alpino

Jau senokai atlikau tą IMTB asmenybės testą ir jis man parodė, kad esu INTJ tipo. Perskaičiau, viskas labai gerai atitiko, atrodė kad pats save geriau pažinau. Ir niekada iki šios temos atidarymo negirdėjau, kad intravertai būtų žeminami :D Net gi didžiavaus tyliai, kad esu būtent to tipo. Svarbiausia intravertams manau rasti tuos kelis ar vieną žmogų, kuris supras tave. Turiu geriausią draugą, su juo dažnai užtenka susižvilgčioti ir jau vienas kitą suprantam, nors jis ir ekstravertas yra. Niekada per daug nekalbam dviese, pokalbių tuščių nebūna, o susitikus su dar kitais draugais pasimato koks aš intravertas ir koks jis ekstravertas. :D Tik vat problema būnant intravertu tai antrą pusę susirasti. Mylėti mes mokam, bet surasti tinkamą žmogų sunku... :D

Na ir mano istorija. Aš INFJ. Kad geriau suprastumėte koks tai tipas, kelios citatos iš tipo aprašymo, kurios mane apibūdina 100 proc:
 
Pastarasis punktas man labiausiai patinka, visai kaip sraigė. Ir taip, tikrai taip elgiuosi, nors dabar gal turėčiau sakyti ‚ “elgiausi“. Įsivaizduokite žmogų, kuris ištrina savo skype, fb ir pan. kontaktus, pasiunčia ###### draugus, tėvus, darbdavį ir užsidaro nedideliame kambaryje užtrauktomis užuolaidomis, tyliai pasileidžia muziką ir atsigula ant lovos. Užmerkia akis ir guli visą dieną. Manote tokio žmogaus vieta kambaryje minkštomis sienomis? Aš tai manau.
 
O tas žmogus, kuris nori viską ištrinti ir nebeegzistuoti buvau aš, kaip sraigė nuo visko norinti pasislėpti savo kiaute ir išlįsti kitą pavasarį, kuomet visas gyvenimas vėl prasidės iš naujo.
 
Gyvenime turi būti itin stiprus sukrėtimas, kad atsigręžtum į save. Aš pasiekiau savo dugną prieš beveik 2 metus. Tada vis dažniau kilo klausimai: Kas man negerai? Kodėl aš tokia? Kodėl reaguoju taip? Kodėl aš negaliu elgtis va taip taip kiti? Bandymas sugrįžti į tą patį plaukimą pasroviui vis nepavykdavo. Klausimai jau buvo suvešėję galvoje. Pokalbiai su draugais, naujais pažįstamais ir net nepažįstamais vis duodavo naujų apmastymų, skaičiau knygas, straipsnius, sprendžiau asmenybės testus, išbandžiau neurolingvistinį progmamavimą, skaičiau popsinius straipsnius kaip tapti sėkmingu.
 
Taip atėjau iki aukščiau paminėto asmenybės tipo atradimo. Išsprendžiau kelis testus, išsprendžiau testą anglų kalba. Išprendžiau po poros mėnesių. Tiesiog pasitikrinimui ar gaunu tą patį rezultatą. Jis nekito. Tuomet pradėjau analizuoti kodėl į klausimą kaip gyvenu kaskart norisi atsakyti „suknistai“.
 
Tyli, rami, drovi – taip galima apibūdinti mane kuomet esu žmonių masėje. Nebuvau atstumtoji nei mokykloje, nei universitete, kadangi čia mane gelbėjo kitos savybės – praktiškumas ir atsakomybės jausmas. Visi žinojo, jog gali manimi pasikliauti. Kol mokykloje ekstravertai rėkdami svarstydavo „o kas dabar bus ir ką daryti“ aš eidavau į mokyklų kambarį išsiaiškinti situacijos, buvau klasės seniūnė, mokyklos parlamento narė. Nesvarbu, jog pavaduotojai už mane dvigubai-trigubai vyresni, aš su jais rasdavau bendrą kalbą, nes kalbėdavome akis į akį. Tuo tarpu atsistoti prieš klasę deklamuoti eilėraštį – mirtis.
 
Universitete į vakarėlius nėjau, ypatinguose projektuose nedalyvavau, buvau ta, kuri po visko norėdavo dingti į savo ramų kampą. Mane vargindavo grupiniai projektai, kuriuos namo universitete visi tiesiog dievino. Būdavo momentų, jog visose paskaitose būdavo koks kelių savaičių ar semestro ilgio projektas, kur kaskart su vis naujais žmonėmis reikėjo kažką nuveikti ir nuo to dar priklausydavo semestro pažymys. Tad po paskaitų dar reikėdavo eiti į grupių susitikimus. Būdavau išsunkta iki paskutinio lašo, skaudėdavo galvą, norėjosi miego, tad apie jokius vakarėlius galvoti negalėjau. Geriausiu atveju sugebėdavau vakare su bendrabučio kambariokėmis išgerti arbatos.
 
Dabar suprantu, jog kaip intravertė buvau energetiškai išsiurbiama nuolatinės žmonių apsupties. Paskaitoje, kurios dažniausiai vykdavo diskusijų principu būdavo sunku susikaupti, užduočių paskaitoje pasidaryti nespėdavau, parsinešdavau jas daryti namo, o kur dar namų darbai, grupiniai projektai... Tuo metu maniau, jog esu tiesiog silpna, nemokša, kvaila, kad man vis trūksta smegenų griovelių suprasti ir išmokti visą informaciją kurią mes gauname dirbdami grupiniuose projektuose. Graužiau save. O buvau tiesiog sekinama buvimo tarp žmonių.
 
Po universiteto sekė darbas. Ir vėl žmonės. Kubikai rubikai, dideli ofisai, daug vadovų, daug kolegų, daug klientų. Džiaugiausi, jog dirbu ofise, o ne kokioje maximos kasoje, kur dar didesni žmonių srautai, tačiau tai nekeitė fakto, jog būdavau išsunkta kaip kempinė. Darbas sekėsi gerai, kilau karjeros laiptais, keičiau darbus (nesigirsiu, bet į visus buvau headhunt‘inta), atrodo viskas sekėsi puikiai, bet... po darbo užmigdavau vakarieniaudama, galvos skausmas ir pan. Tad apie kažkokius klubus, vakarėlius nė kalbos būti negalėjo (žinoma, meluočiau, jei sakyčiau, jog nesu buvusi klube ar bare, bet tai tikrai nebuvo dažniau nei kartą per pusmetį).
 
Atrodo prirašiau per daug. Bet jei dar skaitote, dar noriu trumpai parašyti kas pasikeitė, kai supratau esanti stipri intravertė ir kodėl dabar džiaugiuosi gyvenimu.
 
Pasiekiau dugną, kuomet tiek mano asmeninis gyvenimas (skyrybos su vaikinu), tiek profesinis (kaip minėjau kolegos pradėjo darbinius reikalus spręsti bare) buvo absoliučiai nepakeliami. Užsidariau sraigės kiaute. Tuomet sekė ilgas kelias į tvirtą suvokimą, jog aš bandžiau gyventi ekstravertų pasaulyje ignoruodama save pačią ir lyg kokias mazochistė kankinausi tarp žmonių. Padėjau tašką. Mečiau darbą. Išsikrausčiau iš šurmulingos sostinės į gimtuosius Šiaulius. Pradėjau savo verslą. Nelindau į žmones gal 8 mėnesius. Pasirodydavau periodiškai draugams, kad esu gyva ir viskas. Ir aš pasikroviau energijos tiek, kad net atsirado noras bendrauti. Dabar ne aš laukiu kvietimo išgerti kavos, o pati skambteliu draugams.
 
Kaip tu gali važinėti VIENA? Klausė draugė nuo vaikystės, kai pasakiau, jog trankausi po Lietuvą ieškodama ir fotografuodama gražias vietas. O man tai labai gera. Pasiimu fotoaparatą, termosą kavos ir varau ant kokio Medvėgalio atsigerti kavos :) Nedarau to, kas mane sekina, neprievartauju savęs, mėgaujuosi vienuma, tačiau neužsidarau tarp keturių sienų, keliauju, bendrauju, mokausi(pasirodo man patinka mokytis!), skaitau knygas ir kitaip mėgaujuosi gyvenimu.
 
Neskirstau žmonių į gerus ar blogus, intravertus ar ekstravertus, tačiau stengiuosi suprasti save ir kitus, kad visiems būtų lengviau rasti bendrą kalbą ir nevargintume vieni kitų.

Nepyk, bet negaliu skaityti dėl gramatinių klaidų. Iškart nerimtas straipsnis atrodo.

http://res.mindbodygreen.com/img/ftr/happiness-7steps.jpg

Komentaras ne mano, čia kaip citata, bet manau, kad tinka į temą. :)
 
Tą periodą (esu beviltiškas, kvailas, idiotas, bukas ir tikrai nieko neišmoksiu, o tik veltui leidžiu laiką), išgyvena visi. Tai atsitinka dažniausiai, kai mokomės, mokomės, o neturime kur pasitikrinti, ką jau galime. Tobulėjimas tarsi būna paslėptas, staiga susiduri su kokia nors užduotimi, jos nesugebi įvykdyti ir tada užgriūna neviltis ir nusivylimas. Tokiu atveju labiausiai norisi viską mesti. KO NIEKADA NEREIKIA DARYTI! Nes jei būtume metę, niekada nebūtume išmokę vairuoti, plaukti, dirbti su kompiuteriu... ;)

Kas mes esame ?
 
Mes - energija. Tikrai ne šitas mėsos gabalas. Bes esame unikalios butybės, kurios gali šioje planetoje, daryti nuostabius dalykus.
 
Kodėl mes skirtingi ?
 
Mes neskirtingi, mes visi vienodi. Skiriasi tik aplinka, informacija, kurią per visą gyvenimą gavome. Tai mus formuoja. Jeigu gimei vargšu, vargo akimis žiūri į pasaulį. Gimei turtuoliu, matai galimybes. Gimei rašytojų šeimoje, patinka knygos ir t.t.
 
Mes vienodi, tie patys poreikiai, panašūs norai.
 
Ar mes galime keistis?
 
Nuostabus faktas, kad taip :). Tu esi elektra, o kūnas ir smegenis kompiuteris. Įrašyk naują informaciją, ir volia :)
 
Neleisk, kad kompiuteris valdytu elektrą. Neleisk, kad praeties įvykiai kurtu ateitį. Įsivaizduok, kad šiandien gimei, ką nori veik, ir TAU VISKAS PAVYKS.
 
Nepatinka sistema ?
 
Teks priprasti, juk niekur nedigsi. Visą gyvenima čia busi. Tau skirta laika, turi išbūti, vėliau į kitą planetą keliausim.
 
Tavo tikslas būti laimingu ! ir dabar buk laimingas. Sakai neturi daug pinigų. Tu turi sveikata. Rankas, kojas, draugus. Čia turtas. Pinigai, tik priemonė, kurybai.
 
Sakai Lietuvoj krize ? :)
 
Čia nesamonė. Totalus briedas. Tinginio mastysena.
 
Lietuva, nuostabi valstybė, tik žmonės valdomi iš svetur. Manipuliuoja jų mintimis, norais.
 
Tu nesijuok :) Matau tą šypsena veide :) Galvoji, dar vienas pozytivaus mąstymo skleidėjas.

http://stonedlizard.com/images/2012/08/30/after-5-minutes-without-internet.jpg

Daugiau video http://www.youtube.com/playlist?list=PL4A6732F07E09875B

Nešvenčiu ir nemėgstų jokių švenčių. Kartais tenka būti įtrauktam į jas, bet dažniausiai tai būna tik pietūs/vakarienė prie stalo.
Mano nuomone, tokios „šventės“ kaip kalėdos, valentino diena ir t.t. yra labiau komercinės dienos, nei šventės. Jei per kalėdas nieko nedovanosi, tai į tave kreivai žiūrės. Jei per valentino dieną panelei nedovanosi saldainių dėžės, tai lauk skandalo arba guosk pastarąją nusiminusią, dėl to, kad nieko negavo. Jei per moters dieną, tavo moteris negavo gėlių, tai tu kiaulė, o ne vyras (kaip galėjai pamiršti tokią svarbią dieną?).
Prieš šventes visiškai nervina, kai parduotuvės būna prikištos šventine produkcija. Šventiniai pasiūlymai raginantys pirkti, kurie runkeliams gerai prilimpa ir to pasekoje parduotuvės būna sausakimšos. Kai paprastam žmogeliui užsireikia kažką nusipirkti, tai parduotuvėje prie kasos reika laukti marias laiko.
Na, bet nebūtinai viskas būna kaip paminėjau. Pavyzdžiui, kai kuriems tokios šventės būna puiki proga „pabaliavoti“ - bent vienas teigiamas dalykas. Žinoma, bei tai, jog daugelis švenčių būna ne darbo dienos.
Apibendrinus, mano nuomone, šventės, tai - grynų gryniausias smegenų plovimas ir pinigų, laiko, bei išteklių švaistymas.
 
Savo nuomonę išsakiau, ačiū tiems, kurie ją mokės priimti.

Vienas vaikinas namie šventė savo devynioliktąjį gimtadienį ir susirinko visi jo draugai. Jie šoko, gėrė, šnekučiavosi bei kitaip linksminosi. Staiga į buto duris pasibeldė vaikino tėvas. Tėvas visas išsigandęs bei uždusęs nusivedė savo sūnų į kambarį bei papasakojo, jog labai skubėjo į jo gimtadienį ir partrenkė per perėją ėjusį žmogų. Dabar šitas žmogus guli negyvas jo automobilio bagažinėje. Tuomet vaikino tėvas paprašė, kad jis viską papasakotų savo draugams bei paprašytų jų pagalbos - kad jie padėtų atsikratyti negyvo kūno. Deja, pas visus gimtadienio svečius staiga atsirado kažkokie svarbūs reikalai dėl kurių jie negalėjo padėti. Visi išsiskirstė. Liko tik vaikino mylima mergina bei geriausias jo draugas. Nusileidę žemyn, jie atėjo prie tėvo automobilio. Tėvas atidarė bagažinę. Ten gulėjo dėžė prancūziško vyno ir tuomet tėvas pasakė:
"Išgerkime už tai, kad visada šalia mūsų būtų tik tikri draugai".
 
 
Nesupraskite visko tiesiogiai. Šioje istorijoje galėjo būti ne žmogžudystė. Galėjo būti kad ir kaimyno automobilio subraižymas ar mamos vazos sudaužymas. Mintis ta pati, tiesiog žmogžudystė yra rimtesnė priežastis.
 
 
Esu girdėjęs, jog daugiausiai mes galime turėti tik iki trijų tikrų draugų, kiti yra tik artimi draugai arba pažįstami. Straipsnis iš DELFI:
 
 

I tema :)

Ne galvokit ka kiti apie jus galvoja, o patys galvokit apie kitus, kad jie galvotu ka jus galvojat apie juos. Ir problema isspresta. :ph34r:

Žinau, kad susilauksiu daug neigiamų atsiliepimų apie tai ir koks skirtumas man tai, bet negaliu tylėti. 10-mečiui? Jam knygas dovanokit geriau skaityti kokias, negu varvinti akis prie tos planšetės kiaura diena :)

Jeigu nori žaisti imk stacionarų, jeigu nori pažaisti retai, praleist savaitgalį, pasiimk laptopą. Už 3000 lt pasiimsi kosminį stacionarų, galėsi raketas leist į kosmosą, tačiau už tą pačią sumą pasimsi vidutinį laptopą, kuris vargais negalais paleist autocadą :) Žiūrint kiek gali investuoti ir ką žadi su kompiuteriu veikti.

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

Nelabai pritariu, kad Panevėžy gera.. ta prasme, viskas gerai, bet laabai nuobodus miestas. :D

Padėka Uždarbiečiams

Nuoširdžiai dėkoju visiems uždarbio nariams, kurie nepatingėjo perskaityti ir įvertinti mano ankstesnių straipsnių. Man tai labai daug ką reiškia. Gal ir nesu geras rašytojas, tačiau vis dažniau pastebiu, kad man patinka rašyti. Dar geriau yra tada, kai aprašai tokius įvykius, kuriuos teko pačiam patirti. Tekstas patampa gyvas, o ne vien tik sausos informacijos kratinys.

Įžanga


Nuo padėkų pereikime prie darbų. Šiandien ketinu papasakoti apie tai, ką jums gali suteikti kariuomenė. Turbūt girdėjote, kad dažnas vaikinas, grįžęs iš kariuomenės, būna pasikeitęs. Apie šiuos pokyčius ir kalbėsiu savo straipsnyje.
 
Atsiribokime nuo išankstinių nuostatų, kurios teigia, kad kariuomenė ruošia viso labo profesionalius budelius ir nieko daugiau. Aš manau, kad kiekviena terpė suteikia šansą žmogui tobulėti. Kariuomenėje žmogus tobulėja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Savo pasakojimą pradėsiu nuo fizinio tobulėjimo.
 
Į Ruklą suvažiavo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliai. Jie dar nežinojo, kas jų laukė. Ore buvo justi lengvas virpulys. Pakibę tarp civilinio ir karinio gyvenimo, jie laukė. Po biurokratinių procedūrų prasidėjo mūsų transformacija. Nuskustos galvos - tarsi budistų vienuoliai. Įvilkti į karines uniformas jautėmės labai keistai. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje prasidėjo!

Atsispaudimai - gera būdas mokyti karius


Baziniuose Kariniuose Mokymuose pagrindinis prioritetas - kario fizinė parengtis. Net 70 procentų programos - įvairūs veiksniai, leidžiantis paruošti fiziškai tvirtą karį.
 
Pripažinsiu, tarnyba kariuomenėje aš nebuvau pasiruošęs. Į sportą labai rimtai nežiūrėjau, tačiau atsidūręs Rukloje supratau, kad sportuoti reikėjo.
 
Dešimt atsispaudimų už tai, kad neatidaviau pagarbos savo seržantui. Dvidešimt atsispaudimų už tai, kad netinkamai paklojau lovą. Dar trisdešimt atsispaudimų, nes šiandien seržanto gimtadienis.
 
Pirmą savaitę sportuodavau dažnai. Ir tai dariau ne tik aš, bet ir didelė dalis mano kolegų. Gal būt jums kyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug atsispaudimų?
 
Tai būtina. Karys už klaidas moka savo raumenų sąskaita. Kaip kažkada mūsų seržantas pasakė: "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Gavęs taip vadinama nuobaudą, karys patampa motyvuotas nesuklysti ir nedaryti tos pačios klaidos antrą kartą.
 
Mano paminėti atsispaudimai tebuvo skatinamoji priemonė. Be to, kiekvieną rytą mums teko atlikti rytinę mankšta + dar dvi valandos papildomo sporto. Per savaitę fiziniai tobulėjimui būdavo skiriama apie penkiolika valandų. Pridėkime papildomas karines užduotis, bei nuobaudas ir gausime nei daug, nei mažai - dvidešimt valandų. Savaitgaliais sportuoti nereikėdavo.
 
Pirmą savaitę mums teko laikyti fizinių normatyvų testą. Tuo pačiu buvo nustatytas kiekvieno kario fizinis pajėgumas. Aš fizinio testo neišlaikiau. Reikėjo padaryti 42 atsispaudimus, 56 atsilenkimus, bei nubėgti 3 kilometrus per 15 minučių. Mano rezultatai buvo prasti. 20 atsispaudimų, 40 atsilenkimų ir atbėgau per 14.02 minučių. Buvau įrašytas į 3 fizinio pajėgumo grupę. Visi "silpnakūniai" pateko būtent ten.

Fiziniai pokyčiai


Ranką prie širdies pridėsiu ir pasakysiu, kad fiziniai pokyčiai buvo juntami jau po savaitės. Nebeskaudėdavo rankų raumenų, kai įpykęs seržantas mus suguldydavo į atsispaudimų padėtį. Galėdavau padaryti daugiau atsispaudimų. Pokyčiai vyko, tereikėjo trupučio kantrybės.
 
Taip jau sutapo, kad prieš miškus mane perrašė į 1 pajėgumo grupę. Kariuomenės metodika dar kartą pasitvirtino. Miškams buvau pasiruošęs.
 
Čia ir vėl prasideda kitas fizinio paruošimo etapas. Per daug nenorėdamas atskleisti visų miško linksmybių, kurias teko patirti, pasakysiu tik tiek, kad miške buvau bemiegių naktų, rastų ir plytų. Su kuprinėmis klampodavome ištisas valandas, ieškodami reikiamo taško žemėlapyje. Buvo sunku, tačiau su kiekvienu nauju mišku būdavo lengviau. kadangi kūnas, patirdamas vis didesnį krūvį - prisitaikydavo.
 
Aš dažnai savęs klausdavau, kam visa tai? Kokių šių veiksmų prasmė? Pajutęs fizinius pokyčius supratau, kad tai buvo būtina. Mes nebūtumėme ištvėrę tu šaltų balandžio naktų.
 
Jau po pirmo mėnesio numečiau net 7 kg. Atrodžiau labai liesas. Sutvirtėjo visi kūno raumenys. Jausdamas sutvirtėjusį kūną aš ir pats pradėjau jaustis labiau pasitikinčiu savimi. Kažkas yra gerai pasakęs: "Stiprus kūnas kuria stiprias mintis".
 
Tie trys mėnesiai, praleisti Rukloje, išėjo man į naudą. Dar ir dabar bėgioju. Įprotis sportuoti neišblėsta, tačiau kartais neišeina pabėgio, nes dirbu. Stengiuosi daug vaikščioti, kadangi tai irgi savotiškas sportas.

Dar šis tas


Tie, kurie ketina eiti į kariuomenę, nebijokite! Net jeigu nesate gerai pasiruošęs fiziškai, kariuomenė taip sudėta, kad iš bet ko padarys karį, svarbiausia norėti ir pasiryžti pokyčiams. Bus sunku, norėsis viską męsti, tačiau parklupę ir vėl stositės naujiems iššūkiams.
 
Apie psichologinį tobulėjimą papasakosiu kitame straipsnyje. Stengiuosi rašyti taip, kad neprailgtų skaitymas. Saugau jūsų akis, nes jūsų dar laukia krūvos naujų straipsnių. Iki greito pasimatymo!
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Bendrai
Manote, kad pažįstate žmonių, kurie niekuomet jums nepameluotų? Nepameskite galvos. Psichologų nuomone, viskas priklauso nuo situacijos. Ir net pats sąžiningiausias žmogus, pakliuvęs į netikėtas gyvenimo aplinkybes gali…imti ir gražų gražiausiai pameluoti. Yra daug požymių, leidžiančių įžvelgti meluojančiojo ir kalbančiojo tiesą skirtumus, bet nėra nė vieno, kuris leistų be išlygų teigti, jog girdėjome teisybę ar apgaulę.
 
Netiesa matyti veide.
Pravartu žinoti, kad apsimetusieji esą linksmi, šypsosi tik lūpomis, o jų akių išraiška beveik nekinta. Kai juokiamasi nuoširdžiai, šiek tiek patempiami aukštyn apatiniai aidų vokai, todėl akys tarsi sumažėja. Jei akių „dydis" nepakito — juoktasi tik dėl to, kad anekdotą pasakojo šefas, o ne iš sąmojo.Vaizduojantieji nustebusį, įdėmiai žiūri į pašnekovą, išplečia akis. Jie tarsi bando pasakyti: „Neįtikėtina". Tokia nuostaba netikra. Iš tiesų nustebęs žmogus dažniausiai atveria burną.
 
Gyvūnai, o ir žmonės, norėdami ką išgirsti ar stebėdami ką svarbaus, sulaiko kvėpavimą. Jei į mus įdėmiai žvelgiantis žmogus ramiai ir lėtai kvėpuoja, jis mumis nesidomi.
 
Tikri jausmai veide atsispindi anksčiau, nei pasakomi žodžiai. Suvaidintas jausmas pasirodo kartu su žodžiais ar net po jų. Netikra šypsena, kurią regėjo daugelis, - tai pardavėjų šypsena. Kone visi jie pirmiau nužvelgia žmogų, kuriam nori pareikšti simpatiją, o po to nusišypso. Ši šypsena staigiai atsiranda ir staigiai dingsta.
 
Bene patikimiausias melo ženklas — veido asimetrija. Skirtingos žmogaus veido pusės nėra vienodos, tačiau meluojant šis skirtumas dar labiau išryškėja: burna persikreipia, viena akis tampa vos didesnė už kitą, viena veido pusė labiau liūdi, pyksta, džiaugiasi nei kita. Tai akivaizdūs melo požymiai. Deja, jie išsilaiko tik sekundės dalį.
 
Gestai
Kai kurie mūsų gestai — tai turintys aiškią prasmę simboliai. Kiekvienas žino, ką reiškia gūžčiojimas pečiais, linktelėjimas galva ar piršto sukiojimas prie smilkinio.
 
Tokie simboliai visada parodomi sąmoningai ir tikslingai. Jų rodytojas žino, ką daro. Kalbame mes irgi sąmoningai, bet kartais supainiojame žodžius, prasitariame. Panašiai gali nutikti ir su minėtais simboliais. Jei bandymas jį parodyti lieka neužbaigtas, jei, užuot gūžtelėję pečiais, patraukome tik vieną petį, tai gana drąsiai galima teigti, jog šis neužbaigtas simbolis ir parodė tikruosius, bet slepiamus jausmus.
 
Iliustracijos
Kitas gestų tipas — iliustracijos. Pasakodami apie kelio vingį, dažnai ranka žymime zigzagą, norėdami pabrėžti kokį nors žodį, ranka tarsi dedame kirtį. Retai kada kiekvienas gestas sąmoningai kontroliuojamas. Meluojantis žmogus irgi žino, jog visų savo judesių nesugebės sekti ir valdyti. Todėl pasirenka paprastą, bet veiksmingą būdą išvengti neatitikimo tarp kalbos ir gestų. Stengiasi mažiau iliustruoti savo kalbą. Taip pat elgiasi ir nepasitikintis savimi. Jeigu kas kruopščiai apgalvoja žodžius, stengiasi nenukrypti nuo iš anksto parengto, bet dar neišmėginto kalbos plano, menkiau iliustruos savo kalbą. Melagis, iš anksto nepasirengęs netikėtiems klausimams, neturintis melavimo patirties, bijantis demaskavimo, būtinai varžys savo gestus ir mažiau iliustruos jais savo kalbą.
 
Žmonės glosto save, nubraukia nepastebimą dulkę nuo drabužių, kasosi ir daro dar daug judesių, kurie tarsi turėtų užtikrinti fizinį komfortą. Tai manipuliacijos. Jų paskirtis — nuraminti. Nepatyręs melagis nuolat taiso kaklaraištį, paliečia ranka veidą. Visgi šie judesiai nėra patikimas ženklas, leidžiantis spręsti, jog mums sako netiesą. Jie tik patvirtina, kad pašnekovas jaučiasi nepatogiai.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_04.jpg Burnos užsidengimo gestas naudojamas visą gyvenimą, tik keičiasi jo pobūdis ir sparta.
Kai meluoja paauglys ar suaugęs žmogus, taip kaip ir penkiamečiai pypliai, prideda http://www.etiketogidas.lt/wp-content/uploads/2010/11/kuno-kalba-1.jpgranką prie burnos, tačiau, kaip minėjau, jau šis gestas įgauna daug subtilesnį pobūdį ir aišku ne toks pastebimas - vietoj staugaus griebimosi sau už burnos, neretai atliekamo abiem rankomis, jis tik vos vos pirštais patrina veidą aplink lūpas ar tiesiog patrina pirštu nosį.Burnos pridengimas ranka yra vienas iš daugelio suaugusio žmogaus gestų ir turi tokią pat prasmę, kaip ir vaikų gestas. Ranka pridengia burną, nykštys prispaustas prie skruosto, o tuo metu smegenys į žmogaus pasamonę siunčia signalus sulaikyti tariamus žodžius. Bet, šį gestą reikia skirti nuo vertinimo gestų. (Apie juos bus aprašyta vėliau) Kai kurie žmonės norėdami užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai sukosėti. Juk, jeigu žmogus kalbėdamas ranka pridengia burną, tai jau automatiškai galima galvoti, kad jis kalba netiesą.
Tačiau jeigu jis šį gestą pavartoja tuo metu, kai jūs kalbate, o jis klauso, tai reiškia, kad jis jaučia ar įtaria, kad jūs meluojate...Kalbančiam prieš auditoriją ar tiesiog skaitančiam paskaitą, labai nemalonu matyti auditoriją, kurioje visi ar dauguma laiko rankas prie burnos. Nedidelėje auditorijoje arba bendraujant akis į akį tokiu atveju paklauskite: "Ar nenorėtute kuris nors pakomentuoti, tai ką aš pasakiau?" Visų pirma, tai leis klausytojams pareikšti savo nuomonę, o jūs galėsite patikslinti savo teiginius ir žinoma atsakyti į klausimus...
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_06.jpg Voko trynimas - šis gestas aiškinamas tuo, kad smegenyse kyla noras pasislėpti nuo apgaulės, įtarimo ar melo, su kuriuo žmogus susiduria, arba tiesiog jam nesinori žiūrėti tiesiai į akis žmogui, kuriam sakoma netiesa.
Vyrai paprastai labai energingai trina voką, o jei melas labai rimtas, nugręžia akis į šalį arba žvilgsnį įsmeigia į grindis.
Moterys šį gestą daro labai delikačiai, lengvai pirštu patrindamos po akimis. Mat joms, iš prigimties nebūdingi šiurkštūs judesiai ir žinoma, dar ir dėl to, kad ant vokų gali būti makiažas. Nukreipdamos akis, jos paprastai žiūri į lubas.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_07.jpgAusies lietimas
Tai faktiškai yra melo klausytojo bandymas "negirdėti nieko blogo". Šis gestas išreiškia nevalingą rankos judesį "užblokuoti" girdimus žodžius, pridedant plaštaką prie ausies ar kur nors netoli jos. Tai suaugusių subtiliai transformuotas "rankos ant abiejų ausų" gestas, kurį naudoja maži vaikai, norėdami atsiriboti nuo tėvų išsakomų priekaištų. Ausies trynimo gesto variantai yra ausies kaušelio nugarinės pusės trynimas, piršti sukiojimas ausyje į abi puses, ausies spenelio tempimas arba ausies kremzlės užlenkimas, uždengiant ausies dangą.
Pastarasis gestas signalizuoja, kad klausytojas jau pakankamai prisiklausė arba laukia progos pasisakyti pats...
 
Balsas irgi meluoja?
Kartais melą galima atpažinti iš kalbėjimo būdo. Neprityręs melagis gali bandyti „perkalbėti" pašnekovą, neleisdamas jam tarti žodžio, greitai išsakyti savo argumentus, o drauge truputį pakeisti pokalbio temą, nukreipti ją nuo sau nepatogaus klausimo. Taip primityviai meluojančius politikus kone kas savaitę galima išvysti TV ekrane, kai jie, greitai berdami žodžius, trukdo vienas kitam pasisakyti. Įdomiausia, jog šis negudrus melo būdas neblogai veikia.
Meluojantis žmogus kalba šiek tiek kitaip nei sakantis tiesą. Įstabu, jog neretai sumanų melagį išduoda neatsargiai parinkti žodžiai, kalbos klaidos. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas rašė, kad kalbos, skaitymo ar rašymo klaidos nėra atsitiktinumas, jos liudija vidinį psichologinį konfliktą. Kai vyras, iš Paryžiaus paskambinęs žmonai, sako: „Mieloji, lėktuvai neskrenda dėl blogo oro. Konferencija užsitęsė. Pas ją ir pernakvosiu", ir toliau aiškina, kad nakvos viešbutyje, žmona turėtų pastebėti ir kalbos klaidą, ir bandymą itin pagrįsti užtrukimą, nurodant net kelias priežastis, kliudančias grįžti.
 
Balsas, jo tembras, žodžių tarimo aiškumas apibūdina kalbėtoją taip pat gerai, kaip ir jo sakomos mintys. Pernelyg ilgos ar dažnos pauzės, žodelyčiai „taip sakant", „hmm", nereikalingas skiemuo „man la-labai patiko" - visa tai melo ar bent abejonės savo žodžiais ženklai.
 
Sunerimę žmonės kalba aukštesniu tembru. Melagis irgi nerimauja. Jis bijo būti demaskuotas. JAV psichologo Paulo Ekmano tyrimai įrodė, jog meluojančiųjų balso tembras aukštėja.

Sekdamas Autokilled pavyzdžiu, noriu papasakot apie šią specialybę iš savo daržo :))
 
Baigdinėju jau antrą kursą..
 
Ši specialybė jauna, kolkas yra tik trys laidos.. Aš papuoliau į antrą, bet dažniausia kas metus vis po vieną-du dalykus keičiasi..
 
Trukmė: 3,5 metų.
 
Bendrai apie specialybę:
Baigęs informacinių technologijų studijų programą ir gavęs informatikos bakalauro laipsnį turės galimybę tęsti studijas magistrantūroje tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo institucijose.
 
Baigęs informacinių technologijų studijų programą absolventas galės sėkmingai dirbti bet kurioje įmonėje kaip programinės įrangos ir kompiuterinės technikos priežiūros specialistas ir (arba) informacines sistemas kuriančioje įmonėje. kuriamos
 
Pirmas semestras:
Diskrečioji matematika
Filosofijos įvadas
IT pagrindai
Įvadas į kompiuterių architektūrą
Matematika informatikams
Programavimo pagrindai
Užsienio kalba (anglų)
 
Kaip matote, daug bendrų dalykų.. Šis semestras man buvo vienas sunkiausių, galbūt dėl to, kad buvau pirmakursis, bet galbūt ir dėl dalykų..
 
Matematika informatikams ir anglų trunka tris semestrus (pirmus du gauni įskaitas, trečiame egzaminas).
 
Matematika informatikams niekada nebuvau išlaikęs iš pirmo karto, teko ir kartot kursą.. Bet nėra ten taip baisu, kaip gali atrodyti.. Tiesiog matematikos turėjau 5etą, o išlaikiau ~23 valstybinio.. O su anglų kalba irgi niekada per daug nebendravau..
 
Paskaitų lankymas neprivalomas, dažnai galima ir neiti, užtenka namie pasiskaityti konspektus..
 
Sunkiausias dalykas kompiuterių architektūra, pas gerb. Mitašiūną :) Sėkmės dėka, gavau penkis :D
 
Kas dėl programavimo, šiame semestre jis pats lengviausias, su C++.. Dėstytojas super! Labai daug programuot neišmokau, bet pagrindus davė kažkokius.. O į programavimą aš ir nesu linkęs :)
 
Antras semestras:
 
Duomenų struktūros
Finansai ir apskaita
Informacijos saugumas
Matematika informatikams
Objektinis programavimas
Užsienio kalba (anglų
Virtualizacijos pagrindai
 
Kaip ir pirmame, taip ir šitame buvo problemos su anglų ir matke.. Nėra lengvas dalykas ir duomenų struktūros, tačiau tikrai įdomesnis nei matkė :))
 
Įdomiausias dalykas šiame semestre buvo virtualizacijos pagrindai, nemažai išmokau, daug sužinojau naujų dalykų..
 
Objektinis programavimas buvo su JAVA, man po šio kurso tai pati bjauriausia programavimo kalba.. Labai atkratė norą domėtis ją toliau.. Penketui išspaudžiau ir buvau laimingas, bet gana sunkoka.. Čia jau reikėjo rimtai paprogramuot kiekvienas pratybas.
 
Trečias semestras:
 
Duomenų bazių valdymo sistemos
Matematika informatikams
Matematinė statistika
Programų sistemų inžinerija
Psichologijos įvadas
UNIX operacinės sistemos
Užsienio kalba (anglų)
 
Tai labai sunkus semestras, nes iš visų dalykų egzaminai (ne taip kaip pirmuose dviejuose, kad anglų ir matkė įskaitos)..
 
Labai nepatiko matematinė statistika, nes turbūt dėl dėstytojo.. Toks sovietinių pažiūrų :)) Bet dalykas nėra sunkus, daug skaičiavimo ir darbo reik įdėt..
 
Duomenų bazės viena iš naudingiausių paskaitų šį semestrą, išmokau rašyt užklausas, kurt lentelės ir pan..
 
Programuot beveik nereikėjo šį semestrą, bet man nebuvo programų sistemų indžinerijos, tai nieko negaliu pasakyt apie šį dalyką :blink:
 
Ketvirtas semestras:
 
Kompiuterių tinklai
Moderniosios informacinės technologijos
Operacinės sistemos
Tinklų saugumas
Žmogaus ir kompiuterio sąveika
blokas: pasirenkamieji dalyka
AIX operacinės sistemos
Programavimas Windows API
Skaitiniai metodai
blokas: laisvieji dalykai
 
Pats įdomiausias ir naudingiausias semestras!!
 
Šį semestrą pradėjau džiauktis savo studijomis.. Nebebuvo jokių nespecialybinių dalykų, kurie nervuotų ir atmuštų norą eit į paskaitas.. Išmokau dirbt su CodeIgniteriu, daug sužinojau apie tinklus ir jų saugumą..
 
Sunkiausias dalykas operacinės sistemos.. Va čia reikia parašyti multiprograminę OS... Labai daug kodo eilučių, sunku ir pan.. Didžiausias klaustukas dėl šio dalyko ar išlaikysiu..
 
Vienintelis neaiškus dalykas kas čia yra, tai Žmogaus ir kompiuterio sąveika.. Turbūt ir dėstytojas nelabai suprato, kam ir ką čia dėsto... Kaip pvž., tai per pratybas vieną kart reikėjo žiūrėt į ekraną, nežiūrėt į klaviatūrą ir spausdint padrikas raides..
 
Kitų semestrų dar neturėjau, nekažką ir pasakyt galiu, bet atrodo bus įdomu :)
 
Įstojimo galimybės:
 
Aš kai stojau, mano balas buvo vos 13,5~, bet įstojau laisvai, liktais mažiausias VF žmogus įstojo su ~11 su biškiu :) tačiau praitais metais, man rodos pirmakursių mažiausias ~15 balas VF.. Neįsivaizduoju kaip bus šiais metais..
 
Žmonių pas mus įstojo ~60, dabar liko ~40.. Iškrist įmanoma tik tada, jei nelankai ir neatsiskaitinėji darbų..
 
Reziume:
 
IT - puiki programa žmonėms, kurie nelabai nori gilintis į programavimą, tačiau patinka darbas su PC.. Nėra jokių laborinių, kursinių ir panašiai.. Studijų programa trumpesnė, patobulinti savo žinias galima.. Pervargti nepavyks, nes tiesiog jei viską laiku atsiskaitinėsi, turėsi tikrai daug laiko..
 
Dėstytojai supratingi, kai aš užsiimu pigiais skrydžiais ir kiekvieną semestrą keliauju bent po kartą, man universitetas jokių problemų nesudaro.. Galiu keliauti betkada, nes žinau, kad pavyks susitarti su dėstytojais, kad atsiskaitysiu vėliau :)
 
Jei kilo kokių klausimų, klauskit :)

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

Kas serga,o kas baigia pasveikt!

Ką nori tą rašo, nepatinka neskaitykit.
Jums matau įdomiau skaityt, kai koks noliferis pasakoja apie savo aukinimą, bėgimą iš pamokų, prie kompo sėdėjimą 24/7, kaip neišmoko bendrauti su žmonėmis tikrame pasaulyje, nieko per daug nepasiekė, sveria 2 kart mažiau nei paprastas žmogus ir pan.
Jeigu rašo reiškia yra reikalas, tad nesikišam kur nereikia :)

Sveiki, uždarbis.lt portalo skaitytojai. :)
 
Aš esu Justas, paprastas žmogus, iš vakarinės Lietuvos. Tikriausiai esu tas retas žmogus, kuris čia lankosi visiškai nemėgdamas informacinių technologijų. Šiame portale esu jau pusantrų metų, tačiau nepasakyčiau, jog labai reiškiausi. Manau, kad nesunkiai galite suprasti, jog tikrasis mano arkliukas - verslas. Tačiau ši žinutė - ne apie tai.
 
Visų pirmą, kaip minėjau, esu paprastas žmogus - kaip ir kiekvienas iš Jūsų, skaitantis šią žinutę. Gyvenimo realybę suvokiau daug greičiau, negu tuometiniai mano bendraamžiai vaikystėje, kas leido sukti ta linkme, kurioje esu dabar. Nepasakyčiau, jog turėjau sunkią vaikystę. Galbūt priešingai - mažumėje turėjau visko, ko man reikėjo: namus, mylinčius tėvus, sesę, turėjau maisto ir, žinoma, svajonių. Sakoma, jog žmogus be svajonių - negyvena. Sutikčiau su šia nuomone, juk svajonės ir siekiai mus traukia link kiekvieno žmogaus išsvajotos viršūnės. Viršūnės keičiasi su kiekviena užgaida, noru. Tai yra lyg nesibaigiantis ratas, kuris veda žmogų laimės link. Tikriausiai, kad kiekvienas laimę supranta skirtingai. Vieniems užtenka meilės, artimųjų šypsenų, sveikatos, kitam nepakaks nei milijoninių sumų bankuose. Tuom gyvenimas ir įdomus, kad kiekvienas esame skirtingi ir visi ieškome savosios saulės kitaip. Kas svarbu man? Tikriausiai viskas po truputi.
 
Kad nenklysčiau per daug nuo savęs, pasipasakosiu šiek tiek detaliau: esu vienas iš tų žmonių, kurie draugų, artimųjų ar net nepažįstamųjų bėdoje nepaliks. Žinoma, labai neigiamai vertinu tuos, kurie bėdas susikuria patys. Stengiuosi būti nuoširdus, draugiškas. Galbūt priešingai, nei daugelis, iš šio forumo noriu ne idėjų, ne būdų, kaip papildomai praplėsti savo piniginę, o paprasčiausiai pabendrauti su žmonėmis, paskaityti įvairias nuomones, įvairius kitų žmonių pamąstymus. Mano zodiakas - liūtas, tačiau esu gana ramus žmogus. Stengiuosi problemas spręsti taikiai, labai nemėgstų akiplėšų bei veidmainių. Nors pačiam teko (vis dar tenka) labai dažnai meluoti, tačiau nemėgstų melagysčių.
 
Promise. Pažadas. Pažadas kam? Pažadas sau. Esu žmogus, varomas svajonių. Gyvenime stengiuosi tobulėti laipteliais - užsibrėžiu tikslą ir jį padarau. Vaikystėje buvau stambus. Labai. Galbūt turėjau +18kg antsvorio. Augau, augau, augau, kol gyvenime neatsirado merginos. Suvokti buvo labai paprasta, kad į tokį mane niekas nežiūrės. Ir nereikia čia jokių, kad žmogus turi mylėti žmogų tokį, koks jis yra. JOKIŲ PASITEISINIMŲ! Taigi, paprasčiausiai vieną dieną pasakiau sau gana, užteks. Nieko nekaltinau dėl svorio, kurį turėjau. Tai buvo mano kaltė. Atėjo vasara, pradėjau sportuoti. Vidutinis bėgimo laikas sparčiai didėjo.. Svoris krito. Žiūrėdamas į veidrodį - didžiavausi. Pradėjo kilti ir sveikas pasitikėjimas savimi. Vasara baigės, reziume - liko +6kg antsvorio. Svajonė, siekis niekur nedingo. Kitą vasarą numečiau dar 12kg. Džiaugsmas ir didžiavimasis savimi buvo didžiulis, ne dėl to, jog numečiau svorį, o dėl to, kad pasiekiau užsibrėžtą tikslą ir NESUSTOJAU. Toliau sekė vis įdomesni ir įdomesni tikslai.
 
Paprasčiausiai reikia stengtis ir daryti, o nesedėti ir nebumbėti dėl esamų problemų. Gyvenimas nestovi vietoje, jis nuolat keičiasi.
 
Na, o kam įdomu, ateities planai mano - paprasti. Kaip sakau pats, turėjau gimti ne Lietuvoje, o JAV. Esu visiškai atitinkantis JAV kultūrą. Taigi, baigęs gimnaziją planuoju vykti į Didžiąją Britaniją. Baigti Economics & International Business. Po studijų, vykti į savo DIDŽIAUSIĄ viršūnę - JAV ir siekti aukštumų ten. Neleisiu savo gyvenimui būti išvaistytam. Nepaslaptis, jog noriu uždirbti tiek, jog ateity, mano vaikai, anūkai ir t.t. turėtų daugiau pinigų, negu pakankamai ir jiems nieko netrūktų.
 
Gyvename tik kartą, tai kodėl nepadarius taip, kad senatvėje būtų širdy gera ir žinotum, jog turi dėl ko savimi didžiuotis?
 
Justas, Promise.

Nežinau kiek šiame forume yra moteriškos lyties atstovių, tačiau norėčiau jas visas pasveikinti su šia nuostabia švente. Šypsokitės ir spindėkite, nes Jūs mums esate labai brangios ^_^
 
Tegul visos gėlės būna skirtos tik Jums!
http://www.sos03.lt/files/images/Tulpes%20nuostabios%20geles.preview.jpg
 
p.s. vyrai, nepamirškite pasveikinti savo moterų/merginų.

echh, va, naujas straipsnis tau apie technologijų keliamą naudą kalboms:
 
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-24511/straipsnis?name=S-24511&l=2&p=1