Pereiti prie turinio

smindis

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    399
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    smindis sureagavo į Dijegas Ar skolinimasis gadina tavo kreditingumo reitingą?   
    Tak kam cia smulkintis ,geriau uzdirbti LABAI gerai ir per metus sala vudurzemio juroje nusipirkti  ,ir tarnus nusismadyti.
  2. Patinka
    smindis sureagavo į wicked Zizas Academy   
    Aišku verta, gi vietoj to, kad kažką darytum, galėsi sėdėt, žiūrėt video, seminarus, podkastus apie nereikalingus dalykus ir "užsimotyvuoti" kažko darymui ir tolesniam video žiūrėjimui :)
  3. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Mommyme Juoko terapija pamokų metų?   
    Pas mus ir taip pamokose juoko terapija... Beveik nebūna tokių pamokų, kad kas nors nesuveltų kokio juokelio. Ir kažkaip jau patys mokytojai nebepyksta.
     
    O čia paskaitęs dar kartą pagalvojau, kad mokytojams turėtų būti leidžiama dirbti iki tol kol sulauks max 40 metų. Mes irgi turim jau seną istorijos mokytoja, tai tikrai jau senatvinė proto krizė. Net savo darbo normaliai atlikti nesugeba. Pvz: Ji surenka pratybas visų, ir tarkim tu 2 savaites sergi ir negalėjai atnešti jų. Grįžęs po ligos jų nebegali duoti arba tiesiog įrašo 4. Nes ale tu nusirašyti galėjai ir panašiai..
  4. Patinka
    smindis sureagavo į lasickui KASP gimtadienis   
    Šiandien, 2017-01-17 sukanka 26 metai Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgoms. Po sausio 13 įvykių, Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis 1991-01-17 buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Vėliau, 1998 metais ji buvo reorganizuota į KASP.
     
    http://kariuomene.kam.lt/images/25382/kasp%20kariai%20rikiuoteje%20foto%20vilius%20dziavecka.jpg
     
    „Savanoriška tarnystė Tėvynei yra Lietuvos pasididžiavimas. Savanorių motyvacija, profesionalumas, meilė Tėvynei yra galingiausias mūsų ginklas“, – savanoriškos tarnybos reikšmę, artėjant Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 26-osiojms metinėms – sausio 17 d., pabrėžia Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.
     
    Šia proga yra įgyvendinama nauja tradicija. Įkūrimo gimtadienio proga kariai savo civiliniame gyvenime dėvės uniformas. Tad nenustebkite, jei darbe, universitete ar tiesiog mieste pamatysite karius, dėvinčius uniformas su KASP'o antsiuvus:
     
    http://pirkis.lt/images/upload/2012/10/sam_1308.jpg
     
    Tačiau kas tas KASP? Galiu pabandyti atsakyti iš asmeninės patirties. Tai žmonės, turintys pilnavertį civilį gyvenimą. Asmeniškai studijuoju ir dirbu pilnu etatu, tačiau randu laiko ir tėvynės gynybos stiprinimui. Atskirti mus lengva iš aukščiau pavaizduoto KASP antsiuvo ant kairės rankos, raudonų berečių (nesumaišyti su ryškiai raudonom karo policijos beretėm!), dažnai senokos ginkluotės (asmeninis automatas AK4 MT 1970 metų laidos...) bei didelio užsidegimo širdyje... Dažnai pratybos savaitgaliais, kai prakaitą lieji miške, tampa sielos atgaiva. Nes jei ir pavargsti fiziškai, bet pailsi nuo civilio gyvenimo ir smagiai praleidi laiką su panašios pasaulėžiūros žmonėmis. Jei kažkam aktualu, plačiau apie tai paskaityti galite oficialiame puslapyje
    O šios temos esmė. Supažindinti visuomenę. Priminti apie šios dienos svarbą. Ir paprašyti, pamačius karį su uniformą, padėkoti už jo tarnybą. Jei turite kažkokių klausimų šia tema, galite drąsiai klausti čia ar privačia žinute. Protingos diskusijos visada laukiamos. Bet pranešimai, kvepiantys "vatos" mąstymu nepageidaujami.
  5. Patinka
    smindis sureagavo į Fantasya FTB uzdare Silko kelia ('Silk Road'), savininkas suimtas   
    Heisenbergas užsilenkė
  6. Patinka
    smindis sureagavo į Edvinas01 Kokia vertė?   
    Vienas euras
  7. Patinka
    smindis sureagavo į kostumas Verslo idejos Norvegijoje   
    Iterpsiu ir as savo nuomone. Gerai, kad draugaujat su norvegu kalba, tai jums suteiks dideli pliusa bendraujant su klientais. Nenoriu pasakyti, kad Oslo regione zmones nacionalistai ( visokiu pasitaiko, aisku ), bet norvegu kalba atvers daugiau duru.
    Jei planuojate daryti svaru ir legalu versla, islaidos pirmais metais virsys pajamas. Tikiuosi, kad susipazinot su verslo draudimais, mokesciu sistema, HMS ( helse, miljø og sikkerhet ) reikalavimais, atlyginimu sistema ir t.t. Darbuotojai privalo buti saugus, laimingi ir siltai aprengti Norvegijoje.
    Jei planuojat uzsiimti valymo verslu tik todel, kad jis atrodo nesudetingas, nereikalaujantis specifiniu ziniu ir mazai sanaudu/irangos reikalaujantis verslas, siulyciau pamastyti apie siuos dalykus:
    1. perziurekite kiek yra su valymo paslaugomis susijusiu imoniu Osle ir Oslo regione ( AS, ENK, DA, Ltd, NUF ir kitomis formomis ).
    2. ivertinkite konkurencija. Dirbant legaliai, tikimybe susirasti klientu privaciave sektoriuje artima nuliui. Belieka verslo klientai.
    Cia noreciau truputi issiplesti. Labai daznai tenka matyti, kad zmones stacia galva puola i versla, net nepamaste, kam jie savo produkta parduos. Nesvarbu kur gyveni - ar Norvegijoje, arLietuvoje, ar Mozambike, versla reiketu pradeti nuo klientu paieskos, savo pazinciu rato pletimo ir produkto pristatymo iki jam pasirodant rinkoje. Cia as sneku apie versla, kurio analogu jau yra rinkoje. Verslas be isankstiniu klientu yra niekinis.
    Kodel imone, su kuria ruosiates bendradarbiauti, turetu pasirinkti butent jus, tik ka iejusius i rinka? Ka jus galite jiems pasiulyti geriau? Mazesne kaina tikrai nesuzavesite, papildomu paslaugu gali pasiulyti ir esama valymo imone.
    Visiems skeptikams, ypatingai gyvenantiems Lietuvoje ir komentuojantiems verslo Norvegijoje ypatumus, galiu iskart pasakyti, kad Norvegijos rinka/klientai niekuo nesiskiria nuo Lietuvos, tiesiog Norvegijoje klientai turi didesne perkamaja galia. Tai, zinoma, yra labai svarbu, atsiveria didesni pardavimo kanalai, prabangos paslaugu poreikis yra nepalyginamai didesnis, bet… Viskas atsiremia i verslo pazintis. Negalvokite, kad pasiulysite geresnes kainas ar lankstesni grafika ir iskart gausite 6000 kvadratiniu metru biuru pastata valymui. Tokiu pastatu vadovu ( ne savininku ) zmonos vazineja su prabangiais kabrioletais/visureigiais, kuriuos nuperka valymo imones, ju seimos nariai atostogauja prabangiausiuose pasaulio kurortuose, o tas keliones apmoka spekit kas?.. Teisingai atspejote, tos pacios valymo imones.
    Tai galioja ne tik valymo verslui, o visiems, kurie nori parduoti savo produktus/paslaugas. Norite tureti pelninga versla ir nebijoti, kad rytoj neturesite kaip sumoketi savo darbuotojams atluginimo? Pasiruoskite ilgoms naktims klubuose girdant klientus savo saskaita, skrydziams i siltus krastus su klientais ir ju linksminimu nuo ryto iki vakaro ( visas keliones islaidas, be abejo, padengsite jus ). Patikekite, tai jokia romantika. Pirma karta bus idomu, antra karta jau nebe...
    Geroji sio reiskinio puse - kuo daugiau paslaugu/prekiu parduosite, tuo daugiau jusu naudojamu medziagu/paslaugu pirksite, reiskia ir jusu tiekejai jus prades vezioti, linksminti ir girdyti. Toks, deja, nesibaigiantis ratas.
    Reziumuojant, noreciau dar karta pasikartoti, kad bet kokiame versle svarbiausia klientai. Paprastas pavyzdys: pabandykite salyje, kurios didziaja dali sudaro musulmonai, pardavineti kiauliena. Kokia gera kaina bepasiulytumete, jei jus nepazistate nei vieno krikscionio, jusu produkto niekas nepirks. Tai nereiskia, kad jo niekam nereikia, tiesiog jus nepazistate savo potencialiu klientu. O jusu potencialus klientai jusu neieskos, jus patys turite juos surasti.
     
    Visada yra galimybe neplesti verslo, dirbti vienam/keliese, bet tokiu atveju jus neuzsidirbsite daug daugiau negu dirbant samdoma darba, tai ar vertas toks uzdarbis viso galvos skausmo ir bemiegiu naktu?
     
    P.S. Jei galvojate apie nelegalu versla, tokiu atveju komentaru neturiu, nes tai ne tik neteisinga jusu busimu darbuotoju ir valstybes atzvilgiu, bet ir didele tikimybe, kad jusu "versla" greitai uzdarys su labai liudnom pasekmem. Nelegaliai uzdirbtu pinigu Norvegijoje neturesite kur isleisti, nebent skaniau valgysite ir rubus brangesnius nesiosite. Moki mokescius - miegi ramiai.
     
    Sekmes!
  8. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo querty Tikri draugai yra tie, kurie ateina, kai visi išeina...   
    Dažnai painiojam draugus ir pažystamus ir per daug tikimės iš pastarūjų. Ir vieni ir kiti yra labai reikalingi mūsų gyvenime.
  9. Patinka
    smindis sureagavo į dumazzzzz Nori emigruoti i Uk(Anglija)?   
    Sveiki, rasau trumpai ir aiskiai, ir su klaidomis(kurias visi nuolat pamini). Gal yra zmoniu kurie noretu emigruoti, bet svarsto vien del nepasitikejimo ivairiomis agenturomis ar del per mazu finansiniu galimybiu, galeciau manau ne vienam padeti. Pinigai man nera tas stimulas del kurio bandau padeti. Tiesiog pats zinau kaip kartais buna sunku ir niekas nepadeda...
     
    Taigi, as esu Anglijoje ir viska zinau apie isidarbinima ir visa pradzia. Visa informacija galiu pateikti i az.
    Kalbos mokejimas nera privalumas, taciau atvykus gali uztrukti kol gausite darba(tai dazniausiai iki savaites laiko), ir alga gaunama dar tik sekancia savaite nuo pradirbtos.
     
    Pats padesiu susitvarkyti national insuranse numeri, sekmingai pradziai.
    Rasau tiesog vien del to , kad norejau kad ir man taip kazkas, kazkada parasytu. Taciau to nebuvo ir turejau pats bandyti ieskoti laimes. Ir dabar suprantu kiek dar daug zmoniu tokiu kaip as yra.
    Jeigu turite ka nors paklausti, papasakosiu placiau AZ.
  10. Patinka
    smindis sureagavo į DomantasN Uzdarbis.lt telefonine versija   
    Man asmeniškai telefoninė versija iš vis nepatinka, iš kart scrolinu į apačią ir jungiu pilną, nežinau, gal čia tik man taip :)
  11. Patinka
    smindis sureagavo į Lafas Uzdarbis.lt telefonine versija   
    Ne į temą bet laukčiau kol kas pakurs appsą androidam ir IOS uždarbis.lt
    Dabar daug laiko tenka prie mobilios versijos praleist tai yra porą tokių trukdančių naudotis dalyku
     
    -Neleidžia į profili užeit kito nario, tai ir neparašysi niekaip jam pm
    -Nesimato kas rašoma po temos pavadinimu, aprašymas
    -Nerodo iškart gautos žinutės.
  12. Patinka
    smindis sureagavo į infectiosa blablabla :)   
    Sėdžiu susisukęs ant žemės ir mąstau: "kodėl troleibusai žali?". Tiesiog valgau vyšnaites ir jaučiu mandarinų skonį burnoje bei prisimenu bėdą, ištikusią šįryt - baigėsi sausainiai. Kartu ir limonadas. Kas būtų, jeigu būtų dar sausainių ir galėčiau dabar juos valgyti? Tikriausiai jie žali dėl to, kad ši spalva žmones ramina, bet vyšnios, kurias valgiau šį vakarą yra tobulos. Lygiai taip pat, kaip ir kebabas, kurį valgiau vakar. Kvailių prašiau neberti svogūnų, tačiau dabar smirdžiu dėl jų kaltės. Ir vėl matau pravažiuojantį troleibusą. Galva, deja, tuščia, bet pamatau sausainius, kurių ryte suvalgyti nespėjau. Tai jie nesibaigė? Keista. Manau, kad vienu pirkiniu rytoj bus mažiau - nepirksiu svogūnų, nes jų vis dar pilna burnoje. Gal reikėtų užgerti limondu? Dievaži, juk ir jis baigėsi! Kodėl "ir jis"? Juk visa, ko reikia turiu. Tuomet kyla retorinis klausimas: "o ko gi reikia?".
  13. Patinka
    smindis sureagavo į Dainylo Darbas kavinėje   
    Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
     
    Darbo susiradimas
     
    Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
     
    Darbas
     
    Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
     
    Kolektyvas
     
    Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
     
    Pickepys
     
    Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
     
    Nuotykiai
     
    Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
     
    Pabaiga
     
    Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
    Klausimai laukiami, kaip visada ;)
     
    Kiti straipsniai:
     
    Darbas picerijoje
     
    Darbas naktiniame klube
     
    Vasara Edinburgo faktoriuje
  14. Patinka
    smindis sureagavo į Dainylo Darbas kavinėje   
    Darbas picerijoje
     
    Darbas naktiniame klube
     
    Darbas Edinburgo faktoriuje
  15. Patinka
    smindis sureagavo į Dekis Pasižadėjimai 2014-tiems metams   
    Prieš maždaug mėnesį keli studentai, atvažiavę reklamuoti Lietuvos karo akademijos, pasakojo apie vieną studentą, kuris metė studijas po pirmo kurso, dar studijuodamas susirado žmoną ir dabar gyvena UK. Kokia tikimybė, kad tai ne tu? :D
  16. Patinka
    smindis sureagavo į Giedrius Lietuva prieš ir po krizės   
    Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
     
    ---
     
    Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
     
    Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
     
    Kas, kam ir kokią košę virė
     
    Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
     
    Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
     
    Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
     
    Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
     
    Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
     
    Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
     
    http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
     
    Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

    galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
    dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
    vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

     
    http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
     
    Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

    2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
    kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
    kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
    kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

    Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
     
    A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
     
    Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
     
    Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
     
    http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
     
    Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
     
    Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
     
    BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
     
    Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
     
    Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
     
    Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
     
    Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
     
    http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
     
    Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

    2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
    ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

    Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
     
    http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
     
    Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
     
    Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
     
     
    http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
     
    Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
     
    Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
     
    Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
     
    Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
     
    Tai kaip ten su ta emigracija?
     
    Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
     
    Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
     
    Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
     
    Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
     
    O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
     
    Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
     
    http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
     
    A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
     
    Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
     
    Keli štrichai pabaigai
     
    Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
     
    Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
     
    Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
  17. Patinka
    smindis sureagavo į mixaz Sportsdirect.com   
    Sportsdirect'o nuolaidų kodas jeigu prekių krepšelio suma didesnė nei 50svarų gali panaudot šį kodą ir gaut 10% nuolaidą viskam: NV10OFF50VGCSSY galioja iki 28/11/2013.
  18. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Valtra kur investuoti 1000lt moksleiviui   
    Bent patirties įgaus ir žinos kokių klaidų nebedaryti. O postas tai beprasmis tavo, nenoriu išsiplėsti...
  19. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Valtra kur investuoti 1000lt moksleiviui   
    Bent patirties įgaus ir žinos kokių klaidų nebedaryti. O postas tai beprasmis tavo, nenoriu išsiplėsti...
  20. Patinka
    smindis sureagavo į doncedonce Sliekai ar sraiges?   
    Šiuo metu auginame "Maxima" rūšies sraigės. Pradėsiu nuo to, jog visų pirmą turi gauti/turėti ūkininko pažymėjimą tam, kad būtų suteiktas bandos numeris. Kaip supranti, kitu atveju negausi galimų išmokų iš ES ir pan. Šiuo metu rinkoje, bent jau pas mus Anykščių/Ukmergės rajone yra galimybė nusipirkti sraigių pirmam ūkiui tokia tvarka: vos išsiritusios iš ikrų, pusė mažojo piršto dydžio sraigė kainuoja 6 - 8 ct, arba jau paaugusi t.y 1cm ar daugiau, kainuoja 10-12 centų. Kainų ir dydžių skirtumas tame, kad didelė dalis mažųjų sraigyčių neišgyvena ~20%, o didesnių atkrenta tik apie ~10%.
     
    Pavasaris/Vasara
    Auginimas (sraigių ūkis 20 000 vnt.):
     
    Pavasarį lauką (4a) užsėji paprasta salota, dobilais, ir "piercha", toks augalas kaip garstyčia. Sraigės ji valgo, naudojasi kaip pavėsiu. Sraigės išvedamos į lauką gegužės pabaigoje, birželio viduryje (priklausomai nuo orų). 4 arai žemės, aptverta ne aukštesnė kaip 50 cm tvora. Tvora medinė, iš vidaus dengta paprastu "celofanu", o ant viršaus platesnė lenta, kad sraigės negalėtų išlipti. Lentos apačia ištepta salidolo ir druskos mišiniu. Sraigių šėryklos mūsų atveju paprasti euro padėklai. Sraigės šeriamos kasdieną vienodu metu ~19.00 val. Prieš šeriant, būtina nuvalyti padėklus nuo jų išmatų, kad nesikauptų parazitai. Į lauką būtina atvesti vandenį, kadangi karštuoju vasaros periodu, būtina sraiges drėkinti. Jei lyja, papildomai vandens nereikia.
     
    Ruduo:
    Rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje sraigės renkamos iš lauko, ir talpinamos į gardelius, kad išsivalytų prieš miegą, ir užmigtų. Gardeliai - paprastas tinkliukas.
     
    Žiema:
    Spalio pabaigoje sraigės užmiega atitinkamoje patalpoje - šaldytuve, kuriame palaikoma +5 laipsnių temperatūra.
     
    Pavasaris:
    Sraigės bunda, pradeda dėti ikrus. Ikrams "perėti" ir vaikams augti būtina papildoma patalpa, kurioje būtų šviesu ir šilta ~20 laipsnių.
     
    Pavasaris/vasara:
    Mažiukus vėl leidi į lauką. Geriausia atskirai nuo motininių.
     
    Apibendrinimas, kas būtina norint pradėti auginti sraiges:
     
    >Specialiai tam paruoštas laukas
    >Išsivalymo gardas
    >Šaldytuvas
    >Atsibudimai skirta patalpa
    >Perykla
     
    Truputį skaičių:
     
    20 000 motinių sraigių atsiveda 20 000 x 150 = 3 000 0000 sraigių (skaičiai preliminarūs). Turint tiek sraigių, automatiškai turi didinti ir apsukas, lauko dydi, gardelius ir etc.
     
    Dažniausiai daroma taip, kad tokių sraigių kiekių pradedantieji neaugina, kadangi išlaidos ir žmogiškieji resursai tampa nežmoniški. Daroma taip, kad pasiliekama 100 000 motininių sraigių, o visa kitą, parduodama mėsai ir pan.
     
    $
    Sraigių realizacija:
     
    1 subrendusi sraigė sveria 20 - 25 gramai.
     
    10 000 x 0.20 g = 2t
     
    1 kg - ~7-12 lt
     
    1 kg sraigių ikrų ~1000lt
     
    Pirmais metais praktiškai į pliusą neišeini, kadangi lauki sraigių "vados", ir sekančiais metais vėl atsidėjęs motinines sraiges, prieauglį parduodi/realizuoji.
     
    Šildomų patalpų būtinai reikia, lygiai taip pat ir šaldomų.
     
    Kol kas investuota ~15 000 lt. (sraigės, sraigių maistas, medžiagos, mediena, įrankiai, "šaldytuvas" ir pan.)
     
     
     
    -------------------
    Video iš lauko:
     
    https://www.youtube.com/watch?v=flAmyCZ7BVs
     
    Gardeliai:
     
    https://www.youtube.com/watch?v=nT_3hv4PFAU
     
    Jei yra norinčių, visada galima apžiūrėti viską :)
  21. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Valtra kur investuoti 1000lt moksleiviui   
    Bent patirties įgaus ir žinos kokių klaidų nebedaryti. O postas tai beprasmis tavo, nenoriu išsiplėsti...
  22. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Valtra kur investuoti 1000lt moksleiviui   
    Bent patirties įgaus ir žinos kokių klaidų nebedaryti. O postas tai beprasmis tavo, nenoriu išsiplėsti...
  23. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Sul Psichiatras D. Diržys: „Pasauliui teks pakeisti požiūrį į kanapes“   
    Primenu, kad nikotinas, alkoholis taip pat yra psichotropinės medžiagos, kurios sukelia priklausomybę. Taip pat priklausomybę gali sukelti facebook, twitter ir panašūs dalykai.
  24. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Sul Psichiatras D. Diržys: „Pasauliui teks pakeisti požiūrį į kanapes“   
    Primenu, kad nikotinas, alkoholis taip pat yra psichotropinės medžiagos, kurios sukelia priklausomybę. Taip pat priklausomybę gali sukelti facebook, twitter ir panašūs dalykai.
  25. Patinka
    smindis gavo reakciją nuo Sul Psichiatras D. Diržys: „Pasauliui teks pakeisti požiūrį į kanapes“   
    Primenu, kad nikotinas, alkoholis taip pat yra psichotropinės medžiagos, kurios sukelia priklausomybę. Taip pat priklausomybę gali sukelti facebook, twitter ir panašūs dalykai.
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...