Skraidytojas

Grįžau kuriam laikui į programavimą, kad atnaujint įgūdžius ir apsaugot galvą nuo tapimo daržove :)
 
3.7k €/mėn., nuotolinis darbas su užsienio įmone. Kalba PHP.

Networkink per linkedin’a, kviesk susitikti zmones, dirbancius ar vadovaujancius tave dominancioms imonems, pietums/kavos.
 
Su recruiteriais uzmegzk pazintis ir pristatyk save.
 
Per skelbimus ieskoti darbo mano manymu yra loterija nes:
1) Aplikaciju bus desimtys ar simtai ir visi atrodo panasiai, tau reik galvot kaip issiskirti, nes vien pagal savo CV su minimalia patirtimi tikrai neatkreipsi demesio.
2) Ka matai skelbimuose - tai tik nuotrupos. Pasiulymai kurie nebuvo isdalinti per pazistamus ir kuriems net recruiteriai nesugebejo (arba nenorejo) rasti tinkamu kandidatu :)
 
Asmeniniai rysiai yra #1. Antroj vietoj recruiteriai. Bet dar priklauso koks recruiteris. Del to geriausia su kuo daugiau bendrauti. Vieni tiesiog persiuncia tavo CV i imone. Suorganizuoja interviu. Tuo ir baigiasi. Po 2 savaiciu gal prisimins apie tave. Bet susiduriau ir su kita recruiteriu rusim. Jie lyg tavo atstovas, paskambins kiekviena diena pasiteirauti apie progresa, uz tave skambines i imone kasdien ir pushins tave jiems, atstovaus derybose del atlygio ir zinoma kovos kad jis butu kuo geresnis. Siaip uzknisa bendrauti su recruiteriais. Nes visi klausineja daugmaz to paties ir visiems ta pati kartoji. Bet jeigu parduosi save geram recruiteriui per pirma pokalbi-jis nuvers kalnus del taves ir atsipirks tavo pastangos su kaupu :)

Tai super tada. Matau kad yra ko ieškojau. Palyginimui - anksčiau buvau radęs kad DnB Trade platformoj buvo ta akcija. Negana to, kad ten buvo mokesčiai, min. pradinis įnašas į sąskaitą, tai dar ir egzaminą davė išspręst... Buvau pakraupęs :D

Networkink per linkedin’a, kviesk susitikti zmones, dirbancius ar vadovaujancius tave dominancioms imonems, pietums/kavos.
 
Su recruiteriais uzmegzk pazintis ir pristatyk save.
 
Per skelbimus ieskoti darbo mano manymu yra loterija nes:
1) Aplikaciju bus desimtys ar simtai ir visi atrodo panasiai, tau reik galvot kaip issiskirti, nes vien pagal savo CV su minimalia patirtimi tikrai neatkreipsi demesio.
2) Ka matai skelbimuose - tai tik nuotrupos. Pasiulymai kurie nebuvo isdalinti per pazistamus ir kuriems net recruiteriai nesugebejo (arba nenorejo) rasti tinkamu kandidatu :)
 
Asmeniniai rysiai yra #1. Antroj vietoj recruiteriai. Bet dar priklauso koks recruiteris. Del to geriausia su kuo daugiau bendrauti. Vieni tiesiog persiuncia tavo CV i imone. Suorganizuoja interviu. Tuo ir baigiasi. Po 2 savaiciu gal prisimins apie tave. Bet susiduriau ir su kita recruiteriu rusim. Jie lyg tavo atstovas, paskambins kiekviena diena pasiteirauti apie progresa, uz tave skambines i imone kasdien ir pushins tave jiems, atstovaus derybose del atlygio ir zinoma kovos kad jis butu kuo geresnis. Siaip uzknisa bendrauti su recruiteriais. Nes visi klausineja daugmaz to paties ir visiems ta pati kartoji. Bet jeigu parduosi save geram recruiteriui per pirma pokalbi-jis nuvers kalnus del taves ir atsipirks tavo pastangos su kaupu :)

Tai super tada. Matau kad yra ko ieškojau. Palyginimui - anksčiau buvau radęs kad DnB Trade platformoj buvo ta akcija. Negana to, kad ten buvo mokesčiai, min. pradinis įnašas į sąskaitą, tai dar ir egzaminą davė išspręst... Buvau pakraupęs :D

Parasyk posta i feisbuko grupe “Lietuvos webo profesionalai”. Parasyk ka jau moki, ka dabar veiki, ka nori ismokti-link kur labiausiai traukia. Ten didesne tikimybe kad kas nors susidomes :)
 
I freelanceriu grupe irgi gali papostinti. Galbut kas nors tures projektu bent keliu men trukmes - gera proga igauti komercines patirties, kuri veliau pades gauti fulltime darba (jeigu toks tavo tikslas).
 
Sekmes :)

Mokyklos laikais pradėjau kurti savo puslapį ir šiaip mokytis html, css, php. Gavau skambutį iš nepažįstamo žmogaus, kuris tapo pirmuoju klientu:
 
- Labas, man reikia tinklapio mano NT agentūrai, ant wordpress.
- Su wordpress nedirbu, tai nepadarysiu.
- Bet man labai reikia. Gal pabandytum?
- Nu, gerai, pabandysiu.
 
Dabar juokinga prisimint koks kvailas buvau :D Bet iš to ir prasidėjo freelancinimo “karjera” - pasklido word of mouth ir poto sekė vis nauji klientai.
 
Poto pradėjau dirbti įmonėj kur išmokau visų gerų praktikų, kaip dirbt komandoj ir pan.
 
Poto sekė įvairios kombinacijos: kažkiek kontraktinis darbas, kažkiek fulltime, ir t.t.
 
Per 14 metų mačiau kaip web development industrija labai labai pasikeitė.
 
Kai pradėjau, tai dar buvo toks “wild west” laikas. Daugybė neišspręstų problemų, betvarkė, bet užtat tinklapiai paprastesni :D
 
Dabar jau viskas susigulėjo, esminės problemos išspręstos (ypač po to kai mirė IE, flexbox’as tapo norma, bei išėjo php7 :D). Įrankių, librarių - krūvos, nors semk kibirais. JS inzinieriai tapo vieni is geriausiai apmokamu, o juk kazkada tai tebuvo tiesiog paprastutis irankis kad ideti krentancias snaiges i svetaine, pries Kaledas. Arba laikrodi padaryti. Chromo developer tools’ai tapo jau vos ne rocket science programa. O juk kažkada išvis nebuvo tokio dalyko! Darbas frontend’e vykdavo “apgraibom” :) Dar buvo tie laikai kai nereikėdavo spaudinėti OK kiekvienam tinklapy ant to nelemto cookių popup’o, kartais per pusę ekrano... Eh, pasiilgau.
 
Man asmeniškai jau nieko įdomaus web dev’e nebevyksta, didelių proveržių kurie iš esmės kažką keistų nebematau :) Tai nereiškia kad web dev nebeperspektyvu - kaip tik puikus laikas dirbti, kai viskas taip išsivystė. Ir atlyginimai tikrai geri. Dabar pats procesas žymiai lengvesnis ir labiau apibrėžtas. Ir įstatymų visokių priviso. Wild west nebeliko. Bet iš kitos pusės, reikia mokėti nepasiklysti pasirinkimų gausoje.
 
O tiems kas labiau jaučiasi inovatoriais ir nori ne tik dirbti+uždirbti bet ir sukurti proveržių industrijos lygmeniu - tai galbūt koks nors blockchain’as ar AI patrauklesnė kryptis. Web dev’o traukinys manau jau nuvažiavo.

Mokyklos laikais pradėjau kurti savo puslapį ir šiaip mokytis html, css, php. Gavau skambutį iš nepažįstamo žmogaus, kuris tapo pirmuoju klientu:
 
- Labas, man reikia tinklapio mano NT agentūrai, ant wordpress.
- Su wordpress nedirbu, tai nepadarysiu.
- Bet man labai reikia. Gal pabandytum?
- Nu, gerai, pabandysiu.
 
Dabar juokinga prisimint koks kvailas buvau :D Bet iš to ir prasidėjo freelancinimo “karjera” - pasklido word of mouth ir poto sekė vis nauji klientai.
 
Poto pradėjau dirbti įmonėj kur išmokau visų gerų praktikų, kaip dirbt komandoj ir pan.
 
Poto sekė įvairios kombinacijos: kažkiek kontraktinis darbas, kažkiek fulltime, ir t.t.
 
Per 14 metų mačiau kaip web development industrija labai labai pasikeitė.
 
Kai pradėjau, tai dar buvo toks “wild west” laikas. Daugybė neišspręstų problemų, betvarkė, bet užtat tinklapiai paprastesni :D
 
Dabar jau viskas susigulėjo, esminės problemos išspręstos (ypač po to kai mirė IE, flexbox’as tapo norma, bei išėjo php7 :D). Įrankių, librarių - krūvos, nors semk kibirais. JS inzinieriai tapo vieni is geriausiai apmokamu, o juk kazkada tai tebuvo tiesiog paprastutis irankis kad ideti krentancias snaiges i svetaine, pries Kaledas. Arba laikrodi padaryti. Chromo developer tools’ai tapo jau vos ne rocket science programa. O juk kažkada išvis nebuvo tokio dalyko! Darbas frontend’e vykdavo “apgraibom” :) Dar buvo tie laikai kai nereikėdavo spaudinėti OK kiekvienam tinklapy ant to nelemto cookių popup’o, kartais per pusę ekrano... Eh, pasiilgau.
 
Man asmeniškai jau nieko įdomaus web dev’e nebevyksta, didelių proveržių kurie iš esmės kažką keistų nebematau :) Tai nereiškia kad web dev nebeperspektyvu - kaip tik puikus laikas dirbti, kai viskas taip išsivystė. Ir atlyginimai tikrai geri. Dabar pats procesas žymiai lengvesnis ir labiau apibrėžtas. Ir įstatymų visokių priviso. Wild west nebeliko. Bet iš kitos pusės, reikia mokėti nepasiklysti pasirinkimų gausoje.
 
O tiems kas labiau jaučiasi inovatoriais ir nori ne tik dirbti+uždirbti bet ir sukurti proveržių industrijos lygmeniu - tai galbūt koks nors blockchain’as ar AI patrauklesnė kryptis. Web dev’o traukinys manau jau nuvažiavo.

Labos paros laiko!
 
Kur det 50K?! Nu čia problema radot! Jeigu ka, ištaškyt galima greitai : )
 
O jeigu rimtai, klausimai kurios užduočiau pats sau:
• Ar galiu rizikuot šia suma?
• Ar galiu gyvent autonimiškai, neskiriant daly šio sumos savo išlaidom?
• Noriu pajamu iškarto arba ateiti?

Valau auto salonus. ~1.5k.

Grįžau kuriam laikui į programavimą, kad atnaujint įgūdžius ir apsaugot galvą nuo tapimo daržove :)
 
3.7k €/mėn., nuotolinis darbas su užsienio įmone. Kalba PHP.

Na, tegul daro tuos kursus (jeigu ne iš ES/valstybės fondų finansuojama bus). Bet emigrantai turėtų suvokti kad po tokių kursų, o ypač nuotoliniu būdu, ne ką teišmoks - bus "juodadarbiai", tik programavimo srityje, įdarbinti pačios akademijos (už komisinį), pigiausių programuotojų ieškančioje įmonėje. Žinoma, jei pas žmogų yra tikra motyvacija būti programuotoju - tai viskas OK, su laiku iškils aukštai, jam tai bus puiki galimybė, bet jaučiu kad dauguma ten mokytis ateis su gražiomis fantazijomis, bėgdami nuo atsibodusių darbų ir gyvenimo užsieny. Tiesiog su nemokamais dalykais visada taip būna.
 
O tiems kas iš tikro nori būti programuotojais jokių akademijų nereikia - tiesiog imi ir darai, skaitai, googliniesi kas neaišku, klausinėji patarimų, ieškai klientų arba prašaisi į praktikas įmonėse ir tiek. Tam, žinoma, reikalinga tikra motyvacija būti programuotoju.
 
Kaip sakoma, tie kas klausia "kaip tapti programuotoju" - jie tikriausiai neturi motyvacijos juo tapti (išskyrus pinigus). Tie kas iš tikro nori programuoti, klausia "kaip man sukurti X produktą".
 
Šitą supratau kai pats dirbau programeriu ir uždirbdavau labai patrauklius pinigus. Kažkuriuo metu vos ne visi draugai, netgi šeimos nariai, buvo parašę "ei, kaip man tapti programuotoju?". Teko visus atkalbinėti nuo tokių minčių... :) Jeigu žmogus net nepalietęs kodo, o jau svajoja apie pasakiškus atlyginimus. Sunku suvokti, kokiose fantazijose kai kas gyvena :)

As anksciau Pukete ir Chiang Mai gyvenau. Pukete brangiau bet tropiskesnis klimatas, papludimiai, ir pan. Chiang Mai mazesnes kainos, pilna uzsienieciu (turiu omeny ten gyvenanciu, ne tik turistu), kalnai netoliese, bet jura laabai toli :) Esu parases 5 straipsniu serija: http://www.skraidytojas.lt/pirmoji-pavara-tailande/
 
Kalbant apie kainas, tai as Pukete isleisdavau labai panasiai kaip ir Vilniuje gyvendamas. Pigiau yra tiems kurie atvaziuoja is Australijos, Amerikos, Vakaru Europos ir pan. Aisku dar priklauso kur gyveni, jeigu kokiam kaime kur tik vietiniai gyvena - tai gal ir sutaupysi. Bet Lietuvoje irgi gali susirasti koki kaima kur gyvensi 2x pigiau nei sostinej :D
 
Beje, jeigu musulmoniska kultura tinka, tai Malaizija yra tiesiog nuostabi salis pagal kokybes/kainos santyki. Uz vakarietiska gyvenimo standarta tikrai nepermokesi (priesingai negu Tailande), zmones puikiai kalba angliskai, toks jausmas kad salis labiau issivysciusi, daugiau tvarkos. Bet as asmeniskai musulmoniskos aplinkos nevirskinu, tai negaliu ten ilgiau buti :)

As anksciau Pukete ir Chiang Mai gyvenau. Pukete brangiau bet tropiskesnis klimatas, papludimiai, ir pan. Chiang Mai mazesnes kainos, pilna uzsienieciu (turiu omeny ten gyvenanciu, ne tik turistu), kalnai netoliese, bet jura laabai toli :) Esu parases 5 straipsniu serija: http://www.skraidytojas.lt/pirmoji-pavara-tailande/
 
Kalbant apie kainas, tai as Pukete isleisdavau labai panasiai kaip ir Vilniuje gyvendamas. Pigiau yra tiems kurie atvaziuoja is Australijos, Amerikos, Vakaru Europos ir pan. Aisku dar priklauso kur gyveni, jeigu kokiam kaime kur tik vietiniai gyvena - tai gal ir sutaupysi. Bet Lietuvoje irgi gali susirasti koki kaima kur gyvensi 2x pigiau nei sostinej :D
 
Beje, jeigu musulmoniska kultura tinka, tai Malaizija yra tiesiog nuostabi salis pagal kokybes/kainos santyki. Uz vakarietiska gyvenimo standarta tikrai nepermokesi (priesingai negu Tailande), zmones puikiai kalba angliskai, toks jausmas kad salis labiau issivysciusi, daugiau tvarkos. Bet as asmeniskai musulmoniskos aplinkos nevirskinu, tai negaliu ten ilgiau buti :)

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Kad pasiziureti kokia situacija rinkoje, gali pameginti pvz susirasti asmeniskai pora mokiniu kuriuos mokintum, tada labiau matytum kas ir kaip.
 
O siaip tai manau yra nisha bet reiketu mokinti neto ko mokina dabar visos mokyklos, o kokio pvz tik nodejs, tik wordpress programavimo (temu,pluginu kurimas), ar kursas darbui su tvs pvz opencart, wordpress, prestashop, aisku sitiems dalykams kazkokie pradmenys php butini ar bent jau pacio suvokimo kas yra programavimas

Prisijungiant prie forumo augimo - rasau savo pirmaji komentara!:D Ganetinai ilga laika buvau pasyvus skaitytojas, taciau ikveptas sios temos pagalvojau, kad buti proaktyviam apsimoka!:D

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Zinokit sitie kursai, tai yra pats didziausias bobuciu ismislas :D Pats nedalyvavau, bet dirbu IT sektoriuje ir turiu labai daug pazistamu, kurie yra baige situos, atseit "programavimo kursus". Nenoriu issiplest, bet viska ka ten moko gali laisviausiai ismokti pats per youtube, udemy ir siaip googlinant, labai daug informacijos. Kitas dalykas - darbo ar praktikos vieta yra visiskai negarantuota, jie tik pasiraso savo tinklapiuose sita nesamone, kad pritrauktu daugiau klientu. Zodziu, jeigu ir galvojate pradet programuot, tai tikrai nerekomenduoju rinktis nei vieno coding school, o bandyti paciam pirma mokytis, nes kainos ir kokybes santykis tikrai neatitiks realybes

Kas ten neaisku? Nors viena martingale sistema veiktu - ne vieno brokerio biznyje jau seniausiai nebebutu.
Vienintelis verslas - pardavineti martingale EA su gerai "optimizuota" prekybos istorija tam tikram laikotarpiui. T.y kai rinka niekur nejuda ir malasi vietoje. Va tada greitu pinigu myletojai ir pasimauna.
Visa kita - tik laiko klausimas kada saskaita isleks per kamina.

Kokią problemą sprendžia tavo produktas? Ar ištestavai?
Ar turi vartotojų, pasiruošusių mokėti pinigus?
Koks rinkos potencialas?
Ir apskritai apie ką čia eina kalba?
Kokios investicijos reikia?
Kam naudosi tuos pinigus?
Kokią grąžą projektuoji?
 
Kol neatsakysi į šiuos klausimus aiškiai, tol niekas iš rimtų investuotojų nešvaistys laiko susitikinėjimams su tavim.
 
"Genialios idėjos, apie kurią niekam nepasakosiu, nebent privačiai" savininkai yra laiko gaišintojai. Nebūk toks, savo paties labui :)

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Na, tegul daro tuos kursus (jeigu ne iš ES/valstybės fondų finansuojama bus). Bet emigrantai turėtų suvokti kad po tokių kursų, o ypač nuotoliniu būdu, ne ką teišmoks - bus "juodadarbiai", tik programavimo srityje, įdarbinti pačios akademijos (už komisinį), pigiausių programuotojų ieškančioje įmonėje. Žinoma, jei pas žmogų yra tikra motyvacija būti programuotoju - tai viskas OK, su laiku iškils aukštai, jam tai bus puiki galimybė, bet jaučiu kad dauguma ten mokytis ateis su gražiomis fantazijomis, bėgdami nuo atsibodusių darbų ir gyvenimo užsieny. Tiesiog su nemokamais dalykais visada taip būna.
 
O tiems kas iš tikro nori būti programuotojais jokių akademijų nereikia - tiesiog imi ir darai, skaitai, googliniesi kas neaišku, klausinėji patarimų, ieškai klientų arba prašaisi į praktikas įmonėse ir tiek. Tam, žinoma, reikalinga tikra motyvacija būti programuotoju.
 
Kaip sakoma, tie kas klausia "kaip tapti programuotoju" - jie tikriausiai neturi motyvacijos juo tapti (išskyrus pinigus). Tie kas iš tikro nori programuoti, klausia "kaip man sukurti X produktą".
 
Šitą supratau kai pats dirbau programeriu ir uždirbdavau labai patrauklius pinigus. Kažkuriuo metu vos ne visi draugai, netgi šeimos nariai, buvo parašę "ei, kaip man tapti programuotoju?". Teko visus atkalbinėti nuo tokių minčių... :) Jeigu žmogus net nepalietęs kodo, o jau svajoja apie pasakiškus atlyginimus. Sunku suvokti, kokiose fantazijose kai kas gyvena :)

Kokią problemą sprendžia tavo produktas? Ar ištestavai?
Ar turi vartotojų, pasiruošusių mokėti pinigus?
Koks rinkos potencialas?
Ir apskritai apie ką čia eina kalba?
Kokios investicijos reikia?
Kam naudosi tuos pinigus?
Kokią grąžą projektuoji?
 
Kol neatsakysi į šiuos klausimus aiškiai, tol niekas iš rimtų investuotojų nešvaistys laiko susitikinėjimams su tavim.
 
"Genialios idėjos, apie kurią niekam nepasakosiu, nebent privačiai" savininkai yra laiko gaišintojai. Nebūk toks, savo paties labui :)

Kokią problemą sprendžia tavo produktas? Ar ištestavai?
Ar turi vartotojų, pasiruošusių mokėti pinigus?
Koks rinkos potencialas?
Ir apskritai apie ką čia eina kalba?
Kokios investicijos reikia?
Kam naudosi tuos pinigus?
Kokią grąžą projektuoji?
 
Kol neatsakysi į šiuos klausimus aiškiai, tol niekas iš rimtų investuotojų nešvaistys laiko susitikinėjimams su tavim.
 
"Genialios idėjos, apie kurią niekam nepasakosiu, nebent privačiai" savininkai yra laiko gaišintojai. Nebūk toks, savo paties labui :)