zvirbluitis

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

Kietai.. va man tai kiltų įtarimas išvis, kad kas nors pradeda bendraut su manim
 
 
Gerai, kad pranešei apie tai, tikrai lengva apsigaut :) ir dar sakoma.. protų nutekėjimas

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

Ne, nu tokie atvejai man tai visiškai nesuvokiami.. Kaip gali asmenys, kurie sugeba sukurti tokio lygio pasaulinį projektą būti ant tiek kvaili kad laiko failų platinimo serverius JAV, Kanadoje... Kur tokie griežti įstatymai ir pramogų industrijos lobistai taip aktyviai veikia..
 
Ne, nu kai paauglys įkelia mp3 į mėgėjišką puslapį su LT domenu ir hostingu dar suprantama.. Bet kad asmenys, sukūrę vieną populiariausių pasaulinį failų dalinimosi projektą yra tokie "kosmonautai", nu neina suvokt, nors tu ką... B-)

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

Dedam dedam, o aš ta proga prisigert einu :lol: :lol:

Išverčiu istoriją. Klaidų gali būti, naudojau Google translate vertimą (Kosmonautų -> Lietuvių).
 
Jei praeinant pro kok žmogų jis pažiūri į akis ar net nusišypso - matyt atpažino! Aš taip pat atpažįstu savo Norfos pardavėją ar picerijos padavėją gatvėje, matyt esu jų žmonių rate. Džiaugiuosi galėdamas motyvuoti jas tobulėti.
 
Man taip pat siūlo "ponas, gal su nuolaidėle". Tik aš nenešioju kostiumo ir mano kaklaraištis spalvotas (rožinis su taškeliais), tai man tiesiog sako paprasčiau: "kortelė yr?".
 
 
Aš taip pat esu daug keliavęs verslo reikalais po Europą. Su giminėm. Dar dažniau važinėdavau verslo reikalais į Rygą - halėje yra labai skanių rūkytų ikrų ir lašišos, pirkdavau, parsiveždavau, suvalgydavome. Po truputį plėčiausi, kol pasitaikė didysis lūžis - kažkada ir kaimynas paprašė užvežti strimėlių.
Dar daugiau keliaju pabendrauti su verslo partneriais: karts nuo karto užeinu pas draugus į namus, vienas vienoj gatvėj gyvena, kitas kitoj, tai keliauti tenka.
 
Tikriausiai šalys yra Nigeris, Nigerija, Kongo DR, Etiopija, dar gal Somalyje yra draugų. Ir kadangi jau veikla užsiima kiti žmonės, tai spėju ir pinigus pasiima kiti žmonės. Arba tiesiog tėtis/brolis/dėdė/mama/senelis/dar kažkas turi įmonę(-ių) užsienyje ir pasitaiko proga netgi ten nuvažiuoti.
Aš pats irgi turiu daug verslo partnerių įvairiose šalyse. Štai neseniai už keletą baksų užsisakiau SEO straipsnių iš indo, prieš tai iš amerikono, pats esu netgi nupiešęs dizainą prancūzui, kuris turbūt buvo ir panaudotas! Tai dabar jis (prancūzas) jau skaitosi kaip mano perleidžiamoji įmonė, nori jis to ar ne.
 
Tu tobulėji daug, esi profesionalas ir tikrai ne vidutiniškai protingas, tai teko nelaimė būti neturtingu.
O štai Steve Jobsas buvo turtingas, tai reiškia, kad beveik netobulėjo. Aš tai sutinku, bet žmonės kalba, kad jis buvo profesionalas...
 
 
Paskaičius rašliavas nenuostabu, kad tavęs jau seniai į tūsus nebeįleidžia.

Pasipūtimas, manymas jog esi geresnis už kitus, kartojimas, jog esi "laiptu aukščiau" - NEREIŠKIA, kad toks ir esi. Sakyčiau reiškia kaip tik atvirkščiai - kad esi už daugelį blogesnis, nes nevertini, negerbi kitų žmonių, esi garbėtroška ir egocentrikas, materialistas, pilnas tuštybės - tai nėra teigiami asmenybės bruožai. Jei nepakeisi požiūrio - neabejoju, kad gyvenimas privers pakeist.
 
Dvasingas žmogus (o tik tokį galima būtų pavadint esantį laipteliu aukščiau už mus visus, jei apskritai galima taip sakyti) NIEKADA nesipūs ir nesikels aukščiau už kitus, gerbs ir priims visus, nes kiekvienas yra nuostabus savaip. Kad ir ko būtum pasiekęs (nesigilinu perdedi ar neperdedi) - man nublanksta tie pasiekimai dėl tokio požiūrio į save ir kitus. Aš žmonėmis tikiu, o ne karjerizmu ir arogancija.

Atsiprašau, bet asmeniškai nesuprantu kodėl tiek daug diskutuojama apie kažkokio liguisto, save kažkokiu "guru" laikančio žmogaus išgalvotą gyvenimą?

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."

"Ramiame Meksikos žvejų kaimelyje atostogaujantis amerikietis stebėjo, kaip vietinis žvejys iškrauna ryto laimikį. Tas amerikietis buvo pasiturintis vienos prestižinės JAV verslo mokyklos profesorius, tad neištveręs nusprendė meksikiečiui šį tą nemokamai patarti.
 
- Sveikas! - Šūktelėjo amerikietis. - Kodėl taip anksti baigiai žvejybą?
 
- Nes sugavau užtektinai žuvų, senjore, - atsakė nuoširdus meksikietis. - Bus gana pamaitinti šeimai ir dar šiek tiek parduosiu. Dabar su žmona papietausiu ir kiek pailsėjas pažaisiu su vaikais. Tada po vakarienės nueisiu į barą, išgersiu truputi tekilos ir su draugais pagrosiu gitara. Man to pakanka, senjore.
 
- Paklausyk, mano drauge, - pasakė verslo profesorius. - Jeigu jūroje žvejotum iki vėlyvos popietės, lengvai sugautum dvigubai daugiau žuvų. Pardavęs daugiau žuvų ir pasitaupęs šiek tiek pinigų, po kokių šešių, na, gal devynių mėnesių galėtum įsigyti didesnę ir geresnę valtį, bei pasisamdyti kelis padėjėjus. Tuomet galėtum pagauti keturis kart daugiau žuvų. Tik pagalvok, kiek pinigų dar papildomai užsidirbtum! Po kokių metų ar dvejų turėtum iš ko įsigyti antrajį žvejybos laivelį ir pasisamdyti daugiau žmonių. Jeigu veiksi pagal šį verslo planą, po šešerių ar septynerių metų būsi savimi pasitikintis didelės žvejybinės flotilės savininkas. Tik isivaizduok tai! Tuomet galėsi perkelti savo pagrindinę kontorą į Meksiką, o gal net Los Andželą. Po kokių trejų ar ketverių metų Los Andžele tavo akcinės bendrovės akcijos taps kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tu tapsi generaliniu direktoriumi - turėsi daugiaženklį atlyginimą ir akcijų paketą. Po dar kelerių metų - tu tik pasiklausyk! - keletą kartų sėkmingai supirksi akcijas iš rinkos ir tapsi milijonieriumi! Garantuoju! Esu gerai žinomas JAV verslo mokyklos profesorius. Nusimanau apie šiuos reikalus.
 
Meksikietis žvejys idėmiai klausėsi, ką įsijautęs amerikietis jam dėsto. Kai profesorius baigė, meksikietis paklausė:
 
- Bet, senjore profesoriau, ką gi aš darysiu su tais milijonais dolerių?
 
- Amigo! Su šitiek šlamančiųjų galėsi ramiai išeiti į pensiją. O taip! Išeiti į penciją. Galėsi įsigyti nedidelę vila gražiame žvejų kaimelyje kaip šis, mažą valtelę, kad rytais galėtum pažvejoti. Galęsi kasdien pietauti su savo žmona, o paskui be jokių rupesčių mėgautis siesta. Pavakary turiningai leisti laiką su vaikais, o po vakarienės pagrosi gitara su savo draugais kokiojo užeigoje, gurkšnodamas tekilą. O taip, turėdamas šitiek pinigų, mano bičiuli, galėsi išeiti į pensiją ir ramiai gyventi.
 
- Bet, senjore profesoriau, aš visą tai jau dabar darau."