jau 5 menesius, anglu kalba pagerejo 10 kartu, kolektyve susikalbu gana neblogai. Uždirbu taipogi visai nemazai :) Nors kaiptik zadejo pakelti atlyginimą, nes nuo wordpres developerio perejau prie E-commerce.
 
Labai patinka tai, kad daug ką išmokau naujame kolektyve, pagylinau visas savo turetas žinias, pamačiau kaip dirba firma iš vidaus, dabar mano tikslas išmokti anglu kalbą, ir ikurti savo web kurimo imone.
 
Reziume:
Mano istorija skamba tikrai neblogai, man tik 19, o dirbu ofise, viskas einasi gana neblogai.
 
Tačiau nebūkit naivuoliai, manydami, kad va, jis nebaige univero, taciau kyla karjeros laiptais visai neblogiau uz baigusius.
 
Mano gyvenimas nebuvo rožem klotas, teko daug ką išmokti, daug ką suvokti, kol draugai tusino, as dirbau.
Todėl nemanykit, kad tai yra taip lengvai pasiekiama.
 
Betkokiu atveju reikia mokytis, ir stengtis viska suvokti, nes mokykla isugdo logini mastymą. As puse fizikos formuliu jau užmiršau, nors nepraejo metai po mokyklos baigimo, taciau ne formulese esme, esmė sprendime.
 
Mokėsi spresti fiziką, mokėsi spręsti gyvenimą :)
 
 
P.S. nepagalvokit, kad beraštis aš visiškas, tiesiog labai skubejau.

-6x(kvad)+16y(kvad) = 16y(kv) -6x(kv)
 
tada taikai tą formulę, kurią parašei
 
(4y - x šaknų iš 6 )(4y + x šaknų iš 6 )

-6x(kvad)+16y(kvad) = 16y(kv) -6x(kv)
 
tada taikai tą formulę, kurią parašei
 
(4y - x šaknų iš 6 )(4y + x šaknų iš 6 )

Ant tiek iphone slamstas, kad net uz dyka neima. :D

Kaip save motyvuoti?
 
Dažnai žmonės ko nors nepasiekia, nesugeba įveikti paskirtų užduočių, o ir vėliau dėl to gailisi ar griaužia save. Kai kurie bando artimiausioje aplinkoje ieškoti kaltų ir dirgiklių, kurie „atnešė“ nesėkmę. Iš tiesų tik mažas procentas atsitiktinumų, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių, "prišaukią" nesėkmes. Nesėkmingą pabaigą 9 iš 10 atvejų nulemia pats žmogus. Viena iš tipinių priežasčių – motyvacijos praradimas.
 
 
Prieš dvejus metus universiteto dėstytojas, sutikęs mane koridoriuje, skubantį į paskaitą, pasiūlė surengti man pasiruošti pranešimui tema: Motyvacija ir jos svarba. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis pasiūlymas, tiesiog vyko paskaitų ciklas, susijęs su verslo tendencijomis Europoje ir viena iš praktinių užduočių – vieša 1 valandos paskaita. O motyvacijos svarba aktuali pradedant mokytojais, baigiant verslo guru.
 
Kadangi ši užduotis buvo skirta visai mano subgrupei – iš pradžių truputi suirzau ir paklausiau savęs: "Kodėl būtent aš turėsiu atlikinėti šią užduotį? " Bet supratęs, jog tokiu būdu dėstytojas bando parodyti savo pasitikėjimą manimi, bei suteikia galimybė atsiskleisti – aš sutikau. Pasitikėjimas - tai privilegija, kurią gauna tikrai ne kiekvienas.
Nors ir scenos baimė man buvo mano mažasis priesas, tačiau kartu šio vidinio jausmo aš visuomet pasiilgdavau. Iki šiol dievinu tą adrenalino antplūdį ir akimirką, kai tu atsistoji prieš tau nepažįstamus žmones ir daliniesi savo mintimis.
 
 
Kadangi neturėjau daug laiko, nieko nelaukdamas pasinėriau į darbus. Pirmiausia ėmiau įnirtingai ieškoti informacijos šaltinių, kuriais galėčiau remtis ir taip sukurti įdomią paskaitą ir žinoma praturtinti savo pasakojimą. Besiruošdamas paskaitai – suradau daugybę įdomių, o kartais ir keistų būdų kuriuos žmonės naudoja vienam tikslui - savimotyvacijai. Gerai pamenu, tai buvo tik mokslų metų pradžia ir galbūt tai buvo priežastis, dėl ko jaučiau mane užvaldžiusį mažą tinginį. Bėgant laikui pradėjau vis labiau gilintis į man paskirtą temą ir dėka jos bei atrastos literatūros, aš tarsi atradau būdus, kaip aš galiu sau suteikti kartais taip reikalingos motyvacijos trupinėlį.
 
Manau, kad daugelis iš Jūsų esate susidūrę su tokio tipo problema ir galbūt iki šiol neradote tinkamo atsakymo. Pasidalinsiu su jumis būdais, kaip kurie man padėjo atrasti motyvaciją bet kokiai užduočiai.
 
Užsibrėžtam tikslui sukurkite mažesnius tikslus - arba išskaidyti užduotis
 
Norint pasiekti pagrindinį tikslą, visų pirma, Jums vertėtų ne tik pasiruošti minimalų planą, kaip viską darysite, nusistatyti mažesnio lygio tikslus. Kaip pavyzdį pateiksiu, pasirengimą viešajai paskaitai. Pagrindinis iškeltas tikslas – pasirengti viešai paskaitai. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo aiškus ir konkretus tikslas. Bet ar mes galime palengvinti sau gyvenimą? Būdas paprastas - tereikia suvokti, kokias užduotis privaloma atlikti, norint pasiekti nustatyto tikslo.
 
Tad išsikelkime papildomų tikslų, kurie padės pasiekti tobulo rezultato:
 
1. Rasti tinkamų 20 literatūros šaltinių
2. Atrinkti 10 tinkamiausių ir įdomiausių literatūros šaltinių
3. Rasti tinkamiausią skaidrių dizainą
4. Iš atrinktų literatūros šaltinių – parengti 5 A4 formato lapų konspektą
5. Sukurti pristatymą, kurio apimtis ne daugiau nei 20 skaidrių, 4-iuose iš jų negali būti joki oteksto – tik temą atspindintys ir patrauklūs paveikslėliai
6. Parengti xxh kalbą
7. Patikrinti gramatines klaidas ir pristatymą pateikti artimiausios kolegos (kad sulaukčiau kritikos).
 
 
Šie 7 mini tikslai man padės pasiekti pagrindinio rezultato. Didelio darbo išskaidymas į mažesnius punktus padeda ne tik labiau susikaupti, bet ir atrasti motyvacijos. Jūs matote visą procesą, žinote kiek pasistūmėjote į priekį ir būtent šie faktas gali tapti teigiamais dirgikliais, kurie Jus , norom – nenorom, privers siekti kažko daugiau – atlikti kitas užduotis.
 
Dažnai asmenis motyvuoja teigiami dalykai ir nudirbti darbai. Pasiekus kiekvieną tikslą vertėtų ne tik pasidžiaugti, tačiau ir pailsėti.
 
 
Poilsis – „kaifas“ smegenims
 
Dažnai dirbdamas, su sudėtingais projektais arba iškilus netikėtom problemom – aš visuomet sustoju ir gerai viską apgalvoju. Lygiai taip pat elgiausi rengdamąsis mano minėtai paskaitai. Nepuoliau atlikti visko per vieną naktį ar kelias paras (iš pradžių pasirengiau kalendorinį planą, tad žinojau kiek laiko aš turiu). Leidau sau, po kiekvienos įgyvendintos mini užduoties – pasiekto mažesnio tikslo – pailsėti: atsigerti kavos, išeiti į miestą ir taip „prapūsti smegenis“.
 
Poilsis – taip pat gali „pridėti“ papildomos motyvacijos. Jūs pasąmonėje žinosite, jog po kiekvienos įgyvendintos užduoties gausite mažą prizą - poilsio minutėlę. Poilsis tampa ypač svarbus – kai darbas reikalauja daug mąstymo, nežmoniško įsitraukimo į atliekamas užduotis ir t.t.
Taip pat poilsio laikas, ne retam tarsi metas, kai smegenys pradeda generuoti papildomų idėjų, netikėtai atranda sprendimus ir atsakymus į pačius sudėtingiausius klausimus.
 
Pailsėkite - „Darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs“.
 
 
Nebauskite savęs
 
Turbūt ne vienas iš Jūsų dažnai save nubaudžiate tokiomis frazėmis: „Susimoviau“, „Aš negaliu“, „Koks aš kvailas, kad taip padariau“. Neleiskite vidiniam balsui ir pasąmonei smerkti Jūsų ir ar neigiamai įvertinti atliktų darbų.
 
Jeigu matote, jog kažkas nepavyksta, atliekama užduotis yra neįveikiama – pasinaudokite pastaruoju patarimu – pailsėkite. Neigiamos mintys tik demotyvuos, o tai gali privesti prie baisesnių padarinių: prasto produkto ar paslaugos, suirzimo, nesugebėjimo bendrauti su aplinkiniais ir pan.
 
Raskite laiko pamąstyti ir kartu priežastims, dėl ko Jūs blogai atlikote paskutinę užduotį. Priežasties atskleidimas - tai menas, kurį reikia lavinti, kartu tai dovana, kuria ne kiekvienas gali pasigirti. Raskite būdą kaip įveikti iškilusią problemą, o galbūt vienas iš potencialių sprendimų: tiesiog palikti viską nuošalį ir pasiekti užsibrėžtą galutinį tikslą neįgyvendinus vienos ar kitos mini užduoties?
 
Atsakymų gali būti daug, tačiau tik Jūs esate padėties šeimininkas, kuris padės visus taškus ant i.
 
 
Sekite savo veiksmus ir apdovanokite save
 
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus retai save pagiria. Visi mes tarsi laukiame, kol kiti pastebės mūsų nuveiktus darbus ir pagirs, o dar geriau - apdovanos. Tačiau deja, dažnai susiduriame su kitokia realybe. Geri darbai nugrimzta užmarštyje, o ir dažnas vadovas nepagiria darbuotojų už gerai atliktas užduotis, ypač jeigu jos neatneša apčiuopiamos finansinės naudos.
 
Tokiose situacijose Jūsų vidinė būsena, pakylėjimo jausmas priklauso tik asmeninių veiksmų. Nepamirškite savęs pagirti, o kartas nuo karto ir apdovanoti. Tai teigdamas, neturiu omenyje, jog privalote po kiekvienos įveiktos užduoties bėgti į parduotuvę ir pirkti naują automobilį, tačiau apdovanokite save: susitikimu su artimais draugais (jeigu atliekamas darbas išsunkė visą turėtą laisvalaikį), nueikite į kavinę ir išgerkite mėgstamos kavos, o galbūt po kiekvienos užduoties suvalgykite po mėgstamo šokolado gabaliuką? Visa tai priklauso nuo fantazijos ir kūrybingumo.
 
Sekti savo veiksmu – taip pat yra privalu. Pirmiausia – Jūs žinosite, ką jau atlikote ir kas liko padaryti. Antra – po viso triūso galėsite save įvertinti, pvz: kiek pastangų ir jėgų kainavo šis procesas. Susidūrus ateityje su panašia situacija ar panašaus tipo užduotimi žinosite savo galimybes ir galėsite geriau įvertinti kiek laiko ir pastangų Jums reikės "paaukoti". Jeigu nuo šių užduočių tiesiogiai priklauso gaunamas atlygis – tada bus lengviau įvertinti kokius sumos Jums derėtų prašyti?
 
 
Tai tik keletas būdų, kaip galima motyvuoti save. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai suranda individualių sprendimų, tačiau aš su Jumis pasidalinau būtent tais , kurie dažnai man padeda įvairiuose situacijose.
 
Sėkmės.
 
Brainstorm

Pastraipoje apie ateitį ir mokslą, nusišnekėjai: "Tačiau mūsų švietimo sistema yra visiškai padrika ir neturinti perspektyvų. Ją reiktų iš pagrindų keisti. Gauti darbą, atitinkantį tavo specialybę yra retenybė, Lietuvoje klesti bedarbystė, o darbdaviai skundžiasi gerų specialistų stygiumi. Dėl šių ir daugelio neįvardintų priežasčių renkuosi studijas užsienyje, nors neatmetu galimybės mokytis ir Lietuvoje"
 
Normali ta švietimo sistema. Nereiškia, kad jei yra keli sovietiniai dėstytojai tai jau visa sistema supuvus. Mažiau klausyk boboučių plepalų. Esmė, ne kur studijuosi, esmė, ar žinai ko nori ir ar tas dalykas tau patinka, tave užveda, nes jei taip, tai nesvarbu kur studijuosi, tu tapsi savo srities specialistu ir nesvarbu kur mokinsies, jei pats neturėsi noro mokytis. Žinau kelis studenčiokus, kur ne jie ieško darbo, bet jau antrame kurse gavo šansą pasirinkti dirbti tarp dviejų įmonių kur norėtų dirbti. Nesvarbu, kur studijuoji, svarbu ar tau patinka. Čia aišku šita tema jau daug kartų diskutuota, tai nepradėkim ir vėl, o šeip,
 
aš pats esu iš Panevėžio, ir galvojau, kad Panevėžys gražiausias miestas, kol neapsigyvenau Vilniuje, nu bet čia skonio reikalas :ph34r:

Nedaryk politinės diskusijos ne tam skirtoj temoj.
Prie ruso buvo geriau tik slunkiam ir tinginiam, kai vieną malką 5 darbininkai nešdavo.
Bet gi "visi darbą turėjo"...
Apgailėtina, kai žmonės XXI a. dar taip mąsto (juolab dar jauni būdami).

Nenoriu nieko per daug izeist, bet kai kurie vaikinukai cia visiskai be kiausu. Atrodo, kad apsizliumbs tuoj. Varzetes su zmonem, kurie laike ta pati egzamina. Kaip tarp ju pasirodet, toki ivertinima ir gavot. Ypac patiko tas pasakymas, kad del moksliuku neturetu tie kentet, kurie ateina islaikyt vidutiniskai. O kodel del visisku retardu, turetu kentet tas, kuris savo galvoj turi smegeneliu ?

Vardas: mergaiciuke.
Labai gaila, tiek metų veltui nuėjo mokslui, degradacija ryški tavo komentare. O tu dar save drįsti vidutine vadinti? Kraupu...
 
 
Jo... milijardieriai nesimokydavo, net nestodavo į universitetus... o gal žinai, kad labai daug jų buvo netgi labai išsimokslinę, matematikoj rodydavo nepaprastus gabumus, baigė geriausius pasaulio universitetus. Visokių yra, bet jei tiki, kad nieko nesimokęs kažko tikrai pasieksi, tai turiu tau blogų naujienų (jei net paprastų užduočių negali padaryti, tai apie kokį tau darbo patikėjimą dar galima šnekėti).
 
Beje, milijardieriai tikrai puikiai išmano gramatiką, moka sklandžiai reikšti mintis, šiuo atžvilgiu tu stipriai atsilieki.
 
Mokslas gal ir ne viskas, bet su mokslu tu turi KUR KAS DAUGIAU GALIMYBIŲ pasiekti savo tikslų.

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

777 -as postas ;)


 
 
 
Sveiki, malonu, kad nusprendėt atsidaryti šią temą :), jau gan senai esu narys šiame forume ir nusprendžiau parašyti tokį kaip prisistatymą ar ataskaitą :D , tai jau gal tapo madinga ir gali pasirodyti banalu - dar vienas prisistatymas vaje... Bet nusprendžiau vis tiek prisistatyti. Išskirsiu prisistatymą į dalis, vienas galbūt rašysiu daugiau dėl savęs, kitas gal praktiškesnes, atsirinkite ką jums skaityti įdomu, aktualu. Daug ką praleisiu, tiesiog apibendrintai pasakysiu tai ką senai norėjau. Nepykit už gramatiką.
 
 
Tai va kaip užsikabinau už šito forumo
 
Pirmą savo prisistatymą rašiau prieš beveik keturis metus būdamas 14 metų, tai aišku jis buvo labai rimtas, o ir kitos mano temos buvo ne kokios. Bet įstrigo vienas momentas atsimenu sukūriau temą. O tai kas yra google adsense? Labai durna tema buvo, bet esmė – nesulaukiau, nei vieno atsakymo. Nei vieno įžeidimo, nei vienas piktas noliferis nepradėjo rėkt ,,oj vaikuti pilnas goglas info“. Kai pats paskui radau info tai mane, kiek nustebino, tokia tolerancija, nepikta žmonių, skaitančių temas reakcija, o tema juk buvo šlamštas ir turbūt ne pirma tokia. Tuometiniai uždarbiečiai, pasielgė protingai tiesiog leido temai greitai mirti.
 
Kas mane skatina dirbti?
Dabar po truputį judu į prieki, užsidirbu tiek pinigų, kiek man reikia, kaip sakau gaunu viską ką noriu, noriu iphone - užsidirbau, noriu žiauriai pasitūsint – užsidirbu. Iš tikro tai galėčiau išsiversti ir su daug mažiau pinigų. Esu girdėjęs apie tokį dalyką down shifting, žmonės mažiau dirba, mažiau uždirba, bet gali ryte ilgiau gerti kavą, daugiau ilsėtis ir aplamai gyvena gal net geriau. Tai, manau, yra normalu, bet aš į save mėgstu žiūrėti kritiškai. Yra tiek daug sričių, kur aš esu sakykim nevykėlis, todėl turiu labai didelę motyvaciją, kažkur pasiekti daug, būti geriausiu, tai mane varo, ir privertė daug kartų bandyti. Manau yra toks spyruoklės principas, kai žmogus yra slegiamas iš vienos pusės jis spaudžiasi, bet dėl to tik pasidaro stipresnis ir šauna į kitą pusę.
 
 
Tai ką aš dirbu?
 
 
Nieko labai nesukūriau, bet užsidirbu tiek pinigų, kad galiu nusipirkti viską ko tikrai noriu tai, manau, puiku. To pasekmė iš tikro yra daug sąlyginai smulkių darbų, niekad nedirbau samdomo darbo kokiam fabrike ar kitoj darbovietei. Dėl to, kad dabar tokį darbą rasti sunkiau, negu pačiam ką nors sugalvoti (mano nuomone), ir šiaip smagiau kai pats sau viską darai kada nori ir pan. Tai gi mano versliukai: kartais perparduodu kokį telefoną, atlieku rašto darbus, rašau internetiniams puslapiams, studentam su anglų kalba padedu, su Photoshop vis kam nors prisireikia pagalbos, būna mieste (Kaune) susirandu turistų ir už simbolinę kainą aprodau senamiestį (o ta simbolinė kaina ne tokia ir maža), gyvenu prie kapinių tai bobutėm kapus patvarkau, krūmą pasodinu na ir dar keletas versliukų yra. Iš visko po truputį ir susirenku tų pinigų, turiu tokį kaip tikslą jei labai nespaudžia mokslai, uždirbti kasdiena bent po kažkiek. Pastovumas atneša labai gerus rezultatus. O juk nieko nedarau, ko nesugebėtų eilinis jaunuolis. Aplamai manau, kad talentas iš prigimties, teorija, mokslai yra labai pervertinama, o darbštumas ir praktika yra nuvertinama. Turiu tokį kaip ir tikslą, tapti turtingesniu už tuos, kurie mokykloje labai gerai mokosi. Šiaip tokie tai mane erzina. Žinau, kad gal ir negražiai sakau, bet aš jiems tuo pačiu metu ir pavydžiu, ir galvoju kaip jiems blogai. Ypač jei yra siauro mastymo, užsifiksavę ir eina vienu keliu Mokykla>Universitetas>Darbovietė, o kur visa rizika? Kur visas gyvenimo džiaugsmas? Super aukšti tikslai, ir kitos ambicijos? Mano giminėj daug lošėjų tai gal ir aš toks panašus ;D
 
Dar prie to pačio skyrelio pridėsiu ir savo idėją ir svajonę. Idėja - tai reikės, gal vasarą konstruoti dviratį-transporterį, tipo įsisodini du turistus ir veži per miestą, dar ten viską apipasakoji, turą pravedi, bet užsmaugtų mane mokesčiai, manau, na kažkaip vis tiek žiūrėsiu, kažką išsipirksiu gal. O svajonė tai na kažkokia turizmo firma , viešbutis nestandartinis koks.
 
Apie Lietuvos situaciją, politiką, pagarbą, mano nuomonė. Šito nepatariu visiem skaityti, labai kontraversiškas ir painus tekstas, tiesa sakant, pats jame ir savo mintyse pasiklydau, bet pasakiau ką norėjau.
 
Mane dirbti motyvuoja ir dabartinė Lietuvos situacija. Taip Lietuvoje dabar sunku, bet aš savęs nematau bandoje, prie seimo rėkiančio ,,Kubilius vagis!!, kur mano bobutės pensija“ Jei mažiau verktume, o daugiau dirbtume ir daugiau idealizmo savyje rastume, gyventume tikrai geriau, nors, galbūt, man dar tokiam jaunam, lengva kalbėti. Bet, tokie faktai, kad Lietuvos socialdemokratų partija yra didžiausia ir, turbūt, stipriausia partija Lietuvoje, man sukelia pykti ir dėl to aš pradedu kaltinti suaugusius žmones. Atsiranda nepagarba suaugusiems, nes žinau, kad vienas iš trijų turbūt, balsuoja už LSDP ar pan. Čia kai ką pridėsiu iš wiki citatų: ,,Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįsto argumento, kad tai daryti būtina“ - A.M. Brazauskas 1989 m. Viena citata ir mano galvoje chaosas. Aš nubraukiu visa kitą, aplinkybes ir argumentus. Taip aš nesuprantu tų laikų situacijos, ne man suprasti politiką. Bet kaip taip galima? Nuo (mano nuomone) kolaboranto komunisto pereinama prie Lietuvos patrioto, prezidento, premjero? Man tai yra nesuvokiama, ir iš to man išsirutuliuoja nepagarba daliai suaugusiųjų. Kaip jūs tai leidot? Turiu ir daugiau priekaištų, tai galbūt tik vienas pavyzdys su lsdp . Ta nepagarba dažnai išlenda mokykloj ir panašiose situacijose. Kartais man nepavyksta nusikratyti arogantiško šikniaus įvaizdžio, o tai skatina tik dar labiau dirbti ir ieškoti kažkokios saviraiškos formos. Norisi parodyti, kad esu ne, koks pasikėlęs maroziukas, o norint tai pasiekti žinau tik vieną būdą.
 
Dar priedas du mano praktiški, bet abstraktūs patarimai/pastebėjimai, apie pačią pačiaušią pradžią, žmonėms, kurie yra, kur aš buvau prieš kelis metus. Tokie patarimai yra labai subjektyvu.
 
 
Iš kitų klaidų neprisimokysi, pats turi klysti, tam reikia patirties. Pigus, greiti darbai čia puiku, kuo daugiau skirtingų darbų tuo geriau. Smulkūs versliukai yra puiku. Net jei ir turit daug pinigų, netingėkit pradėti nuo žemiausio. Smulkūs darbeliai už 10 litų yra gera pradžia, vėliau įsigudrini ir ką padarydavot per 1h padarysite per 10 min. (čia kalbu apie svetimus n.d. ir pan.) Ir telefonų pirkimas/pardavimas, pradžiai žiauriai gera patirtis.
 
Verslui daug investicijų nereikia. Aš, manau, yra uždarbio procentas, kuris yra apylygis, nesvarbu kokie dideli ar maži pinigai yra naudojami versle. Nuo 100 litų uždirbsi tą patį X% pelno kaip ir nuo 10.000 lt X% pelno. Tai yra jei dabar turėdamas 100 litų tingi prasidėti su mažais pinigais dėl X% pelno tai turėdamas 1000 ar 10000 sakysi tą patį .
 
Apibendrinant
 
Gal aš ir nesąmonių prirašiau. Pats labai kritiškai žiūriu į visus patarimus, prisistatymus, žiauriai nekenčiu, kai kurią nors vieną sritį išmanantis žmogus varo apie viską, o visi tik ir klauso išsižioję maždaug jis protingas :0. Na aš kai puikiai nieko neišmanau, man gal negalioja, labiau apie tv pokalbių laidas čia :D . Kažkada galvojau blogą rašyti, gal kada ir bus. O šitą straipsnį tai rašiau, turbūt, dėl savęs, bus smagu ateity pasižiūrėti ir šiaip norėjau išsisakyti, aišku pasistengiau ir, kiek, įdomiau parašyti, net šiokių tokių patarimų daviau. Sėkmės visiems bandysiu gal neredaguoti šito teksto bus gal man taip įdomiau, nors nemanau kad iškęsiu ;) vis atsiranda naujų minčių, o šią dieną man užplaukė taip.

Taip, su "oro taxi Ryanair".Maršrutas buvo Vilnius-Karlsruhe-Palma-Oslas-Riga -62 eur žmogui, pirmyn /atgal. Buvo su apartamentais niuansų, tik atskridom, galva pilna kelionių drožlių, tai iškart sumokėjom daugiau nei pagal bukinimo vaučerį, tik ryte "atsičiuhinau" kad ispanas mane lietuviškai "prigavo". Tai nuo ryto buvo ispano ir lietuvio "šokis su kardais" kol iškvietė viešbučio top menedžerį , moteriškaitę vokietę, tai atsiprašė ir gražino visą skirtumą. Pasirodo ispanas sau pinigėlius pasėmė. Gal čia ispaniškos krizės padariniai, nežinau.
Tas brazilo Limos gabaliukas "čičirlita" mus lydėjo visos kelionės metu ir sukurė atitinkamą atmosferą :)