Kadangi du parase tai cia parasysiu. Mokinasi artimas zmogus pameistrystes, tai pradziai susirado darbdavy pasirase trisalia sutarti, tada birza siunte i kursus viska apmokejo ten apie 4 menesius formaliai ale bet puse net nereikejo atvykt kita dali nuotoliniu ir tik maza dali atvykti reikejo, tada pradejo dirbti islaike paskutini egza ir turi darba ir dar profesija :) Ir dar mokinosi padejeje bet darbdavys iskarto iki meistro pakele
Tai jie tiesiai šviesiai sako, kad nepavykus po kursų įsidarbinti reikia grąžinti kursų kainą ir tikriausiai kitas UŽT išmokas, kad to daryti nereikėtų, įregistruoji IV pagal įgytą profesiją 6 mėn. ir viskas, nereikia nieko grąžinti, plius per laiką, kada mokotės yra mokama stipendija.
Jei dvišalė sutartis, tu su uzt pasirašai , ar baigęs kursus tu dirbsi, ar imsi ind veiklą.
jei pasirinksi IND v - po kursų baigimo per 15d.d. turi išsiimti IND V, ir "išbūti" joje nemažiau 6 menesius.
Dažnu atveju pigiau pirkti tiesiai iš draudėjo nei iš edrauda ar draudimas.lt pvz man metams pagal draudimas.lt skaičiuoklės pasiūlima if draudimo metu kaina 88.11€ tačiau susipildžius duomenis if.lt svetainėje 69.72€ ?♂️
Aišku verta, gi vietoj to, kad kažką darytum, galėsi sėdėt, žiūrėt video, seminarus, podkastus apie nereikalingus dalykus ir "užsimotyvuoti" kažko darymui ir tolesniam video žiūrėjimui :)
Dabar QA paklausa yra pakankamai didelė, duos kursai kažkokius pradmenis, jei bus idėta papildomai darbo + ISTQB tai manau labai realu į junior. Jeigu galvoji, kad nueisi tik, susimokėsi pinigus ir darbas nukris tai abejočiau ar verta.
DevBridge organizuoja nemokamus mokymus https://www.devbridge.com/sourcery/academy/testers/ Kiek žinau stiprūs mokymai ir pačius geriausius pasilieka dirbti pas save kaip Junior QA
Man asmeniškai, įkvėpimą teikia tie verslininkai, kurie turi neapsakomai didelę konkurenciją, pro kurią sugeba prasimušti ir taip įsitvirtinti rinkoje, va tokie žmonės galėtų pamokinti kaip daryti verslą, kaip išsiskirti, kaip parduoti tą patį produktą kaip kaimynas tik dešimt kartų daugiau. Esu ne kartą domėjesis apie tokio tipo renginius, pasigooglindavau apie kiekvieną "lektorių", bet nei vieno nemačiau, kuris man patiktį, sudaro tokį įspūdį, jog jie ale daro verslus, bet vienintelis jų verslas esi tu ir tavo pinigai.
Ai, o jei į temą, tai mano nuomonė apie seminarą - tipinis motyvacinis seminaras, kuris realiai jokios naudos neneša. Galbūt kažkokiems "svajotojams" ir užsidegs akys pasiklausius "sėkmės istorijų", bet realiai tai nu.. Pasižiūrėjau kelias tas "bullshit story", tai tas formatas "story" ir kažkokio fenomenalaus pavyzdžio pateikimas tai biški taip.. nu per silpna ir tiesiog pritempta :)
Čia panašiai kaip kad visuomet visi tipo "nx man tas mokslas styvas jobsas ir geitsas nieko nebaigę ir va kokie multimilijonieriai", bet kad N kartų daugiau žmonių be išsilavinimo stroikėse dirba tai px. Bet jūs nebijokit, motyvuokitės, imkit paskolas, nesėdėkit vietoje ir DARYKIT!!!!! jei pasisekė vienam iš milijono - pasiseks ir jums, just do it - reikia tik noro ir žiūrėk jau su maxima konkuruosit :) O jei nepasiseks (t.y. netapsit sekančiu jobsu) - ką padarysi, bandykit dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą - kadanors tikrai pasiseks, gi va pasisekė keliems iš kelių milijardų, kažkada ir jūsų eilė ateis! :D
Nemanau, kad verslas yra skirtas visiems. Nemanau, kad betkam, kas įdės pastangų ir noro - pasiseks. Ne visi turi pakankamai "košės" galvoje, kad sugebėtų prasisukti. Bet - visi turi svajonę būti sėkmingu, važinėt bugačiu, gyvent viloje ir pan. Tokie seminarai, kur kažkas bando motyvuoti - didžiajai daliai žmonių tik suteikia tuščių vilčių ir iliuziją, kad pasisekti gali ir jiems. Nepykit, būkim realistais, bet taip nėra. Ir tada vat pagalvot reikėtų, ar gerai tos tuščios viltys, ar, visgi, ne? :)
p.s. dar pridėsiu - mano nuomone, seminaras būtų kurkas įdomesnis ir kokybiškesnis, jei kiekvieną "bullshit story" paneigtum SAVO (na ar bent jau kažkokiu žemiškesniu) pavyzdžiu, o ne tokiais average joe kaip edisonas, fordas, linkolnas, ronaldo, džeksonas ir kt.
Nu tai taip, bet čia ne jų "kryptovaliutos" (tokeno) nuopelnas, o blockchain technologijos (jei kažkur naudojama blockchain technologija, tai nereiškia, kad čia yra crypto kažkoks nuopelnas, tiesiog kalbant "žmonių" kalba blockchain = duombazė ir tiek). Tam, kad padarytų jie tą sistemą ir ta sistema veiktų, jiems net nereikia tų tokenų. Jų tokenai išleisti tiesiog todėl, nes jie neturi babkių ir tiek.
Aš, jei norėčiau atidaryt, pvz, kebabinę savo, o pinigų neturėčiau - paleisčiau kebabcoin, sumestumėt man pinigus, atsidaryčiau tą kebabinę ir tiek. Na, o jūs jau paskui tikėkitės, kad pavyks jums kažką iš to coin'o uždirbt. Visi šitie ICO, tokenai ir pan. bulšitas yra tik tam, kad prisitraukti pinigų - t.y. modernus crowdfundingas ir tiek.
man tik vienas klausimas kyla, o kam lįsti ten, apie ką turi labai mažai supratimo? šiaip, nes kažkur skaitei, kad nusipirkus ir palaikius 5 mėnesius, viskas pakils 100x kartų?
aš tik vienintelę problemą matau, kad kol kas, didžiajai daugumai, kriptodalykai yra nauja loterija. vietoj to, kad pirktų teleloto, perka kriptovaliutas ir sukryžiavę pirštus tikisi, kad rytoj atsibus milijonieriais. investuoja paskutinius(daugiau nei gali sau leisti) pinigus ir dreba, kad tik nepakristų. vieną dieną pakyla - trina rankom, galvoja "va koks aš gudrus, pasikėliau savo 1000EUR iki 3000EUR per vieną vakarą", jau planuoja kaip iš darbo išeis ir gyvens iš kriptovaliutų trade'inimo, jaučiasi wallstreet'o vilkais praktiškai. žodžiu viskas kaip iš pypkės. perka dar daugiau ir viską iš eilės, o jeigu dar perskaito kokį straipsnį "to the moon" lygio, tai išvis dievas/investavimo guru, kuris "perkando" kriptorinka ir viskas easy peasy.
kitą dieną viskas pakrenta, praranda pusę pinigų arba lieka "ant nulio". stresuoja, nesupranta kas daros, nes gi "viskas kitaip turėjo būt. aš gi analizavau, skaičiau ten viską, visi sakė "to the moon", skaičiai ir žvaigždės rodė pliusą". paskui linksta prie pardavimo(bent kažkiek gal) "kol dar kažkiek liko". ir tada būna protingesni susivokia ir įvyksta lūžis, kad "gal ne toks aš čia ir kripto guru ir wallstreeto vilkas" ir reiktų gal vis dėlto truputi pagilint žinias. permąstyt, kad gal vis dėlto kriptovaliutos(technologijos slypinčios "už kriptovaliutų") nebuvo kurtos tam, kad Petras šiandien investavęs dolerį po metų nusipirktų ferrari. o kiti, kitai dienai prasidėjus ir valiutoms vėl pakilus kažkiek ir vėl pradeda viską nuo pradžių, nes "aha, taip ir žinojau, kad mano analizės buvo teisingos ir vidinis guru buvo teisus, tik reikėjo palaukt. svarbiausia HODL ir tada "to the moon"".
aš labai laukiu ir tikiu, kad praeis laikas, viskas atslūgs ir žmonės pradės kalbėt ne apie tai, kad "koks aš durnas, kad prieš metus nepirkau bitcoin'o, nes dabar bučiau milijonierius", ne apie tai, kad "matei, kaip bitcoin'o kaina ant 50% pakrito? taip ir sakiau, kad čia burbulas ir va sprogsta dabar. kiek daug pinigų prarado tie durneliai, kur nusipirko prieš mėnesį. o aš toks gudrus ir nepirkau, nes žinojau kaip viskas baigsis". o pradės kalbėt, kaip patogiai, greit ir pigiai pervedė pinigus pusbroliui iš Australijos naudodamas "KangarooCoin'ą" arba kaip greitai, patogiai ir pigiai pasirašė kokią nors sutartį naudodamas smartcontract'us arba bet kokia kita tema nesusijusia su kriptovaliutų kainomis. to ir linkiu mums visiems. ;)
Idomiai skaitosi nezinomasss postai, yra teisingu minciu. Kas del jautrumo, tai citata is vienos knygos:
"Jautrus zmones intuityviai suvokia, ka galvoja ar jaucia ju pasnekovai. Jie nezino, kaip atsiranda intuicija, bet patirtis rodo, kad ju vertinimai dazniausiai teisingi."
Tai viena is priezasciu kodel neiseina jaustis laisvai, nes matai kiekvieno zmogaus kuno kalba, judesius, veido mimika, neigiamas reakcijas ir t.t. Baime elgtis kvailai, neiprastai, Lietuvoj tokia visuomene, kad iskart prades teist, o jei jautresnis zmogus iskart pajaucia tokius dalykus ir uzplusta neigiamos emocijos.
Realiai vaistas nuo to yra lipimas per save, karts nuo karto, padaryti kazka crazy, atsipalaiduot, idealiausia, ta kazka crazy daryt ne vienam, tada daug laisviau jautiesi, negalvojant apie tai kas vyksta aplinkui. Nors ir neisgydys to jautrumo, bet pades maziau kreipt demesi i tai ka galvoja kiti.
Buvimas arti gamtos kitiems duoda daugiau, nei visi tavo isvardinti dirbtiniai dalykai. Pasivaiksciojimas tusciame pajuryje, kokybiskas laikas praleistas su savo mintimis. Knygos, internetas, palydovine TV leidzia pasisemt daugiau, negu istengia zmogus apziot. Ismokt atsirinkti, ko tau reikia, o ne ka tau duoda kasnors, labai daznai turintis savanaudisku keslu.
Ir siaip nekenciu susiburimu, man jau Klaipedoje kamstyje pastovet arba po akropoli pavaiksciot uztenka, kad noreciau pabegt kuo toliau :)
Nieko čia keisto, jeigu žmogus visą dieną prasėdėjęs prie kompo vakare nebenori nieko PC veikti. Normalu visiškai. Aš vakare po dienos su darbo prie kompo nebenoriu net žiūrėti į jį.
Pastumejot i prieki!Iseinu nuo siandien is darbo !Nes tikrai absurdas remonuot kompus uz toki atlyginima,cia jau tikrai saves negerbimas gaunas. Na ka teks nupust dulkes nuosavo informatikos inzinieriaus diplomo,ir pradet naujo darbo paieskas.
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai? Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru Jie: Iš kur esi? Aš: Lietuva, Vilnius Jie: O, ar gera ten? Aš: Visai smagu Jie: Ką gero galima pamatyti? Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano. Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.
Debian sureagavo į Darkera Užimtumo tarnybos finansuojami kursai
Debian gavo reakciją nuo Darkera Vietos kuriose dirbau
Debian gavo reakciją nuo Gintas2014 Vietos kuriose dirbau
Debian gavo reakciją nuo iMindaugas Hard disko keiitmas, kaip legalius windowsus persikelti
Debian gavo reakciją nuo Ernestuks Smart TV IP Grotuvas
Debian gavo reakciją nuo dogris Vietos kuriose dirbau