DDeivis

Prezidentė turi teisę kištis ir į vidaus politiką ir vetuoti įstatymus ir nesutikti su siūlomais kandidatais formuoti vyriausybę.
 
Sutikčiau su Jūsų nuomone, kad prezidentė elgiasi akiplėšiškai, jei tai būtų ne darbo partija su ponu Viktoru už vairo. Žmogumi, kuris bėgo nuo teisingumo, kuriam iškelta baudžiamoji byla, dabar ims formuoti vyriausybę ir Jūs nieko tame blogo nematot? Laikas atsimerkt. Nesvarbu kiek balsų surinkta, nes čia žmonių nuomonė toli gražu neatsispindi, kai 10 bylų iškelta, būtent, tai pačiai darbo partija už balsų papikinėjimą.
 
Grybauskaitės politika toli gražu nėra ideali, bet šiuo punktu aš su ja sutinku.

Padėka Uždarbiečiams

Nuoširdžiai dėkoju visiems uždarbio nariams, kurie nepatingėjo perskaityti ir įvertinti mano ankstesnių straipsnių. Man tai labai daug ką reiškia. Gal ir nesu geras rašytojas, tačiau vis dažniau pastebiu, kad man patinka rašyti. Dar geriau yra tada, kai aprašai tokius įvykius, kuriuos teko pačiam patirti. Tekstas patampa gyvas, o ne vien tik sausos informacijos kratinys.

Įžanga


Nuo padėkų pereikime prie darbų. Šiandien ketinu papasakoti apie tai, ką jums gali suteikti kariuomenė. Turbūt girdėjote, kad dažnas vaikinas, grįžęs iš kariuomenės, būna pasikeitęs. Apie šiuos pokyčius ir kalbėsiu savo straipsnyje.
 
Atsiribokime nuo išankstinių nuostatų, kurios teigia, kad kariuomenė ruošia viso labo profesionalius budelius ir nieko daugiau. Aš manau, kad kiekviena terpė suteikia šansą žmogui tobulėti. Kariuomenėje žmogus tobulėja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Savo pasakojimą pradėsiu nuo fizinio tobulėjimo.
 
Į Ruklą suvažiavo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliai. Jie dar nežinojo, kas jų laukė. Ore buvo justi lengvas virpulys. Pakibę tarp civilinio ir karinio gyvenimo, jie laukė. Po biurokratinių procedūrų prasidėjo mūsų transformacija. Nuskustos galvos - tarsi budistų vienuoliai. Įvilkti į karines uniformas jautėmės labai keistai. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje prasidėjo!

Atsispaudimai - gera būdas mokyti karius


Baziniuose Kariniuose Mokymuose pagrindinis prioritetas - kario fizinė parengtis. Net 70 procentų programos - įvairūs veiksniai, leidžiantis paruošti fiziškai tvirtą karį.
 
Pripažinsiu, tarnyba kariuomenėje aš nebuvau pasiruošęs. Į sportą labai rimtai nežiūrėjau, tačiau atsidūręs Rukloje supratau, kad sportuoti reikėjo.
 
Dešimt atsispaudimų už tai, kad neatidaviau pagarbos savo seržantui. Dvidešimt atsispaudimų už tai, kad netinkamai paklojau lovą. Dar trisdešimt atsispaudimų, nes šiandien seržanto gimtadienis.
 
Pirmą savaitę sportuodavau dažnai. Ir tai dariau ne tik aš, bet ir didelė dalis mano kolegų. Gal būt jums kyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug atsispaudimų?
 
Tai būtina. Karys už klaidas moka savo raumenų sąskaita. Kaip kažkada mūsų seržantas pasakė: "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Gavęs taip vadinama nuobaudą, karys patampa motyvuotas nesuklysti ir nedaryti tos pačios klaidos antrą kartą.
 
Mano paminėti atsispaudimai tebuvo skatinamoji priemonė. Be to, kiekvieną rytą mums teko atlikti rytinę mankšta + dar dvi valandos papildomo sporto. Per savaitę fiziniai tobulėjimui būdavo skiriama apie penkiolika valandų. Pridėkime papildomas karines užduotis, bei nuobaudas ir gausime nei daug, nei mažai - dvidešimt valandų. Savaitgaliais sportuoti nereikėdavo.
 
Pirmą savaitę mums teko laikyti fizinių normatyvų testą. Tuo pačiu buvo nustatytas kiekvieno kario fizinis pajėgumas. Aš fizinio testo neišlaikiau. Reikėjo padaryti 42 atsispaudimus, 56 atsilenkimus, bei nubėgti 3 kilometrus per 15 minučių. Mano rezultatai buvo prasti. 20 atsispaudimų, 40 atsilenkimų ir atbėgau per 14.02 minučių. Buvau įrašytas į 3 fizinio pajėgumo grupę. Visi "silpnakūniai" pateko būtent ten.

Fiziniai pokyčiai


Ranką prie širdies pridėsiu ir pasakysiu, kad fiziniai pokyčiai buvo juntami jau po savaitės. Nebeskaudėdavo rankų raumenų, kai įpykęs seržantas mus suguldydavo į atsispaudimų padėtį. Galėdavau padaryti daugiau atsispaudimų. Pokyčiai vyko, tereikėjo trupučio kantrybės.
 
Taip jau sutapo, kad prieš miškus mane perrašė į 1 pajėgumo grupę. Kariuomenės metodika dar kartą pasitvirtino. Miškams buvau pasiruošęs.
 
Čia ir vėl prasideda kitas fizinio paruošimo etapas. Per daug nenorėdamas atskleisti visų miško linksmybių, kurias teko patirti, pasakysiu tik tiek, kad miške buvau bemiegių naktų, rastų ir plytų. Su kuprinėmis klampodavome ištisas valandas, ieškodami reikiamo taško žemėlapyje. Buvo sunku, tačiau su kiekvienu nauju mišku būdavo lengviau. kadangi kūnas, patirdamas vis didesnį krūvį - prisitaikydavo.
 
Aš dažnai savęs klausdavau, kam visa tai? Kokių šių veiksmų prasmė? Pajutęs fizinius pokyčius supratau, kad tai buvo būtina. Mes nebūtumėme ištvėrę tu šaltų balandžio naktų.
 
Jau po pirmo mėnesio numečiau net 7 kg. Atrodžiau labai liesas. Sutvirtėjo visi kūno raumenys. Jausdamas sutvirtėjusį kūną aš ir pats pradėjau jaustis labiau pasitikinčiu savimi. Kažkas yra gerai pasakęs: "Stiprus kūnas kuria stiprias mintis".
 
Tie trys mėnesiai, praleisti Rukloje, išėjo man į naudą. Dar ir dabar bėgioju. Įprotis sportuoti neišblėsta, tačiau kartais neišeina pabėgio, nes dirbu. Stengiuosi daug vaikščioti, kadangi tai irgi savotiškas sportas.

Dar šis tas


Tie, kurie ketina eiti į kariuomenę, nebijokite! Net jeigu nesate gerai pasiruošęs fiziškai, kariuomenė taip sudėta, kad iš bet ko padarys karį, svarbiausia norėti ir pasiryžti pokyčiams. Bus sunku, norėsis viską męsti, tačiau parklupę ir vėl stositės naujiems iššūkiams.
 
Apie psichologinį tobulėjimą papasakosiu kitame straipsnyje. Stengiuosi rašyti taip, kad neprailgtų skaitymas. Saugau jūsų akis, nes jūsų dar laukia krūvos naujų straipsnių. Iki greito pasimatymo!
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Sveiki,
Šis rašinys ne apie didelius mokesčius, blogą kubilių ar lietuvį, kuris valgo kitą lietuvį. Tai apie kai ką, kas kiekvieną dieną yra su mumis ir su kiekviena diena, tas jausmas vis stiprėja.
Apie ką aš? Apie Rusiją.
Šalis, kuri tiesiog negali susitaikyti su sovietų sąjungos iširimu. Lietuvą ši šalis spaudžia visais įmanomais būdais: valdo didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos ir kruopščiai rūpinasi, kurias naujienas mums pateikti, sparčiai skverbiasi į sporto reikalus , supirkinėja krepšinio komandas, remia lengvaatlečius ir netgi stengiasi juos denatūralizuoti. Rusija rūpinasi mumis, jog gyventume šiltai ir už tai mokėtume brangiausiai visoje ES. Rusija sprogdina užtaisus šalia Lietuvos sienos (teko girdėt ir matyt, žiauroka...), bet tik vieną per dieną, nors realiai, sprogdinama visą dieną. Rusų lėktuvai netyčia patenka į Lietuvos erdvę ir begalė kitų dalykų...
Daug domiuosi antru ir pirmu pasauliniu karu, diktatoriais ir visu laikmečiu „po“. Kai buvau jaunesnis, visada galvojau, kaip gali žmonės taip nusiristi, jog pradėtų naikinti vienas kitą, bet dabar, galiu pastebėti, jog niekas nepasikeitė. Rusija ir toliau vykdo panašią politiką ir pučia į vieną dūdą su Vokietija, vienas kitą remia ir visai nenustebčiau, jog niekas nepastebėtų, kaip Baltijos šalys būtų okupuotos (apie tai rusai jau kalba...), kaip dabar yra talžomos Ukraina (ekonomiškai), Gruzija (įvairiai...), Čečėnija ir kitos šalys.
Jei kas mokat rusiškai, siūlau atsiversti naujienas delfi ir rusų žiniasklaidą, bei paskaityti apie Lietuvą. Didžioji dalis straipsnių bus apie Lietuvius, kurie vaikšto su svastikom ir šlovina fašizmą. Panašiai rusai elgėsi su suomiais, prieš kuriuos po tokios propagandos pradėjo karą.
Man atrodo, jog Lietuva niekada negyvens ramiai (čia kaip turint kaimyną alkoholiką), o ir daugumai čia gyventi nebus gera. Ne dėl neturto, pašalpų ar dar ko nors, tiesiog čia yra sankirta dviejų interesų grupių, kurios smarkiai ir ne į teigiamą pusę įtakoja mūsų gyvenimą ir nuotaikas.

Eina sau, tikrai nesitikėjau, kad dauguma čia parašiusiųjų sakys, jog negintų savo tėvynės - Lietuvos. Man net neapsiverstų liežuvis to pasakyti. Mes čia gimėm, užaugom, bent jau aš tikiuosi čia ir numirsiu. Tos trys spalvos mūsų trispalvėje man taip įaugusios į kraują... Tie keturi himno stulpeliai sugeba sukelti šiurpuliukus kūne... Tie visi trys milijonai yra kiekvienas unikalus, "savas" žmogus. Mes turime ir savo kalba, kuri mus stiprina, daro viena šeima. Kiek iš mūsų gimimo liudijime yra užrašyta - lietuvis? Nepamirškite, kas tokie esate. Didžiuokitės tuo.

Ai tiksliai žmonės aš pamačiau, kad shipping costs reiks apmokėt tais kazais, o kazų tų reiks 1143. Taigi jeigu juos pirkt, tai reik sumokėt 10 eurų paypalu

Ką su tais Les Kaz galima daryti ?
 
4SXHABZ2
YNVDRPBT
3DS5AYGR
2L77GL2D
Z6ZQVTD6

Geras klausimas, kuris galėtų sulaukti įdomių atsakymų. Gaila, kad kai kurie nesuprato pirmųjų dviejų pranešimų (jie nėra nusišnekėjimai ir sako tiesą - pažiūrėkite į autorių parašus) ir pradėjo rašyti nesąmones (ar tai bandos jausmas, kad jei pamatau vieną kvailą pranešimą, turiu prie jo būtinai pridėti savąjį? mąstykite savo galva). Ištryniau visus beverčius atsakymus (atrodo, 15 iš 22).
 
Esmė, jog dauguma šiame forume internete ar realybėje kuo nors užsiima. Jei keli žodžiai apie tai nesužlugdys jūsų darbo / idėjos / verslo - pasidalinkite. Bent jau man tikrai būtų įdomu sužinoti ką veikia kiti - manau, jums taip pat.
 
Aš pats šiuo metu laisvą laiką skiriu senos idėjos įgyvendinimui - Europos pigių skrydžių paieškos sistemos kūrimui, kitokios nei dauguma šiuo metu esančių internete. Ta proga galiausiai palikau PHP ir perėjau prie Ruby programavimo kalbos. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu - Ruby on Rails sutaupo daugybę laiko, nes toms pačioms funkcijoms sukurti man reikia rašyti kelis kartus mažiau kodo eilučių nei naudojantis PHP karkasu (framework). PHP programuotojams labai rekomenduoju skirti šiek tiek laiko ir perprasti Ruby - grįžti nesinorės, jei įveiksi pirmą etapą, kai viskas yra svetima.
 
Iš verslo pusės, neabejoju, kad kas pritraukia žmonių, iš to galima ir uždirbti, tad pirmiausia visada rūpinuosi technine dalimi ir svarbiausia - kad tai, ką kuriu, būtų reikalinga man pačiam.
 
Kažkada anksčiau, kai dar mokiausi programuoti, priimdavau užsakymus, bet galiausiai pradėjau atsisakyti, kai į mane su jais kreipdavosi žmonės. Supratau, kad tai begalinis darbas: pabaigęs vieną turi pradėti kitą ir galiausiai tu įgyvendini kažkieno kito svajones ir norus, bet ne savo. Todėl manau, kad įgijus pakankamai programavimo žinių ir turint idėjų geriau programuoti sau, ne kitiems, - tai ne tik žymiai maloniau (net nevadinčiau to darbu), bet ir žinai, kad tai, ką tu padarai, priklauso tau, - jei tavo kūrinys sėkmingas, sėkmė taip pat priklauso tau, o ne užsakovui, kuriam padarei ir atidavei.
 
Taigi toks mano atsakymas, į klausimą kuo dabar užsiimu, su šiek tiek šalutinių pamąstymų :)

Labai gera tema. Niekada nesuprantu tų, kurie užėję į temas, kuriose klausiama, kuo jie užsiima internete, kiek iš to uždirba, vietoj to, kad paprastai atsakytų į klausimą, pradeda maivytis ir laidyti netikusius juokelius. Kartais tiesiog nutinka taip, kad sėdi kokiam nors uždarbio forume, skaitai pranešimus, giliniesi, bet nežinai, ar kažkas iš diskutuojančių tame forume iš tikrųjų uždirba pinigus internete, ar, visgi, visi yra tik tokie patys pradedantieji.
Puikiai suprantu, kad yra priežasčių, dėl kurių nenorima kalbėti apie konkrečias pajamas, tačiau užtenka pasakyti "esu toks ir toks, užsiimu tuo ir tuo (bent abstrakčiai) ir iš to sugebu uždirbti". Pradedančiajam, ar tam, kuriam sunkiau sekasi, nėra geresnės motyvacijos, negu realaus žmogaus pavyzdys kad uždirbti įmanoma ir ne kažkoks asmuo, aprašytas sėkmės literatūroje, o žmogus, su kuriuo turi galimybę pakalbėti, tai sėkmingai daro.
 
Atsakant į klausimą, pats seniau pardavinėjau vektorinę grafiką fotobankuose. Šiuo metu vystau vieną tinklapį (anglų kalba), kuriame, tikiuosi, jau po keleto mėnesių galėsiu pardavinėti reklamos plotus. Naujos vektorinės grafikos šiuo metu nekuriu ir į fotobankus nekeliu (tiesiog nesu pakankamai geras ir talentingas šioje srityje, kad uždirbčiau sumas, kurios mane tenkintų. Nepaisant to, kad nekeliant naujų darbų pardavimai smunka, kas mėnesį prikapsi bent keliasdešimt dolerių :) )

Įdomus man tokių žmonių mastymas :huh: Koks gali būti neprestižas? Paprasta nakleika sugadins tavo reputaciją? Tai kam laikaisi iš vis tas teises? 2 metus automobilį laikysi garaže, nes bus gėda išvažiuoti su klevu?
 
Paskui sugalvosi, kad ir valstybinis numeris tau gadina reputaciją..

Tai ką tu čia veiki? Čia gi ne darbobirza.lt
Užknisa tokie kritikuotojai, o patys sėdi ir komentarus be reikalo rašinėja. Nepatinka kažkas - ignoruok temą arba normaliai rašyk savo nuomonę, o ne mokyk kaip ką gyventi. Žmogus ieško bendraminčių, neklausia ar idėja ko verta, neklausia apie uždarbį iš jos. Ir išvis pakeisti požiūrį rekomenduočiau, nes jei visiems atrodytų jog idėja nieko verta, tai dar su akmenimis ugnį kurtumėm.

Taip išeina, kad jos net nenori išmokti, o kad bandai išmokti tai tik prievaizdas. Gi mokėdami negimėme, todėl reikia pastangų, kad kažko pasiektum. Čia jau kažkas minėjo, kad toje fizikos knygoje yra atsakymai, tereikia juos susirast. :)

Taip išeina, kad jos net nenori išmokti, o kad bandai išmokti tai tik prievaizdas. Gi mokėdami negimėme, todėl reikia pastangų, kad kažko pasiektum. Čia jau kažkas minėjo, kad toje fizikos knygoje yra atsakymai, tereikia juos susirast. :)

Tą kreditą gausi po 30 dienų ? Ir manau, jeigu jau įrašai savo kortelės duomenis, tu gausi tą kreditą, bet ir pinigėlius nuo kortelės nuskaitys automatiškai. :)

Daug tokių svetainių jau yra.. Nebent tu sumąstysi kažką unikalaus. ^_^

http://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk

Tu tai matos kad vaikystės net neturėjęs :)

Sveiki, taigi norėčiau sužinoti kokiais uždarbio būdais šiuo metu internete užsiimate ? :rolleyes: