Vitalkaa

Kazkas minejo kad nelabai ka uzdirbsi is auto perpardavinejimo, taigi as sita auto paemiau pries 1 men kazkur is ispanijos grizo nesenai, nes neradom laisvo traliukio, tai teko savo eiga varyt. Galutine jos kaina isejo su parsivarymu iki lietuvos 4200lt, parduota uz 9800lt, grynas pelnas 5600lt, ne milijonai bet pragyvent tikrai pakanka ir is tokio paprasto bizniuko, svarbiausia nereik dideliu pinigu norint tai pradet.

Gal kam bus naudinga:
Mazuju_bendriju_11.pdf

Kazkas minejo kad nelabai ka uzdirbsi is auto perpardavinejimo, taigi as sita auto paemiau pries 1 men kazkur is ispanijos grizo nesenai, nes neradom laisvo traliukio, tai teko savo eiga varyt. Galutine jos kaina isejo su parsivarymu iki lietuvos 4200lt, parduota uz 9800lt, grynas pelnas 5600lt, ne milijonai bet pragyvent tikrai pakanka ir is tokio paprasto bizniuko, svarbiausia nereik dideliu pinigu norint tai pradet.

Visiems, kam yra prievolė kas mėnesį mokėti PSD nuo 2012-08-01 tas dydis keičiasi.
 
Iki šiol minimali alga buvo 800 Lt., PSD - 72 Lt. (800*0,09 = 72 Lt.).
Nuo 2012-08-01, minimali alga 850 Lt. PSD - 77 Lt. (850*0,09 = 77 Lt.).
 
Nutarimas dėl minimalios algos:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=428066&p_query=&p_tr2=2
 
PSD mokėjimo tvarka:
http://www.sodra.lt/index.php?cid=21761

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

Gal pataikiau ir ne į tinkamą forumo skiltį, o gal ir į tinkamą, bet esmė ne tame. Ką tik perskaičiau žmogaus, slapyvardžiu Dober blogą, kuris mane pakerėjo. Nors blogas atrodo ir ilgas, bet skaitymas ko gero dar niekam neprailgo.. Šis blogas yra tikrai nuostabus, rekomenduoju jį visiems paskaityti, o žmogui papasakojusiam apie šią istoriją, norėčiau paspausti ranką..
 
Šiame bloge nerasite kandžių ir niekam vertų juokelių, repo eilų, interviu, miestų čeburekinių ar kebabinių adresų ar kito mėš.. Tiesiog čia bus tikra gyvenimo istorija.
Kodėl nusprendžiau publikuoti ją čia? Todėl kad 90% čia renkasi jaunų žmonių, o didžioji dalis galbūt ir nepilnamečiai.
Negaliu jo vadinti savo draugu, bet pažįstamu drąsiai. Galbūt kaškas jau skaitėte jo istoriją, galbūt kaškas tik dabar skaitys, galbūt kaškas tik girdėja yra, bet šis pasakojimas yra vertas dėmesio... Gero skaitymo!
 
Narc 0.Prologas
 
Gera pradžia - pusė darbo. Bet man sunku pradėti tai, ką sumąščiau, ir sunku pradėti ne dėl to, kad turiu tik 5 mokyklos koridorių išsilavinimą, ar kad nerišliai dėstau mintis - sunku dėl pačios temos, kuria rašysiu. Tai labai rimta tema, bent jau man ji - svarbiausia ir baisiausia šitam pasaulyje. Ilgą laiką mano gyvenimas sukosi aplink narkotikus, ir jaučiu pareigą prieš visuomenę, praėjęs tą kelią, pasidalinti savo mintimis, išgyvenimais. Jeigu jums norisi pasijuokti, pablevyzgauti, užsiimti visokiomios xujniomis - tada neskaitykite. Jeigu jus esate inteligentiška ledi, kuriai darosi bloga nuo to, kad mano tekste bus keiksmažodžių - neskaitykite. Jeigu jus šustras nereikšmingos masės vienetas, manantis kad yra protingiausias pasaulyje, mokantis tik kritikuoti ir stumti dūrą - neskaitykite. Man nebūtina, kad jus skaitytumet. Yra kam skaityti, yra rimtų, gyvenimu susirūpinusių žmonių, kurie man paplos. Jeigu jus pavydite, kad aš parašysiu vieną axujeniausių tekstų point'e - neskaitykite. Jeigu jums atrodo, kad žinote šiuo klausimu daugiau - paskaitykite, ir pasakykite savo nuomonę. Ji bus tikrai vertinga.
Čia bus daug raidžių. Dauguma nustos skaityti jau ties šiuo sakiniu. Ir man tas nerūpi - aš rašau ne tam, kad parinčiaus dėl tų, kas neskaitys, o dėl tų, kas perskaitys. Nes narkotikai tai baisus dalykas. Rašysiu dalimis, atskirais įrašais dienoraštyje, todėl turėkite kantrybės, laukite tęsinio, galų gale, klauskite drąsiai, jeigu kažko nesupratote. Čia - pirmasis postas, kuriame aš pagaliau atsakingai ir drąsiai pareiškiu - draugų taip norima serija narkotikų klausimu bus. Ir bus apie ką pamąstyti.
Iškart noriu pasakyti, kad čia ###### ne grožinė literatura, ne tipinė point'ui rašliava apie prifantazuotą meilę tarp Klaudijaus ir Anzelmutės bei seksą pliaže su rožiniais flamingais fone. Čia - gyvenimas, ir aš žinau, ką rašysiu. Ta prasmė, ypatingai apdovanotais ūmiomis protinėmis ligomis, paaiškinsiu - tai buvo išgyventa, apmąstyta, sudėliota mintyse...
Iš kitos pusės, nesitikėkite kad čia dabar atsisėsiu ir rašysiu, kaip mes su kokiu Andriuška įšokom į jo BMW, pavažiavom į Tauro kalną, susukom 200lt banknotelį ir šniojom kaip dulkių siurbliai koksą. Jums to nafig nereikia, mano gyvenimo aprašymo. Aš noriu pasidalinti mintimis išvis bendrai apie narkotikus, apie priklausomybę, gyvenimą vartojant, bei gyvenimą nevartojant. Čia bus minčių ir apie meilę, ir apie melavimą, ir apie seksą, ir apie bulvių sodinimą. Apie tai, kuo mes gyvename.
Kolkas tiek...
 
Narc I.Narkotikų rūšys I.
 
Žmonės tai keistos būtybės. Iš vienos pusės, mes esame absoliučiai vienodi, darome tuos pačius dalykus, einame į daugmaž tas pačias vietas, vienodai leidžiame laisvalaikį. Iš kitos pusės, kiekvienas iš mūsų - absoliutus individas, besiskiriantis nuo kitų pagal daugumą dalykų - charakterį, elgesį, pomėgius. Aš negaliu kalbėti už visus, ir džiaugiuosi, kad tai suprantu - tikiuosi jus irgi priimsite tai, kad aš kalbėsiu visų pirma apie save, nors tą galima pritaikyti ir kitiems, manyčiau.
Čia tema yra viena, narkotikai. Bet narkotikai tai nėra kažkas iš kitos planetos, kažkas ne iš mūsų pasaulio - tai gyvenimo, visuomenės dalis, nemanau kad teisinga atskirti narkotikus pavyzdžiui nuo alkoholio. Pradėti visą savo rašinėjimą norėčiau nuo to, kad pasakysiu baisią tiesą - narkotikai tai tikras stebuklas, kuris padeda gauti neįtikėtinus rezultatus. Prieš pavartojant vienokią ar kitokią narkotinę medžiagą žmogus stengiasi galvoti logiškai ir suprasti - jam priimtinas vartojimas, ar ne. Jam to reikia, ar ne. Ir tiesą sakant, narkotikai turi labai daug pliusų. Pavyzdžiui, iš to, ką teko man išbandyti, galiu paminėti tokius pastebėjimus:
Žolė.Daug kas pabando parūkyti žolę. Tai labai nekaltas užsiėmimas, prie to dar ir olandai prisidėjo, legalizavę savo šalyje marihuanos vartojimą. Dabar kiekvienas rastamanas turi teisę kaip teigiamą žolės savybę paminėti tai, kad kažkur tai yra legalu. Ką gi, kažkada ir morfijus buvo legali medžiaga ir juo bandė gydyti dantų skausmą. Gydė taip, kad žmonės iš tikrųjų pamiršdavo apie dantis, ir kaifavo. Bet čia turėčiau visgi apie žolę... Žolės dėka mes pasijuntame ant ramiako. Atsiranda rami būsena, mus veža. Mūsų nuotaika puiki. Mes juokiames, džiaugiames, mums patinka žiūrėti į kokį elementarų buities dalyką/prietaisą, ir juoktis. Tai euforija. Komedija, net ir pati pigiausia ir blaivios būsenos mums nejuokinga, tampa tikru juoko šedevru. Mes nesuprantame, kad mūsų smegenys deformuotos ir blaiviam žmogui mes tuo metu atrodome kaip ##### iš Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės. O po to mes valgome. Daug. Ir užmiegame. Taip pat norėčiau pažymėti, kad kažkas išdrįs prieštarauti - neva jis bandė žolę ir jį pykino, ar šiaip buvo slogi nuotaika. Prieštaravimai nepriimami - vartoti narkotikus reikia mokėti, kad ir kaip keistai tas skambėtų. Žolė mielas dalykas, ją galima rūkyti manau ir 10 kartų per dienas. Kiek matau pagal tuos, kas veržiasi tokių rezultatų link, jie tiesiog tampa buki. Kaip medis. Ir čia aš nei kiek neperdedu. Taigi primeskit, rūkai sau žolę, pastoviai esi euforijoj, laimingas, džiaugsmingas, bet laikui bėgant atrodai kaip bukas medis. Malonu? Taip. Bet nepraktiška.
Ekstazis. Ratai.Iš tiesų aš asmeniškai pabandžiau pirmiausia ratus. Sintetinis narkotikas, paprastos tabletės, sakykim taip. Tiesa, visai jos nepaprastos, turi savo magiškųjų savybių. Pavartojus ratus prieš pat klubą, ramiai praeini apsaugą, užsidedi juodus akinius, ir...taškaisi. Taškaisi belenkaip, jėgų yra tiek, kad atrodo, tu esi pasaulio bamba. Arba bent jau kaip minimum priebambis. Prisimenu, taip atsitaškiau kartą, du, o po to supratau - o kokia esmė man taip vat eiti, kaip gyvuliui, vienoj vietoj taškytis visą naktį. Juk nei su kuom susipažinsi, nei Tavim kas domėsis, nei ką. Po to bandėm ratus gamtoje. Lakščiau po mišką prisimenu, grybus rinkaus. Nieko neprisirinkau, bet buvo linksma. Kartą pabandžiau ratus namie. Prisimenu, kaip sėdėjau, geriau arbatą, ir laukiau, kada gi man duos per galvą kajfas. Atsikeliau. Davė taip, kad netgi nukritau, bet atsistojau ir pradėjau šokti. Prisimenant ratų vartojimą, iškart prisimenu tą nemalonų, sintetinį prakaito kvapą. Kad ir kokius dezodorantus naudotum, kvepalus, ar praustumeis pastoviai kas pusvalandį duše, jis vistiek bent kiek, yra. Seksas pavartojus ratų, ypač jei vartojo abi pusės, primena triušių poravimosi įkarštį. Gali dulkintis kad ir visą naktį, jei gerai užvilko... Tiesa, kiek prisimenu, pas mane tokių naktų buvo nemažai, bet nei vienos nakties, nei vieno jausmo, nei vieno momento negaliu prisiminti. Štai taip gaunasi - turi beveik tobulą mechaninę meilę, kurios po to neprisiminsi. Arba prisiminsi miglotai.
Kolkas tiek, nes pernelyg daug raidelų rašyti vienam tekste aš nenusiteikęs. Antroje dalyje manyčiau, parašysiu dar apie mano "mėgstamiausią" amfetaminą bei kokainą, ir deja, ko gero kažką nuvilsiu, bet apie herą aš nieko neparašysiu. Nes jos nevartojau. Tiesa, turiu daug žinių apie ją irgi, nes ir šyrikų iš rajono daug pažinojau, ir mačiau jų elgesį bei emocijas, ir reabilitacijoj daug jų pažinau, bet stengiuos visgi kalbėti apie save ir savo patyrimus, o ne apie kitus.
Ačiū už dėmėsį, vartokit Coca-Cola :)
 
Narc I.Narkotikų rūšys II.
 
Taigi tęsiame. Kiekvienas turi teisę ir norą svaigintis. Kodėl mes svaiginames? Manyčiau dėl to, kad norime atsidurti kitoje realybėje, tapti visiškai kitokiais. Nieko keisto kad visokiausi buduliai taip mėgsta išgerti šnapso bonkę ir eiti aiškintis santykius su žmonėmis - reikia suprasti, kad neišgėrę, jie pastoviai myžčioja pamatę kokį nors pavojų. Lygiai taip pat buvo ir su manimi - manau, kažkas šitoje vietoje nusijuoks, bet aš labai norėjau būti blogu berniuku. Tokiu, žinote, kaip filmuose pikti nygeriai. Nebūtinai su dideliu blizgančiu ginklu, bet kad rajono chebra mane gerbtų ir tie, kuriuos skaičiau duxais, lėktų į kitą gatvės pusę, kai aš einu. Užbėgant įvykiams už akių, man tas puikiai pavyko, tiesa, didelės laimės man tas neatnešė.
Norėdamas tapti visai kitoks, nei buvau, ir turėdamas pakankamai pinigų tam reikalui, aš karts nuo karto su draugais išgerdavau. Mes ėjome į Helios, ar kokią kitą arklidę, gėrėm viskį, kalbindavome mielas paneles. Bet vėliau supratau, kad įprotis gerti yra labiausiai tinkamas kaimo atstovams, nes išgėręs žmogus sunkiai kalba, nesiorientuoja aplinkoje ir išvis, dažnai tampa nekilnojamuoju turtu...
Tada draugas man pasiūlė pabandyti kokainą. O, tai išties kilni medžiaga. Kiek man buvo tekę girdėti filmuose ir šiaip visuomenėje, kokainą vartoja tik išrinktieji, žvaigždės visokios, elitas ir panašiai. Tikrai, tai man tuo metu buvo kaip koks bilietas į savijautą, kad esu išrinktasis. Prisipažinsiu, ne aš vienas padariau tokią klaidą, ir dėl to dabar tikrai man skaudu. Skaudu kad žmonės mano, jog kažkokio stebuklo dėka jie gali tapti tokiais, kokiais nėra. Kokainas suteikė galimybę jausti begalinę euforiją, tiesa, gana neilgo laiko tarpo metu. Tas šaltukas dantenose, tas jausmas, kad visas pasaulis tau po kojomis...tikrai, kažkas magiško tame yra. Atsiranda jausmas, kad esi tėvas, Dievas ir karalius, ir kad visi tiesiog šoka aplink Tave, nes būtent Tu valdai pasaulį. Kas dar labai patiko, jog grįžęs namo aš ramiai užmigau, be jokių pašalinių blogų jausmų. Ryte atsikeliau šviežias ir nuėjau į darbą.
Amfetaminas. Lietuvoje dažnai vadinamas gaidžiu. Rusakalbiai vadina jį govno, kas tiesiogiai verčiasi kaip šudas. Sprendžiant iš pavadinimo, liaudis tikrai nelabai gerbia šią medžiagą. Bet mūsų rajone tai labai populiari medžiaga. Populiari ir tarp taksistų, ir tarp statybininkų, ir tarp įvairaus plauko žmonių. Kodėl? Jis turi neįitikėtiną buketą naudingų savybių, jis tiktų kiekvienam pagal norus ir lūkeščius, ir būtent dėl to jis yra vienas pavojingiausių narkotikų. Jis padidina ištvermę. Tai reiškia, kad galima dirbti statybose be skausmo ir bėdų dieną po dienos. Galima mokytis prieš egzaminą dienų dienas. Galima vairuoti mašiną parų paras. Galų gale, galima dulkintis kad ir visą parą iš eilės, beveik be perstojimų. Aktyvuojasi smegenys, kokiais visais 500%, čia aš manau nei kiek nepadidinau tą skaičių. Pats mačiau kaip nusibaigę durniai rašė tikrai mielus ir įdomius eilėraščius, kajfavimo metu. Ir viskas tikrai vyksta kaip pasakoje, kol narkotikas veikia. Bet kažkada veikimas biaigasi, čia aišku priklauso nuo žmogaus, dažniausiai, jei vartojai vakare, tai ryte ateina gaidiškiausia savijauta pasaulyje. Tie, kas bandė, manau mane puikiai supras, tie, kas nebandė, niekada to nesupras. Tai absoliuti tuštuma, šudinas jausmas, jautiesi kaip koks pliušinis meškinas, toks senas ir visą gyvenimą spardytas. Bet tikrai ne kaip žmogus. Aš kentėjau vieną kartą, antrą, trečią, ir tada nusprendžiau padaryti "dogonus", kas mūsų kalba reiškė pavartoti dar ir ryte, kai bloga. Būtent tada aš ir tapau narkomanu. Jaučiaus dienų dienas puikiai, bet jau nebegalėjau gyventi be šito narkotiko. Muzika man buvo ne muzika, žmonės ne žmonės, spalvos nepavartojus nublukdavo ir aplink buvo tik viena didelė, neįdomi tau masė. Pasaulinė masė. Žinau atvejus, kad žmonės, vartojantys feną, negalėjo eiti pašikti nepavartoję. Tiesiog taip įprato - eiti kaku veikiami narkotiko. Taip, amfetaminas aktyvuoja visą mūsų kūno energiją, ir mes kurį laiką galime daryti stebuklus su viskuom, prie ko prisiliečiame. Bet po to esame išsekę ir tušti. Ir, kaip parodė praktika, nevartodamas aš iš tiesų padarau daugiau, nei vartojant...
 
Narc II. Kodėl?
 
Aš jus iš dalies apgavau nulinėje dalyje, atleiskite man tai. Ten rašiau, kad kalbėsiu aplamai apie problemą, stengdamasis neminėti savęs. Dabar pamąščiau ir supratau, kad nekalbėti apie save būtų tikras nusikaltimas iš mano pusės, aišku ne toks stambus kaip banko apiplėšimas, bet visgi reikšmingas. Kalbėdamas apie narkotikus turėsiu remtis savo ir draugų pavyzdžiu, tikiuosi, jie nieko prieš (o jeigu per kriminalus pamatysite kad mano kūną rado kurnors užkastą miške, žinokite, kad neatleido), nes butent tada ir kalbėsiu kiek objektyviau, o ne tuščiai užimsiu jūsų laiką.
Buvau geras vaikas, gabus, talentingas kaip sakoma. Aišku, nemokėjau kankinti meistriškai smuiką ar kokį pianiną penkerių metų amžiaus, bet gana anksti pradėjau skaityti ir rašyti, ir taip anksti, kad mane norėjo siųsti iškart į trečią klasę. Bet neišsiuntė. Jaunystė prabėjo greitai ir gražiai, ir štai primeskite, stoviu aš sau toks Jonukas, devyniolikos metų vaikinas, prie savo laiptinės, su vaikystės draugu. Stovi ir stovėk sau, pasakysite jūs, ir busite teisūs, kas gi mūsų laikais su draugais prie laiptinių nestovi, kas gi čia kriminalinio... O vat ir ne, tada viskas ir prasidėjo...
Pas mane viskas buvo puiku. ISM universiteto studentas, darbe gavęs nebloga poziciją, parduotuvės vedėjas, svajojantis apie Ferrari ir vilą prie jūros, visas toks geidžiamas ir šaunus. Ir draugas, neblogas sportininkas, visų sričių specialistas ir žinovas. Ir štai mes sau stovim stovim, ir ateina kitas draugas. O jis matot, statybose dirbo. Ir fyfutės, nepradėkit čia spjaudytis ir aiškint, fuj kaip leva. Nieko nėra blogo tame, kad vaikinukas aštuoniolikos metu dirbo taip, kad gaudavo po 3000kg litų per mėn. Neįspūdinga suma, bet vistiek pinigas. Ir štai mes taip tryse stovim stovim, ir staiga tas pirmasis, kuris sportininkas, išsitraukia maišelį, jame narkotinė medžiaga, daro 2 gyvatukus tokius baltus, ir jie su tuo statybininku sušnioja tai. Aš stoviu, į juos žiūriu. Apie narkotikus girdėjau, žinojau kad tai kaka, bandžiau netgi, bet tą akimirką tai buvo kažkas naujo. Po kelių akimirkų aš padariau neįitikėtiną sprendimą - paprašiau jų, kad duotų ir man. O dabar susikaupkit, ir pabandykit realiai įvertinti, suprasti, ką toliau parašysiu - tai buvo sprendimas, kurio aš po to 2 metus iš eilės negalėjau suprasti, ir du metus savo gyvenimo aš faktiškai paaukojau atsakymo paieškoms tik į vieną klausimą - kodėl aš pabandžiau narkotikus?
Ir štai, po tokios preliudijos, po tokios įžangos, sakykim taip, galime pereiti prie reikalo, prie esmės, taip sakant. Esmė juk ne manyje, ir klausimas tas liečia ne tik mane. Jis liečia visus - Tave, skaitantį šį tekstą, Tavo draugus, Tavo pažįstamus. Kodėl mes pabandome? Kam to mums reikia? Ką mums tai duoda? Ko mes tuo siekiame? Šioje vietoje pagalvosite, kad reabilitacijoje išmokau šiuos klausimus ir štai dabar bandau tokią terapiją daryti, neva apsimesti kažkokiu vos ne mokslininku su baltu chalatu, kuris tuoj darys didžiuosius atradimus. Bent jau aš taip pagalvočiau. Atradimų čia nėra, čia viskas yra labai paprasta ir aišku. Mano atveju, tai tikrai, viskas buvo paprasta, ir kai kurių kitų atveju irgi.
Mes norime pasikeitimų. Mano atveju jaunystė ėjo gražiai ir romantiškai, man nereikėjo kažko keisti. Viskas buvo savo vietoje, mano šeima buvo šauni, draugai vos ne idealus, panelės su kuriomis laižiausi kokiose nors arklidėse buvo mielos ir įdomios. Bet po to pribrendau iki to, kad užsinorėjau pasikeitimų. Galvojau, kad jeigu jau esu toks vat šaunus, ir vos ne elitui priklausantis, arba bent jau lengvam elitukui, arba na gerai, savo rajono bomondui, tai turiu teisę keisti viską ir toliau, ir narkotikai man padės tai padaryti. Aš tapsiu stiprus, greitas, protingas, neperšaunamas. Neturėsiu jokių rūpeščių, nepergyvensiu dėl to, kad neturiu Ferrari, ir kad man nedaro oralinio A.Jolie. Norėjau pabėgti į kitą pasaulį, norėjau matyti kitas spalvas, norėjau eiti kitais keliais. Nes normalus, sveikas, paprastas gyvenimas man tapo rutina.
Kitas atvejis, čia aš jeigu ką, ne apie save, tai kai žmonės nori greičiau suaugti. Tiems žmonėms yra tada maždaug -niolika metų, ir tai toli gražu dar ne mokyklų abiturientai. Kalbu apie tuos visai jau -niolikinius. Taigi teisingiau manau sakyti ne žmonės, o žmogeliukai. Ir vat juos, jau tokius visus augančius ir gražius, aplinkiniai, kaip ir aš dabar, pastoviai priima visgi dar kaip žmogeliukus. O jie nori būti jau suaugę, jie nori bendrauti šustromis temomis, dulkintis kaip barsukai Nemuno deltos potvynio metu, žinau netgi vaikinuką, kuriam labai mažai metų, bet jis turi va pistoletą. Ir ne tokį, kur šaudo plastmasiniais šratinukais, o kovinį. Nežinau, ką jis ten su tokiu ginklu medžioja, vilkus ar meškas mūsų rajono miške, neesmė, bet jis jaučiasi suaugęs. Augo jis kartu su mumis, šniodamas feną.
O dar yra atvejis kai norima maištauti. Vat pavyzdžiui tėvai gaidžiai, jaunuolio subjektyviu manymu, ir viskas, ir nieko tu jam nepaaiškinsi. Jis ims, ir specialiai tam, kad jiems kažką įrodyti, nors ir netiesiogiai, pradės vartoti. Arba gerti. Neva žiūrėkit, koks aš nekontroliuojamas, blaškaus po miestą visą naktį, ateinu namo, šoku D'n'B ritmu paryčiais balkone ir nerūpi man ką jus šnekat, aš turiu savo gyvenimą. Aišku, jie pamiršta apie tai, kad vakarą iki to jie iš tų pačių tėvų išprašė keliasdešimt litų ratams nusipirkt, ir kad tėvai visą naktį nemiegojo. Jie tiesiog mano, kad jie yra nepriklausomi, ir narkotikai padaro juos laisvais. Čia noriu pasakyti labai įdomų dalyką - taip, narkotikai jus atlaisvina nuo faktiškai visų visuomeninių įsipareigojimų. Jus galite dėti ant tėvų, mokslų, studijų, policijos, gydytojų, gėjų ir tt.
Tiesiog jus priklausote jau kitam būreliui - narkomanų, iš kurio yra du keliai. Jeigu kas nežino, apšviesiu - pirmasis kelias yra paprastas ir lengvas, jūsų nemuose groja muzika, bet jus jos negirdite, o po kelių dienų jus veža į Rokantiškes, Kariotiškes, ar panašiai. Nevilniečiams pasakysiu kad tai - kapinės. Antras kelias sunkus, pavojingas, rizikingas ir išvis, kitus budvardžius pasirinkite jau pagal skonį - vienu žodžiu jis nelengvas. Iš to išbrįsta tik vienetai, tai pasakykite man, kam jums tokia vat nepriklausomybė?
Dar yra atvejis, kai narkotikų dėka žmonės bando pasikeisti. Vat kažkas yra labai užsikompleksavęs, jį daužo naktį chuliganai, jam panos neduoda (kaikurie netgi puola į neviltį, bando kitą variantą ir...o Dieve, supranta kad jiems ir vaikinai neduoda), jam šuo vakar stotelėj autobuso laukiant koją apmyžo, toks vat jis visas nelaimingas ir nieko nemylimas. O narkotikai puikiai atlaisvina žmogaus pasąmonę. Alkoholis, jau sakiau, kiek buduliškas metodas, galima apsivemt netyčia, ar kažkas panašaus, o čia žiūrėkit kokia jūra galimybių - ir skaldysi nerealus bajerius, parūkęs žolės, ir tusinsi kaip M.Jackson'as, prisirijęs ratų, ir tt ir tt. Laikui bėgant žmonės užsimiršta, netgi manau, ir jus jau primiršote, todėl priminsiu, dėl visa ko - iš šito tik du keliai. Juos jau žinote.
Štai dėl viso šito žmonės ir pradeda vartoti. Nebūna taip, kad eini eini, paslysti, krenti, ir nosim į kokaino maišą pataikai. Nelabai būna ir taip, kad prie mokyklos ateina pikti dėdės su odinėm striukėm ir vaikams saldainiukus dalina, o ten matot, narkotikai, ir vaikai po to tuos saldainiukus iš dėdžių jau perka. Vaikas Tu, ar ne vaikas, gal jau senukas suvaikėjęs, neesmė - kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus ir pasirinkimus pats. Aš vat, du metus atsakinėjau degradavusiu gyvenimu už savo blogą pasirinkimą. Pamąstykite.
 
Narc III.Baltoji trasa
 
Žinote, žmonės yra dviejų rūšių - čia aš drąsiai Jums piršiu savo filosofiją, ir manau, kad esu teisus. Yra žmonės teisingi, o yra neteisingi. Pirmieji tai tie, kurie mokosi ten, stengiasi, siekia kažkokių normalių dalykų - gražaus gyvenimo, mašinos kažkokios, žmonos padorios, vaikų sveikų ir tokių pat, teisingų. O yra žmonės neteisingi - jie neaišku kodėl gyvena, ir išvis neaišku, jie gyvena, ar stengiasi išgyventi - jie konfrontuoja su aplinkiniais, su pasauliu, jie bėga nuo visų, jie gyvena savyje, jiems nereikia nieko normalaus, jiems tik leisk prastūmti laiką ir užsiimti kuo nors nenaudingu.
Buvau teisingas vaikinas, bet mane traukė į tą pogrindį. Turėjau gerą darbą, viskas buvo šaunu, vaikščiojau švairiai ir gražiai apsirengęs, buvau netgi kartą teatre. Bet man tas greitai nusibodo, vadinau savo tuometinį gyvenimą rutina. Ir buvau teisus, iš kažkurios pusės. Bet kai man pasiūlė narkotikus, supratau, kad baltoji trasa - tai bilietas į underground'ą, ir kad pamatysiu tai, ką mato mano draugai - naktinį gyvenimą, kitokį, nei tą, prie kurio esu įpratęs. Linksmybės kitaip, bendravimas kitaip, laisvalaikis kitaip. Tikrai, gavau visa tai. Deja...
Kai Tu šoki į baltą trasą, amfetamino dėka, Tu atsidūri kitoje realybėje. Dabar veiksmas vyksta naktį, gali netgi jaustis kažkokiu vampyru savotišku, nakties gyventoju. Nežinau, kodėl taip yra, bet vartojama dažniausiai vakare, ir gyvenimas verda tik naktį - nes naktis, ji matyt, visokių tokių tipų globėja. Joje lengva pasimesti, pasislėpti ir likti su savim, arba savo draugais.
Greita mašina - būtinas atributas tokio gyvenimo pradžios. Po to, kai mašinos savininkas ją sudaužo apsivartojęs, arba parduoda, nes pinigų jau biški trūksta, tinka ir dviratis. O po to, apsišniojus, gana greitai ir kojos neša tikslo link. Tikslai - kiekvieną kartą vis skirtingi. Mes nebuvome tie degradai, kurie vaikščioja ir vagišiauja, kurie šaudo babkės iš loxelių. Mes pinigų turėjome, ir juos "investavome" į narkotikus. Ir tada jau buvo...lankėmes visose įdomesnese naktinėse Vilniaus ir jo apylinkių vietose. Kalbindavo panelės, susipažindavome su panašiais "bakūriukais". Kajfas nešė mus į priekį, bet nežinojome, ką darome. Kažkur judėjome, o atsidūrę reikalingame taške, rasdavome kitą. Taip ir tampėmes, be konkretaus tikslo.
Miegojome dieną, tėvams sakydami kad tiesiog pavargome darbe. Po to gavome butą, ir ten išvis atkrito bet kokios baimės - dabar galėjome žaisti visokius azartinius žaidimus, kviestis chebrą, daryti nesąmones, ir likti nepastebėti. Apsivartoję mes jautėme didelį kiekį jėgos, ypatingą intelekto lygį, bet nejautėme skausmo. Mes daužėmes ne todėl, kad norėjome kažkam kažką įrodyti, o todėl, kad neskaudėjo, ir mes nugalėdavome. Mes ėjome, nes turėjome jėgų, mes rašėme, nes gaudavosi puikūs tekstai
Tai buvo svajonių kelias. Tai buvo tikrai nuostabūs laikotarpis mano ir mano draugų gyvenime. Mes gavome netikėtai žymiai daugiau, nei tikėjomes ir galėjome pasiimti. Bet vėliau to visko netekome. Tą iš mūsų atėmė, nes kelias pradėjo siaurėti. Juo jau negalėjome judėti visi kartu...
 
Narc IV.Tunelis
 
Pas mane pradėta serija įrašų apie tą laikotarpį, kai aktyviai vartojau narkotikus. Ir kažkaip, norėdamas iki galo viską surašyti, turiu pabaigti tai, ką pradėjau. Pradėjau gyvybingai, gana įdomiai, objektyviai, bet laikui bėgant nukrypau į kažkokius popsinius įrašus apie tai, ką visi ir taip žino. O dabar biški grįšime prie sunkesnės temos, taigi prie narkotikų.
Vartoti aš kaip žinia pradėjau žvaliai, gyvybingai, sakykime taip, su dideliu entuziazmu, mes darėme daug įdomių dalykų, lankėme įvairias turistų pamėgtas vietas, bendravome su blondinėmis, briunetėmis, plikomis ir kitomis merginomis, domėjomes astronomija, geografija, fizika ir kitais mokslais, juokemės verkemė ir kitaip leidome laisvalaikį, kurio atsirado labai daug... Nes narkotikai tai toks "visko gyvenime pakaitalas". Vienas mano draugas sportavo, kitas dirbo, aš dirbau ir mokiaus. Labai greitai mes visi tryse nedarėme nieko. Tiesa, kodėl gi nedarėme, mes vartojome.
Tai buvo daugmaž praeitą vasarą, kai įvyko pirmasis skambutis. Skambutis su žinia, kad Jonas ko gero, yra visgi labiau narkomanas nei narkomanas. Toks žinote, paprastas čia yra pasirinkimas - arba Tu esi vartojantis, arba ne, ir kartais sunku suprasti, koks gi Tu esi, jeigu aišku nesi koks vienuolis ten ar moksliukas, matantis tik knygas.
Ir vat kad tapau priklausomu nuo narkotiku, aš supratau jau daugmaž iškart. Na, kai sėdi vakare ir bandai prikubaturint ką nors gero ir skambinėji draugams su klausimu "Šniosim?" tai čia ryškiai faktas, bylojantis kad ne viskas yra gerai. Na aiškiai sportininkai kokie, ar ten kiti šaunuoliai, taip nedaro. Bet vistiek kažkur giliai pasąmonėje tikėjaus, kad čia nieko blogo nėra. Kol nesugalvojau netyčia padaryti mažą maratoną.
Maratonas gavosi įdomus - penkias dienas iš eilės, rodos, nuo trečiadienio iki pirmadienio, vartojau. Ir dariau tai taip brandžiai ir stebėtinai tiksliai, kad visas tas paras dar ir nemiegojau. Ir vat kaip šiandien prisimenu tą dieną. Pirmadienio vakaras. Gal kokia 20:00, gal mažiau. Bet kažkur ten vakare. Sėdim mes su draugu, kuris miegojo, bet miegojo valandikę, prieš dvi dienas. Ir mes žiūrime vienas į kitą. Visi žiūri vienas į kitą, bet to susižvalgymo nepamiršiu niekada. Jis visas perkreiptas, ištinęs, panašus labiau į sutraumuotą briedį, nei į žmogų. Ir aš ko gero lygiai toks pat. Ir mes jau negalim šnekėti. Tiesiog žiūrim vienas į kitą. Ir suprantam, kad narkotikai jau ko gero, yra stipresni už mus...
Amfetaminas tai šauni medžiaga, būtų išvis geriausia pasaulyje, jeigu ne tas, kad jo dėka neįmanoma užmigti ir yra eikvojamos visos jėgos, netgi tos, kurias turi kūnas sukaupęs avarinėms situacijoms (patikėkit, tai tiesa). Ir tada važiuoja stogas, gyvenimas aplinkui plaukia savo ritmu, o žmogus, arba tiksliau ta būtybė, kuri į žmogų panaši, plaukia saviškiu. Tiesa, ne ritmingai ir nelabai stabiliai, bet visgi. Stogas važiuoja taip, kad žmonėms atsiranda paranoja. Paranoja išvis man buvo vos ne labiausiai girdimas žodis. Atrodė kad pana miega su kitu, atrodė kad mus seka policija, atrodė kad tuoj į namą įvažiuos koks sunkvežimis. Jums juokinga? Man irgi. Dabar. O tada buvo labai rimta, ir tas kėlė tikrąją, neapsakomą, baimę.
Ir mirė visi jausmai. Išvis, absoliučiai. Jausmų jau nebuvo. Visi turėjo jausmus, o mes - ne. Kreivokai šypsojomes, pigiai vaizdavome įsimylėjusius, barbariškai elgėmes kai pykome - bet visa tai buvo netikra. Galima netgi pasakyti, kad visa tai buvo kaip tikroji Matrica realybėje. Rodos, eini kažkur, bet neeini. Rodos užmigai, bet kažkaip ir nemiegi. Rodos, buvai kažkur, bet ten Tavęs nebuvo. Taip ir gyvenom. Taip klimpome vis giliau ir giliau, ir kas svarbiausia, nesinorėjo sustoti. O kam sustoti, kai nuo kalniuko riedama greičiau ir lengviau, negu į jį kopiama?
Taip po biški ir bėgo dienos. Naktys... Vėliau atėjo, kaip ir kiekvienam, viltis. Bet apie viltį sekančioje dalyje. Pažymiu, ne "koOrinOoke", o dalyje. Čia ne vaikų darželis, ir ne pasakos. Čia viskas žymiai rimčiau...
 
Narc V. Viltis
 
Būna taip kad visas mūsų gyvenimas eina šuniui ant uodegos. Arba katei po uodega. Arba dar kurnors, bet tikrai ne ten, kur turėtų eiti. Dabar kalbu ne apie tą atvejį, kai Jūs, būdama kokia 8-oke, nelaimingai įsimylėjote kokį Petriuką 9-oką ir užsidepresavus bandote nusižudyti išgėrus net visas penkiąs aspirino tabletes. Ir gulite taip sau ant sofos, aimanuojate tam kad paskutinės Jūsų akimirkos Žemėj atrodytu kuo tragiškiau, ir galvojate - man nėra dėl ko gyventi, todėl aš palieku Tave, pasauly. Atsidustate paskutinį kartą, palenkiate galvą ir...ir nieko. Dar gyva.
Kalba eis apie labiau globalius dalykus, tai yra mano pavyzdžiu buvo taip, kad aš planavau kad kažkur 25-erių pas mane bus mano nuosavas namas, žmona miela, vaikelis ten koks lakstantis po parketą ir rėkaujantis "šokoledo!", mašinikė garažiuke kokia naujesnė. Bet deja, kadangi kalbame apie 2007-ųjų vasarą, tai aš puikiai supratau, kad globaliai ar ne globaliai, aš nieko gero nepasieksiu ir neturėsiu. Geriausiu atveju gausis bendrabutis, peroksidinė kasininkė iš Maksimos ir dviratis koridoriuj.
Ir vat su tokiomis, nelabai optimistiškomis mintimis gyvendamas, aš vartojau dar labiau. O po to kai pradėjau vartoti dar labiau, tai atėjo toks laikotarpis kai pradėjau vartoti dar labiau nei labiau. Bet kaip visada būna gyvenime (ir mano draugams taip buvo) atėjo kažkoks vos ne Marijos apsireiškimas, ir man labai pasisekė gyvenime. Gavau darbą projektų vadovu vienoje reklamos agentūroje. Dabar paklausite, koks Tu narkomanas buvai, jeigu Tau tokius darbus siūlo? Na matote, taip būna, kad netgi inteligentiškai atrodantys žmonės iš tiesų vartoja.
Prisimenu, tada parašiau vienam draugui, po to pokalbio dėl darbo - viskas seni, dabar aš neniuxinsiu. Viskas bus ore. Ir jis patikėjo. Ir aš pats patikėjau. Ir pradėjau ten šliaužioti į tą darbą rytais, išgėręs ryte kavutės ir keikdamas visą pasaulį, kad šiais laikais verslaujančiam jaunimui gyventi sunku. Aš žinot, toks kaip tarakonas esu, prisiderinu prie betkokių sąlygų per trumpiausią laikotarpį. Po to gavau algą, o tėvai mostelėjo ranka ir pasakė, kad esu jau suaugęs ir savarankiškas, ir galiu gyventi vienas. Ir atidavė man kažkada žadėtą butą.
Ir aš ten pirmą mėnėsį labai gražiai viską dariau, aha. Kaip koks viengungis toks išsvajotas iš filmo, tvarkiaus, kariavau su tarakonais, pas mane ateidavo kažkokie ten kaimynai, kaimynės, kažkokie giminaičiai ten atsitempę buvo, o aš visas toks šaunuolis, nevartojantis, ir išvis beveik primiršęs ką reiškia narkotikai. Ir visi taip šypsosi, tokie patenkinti, Jonas išvis atrodo kaip asmuo, simbolizuojantis viso pasaulio džiaugsmą ir laimę.
O po to narkotikai grįžo. Negaliu tiksliai pasakyti kas ten buvo kaltas, ar aš, ar pati ta medžiaga, ar brolis, kuris jų man atvežė, ar pasaulis visas kažkoks neteisingas yra, ar kokia Marytė iš gretimos gatvės man taip nepatiko kad iš nuoskaudos nusprendžiau užvartoti. Bet taip padariau. Ir prasidėjo baisiausias mano laikotarpis gyvenime, kai vartojime, pyktyje, agresijoje manęs jau niekas negalėjo sustabdyti. Tai buvo klasiškas vartojimo laikotarpis, toks grynai narkomaniškas, tiesiogine to žodžio prasme.
Lygi šiol nesuprantu, kodėl nepasinaudojau galimybe gyventi gražiai ir gerai. Tai ko gero, yra žmogiška, bijoti gyventi gerai, ir stengtis sėdėti šudė. Juk ten taip šilta ir įprasta būti. O kad išlikti sveikam, geram ir šauniam, juk reikia stengtis. Tam, kad būti blogu, daug nereikia. Keletas gramų ir Tu jau toks.
VI dalis bus labai sudėtinga. Ir jos daugelis nesupras. Bet jos, kaip ir iš savo gyvenimo, deja, aš išbraukti negaliu...
 
Narc IV. JJ
 
Jūs galvojate aš kiekvieną dieną taip sau sėdžiu ir galvoju - kaip čia man ką nors įdomesnio parašyti point chebrai, kaip čia Juos nustebinti kokiais ekstravagantiškais pasipasakojimais kaip ten prieš kokius metus laiko aš kažką ten vartojau ir kaip jie visi subėgs man rašyti kad esu šaunuolis? Taip nėra. Kaip sakoma, tarp mūsų šnekant, kai prieš tris mėnėsius gulėjau reabilitacijoj (nuo narkotikų jeigu ką, ne nuo šokolado kokio ar sekso, kas irgi beje būna) man soc.darbuotoja pasakė, kad turėdamas talentą galėčiau kaipnors prisidėti prie narkotikų prevencinės programos, ir kaip nors tą visą jaunimą įtakoti. Bent biški, bent vieną kokį jaunuolį. Ir tai jau būtų gerai.
O dar pagal programą turėjau rašyti dienoraštį, nesuprantu kam, bet atseit tai padėda. Todėl nusprendžiau nušauti du zujkius vienu metu ir todėl Jus skaitote kad ir šitą tekstą. Ir pas mane guli "špargalkė" šalia, kurioje esu surašęs jau seniai visas 9 temas. Ir viskas buvo ok kol nepriėjau prie šitos, 6-os, nes jos pavadinimas yra JJ. O jis reiškia mano ir mano buvusios panelės inicialus. Ir man pasidarė nejauku, ir netgi kažkiek bjauru, kad turėsiu prisiminti tą laikotarpį. Bet reikia...
Šiaip baisiausia yra kai narkotikus vartojama poroje, kai ir vaikinas, ir panelė vartoja kartu. To pasekoje narkotikų beveik neįmanoma atsisakyti, reikia iš pradžių išsiskirti, ir tik tada pamiršti visa tai. Kodėl? Jau rašiau ankščiau, kad pavartojus seksas tampa labai įdomiu tokiu, kosmišku užsiėmimu, ir kažkaip po to labai sunku ne iš šio ne iš to atsisakyti tokios pramogos. Taip pat blogai yra vartoti narkotikus ir alkoholį, tas faktiškai žaloja smegenis ne dvigubai, o dešimt kartų labiau. Čia ne man prisisapnavo, matau pagal pažįstamų pavyzdžius ir reabilitacijoj irgi tą sakė. Kad ir kaip būtų graudu taip sakyti, bet visgi - jeigu jau vartojate, tai bent jau negerkite...
O mes taip darėm. Išvis namuose pas mane visą tą ~9mėn žymaus vartojimo metu sukiojosi tokie pagrindiniai veikėjai : aš (originalu), kažkokia mergina (skirta meilės vaizdavimui), geras vaikystės draugas (iš mūsų kažkada minėtos trijulės likom deja, tik dviese...štai suprasit gal galų gale ką reiškia narkotikai?), jo panelė, mano abu broliai, ir dar daug liaudies masofkėj, gal kokių 50 buvo įvairių veikėjų apsilankę. Visi vartojantys, o tie, kas nebuvo vartojantys, pavartodavo, kažkaip, neturėjo jie tiesą sakant pasirinkimo. Deja...
Mes labai mėgome linksmintis. Laikui bėgant pas mane atsirado daug stalo žaidimų, Alias ten, Monopoly, šaškės, kortos aišku, ir tt. Taigi galima pasakyti kad pas mus buvo dar gana toks intelektualus narkomanėlių klubelis. Visas veiksmas visada vyko naktį, dieną kažkaip sarmata narkomanams vartoti. Tuo metu, kai virtuvėj keletas žmonių ką nors žaidė, kambary visada kažkas sėdėjo prie kompo, ir dar kažkas dulkinosi lovoj. Ir tas kur sėdėjo prie kompo jis dažniausiai man atrodo net nesidomėjo ką ten anie du daro. To pasekoje pas mane kompe atsirado kokie ~10GB muzikos, kurios aš išvis nemėgstu ir kurią siunčiaus ne aš. O kartais lovoj mylėjosi po dvi poras.
O vėliau draugas ir brolis pradėjo prekiauti narkotikais, na, turėti didesnius kiekius, ir narkotikų išvis buvo daug ir nemokamai. Ir mes vis didinom kiekį. Pavyzdžiui prisimenu per vieną vakarą su panele suvartojome 5 gramus amfetamino. Ir nieko, nei bloga buvo, nei ką. Anoji išvis vėliau užmigo, o kai ji užmigo, užmigau ir aš. Tiesa, ji mane pažadino nes nusprendė kad tuoj mirs. Ryškiai toli jai iki mirties buvo.
Ateidavo žmonės, kurių beveik nepažinojau, ir jie vos ne ant kelių maldavo kad nevartočiau. Nesuprantu lygi šiol, kodėl jie taip stengėsi manim rūpintis? Juk toks būdas neveikia. Matyt, jie jauni ir nepatyrę, kad taip žeminasi. Tiesa, jie savo metu irgi užvartodavo, ir jau nekankino mano pavargusių smegenų savo aimanavimais
Iš pirmo žvilgsnio, bent jau aš, kai prisimenu kaip mes vartojom, ką darėm, atsiranda nostalgija. Tikrai. Atsiranda noras vėl taip padaryti, juk čia taip įdomiai buvo, taip kažkaip, nebūdingai. Bet pripažinsiu, visa tai buvo vienas didelis šudas. Nėra jokios romantikos, nieko linksmo tame, ką mes darėme. Tiesiog taipa trodo, gyvenant teisingai ir gerai, kad pabūti blogu būtų įdomus nuotykis. Bet tai yra tiesiog žema...
Dabar tikrai sustojau su narkotikais. Ta prasme, netgi jeigu užvartočiau kažkaip ten įmantriai patekęs į situaciją, kai to norėčiau, ko gero sekančią dieną gailėčiaus ir to nekartočiau. Bet tada buvo taip, kad net vieną dieną išgyventi be narkotikų buvo neįmanoma. Esmė ne tame, kad mane laužė ten, ar sveikata buvo bloga, ar kas, ar kad fiziškai vos ne susisukęs gulėdavau be narkotikų. Ne. Priklausomybė yra psichologinė, ir tai yra baisiausia.
Kai vartoji narkotikus tam tikrą laiko tarpą, pas Tave jau nėra žodžio Stop. Tai žmonių fiziologija, nieko čia nepadarysi. Įsiminkite, narkotikai veikia tiksliai būtent per tas smegenų sritis, per kurias turėtų. Tai nėra alkoholis, kurio esmė kiek kitokia. Narkotikai žmonės padaro savo vergais, netgi pačius stipriausius. Tikrai nežinau kaip, nežinau kodėl, na negaliu pasakyti nuoširdžiai, kame ten visa esmė. Tiesiog taip yra, žinau iš praktikos. Saugokit save
 
Narc VII. Kryžkelė
 
Manau tikrai niekas iš Jūsų, tų, kas skaitė mano ankstesnius dienoraščius, nesistebės, jei prisipažinsiu kad noriu labai daug. Esu nesveikas maksimalistas bei optimistas viename, ir iš gyvenimo visada tikėjaus tik visko kas geriausia. Tai nebuvo kažkoks naivus svaičiojimas, tiesiog Dievas ten, ar tėvai, nežinau kas tiksliai, man suteikė galimybę būti na tokiu gana nedurnu žmogumi, kuris žino ko reikia siekti ir daugmaž primeta kaip tą daryti.
Narkotikų vartojimas ryškiai ne sąlygoją žmogaus progresą. Nemeluosiu, būna atveju, kad netgi vartodami kaikurie sugeba ne degraduoti, o plūduriuoti vienoj vietoj, kas irgi yra tikrai neblogas rezultatas. Deja, mano vartojimas buvo destruktyvus. Ir aš tuom džiaugiaus. Žinote, nesinori kelti kažkokios sensacijos ten, ir suteikinėti Jums galimybę užsikabinti už žodžių kurie toliau seks - susitarkime, kad Jūs tai perskaitysite ir niekaip nekomentuosite, ir išvis, priimsite kaip ir visą kitą - bendram kontekste, o ne dalimis. Taigi vat vartojau aš ko gero dėl to, kad norėjau tokiu būdu po biški tepti slides iš šio pasaulio. Nes gyvenimas buvo man jau pabodęs. Jis man nenorėjo duoti to, ko labai norėjau...
Žmonės, kurie vartoja ne tam, kad pajustų kajfa, o todėl kad jiems savo metu viskas pabodo ir jie metėsi į kraštutinumus, jie tokie labai komplikuoti yra, ir juos labai sunku ištraukti iš to, kaip reabilitacijoj dažnai mėgo sakyti, "liūno". Bet jeigu juos ištrauki iš ten (nes jie savo jėgom niekad net pirštu nepajudins kad atsisakyti narkotikų), yra didelė tikimybė kad jie negrįš į vartojimą, pamatę kad gyvenimas yra gražūs, o ne tokia žopkė, kaip jiems atrodė. Yra ir kita žmonių kategorija, kuriems narkotikai tai pramoga, kuriuos realiai "veža" nuo vartojimo - tokius gana nesunku įkalbėti nevartoti, bet po kažkokio laiko tarpo jie vistiek užsikūbaturina ten ką nors skanaus sau...
Taigi mane reikėjo kažkam tempti iš visuomenės dugno. Ir buvo žmonių kurie tai darė. Ir netgi keli iš jų dažnai apsilanko point'e. Viena kaimynystėje gyvenusi mieloji panelė labai kažkodėl dėl manęs stengėsi. Nei aš jos ten kokia meilė buvau, nei kas mus ypatingai siejo, tiesiog buvome draugiški vienas kitam jaunuoliai. Ir kai aš į narkotikus įklimpau ypatingai giliai, ji dažnai ateidavo, kažkaip bandė pasiūlyti alternatyvas, kad ir brendžio išgert...Kartą su ta chebra (tos kaimynės chebra) gėriau rodos 9 dienąs, ir nevartojau. Ir išvis galvojau kad jau niekad nevartojau. Buvo tikrai smagu, ir vis kažkas kitko. Bet jos išėjo, atėjo draugas su fenu, užvartojom ir pamiršom.
Tos panelės vardo neminėjau dėl konspiracijos ir tt, o vat apie vartotoją eddlie tai pasakysiu asmeniškai. Jis visgi, visus mano tekstus atidžiai pasiskaito, pasižiūri ko gero, ar nėra ten kokių prikūrta pasakų, ir pažymi pastabas man po to. Jis buvo (ir yra ir bus) vienas iš tų draugų senesnių, kurie irgi labai norėjo kad nustočiau vartoti. Jis mane pažinojo dar prieš vartojimą ir puikiai matė, kaip stipriai pasikeičiau per tą laikotarpį. Prisimenu, kaip pupelių sriubą virėm, kaip jis pabuvo pas mane kad nevartočiau, parodė kad yra alternatyvos narkotikams. Tai šaunus žmogus, kuris beje dabar man yra kaip ir geriausias draugas. Nes jis to vertas. Bet ir jam nesigavo...
Trumpai tariant, niekam nesisekė mane paveikti taip, kad meščiau narkotikus. Ir vat žmonės teiraujasi dažnai, o kodėl aš visgi sustojau vartoti? Matote, labai laiku susigaudė mano tėvai, pastebėję kad kažkas su jų sūnum yra netaip. O dar turiu gerą dėdę, kuris savo laiku metė alkoholį. Ir žinojo kaip atsisakyti priklausomybės. Žinote, pas mane labai stipri šeima, labai draugiška, teisinga, krikščioniška vienu žodžiu. Jų dėka, daugiausia, jų teisingos reakcijos į mano vartojimą dėka, aš pradėjau jau mąstyti, kad vartojimas nėra gerai.
Būtų melas, jei pasakyčiau, kad priėmiau pasiūlymą pabūti reabilitacijoj mėnėsiuką dėl to, kad taip norėjo tėvai, arba kad pats labai jau veržiaus nevartoti. Tiesiog kiek paslaptingai, bet taktiškai pasakysiu, kad man buvo padarytas pasiūlymas, kurio neįmanoma atsisakyti. Gana toks materialus pasiūlymas, ir manau neverta visiems skelbtis, ką man pažadėjo už tai, kad nevartočiau. Ir aš, kaip mažasis materialistas, buvau elementariai papirktas. Todėl ir paspaudžiau tą "stabdį". O vėliau jau ir pats, matydamas koks gražūs yra visgi blaivus gyvenimas, nuoširdžiai visiems dėkojau, kas man padėjo. Ir čia, šiame tekste, irgi noriu padėkoti jiems už tai, kad nenusisuko sunkiausiu man laikotarpiu.
Sunkiausias jis buvo ne todėl, kad fiziškai skaudėjo, ar kad bombardavimas koks vyko, ar kad nieko neturėjau valgyt mėnėsį, o todėl, kad man realiai reikėjo paramos. Ir visi, kas buvo man artimiausieji žmonės, labai prisidėjo prie mano "atgimimo". Kai ištinka tikra, didelė bėda, draugai ir giminės niekada nenusisuka. Žinokite tai, kad ir kokie būtų Jūsų santykiai su jais, jie visada bus šalia. Jūs ne vieni šitam pasauly.
 
Narc XVIII. Reabilitacija
 
Visą gyvenimą man atrodė, kad Vilniuje yra trys kritinės vietos, teritorija aplink kurias gali vadintis degradų žemė, ar panašiai. Pirmoji vieta man visada buvo taboras, antroji - Psichų namai Naujojoj Vilnioj, o trečioje - narkologinis Gerosios Vilties gatvėj. Aš aišku gyvenime visko tikėjaus, turėjau omeny kad kelias visgi būna ne rožėm klotas, kad visko atsitinka ir visur gali tekti pabūti, bet niekada negalvojau kad Gerosios Vilties gatvėj praleisiu visą mėnėsį savo gyvenimo.
Kiek prisimenu, buvo gana karšta diena. Atėjome su dėdė pas skyriaus vedėją, ji manęs paklausė ar sugebėsiu namuose dvi savaites pabūti be narkotikų, nes atseit apsvaigusių neima. Pasakiau kad sugebėsiu, o dėl visa ko, kad tikrai sugebėčiau, man padarė mini-ekskursiją pro antrame aukšte esantį detoksą, kur labai smirdėjo ir vaikščiojo pridėję į kelnes senukai ir, kas dar žiauriau atrodė, senutės. Tas tikrai pakėlė mano motyvacija iki neregėtai aukšto lygio, ir apšalęs grįžau į savo gimtąsiąs Karoliniškes, kur nuėjau pas draugą ir iš to išgąščio ramia sąžine užvartojau. O po to sekančią dieną vėl pavartojau, juk reikėjo padaryti tą "paskutinį kartą". Ir sekančią dieną vėl...
Liekant dešimčiai dienų labai susirūpinau, kad man be gydymosi mėnėsio gali tekti dar dvi savaitikes pasėdėti degradų apsuptyje detoksikacijoj, todėl nuėjau į darželį, kur dažniausiai laiką leido mūsų visi "oldschool'iniai" vartotojai. Čia tie, kurie vartojo dar tada, kai aš alų bandžiau ragauti vaikystėj. Pasikonsultavęs su žymiais ir plačiai žinomais gydytojais-toksikologais, profesoriais tarpgalaktinio lygio (deja, kažkodėl kolkas neatestuotais), supratau kad amfetaminui išvesti iš kūno reikia tik penkių dienų, todėl galiu vėl pavartoti. Taip penkiąs dienas aš ir kūbaturinau sau ramiai, o atėjus valandai 0, sėdau ant dviračio ir pradėjau sportuoti trumpai tariant.
Vargais negalais mane priėmė ir be detoksikacijos. Reabilitavimo principas yra labai paprastas - keliasdešimt žmonių, priklausomų nuo alkoholio ar narkotikų, gyvena visą mėnėsį penktame aukšte, gali išeiti tik valandai į miestą, o vakarais turi lankyti AA/NA grupę. O rytais buvo bendravimas su psichologe. O dieną vyko visokios ten paskaitos apie alkoholio ir narkotikų žąlą.
Kas mane iškart nustebino, tai tas faktas, kad ten buvo tikrai švaru ir gana jauku. Ta prasme, aiškiai ne Reval Hotel Lietuva, bet visgi - žymiai geriau nei galėjau sau įsivaizduoti. Ir žmonės buvo disciplinuoti, jau nemažai pažengę savo blaivume. Dauguma buvo kažkokie kaip su pririštu akmenim prie kojos, arba ne, tiksliau sakant, kaip su silikatinė plyta ant galvos, paniurę tokie, prislėgti. Tada ko gero supratau, kad mano mažytės problemelės yra absoliutus niekas palyginus su tuom, ką žmonės yra praradę alkoholio ar narkotikų dėka.
Psichokorekcija buvo įdomus užsiėmimas. Sėdi sau kokie 10 žmonių, ir bendrauja. Tema laisva, bet geriausia kalbėti ir analizuoti savo jausmus. Tam ratelyje sėdi dar ir psichologė. Kiek teko girdėti vėliau, gydymosi pabaigon, žmonės sakė kad ratuke sėdėjo du psichologai, vienas tikras, kitas Jonas. Štai toks kalamburas. Išmokstama vertinti kitus žmonės, jų jausmus, pažinti save, atsiskleisti ir tt. Pasirodo, visokie ten senukai nemažai pagyvenę, pavyzdžiui labai nemoka išreikšti teisingai savo draugiškumą ten kokį, ar elementarų pyktį. Ypač prie jų savęs pažinimo prisidėjau aš, kuom neapsakomai didžiuojuos - turiu retą talentą savo ciniškumu ir ironija supykdint betkokį žmogų. Akimirksniu.
Paskaitos buvo labiau apie alkoholio žąlą, todėl jų metu dažniausiai miegojau. Kaip vėliau sakiau, "dabar tikrai negersiu". Žmonės alkoholio dėka susigadino ištisus gyvenimus, sugriovė savo šeimas, prarado visą savo turtą. Ir tai buvo ne filmas, ne pasakojimas koks per teliką. Tai buvo realūs, jau šiektiek pažįstami žmonės.
O dar kiekvienas iš mūsų turėjo savo didelę baltą knygą, kurią radau prieš rašydamas šį tekstą. Nes norėjau rimtai pasiruošti ir parašyti kažką kaip buvo, o ne kažką, ką prisimenu (turint omeny, kad mano atmintis silpna, tektų jums skaityti visokias pievas...). Ten mes vykdėmė visokias užduotis, stebėjome savo jausmus, samprotavome amžinosiomis temomis ir panašiai. Radau įdomią vietą tokią, kur buvo klausimas "Kas jus labiausiai neramina šiuo metu?". Atsakymas man patinka tuom, kad jis parodo, kaip lengvai pamiršau visus neramumus susijusius su narkotikais, savo pana ten buvusią ir panašiai. Atsakymas buvo "Mykolas ožys". Pagaliau pradėjau gyventi realybe, o ne praeitimi. Tai labai svarbu. Po to man psichologė pasiūlė papasakoti Mykolui ką apie jį galvoju (o Mykolas tai senukas kokių 60-ies metų). Papasakojau jam gana vaiždžiai ir nuoširdžiai, už ką gavau įspėjimą nuo vėdėjos.
O NA grupės tai yra toks dalykas, kuris kartais šmekšteli per TV. Netgi Prison Break seriale ten ta Sara sėdėjo būrelyje vienam ir sakė "Sveiki, esu Sara, ir aš esu narkomanė". Tai vat, aš irgi taip sėdėjau. Tiesa sakant, niekas lygi šiol nesupranta NA grupių efektyvumo principų, bet jos tikrai veikia. Kol jas lankai, nevartoji. Ten nėra nieko išvis, jokių įmantrių dalykų, susirenka buvę narkomanai ir tiesiog pasakoja, kaip kas ką veikė, ką kas kankina. Bet ten yra linksma, ir žmonės įdomūs renkasi. Pavyzdžiui vienas pasiūlė vakaro temą "Ar aš pasirengęs rimtiems santykiams?". Taip ir užrašė - "Ar Artūras pasirengęs rimtiems santykiams":) Nors jis turėjo omeny, kad kiekvienas papasakotų apie save.
Buvę narkomanai nuo esamų narkomanų skyriasi manau, tik dviems dalykais. Visų pirma jie nevartoja, visų antra, jie moka nuoširdžiai šypsotis. Tas duoda tikrai daug. Nebežinau, toks gana įdomus aišku tekstas gavosi, kažkiek originalus, nes nieko panašaus dar nesu rašęs. Tikiuosi, buvo įdomu. O serija "Narc" artėja prie pabaigos, ir mums be šito, liko dar vienas, paskutinis skaitinys. Todėl visi kritikai gali ramiai atsidūsti:)
 
Narc IX. Taškas
 
Pastarąjį pusmetį mano gyvenime žodis narkotikai ten, kartu su žodižiais vartoti, nevartoti, būti ar nebūti, pastoviai sukosi ir švyturiavo taip, kad vietos kitkam beveik jau ir nebuvo. Šeima, draugai, kažkokie vėl sutikti seniai pažįstami žmonės, nauji draugai - su visais kalba ėjo iš esmės apie narkotikus. Prisipažinsiu, jau kažkiek ir pavargau. Gana nemažai praėjo laiko nuo tos dienos, kai nustojau vartoti. Gana nemažai viskas pasikeiė, reikia tą suprasti.
Man pasisekė. Sugebėjau taktiškai ir protingai, sistematiškai pakeisti gyvenimą taip, kad jame neliktų vietos narkotinėms medžiagoms. Natūraliai kad neliktų, o ne kad turėčiau nuo to bėgti ar slėptis. Nuo jų niekas nepabėga. Nuo to niekas neišsigydo. Tiesiog reikia keisti gyvenimą, aplinką, draugus. Dabar, atsigręždamas atgal, suprantu kad tai puikiai padariau.
Viskame, prie ko prisiliečiu, su kuo esu, ką darau, ką myliu, ko noriu - nėra narkotikų. Mano gyvenimėlyje narkotikai nebuvo kažkoks absoliutas, kuris atsirado kaip kometa iš giedro dangaus ir nuspalvino mano gyvenimą. Ne, narkotikai buvo tik noras pabėgti nuo skaudžios realybės. Pamiršti neišsipildžiusias svajones...
- Tu nepergyvenk, lavonai greit baigsis, toliau seks cerkvės ir paminklai... -
Apramino, tikrai. Tam, kad pamatyti galų gale kažką gražaus, kažką tikrai nuostabaus, reikėjo praėiti ir pro tokią vietovę, kur beeinant aplanko pačios liūdniausios mintys, ir kur būti tikrai nesinori. Bet tą reikia praeiti aukštai pakėlus galvą, besitikint, kad tai, kas bus toliau, verta nemalonios patirties. Taip ir aš dabar jaučiuosi.
Buvo blogo mano gyvenime, tikrai labai blogo. Bet visa tai lieka istorijoje. Prisiminimams kažkokiems, memuarams. Toliau seka gražus gyvenimas, su mylimais žmonėmis, naturaliais jausmais ir atlapaširdišku elgesiu. Besinaudodamas Jūsų dėmėsiu, noriu pasakyti - kad ir kaip atrodytų ta pagunda vartoti, ji neverta Jūsų. Nes mes visi, netgi aš, turime teisę į meilę, laimę ir džiaugsmą, o bandome pasislėpti nuo pasaulio miškuose ir rūsiuose.
 
Žinau, atrodo baisiai, bet beveik galiu garantuoti, jog skaitymas neprailgs..
 
Originali nuoroda: http://www.point.lt/blog/user/Dober/page/4

RAM - CORSAIR DDR3-1600 2*4G CL9 KIT XMS3+CHS
Pagrindine plokstes atmintines tipai - DDR3-1066 , DDR3-1333
 
Jei neklystu ir gerai pamenu RAM magistrales sparta negali buti didesni uz pagrindines plokstes. Man rods gali buti tik mazesne.

Sveiki, tiką netyčiomis radau šitą nedidelę dizainerių bendruomenę čia ir nusprendžiau taip pat pasidalinti keliais savais darbeliais, sulaukti Jūsų objektyvių nuomonių, įvertinimų apie juos. Esu savamokslis - šios šakos nestudijavau. Su grafiniu dizainu pradėjau bendrauti nuo 2007 m. kai piešdavau nekaltas nesamones be tikslo, vėliau prireikė nupiešti vieną skrajutę savo Mamai ir tai mane pakabino... - kabu iki šiol :) Rimčiau į šį darbą pradėjau žiūrėti tik 2011 m.
 
Kaip man sekasi kviečiu įvertinti Jus mieli kolegos ;)
 
Email: [email protected]
 
P.s. gal kas žinot kaip pakeisti attachmentų dydį, kad jie nebūtų tokie iškraipyti kol jų neatidarot? ;)

Kazkas minejo kad nelabai ka uzdirbsi is auto perpardavinejimo, taigi as sita auto paemiau pries 1 men kazkur is ispanijos grizo nesenai, nes neradom laisvo traliukio, tai teko savo eiga varyt. Galutine jos kaina isejo su parsivarymu iki lietuvos 4200lt, parduota uz 9800lt, grynas pelnas 5600lt, ne milijonai bet pragyvent tikrai pakanka ir is tokio paprasto bizniuko, svarbiausia nereik dideliu pinigu norint tai pradet.

Kazkas minejo kad nelabai ka uzdirbsi is auto perpardavinejimo, taigi as sita auto paemiau pries 1 men kazkur is ispanijos grizo nesenai, nes neradom laisvo traliukio, tai teko savo eiga varyt. Galutine jos kaina isejo su parsivarymu iki lietuvos 4200lt, parduota uz 9800lt, grynas pelnas 5600lt, ne milijonai bet pragyvent tikrai pakanka ir is tokio paprasto bizniuko, svarbiausia nereik dideliu pinigu norint tai pradet.

Sveiki visi būsimieji ir esamieji verslininkai!
 
Nežinau ar višiškai aš čia į temą, bet manau, kad galiu pasiūlyti savo pagalbą. :)
Tiesiog, neseniai pradėjau ieškotis kaip lengviau ir pigiau atsidaryti įmonę, ar man ją leis atsidaryti, kokių dokumentų reikės. Galiausiai ką daryti, prabėgus biurokratijos kliūčių ruožą. Na aš kaip ir išsiaiškinau, truko keletą savaičių, nors realiai tas mokymasis truko tikriausiai visą gyvenimą (jeigu nebūčiau susidūręs su tokiais dalykais savo ankstesniame gyvenime, tai nebūčiau įveikęs).
Mano paieškos prasidėjo tikriausiai taip kaip ir visų: googleje. Deja buvau nukreiptas į įmonių kurios teikia "įmonių registravimo paslaugas" kontoras ir tiek (kainos nuo 500 Lt iki 2000 Lt). Realiai, neradau nei vieno valstybės oficialaus puslapio kuriame viskas būtų aiškiai išdėstyta. Nusivyliau, bet nepasidaviau. Ėjau toliau!
Toliau sekė forumai, skelbimų portalai ir vėl ta pati google reklama... :( Belieka atsidusti... Uch... Deja, bet daugelis informacijos buvo pasenę, nebegaliojanti, o ir nei vieno žmogaus kuris galėtų savanoriškai padėti, neradau.
 
Ilga įžanga, bet pasiūlymas labai paprastas. Kviečiu visus susisiekti, kurie ieško patarimo ar menkiausios pagalbos, nežino kaip pildyti dokumentus, ar iš viso kam juos pateikti. Tikrai mielai padėsiu ir tūrėsite 100% veikiančią įmonę. O, svarbiausia, kad noriu padėti savanoriškai (NEMOKAMAI), tad viskas ką sutaupysit bus jūsų verslo pradžiai (tikrai žinau kokie tie pinigai yra svarbūs).
Atsiprašau už gramatines klaidas. :D
Rašykite į PM arba čia tiesiai. Esu Kaunietis, tad labiausiai būsiu naudingas Kaune, bet dau problemų neiškils ir kitiems.

Beveik garantuoju, kad daugelis taip negalvoja.

Tiesiog neturėjau ką veikti.
Androidas Kubilinatorius

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
 
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
 
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
 
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
 
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
 
Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
 
------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------
 
Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
 
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
 
O viskas buvo taip...
 
Pradžia.
 
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
 
From: Smile! It increases your face value.
Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
 
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
 
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
Google radau:
http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
 
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
 
Pirmasis bandymas.
 
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
 
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
 
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
 
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
 
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
 
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
 
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
 
Lūžis. Nuopolis.
 
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
 
Seni draugai neišduoda.
 
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
 
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
 
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
 
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
 
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
 
Šviežios mintys, naujos idėjos.
 
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
 
Pabaiga.
 
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
 
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
 
Papildyta:
 
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
 
http://www.djixas.com/story/p4.png
 
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
 
http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
 
http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
 
http://www.djixas.com/story/p2.png
 
http://www.djixas.com/story/p3.png
 
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
 
Antra dalis, 2006-2011
 
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
 
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
 
http://www.djixas.com/story/m.jpg
 
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
 
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
 
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
 
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
 
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
 
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
 
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
 
WebMasterio Košmaras
 
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
 
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
 
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
 
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
 
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
 
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
 
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
 
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
 
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
 
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
 
Aukso amžiaus pabaiga
 
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
 
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
- Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
 
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
 
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
 
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
 
Naujų uždarbio būdų beieškant
 
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
 
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
 
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
 
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
 
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
 
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
 
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
 
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
 
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
 
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
 
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
 
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
 
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
 
Prasideda
 
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
 
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
 
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
 
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
 
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
 
Smūgis žemiau juostos
 
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
 
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
 
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
 
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
 
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
 
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
 
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
 
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
 
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
 
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
 
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
 
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
 
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
 
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
 
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
 
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
 
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
 
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
 
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
- „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
- Sporto klubas
- Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
- Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Prekiavimas Forex
- Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
- Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
 
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
 
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
 
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
 
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
 
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
 
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
 
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
 
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
 
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
 
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
 
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
 
 
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
 
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
 
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
 
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
 
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
 
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
 
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
 

 
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
 
2011
 
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
 
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
 
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
 
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
 
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
 
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
 
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
 
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
 
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
 
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
 
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
 
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
 
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
 
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
 
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
 
Sezono finalas
 
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
 
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
 
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
 
Pabaigai
 
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
 
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
 
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
 
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
 
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
 
Tokie žodžiai man reiškia daug...
 
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
 
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
 
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
 
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
 
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
 
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
 
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
 
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
 
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
 
- Turime naują žvaigždę
- Nesveiki krūviai
- Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
 
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
 
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
 
When your mind changes, your body will change.
 
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
 
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
 
Dėjau ant likimo.

Tikiuosi tai nebus traktuojama kaip tiesioginė reklama, tačiau nusprendžiau pasidalinti su jumis savo kuklia video pamoka. :)
 
Pamokoje matysite visą darbo eigą, t.y. nuo dizaino maketo sudarymo Adobe Photoshop programoje iki galutinio dizaino, pateikto HTML/CSS kodu.
 
Pamoką sudaro 3 esminės dalys: dizaino maketavimas, karpymas (slice'inimas) ir galiausiai kodavimas. Trečiąją dalį nusprendžiau sukarpyti į dar tris atskiras dalis, kadangi iš pradžių susidūriau su sunkumais filmuojant video, o vėliau nutariau, kad susidarys itin dideli video failai, tad vienintelė išeitis buvo juos suskaidyti į smulkesnes dalis.
 
00 - Įžanga: http://www.sendspace.com/file/xwa5vg (~11 MB)
01 - Darbas su Photoshop: http://www.sendspace.com/file/n0ohjw (~60 MB)
02 - Dizaino karpymas: http://www.sendspace.com/file/yz618l (~16 MB)
03.1 - Dizaino kodavimas HTML ir CSS (pirma dalis): http://www.sendspace.com/file/nw09m3 (~81 MB)
03.2 - Dizaino kodavimas HTML ir CSS (antra dalis): http://www.sendspace.com/file/xloebj (~38 MB)
03.3 - Dizaino kodavimas HTML ir CSS (trečia dalis): http://www.sendspace.com/file/ysl2x5 (~66 MB)
 
Taip pat galite parsisiųsti pamokoje sukurtus failus: video pamokos failai.
 
Mano kalboje rasite šiokių tokių stiliaus klaidų (kai kur net vėlėsi liežuvis, matyt nuo anglų kalbos), o taip pat ir kitų netikslumų, tačiau šią pamoką kūriau beveik eksprontu, užpuolė noras susukti video labai staiga. Pradžioje net jaudulys buvo, bet vėliau kaip ir praėjo. ;)
 
Filmavau su Camtasia Studio, bet jinai mane pavedė, todėl susidarė problemos su failų peržiūra. Per VLC nerodo vaizdo, o su WMP viskas gerai. Tačiau čia Camtasia Studio nereikia kaltint, kaip aš sau ir kitiems sakau: „Nėra blogų įrankių, yra tik kreivos rankos“. :)

Jau kazkada rasiau apie nemokamus hostingus ir ju galimybes bei alternatyvas. Jau ne karta buvo issakyta mintis kad uzsionio nemokamas hostingas kartais buna daug patrauklesnis nei mokamas Lietuvoje. Siandien dalinuos dar su viena uzsienio hostingo kompanija kuri duoda padorius ir visiskai NEMOKAMUS hostingo serverius.
 
Servers Free - kompanija kuri duoda rimta nemokama hostinga be jokio atlygio, reklamos ar kitu reikalavimu. Gaunate gryna hostinga visiskai nemokamai. ServersFree.com nemokamo hostingo specifikacija siek tiek net priverciai isizioti.
 
+ Hostingas yra visiskai nemokamas, nera jokiu sutarciu ar kontraktu, nera jokiu mokesciu ar pasleptu kastu, nereikia jokiu kreditiniu korteliu ir panasiai. T.y 100% FREE!
+Nereikia nieko postinti jokiose forumuose, prisijunginet kas kazkiek ir panasiai kaip buna kitur.
+Nera jokios reklamos ar baneriu jusu idetoje svetaineje!
+Resursai tiesiog ispudingi:
100Gb srautas (!)
10Gb disko vieta (!)
PHP 5
MySQL 5
Apache serveris
FTP ir web file manageriai
cPanel'e
GD, WWW statistika
DNS valdymas
Nemokami subdomainai
Neribotas domainu skaicius, patikrinta - galima deti ir savo .LT domeinus (kitos kompanijos daznai buna kad LT neledzia...)
Neribotas accountu skaicius ir domainu
Cronas
Backupai
cUrl
phpMyAdmin
Nemokama technine pagalba (berods tik anglu k.)
Nemokamas puslapio builderis su simtais labai graziais puslapiu sablonais
Svetainiu instaliavimas vienu paspaudimu ir t.t.
 
Rinkinukas tikrai grazus, pilna specifikacija kas ieina yra cia: Serveriai nemokamai
 
Minusai:
- Nemokami serveriai randasi berods Europoje ir JAV (manau nera didele beda, aisku jei butu LT butu maloniau :)),
- Labai griezta politika pries piktnaudziavimus, tad manau pries darant verta perziureti TOS (ju taisykles) (nesiuntinekite jokiu masiniu emailu ir t.t. per savo scriptus nes iskarto banina automatu...)
 
Isvada:
Dar vienas puikus nemokamas hostingas, kuri galima naudoti nedideliems projektams, eksperimentams, blogams ir t.t. nes duoda pilna cPanel tad nemokant nei cento galima ismokti valdyti svetaine, eksperimentuoti su duombazem bei susikurti savo homepagus ar kokius promo puslapius visiskai uz dyka.
 
Sekmes! :)
 
 
Pagal forumo nariu pageidavimus sukuriau siokia tokia instrukcija kaip naudotis. Skaitome cia:
INSTURKCIJA kaip naudotis nemokamu hostingu

Sukurti svetainę yra viena - ją išreklamuoti ir padaryti populiaria, visai kas kita. Tie, kas užsiima svetainių kūrimu bei jų priežiūra puikiai supranta koks tai yra sunkus ir daug laiko atimantis darbas - svetainės reklamavimas. Kadangi iki šiol dar nelabai ir buvo temos kurioje būtų intensyviai diskutuojama apie svetainės reklamavimo būdus, nutariau sutraukti į vieną vietą šiek tiek informacijos ir visa tai pateikti jums. Vieni būdai, aišku, bus daug kam labai puikiai pažįstami - kiti galbūt mažiau. Norėjau padaryti tokį gidą, kuris butų pravartus tiek pradedantiems domėtis svetainės reklamavimo subtilybėmis, tiek, suteiktų bent kažkiek naujos informacijos, jau gerokai pažengusiems šioje srityje.
Beje, šiaip visi patarimai bus orientuoti labiau angliško turinio svetainėms, bet manau tam tikri aspektai padės ir turintiems lietuviškas svetaines.
 
Taigi, pradedam...
 
1. FaceBook
Galbūt nieko naujo šitame ir nėra tačiau, visgi, šis socialinis tinklalapis tapo daugelio firmų ir asmeninių puslapių viena iš pagrindinių reklamavimo terpių. Paskutiniu metu, kad būtų sudarytos kuo geresnės galimybės svetainėms reklamuotis šioje svetainėje buvo prikurta begalė įvairiausių įskiepių, kurie leidžia, tiesiog akimirksniu įterpti megiamą nuorodą ant savo facenook sienos.
Be to, svetainės oficialus facebook puslapis (Facebook Fan Page) gali tapti labai puikia terpe reklamuojant naujus jūsų puslapio ar blogo straipsnius. Kadangi jūsų straipsnis yra pateikiamas būtent konkrečiai tuom besidominčiai auditorijai (Target Audience).
Pats šiuo metu turiu Facebook Fan Page su ~1700 jį mėgstančių žmonių. Įkėlus į svetainę naują straipsnį ir jį papublikavus Facebooke gaunu maždaug ~50-80 unikalių lankytojų vien iš Facebook Fan Page + jei straipsnis būna tikrai vertas dėmesio, dar ir gana nemažai taip vadinamų share'ų. Teisingai naudojant šią svetainę, kaip reklamavimo priemonę, galima pritraukti tikrai nemažai lankytojų į jūsų svetainę, kurie radę pas jus galbūt kažką tikrai įdomaus dar ir patys jums padės reklamuotis.
Kaip pritraukti žmonių dėmesį į jūsų Facebook puslapį galite pasiskaityti štai čia.
 
2. Twitter
Tai būdas, kurį tikriausiai žino kiekvienas bent kažkiek besidomintis svetainių kūrimu bei jų reklamavimu. Paprasčiausiai jei jau eina kalba apie lankytojų srauto didinimo, jūsų svetainėje, įrankius, negalėjau nepaminėti ir jo. Tiesa, šia sistema reikia ir mokėti naudotis. Neužteks vien susikurti naujo accounto ir dėti linkus į savo straipsnius. Daugiau apie twitterio naudą galite pasiskaityti šiame straipsnyje.
 
3. Naujienlaiškiai
Tikriausiai viena iš efektyviausių reklamos priemonių yra jūsų svetainės naujienlaiškis. Paskutiniu metu tai tapo praktiškai neatsiejamu daugelio svetainių atributu, kadangi per akimirką jūs galite pasiekti šimtus ar net tūkstančius jūsų svetainėje publikuojama informacija besidominčius lankytojus. Visa tai veikia labai paprastai. Jūsų tinklalapyje yra tiesiog įdedama nedidelė dėžutė, kur atėjęs lankytojas gali įrašyti savo vardą bei el. pašto adresą norėdamas ir toliau ateityje gauti visą naujausią informaciją apie naujienas jūsų svetainėje tiesiai į savo elektorinį paštą. Aišku, kad pasiekti solidų skaičių prenumeratorių, reikia įdėti tikrai labai daug darbo, o svarbiausia pateikti įdomų turinį savo svetainėje.
Šia rinkodaros priemone užsiimantys svetainių kūrėjai neretai norėdami pritraukti kuo daugiau naujienlaiškių prenumeratorių neretai taipogi keičiasi prenumeratoriais su kitomis panašaus stiliaus svetainėmis. Šis būdas dar kitaip yra vadinamas "Ad Swaps".
 
Kaip tai veikia?
Pasiekus tam tikrą prenumeratorių skaičių (šis skaičius turėtų būti maždaug apie 500-1000), jūs galite sutarti su kitu panašios tematikos svetainės savininku, jog apsikeisite naujienlaiškiais apie jūsų, vieno kito, straipsnius, svetaines, video ar pan. Esmė tame, kad jūs savo naujienlaiškyje aprašote galbūt kažkokį tai kito žmogaus įdomų straipsnį ar tai jo siūlomas paslaugas, su įterpta nuoroda į jo svetainę, gaudami už tai lygiai tą patį iš kito asmens. Neretai tokie prenumeratoriai ne tik, kad ateina apsižvalgyti ir į jūsų svetainę, bet radę joje kažką tikrai įdomaus, taipogi ir užsiprenumeruoja naujienlaiškį iš jūsų.
Taip jūs galite gerokai padidinti jūsų prenumeratorių skaičių.
 
Užsienio svetainės, kuriuose tokių svetainių kūrėjai ieško su kuom galėtų apsikeisti naujienlaiškiais:
http://www.imadswaps.com
http://www.warriorforum.com/warrior-joint-ventures/
http://www.Safe-Swaps.com
http://www.AdswapFinder.com
http://www.JVME.com
http://www.ListSwapper.com
http://www.HonestWorkFromHomeSuccess.com
http://www.EliteClickSwaps.com
 
Kabliukas: Jeigu rašote apie ką nors, ką tikrai nusimanote - galite parašyti nedidelę internetinę knygą, kurioje tuom besidomintis lankytojas ras tikrai kažką naudingo. O kad parsisiūsti šią knygą jis turėtų užsiregistruoti jūsų naujienlaiškyje. Patikėkit tai tikrai veikia ir gana stipriai padeda pakelti prenumeratorių skaičių.
 
4. Straipsnių rašymas kitose svetainėse.
Anglų kalboje, tai būtų galima suskirstyti į dvi kategorijas - "Guest Posting" ir "High-Profile Content Syndication". Kuom jie skiriasi? "Guest Posting" - tai yra galimybė gauti straipsnį su nuoroda į jūsų svetainę tiesiog už tai, kad jūs davėte kitos svetainės savininkui kažkokį tai įdomų straipsnį, kuris gali būti įdomus to puslapio skaitytojams. Geriausias dalykas yra tas, kad abu lieka patenkinti - puslapio savininkas gauna nemokamo turinio savo tinklalapiui, o jūs - nuorodą į jūsiškę svetainę, kuri straipsnio dėka pritraukia jums nemokamų lankytojų.
"High Profile Content Syndication" veikimo principas yra labai kažkiek panašus. Jūs tiesiog pateikiate savo straipsnius (dažniausiai tai būna tam tirkos apžvalgos) tam tikroms svetainėms, o jos juos publikuoja bei leidžia jums įdėti nuorodas į kitas svetaines. Šiuo metu pasaulyje yra sukurta nemažai gana stipriai lankomų tokių svetainių, kurios gali pagelbeti jums tiesiog nerealiai pakelti svetainės lankomumo lygį.
 
Siūlau išbandyti http://myblogguest.com/, tai svetainė, kurioje galite gauti ne tik nemokamų straipsnių jūsų blogams, bet taip pat galite kelti ir savo straipsnius, kuriais galės naudotis kitų svetainių savininkai kaip nemokamą turinį su nuorodomis į jūsų svetainę (-es).
 
*PASTABA: Gale šio straipsnio pateiktas visas sarašas svetainių, išskirstytų pagal kategorijas, kur yra galima nemokamai gauti straipsnių su nuorodomis į jūsų svetaines.
 
5. Įdomių nuorodų apžvalga
Tai gana įdomus ir tikriausiai nedaug tegirdėtas būdas, kaip galite gauti papildomų nuorodų bei, savaime suprantama, lankytojų į jūsų svetainę. Angliškai šis būdas vadinamas "Link roundup".
Viskas vyksta labai paprastai - tiesiog nueinate į Google ir rašote:
“Daily Link Roundup”
“Weekly Link Roundup”
“Monday Link Roundup”
“Friday Link Roundup”
“Link Roundup”
 
Jei norite sukonkretinti:
“Weekly Link Roundup” + parenting
“Weekly Link Roundup” + marketing
“Weekly Link Roundup” + sports
“Weekly Link Roundup” + travel
 
Tiesiog pridedate savo raktažodį.
Šiuo metu, pasaulyje labai daug blogerių kurie savo bloguose tiesiog mėgsta apžvelginėti įdomias ir jiems aktualias svetaines. Tad viskas ką jums reikėtų padaryti tiesiog Google pagalba paieškoti tokių svetainių bei su jais susisiekus pasiūlyti jiems nuorodą į jūsįškę.
 
6. Fiverr
Fiverr.com - tai svetainė, kurioje galite rasti įvairiausių dalykų vos už 5 USD. Iš tikrųjų nepagailėjus laikos ir vos keletos dolerių, šioje svetainėje galima rasti begalę puikių pasiūlymų, kuriuos kiti žmonės padarys už jumis. Tai būtų: nuoroda arba baneris pas kažką bloge, tam tikras skaičius blogų komentarų su jūsų nuoroda, submitinimas į social svetaines, yahoo answers ir pan. žmones čia siūlo beveik viską ir vos už 5 dolerius.
Panašaus tipo svetainės:MicroWorkers.com ir MTurk.com
 
7. Forumai
Tai nuo seno žinomas, kaip labai geras būdas pritraukiant lankytojų į svetainę. Tiesa norint tikrai turėti pasisekimą reikėtų bandyti aplenkti tokius dalykus, kaip bandymą savo nuorodą palikti kuo daugiau forumų. Visgi, norint labiau sudominti forumo lankytojus reikėtų ir pačiam stengtis būti įdomiu bei naudingu. Žmonės besilankantys tam tikro tipo forumuose visada kur kas patikliau žiūri į ten dažnai besireiškiančius bei turinčius ką pasakyti asmenis, nei į tuos, kurie vos prisiregistravę jau kiša nuorodą į savo svetainę.
 
8. Blogų komentarai
Šiaip paskutiniu metu tarp puslapių kūrėjų blogų komentarai dažniau yra naudojami kaip viena iš priemonių stengiantis pagerinti svetainės pozicijas paieškos sistemose, tačiau atradus populiaresnius kitų žmonių asmeninius blogus tai gali pasirodyti ir kaip labai geras naujų lankytojų šaltinis. Maždaug prieš metus teko paskaityti straipsnį, kaip vienas parašytas komentaras į vieną svetainę atvedė daugiau kaip 230 unikalių lankytojų. Prieš porą savaičių ir pats likau smagiai nustebintas, kaip kažkam parašius komentarą su nuoroda į mano svetainę, viename iš didžiausių sporto portalų, ispanų kalba marca.com dar tą pačią dieną sulaukiau ~30 unikalių lankytojų vien iš komentaro palikto šioje svetainėje.
 
9. Tinklalapio populiarinimas pasinaudojant internetinių knygų galia (Ebook syndication).
Tai taip pat gana įdomus jūsų tinklalapio populiarinimo būdas. Tiesiog parašykite kokią nors paprastą internetinę knygutę (ebook) ir ją įkelkite į tam tikras internetinių knygų direktorijas. Na jeigu jau nelabai turite ką rašyti tai tiesiog įdėkite keletą geresnių straipsnių iš savo svetainės ir juos gražiai apipavidalinkite.
 
PASTABA: Nepamirškite knygoje palikti nuorodos į jūsų svetainę.
 
Svetainės padėsiančios konvertuoti jūsų straipsnius į .PDF formatą:
http://www.youconvertit.com
http://www.pdfonline.com/convert-pdf/
 
Internetinių knygų direktorijos:
http://www.changethis.com/
http://www.free-ebooks.net/
http://www.getfreeebooks.com/
http://www.thefreesite.com/
http://www.ebookjungle.com/
http://e-library.net/
http://ebookdirectory.com/
http://www.memoware.com/
http://www.ebook88.com/
http://www.sharewareebooks.com/
http://www.ebookee.com/
http://www.feedbooks.com/
http://directory.pdf-search-engine.com/
http://www.howto.co.uk/
http://www.e-booksdirectory.com/
http://books.google.com/googlebooks/tour/
http://www.ideamarketers.com/bookpr.cfm
 
10. Tutorialų rašymas
Jeigu turite anglišką svetainę susijusią su internetinių puslapių kūrimų, grafikos kūrimu, SEO ir pan. tai šis būdas gali labai stipriai padėti jums pakelti lankomumą jūsų puslapio lankomumą. Tiesiog parašykite keletą įdomių tutorialų toje srityje kuri yra susijusi su jūsų svetainės tematika ir submitinkite juos į tutorialų direktorijas. Patikėkit, tai gali būti tikrai puikus būdas gerokai pakelti jūsų svetainės lankomumą.
 
Tutorialų direktorijos:
http://www.Instructables.com - šis skaitomas vienas iš populiariausių.
http://www.noupe.com/
http://www.tutorialized.com
http://www.good-tutorials.com/
http://www.pslover.com/
http://www.pixel2life.com/
http://www.tutorialsphere.com/
http://www.tutorialkit.com/
http://www.rnel.net/
http://toxiclab.org/
http://tutorial-index.com/
http://designbump.com/
http://www.designfloat.com/
http://www.photoshoproadmap.com/
http://www.tutorials-expert.com/
http://www.cg-links.com/
http://www.fstutorials.com/
http://tutorialoutpost.com/
http://www.tutorialsgarden.com/
http://psd.tutsplus.com/
http://psdtop.com/
http://graphic-design-links.com/
http://design-newz.com/submit-newz/
http://woork.blogspot.com/2009/02/add-design-news-on-woork.html
http://devmarks.com/
http://www.dzone.com/
http://www.1stwebdesigner.com/contribute/
http://www.tripwiremagazine.com
http://www.webdesignbooth.com/
http://www.crazyleafdesign.com/blog/contributors/
http://psdlearning.com/
http://www.brushking.eu/submit_news.php
http://kailoon.com/
http://www.myinkblog.com/submit-news/
http://www.fuelyourcreativity.com/user-link-feed/
http://designm.ag/submit-news/
http://www.flashperfection.com/submit.html
http://www.tutorial-center.com/submit/
http://www.totaltutorial.com/
http://www.designshard.com/contribute/
http://www.knowtebook.com/publish
http://sharebrain.info/submit/
http://www.photoshop911.com/tutorial.html
http://www.cg-links.com/submit-link.php
http://www.tutorialsgarden.com/submit/
http://www.v7n.com/graphics/submit.php
http://www.tipclique.com/
http://gfxtuts.com/
http://www.tutorio.com/
http://designmoo.com/
http://www.zabox.net/
 
 
Kol kas tiek ką sugebėjau surinkti. Būtų labai puiku jeigu kas galėtumėte papildyti. Šią temą moderuosiu, todėl kas kart atradęs kažką naujo arba jei patys pasiūlysite kažką įdomaus, būtinai papildysiu sąrašą :)
 
Taipogi būtų labai malonu jeigu pasidalintumėte savo patirtimi, kaip sekėsi vienas ar kitas naudojamas būdas, keliant jūsų puslapio lankomumą.
 
Sėkmės populiarinant savo tinklalapius :)
 
BUS PILDOMA...
 
PRIEDAS: Svetainės, kuriose turite galimybę dėti savo straipsnius su nuorodomis į savo svetainę.
 
Patarimų svetainės
http://www.tipstrs.com
http://www.onmylist.com
http://www.listible.com
 
Sportas
http://bleacherreport.com/
http://www.yardbarker.com/
http://football.about.com/library/weekly/blsubmit.htm
 
Internetinis marketingas
http://mashable.com/writers/
http://www.businessknowhow.com/newsletter/articleguidelines.htm
http://members.work.com/nlr/CreateGuide.do
http://bx.businessweek.com/
http://smallbusinessonlinecommunity.bankofamerica.com/blogs
http://articles.massivelinks.com/
http://marketing.about.com/od/marketingtipsandadvice/l/blartsubmission.htm http://advertising.about.com/blarticlesubmission.htm
http://www.sitepronews.com
http://bizcommunity.com/SubmitNews.aspx
http://www.site-reference.com
http://www.searchengineguide.com
http://www.promotionworld.com/submit/submitcontent.html
http://www.zeromillion.com
http://www.associateprograms.com
http://www.webpronews.com/submit
http://www.isedb.com/db/pages/Contribute-Articles-to-ISEdb.COM
http://www.marketingprofs.com/about/article_submissions.asp
http://www.sbinformer.com/submit/submitcontent.html
http://www.entrepreneur.com/contactus/writersguidelines/index.html
http://www.allbusiness.com/3471574-1.html
http://www.netprofitstoday.com/blog/become-an-npt-guest-blogger/
http://www.associateprograms.com/authors/register
http://www.imnewswatch.com
http://www.evancarmichael.com
 
Technologijos
http://makezine.com/submissions.csp
http://www.makeuseof.com/write-for-make-use-of/
http://cameras.about.com/library/weekly/blguestsubmit.htm
http://inventorspot.com/page/contributing_writers_5858
http://www.slashdot.org
http://www.pcmech.com
http://www.geekpedia.com
http://www.instructables.com
http://laptoplogic.com/write-for-us/
http://techie-buzz.com/write-for-us-guest-post
http://wpscoop.com/
http://hackspc.com/write-guest-post-for-pc-hacks/
 
Šeima
http://singleparents.about.com/library/bl_submit_an_article.htm
http://www.mommiesmagazine.com/write-for-us/
http://www.mothering.com/sections/submission_guidelines/submission_gui
delines.html
http://www.momsnetwork.com/submit-articles.shtml
http://blogs.smarter.com/babieskids/want-to-be-a-guest-blogger-onsmarter-
babies-kids/
http://www.familycorner.com/services/submit.shtml
http://www.mainstreetmom.com/media_write_guide.htm
http://www.workitmom.com/submissions
http://www.sheknows.com/write
http://www.mombloggersclub.com/page/article-and-essay-submissions
http://allwomenstalk.com/writing-opportunity/
http://freelanceswitch.com/blog/contribute/
 
Kelionės
http://www.streetdirectory.com/contributors/
http://www.travelnotes.org/travel-write/submit-article.htm
 
Finansai
http://seekingalpha.com/page/submit-an-article
http://www.istockanalyst.com/article/submitarticle.html
http://www.pfblogs.org/
http://blog.mint.com/blog/category/guest-post/
http://www.moneysavingmom.com/
http://www.savingadvice.com/blog/author/guest-writer
http://zenhabits.net
http://www.thesimpledollar.com/
http://www.wisebread.com/guest-post ***
http://www.iwillteachyoutoberich.com/write-a-guest-post-for-i-will-teachyou-to-be-rich/
http://www.fivecentnickel.com/
http://thesmarterwallet.com
http://www.lazymanandmoney.com
http://www.moneysavingmom.com/
http://www.frugaldad.com
http://genxfinance.com
http://www.bargaineering.com/articles/author/guestcontributor
 
Sveikata
http://www.naturalnews.com/021982.html
http://articles.mercola.com/submit/
http://www.naturalhealthweb.com/nhwarticles/submitarticle.html
http://healthywealthynwise.com/submissionguidelines.asp
http://focusorganic.com/contribute-to-focus-organic/
http://greenoptions.com/writewithus/
 
Neįprastas, juokingas turinys
http://funzu.com/index.php/submit-content/submit-content.html
http://www.i-am-bored.com
http://www.ebaumsworld.com/
http://www.milkandcookies.com/
http://www.boredatwork.com
 
Pokeris
http://www.fulltiltpoker.com/poker-from-the-rail/

Su pasididžiavimu pristatau, PDF knygą, kaip sukurti affiliate svetainę ir iš jos uždirbti :)
Rašykit pagyrimus, pastabas ir kritiką.
 
http://www.eventreservation.eu/img/pdf_image.jpg
 
P.S. Gal kas galėtų torrentuose pasharinti?

Sveiki visi, forumiečiai, rašau savo trečiąjį straipsnį šiame forume. Šis stripsnyje, bus tiesiog parašyti žingsniai, kuriuos atliekant, Jūsų svetainėse turėtų pakilti paieškos sistemų rezultatuose (Kalbu apie populiariausias paieškos sistemas - Yahoo, Bing, Google)
 
Prieš skaitant šį straipsnį, patarčiau iš pradžių perskaityti šiuos straipsnius:

Google Pagerank Įtraukimas į paieškos sistemas. Ar verta mokėti pinigus? Kas Yra SEO?
 
O dabar, apie patį optimizavimą.
 
Domenas. Labai svarbu yra pasirinkti gerą domeną. Domenas padės jums būti aukštesniuose paieškos rezultatuose. Reiktų pasistengti, kad domene būtų raktinis žodis, pagal kurį jūsų svetainė būtų pasiekiama, bet jeigu jau turite svetainę, praleiskite šį punktą.. Tiesa, turint gerą domeną su raktažodžiu viduje, Jūs gaunate vadinamąjį SEO Boost, kuris padės Jums greičiau kilti paieškos rezultatuose.
 
Google KEYWORD tool - tai programa, kuri parodo jums, kiek į mėnesį google gauna užklausų su tam tikra fraze. Tai tai pat jums padės, jei norite apsispręsti dėl raktažodžio, kurį geriau pasirinkti. Naudojimas labai paprastas
 
Google KEYWORD TOOL - spauskite čia
 
Susidaryti sąrašą svetainės raktažodžių ir juos naudoti.
 
 
 
META Description

<meta name="description" content="aprašymas">
 
Meta description'o iš tiesų nereikia optimizuoti, ar kažką daryti, nes tai paprasčiausiai yra tekstas skirtas žmoniems, tai yra tas tekstas, kurį matote po paieškos rezultatu. Tai pat reiktų pabrėžti, kad jis neturi būti ilgesnis nei 155 simboliai ar ilgesnis nei 25-30 žodžių, nes google jį nukerpa ir toliau žmonės jo nematys.
 
Title tagai

<title>xxx</title>
Nedaugiau nei 70 simbolių, kiekvienas puslapis su tam tikru tagu, priklauso nuo to, kaip norima suindeksuoti.
Mano visada siūlomas pavyzdys, tai Pagrindinis raktažodis | antras raktažodis | Svetainės pavadinimas, visada jį naudoju, ir pasiekiu puikių rezultatų.
 
Jeigu norite paskaityti plačiau, skaitykite čia:
Apie title
http://www.seo-gold....le-optimization
ir *> naudojimas (Html headings)
 
Tai html heading'ai (antraštės), jų paskirtis puslapyje, tai antraštės, arba kitaip paragrafų pavadinimai. Pats svarbiausias paragrafas, turi būti h1, toliau eina h2, o jei h2 turi dar kažkokių atskirų skilčių, naudojamas h3 ar H4 Nebūtinai turi eiti iš eilės.

<h1> antraštė </h1> <h2> antraštė </h2> <h3> antraštė </h3> <h4> antraštė </h4> <h5> antraštė </h5> <h6> antraštė </h6>
 
 
Plačiau:
Heading tags and SEO
 
P.S - kartais h1 būna per didelis, todėl patariu naudoti kodą, kuris pateiktas po šiuo užrašu.

<h1 style="margin-bottom: 0px; font-size: 12px;">Padarys mažą antraštę su mažai vietos po ja, kaip normalus tekstas.</h1>
 
 
Naudokite raktinius žodžius tekste, tuos, kuriuos išsirinkote keyword tool'e.
Naudokite raktažodžius savo svetainės tekstuose. Tai yra SEO tekstų paslaptis, jie yra prisotinti raktažodžių, ir taip Google galvoja, kad Jūsų svetainėje pateikta tikrai vertinga informacija apie raktažodį.
 
Svetainėje, naudokite tik unikalius tekstus
Neunikalūs tekstai, gali neigiamai paveikti jūsų svetainę, nes ji jau bus kažkur suindeksuota. Tokiu būdu Jūs tik pagelbėsite tam žmogui, iš kieno svetainės kopijavote tekstą.
7.Naudokite alt ir title tag'us paveikseliuose
 
Kadangi google, neturi akių, reikia jai parašyti, kas yra tuose paveiksliukuose, dėl to reikia paveikslėlio kodą naudoti būtent tokį:

<img src="angry.gif" alt="Angry face" title="This picture is showing how angry face looks like" />
 
Tas kas eina po alt yra aprašymas. Tai pat paveiksliuko pavadinimas turi būti susijęs su tema. Paveiksliuko pavadinimas - tai kaip jis vadinasi.
 
LINKAI (nuorodos)
 
Naudokite tokius linkus, tada google juos vertina žymiai daugiau, nei paprastus. Naudokite raktažodžius aprašymuose.

<a href="blah.html" title="įrašykite title, naudokite raktažodžius"> Kaip žmonės matys linką </a>
 
Robots.txt
 
Padeda indeksavimui. į puslapį, kurį reikia suindeksuoti, dėti:

<meta name="robots" content="index,follow">
 
Į puslapį, kurio nereikia indeksuoti:

<meta name="robots" content="noindex">
 
Į robots.txt failą įdėti:
 

User-agent: * Disallow: /cgi-bin/ Disallow: /clients/ Disallow: /desi/ Disallow: /ranch/ Disallow: /stuff/ Disallow: /vsd/ Disallow: /more-links.php?* User-agent: Fasterfox Disallow: / User-agent: aipbot Disallow: / User-agent: BecomeBot Disallow: / User-agent: psbot Disallow: / User-agent: Xenu Link Sleuth 1.2g Disallow: / User-agent: Xenu Disallow: / Sitemap: http://www.domenas.lt/sitemap.xml
 
Sukurti sitemap'ą, ir jį įdėti į visų failų direktoriją.
 
Žemėlapį gali sukurti paspaudus nuorodą žemiau:
 
Sitemap
 
http://img847.imageshack.us/img847/6064/sitemap.png
 
http://img856.imageshack.us/img856/5708/sitemap2.png
 
Pridėkite prie nuorodų katologų, tai padeda, į tinklapį ateina daugiau lankytojų, ir Google bei kitos paieškos sistemos geriau vertina tokias svetaines.
 
Sutvarkyti HTML kodą: http://validator.w3.org/
 
Google pirmiausia rodys svetaines, kurios yra be kodo klaidų,tai nepatingėkite savo laiko, ir sutvarkykite. Kad tai padarytumėte, tiesiog reikia šiek tiek išmanyte html - nemanau, kad tai bus sunku, o ir svetainės kodas bus švaresnis, ir jį eis lengviau redaguoti.
 
Pridėkite svetainę į google. Įrašę čia savo adresą, paieškos sistemos robotas apsilankys ir suindeksuos Jūsų svetainę.
 
Pridėjimas į google
http://img171.imageshack.us/img171/9435/googledh.png
 
Draugiški url - draugiški adresai
 
Dažnai žmoniem iškyla klausimai, kaip reikia padaryti adresus gražius, tarkim tokius:
 
 
O tai padaryti iš tiesų yra labai paprasta, tiesiog reikia nueiti į tinklapį:
http://searchfriendlyurls.com/ ir suvesti visus savo svetainės puslapius, ir kokie jie norite, kad būtų. Iš tiesų labai paprasta, right?
 
Tačiau, kad tai būtų naudinga SEO prasme, reikia atsižvelgti, į tai kokius juos darote, neužtenka, kad jie tiesiog būtų sutrumpinta.
 
Du pvz,
 
Tarkim jūs turite svetainę, gyvunai.lt
 
Norint geriausiai sugropuoti gyvenus, tai reiktu daryti tarkim taip:
http://www.gyvunai.lt/zinduoliai/drambliai(arba gyvunai/, cia jau priklauso nuo tinklapio ir tikslo)
 
Arba, pardavinejat kazkokias programas internetine, tai tada turetu buti mazdaug taip:
www.soft.lt/programine-irange/windows-7
 
KITA:
Naudota svetainė:
Leidimas:
 
P.S jei norite pasitikrinti, ar gerai atlikote savo svetainės seo optimizaciją, siūlau svetainę http://www.seoworkers.com/
Jeigu domitės SEO šiek tiek ilgiau, naudokitės SEO įrankiais, jie padės jums atlikti darbą žymiai greičiau.
Jeigu norite perskaityti knygą apie SEO, skaitykite šią (EN kalba): http://thepiratebay....8SEO%29_Secrets
virusų nėra
 
Nenaudokite Black hat seo, nes tai greičiausiai užblokuos Jūsų svetainę. Naudokite straipsnyje pateiktus metodus, ir jie Jums garantuos ilgalaikius rezultatus, nors ir reikės truputį daugiau laiko jiems pasiekti.

Ne paslaptis, kad geros idėjos turėjimas ir sugebėjimas ją įgyvendinti, ar pakankamo biudžeto turėjimas dar negarantuoja, kad darbai bus užbaigti ir projektas išvys dienos šviesą. Ypač tai aktualu tada, kai daugumą darbo atlieki pats. Nuovargis, mažėjanti motyvacija, naujos idėjos, užgožiančios dabartinę - pagrindiniai dalykai, trukdantys susikaupti ties pagrindiniu tikslu. Šiame straipsnyje pabandysiu parašyti keletą patarimų iš savo patirties, tikiuosi jie padės tiek pradedantiesiems tiek jau ir kažko pasiekusiems. Kalbėsiu apie internetinio puslapio - projekto kūrimą, tačiau patarimai gali tikti ir kitoms sritims.
 
Visų pirma, nepradėkite projekto įgyvendinti vos sugalvoję jo idėją. Išvystikite ją, apgalvokite, kokių būtent funkcijų reikės ir kokių ne jūsų puslapiui. Kai idėja tik šauna į galvą, ji atrodo labai gera ir dar nespėjame pradėti analizuoti trūkumų. Gali būti, kad jau pradėjus programuoti puslapį bus susidurta su kokia nors esmine klaida, griaunančia visą idėją, todėl ją reikia gerai apmąstyti. Be to, pradėjus iškart dirbti atsiranda vis naujų ir naujų mini-idėjų/patobulinimų, kurie gadina visą grafiką, kertasi su jau padarytais sprendimais ir t.t. Būtent dėl to visas funkcijas reikia atsakingai suplanuoti iš karto prieš pradedant. Juk mašinos irgi nekuria vietoje, surinkę važiuoklę negalvoja, kur čia dabar užkelti rėmą, o gal dar geriau papildomą baką pridėti, o, dar gi čia galima patobulinti formą rėmo ir t.t. Viskas jau yra brėžiniuose. Tiesa, tikrai nesmerkiu atnaujinimų ir patobulinimų, bet tam yra Versija nr. 2, padedanti išvengti pragaištingo įsisukimo į nebaigtų darbų karusėlę.
Dažnai projektai mišta todėl jog juos norima PERNELYG stipriai išblizginti. Tas blizginimas ir "tobulybės" siekimas tampa savotiška manija. Ir kai pagaliau tas projektas būna išblizgintas paaiškėja jog kažkas jau aplenkė. Kita blogybė jog "blizginant" galima netgi nueiti ne ta linkme, kurios reikia vartotojams.
rufas
 
Toliau reikia apskaičiuoti savo galimybes. Dažnas pradeda savo pirmąjį projektą su nedideliu biudžetu, todėl daugybę darbo atlieka pats. Čia reikia gerai pamatuoti savo gebėjimus - ar tikrai užteks žinių suprogramuoti veikiančią sistemą, ar bus pritaikytas gražus vartotojams (būtent vartotojams, nes pačiam jis gali būti gražesnis dėl kompetencijos stokos toje srityje arba tiesiog todėl, kad ir pelėdai savo vaikai gražesni) dizainas, ar sugebėsi panaudoti teisingą strategiją reklamoje ir t.t.
 
Mini testukas "Ar aš turiu kiaušus projektui sukurti?" (Ar moki galima pakeisti į ar turi žmogų kuris tai galėtų padaryti).

Ar gaudaisi internete ir supranti, koks yra šių dienų vartotojas?
Ar gaudaisi beužkariaujamoje srityje?
Ar moki programuoti?
Ar moki nupaišyti dizainą?
Ar moki jį sukoduoti?
Ar moki suprogramuoti reikiamą sistemą?
Ar sugebėsi prižiūrėti projektą ir prireikus atnaujinti ir taisyti klaidas?
Ar žinai, ką darysi, kai problemos bus per sudėtingos tau? (Netikėta DDOS, persikėlimas į kitą serverį, jo konfigūravimas).
Jei sieki pelno, ar turi aiškią viziją, iš kur jis bus?
Ar turi pakankamai resursų ir idėjų, skirtų projekto reklamai?
Ar tavo biudžetas pakankamas? (Skaityti žemiau).

 
Kaip pastebėjote, galimybių skaičiavimas neužsibaigia ties darbais. Kaip sakoma, devyni darbai vienu metu = nei vieno gerai atlikto. Todėl 9 atvejais iš 10 net ir labiai gabiam visų galų meistrui gali prireikti pagalbos iš šalies - dizainerio, koduotojo ir panašiai. O tai reiškia, kad teks tuštinti kojinę, kurioje guli projekto biudžetas. Būtent dėl šios priežasties reikia gerai susiplanuoti savo finansus. Be būtinų dalykų (domenas, hostingas, programavimas, dizainas, reklama) dar reikia pasilikti ir nenumatytiems atvejams. Be to, nereikia pamiršti, kad puslapis pats savęs neišreklamuos, todėl reikia atriekti gerą pyrago dalį ir reklamai.
 
Kai planai baigti, prasideda sunkūs darbai. Čia pateiksiu keletą patarimų darbo arkliukams, kurie padės ariamą vagą išlaikyti tiesią ir sėkmingai pasiekti lauko galą. Paprasta kaip viens du trys!
 
Viens - susidaryk detalų darbų planą. Planą susidaryk visų darbų iš karto, o ne kiekvieną dieną prieš pradėdamas dirbti - tik taip matysi bendrą pasistūmėjimą į priekį. Kai atlikęs tam tikrą viso darbo dalį turėsi kur padėti varnelę, ne tik nepasimesi darbų tvarkoje, bet ir įgysi pasitikėjimo ir motyvacijos, matydamas savo progresą. Kai darai darbus neorganizuotai, mėtaisi nuo vieno prie kito, pradeda atrodyti, kad niekur nejudi ir su kiekvieno darbo padarymu jų ne mažėja, bet daugėja.
 
Du - sek savo progresą, stebėk, ar padarei tiek, kiek šiandien galėjai, o ne tiek, kiek norėjai. Laiku pagauk save benorintį tinginiauti ir užkirsk tam kelią. Gali naudoti taškų sistemą. Pavyzdys (sakykim, planuoji programavimo darbus):
Komentarų sistema - 5 taškai, like/dislike sistema - 3 taškai, nuotraukų įkėlimo sistema - 7 taškai ir t.t.
Kiekvieną dieną užsibrėži surinkti 15 taškų ir tai stengiesi įgyvendinti.
 
Trys - nepervark. Norint kažko pasiekti dirbant sau, tenka atiduoti tikrai daug energijos, bet jei nuolat kirmysi prie kompiuterio nieko nebematydamas aplinkui, gali prarasti susidomėjimą savo idėja ilgam laikui. Todėl stenkis protingai kombinuoti darbą su laisvu laiku ir pramogomis, padedančiomis atitrūkti nuo savo srities. Ir prisimink, kad atsipalaiduoti sėdint Facebooke, paskui tikrinantis paštą, paskui pažiūrint video ir kartojant viską iš pradžių ne pati geriausia mintis. Be to, toks betikslis klaidžiojimas mažina norą dirbti, todėl geriau išjunk Skype ir pamiršk apie paštą, kol dirbi prie projekto. Taip pat stenkis užkirsti kelią persisotinimui - nors turint naują idėją apie ją neretai mąstai dieną naktį, stenkis atsikratyti tų minčių, nes jos nereikalingos, kai nedirbi, o vargina beveik tiek pat. Taip pat nuovargis mažina atsparumą nuolat atakuojančioms naujoms idėjoms, nebūtinai ir pačioms geriausioms. Actimelis čia nepadės, tad patariu tas idėjas tiesiog užsirašyti ir atsidėti į skrynutę "vėliau...".
 
Kada paleisti projektą į dienos šviesą - štai kur klausimas. Dažnas gali sakyti "dabar" arba "trečiadienį po pietų, kai simpsonus pažiūrėsiu". O teisingas atsakymas - "tada, kai jis pilnai atliks tai, ką ir turi atlikti". Vietoj to, kad pusę dienos kurtum gražų "under construction" puslapį su skaičiuokle iki atidarymo laiko, kurį paskui tikriausiai vis tiek reikės nukelti, nukreipk savo jėgas į pagrindinius darbus ir pasistūmėk dar keliais procentais link pergalės. Atidaryti savo projektą gali tik tada, kai jis bus pratestuotas ir pilnai veiks pagal tavo idėją. Negali būti jokių "čia dar nieko neįkelta, nes puslapis naujas, bet jūs būkit aktyvus ir komentuokit". O paskui pagalvė šlampa nuo ašarų galvojant, kodėl čia visi rėkia ant manęs sakydami, kad projektas nieko nevertas ir antrą kartą nebeateis. Taip tik prarasi motyvaciją dirbti toliau.
 
Kai projektas jau bus išblizgintas ir paleistas, teks gerai padirbėti jį populiarinant. Pagrindinė klaida, kad daugelis čia ir sustoja - padaro projektą, nuperka šiek tiek reklamos ir laukia, iš kurios pusės čia ta laimė ateis. Žvaigžde per dieną netapsi (na, jei neminėsime YouTube), todėl teks sunkiai dirbti, kol projektas įsivažiuos. Neapleisk jo pagrindiniu momentu! Būtent pradžioje reikia aktyviai reklamuotis, palaikyti gyvybę pačioje svetainėje, spręsti iškilusias problemas. populiarindamas vieną iš savo projektų praleidau daugybę laiko, tačiau galų gale jis su kaupu atsipirko. Tiesa, pakenčiamo atsipirkimo teko laukti apie tris mėnesius. Bet dabar to tikrai nesigailiu ir suprantu, kad tada galėjau lengvai sustoti ir prarasti didžiulę galimybę.
 
Ir pabaigai, kai projektas jau bus veikiantis nemažai laiko, gali atsitikti taip, kad jis atsibos. Visiems taip būna - tiesiog tingisi jį prižiūrėti ir dažnai jis pradeda merdėti. Tokiu atveju reikia prisiversti kartas nuo karto atsinaujinti arba pagalvoti, ar nevertėtų priimti papildomų pajėgų - moderatorių, administratorių. Net jei jie ir reikalaus papildomo atlygio, galbūt tai padės gauti didesnes pajamas nei iš stovinčios vietoje svetainės.
 
Sėkmės darbuose! Nesustokite pusiaukelėje, nes galbūt kelias veda į ten, kur net patys nesitikėjote!
Mėlynos vietos - atnaujinimai straipsnyje. Jei turite kokių patarimų iš savo pusės - būtinai pridėsiu ir juos.